24.10.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 265/3

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2018/1595

2018 m. spalio 23 d.

kuriuo dėl Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto 23-iojo aiškinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (1), ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008 (2) priimti tam tikri tarptautiniai standartai ir aiškinimai, galioję 2008 m. spalio 15 d.;

(2)

2017 m. birželio 7 d. Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV) paskelbė Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) 23-iąjį aiškinimą „Neaiškumas dėl pelno apmokestinimo tvarkos“. TFAAK 23-iajame aiškinime nustatoma, kaip atsižvelgti į neaiškumą apskaitant pelno mokesčius;

(3)

siekiant užtikrinti tarptautinių apskaitos standartų nuoseklumą, priėmus TFAAK 23-iąjį aiškinimą, turi būti taisomas 1-asis tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas (TFAS);

(4)

pasikonsultavus su Europos finansinės atskaitomybės patariamąja grupe patvirtinama, kad TFAAK 23-iasis aiškinimas atitinka Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytus priėmimo kriterijus;

(5)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Apskaitos reguliavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1126/2008 priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) 23-iasis aiškinimas „Neaiškumas dėl pelno apmokestinimo tvarkos“ įterpiamas, kaip nurodyta šio reglamento priede;

b)

1-asis tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas (TFAS) iš dalies keičiamas pagal TFAAK 23-iąjį aiškinimą, kaip nurodyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Visos įmonės 1 straipsnyje nurodytas pataisas taiko ne vėliau kaip nuo pirmų savo finansinių metų, prasidedančių 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau, pradžios.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. spalio 23 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1)  OL L 243, 2002 9 11, p. 1.

(2)  2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 (OL L 320, 2008 11 29, p. 1).

PRIEDAS

TFAAK 23-IASIS AIŠKINIMAS

„NEAIŠKUMAS DĖL PELNO APMOKESTINIMO TVARKOS“

TFAAK 23-IASIS AIŠKINIMAS

„NEAIŠKUMAS DĖL PELNO APMOKESTINIMO TVARKOS“

NUORODOS

—

1-asis TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“

—

8-asis TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“

—

10-asis TAS „Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio“

—

12-asis TAS „Pelno mokesčiai“

PAGRINDINĖ INFORMACIJA

1.

 12-ajame TAS „Pelno mokesčiai“ nustatyti reikalavimai dėl ataskaitinio laikotarpio ir atidėtųjų mokesčių turto ir įsipareigojimų. Ūkio subjektas 12-ojo TAS reikalavimus taiko remdamasis taikomais mokesčių įstatymais.

2.

 Gali būti neaišku, kaip mokesčių teisė taikoma konkrečiam sandoriui arba konkrečiomis aplinkybėmis. Ar konkreti apmokestinimo tvarka yra priimtina pagal mokesčių teisę, gali būti nežinoma, kol atitinkama mokesčių institucija ar teismas ateityje priims sprendimą. Todėl ginčas arba mokesčių institucijos atliekamas konkrečios apmokestinimo tvarkos patikrinimas gali turėti įtakos ūkio subjekto ataskaitinio laikotarpio ar atidėtųjų mokesčių turto ar įsipareigojimo apskaitai.

3.

 Šiame aiškinime:

a)   apmokestinimo tvarka– tvarka, kurią ūkio subjektas taiko arba planuoja taikyti savo pelno mokesčio deklaracijose;

b)   mokesčių institucija– įstaiga arba įstaigos, kuri (kurios) sprendžia, ar apmokestinimo tvarka yra priimtina pagal mokesčių teisę. Tai gali būti ir teismas;

c)   neaiški apmokestinimo tvarka– apmokestinimo tvarka, dėl kurios nėra aišku, ar atitinkama mokesčių institucija pripažins tą apmokestinimo tvarką priimtina pagal mokesčių teisę. Pavyzdžiui, ūkio subjekto sprendimas neteikti pelno mokesčio deklaracijos mokesčių jurisdikcijoje arba neįtraukti tam tikrų pajamų į apmokestinamąjį pelną yra neaiški apmokestinimo tvarka, jeigu neaišku, ar ji yra priimtina pagal mokesčių teisę.

TAIKYMO SRITIS

4.

 Šiuo aiškinimu paaiškinama, kaip taikyti 12-ojo TAS pripažinimo ir vertinimo reikalavimus, kai egzistuoja neaiškumas dėl pelno apmokestinimo tvarkos. Tokiu atveju ūkio subjektas turi pripažinti ir vertinti savo ataskaitinio laikotarpio arba atidėtųjų mokesčių turtą ar įsipareigojimą taikydamas 12-ojo TAS reikalavimus remdamasis apmokestinamuoju pelnu (mokesčių nuostoliais), mokesčių bazėmis, nepanaudotais mokesčių nuostoliais, nepanaudotais mokesčių kreditais ir mokesčio tarifais, nustatytais taikant šį aiškinimą.

KLAUSIMAI

5.

 Kai egzistuoja neaiškumas dėl pelno apmokestinimo tvarkos, šiuo aiškinimu paaiškinama:

a)

ar ūkio subjektas neaiškias apmokestinimo tvarkas vertina atskirai;

b)

ūkio subjekto daromos prielaidos dėl mokesčių institucijų atliekamo apmokestinimo tvarkos patikrinimo;

c)

kaip ūkio subjektas nustato apmokestinamąjį pelną (mokesčių nuostolius), mokesčių bazes, nepanaudotus mokesčių nuostolius, nepanaudotus mokesčių kreditus ir mokesčio tarifus; ir

d)

kaip ūkio subjektas atsižvelgia į faktų ir aplinkybių pasikeitimus.

BENDRA NUOMONĖ

Ar ūkio subjektas neaiškias apmokestinimo tvarkas vertina atskirai

6.

 Ūkio subjektas turi nustatyti, ar kiekvieną neaiškią apmokestinimo tvarką vertinti atskirai ar kartu su viena ar keliomis kitomis neaiškiomis apmokestinimo tvarkomis, remdamasis tuo, kurį metodą taikant labiau tikėtina, kad neaiškumas bus pašalintas. Nustatydamas metodą, kurį taikant labiau tikėtina, kad neaiškumas bus pašalintas, ūkio subjektas gali atsižvelgti, pavyzdžiui, į tai: a) kaip jis rengia savo pelno mokesčio deklaracijas ir pagrindžia apmokestinimo tvarką arba b) kaip, ūkio subjekto nuomone, mokesčių institucija atliks patikrinimą ir išspręs atliekant tą patikrinimą kilusius klausimus.

7.

 Jeigu taikydamas 6 straipsnį ūkio subjektas kartu vertina daugiau nei vieną neaiškią apmokestinimo tvarką, šiame aiškinime pateikiamas nuorodas į „neaiškią apmokestinimo tvarką“ jis turi suprasti kaip nuorodas į kartu vertinamų neaiškių apmokestinimo tvarkų grupę.

Mokesčių institucijų atliekamas patikrinimas

8.

 Vertindamas, ar ir kaip neaiški apmokestinimo tvarka daro poveikį apmokestinamojo pelno (mokesčių nuostolių), mokesčių bazių, nepanaudotų mokesčių nuostolių, nepanaudotų mokesčių kreditų ir mokesčio tarifų nustatymui, ūkio subjektas turi daryti prielaidą, kad mokesčių institucija patikrins sumas, kurias tikrinti ji turi teisę, ir atlikdama tuos patikrinimus žinos visą susijusią informaciją.

Apmokestinamojo pelno (mokesčių nuostolio), mokesčių bazių, nepanaudotų mokesčių nuostolių, nepanaudotų mokesčių kreditų ir mokesčio tarifų nustatymas

9.

 Ūkio subjektas turi apsvarstyti, ar tikėtina, kad mokesčių institucija pripažins neaiškią apmokestinimo tvarką priimtina.

10.

 Jeigu ūkio subjektas padaro išvadą, kad tikėtina, jog mokesčių institucija pripažins neaiškią apmokestinimo tvarką priimtina, jis turi nustatyti apmokestinamąjį pelną (mokesčių nuostolius), mokesčių bazes, nepanaudotus mokesčių nuostolius, nepanaudotus mokesčių kreditus ar mokesčio tarifus vadovaudamasis apmokestinimo tvarka, taikyta ar planuota taikyti jo pelno mokesčio deklaracijose.

11.

 Jeigu ūkio subjektas padaro išvadą, kad nėra tikėtina, jog mokesčių institucija pripažins neaiškią apmokestinimo tvarką priimtina, ūkio subjektas, nustatydamas susijusį apmokestinamąjį pelną (mokesčių nuostolius), mokesčių bazes, nepanaudotus mokesčių nuostolius, nepanaudotus mokesčių kreditus ar mokesčio tarifus, turi atsižvelgti į neaiškumo poveikį. Ūkio subjektas kiekvienos neaiškios apmokestinimo tvarkos neaiškumo poveikį turi parodyti taikydamas bet kurį iš toliau nurodytų metodų, priklausomai nuo to, kurį metodą taikant, ūkio subjekto nuomone, labiau tikėtina, kad neaiškumas bus pašalintas:

a)

labiausiai tikėtina suma – viena labiausiai tikėtina suma galimų rezultatų eilėje. Labiausiai tikėtina suma gali geriau parodyti tikimybę, kad neaiškumas bus pašalintas, jeigu galimi rezultatai yra binariniai arba koncentruoti į vieną vertę;

b)

tikėtina vertė – pagal tikimybę įvertintų svertinių reikšmių suma galimų rezultatų eilėje. Tikėtina vertė gali geriau parodyti tikimybę, kad neaiškumas bus pašalintas, jeigu galimi rezultatai nėra nei binariniai, nei koncentruoti į vieną vertę.

12.

 Jeigu neaiški apmokestinimo tvarka turi įtakos ataskaitinio laikotarpio mokesčiams ir atidėtiesiems mokesčiams (pavyzdžiui, ji turi įtakos tiek apmokestinamajam pelnui, kuris naudojamas ataskaitinio laikotarpio mokesčiams nustatyti, tiek mokesčių bazėms, kurios naudojamos atidėtiesiems mokesčiams nustatyti), ūkio subjektas priima nuoseklius sprendimus ir atlieka nuoseklius įvertinimus, susijusius su ataskaitinio laikotarpio mokesčiais ir atidėtaisiais mokesčiais.

Faktų ir aplinkybių pasikeitimai

13.

 Ūkio subjektas turi peržiūrėti šiuo aiškinimu reikalaujamą sprendimą ar įvertinimą, jeigu pasikeičia faktai ir aplinkybės, kuriais buvo pagrįstas sprendimas ar įvertinimas, arba atsiranda naujos informacijos, kuri turi įtakos sprendimui ar įvertinimui. Pavyzdžiui, pasikeitus faktams ir aplinkybėms gali pasikeisti ūkio subjekto išvados dėl apmokestinimo tvarkos priimtinumo arba ūkio subjekto neaiškumo poveikio įvertinimas, arba abu šie dalykai. A1–A3 straipsniuose pateikiamos gairės dėl faktų ir aplinkybių pasikeitimų.

14.

 Ūkio subjektas faktų ir aplinkybių pasikeitimo arba naujos informacijos poveikį turi parodyti kaip apskaitinio įvertinimo keitimą taikydamas 8-ąjį TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“. Ūkio subjektas turi taikyti 10-ąjį TAS „Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio“, kad nustatytų, ar po ataskaitinio laikotarpio įvykęs pasikeitimas yra koreguojantis ar nekoreguojantis įvykis.

A priedas

Taikymo nuorodos

Šis priedas yra neatskiriama TFAAK 23-iojo aiškinimo dalis ir turi tokią pačią galią kaip kitos TFAAK 23-iojo aiškinimo dalys.

FAKTŲ IR APLINKYBIŲ PASIKEITIMAI (13 STRAIPSNIS)

A1   Taikydamas šio aiškinimo 13 straipsnį ūkio subjektas turi įvertinti faktų ir aplinkybių pasikeitimo ar naujos informacijos svarbą ir poveikį atsižvelgdamas į taikomus mokesčių įstatymus. Pavyzdžiui, jeigu dviem apmokestinimo tvarkoms taikomi skirtingi mokesčių įstatymai, dėl tam tikro įvykio gali reikėti peržiūrėti sprendimą ar įvertinimą pagal vieną apmokestinimo tvarką, bet ne pagal kitą.

A2   Faktų ir aplinkybių pasikeitimų ar naujos informacijos, dėl kurių, priklausomai nuo aplinkybių, gali reikėti peržiūrėti šiuo aiškinimu reikalaujamą sprendimą ar įvertinimą, pavyzdžiai apima, be kita ko:

a)

mokesčių institucijos patikrinimus ar veiksmus. Pavyzdžiui:

i)

mokesčių institucijos sutikimą arba nesutikimą su ūkio subjekto taikoma apmokestinimo tvarka arba panašia apmokestinimo tvarka;

ii)

informaciją apie tai, kad mokesčių institucija sutiko arba nesutiko su kito subjekto taikoma panašia apmokestinimo tvarka; ir

iii)

informaciją apie sumą, gautą arba sumokėtą dėl panašios apmokestinimo tvarkos;

b)

mokesčių institucijos nustatytų taisyklių pakeitimus;

c)

mokesčių institucijos teisės patikrinti arba pakartotinai patikrinti apmokestinimo tvarką galiojimo pasibaigimą.

A3   Jeigu mokesčių institucija nepareiškia sutikimo arba nesutikimo su apmokestinimo tvarka, mažai tikėtina, kad šis faktas pats savaime būtų laikomas faktų ir aplinkybių pasikeitimu ar nauja informacija, kurie turėtų įtakos šiuo aiškinimu reikalaujamiems sprendimams ir įvertinimams.

INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS

A4   Kai egzistuoja neaiškumas dėl pelno apmokestinimo tvarkos, ūkio subjektas turi nuspręsti, ar atskleisti:

a)

sprendimus, priimtus nustatant apmokestinamąjį pelną (mokesčių nuostolius), mokesčių bazes, nepanaudotus mokesčių nuostolius, nepanaudotus mokesčių kreditus ar mokesčio tarifus, pagal 1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ 122 straipsnį; ir

b)

informaciją apie padarytas prielaidas ir atliktus įvertinimus nustatant apmokestinamąjį pelną (mokesčių nuostolius), mokesčių bazes, nepanaudotus mokesčių nuostolius, nepanaudotus mokesčių kreditus ar mokesčio tarifus pagal 1-ojo TAS 125–129 straipsnius.

A5   Jeigu ūkio subjektas padaro išvadą, kad tikėtina, jog mokesčių institucija pripažins neaiškią apmokestinimo tvarką priimtina, jis turi nuspręsti, ar atskleisti galimą neaiškumo poveikį kaip su mokesčiais susijusį neapibrėžtąjį įsipareigojimą pagal 12-ojo TAS 88 straipsnį.

B priedas

Įsigaliojimo data ir pereinamasis laikotarpis

Šis priedas yra neatskiriama TFAAK 23-iojo aiškinimo dalis ir turi tokią pačią galią kaip kitos TFAAK 23-iojo aiškinimo dalys.

ĮSIGALIOJIMO DATA

B1   Ūkio subjektas šį aiškinimą turi taikyti 2019 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas šį aiškinimą taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti tą faktą.

PEREINAMASIS LAIKOTARPIS

B2   Ūkio subjektas šį aiškinimą pirmą kartą turi taikyti arba:

a)

retrospektyviai, taikydamas 8-ąjį TAS, jeigu tai įmanoma nesiremiant vėliau įgytomis žiniomis; arba

b)

retrospektyviai, pripažindamas sukauptą aiškinimo taikymo pirmą kartą poveikį taikymo pirmą kartą datą. Jeigu ūkio subjektas pasirenka taikyti šias pereinamojo laikotarpio priemones, jis neturi taisyti lyginamosios informacijos. Vietoj to ūkio subjektas turi pripažinti sukauptą šio aiškinimo taikymo pirmą kartą poveikį kaip nepaskirstytojo pelno (ar atitinkamai kito nuosavybės komponento) pradinio likučio koregavimą. Taikymo pirmą kartą data yra metinio ataskaitinio laikotarpio, kuriuo šį aiškinimą ūkio subjektas taiko pirmą kartą, pradžia.

C priedas

Taikydamas TFAAK 23-iąjį aiškinimą ūkio subjektas turi taikyti šiame priede nustatytą pataisą.

1-ojo TFAS „Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą“ pataisa

Įterpiamas 39AF straipsnis.

39AF   TFAAK 23-iuoju aiškinimu „Neaiškumas dėl pelno apmokestinimo tvarkos“ įterptas E8 straipsnis. Taikydamas TFAAK 23-iąjį aiškinimą ūkio subjektas turi taikyti tą pataisą.

E priede įterpiamas E8 straipsnis ir susijusi antraštė.

Neaiškumas dėl pelno apmokestinimo tvarkos

E8   Pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas, kurio TFAS taikymo pradžios data yra ankstesnė nei 2017 m. liepos 1 d., gali pasirinkti neįtraukti TFAAK 23-iojo aiškinimo „Neaiškumas dėl pelno apmokestinimo tvarkos“ taikymo poveikio į lyginamąją informaciją savo pirmosiose pagal TFAS parengtose finansinėse ataskaitose. Tokią galimybę pasirinkęs ūkio subjektas turi pripažinti sukauptą TFAAK 23-iojo aiškinimo taikymo poveikį kaip nepaskirstytojo pelno (ar atitinkamai kito nuosavybės komponento) pradinio likučio koregavimą pirmo ataskaitinio laikotarpio, kai taikomi TFAS, pradžioje.