KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2018/2034

2018 m. spalio 18 d.

kuriuo nustatomas 2019–2021 m. tam tikrai demersinių išteklių žvejybai šiaurės vakarų vandenyse taikomas išmetimo į jūrą mažinimo planas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (1), ypač į jo 15 straipsnio 6 dalį ir 18 straipsnio 1 ir 3 dalis,

kadangi:

(1)	Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 siekiama palaipsniui sustabdyti visos ES žvejybos laimikio išmetimą į jūrą nustatant įpareigojimą iškrauti rūšių, kurioms taikomi laimikio limitai, žuvų laimikį;

(2)

siekiant vykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį, Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 6 dalimi Komisija įgaliojama deleguotaisiais aktais ne ilgesniam kaip trejų metų pradiniam laikotarpiui (kuris gali būti pratęstas iš viso dar trejiems metams) priimti išmetimo į jūrą mažinimo planus, remdamasi bendromis rekomendacijomis, kurias parengė valstybės narės, pasikonsultavusios su atitinkamomis patariamosiomis tarybomis;

(3)

atsižvelgiant į bendrą rekomendaciją, kurią Komisijai pateikė Airija, Belgija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Prancūzija, Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/2438 (2) nustatytas tam tikrai demersinių išteklių žvejybai šiaurės vakarų vandenyse 2016–2018 m. laikotarpiu taikomas išmetimo į jūrą mažinimo planas. Tas reglamentas buvo panaikintas ir pakeistas Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2016/2375 (3);

(4)

atsižvelgiant į naują bendrą rekomendaciją, kurią pateikė Airija, Belgija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Prancūzija, Deleguotuoju reglamentu (ES) 2016/2375 nustatytas tam tikrai demersinių išteklių žvejybai šiaurės vakarų vandenyse 2017–2018 m. laikotarpiu taikomas išmetimo į jūrą mažinimo planas. Tas reglamentas buvo panaikintas ir pakeistas Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/46 (4);

(5)	atsižvelgiant į bendrą rekomendaciją, kurią pateikė Airija, Belgija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Prancūzija, Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/46 nustatytas tam tikrai demersinių išteklių žvejybai šiaurės vakarų vandenyse 2018 m. taikomas išmetimo į jūrą mažinimo planas;

(6)

Airija, Belgija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Prancūzija turi tiesioginių žvejybos šiaurės vakarų vandenyse valdymo interesų. Pasikonsultavusios su Šiaurės vakarų vandenų patariamąja taryba ir Pelaginių žuvų išteklių valdymo patariamąja taryba, tos valstybės narės 2018 m. gegužės 31 d. pateikė Komisijai naują bendrą rekomendaciją dėl tam tikrai demersinių išteklių žvejybai šiaurės vakarų vandenyse 2019–2021 m. laikotarpiu taikomo išmetimo į jūrą mažinimo plano. 2018 m. rugpjūčio 30 d. bendra rekomendacija iš dalies pakeista;

(7)

iš atitinkamų mokslo įstaigų buvo gauta mokslinės informacijos, ją peržiūrėjo Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK (5)). Atitinkamos priemonės aptartos 2018 m. rugsėjo 11 d. vykusiame ekspertų grupės susitikime, kuriame dalyvavo 28 valstybių narių ir Komisijos atstovai, o stebėtojo teisėmis – Europos Parlamento atstovai. ŽMTEK nustatė, kad kai kurių rūšių, pvz., jūrinių plekšnių, išteklių atskirų žuvų išgyvenamumas gali būti mažesnis nei kitų rūšių žuvų. Tačiau Komisija vertino santykinį šios išimties poveikį visam ištekliui, palyginti su atskiromis žuvimis, ir palygino jį su poreikiu tęsti žvejybos veiklą tam, kad būtų sudarytos sąlygos surinkti duomenų ir atsižvelgti į ŽMTEK pateiktas pastabas. Komisija mano, kad tais atvejais, kai santykinė neišgyvenančių į jūrą išmetamų žuvų dalis yra palyginti maža, leisti laikinai taikyti išimtis būtų pragmatiškas ir atsargus žvejybos valdymo principas, nes visai neleidžiant to daryti, būtų neįmanoma surinkti duomenų, kurie būtini siekiant užtikrinti tinkamą ir pagrįstą išmetimo į jūrą valdymą, kol visapusiškai įsigalios įpareigojimas iškrauti laimikį;

(8)

remiantis išgyvenamumą parodančiais moksliniais duomenimis, į Deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/46 įtraukta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 dalies b punkte nurodyta išgyvenamumu grindžiama įpareigojimo iškrauti laimikį išimtis, taikoma ICES 6 ir 7 parajoniuose gaudyklėmis arba bučiais sužvejojamiems norveginiams omarams. Tie duomenys buvo įvertinti ankstesniais metais ir ŽMTEK padarė išvadą (6), kad minėta išimtis pagrįsta. Naujojoje bendroje rekomendacijoje tą išimtį siūloma taikyti toliau. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės nepasikeitė, tą išimtį reikėtų toliau taikyti pagal 2019–2021 m. išmetimo į jūrą mažinimo planą;

(9)

remiantis išmetamų į jūrą žuvų išgyvenamumą parodančiais moksliniais duomenimis, į Deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/46 įtraukta išgyvenamumu grindžiama išimtis, taikoma mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiantiems europiniams jūrų liežuviams, sužvejojamiems 80–99 mm akių tralais su kėtoklėmis ICES 7d kvadrate šešių jūrmylių atstumu nuo kranto ir už nustatytų jauniklių augimo vietų ribų. Tie duomenys buvo įvertinti ankstesniais metais ir ŽMTEK padarė išvadą (7), kad jų pakanka. Naujojoje bendroje rekomendacijoje šią išimtį siūloma taikyti toliau. ŽMTEK pažymėjo, kad nebuvo pateikta jokios naujos informacijos apie jauniklių augimo vietų išsidėstymą (8). Kadangi šiuo metu jauniklių augimo vietų nustatyta nėra, išimtis gali būti įtraukta į naująjį 2019–2021 m. išmetimo į jūrą mažinimo planą, tačiau valstybės narės turėtų pateikti atitinkamos informacijos, kai tik tos vietos bus nustatytos;

(10)

naujojoje bendroje rekomendacijoje siūloma išgyvenamumu grindžiama išimtis, taikoma norveginiams omarams, sužvejojamiems ICES 7 parajonyje demersiniais tralais, kurių tinklo akių dydis yra 100 mm arba didesnis, ir norveginiams omarams, sužvejojamiems tame parajonyje demersiniais tralais, kurių tinklo akių dydis yra 70–99 mm, kartu naudojant pasirinktus selektyviosios žvejybos įrankius (TRI ir TR2 žvejyba). Valstybės narės pateikė mokslinių duomenų, kad parodytų į jūrą išmetamų norveginių omarų išgyvenamumą vykdant tokią žvejybą. Duomenys buvo pateikti ŽMTEK ir jis padarė išvadą, kad naudojant tralus Seltra atlikto išgyvenamumo tyrimo duomenys pakankami, tačiau vis dar sunku įvertinti bendrą poveikį plačiai vykdomai norveginių omarų žvejybai kitais žvejybos įrankiais. ŽMTEK pažymėjo, jog darant prielaidą, kad visų žvejybos įrankių atveju būdingas palyginti didelis išgyvenamumas, su ta žvejyba susiję į jūrą išmetami kiekiai yra palyginti nedideli. Todėl ta išimtis turėtų būti įtraukta į naująjį 2019–2021 m. išmetimo į jūrą mažinimo planą;

(11)

naujojoje bendroje rekomendacijoje siūloma išgyvenamumu grindžiama išimtis, taikoma norveginiams omarams, ICES 6a kvadrate dvylikos jūrmylių atstumu nuo kranto sužvejojamiems tralais su kėtoklėmis, kurių akių dydis yra 80–110 mm, kartu naudojant pasirinktus selektyviosios žvejybos įrankius. Valstybės narės pateikė mokslinių duomenų, kad parodytų į jūrą išmetamų norveginių omarų išgyvenamumą vykdant tokią žvejybą. Duomenys buvo pateikti ŽMTEK ir jis padarė išvadą, kad išgyvenamumo tyrimas yra patikimas ir rodo palyginti didelį išgyvenamumą. Todėl ta išimtis turėtų būti įtraukta į naująjį 2019–2021 m. išmetimo į jūrą mažinimo planą;

(12)

išsamūs moksliniai duomenys apie rombinių rajožuvių, ICES 6 ir 7 parajoniuose sužvejojamų visais žvejybos įrankiais, išgyvenamumą yra surinkti ne iš visų išimtimi besinaudojančių laivyno segmentų ir jų derinių. Tačiau iš esmės laikoma, kad išgyvenamumas yra didelis, tik reikia pateikti daugiau informacijos. Norint surinkti šiuos duomenis žvejyba turėtų būti tęsiama, taigi, Komisijos nuomone, išimtis turėtų būti suteikta, tačiau valstybės narės turėtų būti įpareigotos pateikti atitinkamus duomenis, kad ŽMTEK galėtų visapusiškai įvertinti išimties pagrįstumą, o Komisija atlikti peržiūrą. Tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės kasmet iki gegužės 31 d. turėtų pateikti: a) parengtas išgyvenamumo didinimo ir ŽMTEK nustatytų duomenų spragų užpildymo veiksmų gaires, kurias kasmet vertintų ŽMTEK, ir b) metines pažangos ataskaitas ir visus su išgyvenamumu susijusių programų pakeitimus ar patikslinimus;

(13)

tiriant rombinių rajožuvių išgyvenamumą, nustatyta, kad rajų gegučių (Leucoraja naevus) išgyvenamumas gerokai mažesnis negu kitų rūšių žuvų, o apie tai surinktos mokslinės žinios ne tokios patikimos. Tačiau, jeigu išimtis šiai rūšiai visai nebūtų taikoma, žvejyba ir, savo ruožtu, tolesnis tikslių duomenų rinkimas taptų negalimi. Todėl Komisija mano, kad ši išimtis turėtų būti suteikta tik vieniems metams ir kad skubos tvarka reikėtų parengti naujus tyrimus ir naujas išgyvenamumo didinimo priemones, kurie kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 31 d. turėtų būti pateikti įvertinti ŽMTEK;

(14)

naujojoje bendroje rekomendacijoje siūlomos išgyvenamumu grindžiamos išimtys, taikomos jūrinėms plekšnėms, sužvejojamoms sieniniais tinklais arba tralais su kėtoklėmis ICES 7d, 7e, 7f ir 7g kvadratuose. Valstybės narės pateikė mokslinių duomenų, kad parodytų jūrinių plekšnių išgyvenamumą vykdant šią žvejybą. Duomenys buvo pateikti ŽMTEK ir jis padarė išvadą, kad išgyvenamumo tyrimas yra patikimas ir rodo palyginti didelį išgyvenamumą. Todėl ta išimtis turėtų būti įtraukta į naująjį 2019–2021 m. išmetimo į jūrą mažinimo planą;

(15)

naujojoje bendroje rekomendacijoje siūlomos išgyvenamumu grindžiamos išimtys, taikomos jūrinėms plekšnėms, ICES 7a–k kvadratuose sužvejojamoms sijinius tralus naudojančių laivų, kurių didžiausia variklio galia – 221 kW, didžiausias ilgis – 24 m, kurie žvejoja 12 jūrmylių atstumu ir kurių valksmo trukmė – ne ilgesnė kaip 1 val. 30 min, taip pat sijinius tralus naudojančių laivų, kurių variklio galia didesnė kaip 221 kW ir kuriuose naudojama virvė Flip-up arba bentoso išleidimo sekcija. Valstybės narės pateikė mokslinių duomenų, kad parodytų jūrinių plekšnių išgyvenamumą vykdant šią žvejybą. Duomenys buvo pateikti ŽMTEK ir jis padarė išvadą, kad mokslinės informacijos kokybė gera. Tačiau ŽMTEK pažymėjo, kad duomenys apima ne visas atitinkamas valstybes nares ir kad su ta žvejyba susijusį išgyvenamumą veikia daug veiksnių ir jis labai nevienodas. ŽMTEK taip pat pažymėjo, kad dėl šio nevienodumo neįmanoma patikimai įvertinti tikėtino išimties poveikio. Tokiomis aplinkybėmis išimtis turėtų būti taikoma tik 1 metus, kad būtų sudarytos sąlygos rinkti duomenis, o valstybės narės turėtų būti įpareigotos pateikti atitinkamus duomenis, kad ŽMTEK galėtų visapusiškai įvertinti išimties pagrįstumą, o Komisija atlikti peržiūrą. Todėl ta išimtis gali būti įtraukta į išmetimo į jūrą mažinimo planą iki 2019 m. gruodžio 31 d., o atitinkamos valstybės narės turėtų atlikti papildomus bandymus ir kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 31 d. pateikti informaciją, kad ŽMTEK ją įvertintų;

(16)

naujojoje bendroje rekomendacijoje siūloma taikyti išgyvenamumu grindžiamą išimtį rūšims, kurių individai sužvejojami Šiaurės vakarų vandenyse (ICES 5, 6 ir 7 parajoniuose) gaudyklėmis ir bučiais. Valstybės narės pateikė mokslinių duomenų, kad parodytų vykdant šią žvejybą sužvejojamų individų išgyvenamumą. Duomenys buvo pateikti ŽTMEK ir jis padarė išvadą, kad vykdant žvejybą bučiais ir gaudyklėmis į jūrą išmetamų individų išgyvenamumas gali būti didelis. Todėl tą išimtį galima įtraukti į naująjį 2019–2021 m. išmetimo į jūrą mažinimo planą;

(17)

į Deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/46 įtrauktos tam tikrai žvejybai taikomos įpareigojimo iškrauti laimikį de minimis išimtys. ŽMTEK, peržiūrėjęs valstybių narių pateiktus duomenis, padarė išvadą (9), kad valstybių narių pateiktuose dokumentuose išdėstyti pagrįsti argumentai (kai kuriais atvejais patvirtinti kokybiniu išlaidų vertinimu), rodantys, kad dar labiau didinti selektyvumą būtų sunku arba kad jį padidinus nepageidaujamo laimikio tvarkymas pareikalautų neproporcingų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į tai, kad aplinkybės nepasikeitė, tikslinga, laikantis naujojoje bendroje rekomendacijoje siūlomų procentinių dydžių, toliau taikyti šias de minimis išimtis:

—

paprastiesiems merlangams, ICES 7d kvadrate sužvejojamiems laivų, kurie naudoja ne mažesnio kaip 80 mm dydžio akių demersinius tralus ir traukiamuosius tinklus (OTB, OTT, OT, PTB, PT, SSC, SDN, SPR, SX, SV, TBN, TBS, TB, TX), pelaginius tralus (OTM, PTM) ir sijinius tralus (BT2), kurių akių dydis 80–119 mm,

—

paprastiesiems merlangams, ICES 7 b–c ir 7 e–k kvadratuose sužvejojamiems laivų, kurie naudoja ne mažesnio kaip 80 mm dydžio akių demersinius tralus ir traukiamuosius tinklus (OTB, OTT, OT, PTB, PT, SSC, SDN, SPR, SX, SV, TBN, TBS, TB, TX), pelaginius tralus (OTM, PTM) ir sijinius tralus (BT2), kurių akių dydis 80–119 mm,

—	europiniams jūrų liežuviams, ICES 7d, 7e, 7f, 7g ir 7h kvadratuose sužvejojamiems laivų, kurie naudoja padidinto selektyvumo TBB žvejybos įrankį, kurio tinklo akių dydis yra 80–119 mm,

—	europiniams jūrų liežuviams, ICES 7d, 7e, 7f ir 7g kvadratuose sužvejojamiems laivų, kurie naudoja sieninius ir žiauninius tinklus;

(18)

naujojoje bendroje rekomendacijoje siūloma taikyti įpareigojimo iškrauti laimikį de minimis išimtis:

—	juodadėmėms menkėms, ICES 7 b–c ir 7 e–k kvadratuose sužvejojamoms laivų, kurie naudoja dydžio akių demersinius tralus, traukiamuosius tinklus ir sijinius tralus, kurių akių dydis ne mažesnis kaip 80 mm,

—	atlantinėms menkėms, ICES 7 b–c ir 7 e–k kvadratuose sužvejojamoms laivų, kurie naudoja demersinius tralus, traukiamuosius tinklus ir sijinius tralus, kurių akių dydis ne mažesnis kaip 80 mm,

—	paprastosioms stauridėms, ICES 6 parajonyje ir ICES 7 b–k kvadratuose sužvejojamoms laivų, kurie naudoja demersinius tralus, traukiamuosius tinklus ir sijinius tralus,

—	atlantinėms skumbrėms, ICES 6 parajonyje ir ICES 7 b–k kvadratuose sužvejojamoms laivų, kurie naudoja demersinius tralus, traukiamuosius tinklus ir sijinius tralus;

(19)

ŽMTEK, peržiūrėjęs valstybių narių pateiktus duomenis, susijusius su naujomis de minimis išimtimis, taikytinomis juodadėmėms menkėms, atlantinėms menkėms, paprastosioms stauridėms ir atlantinėms skumbrėms, sužvejojamoms laivų, kurie naudoja demersinius tralus, traukiamuosius tinklus ir sijinius tralus, padarė išvadą (10), kad reikia pateikti papildomos informacijos. Norint pateikti šią informaciją būtina tęsti žvejybos veiklą ir duomenų rinkimą, taigi atskiros išimtys kiekvienai rūšiai turėtų būti suteiktos tik 1 metams, o valstybės narės turėtų būti įpareigotos pateikti atitinkamus duomenis, kad ŽMTEK galėtų visapusiškai įvertinti išimčių pagrįstumą, o Komisija atlikti peržiūrą. Atitinkamos valstybės narės turėtų atlikti papildomus bandymus ir kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 31 d. pateikti informaciją, kad ŽMTEK ją įvertintų; Todėl šios išimtys turėtų būti laikinai taikomos iki 2019 m. gruodžio 31 d.;

(20)

siekiant užtikrinti patikimus į jūrą išmetamų žuvų kiekio įverčius, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK), valstybės narės tais atvejais, kai de minimis išimties taikymas grindžiamas ribotų duomenų atvejų ir dalinių laivyno duomenų ekstrapoliacija, turėtų užtikrinti, kad būtų teikiami tikslūs ir patikrinami viso laivyno, kuriam taikoma ši de minimis nuostata, duomenys;

(21)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalies a punktą į išmetimo į jūrą mažinimo planus taip pat gali būti įtrauktos žvejybai arba rūšims, kurioms taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, skirtos techninės priemonės. Siekiant padidinti žvejybos įrankių selektyvumą ir sumažinti nepageidaujamą laimikį Keltų ir Airijos jūrose, tikslinga įtraukti kelias selektyvumą didinančias priemones, skirtas demersinei žvejybai. Remdamasis valstybių narių pateikta informacija, ŽMTEK padarė išvadą, kad siūlomi pakeitimai, kuriais siekiama padidinti selektyvumą šiaurės vakarų vandenyse, yra vienas iš labai nedaugelio regioninių grupių mėginimų mažinti su nepageidaujamu laimikiu susijusias problemas. Todėl tos techninės priemonės turėtų būti įtrauktos į naująjį 2019–2021 m. išmetimo į jūrą mažinimo planą;

(22)	naujojoje bendroje rekomendacijoje siūlomos priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 dalį, 15 straipsnio 5 dalies c punktą ir 18 straipsnio 3 dalį, taigi jas galima įtraukti į šį reglamentą;

(23)

vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsniu, Komisija atsižvelgė tiek į ŽMTEK vertinimą, tiek į būtinybę, kad valstybės narės iki 2019 m. sausio 1 d. užtikrintų visapusišką įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimą. Kai kuriais atvejais išimtys reikalauja tęsti žvejybos veiklą ir toliau rinkti duomenis, kad būtų galima atsižvelgti į ŽMTEK pateiktas pastabas. Komisija mano, kad šiais atvejais leisti taikyti išimtis laikinai būtų pragmatiškas ir atsargus žvejybos valdymo principas, nes visai neleidžiant to daryti, būtų neįmanoma surinkti duomenų, kurie būtini siekiant užtikrinti tinkamą ir pagrįstą išmetimo į jūrą valdymą, kol visapusiškai įsigalios įpareigojimas iškrauti laimikį;

(24)	remiantis naująja bendra rekomendacija, Deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/46 tikslinga panaikinti;

(25)	kadangi šiame reglamente numatytos priemonės daro tiesioginį poveikį Sąjungos laivų žvejybos sezono planavimui ir atitinkamai ekonominei veiklai, šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas. Jis turėtų būti taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimas

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį pagal šį reglamentą 2019–2021 m. taikomas ICES 5 parajonyje (išskyrus 5a kvadratą ir tik 5b kvadrato Sąjungos vandenyse) ir 6 bei 7 parajoniuose vykdomai demersinių išteklių žvejybai.

2 straipsnis.

Apibrėžtys

1. flamandiškoji sekcija – galinis smailėjantis sijinio tralo tinklo segmentas, kurio galas prijungtas tiesiogiai prie tralo maišo. Viršutinis ir apatinis sekcijos segmentai turi būti sudaryti iš ne mažesnių kaip 120 mm akių (matuojant tarp mazgų) tinklinio audinio, o ištemptos sekcijos ilgis turi būti bent 3 m;

2. sekcija Seltra – selektyvumo didinimo įtaisas, kuris yra

a)	ne mažesnių kaip 270 mm rombinių akių viršutinė ketursienio tinklo segmento dalis, su likusiu tinklu sujungta santykiu trys 90 mm akys su viena 270 mm akimi, arba ne mažesnių kaip 140 mm kvadratinių akių viršutinė tinklo segmento dalis,

b)	bent 3 m ilgio,

c)	pritvirtintas ne toliau kaip keturi metrai nuo tralo maišo raiščio ir

d)	tokio paties pločio kaip viršutinė tralo dalis (nuo siūlės iki siūlės);

3. selektyvumo didinimo įtaisas Netgrid – selektyvumo didinimo įtaisas, kuris yra į dvisienį tralą įtaisytas ketursienis segmentas su įstrižu ne mažesnių kaip 200 mm rombinių akių tinklo gabalu, kurio galas išeina į tralo viršuje esančią išėjimo angą;

4. CEFAS Netgrid – Aplinkos, žvejybos ir akvakultūros mokslinio centro sukurtas selektyvumo didinimo įtaisas Netgrid, skirtas omarų žvejybai Airijos jūroje;

5. tralas Flip-flap – tralas su tinklinio audeklo sklende, skirta vykdant norveginių omarų žvejybą sužvejojamų menkių, juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų kiekiui mažinti;

6. virvė Flip-up – demersinio sijinio tralo modifikavimo elementas, skirtas neleisti į tralą patekti akmenims ir rieduliams, kurie gali apgadinti žvejybos įrankį ir sužaloti laimikį;

7. bentoso išleidimo sekcija – didesnių akių arba kvadratinių akių tinklinio audeklo sekcija, įtaisyta į apatinę (dažniausiai sijinio) tralo sieną ir skirta bentosui ir jūros dugne esančioms šiukšlėms pašalinti, kad jos nepatektų į tralo maišą;

8. Keltų jūros apsaugos zona – ICES 7f, 7g ir 7j kvadrato dalies į šiaurę nuo 50° šiaurės platumos ir į rytus nuo 11° vakarų ilgumos vandenys.

3 straipsnis

Išgyvenamumu grindžiamos išimties taikymas norveginiams omarams

1. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 dalies b punkte nustatyta išgyvenamumu grindžiama išimtis taikoma:

a)	norveginiams omarams (Nephrops norvegicus), sužvejojamiems dugninėmis gaudyklėmis ir bučiais (žvejybos įrankių kodai (11) – FPO ir FIX) ICES 6 ir 7 parajoniuose;

b)	norveginiams omarams (Nephrops norvegicus), ICES 7 parajonyje sužvejojamiems demersiniais tralais, kurių tinklo akių dydis yra ne mažesnis kaip 100 mm;

c)	norveginiams omarams (Nephrops norvegicus), ICES 7 parajonyje sužvejojamiems demersiniais tralais, kurių tinklo akių dydis 70–99 mm, kartu naudojant pasirinktus didelio selektyvumo žvejybos įrankius, nustatytus šio reglamento 9 straipsnio 2 dalyje ir 10 straipsnio 2 dalyje;

norveginiams omarams (Nephrops norvegicus), ICES 6a kvadrate dvylikos jūrmylių atstumu nuo kranto sužvejojamiems tralais su kėtoklėmis, kurių tinklo akių dydis 80–110 mm, kartu naudojant pasirinktus didelio selektyvumo žvejybos įrankius, nustatytus šio reglamento 9 straipsnio 2 dalyje ir 10 straipsnio 2 dalyje.

2. Į jūrą išmetamus 1 dalyje nurodytais atvejais sužvejotus norveginius omarus reikia paleisti nedelsiant nepažeistus tame pačiame rajone, kuriame jie buvo sužvejoti.

4 straipsnis

Išgyvenamumu grindžiamos išimties taikymas europiniams jūrų liežuviams

1. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 dalies b punkte nurodyta išgyvenamumu grindžiama išimtis taikoma europiniams jūrų liežuviams (Solea solea), kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio ir kurie sužvejojami ICES 7d kvadrate šešių jūrmylių atstumu nuo kranto ir už nustatytų jauniklių augimo vietų ribų naudojant tralus su kėtoklėmis (žvejybos įrankių kodai: OTT, OTB, TBS, TBN, TB, PTB, OT, PT, TX), kurių tralo maišo akių dydis 80–99 mm, laivų:

a)	kurių didžiausias ilgis – 10 m, o didžiausia variklio galia – 221 kW, ir

b)	kurie žvejoja ne didesnio kaip 30 metrų gylio vandenyse, o jų valksmo trukmė – ne ilgesnė kaip 1 val. 30 min.

2. Į jūrą išmetamus 1 dalyje nurodytais atvejais sužvejotus europinius jūrų liežuvius reikia paleisti nedelsiant.

5 straipsnis

Išgyvenamumu grindžiamos išimties taikymas rombinėms rajožuvėms

1. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 dalies b punkte nurodyta išgyvenamumu grindžiama išimtis taikoma rombinių rajožuvių (Rajiformes) BLSK, šiaurės vakarų vandenyse (ICES 6 ir 7 parajoniuose) sužvejojamiems bet kokiais žvejybos įrankiais.

2. Tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės kasmet kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki gegužės 31 d. pateikia papildomos mokslinės informacijos, pagrindžiančios 1 dalyje nurodytos išimties taikymą. Pateiktą mokslinę informaciją kasmet iki rugpjūčio 1 d. įvertina ŽMTEK.

3. 1 dalyje nustatyta išimtis rajoms gegutėms taikoma iki 2019 m. gruodžio 31 d. Tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 31 d. pateikia papildomos mokslinės informacijos, pagrindžiančios tos išimties taikymą. Pateiktą mokslinę informaciją iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. įvertina ŽMTEK.

4. Į jūrą išmetamas 1 dalyje nurodytais atvejais sužvejotas rombines rajožuves reikia paleisti nedelsiant žemiau jūros paviršiaus.

6 straipsnis

Išgyvenamumu grindžiamos išimties taikymas jūrinėms plekšnėms

1. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 dalies b punkte nustatyta išgyvenamumu grindžiama išimtis taikoma:

a)	jūrinėms plekšnėms (Pleuronectes platessa), ICES 7d, 7e, 7f ir 7g kvadratuose sužvejojamoms sieniniais tinklais;

b)	jūrinėms plekšnėms (Pleuronectes platessa), ICES 7d, 7e, 7f ir 7g kvadratuose sužvejojamoms tralais su kėtoklėmis;

c)	jūrinėms plekšnėms (Pleuronectes platessa), ICES 7 a–k kvadratuose sužvejojamoms laivų, kurių didžiausia variklio galia didesnė kaip 221 kW ir kurie naudoja sijinius tralus (BT2) su įtaisyta virve Flip-up arba bentoso išleidimo sekcija;

jūrinėms plekšnėms (Pleuronectes platessa), ICES 7 a–k kvadratuose sužvejojamoms sijinius tralus naudojančių laivų, kurių didžiausia variklio galia – 221 kW arba didžiausias ilgis – 24 m, kurie skirti žvejoti 12 jūrmylių atstumu nuo kranto ir kurių vidutinė valksmo trukmė – ne ilgesnė kaip 1 val. 30 min.

2. 1 dalies c ir d punktuose nurodytos išimtys laikinai taikomos iki 2019 m. gruodžio 31 d. Tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 31 d. pateikia papildomos mokslinės informacijos, pagrindžiančios tų išimčių taikymą. Tą informaciją iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. įvertina ŽMTEK.

3. Į jūrą išmetamas 1 dalyje nurodytais atvejais sužvejotas jūrines plekšnes reikia paleisti nedelsiant žemiau jūros paviršiaus.

7 straipsnis

Išgyvenamumu grindžiamos išimties taikymas gaudyklėmis ir bučiais sužvejojamų rūšių laimikiui

1. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 dalies b punkte nustatyta išgyvenamumu grindžiama išimtis taikoma ICES 5 parajonyje (išskyrus 5a kvadratą ir tik 5b kvadrato Sąjungos vandenyse) ir 6 bei 7 parajoniuose gaudyklėmis ir bučiais sužvejojamų rūšių laimikiui.

2. Į jūrą išmetamas 1 dalyje nurodytais atvejais sužvejotas žuvis reikia paleisti nedelsiant.

8 straipsnis

De minimis išimtys

1. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, pagal to reglamento 15 straipsnio 5 dalies c punktą į jūrą išmesti leidžiama šiuos kiekius:

paprastųjų merlangų (Merlangius merlangus) – 2019 m. ne daugiau kaip 6 %, o 2020 ir 2021 m. ne daugiau kaip 5 % bendro metinio šios rūšies laimikio, ICES 7d kvadrate sužvejoto laivų, kurie naudoja ne mažesnio kaip 80 mm dydžio akių demersinius tralus ir traukiamuosius tinklus (OTB, OTT, OT, PTB, PT, SSC, SDN, SPR, SX, SV, TBN, TBS, TB, TX), pelaginius tralus (OTM, PTM) ir sijinius tralus (BT2), kurių akių dydis 80–119 mm;

paprastųjų merlangų (Merlangius merlangus) – 2019 m. ne daugiau kaip 6 %, o 2020 ir 2021 m. ne daugiau kaip 5 % bendro metinio šios rūšies laimikio, ICES 7 b–c ir 7 e–k kvadratuose sužvejoto laivų, kurie naudoja ne mažesnio kaip 80 mm dydžio akių demersinius tralus ir traukiamuosius tinklus (OTB, OTT, OT, PTB, PT, SSC, SDN, SPR, SX, SV, TBN, TBS, TB, TX), pelaginius tralus (OTM, PTM) ir sijinius tralus (BT2), kurių akių dydis 80–119 mm;

c)	europinių jūrų liežuvių (Solea solea) – ne daugiau kaip 3 % bendro metinio šios rūšies laimikio, ICES 7d, 7e, 7f ir 7g kvadratuose sužvejoto laivų, kurie europiniams jūrų liežuviams žvejoti naudoja sieninius ir žiauninius tinklus;

d)	europinių jūrų liežuvių (Solea solea) – ne daugiau kaip 3 % bendro metinio šios rūšies laimikio, ICES 7d, 7e, 7f, 7g ir 7h kvadratuose sužvejoto laivų, kurie europiniams jūrų liežuviams žvejoti naudoja 80–119 mm tinklo akių TBB įrankį, į kurį įtaisyta flamandiškoji sekcija;

e)	juodadėmių menkių (Melanogrammus aeglefinus) – 2019 m. ne daugiau kaip 7 % bendro metinio šios rūšies laimikio, ICES 7 b–c ir 7 e–k kvadratuose sužvejoto laivų, kurie naudoja demersinius tralus, traukiamuosius tinklus ir sijinius tralus, kurių akių dydis ne mažesnis kaip 80 mm;

f)	atlantinių menkių (Gadus morhua) – 2019 m. 7 % bendro metinio šios rūšies laimikio, ICES 7 b–c ir 7 e–k kvadratuose sužvejoto laivų, kurie naudoja demersinius tralus, traukiamuosius tinklus ir sijinius tralus, kurių akių dydis ne mažesnis kaip 80 mm;

g)	paprastųjų stauridžių (Trachurus spp.) – 2019 m. ne daugiau kaip 7 % bendro metinio šios rūšies laimikio, ICES 6 parajonyje ir ICES 7 b–k kvadratuose sužvejoto laivų, kurie naudoja demersinius tralus, traukiamuosius tinklus ir sijinius tralus;

h)	atlantinių skumbrių (Scomber scombrus) – 2019 m. ne daugiau kaip 7 % bendro metinio šios rūšies laimikio, ICES 6 parajonyje ir ICES 7 b–k kvadratuose sužvejoto laivų, kurie naudoja demersinius tralus, traukiamuosius tinklus ir sijinius tralus.

2. 1 dalies e–h punktuose nurodytos de minimis išimtys taikomos iki 2019 m. gruodžio 31 d. Tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 31 d. pateikia papildomos mokslinės informacijos, pagrindžiančios tų išimčių taikymą. Pateiktą mokslinę informaciją iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. įvertina ŽMTEK.

9 straipsnis

Specialių techninių priemonių taikymas Keltų jūros apsaugos zonoje

1. Nuo 2019 m. liepos 1 d. žvejybos laivai, demersiniais tralais arba traukiamaisiais tinklais žvejojantys Keltų jūros apsaugos zonoje, pasirinktinai naudoja:

a)	110 mm akių tralo maišą su 120 mm kvadratinių akių tinklo sekcija (12),

b)	100 mm akių T90 tralo maišą arba

c)	100 mm akių tralo maišą su 160 mm kvadratinių akių tinklo sekcija.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, laivai, kurie žvejoja demersiniais tralais arba traukiamaisiais tinklais ir kurių laimikio didesnę nei 5 % dalį sudaro norveginiai omarai, pasirinktinai naudoja:

a)	300 mm kvadratinių akių tinklo sekciją; laivai, kurių bendrasis ilgis nesiekia 12 metrų, gali naudoti 200 mm kvadratinių akių tinklo sekciją,

b)	sekciją Seltra,

c)	rūšiuojamąsias groteles, tarp kurių strypelių atstumas 35 mm, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 850/98 (13) XIVa priede, arba panašų selektyvumo didinimo įtaisą Netgrid arba

d)	100 mm akių tralo maišą su 100 mm kvadratinių akių tinklo sekcija.

3. Nukrypstant nuo 1 dalies, laivai, kurie žvejoja demersiniais tralais arba traukiamaisiais tinklais ir kurių laimikio didesnę nei 55 % dalį sudaro paprastieji merlangai arba suminis jūrų velnių, europinių jūrinių lydekų arba megrimų kiekis, pasirinktinai naudoja:

a)	100 mm akių tralo maišą su 100 mm kvadratinių akių tinklo sekcija,

b)	90 mm akių T90 tralo maišą ir pailginamąją dalį,

c)	80 mm akių tralo maišą su 160 mm kvadratinių akių tinklo sekcija,

d)	80 mm akių tralo maišą su 2 m padaugintu iš 100 mm kvadratinių akių tinklo cilindru.

4. Nukrypstant nuo 1 dalies, laivai, kurie žvejoja ICES 7f kvadrate į rytus nuo 5° vakarų ilgumos demersiniais tralais arba traukiamaisiais tinklais ir kurių laimikio mažesnę nei 10 % dalį sudaro menkinės (Gadidae), naudoja 80 mm akių tralo maišą su pritaisyta 120 mm kvadratinių akių sekcija.

5. Kartu su minėtu žvejybos įrankiu ar įrankių dalimis kaip alternatyvą galima naudoti selektyviosios žvejybos įrankį, jo dalį ar įtaisą, kuriam, ŽMTEK vertinimu, būdingos tokio pat arba didesnio selektyvumo charakteristikos žvejojant atlantines menkes, juodadėmes menkes ir paprastuosius merlangus.

10 straipsnis

Specialių techninių priemonių taikymas Airijos jūroje

1. Nuo 2019 m. sausio 1 d. žvejybos laivai, žvejojantys demersiniais tralais arba traukiamaisiais tinklais ICES 7a kvadrate (Airijos jūroje), laikosi 2, 3 ir 4 dalyse nustatytų techninių priemonių.

2. Laivai, žvejojantys demersiniais tralais arba traukiamaisiais tinklais, kurių tralo maišo akių dydis 70 mm arba didesnis ir mažesnis kaip 100 mm ir kurių laimikio didesnę nei 5 % dalį sudaro norveginiai omarai, pasirinktinai naudoja:

a)	300 mm kvadratinių akių tinklo sekciją; laivai, kurių bendrasis ilgis nesiekia 12 metrų, gali naudoti 200 mm kvadratinių akių tinklo sekciją,

b)	sekciją Seltra,

c)	rūšiuojamąsias groteles, tarp kurių strypelių atstumas 35 mm, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 850/98 XIVa priede,

d)	selektyvumo didinimo įtaisą CEFAS Netgrid arba

e)	tralą Flip-flap.

3. Laivai, kurie žvejoja demersiniais tralais arba traukiamaisiais tinklais ir kurių laimikio didesnę nei 10 % dalį sudaro suminis juodadėmių menkių, atlantinių menkių ir rombinių rajožuvių kiekis, pasirinktinai naudoja:

a)	120 mm akių tralo maišą arba

b)	priegaudos išleidimo funkciją turintį tralą su 600 mm dydžio akių tinklo sekcijomis ir 100 mm akių tralo maišu.

4. Laivai, kurie žvejoja demersiniais tralais arba traukiamaisiais tinklais ir kurių laimikio mažesnę nei 10 % dalį sudaro suminis juodadėmių menkių, atlantinių menkių ir rombinių rajožuvių kiekis, naudoja tralo maišą, kurio akių dydis 100 mm, su 100 mm kvadratinių akių tinklo sekcija. Ši nuostata netaikoma laivams, kurių laimikio didesnę nei 30 % dalį sudaro norveginiai omarai.

11 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. spalio 18 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 354, 2013 12 28, p. 22.

(2) 2015 m. spalio 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2438, kuriuo nustatomas tam tikrai priedugnio žuvų žvejybai šiaurės vakarų vandenyse taikomas žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas (OL L 336, 2015 12 23, p. 29).

(3) 2016 m. spalio 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/2375, kuriuo nustatomas tam tikrai priedugnio žuvų žvejybai šiaurės vakarų vandenyse taikomas žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas (OL L 352, 2016 12 23, p. 39).

(4) 2017 m. spalio 20 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/46, kuriuo nustatomas 2018 m. tam tikrai demersinei ir giliavandenei žvejybai šiaurės vakarų vandenyse taikomas išmetimo į jūrą mažinimo planas (OL L 7, 2018 1 12, p. 13).

(5) https://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/2147402/STECF+PLEN+18-02.pdf.

(6) https://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/1099561/STECF+PLEN+15-02.pdf.

(7) https://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/1099561/STECF+PLEN+15-02.pdf.

(8) https://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/2147402/STECF+PLEN+18-02.pdf.

(9) https://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/1099561/STECF+PLEN+15-02.pdf.

(10) https://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/2147402/STECF+PLEN+18-02.pdf.

(11) Šiame reglamente naudojami žvejybos įrankių kodai yra nustatyti 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (OL L 112, 2011 4 30, p. 1), įgyvendinimo taisyklės, XI priede. Lentelėje naudojami laivų, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 10 metrų, žvejybos įrankių kodai yra nustatyti FAO žvejybos įrankių klasifikavimo sistemoje.

(12) Kvadratinių akių tinklo sekcijos pritaisomos laikantis 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti, 7 straipsnio (OL L 125, 1998 4 27, p. 1).

(13) 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (OL L 125, 1998 4 27, p. 1).