18.7.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 181/39

(1)

2018 m. kovo 26 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie apsaugos priemonių tyrimo, susijusio su 26 kategorijų plieno produktų importu, inicijavimą (3) (2018/C 111/10). Komisija nusprendė inicijuoti tyrimą remdamasi pakankamais įrodymais, kad tų produktų importas gali daryti didelę žalą susijusiems Sąjungos gamintojams arba kad gali kilti tokios žalos grėsmė.

(2)

Birželio 28 d. Komisija taip pat paskelbė pranešimą, kuriuo į tyrimą buvo įtraukti dviejų papildomų kategorijų produktai (4).

(3)

Iš turimos informacijos, kurią Komisija gavo naudodamasi išankstinės plieno produktų priežiūros priemone (5) ir iš Sąjungos pramonės šaltinių, buvo matyti, kad šių kategorijų produktų importo didėjimo tendencija ir vyraujančios ekonomikai ir prekybai grėsmingos sąlygos, įskaitant Sąjungos plieno pramonės padėtį, yra pakankamas pagrindas išsamiam nagrinėjimui atlikti.

(4)

Be to, Jungtinėms Amerikos Valstijoms (toliau – JAV) pagal 1962 m. Prekybos plėtros akto 232 skirsnį (toliau – 232 skirsnis) nustačius priemones plieno importui kilo didelis pavojus, kad dėl prekybos srautų nukreipimo importas dar labiau padidės.

(5)

Dėl šių aplinkybių ir nuolatinių perteklinių pajėgumų visame pasaulyje gali kilti pavojus Sąjungos plieno pramonei, kuri vis dar yra pažeidžiama dėl galimo gresiančio importo padidėjimo ir vis dar atsigauna po nesąžiningos prekybos praktikos padarytos žalos, kaip rodo daugybė pastaruoju metu visame pasaulyje plieno produktams nustatytų prekybos apsaugos priemonių.

(6)

2018 m. balandžio 11 d. Komisija pridėjo pastabą byloje ir nurodė pagrindinius importo statistinius duomenis ir turimus žalos rodiklius. Pridėjusi šią pastabą byloje Komisija gavo pastabų iš 41 respondento – trečiųjų šalių, nacionalinių asociacijų ir atskirų plieno bendrovių.

(7)

Kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Komisija tinkamai ir laiku neatskleidė įrodymų, kuriais remiantis buvo inicijuotas apsaugos priemonių tyrimas. Tvirtinta, kad dėl to suinteresuotosioms šalims nebuvo leista visapusiškai pasinaudoti savo teisėmis į gynybą. Tiksliau kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad su 2018 m. balandžio 11 d. pridėta pastaba byloje nebuvo pateikta duomenų apie Sąjungos pardavimą, Sąjungos eksportą, Sąjungos suvartojimą ar bendrą Sąjungos gamybą.

(8)

Priešingai, nei tvirtinama, su pastaba byloje buvo pateikta Sąjungos pardavimo, Sąjungos suvartojimo ir bendros Sąjungos gamybos duomenų. Be to, Komisija mano, kad pagrindiniai turimi duomenys ir įrodymai buvo tinkamai apibendrinti tiek pranešime apie inicijavimą, kuris buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, tiek pagal PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 12 straipsnio 1 dalies a punktą PPO pateiktame pranešime apie tyrimą.

(9)

Todėl Komisija mano, kad ji įvykdė savo teisines prievoles tinkamai apsaugoti suinteresuotųjų šalių teises į gynybą. Bet kuriuo atveju suinteresuotosios šalys vis dar turi galimybę savo teisėmis naudotis per likusią tyrimo dalį.

(10)

Siekdama gauti informaciją, reikalingą išsamiam vertinimui atlikti, Komisija per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą nusiuntė klausimynus žinomiems ES gamintojams ir visiems klausimyno prašiusiems eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir tiriamojo produkto naudotojams. Šios šalys, kaip ir trečiosios šalys, taip pat buvo paragintos teikti susijusias pastabas. Komisija gavo 222 atsakymus į klausimynus ir 74 subjektų pastabas.

(11)

Komisija inicijavo apsaugos priemonių tyrimą dėl 26 kategorijų į ES importuojamų plieno produktų, o birželio 28 d. pranešimu, kuriuo iš dalies keičiamas pranešimas apie inicijavimą (6), tyrimo aprėptis buvo išplėsta į ją įtraukiant 2 papildomų kategorijų produktus. 28 kategorijų produktams (toliau – nagrinėjamasis produktas arba nagrinėjamosios produktų kategorijos) taikoma plieno produktų priežiūros priemonė, kurią Komisija priėmė 2016 m. gegužės mėn. Visiems šiems produktams taip pat taikomos JAV tarifinės priemonės pagal 232 skirsnį. Nagrinėjamosios produktų kategorijos, kartu su KN kodais, kuriems šiuo metu priskiriami tų kategorijų produktai, yra išvardytos I priede.

(12)

Atlikdama šį išankstinį vertinimą Komisija mano, kad Sąjungos gamintojų gaminami 28 kategorijų produktai (toliau – panašus produktas arba panašių produktų kategorijos) yra panašūs į nagrinėjamųjų kategorijų produktus arba tiesiogiai su jais konkuruoja. Sąjungoje gamintų ir importuotų nagrinėjamųjų produktų pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės yra tokios pačios; jie naudojami tai pačiai paskirčiai, jų kainų ir kokybės informacija yra lengvai prieinama; be to, jie parduodami panašiais arba tais pačiais pardavimo kanalais pirkėjams, kurie juos perka arba gali pirkti tiek vidaus rinkoje, tiek iš užsienio eksportuotojų. Atitinkamai esama didelės konkurencijos tarp nagrinėjamųjų kategorijų produktų ir atitinkamų kategorijų Sąjungos gamintojų gaminamų produktų.

(13)

Šiame išankstiniame vertinime Komisija taip pat nustatė, kad yra svarbi sąsaja ir didelė konkurencija tarp skirtingoms produktų kategorijoms priskiriamų produktų ir tarp tam tikrų kategorijų produktų, naudojamų skirtingais gamybos etapais, nes kai kurių kategorijų produktai yra pagrindinė žaliava kitų kategorijų produktams gaminti.

(14)

Kai kurie pavyzdžiai rodo šią sąveiką ir konkurenciją produktų kategorijose ir tarp produktų kategorijų. Pavyzdžiui, karštai valcuotos plačios juostelės gaminamos iš plokščių ir vyniojamos į ritinius arba gaminamos plokščios keturių valcų staklynuose. Juosteles pjaustant pagal ilgį pagaminami lakštai. Siauros juostelės gaminamos tiesiogiai arba išilgai pjaustant karštai valcuotas plačias juostas. Karštai valcuoti plokšti produktai taip pat naudojami vamzdžiams ir vamzdeliams, skirtiems naftos chemijos pramonei, gaminti o šaltai valcuotus plokščius produktus vėliau naudoja suvirintų vamzdžių gamintojai. Didelė dalis gaminamų karštai valcuotų plačių juostelių toliau apdorojamos siekiant gaminti šaltai valcuotas juosteles, kurios yra plonesnės ir kurių paviršiaus apdaila yra aukštesnės kokybės. Didelė dalis šaltai valcuotų produktų yra dengti metalu – alavu arba chromu (skardinių gamybos pramonei) arba cinku (7).

(15)

Daug Sąjungos gamintojų gamina didžiąją dalį pirmiau minėtų produktų. Pavyzdžiui, „Arcelor Mittal“ ne tik gamina karštai valcuotus ir šaltai valcuotus lakštus ir juosteles, bet ir dengia keletą plieno produktų ir gamina plokštes. Be to, tokios bendrovės kaip „Voest Alpine“ ir „Tata Steel“ gamina karštai valcuotus ir šaltai valcuotus lakštus ir juosteles, taip pat iš šių produktų gaminamus dengtus plieno produktus.

(16)

Be to, atsižvelgiant į tokį sąveikos lygį, konkurencinį spaudimą galima lengvai perkelti nuo vieno produkto ant kito. Pavyzdžiui, jeigu prekybos apsaugos priemonės nustatomos vienam produktui, pvz., plieno ritiniams, tas produktas gali būti toliau transformuojamas toje pačioje šalyje ir eksportuojamas kitos formos, kad būtų išvengta papildomų priemonių, ir jis vis dar konkuruotų su vidaus produktais. Taip pat neatmetama galimybė, kad trečiosios šalys dalį šių produktų importuoja mažomis sąnaudomis ir, prieš jas reeksportuodamos į Sąjungą, transformuoja.

(17)

Dėl šių sąveikų ir tarpusavio ryšių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad, kaip bus paaiškinta toliau, dėl JAV 232 skirsnio priemonių galimas prekybos srautų nukreipimas yra susijęs su visomis produktų kategorijomis, nes šios priemonės taikomos horizontaliai visiems plieno produktams, neatsižvelgiant į jų formą, dydį ar sudėtį, siekiant padaryti preliminarias išvadas atlikta tiek apskritai visų 28 nagrinėjamojo produkto kategorijų (t. y. įvairių formų plieno), tiek atskirai kiekvienos kategorijos produktų analizė (8).

(18)

Dauguma Sąjungos gamintojų yra Europos geležies ir plieno pramonės konfederacijos (toliau – EUROFER) arba, jei produktai yra vamzdžiai ir vamzdeliai, Europos plieno vamzdžių gamintojų asociacijos (toliau – ESTA) nariai. Šioms dviem pramonės asociacijoms priklausantys gamintojai pagamina daugiau nei 95 % plieno Sąjungoje. Jų nariai yra įsikūrę beveik visose valstybėse narėse.

(19)

Šios pramonės asociacijos savo narių vardu pranešė Komisijai, kad jos pritaria apsaugos priemonių tyrimo pradėjimui ir priemonių priėmimui siekiant taip pat spręsti problemą, susijusią su prekybos srautų nukreipimu dėl 232 skirsnio priemonių, labai trikdančiu plieno rinką, kuri dar nėra visiškai atsigavusi po plieno krizės.

(20)

Remdamasi Eurostato informacija, išankstine plieno produktų priežiūros priemone ir Sąjungos pramonės pateikta informacija Komisija atliko preliminarią nagrinėjamųjų produktų importo padidėjimo 2013–2017 m. laikotarpiu analizę. Komisija taip pat išnagrinėjo 2018 m. pirmojo ketvirčio importo raidą, siekdama patvirtinti pastaruoju metu padidėjusį importą.

(21)

Bendro nagrinėjamųjų produktų importo raida:

(22)

Apskritai 2013–2017 m. laikotarpiu visų 28 nagrinėjamųjų kategorijų produktų importas absoliučiaisiais skaičiais padidėjo 62 %. Importas ypač didėjo iki 2016 m. Vėliau importas toliau didėjo ir išliko labai didelio masto.

(23)

Be to, per pastaruosius penkerius metus absoliučiaisiais skaičiais padidėjo daugumos atskirų kategorijų produktų, nagrinėjamų šiame tyrime, importas. Pavyzdžiui, didžiausių (pagal importą) kategorijų (1, 4 ir 7) produktų importas padidėjo atitinkamai 45 %, 168 % ir 78 %.

(24)

Tačiau nepadidėjo penkių kategorijų – 10, 11, 19, 24 ir 27 – produktų importas. Todėl Komisija mano, kad šios produktų kategorijos šiuo etapu neturėtų būti įtrauktos į laikinųjų priemonių taikymo sritį. Vis dėlto, Komisija pasilieka teisę įtraukti šias 5 produktų kategorijas į galutinių priemonių taikymo sritį ir šiuo tikslu toliau stebės šių kategorijų produktų importą. Kiekvienos produktų kategorijos importo raida pateikta II priede.

(25)

Be to, šiuo etapu Komisija ne tik neįtraukė pirmiau minėtų produktų kategorijų į priemonių taikymo sritį, bet ir atsižvelgdama į 121 konstatuojamojoje dalyje pateiktas išvadas svarsto į priemonių taikymo sritį neįtraukti ir tam tikrų šalių. Todėl Komisija į preliminarią analizę neįtraukė šių kategorijų produktų importo iš pirmiau minėtų šalių ir peržiūrėjo importo raidą.

(26)

Tuo remiantis nagrinėjamųjų produktų importo raida pagal šią preliminarią išvadą yra tokia:

(27)

2013–2017 m. laikotarpiu importas absoliučiaisiais skaičiais padidėjo 68 %, o rinkos dalis – nuo 12,1 iki 17,80 %. Daugiausia importas padidėjo 2013–2016 m. laikotarpiu, tačiau jis didėjo ir išliko didelio masto ir 2017 m.

(28)

2018 m. importo didėjimo tendencija išlieka. 2018 m. pirmąjį ketvirtį palyginus su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu matyti, kad bendrai importas padidėjo 10 %. 9 kategorijų produktų importas padidėjo daugiau nei 20 %, o vienos iš tų kategorijų (13-os kategorijos) produktų importas padidėjo daugiau nei 100 %. Be to, importas didėjo net prieš įsigaliojant pagal 232 skirsnį nustatytoms priemonėms.

(29)

Todėl Komisija daro išvadą, kad 23 kategorijų produktų importas absoliučiaisiais skaičiais staiga nepagrįstai daug išaugo. Be to, importas toliau didėjo pirmąjį 2018 m. ketvirtį ir manoma, kad jis bus dar didesnis atsižvelgiant į numatomą prekybos srautų nukreipimą dėl 232 skirsnio priemonių.

(30)

Komisija preliminariai nustatė, kad minėtą plieno produktų importo į Sąjungą padidėjimą lėmė nenumatyti pokyčiai dėl tam tikrų veiksnių, susijusių su nagrinėjamųjų produktų tarptautinės prekybos disbalanso atsiradimu ir jo didėjimu.

(31)

Pirmiausia, nuo 2000 m. nominalūs pasauliniai plieno gamybos pajėgumai padidėjo daugiau nei dvigubai – nuo 1,05 mlrd. tonų 2000 m. iki 2,29 mlrd. tonų 2016 m., o 2017 m. išliko labai didelio masto (2,27 mlrd. tonų) (9). Be to, faktinė pasaulinė plieno gamyba 2016 m. (1,6 mlrd. tonų) vis dar buvo 100 mln. tonų didesnė nei pasaulinė plieno paklausa (1,5 mlrd. tonų). Todėl pastaraisiais metais buvo didelis atotrūkis tarp nominaliųjų pasaulinių pajėgumų ir gamybos, taip pat tarp gamybos ir paklausos – dėl to pasaulinėje plieno rinkoje susidarė precedento neturintys pertekliniai pajėgumai, kurie išliko nepaisant priemonių, kurių buvo imtasi jiems sumažinti. Be to, žvelgiant į ateitį, nors 2017 m. pasaulinė gamyba dėl ekonomikos atsigavimo padidėjo daugiau kaip 5 %, 2018 m. pasaulinė plieno paklausa augs labai nedaug, o 2019 m. prognozuojamas tolesnis lėtėjimas. 2017 m. būta atsigavimo ženklų, tačiau dar išlieka didelė rizika.

(32)

Plieno įmonės ir toliau yra finansiškai pažeidžiamos, nes, kaip minėta pirmiau, plieno sektoriuje vis dar esama struktūrinio disbalanso. Šį disbalansą dar labiau stiprina konkurenciją iškraipančios subsidijos ir Vyriausybės paramos priemonės (10). Atsižvelgiant į dideles plieno sektoriaus pastoviąsias išlaidas, daugelis plieno gamintojų, visų pirma tose šalyse, kuriose valstybė iškreipia įprastą rinkos jėgų veikimą, naudojo didelius pajėgumus ir trečiųjų šalių rinkas užtvindė savo produktais mažomis kainomis, kurių vidaus rinka nebegalėjo įsisavinti. Dėl to padidėjo importas į ES ir apskritai buvo smukdomos kainos. Remiantis kiekvienos kategorijos produktų kainų palyginimu, dėl importo kainų 2017 m. buvo apskritai priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Toks vidutinis kainų palyginimas nebūtinai atspindi visus ypatumus, kurie gali turėti įtakos palyginamumui, tačiau vis dėlto aiškiai parodo bendrą importo kainų lygį, palyginti su Sąjungos kainomis. Buvo nustatyta, kad 17 produktų kategorijų atžvilgiu kainos buvo priverstinai mažinamos nuo 1,2 iki 23 %.

(33)

Antra, minėtą poveikį paaštrino prekybos apribojimai trečiųjų šalių rinkose. Iš tiesų, dėl pirmiau minėtos plieno produktų perteklinės pasiūlos ir rinką iškraipančios praktikos, nuo 2014–2015 m. kelios šalys, siekdamos apsaugoti savo vidaus gamintojus, pradėjo aktyviau vykdyti prekybos politiką ir taikyti prekybos apsaugos priemones plieno sektoriuje. Meksika, Pietų Afrika, Indija ir Turkija importo tarifus įvairiems plieno produktams padidino nuo 2,5 iki 40 %, įskaitant, be kita ko: karštai valcuotam ir šaltai valcuotam plienui, plokštiems plieno produktams (pvz., juostelėms) ir strypams. Per tiriamąjį laikotarpį paprastai buvo importuojamas vis didesnis šių produktų kiekis. Be to, 2017 m. trečiosios šalys toliau taikė prekybos ribojimo priemones: kai kurios šalys nustatė minimalias importo kainas (Indija), kai kurios nustatė privalomus nacionalinius plieno standartus (Indonezija), o kitos – vietos turinio reikalavimus, be kita ko, vykdant viešuosius pirkimus (JAV).

(34)

Be to, vis daugiau pradedama taikyti prekybos apsaugos priemones. Remiantis PPO statistiniais duomenimis, 2011–2013 m. kasmet buvo inicijuojami vidutiniškai 77 su plienu susiję tyrimai, o 2015–2016 m. šis vidurkis padidėjo iki 117. 2018 m. vasario mėn. JAV taikė 169 antidempingo ir kompensacinius muitus plienui ir tebevykdė 25 tyrimus, po kurių plieno importas į JAV gali būti dar labiau apribotas (11). Kadangi JAV yra viena iš didžiausių plieną importuojančių šalių pasaulyje (2016 m. jai teko apie 13,1 % pasaulio plieno importo), dėl tokio didelio skaičiaus prekybos apsaugos priemonių poveikis buvo labai juntamas visame pasaulyje.

(35)

Trečia, pasaulyje esant nuolatiniams pertekliniams pajėgumams, dėl neteisėtų ir ribojamųjų JAV 232 skirsnio priemonių (atsižvelgiant į jų mastą ir taikymo sritį) veikiausiai į Sąjungą bus nukreipti dideli prekybos plienu srautai. JAV apskaičiavo, kad pagal 232 skirsnio priemones nustačius vieno dydžio produkto tarifą, netaikant jokių išimčių pagal šalis, importo apimtis turėtų sumažėti maždaug 13 mln. tonų (tai atitinka 7 % Sąjungos suvartojimo) (12). Sąjungos rinka apskritai yra labai patraukli plieno produktų rinka tiek dėl paklausos, tiek dėl kainų. Kai kurie pagrindiniai eksportuotojai į JAV taip pat yra tradiciniai plieno tiekėjai Sąjungai ir nėra abejonių, kad šios šalys, kaip ir kitos šalys, kurių eksportui ir gamybai darys poveikį JAV priemonės ir numatomas pakopinis prekybos srautų nukreipimas, nukreips savo eksportą į Sąjungą. NET ir iš dalies nukreipus minėtus prekybos srautus į Sąjungą, ES rinkoje neišvengiamai bus vėl smukdomos ir priverstinai mažinamos kainos, dėl to kainos sumažės iki 2016 m. lygio, o tai turės didelių neigiamų pasekmių Sąjungos plieno pramonės pelningumui. Galiausiai reikėtų pažymėti, kad importas, dėl kurio gali toliau blogėti Sąjungos plieno pramonės ekonominė padėtis, dar gali didėti visų pirma iš šalių, kurioms šiuo metu netaikomi antidempingo ir (arba) kompensaciniai muitai.

(36)

Taigi, pirmiau minėti nenumatyti pokyčiai lėmė ir toliau lems aiškų plieno importo į Sąjungą didėjimą.

(37)

Siekdama padaryti preliminarią išvadą, ar yra įrodymų, kad Sąjungos pramonei daroma didelė žala, susijusi su vertinamuoju nagrinėjamuoju produktu, arba kyla tokios didelės žalos grėsmė, Komisija, vadovaudamasi Reglamento 2015/478 9 straipsniu ir Reglamento 2015/755 6 straipsniu, nagrinėjo 2013–2017 m. su nagrinėjamuoju produktu susijusį vartojimą, gamybą, pajėgumų naudojimą, pardavimą, rinkos dalį, kainas, pelningumą, atsargas, panaudoto kapitalo grąžą, pinigų srautą ir užimtumo tendencijas (kol bus surinkti 2018 m. duomenys).

(38)

Ši analizė atlikta bendrai ir atskirai pagal 23 produktų kategorijas, kurioms priskiriamų produktų importo apimtis didėjo (toliau – vertinamieji produktai/produktų kategorijos). Kaip paaiškinta II skirsnyje, Komisija mano, kad tokia bendra ir išsami analizė yra tinkama šiam tyrimui, atsižvelgiant į skirtingų produktų tarpusavio sąsajas, ryšį ir konkurencijos lygį paklausos ir pasiūlos požiūriu.

(39)

Vertinant bendrą padėtį, Sąjungos suvartojimo, Sąjungos gamintojų pardavimo ir atitinkamos rinkos dalies raida buvo tokia:

(40)

Vertinamųjų produktų suvartojimas 2013–2017 m. laikotarpiu kasmet nuolat didėjo ir iš viso padidėjo 15 %. Sąjungos gamintojų pardavimas taip pat didėjo, tačiau daug mažiau nei Sąjungos suvartojimas, t. y. tik 7 %. Atitinkamai Sąjungos gamintojai negalėjo pasinaudoti didėjančia Sąjungos paklausa ir prarado rinkos dalį – ji sumažėjo nuo 86,8 iki 80,9 %. Derėtų priminti, kad per tą patį laikotarpį importas padidėjo 68 %.

(41)

Remiantis iš Sąjungos gamintojų gautais klausimyno atsakymais, gamybos ir gamybos pajėgumų raida buvo tokia:

(42)

Gamybos pajėgumai 2013–2017 m. laikotarpiu padidėjo 3 %, tačiau mažiau nei gamybos lygis, kuris padidėjo 9 %. Todėl pajėgumų naudojimo koeficientas padidėjo nuo 72 iki 76 %.

(43)

Bendradarbiaujančių bendrovių turimos atsargos 2013–2017 m. laikotarpiu iš viso padidėjo 20 %.

(44)

Sąjungos gamintojų vieneto pardavimo kainų, pelningumo ir pinigų srauto raida:

(45)

2013–2016 m. laikotarpiu Sąjungos rinkoje labai smukdytos kainos: vieneto pardavimo kainos sumažėjo 15 %. Reikėtų priminti, kad per šį laikotarpį importas taip pat labai padidėjo. Tačiau vidutinė vieneto pardavimo kaina 2017 m. padidėjo ir pasiekė 2013 m. lygį. Pelningumas 2013–2016 m. laikotarpiu apskritai išliko labai mažas. Nors kainos labai sumažėjo, vis dėlto 2016 m. Sąjungos pramonė sugebėjo sumažinti gamybos sąnaudas tiek, kad pavyko pasiekti nedidelį 2,2 % pelną. 2017 m. padėtis laikinai pagerėjo. Pardavimo kainos 2016–2017 m. padidėjo beveik 20 % ir pasiekė 2013 m. lygį. Sąjungos pramonė gavo 6,2 % pelną, nes gamybos sąnaudos (žaliavos), nors ir didėjo, liko mažesnės nei 2013 m. Bendras Sąjungos pramonės pinigų srautas padidėjo maždaug 60 %.

(46)

Kalbant apie užimtumą, per 5 metų laikotarpį Sąjungos vertinamųjų kategorijų produktų gamintojai prarado beveik 10 000 darbo vietų.

(47)

Be bendros su nagrinėjamuoju produktu susijusios padėties analizės apskritai, kuri, Komisijos nuomone, yra tinkamas pagrindas vertinti apsaugos priemonių būtinybę atliekant šį tyrimą, Komisija taip pat įvertino padėtį atskirų produkto kategorijų lygmeniu, kad galėtų patvirtinti pirmiau nurodytas tendencijas išskaidytu lygmeniu.

(48)

Vertinant atskiras produktų kategorijas, padėtis skiriasi daugiau, bet apskritai matyti tos pačios tendencijos. Ekonominiai rodikliai pateikiami atskirai ir pagal III priede nurodytas produktų kategorijas.

(49)

Per pastaruosius penkerius metus padidėjo visų kategorijų produktų suvartojimas Sąjungoje, išskyrus dviejų kategorijų produktus. Nors kai kurių atskirų produktų atžvilgiu šis padidėjimas buvo nedidelis – tik 2 %, kitų produktų atžvilgiu šis padidėjimas buvo daug didesnis – iki 169 %.

(50)

2013–2017 m. laikotarpiu pardavimo apimtis iš esmės nesikeitė arba kai kuriais atvejais šiek tiek padidėjo, bet, išskyrus tris produktų kategorijas, ji nedidėjo tiek, kiek ES suvartojimas. Todėl per penkerius metus rinkos dalys mažėjo, išskyrus susijusias su 3 produktais.

(51)

18 iš 23 atskirų produktų gamybos lygis, kaip ir pajėgumų naudojimo koeficientai, apskritai padidėjo.

(52)

Kalbant apie kainas, 2013–2016 m. laikotarpiu labai sumažėjo kiekvieno produkto (išskyrus vieną produktą, kuriam buvo taikomi antidempingo muitai minimalios importo kainos forma) kainos. 2017 m. kainos padidėjo ne tik dėl to, kad apskritai atsigavo plieno rinka, bet ir dėl to, kad imtasi įvairių prekybos apsaugos priemonių dėl nesąžiningos kainodaros ir subsidijuojamo importo. 16 produktų kainų lygis 2017 m. išliko mažesnis nei 2013 m. Reikėtų pažymėti, kad vidutinės importo kainos buvo beveik sistemingai mažesnės už visų metų ir visų kategorijų produktų Sąjungos kainas.

(53)

Kalbant apie pelną, visų kategorijų produktai iki 2016 m. buvo parduodami nuostolingai arba gaunant gerokai mažesnį pelną. Tik 7 produktų pardavimo pelnas 2017 m. vėl padidėjo iki daugiau nei 6 %. Šių produktų ES gamybos apimtis yra didelė, o šešiems iš jų šiuo metu taikomos (neseniai nustatytos) antidempingo arba kompensacinių muitų priemonės. Pažymėtina, kad šios priemonės taikomos tik kai kurioms kilmės šalims. Visi kiti produktai buvo arba nuostolingi (3 produktai), arba buvo vos išlaikyta pelno ir nuostolių pusiausvyra (13 produktų). Manoma, kad 6 % pelno nepakanka investicijoms, reikalingoms veiklai palaikyti, padengti, nes daugumoje naujausių tyrimų Komisija naudojo maždaug 8 % pelno, kurio turėjo pakakti šio sektoriaus investicijoms padengti, dydį. Kalbant apie pinigų srautą, su puse produktų susijęs pinigų srautas 2013–2017 m. sumažėjo, o su 6 produktais susijęs pinigų srautas 2017 m. netgi buvo neigiamas. Panaudoto kapitalo grąža (PKG) 2013–2016 m. išliko nedidelė, tačiau vėliau padidėjo daugumos kategorijų produktų atveju, nors 5 produktų atveju PKG 2017 m. vis dar buvo neigiama.

(54)

Padidėjo 17 kategorijų produktų atsargos. Sumažėjo tik 5 kategorijų produktų atsargos, o vienos kategorijos produktų atsargų lygis per tą laikotarpį nesikeitė.

(55)

Pateikta analizė patvirtina, kad Sąjungos plieno pramonės padėtis 2013–2016 m. labai pablogėjo. Pasekmės – sumažėjo rinkos dalys ir labai smukdytos kainos, dėl ko pramonė negalėjo pasinaudoti mažesnėmis žaliavų kainomis. Šios tendencijos pastebėtos tiek apskritai, tiek atskirų produktų lygmeniu. Padėtis iš dalies pagerėjo 2017 m. Nors daugumos kategorijų produktai vis dar nėra subalansuotai pelningi, kai kurių iš jų pelningumas padidėjo, veikiausiai dėl neseniai nustatytų antidempingo ir antisubsidijų priemonių. Todėl manoma, kad Sąjungos pramonės padėtis apskritai ir atskirų produktų kategorijų lygmeniu vis dar nestabili ir pažeidžiama dėl toliau didėjančios importo apimties, ypač jei importą iš šalių, kurioms taikomos prekybos apsaugos priemonės, pakeis importas, nukreiptas iš JAV rinkos, joje pradėjus taikyti 232 skirsnio priemones.

(56)

Tai, pvz., aktualu 1, 2 ir 4 kategorijos produktų atveju, nes Sąjungoje šių kategorijų produktų paklausa yra didelė, tačiau ir dėl to, kad tų kategorijų (visų pirma 1 ir 2) produktai naudojami kaip žaliava kitiems plieno produktams gaminti. Su 1, 2 ir 4 kategorijų produktais susijusi finansinė padėtis 2016 m. buvo nuostolinga, tačiau pagerėjo 2017 m., kai tam tikroms šalims, be kita ko, Kinijai ir Rusijai, buvo nustatytos antidempingo ir antisubsidijų priemonės. Tačiau importą iš tų šalių pastaruoju metu iš dalies pakeitė importas iš Indijos, Korėjos ir Turkijos (pastarosios dvi šalys kartu yra ir didelės produktų tiekėjos JAV rinkai). 1 kategorijos produktų importas į Sąjungą 2018 m. pirmąjį ketvirtį, t. y. kol JAV dar nebuvo nustačiusios priemonių, jau padidėjo, palyginti su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, ir daugiausia dėl importo iš Turkijos.

(57)

Panašu, kad toliau augant plieno importui į Sąjungą, dar iki galo neatsigavusi Sąjungos pramonė negalės pasinaudoti teigiamu neseniai nustatytų prekybos apsaugos priemonių poveikiu.

(58)

2016 m. kovo mėn. komunikate dėl plieno (13) Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos plieno pramonė susiduria su keliomis didelėmis problemomis, kurios sustiprėjo dėl perteklinių pajėgumų pasaulyje, didžiulio pasaulinio eksporto augimo ir precedento neturinčio nesąžiningos prekybos praktikos masto.

(59)

Kartu, norėdama ištaisyti žalą, kuri buvo padaryta dėl nesąžiningos prekybos, Sąjunga nustatė nemažai antidempingo ir antisubsidijų priemonių plieno produktų importui. Iš viso šiuo metu taikoma ne mažiau kaip 19 antidempingo ar antisubsidijų priemonių iš įvairių šalių nesąžiningai importuojamiems 14 tiriamųjų kategorijų produktams. Tiriamuoju laikotarpiu (2013–2017 m.) per 13 naujų tyrimų buvo nustatyta, kad ES plieno pramonė nukentėjo dėl nesąžiningos prekybos praktikos padarytos materialinės žalos (arba vienu atveju kilo žalos grėsmė).

(60)

Kaip pažymėta 55 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės padėtis vis dar nestabili ir pažeidžiama dėl toliau didėjančios importo apimties. Dėl neseniai priimto JAV sprendimo 232 skirsnio priemones taikyti ir ES eksportui Sąjungos gamintojų galimybės eksportuoti savo produktus į JAV veikiausiai sumažės ir dėl to jų padėtis taps dar pažeidžiamesnė.

(61)

Plieno importo apimtis labai padidėjo ir 2017 m. išliko didelė. 2018 m. toliau didėjant importui, ypač iš tų šalių ar eksportuotojų, kuriems netaikomos prekybos apsaugos priemonės, pramonė veikiausiai negalės visiškai atsigauti ir pasinaudoti šiomis priemonėmis. Sąjungos plieno pramonė iš tiesų laikoma vis dar pažeidžiama dėl toliau didėjančios importo apimties.

(62)

Jei nebus taikomos laikinosios apsaugos priemonės, tikėtina, kad artimiausiu metu bus padaryta didelė faktinė žala.

(63)

Šiomis aplinkybėmis pagal Reglamento 2015/478 9 straipsnio 2 dalį ir Reglamento 2015/755 6 straipsnio 3 dalį Komisija išnagrinėjo eksporto į Sąjungą didėjimo mastą ir tikimybę, kad turimi pajėgumai yra naudojami eksportui į Sąjungą.

(64)

Pirma, kaip nuspręsta pirmiau, importas į Sąjungą labai padidėjo 2013–2017 m. laikotarpiu – iš viso 68 %. Nors šis padidėjimas buvo ypač ryškus iki 2016 m., vėliau importas, nors ir lėčiau, tačiau toliau didėjo. Kaip pabrėžta 37 ir 82 konstatuojamosiose dalyse dėl kritinių aplinkybių, 2018 m. pirmąjį ketvirtį importas vėl smarkiai padidėjo (beveik 10 %). Todėl importo didėjimo tempas yra reikšmingas.

(65)

Antra, įvairiose šalyse esant bendrų perteklinių pajėgumų, tikėtina, kad dėl ribojamųjų JAV 232 skirsnio priemonių (atsižvelgiant į jų mastą ir taikymo sritį) prekybos plieno produktais srautai veikiausiai bus nukreipti į Sąjungą.

(66)

JAV paskelbė apie savo ketinimą sumažinti importą maždaug 13 mln. tonų ir dėl to 2018 m. kovo mėn. labai dideliam skaičiui importuojamų plieno produktų nustatė papildomą 25 % importo muitą. Plieno, kuris nebebus eksportuojamas į JAV, kiekis neišvengiamai bus nukreiptas į kitas trečiąsias šalis.

(67)

Kai kurie pagrindiniai eksportuotojai į JAV taip pat yra tradiciniai plieno tiekėjai Sąjungai. Daugiau nei tikėtina, kad tos šalys, kaip ir kitos šalys, iš esmės norės nukreipti savo eksportą į Sąjungą. Apskritai Sąjungos rinka iš tikrųjų yra patraukli plieno produktų rinka tiek dėl paklausos, tiek dėl kainų. Iš tiesų ES, atsilikdama nuo Kinijos, bet pralenkdama JAV, yra viena iš pagrindinių plieno rinkų, kurioje paklausa pastaraisiais metais didėjo, o kainos taip pat kilo.

(68)

Tokiomis aplinkybėmis, labai padidėjus pasiūlai Sąjungos rinkoje dėl importo antplūdžio galiausiai bus daromas spaudimas mažinti kainas, todėl kainų lygis bus panašus į 2016 m., o tai turės didelių neigiamų pasekmių Sąjungos plieno pramonės pelningumui.

(69)

Šiomis aplinkybėmis ir remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad nors kai kurių kategorijų produktų atžvilgiu Sąjungos plieno pramonė 2017 m. iš dalies atsigavo, visų pirma dėl prekybos apsaugos priemonių, didžiosios dalies vertinamųjų kategorijų produktų atžvilgiu finansinė padėtis toli graži nėra tvari, todėl Sąjungos pramonė vis dar būtų pažeidžiama, jei būtų kitas importo antplūdis. Todėl Komisija daro išvadą, kad dėl 23 vertinamųjų kategorijų produktų Sąjungos plieno pramonei gresia didelė žala.

(70)

Remdamasi toliau nurodyta analize Komisija preliminariai nustatė padidėjusio vertinamojo produkto importo ir didelės žalos grėsmės priežastinį ryšį.

(71)

Pirmiausia primenama, kad Sąjungos gamintojų gaminami produktai yra panašūs arba tiesiogiai konkuruoja su nagrinėjamaisiais produktais. Jų pagrindinės savybės ir naudojimo paskirtis yra tokios pačios, jie parduodami panašiais arba tais pačiais pardavimo kanalais ir tarpusavyje labai konkuruoja pagal kainą.

(72)

Kaip paaiškinta IV ir VI skirsniuose, Sąjungos gamintojams padaryta žala – sumažėjo jų rinkos dalis ir darytas labai didelis spaudimas kainoms, dėl kurio pelnas buvo neigiamas arba netvarus. Kai kurių produktų atveju, net jei gamintojai ir atsigavo, jiems neišvengiamai gresia didelė žala.

(73)

2013–2017 m. laikotarpiu nagrinėjamojo produkto importas gerokai padidėjo ir jam teko tam tikra Sąjungos rinkos dalis, nes jo kainos buvo mažesnės nei Sąjungos gamintojų. Iš tiesų, bendra importo rinkos dalis padidėjo nuo 12,2 iki 17,6 %, o kiekvieno atskiro produkto importo kainos beveik visada buvo mažesnės už Sąjungos pardavimo kainas.

(74)

Priežastinis ryšys tarp padidėjusio importo ir Sąjungos gamintojų padėties buvo ypač ryškus 2013–2016 m. laikotarpiu, kai importas mažomis kainomis buvo pats didžiausias (+ 62 %), o ES gamintojų kainos sumažėjo 15 %. 13-os kategorijos produktų kainos sumažėjo net iki 20 %, o 1 ir 3 kategorijų – atitinkamai 19 ir 18 %. Dėl to Sąjungos panašaus produkto gamintojai arba patyrė nuostolių, arba vos sugebėjo išlaikyti pelno ir nuostolių pusiausvyrą. Nepaisant bendro kainų padidėjimo, 2017 m. importo lygis buvo aukštas ir dėl jo toliau buvo priverstinai mažinamos kainos. ES kainos padidėjo, bet tam tikrų produktų – nepakankamai, jie vis dar buvo parduodami nuostolingai arba gaunant labai mažą pelną.

(75)

NET jei tam tikrų kategorijų produktai vėl buvo parduodami pelningai, su jais susijusi padėtis vis tiek yra pažeidžiama. Iš tiesų, remiantis ankstesnių metų raida, šių kategorijų produktai ypač priklauso nuo spaudimo kainoms, o bet koks tolesnis importo mažomis kainomis didėjimas turėtų didelės neigiamos įtakos su jais susijusiai padėčiai.

(76)

Šiomis aplinkybėmis manoma, kad ribojamosios priemonės, kurių JAV ėmėsi pagal Prekybos plėtros akto 232 skirsnį, atsižvelgiant į jų mastą ir apimtį, gali daryti neišvengiamą didelę žalą Sąjungos gamintojams.

(77)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad vertinamųjų 23 kategorijų produktų atžvilgiu esama priežastinio ryšio tarp importo padidėjimo, spaudimo Sąjungos plieno rinkos kainai ir didelės žalos Sąjungos gamintojams grėsmės.

(78)

Siekdama užtikrinti, kad didelė žala nebūtų susieta su kitais veiksniais nei importas padidėjimu, Komisija atliko preliminarią analizę, kad nustatytų, ar kiti veiksniai galėjo prisidėti prie Sąjungos gamintojų darytos didelės žalos.

(79)

Nustatyta, kad svarbų vaidmenį atliko bendri pertekliniai pajėgumai, nes dėl jų padidėjo pigus importas į Sąjungą. Susijusių plieno produktų suvartojimas padidėjo, todėl dėl jo negalėjo susilpnėti priežastinis ryšys.

(80)

Komisija taip pat svarstė, ar didelė žala galėjo būti daroma dėl nagrinėjamųjų produktų importo iš Europos ekonominės erdvės (EEE) narių. Atsižvelgdama į Sąjungos bei jos valstybių narių ir EEE šalių narių (Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino) EEE susitarimą Sąjunga įtvirtino glaudžią ekonominę integraciją su EEE šalių rinkomis ir nagrinėjamųjų produktų pramonės sektoriais. Šių rinkų pramonė yra brandi ir prisotinta, todėl manoma, kad, EEE šalių narių kilmės produktus išbraukus iš apsaugos priemonių taikymo srities, produkto importo lygiui bus padarytas mažas poveikis (ar nebus jokio poveikio). Iš tiesų, nors importas iš šių šalių turėjo įtakos tam tikrų kategorijų produktų importo padidėjimui (bendras importas iš šių šalių padidėjo maždaug 9 %), šio importo dalis, palyginti su visu importu, yra nedidelė (EEE importas sudaro maždaug 1,5 %, o atitinkama rinkos dalis – iš viso 0,3 %). Be to, EEE šalys narės yra tradicinės nedidelės apimties nagrinėjamojo produkto tiekėjos JAV, o tai reiškia, kad preliminariu vertinimu prekybos nukreipimo rizika taip pat yra nedidelė. Todėl Komisija mano, kad, atsižvelgiant į tradiciškai nedidelės apimties tiekimą JAV, pramonės sektorių brandą EEE rinkose ir su tuo susijusią nedidelę prekybos srautų nukreipimo riziką, nagrinėjamųjų produktų importas iš EEE šalių gali būti tik labai nežymiai susijęs, jei apskritai susijęs, su didelės žalos grėsme.

(81)

Taigi, Komisija nenustatė kitų veiksnių, dėl kurių susilpnėtų importo padidėjimo ir didelės žalos Sąjungos gamintojams priežastinis ryšys. Vis dėlto per likusį tyrimo laikotarpį bus atliktas išsamesnis visų kitų veiksnių, kurie darė žalą arba galėjo daryti žalą, nagrinėjimas.

(82)

Kaip nurodyta pirmiau, Sąjungos plieno gamintojams iš esmės kyla žalos grėsmė ir didelė žala yra akivaizdžiai neišvengiama. Kai kurių atskirų kategorijų produktų atžvilgiu jau yra didelę žalą rodančių požymių. Toliau augant importui veikiausiai bus padarytas didelis neigiamas poveikis visos pramonės ekonominei padėčiai.

(83)

Komisija nagrinėjo, ar esama kritinių aplinkybių, kuriomis delsimas padarytų žalos, kurią būtų sunku ištaisyti. Visų pirma buvo išnagrinėta, ar pastaruoju metu importas toliau augo.

(84)

Remiantis 2018 m. pirmojo ketvirčio ir 2017 m. pirmojo ketvirčio plieno produktų importo palyginimu matyti, kad 18 iš 23 kategorijų produktų importas padidėjo 26 %. Šis importo padidėjimas yra kur kas didesnis nei 2016–2017 m. laikotarpiu, kuriuo importas padidėjo apie 2 %.

(85)

2018 m. kovo 23 d. plieno produktams pagal 232 skirsnį buvo nustatyti 25 % muitų tarifai. Šiuo metu neįmanoma įvertinti viso JAV priemonių poveikio prekybos srautų nukreipimui. Tačiau importo į Sąjungą padidėjimas 2018 m. pirmąjį ketvirtį galėtų būti prilyginamas prognozuojamam poveikiui ir aiškiai parodyti, kokia galėtų būti importo į Sąjungą būsima raida po to, kai JAV nustatė priemones.

(86)

2018 m. gegužės 30 d. JAV taip pat nusprendė, kad 232 skirsnio priemonės turėtų būti taikomos Sąjungai, Meksikai ir Kanadai. Komisija mano, kad tai dar vienas kritinis elementas, nes šiomis priemonėmis ne tik bus apribotas Sąjungos eksportas, bet ir padidės rizika, kad prekybos srautai bus nukreipti iš kitų dviejų svarbių plieną gaminančių šalių.

(87)

Atsižvelgiant į pažeidžiamą pramonės padėtį ir į importo didėjimą pastaruoju metu, tebesitęsianti plieno produktų perteklinė pasiūla Sąjungos rinkoje ir dėl to daromas spaudimas kainoms neabejotinai turės rimtų pasekmių Sąjungos gamintojų padėčiai.

(88)

Todėl Komisija mano, kad dėl realios prekybos srautų nukreipimo rizikos ir tolesnio importo į JAV iš svarbių plieną gaminančių šalių apribojimo susidarė kritinės aplinkybės, dėl kurių bet koks delsimas priimti laikinąsias apsaugos priemones padarytų žalos, kurią būtų sunku ištaisyti. Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti nustatytos nedelsiant.

(89)

Remiantis Reglamento 2015/478 16 straipsniu buvo nagrinėjama, ar, nepaisant preliminarių išvadų dėl didelės žalos grėsmės, esama įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju laikinųjų priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Analizuojant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(90)

Sąjungos pramonę sudaro apie 40 gamintojų iš skirtingų Sąjungos valstybių narių, kurie 2013–2017 m. laikotarpiu buvo tiesiogiai įdarbinę daugiau kaip 180 000 darbuotojų, susijusių su 25 nagrinėjamaisiais produktais. Nustatyta, kad Sąjungos pramonei gresia didelė žala dėl didėjančio importo. Primenama, kad Sąjungos pramonė nepasinaudojo augančiu suvartojimu ir kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis išlieka nestabili ir pažeidžiama dėl toliau didėjančio importo. Jau seniai pripažinta, kad plieno pramonė yra strategiškai svarbi (14). Sąjunga yra suinteresuota, kad plieno pramonė būtų klestinti ir konkurencinga. Akivaizdu, kad jei nebus imtasi priemonių, Sąjungos gamintojų kainos ir rinkos dalis toliau mažės, todėl toliau mažės gamyba, didės finansiniai nuostoliai ir mažės užimtumas plieno pramonėje ir susijusiuose pramonės sektoriuose. Nustačius laikinąsias apsaugos priemones bus galima laikinai pašalinti didelę žalą ir palengvinti Sąjungos pramonės prisitaikymą.

(91)

Apskritai naudotojai ir importuotojai siekia mažiausios galimos plieno kainos, ir aišku, kad netaikant priemonių kainos būtų mažesnės. Tačiau jie taip pat suinteresuoti turėti konkurencingą ir gyvybingą Sąjungos plieno pramonę, kuri galėtų patenkinti jų būsimus poreikius.

(92)

Šiomis aplinkybėmis kelios tyrimo suinteresuotosios šalys tvirtino, kad laikinosios apsaugos priemonės neatitiktų Sąjungos interesų. Jos tvirtina, kad priemonės beveik neabejotinai lemtų pasiūlos trūkumą, todėl Sąjungos pramonė turėtų stipresnes derybines pozicijas daryti spaudimą kainoms. Jos taip pat teigė, kad tiekimo šaltiniai jau yra apriboti, nes nustatytos antidempingo ir antisubsidijų priemonės, ir kad produktams, kurių negalima gauti iš Sąjungos gamintojų, kurių nėra pakankamai arba kurių techninės specifikacijos nėra tinkamos, neturi būti taikomos apsaugos priemonės.

(93)

Siekiant užtikrinti tinkamą įvairių teisėtų interesų pusiausvyrą ir kadangi didelės žalos grėsmė šiuo atveju iš esmės yra susijusi su esamu prekybos srautų nukreipimu, Komisija mano, kad tokios formos apsaugos priemonėmis turėtų būti užtikrintas ankstesnis importo lygis ir kad tos priemonės būtų taikomos tik jį viršijus. Šiuo atžvilgiu tarifinių kvotų sistema, kurią taikant nekyla jokių kliūčių tradiciniams prekybos srautams, užtikrinama, kad apsaugos priemonės atitiktų Sąjungos interesus. Tokios formos priemonės leistų užkirsti kelią neigiamam prekybos srautų nukreipimo poveikiui Sąjungos pramonei ir kartu išsaugoti tradicinius prekybos tiekimo šaltinius ir veiksmingą konkurenciją plieno rinkoje.

(94)

Atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija mano, kad rizika, jog priimta priemonė lems pasiūlos trūkumą arba kainos padidėjimą, nėra didelė. Taip pat turėtų būti atmestas tvirtinimas, kad apsaugos priemonės neturi būti taikomos tam tikrų konkrečių kategorijų produktams, nes jų negalima gauti iš Sąjungos gamintojų, jų nėra pakankamai arba jų techninės specifikacijos nėra tinkamos, kadangi tradiciniai prekybos srautai bus užtikrinti.

(95)

Todėl Komisija daro preliminarią išvadą, kad atsižvelgiant į Sąjungos interesus būtina priimti laikinąsias apsaugos priemones ir viršijus tradicinius konkrečios kategorijos produkto prekybos srautus taikyti didesnius tarifus.

(96)

Buvo padaryta preliminari išvada, kad Sąjungos plieno pramonės padėčiai dėl 23 vertinamųjų kategorijų produktų gresia didelė žala ir kad ši padėtis netolimoje ateityje veikiausiai virs faktine didele žala. Atsižvelgiant į kritines aplinkybes manoma, kad reikėtų nustatyti laikinąsias apsaugos priemones, kad iki dabartinio tyrimo pabaigos būtų galima išvengti sunkiai ištaisomos žalos ES plieno pramonei.

(97)

Siekdama pasirinkti tinkamą priemonės formą Komisija atsižvelgė į toliau nurodytus tris elementus. Pirma, tikėtina, kad didelė žala visai Sąjungos plieno pramonei bus padaryta dėl to, kad dėl 232 skirsnio priemonių į ES bus nukreipti plieno eksporto į JAV srautai. Antra, manoma, kad reikėtų išsaugoti Sąjungos rinkos atvirumą ir išlaikyti tradicinius importo srautus. Iš tiesų, būtent importo perteklius, viršijantis šiuos tradicinius prekybos srautus, laikomas pagrindine grėsme plieno pramonės padėčiai. Galiausiai laikantis Reglamento (ES) 2015/478 7 straipsnio 2 dalies ir Sąjungos tarptautinių prievolių, visų pirma PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 6 straipsnio, laikinosios priemonės turėtų būti nustatytos kaip tarifinės priemonės.

(98)

Tuo remdamasi Komisija mano, kad, kaip nurodyta 93 konstatuojamojoje dalyje, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos kaip tarifinių kvotų, kurias viršijus mokamas papildomas muitas, sistema. Siekiant užtikrinti galimybę visiems tradiciniams tiekėjams patekti į Sąjungos rinką, tokios tarifinės kvotos turėtų būti grindžiamos 2015, 2016 ir 2017 m. metinio importo lygio vidurkiu. Kadangi tarifinės kvotos bus taikomos 200 kalendorinių dienų, nustatytos kvotos turėtų proporcingai atitikti metinius duomenis.

(99)

Viršijus kvotą turėtų būti nustatyta papildoma muito norma, kuri turėtų neleisti Sąjungos pramonei patirti didelės žalos. Atsižvelgdama į išvadas dėl didelės žalos grėsmės ir į tai, kad didelės žalos apskritai dar nepadaryta, Komisija mano, kad žalos skirtumo nederėtų skaičiuoti remiantis apskaičiuotąja vidutine nežalinga kaina už toną Sąjungos pramonės produktų per paskutinįjį laikotarpį.

(100)

Šiomis aplinkybėmis Komisija veikiau mano, kad būtų tikslingiau žvelgti į ateitį ir įvertinti, kokio dydžio muitą reikėtų nustatyti, norint išvengti tradicinius prekybos srautus viršijančio importo ir neleisti jam daryti didelės žalos Sąjungos pramonei, kai pasiekiamas nustatytas kvotos dydis.

(101)

Šiuo atžvilgiu Sąjungos pramonė pasiūlė du papildomus metodus, kaip apskaičiuoti reikiamo poveikio tarifą, kuriuos Komisija laiko pagrįstais šiam tikslui pasiekti: pirmasis metodas pagrįstas Sąjungos plieno pramonės dalinės pusiausvyros modeliu, pagal antrąjį apskaičiuojama plieno produktų pastoviųjų išlaidų dalis.

(102)

Dalinės pusiausvyros modelis yra paklausos ir pasiūlos lygčių rinkinys, skirtas vienai ūkio daliai, o likusiai ūkio daliai taikoma ceteris paribus prielaida. Pagal šį modelį taip pat daroma prielaida, kad analizuojamo scenarijaus makroekonominis poveikis nėra pakankamai didelis, kad paveiktų makroekonominius suvestinius rodiklius, kaip antai bendrą užmokesčio lygį ūkio sektoriuje.

(103)

Sąjungos pramonės pasiūlytas metodas yra pagrįstas viešai prieinamu kodu, kuris yra suprogramuotas ir sprendžiamas skaičiuoklėje. Plačiau kalbant dalinės pusiausvyros modeliai yra standartinė priemonė, kurią tyrimus atliekančios institucijos, įskaitant Komisiją, taiko analizuodamos prekybos politiką.

(104)

Pagal modelį, kaip ir daugumą kitų, taikoma vadinamoji Armingtono prielaida, kad skirtingos kilmės produktai yra netobuli pakaitalai. Pagal modelį Sąjungos rinka analizuojama remiantis tik pasiūlos funkcija – Sąjungos pasiūla vidaus rinkoje, importo iš šalių, kurioms taikomos apsaugos priemonės, pasiūla ir importo iš šalių, kurios atleistos nuo apsaugos priemonių, pasiūla. Galiausiai naudojama Sąjungos paklausos funkcija, pagal kurią, priklausomai nuo bendro kainų lygio, nustatoma bendro lygmens plieno paklausa, kuri paskirstoma trims minėtiems pasiūlos šaltiniams pagal santykines kainas. Pastarajam procesui taikomi vadinamieji Armingtono elastingumo parametrai, t. y. ekonominiai parametrai, rodantys skirtingų šalių kilmės produktų pakeitimo vienų kitais elastingumą, kuris skiriasi nelygu produkto rūšis ir rinka.

(105)

Modeliui naudojami EUROFER ir Eurostato duomenys. Armingtono elastingumo parametrai ir pasiūlos bei paklausos elastingumo parametrai gaunami iš patvirtintų šaltinių, kaip antai JAV tarptautinio prekybos centro ir Pasaulinės prekybos analizės projekto. Remiantis tais šaltiniais Armingtono elastingumo parametras yra 3,75, paklausos elastingumo parametras yra – 0,5, o trijų pasiūlos šaltinių elastingumo parametras yra 4.

(106)

Kadangi tai yra vienos šalies modelis, turi būti daromos tam tikros aiškios ir numanomos prielaidos, visų pirma dėl JAV plieno rinkos ir remiantis 232 skirsniu nustatytų priemonių poveikio.

(107)

Pirma, daroma prielaida, kad taikant šias priemones JAV rinkoje nebeliks dabartinio eksporto iš šalių, kurioms taikomos 232 skirsnio priemonės. Kitame etape bus apskaičiuojama eksporto, kurio nebeliks JAV rinkoje, dalis, kuri iš kiekvienos šiuo metu produktus gaminančios ir į JAV eksportuojančios šalies bus nukreipta į ES rinką, taikant metodiką, pagal kurią įvertinami ir pasveriami keturi skirtingi kriterijai: atstumas iki Sąjungos, pasiūla atitinkamo regiono šalyse, kurios gali absorbuoti nukreiptą eksportą, regiono šalys, kurios turi didelių perteklinių pajėgumų, ir šalyje taikomos prekybos apsaugos priemonės. Pagal šią apskaičiavimo metodiką 72 % dabartinio plieno importo į JAV bus nukreipta į ES rinką, o tai atitinka 55 % viso plieno importo į Sąjungą 2017 m. Toliau daroma prielaida, kad šis papildomas importas pakeis tokio paties dydžio Sąjungos gamybos dalį.

(108)

Modelis apibrėžiamas pagal minėtus parametrus ir rinkos duomenis, pataisytus atsižvelgiant į pirmesnėse dviejose konstatuojamosiose dalyse padarytas prielaidas. Tada modelis taikomas eksperimentuojant su įvairaus dydžio apsaugos priemonių tarifu, taikomu viršijus Sąjungos kvotą. Pagal modelio rezultatus prognozuojama, kad 25 % tarifas leistų išlaikyti importo lygį, kuris būtų apie 19 % didesnis nei ataskaitiniu 2015–2017 m. laikotarpiu. 32 % tarifas leistų išlaikyti 10 % didesnį importo lygį nei ataskaitiniu laikotarpiu. Tuo tarpu 41 % tarifas užtikrintų, kad importo lygis neviršytų 2015–2017 m. lygio.

(109)

Makroekonominio prekybos modelio rezultatus papildo įvairios mikroekonominės tipinių 12 skirtingų vertinamųjų kategorijų produktų pastoviųjų išlaidų dalies simuliacijos. Analizuojant daroma prielaida, kad jei kristų kainos, gamintojai toliau naudotų visus savo pajėgumus ir eksportuotų į Sąjungą tol, kol padengiamos kintamosios išlaidos. Pardavimo kainos ir kintamųjų išlaidų skirtumas vadinamas pastoviosiomis išlaidomis. Kitaip tariant, gamintojas gamintų tol, kol pastoviųjų išlaidų dalis nepasidarytų neigiama. Analizuojant nustatoma Sąjungoje iškrauto kiekvieno iš dvylikos vertinamųjų kategorijų produkto kaina, kurią pasiekus visiškai neliktų eksportuotojų į ES pastoviųjų išlaidų dalies. Tuomet skirtumas tarp šios kainos ir nežalingos kainos Sąjungos vidaus rinkoje atitiktų kvotą viršijus mokamo tarifo dydį, kuris yra būtinas norint užtikrinti nežalingos kainos lygį Sąjungos rinkoje.

(110)

Analizuojant naudojamas žaliavų kainų, grindžiamų „Metal Bulletin“ viešaisiais indeksais, krepšelis, Kinijos bendrovių kintamosios išlaidos pagal CRU duomenų bazę ir, konservatyviais skaičiavimais, numanomos 60 JAV dolerių už toną vežimo iš Kinijos į ES išlaidos. Daroma išvada, kad pastoviųjų išlaidų dalis ir atitinkamai būtini reikiamo poveikio tarifai, mokėtini viršijus kvotą, turėtų būti 19–45 % dydžio (vidurinė vertė – 34 %), o tai iš esmės patvirtina viršijus kvotą mokėtino tarifo dydį, nustatytą taikant dalinės pusiausvyros modelį.

(111)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija preliminariai nustatė, kad norint išvengti didelės žalos užtektų laikinojo 25 % tarifo, mokėtino viršijus kvotą. Šis mažesnis nei 32 % tarifas, gautas pagal modelį, kuriuo siekiama užtikrinti tradicinius prekybos srautus ir 10 % didesnį importą, atitinka atsargumo principą atsižvelgiant į Sąjungos interesus, kol bus gautos suinteresuotųjų šalių pastabos priėmus laikinąsias priemones ir atliktas išsamesnis importo prieš nustatant galutines priemones raidos tyrimas.

(112)

Geriausias būdas užtikrinti optimalų tarifinių kvotų panaudojimą – jas paskirstyti chronologine tvarka pagal laiką, kai priimamos išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/2447 (15). Visiems Sąjungos importuotojams turėtų būti užtikrintos vienodos teisės nuolat naudotis kvotų sistema. Tokiam administravimo metodui būtinas glaudus valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimas.

(113)

Iš besivystančių šalių importuojamos prekės nuo tarifinių kvotų bus atleidžiamos atsižvelgiant į prekių kilmę. Todėl turėtų būti taikomi šiuo metu Sąjungoje galiojantys nelengvatinės kilmės nustatymo kriterijai.

(114)

Taikant laikinąsias priemones, kiekvienai produktų kategorijai, kuriai šiuo reglamentu nustatomos laikinosios priemonės, nustatoma konkreti kvota, nepriklausomai nuo produktų kilmės šalies, kad būtų toliau užtikrinti tradiciniai prekybos srautai. Toliau vykdant tyrimą bus nustatyta, ar reikia kvotas paskirstyti pagal eksporto šalis, siekiant užtikrinti tradicinius prekybos srautus iš tų šalių, atsižvelgiant į laikinųjų priemonių poveikį. Visų pirma Komisija turės atsižvelgti į galimą šiuo metu galiojančių antidempingo ir antisubsidijų priemonių poveikį kvotų paskirstymui pagal šalis ir jų naudojimui.

(115)

Kai išnaudojama nustatyta kvota, kuriai muitas netaikomas, pradedamos taikyti apsaugos priemonės.

(116)

Kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad daugeliui produktų kategorijų jau nustatytų antidempingo ir kompensacinių priemonių ir importuojamų tų pačių kategorijų produktų apsaugos priemonių derinys nepagrįstai apsunkintų kai kuriuos eksportuojančius gamintojus, norinčius eksportuoti į ES, o tai gali neleisti jiems patekti į Sąjungos rinką.

(117)

Iš tiesų, kai kurioms 12 kategorijų plieno produktų, kuriems taikomos dabartinės laikinosios apsaugos priemonės, kilmės šalims šiuo metu taikomi antidempingo ir kompensaciniai muitai. Todėl būtina apsvarstyti, ar šių priemonių ir apsaugos priemonių kumuliacija neturėtų didesnio poveikio nei pageidaujama (16). Siekiant išvengti dvigubų prekybos apsaugos priemonių nustatymo tais atvejais, kai viršijama tarifinė kvota, galiojančių antidempingo ir kompensacinių muitų taikymas bus sustabdytas arba šie muitai bus sumažinti siekiant užtikrinti, kad bendras šių priemonių poveikis neviršytų didžiausio taikomų apsaugos priemonių arba antidempingo/kompensacinių muitų dydžio.

(118)

Laikinosios priemonės turėtų būti taikomos 200 kalendorinių dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(119)

Pagal Reglamento 2015/478 18 straipsnį ir Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus laikinosios priemonės neturėtų būti taikomos besivystančios šalies kilmės produktams, jei tos šalies konkretaus produkto importo į Sąjungą dalis neviršija 3 %, su sąlyga, kad PPO narėmis esančioms besivystančioms šalims, kurių importo dalis yra mažesnė nei 3 %, kartu tenka ne daugiau kaip 9 % viso nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą.

(120)

Iš Komisijos preliminarios išvados matyti, kad tam tikrų besivystančių šalių kilmės nagrinėjamųjų kategorijų produktai atitinka minėtos leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo reikalavimus. IV priede (Besivystančių šalių, kurioms taikomos laikinosios priemonės, kilmės produktų sąrašas) nurodytos besivystančios šalys šio reglamento tikslais. Jame taip pat prie kiekvienos iš 23 produktų kategorijų nurodytos besivystančios šalys, kurioms taikomos laikinosios priemonės. Komisija mano, kad šiuo etapu importo iš besivystančių šalių apimtį būtų tikslinga apskaičiuoti pagal kiekvieną produktų kategoriją, kadangi tarifinė kvota taip pat nustatoma pagal tradicinius kiekvienos atskiros kategorijos produktų prekybos srautus. Tuo nedaromas poveikis būsimiems sprendimams dėl to, ar šalį galima laikyti besivystančia šalimi.

(121)

Kaip nustatyta 80 konstatuojamojoje dalyje, Komisija mano, kad dėl glaudžios integracijos su EEE šalių narių rinkomis, bendros importo iš šių šalių apimties ir mažos prekybos srautų nukreipimo rizikos šis reglamentas neturėtų būti taikomas Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino kilmės vertinamiesiems produktams,