19.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 156/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/841

2018 m. gegužės 30 d.

dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

savo 2014 m. spalio 23–24 d. išvadose dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos Europos Vadovų Taryba įtvirtino, o 2016 m. kovo 17–18 d. išvadose dar kartą patvirtino privalomą tikslą ne vėliau kaip 2030 m. ES viduje visos ekonomikos mastu išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti bent 40 %, palyginti su 1990 m.;

(2)

2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose teigiama, kad išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo bent 40 % tikslą turėtų įgyvendinti bendrai visa Sąjunga ekonomiškai efektyviausiu būdu, išmetamą ŠESD kiekį sektoriuose, kuriems taikoma Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS), nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (4), ir sektoriuose, kuriems ATLPS netaikoma, ne vėliau kaip 2030 m. sumažindama atitinkamai 43 % ir 30 %, palyginti su 2005 m., pastangas paskirstant remiantis santykiniu bendruoju vidaus produktu (BVP) vienam gyventojui;

(3)

šiuo reglamentu įgyvendinami Sąjungos įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą (5), priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC). Paryžiaus susitarimas buvo sudarytas Sąjungos vardu 2016 m. spalio 5 d. vadovaujantis Tarybos sprendimu (ES) 2016/1841 (6). Sąjungos įsipareigojimas sumažinti išmetamą ŠESD kiekį visos ekonomikos mastu nustatytas numatomame nacionaliniu lygmeniu nustatytame įpareigojančiame veiksme, 2015 m. kovo 6 d. Sąjungos ir jos valstybių narių pateiktame UNFCCC sekretoriatui rengiantis Paryžiaus susitarimui. Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. Laikydamasi Paryžiaus susitarimo, Sąjunga turėtų toliau mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti absorbuojamą ŠESD kiekį;

(4)

Paryžiaus susitarime, inter alia, nustatytas ilgalaikis tikslas, atitinkantis siekį užtikrinti, kad pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau siekti, kad jis nebūtų didesnis kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Siekiant šio tikslo bus itin svarbūs miškai, žemės ūkio paskirties žemė ir šlapžemės. Paryžiaus susitarime Šalys taip pat pripažįsta ypatingą apsirūpinimo maistu užtikrinimo ir maisto trūkumo panaikinimo svarbą, atsižvelgiant į darnų vystymąsi ir pastangas panaikinti skurdą, ir ypač maisto gamybos sistemų pažeidžiamumą dėl neigiamo klimato kaitos poveikio, kartu skatindamos atsparumą klimato kaitai ir mažu išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu pasižyminčią plėtrą tokiu būdu, kad nekiltų grėsmė maisto gamybai. Norėdamos pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus, Šalys turėtų dėti daugiau bendrų pastangų. Susitarimo Šalys turėtų parengti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, apie juos pranešti ir juos vykdyti. Paryžiaus susitarimu pakeičiamas 1997 m. Kioto protokolu, kuris po 2020 m. nebebus taikomas, numatytas principas. Paryžiaus susitarime taip pat raginama antroje šio šimtmečio pusėje pasiekti žmogaus veiklos nulemto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio iš šaltinių ir jų šalinimo absorbentais pusiausvyrą ir prašoma Šalių imtis veiksmų siekiant išsaugoti ir prireikus pagerinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentus ir kaupiklius, įskaitant miškus;

(5)

žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektorius turi potencialą užtikrinti ilgalaikę naudą klimatui ir taip prisidėti siekiant išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo Sąjungos tikslo, taip pat ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų klimato srityje. Be to, LULUCF sektorius teikia biologines medžiagas, kurios gali pakeisti medžiagas, kurioms naudojama daug iškastinio kuro arba kurias gaminant išskiriama daug anglies dioksido, ir todėl jo vaidmuo pereinant prie mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančios ekonomikos yra svarbus. Kadangi ŠESD absorbavimas dėl LULUCF yra grįžtamasis, jis turėtų būti laikomas atskiru Sąjungos klimato politikos strategijos ramsčiu;

(6)

2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose teigiama, kad turėtų būti pripažinti daugialypiai žemės ūkio bei žemės naudojimo sektoriaus tikslai, kurie pasižymi mažesniu klimato kaitos švelninimo potencialu, ir poreikiu užtikrinti Sąjungos aprūpinimo maistu ir kovos su klimato kaita tikslų darną. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos išnagrinėti būdus, kaip būtų galima geriausiai skatinti tvarų maisto gamybos intensyvinimą, tuo pačiu optimizuojant šio sektoriaus indėlį mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir vykdant sekvestraciją, be kita ko, įveisiant mišką, ir nustatyti politiką dėl LULUCF įtraukimo į 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio švelninimo strategiją, kai tik bus sudarytos techninės sąlygos ir bet kuriuo atveju anksčiau nei 2020 m.;

(7)

tvari tvarkymo praktika LULUCF sektoriuje prie klimato kaitos švelninimo gali prisidėti keliais būdais, visų pirma mažinant išmetamą ŠESD kiekį ir išlaikant bei didinant absorbentus ir anglies sankaupas. Norint, kad priemonės, kuriomis siekiama visų pirma padidinti anglies dioksido sekvestraciją, būtų veiksmingos, būtina užtikrinti anglies absorbentų ilgalaikį stabilumą ir prisitaikomumą. Be to, taikant tvarią tvarkymo praktiką galima išlaikyti LULUCF sektoriaus produktyvumą, atkūrimo išteklius bei gyvybingumą ir taip skatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi, tuo pat metu mažinant to sektoriaus anglies ir ekologinį pėdsakus;

(8)

plėtojant tvarią ir novatorišką praktiką ir technologijas, be kita ko, agroekologijos ir agrarinės miškininkystės srityse, gali būti sustiprintas LULUCF sektoriaus vaidmuo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos atžvilgiu, taip pat padidintas to sektoriaus produktyvumas ir atsparumas. Kadangi LULUCF sektorius pasižymi ilgais grąžos laikotarpiais, svarbu turėti ilgalaikių strategijų, skirtų mokslinių tyrimų tvarios bei novatoriškos praktikos ir technologijų plėtojimo ir investicijų į jas srityje finansavimui didinti. Investicijos į prevencinius veiksmus, pavyzdžiui, tvarią tvarkymo praktiką, gali sumažinti su natūraliais trikdžiais susijusią riziką;

(9)	savo 2017 m. birželio 22–23 d. išvadose Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino, kad Sąjunga ir jos valstybės narės lieka įsipareigojusios laikytis Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m., kuria siekiama, inter alia, užtikrinti, kad miškotvarka būtų tvari;

(10)

svarbu imtis veiksmų miškų lydymui ir miškų alinimui sumažinti ir tvariai miškotvarkai skatinti besivystančiose šalyse. Atsižvelgdama į tai, 2009 m. spalio 21 d. ir 2010 m. spalio 14 d. išvadose Taryba priminė Sąjungos tikslus ne vėliau kaip 2020 m. bent 50 % sumažinti bendrą atogrąžų miškų naikinimą, palyginti su dabartiniais lygiais, ir ne vėliau kaip 2030 m. sustabdyti pasaulio miškų ploto mažėjimą;

(11)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendime 529/2013/ES (7) išdėstytos LULUCF sektoriuje išmetamam ir absorbuojamam ŠESD kiekiui taikomos apskaitos taisyklės ir taip juo prisidedama prie politikos, kuria siekiama LULUCF sektorių įtraukti į Sąjungos įsipareigojimą mažinti išmetamą ŠESD kiekį, formavimo. Šis reglamentas turėtų būti grindžiamas esamomis apskaitos taisyklėmis, jas atnaujinant ir patobulinant 2021–2030 m. laikotarpiui. Jame turėtų būti nustatyti valstybių narių įpareigojimai įgyvendinant tas apskaitos taisykles ir taip pat valstybių narių turėtų būti reikalaujama užtikrinti, kad visame LULUCF sektoriuje nesusidarytų grynojo išmetamo ŠESD kiekio ir kad juo būtų prisidedama įgyvendinant tikslą ilguoju laikotarpiu didinti absorbentus. Jame neturėtų būti nustatyti jokie privačių subjektų, įskaitant ūkininkus ir miškininkus, įpareigojimai apskaitos ar ataskaitų teikimo srityje;

(12)

LULUCF sektorius, įskaitant žemės ūkio paskirties žemę, daro tiesioginį ir didelį poveikį biologinei įvairovei ir ekosisteminėms paslaugoms. Dėl šios priežasties svarbus su šiuo sektoriumi susijusios politikos tikslas – užtikrinti suderinamumą su Sąjungos biologinės įvairovės strategijos tikslais. Reikėtų imtis veiksmų siekiant įgyvendinti ir paremti tiek su klimato kaitos švelninimu, tiek su prisitaikymu prie jos susijusią veiklą šiame sektoriuje. Taip pat reikėtų užtikrinti bendros žemės ūkio politikos ir šio reglamento suderinamumą. Visi sektoriai turi tinkamai prisidėti norint padėti sumažinti išmetamą ŠESD kiekį;

(13)

šlapžemės yra veiksmingos anglies kaupimo ekosistemos. Todėl saugant ir atkuriant šlapžemes galėtų būti mažinamas išmetamas ŠESD kiekis LULUCF sektoriuje. Šiame kontekste reikėtų atsižvelgti į patikslintas 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) gaires dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų, susijusias su šlapžemėmis;

(14)

siekiant užtikrinti, kad LULUCF sektorius prisidėtų siekiant išmetamo ŠESD kiekio mažinimo bent 40 % Sąjungos tikslo ir ilgalaikio Paryžiaus susitarimo tikslo, reikalinga patikima apskaitos sistema. Siekiant atlikti tikslią išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio apskaitą remiantis 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) gairėmis dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų (toliau – TKKK gairės), turėtų būti naudojamos kasmet pagal Europos Parlamento ir Tarybos (8) reglamentą (ES) Nr. 525/2013 teikiamos žemės naudojimo kategorijų ir žemės naudojimo kategorijų keitimo vertės, taip supaprastinant pagal UNFCCC ir Kioto protokolą taikomus metodus. Turėtų būti laikoma, kad žemei, kurios naudojimo kategorija keičiama į kitą žemės naudojimo kategoriją, taikomas 20 metų (pagal TKKK gairėse numatytąją vertę) pereinamasis perkėlimo į tą kategoriją laikotarpis. Valstybės narės turėtų galėti nukrypti nuo tos numatytosios vertės tik mišku apželdintos žemės atžvilgiu ir tik ribotomis aplinkybėmis, pagrįstomis pagal TKKK gaires. UNFCCC šalių konferencijos arba Šalių konferencijos, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo Šalių susirinkimas, priimti TKKK gairių pakeitimai atitinkamai turėtų būti atspindėti ataskaitų teikimo reikalavimuose pagal šį reglamentą;

(15)

tarptautiniu mastu sutartose TKKK gairėse nustatyta, kad deginant biomasę išmestus išmetamuosius teršalus į energetikos sektoriaus apskaitą galima įtraukti nulinės vertės, su sąlyga, kad tokie išmetamieji teršalai įtraukiami į LULUCF sektoriaus apskaitą. Deginant biomasę išmesti išmetamieji teršalai šiuo metu į apskaitą Sąjungoje įtraukiami nulinės vertės pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 601/2012 (9) 38 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 525/2013 nuostatas, todėl derėjimas su TKKK gairėmis būtų užtikrintas tik tuo atveju, jei tokie išmetamieji teršalai būtų tiksliai atspindėti šiame reglamente;

(16)

iš miško žemės išmetamas ir absorbuojamas ŠESD kiekis priklauso nuo įvairių gamtinių sąlygų, dinaminių su amžiumi susijusių miškų charakteristikų, taip pat ankstesnės ir dabartinės tvarkymo praktikos, kuri valstybėse narėse labai skiriasi. Naudojant bazinius metus nebūtų įmanoma atsižvelgti į tuos veiksnius ir į su tuo susijusį ciklišką poveikį kasmetiniam išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio svyravimui. Vietoj to, siekiant, kad gamtiniai ir konkrečioms šalims būdingi ypatumai nedarytų poveikio, atitinkamose apskaitos taisyklėse turėtų būti numatyta taikyti atskaitos lygius. Nustatant miškų atskaitos lygius turėtų būti atsižvelgiama į visus nesubalansuotos miškų amžiaus struktūros atvejus ir jais neturėtų būti nepagrįstai varžomas būsimas miškotvarkos intensyvumas, siekiant išlaikyti arba sustiprinti ilgalaikius anglies dioksido absorbentus. Atsižvelgiant į ypatingą istorinę Kroatijos padėtį, nustatant šios valstybės narės miškų atskaitos lygį taip pat galėtų būti atsižvelgiama į jos teritorijos okupaciją ir karo bei pokario aplinkybes, darančias poveikį miškotvarkai ataskaitiniu laikotarpiu. Atitinkamose apskaitos taisyklėse turėtų būti atsižvelgiama į Ministrų konferencijos dėl Europos miškų apsaugos („Forest Europe“) tvarios miškotvarkos principus;

(17)

valstybės narės turėtų pateikti Komisijai nacionalinius miškininkystės apskaitos planus, įskaitant miškų atskaitos lygius. Nesant tarptautinės peržiūros pagal UNFCCC ar Kioto protokolą, reikėtų sukurti peržiūros procedūrą, siekiant užtikrinti skaidrumą ir pagerinti apskaitos kokybę tvarkomos miško žemės kategorijoje;

(18)

kai Komisija vertina nacionalinius miškininkystės apskaitos planus, įskaitant juose siūlomus miškų atskaitos lygius, ji turėtų remtis ekspertų peržiūros pagal UNFCCC gerąja praktika ir patirtimi, be kita ko, kiek tai susiję su valstybių narių ekspertų dalyvavimu. Komisija turėtų užtikrinti, kad valstybių narių ekspertai dalyvautų atliekant techninį vertinimą, ar siūlomi miškų atskaitos lygiai buvo nustatyti pagal šiame reglamente išdėstytus kriterijus ir reikalavimus. Techninio vertinimo rezultatai informavimo tikslais turėtų būti perduoti Tarybos sprendimu 89/367/EEB (10) įsteigtam Miškų nuolatiniam komitetui. Komisija taip pat turėtų konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais ir pilietine visuomene. Nacionaliniai miškininkystės apskaitos planai turėtų būti skelbiami viešai pagal atitinkamus teisės aktus;

(19)

padidinus tausų nukirsto medžio produktų naudojimą, išmetamą ŠESD kiekį galima gerokai apriboti dėl pakeitimo poveikio ir galima gerokai padidinti ŠESD absorbavimą iš atmosferos. Siekiant pripažinti ir skatinti daugiau naudoti ilgu gyvavimo ciklu pasižyminčius nukirsto medžio produktus, apskaitos taisyklėmis turėtų būti užtikrinta, kad valstybių narių LULUCF apskaitoje būtų tiksliai ir skaidriai atspindėti nukirsto medžio produktų anglies absorbento pokyčiai, kai tokie pokyčiai vyksta. Komisija turėtų pateikti gaires dėl metodinių klausimų, susijusių su nukirsto medžio produktams taikoma apskaita;

(20)

natūralūs trikdžiai, kurių valstybė narė negali kontroliuoti ir kuriems ji negali daryti esminės įtakos, pavyzdžiui, gaisrai, vabzdžiai ir ligos, ekstremalios oro sąlygos ir geologiniai trikdžiai, gali sukelti laikiną ŠESD išmetimą LULUCF sektoriuje arba gali nulemti anksčiau absorbuotų ŠESD kiekių grąžinimą į atmosferą. Kadangi tokį grįžtamąjį procesą gali lemti ir tvarkymo sprendimai, pavyzdžiui, sprendimai kirsti arba sodinti medžius, šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta, kad dėl žmogaus veiklos į atmosferą grąžinti anksčiau absorbuoti ŠESD kiekiai visada būtų tiksliai atspindėti LULUCF apskaitoje. Be to, šiame reglamente valstybėms narėms turėtų būti suteikta ribota galimybė į LULUCF apskaitą neįtraukti dėl trikdžių, kurių valstybės narės nepajėgios kontroliuoti, išmesto ŠESD kiekio. Tačiau valstybės narės tas nuostatas turėtų taikyti taip, kad į apskaitą nebūtų nepagrįstai neįtraukiami tam tikri duomenys;

(21)

atsižvelgiant į nacionalinius prioritetus, valstybės narės turėtų galėti pasirinkti tinkamas nacionalinės politikos priemones siekdamos įvykdyti savo įsipareigojimus LULUCF sektoriuje, įskaitant galimybę subalansuoti vienoje žemės kategorijoje išmetamą ŠESD kiekį absorbuojant ŠESD kitoje žemės kategorijoje. Jos taip pat turėtų turėti galimybę 2021–2030 m. laikotarpiu sukaupti grynąjį absorbuotą kiekį. Perdavimas kitoms valstybėms narėms turėtų ir toliau likti papildoma galimybė, ir valstybės narės turėtų turėti galimybę taikyti metines išmetamo dujų kiekio kvotas, nustatytas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/842 (11), siekiant užtikrinti atitiktį šiam reglamentui. Šiame reglamente nustatytas lankstumo priemonių naudojimas nepakenks bendram Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų užmojo lygiui;

(22)

tvariai tvarkomi miškai paprastai yra absorbentai, kuriais prisidedama prie klimato kaitos švelninimo. 2000–2009 m. ataskaitiniu laikotarpiu praneštas vidutinis absorbavimas miško žemėje buvo 372 mln. tonų CO2 ekvivalento per metus visoje Sąjungoje. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad absorbentai ir kaupikliai, įskaitant miškus, atitinkamai būtų išsaugoti ir padidinti siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslą ir plataus užmojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo Sąjungos tikslus ne vėliau kaip 2050 m.;

(23)

iš tvarkomos miško žemės absorbuojami ŠESD kiekiai turėtų būti įskaičiuojami į numatomą miškų atskaitos lygį. Prognozuojamas būsimas absorbavimas turėtų būti grindžiamas miškotvarkos praktikos ir intensyvumo ataskaitiniu laikotarpiu ekstrapoliacija. Absorbento mažėjimas, palyginti su atskaitos lygiu, turėtų būti apskaitomas kaip išmetamas ŠESD kiekis. Turėtų būti atsižvelgiama į konkrečias nacionalines aplinkybes ir praktiką, pavyzdžiui, mažesnį nei įprasta kirtimo intensyvumą arba miškų senėjimą per ataskaitinį laikotarpį;

(24)

valstybėms narėms turėtų būti suteikta tam tikro lankstumo laikinai padidinti savo kirtimo intensyvumą pagal tvarios miškotvarkos praktiką, atitinkančią Paryžiaus susitarime nustatytą tikslą, su sąlyga, kad Sąjungoje bendras išmetamas ŠESD kiekis neviršytų LULUCF sektoriuje absorbuojamo bendro ŠESD kiekio. Taikant tokią lankstumo priemonę, visoms valstybėms narėms turėtų būti suteiktas bazinis kompensacijos kiekis, apskaičiuojamas remiantis koeficientu, kuris būtų išreikštas kaip jų pranešto 2000–2009 m. absorbento procentinė dalis, siekiant kompensuoti jų apskaitytą iš tvarkomos miško žemės išmetamą ŠESD kiekį. Turėtų būti užtikrinta, kad valstybėms narėms galėtų būti kompensuojama tik iki tokio lygmens, kai jų miškai jau nebebus absorbentas;

(25)

labai didelio miškingumo, palyginti su Sąjungos vidurkiu, valstybės narės ir visų pirma mažesnės labai didelio miškingumo valstybės narės yra labiau priklausomos negu kitos valstybės narės nuo tvarkomos miško žemės, kad subalansuotų išmetamą ŠESD kiekį kitose žemės apskaitos kategorijose, ir todėl joms būtų daromas didesnis poveikis, o jų galimybės didinti miškingumą būtų ribotos. Todėl kompensavimo koeficientas turėtų būti padidintas remiantis miškingumu ir žemės plotu, kad labai nedidelio žemės ploto ir labai didelio miškingumo, palyginti su Sąjungos vidurkiu, valstybėms narėms būtų suteiktas didžiausias kompensavimo koeficientas per ataskaitinį laikotarpį;

(26)

2012 m. kovo 9 d. išvadose Taryba pripažino ypač miškingų šalių ypatumus. Tie ypatumai visų pirma susiję su ribotomis galimybėmis subalansuoti išmetamą ir absorbuojamą ŠESD kiekį. Kadangi Suomija yra miškingiausia valstybė narė, taip pat atsižvelgiant į jos ypatingas geografines savybes, ji susiduria su ypatingais sunkumais šioje srityje. Todėl Suomijai turėtų būti suteikta ribotas papildomas kompensuojamasis kiekis;

(27)

siekiant stebėti valstybių narių pažangą įgyvendinant jų įsipareigojimus pagal šį reglamentą, taip pat siekiant užtikrinti, kad informacija apie išmetamą ir absorbuojamą ŠESD kiekį būtų skaidri, tiksli, nuosekli, išsami ir palyginama, valstybės narės turėtų pateikti Komisijai atitinkamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos duomenis pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, o atitikties patikrose pagal šį reglamentą į tas ataskaitas turėtų būti atsižvelgta. Jei valstybė narė tvarkomos miško žemės atžvilgiu ketina taikyti šiame reglamente nustatytą lankstumo priemonę, ji į atitikties ataskaitą turėtų įtraukti kompensuojamąjį kiekį, kurį ji ketina panaudoti;

(28)

Europos aplinkos agentūra prireikus turėtų padėti Komisijai, laikydamasi agentūros metinės darbo programos, nustatyti metinių ataskaitų apie ŠESD išmetimą ir absorbavimą sistemą, vertinti informaciją apie politiką bei priemones ir nacionalines prognozes, vertinti planuojamas papildomas politikos kryptis bei priemones ir padėti Komisijai pagal šį reglamentą vykdyti atitikties patikras;

(29)

siekiant numatyti tinkamą sandorių apskaitą pagal šį reglamentą, įskaitant naudojimąsi lankstumo priemonėmis ir atitikties stebėseną, taip pat skatinti daugiau naudoti ilgu gyvavimo ciklu pasižyminčius medžio produktus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, susijusius su apibrėžčių, įskaitant minimalias vertes miškams apibrėžti, šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir anglies absorbentų sąrašų techniniu suderinimu, nustatant valstybių narių miškų atskaitos lygius atitinkamai 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiams, naujų nukirsto medžio produktų kategorijų įtraukimu, metodikos (remiantis naujausiomis TPKK gairėmis) bei informavimo reikalavimų, susijusių su natūraliais trikdžiais, peržiūra ir sandorių apskaita Būtinos nuostatos, susijusios su sandorių apskaita, turėtų būti sutelktos vienoje priemonėje, kurioje būtų suderintos pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, Reglamentą (ES) 2018/842, šį reglamentą ir Direktyvą 2003/87/EB, nustatytos su apskaita susijusios nuostatos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (12) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(30)

reguliariai teikdama ataskaitas pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, Komisija taip pat turėtų įvertinti 2018 m. skatinamojo dialogo rezultatus pagal JTBKKK (toliau – Talanoa dialogas). Šį reglamentą reikėtų peržiūrėti 2024 m. ir po to kas penkerius metus, siekiant įvertinti bendrą jo veikimą. Vykdant peržiūrą turėtų būti atsižvelgiama į Talanoa dialogo ir pagal Paryžiaus susitarimą atliekamo bendros pažangos įvertinimo rezultatus. Strategija, skirta laikotarpiui po 2030 m., turėtų atitikti Paryžiaus susitarimo ilgalaikius tikslus ir pagal jį prisiimtus įsipareigojimus;

(31)

siekiant užtikrinti, kad ataskaitų apie išmetamą ir absorbuojamą ŠESD kiekį ir visą kitą informaciją, kurios reikia valstybių narių įsipareigojimų laikymuisi įvertinti, teikimas ir tikrinimas vyktų veiksmingai, skaidriai ir ekonomiškai efektyviai, ataskaitų teikimo reikalavimai turėtų būti įtraukti į Reglamentą (ES) Nr. 525/2013;

(32)

siekiant palengvinti duomenų rinkimą ir pagerinti metodiką, žemės naudojimas turėtų būti apskaitomas ir ataskaitos dėl jo teikiamos naudojant kiekvieno žemės ploto geografinio atsekamumo sistemą, atitinkančią nacionalines ir Sąjungos duomenų rinkimo sistemas. Reikėtų kuo geriau išnaudoti esamas Sąjungos ir valstybių narių programas ir tyrimus, įskaitant Statistinių duomenų apie žemės dangą ir žemės naudojimą rinkimo sistemą (LUCAS), Europos Žemės stebėjimo programą „Copernicus“ ir Europos palydovinės navigacijos sistemą GALILEO, duomenims rinkti. Duomenų tvarkymas, įskaitant keitimąsi duomenimis pakartotiniam naudojimui ataskaitose ir sklaidai, turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/2/EB (13) nustatytus reikalavimus;

(33)	Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(34)	apskaitos ir ataskaitų teikimo įsipareigojimams ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. turėtų būti ir toliau taikomas Sprendimas Nr. 529/2013/ES. Ataskaitiniams laikotarpiams nuo 2021 m. sausio 1 d. turėtų būti taikomas šis reglamentas;

(35)	Sprendimas Nr. 529/2013/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(36)

kadangi šio reglamento tikslų, visų pirma nustatyti su LULUCF sektoriumi susijusius valstybių narių įsipareigojimus, kad būtų prisidedama prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo Sąjungos tikslų pasiekimo 2021–2030 m. laikotarpiu, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomi valstybių narių įsipareigojimai dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriaus, kuriais prisidedama prie Paryžiaus susitarimo tikslų pasiekimo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo Sąjungos tikslo 2021–2030 m. laikotarpiui įvykdymo. Šiuo reglamentu taip pat nustatomos LULUCF sektoriuje išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio apskaitos ir patikros, kaip valstybės narės laikosi tų įsipareigojimų, taisyklės.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas I priedo A skirsnyje išvardytoms valstybių narių teritorijose bet kurioje iš toliau nurodytų žemės apskaitos kategorijų išmetamoms ir absorbuojamoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, už kurias atsiskaitoma pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnį:

2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais:

i) mišku apželdinta žemė– žemė, kuri pagal savo naudojimą deklaruojama kaip pasėlių žemė, pieva, šlapžemės, gyvenvietės arba kita miško žeme paversta žemė;

ii) iškirstų miškų žemė– žemė, kuri pagal savo naudojimą deklaruojama kaip miško žemė, paversta pasėlių žeme, pieva, šlapžemėmis, gyvenvietėmis arba kita žeme;

iii) tvarkomi pasėliai– žemė, kuri pagal savo naudojimą deklaruojama kaip:

—	pasėlių žemė, kuri lieka pasėlių žeme,

—	pieva, šlapžemės, gyvenvietė arba kita žemė, paversta pasėlių žeme, arba

—	pasėlių žemė, paversta šlapžemėmis, gyvenviete arba kita žeme;

iv) tvarkomos pievos– žemė, kuri pagal savo naudojimą deklaruojama kaip:

—	pieva, kuri lieka pieva,

—	pasėlių žemė, šlapžemės, gyvenvietė arba kita žemė, paversta pieva, arba

—	pieva, paversta šlapžemėmis, gyvenviete arba kita žeme;

v) tvarkoma miško žemė– žemė, kuri pagal savo naudojimą deklaruojama kaip miško žemė, kuri lieka miško žeme;

pradedant nuo 2026 m., tvarkomos šlapžemės – žemė, kuri pagal savo naudojimą deklaruojama kaip:

—	šlapžemės, kurios lieka šlapžemėmis,

—	gyvenvietė arba kita žemė, paversta šlapžemėmis, arba

—	šlapžemės, paverstos gyvenviete arba kita žeme.

2. 2021–2025 m. laikotarpiu valstybė narė į savo įsipareigojimą pagal šio reglamento 4 straipsnį gali įtraukti šio reglamento I priedo A skirsnyje išvardytas jos teritorijoje tvarkomos šlapžemių žemės apskaitos kategorijoje išmetamas ir absorbuojamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, už kurias atsiskaitoma pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnį. Šis reglamentas taip pat taikomas tokiems išmetamiems ir absorbuojamiems ŠESD kiekiams, kuriuos įtraukia valstybė narė.

3. Jeigu valstybė narė į savo įsipareigojimą pagal 2 dalį ketina įtraukti tvarkomas šlapžemes, ji apie tai praneša Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d.

4. Prireikus, atsižvelgdama patirtį, įgytą taikant patikslintas 2006 m. TKKK gaires, Komisija gali pateikti pasiūlymų atidėti privalomą tvarkomų šlapžemių apskaitą dar penkerių metų laikotarpiui.

3 straipsnis

Apibrėžtys

1. Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1) absorbentas– bet koks procesas, veikla ar mechanizmas, kuriuo iš atmosferos pašalinamos ŠESD, aerozolis arba ŠESD pirmtakas;

2) šaltinis– bet koks procesas, veikla ar mechanizmas, dėl kurio į atmosferą išmetamos ŠESD, aerozolis arba ŠESD pirmtakas;

3) anglies absorbentas– visas biogeocheminis vietovės elementas ar sistema arba jų dalis valstybės narės teritorijoje ir kuriuose kaupiasi anglis arba ŠESD pirmtakas, kuriame yra anglies, arba ŠESD, kuriose yra anglies;

4) anglies sankaupos– anglies absorbente susikaupusios anglies masė;

5) nukirsto medžio produktas– nukirtus medį gautas produktas, išvežtas iš kirtimo vietos;

6) miškas– žemės plotas, apibrėžtas nurodant minimalų ploto dydį, minimalias medžių lajos padengimo arba lygiaverčio skalsumo ir galimo medžių aukščio brandos amžiuje vertes jų augimo vietoje, kaip nurodyta kiekvienos valstybės narės atveju II priede. Jis apima plotus su medžiais, įskaitant natūraliai augančių jaunų medžių grupes, arba plantacijas, kuriose medžių lajos padengimo ar lygiaverčio skalsumo minimalios vertės arba minimalus medžių aukštis, kaip nurodyta II priede, dar nepasiekti, įskaitant žemės plotą, kuris paprastai yra miško ploto dalis, bet kuriame dėl žmogaus veiklos, pavyzdžiui, kirtimo, arba gamtinių priežasčių medžių laikinai nėra, tačiau kuris, tikimasi, vėl gali tapti mišku;

7) miškų atskaitos lygis– 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais valstybės narės teritorijoje tvarkomoje miško žemėje per metus išmetamo arba absorbuojamo vidutinio grynojo ŠESD kiekio įvertis, išreiškiamas CO2 ekvivalento tonomis per metus, remiantis šiame reglamente išdėstytais kriterijais;

8) pusėjimo vertė– metų, per kuriuos tam tikros kategorijos nukirsto medžio produktuose susikaupusios anglies kiekis sumažėja per pusę, palyginti su jo pradine verte, skaičius;

9) natūralūs trikdžiai– bet kokie ne žmogaus nulemti įvykiai ar aplinkybės, dėl kurių miškuose išmetamas didelis ŠESD kiekis ir kurių atitinkama valstybė narė nepajėgia kontroliuoti ir kurių pasekmių ta valstybė narė dėl objektyvių priežasčių negali pastebimai apriboti, net jiems įvykus;

10) staigi oksidacija– apskaitos metodas, pagal kurį daroma prielaida, kad visas nukirsto medžio produktuose esančios anglies kiekis išmetamas į atmosferą nukirtimo metu.

2. Komisijai pagal 16 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies pakeistos arba išbrauktos apibrėžtys, pateiktos šio straipsnio 1 dalyje, arba į tą dalį būtų įrašytos naujos apibrėžtys siekiant pritaikyti tą dalį prie mokslo pokyčių arba technikos pažangos ir užtikrinti šių apibrėžčių ir atitinkamų UNFCCC šalių konferencijos arba Šalių konferencijos, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo Šalių susirinkimas, priimtose TKKK gairėse pateiktų apibrėžčių bet kokių pakeitimų suderinamumą.

4 straipsnis

Įsipareigojimai

Atsižvelgiant į 12 ir 13 straipsniuose numatytas lankstumo priemones, 2021–2025 m. Ir 2026–2030 m. laikotarpiais kiekviena valstybė narė užtikrina, kad išmetamas ŠESD kiekis neviršytų absorbuojamo ŠESD kiekio, apskaičiuoto kaip viso jos teritorijoje išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio visose 2 straipsnyje nurodytose žemės apskaitos kategorijose, apskaitomo pagal šį reglamentą, suma.

5 straipsnis

Bendrosios apskaitos taisyklės

1. Kiekviena valstybė narė parengia ir veda apskaitą, kurioje tiksliai parodomas 2 straipsnyje nurodytose žemės apskaitos kategorijose išmetamas ir absorbuojamas ŠESD kiekis. Valstybės narės užtikrina, kad jų apskaita ir kiti pagal šį reglamentą pateikiami duomenys būtų tikslūs, išsamūs, nuoseklūs, palyginami ir skaidrūs. Valstybės narės išmetamą ŠESD kiekį nurodo pliuso ženklu (+), o absorbuotą ŠESD kiekį – minuso ženklu (–).

2. Valstybės narės užtikrina, kad būtų išvengta išmetamo ar absorbuojamo ŠESD kiekio dvigubos apskaitos, visų pirma užtikrindamos, kad išmetamas ir absorbuojamas ŠESD kiekis nebūtų apskaitomas daugiau nei vienoje žemės apskaitos kategorijoje.

3. Kai žemės paskirtis pakeičiama, valstybės narės praėjus 20 metų nuo pakeitimo dienos pakeičia miško žemės, pasėlių žemės, pievų, šlapžemių, gyvenviečių ir kitos žemės iš tokios žemės, paverstos kitos rūšies žeme, į tokią žemę, kuri lieka tokios pačios rūšies žeme.

4. Valstybės narės į savo apskaitą kiekvienoje žemės apskaitos kategorijoje įtraukia visus anglies absorbentuose, išvardytuose I priedo B skirsnyje, esančių anglies sankaupų pasikeitimus. Valstybės narės gali nuspręsti į savo apskaitą neįtraukti anglies absorbentuose esančių anglies sankaupų pasikeitimų, jeigu anglies absorbentas nėra šaltinis. Tačiau ši galimybė neįtraukti anglies sankaupų pasikeitimų į apskaitą žemės apskaitos kategorijos atveju netaikoma antžeminės biomasės, negyvos medienos ir nukirsto medžio produktų iš tvarkomos miško žemės anglies sankaupoms.

5. Valstybės narės išsamiai ir tiksliai registruoja visus duomenis, naudotus rengiant apskaitą.

6. Komisijai pagal 16 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies pakeistas I priedas siekiant atspindėti UNFCCC šalių konferencijos arba Šalių konferencijos, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo Šalių susirinkimas, priimtų TKKK gairių pakeitimus.

6 straipsnis

Mišku apželdintos žemės ir nulydytų miškų žemės apskaita

1. Valstybės narės į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir absorbuojamas mišku apželdintoje žemėje ir nulydytų miškų žemėje, kaip bendrą išmetamą ir bendrą absorbuojamą ŠESD kiekį kiekvienais 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpių metais.

2. Nukrypstant nuo 5 straipsnio 3 dalies, kai žemės paskirtis iš pasėlių žemės, pievos, šlapžemių, gyvenviečių ar kitos žemės pakeičiama į miško žemę, valstybė narė gali pakeisti tokios žemės kategoriją iš „žemės, paverstos miško žeme“ į „miško žemę, kuri lieka miško žeme“ praėjus 30 metų po pavertimo dienos, jeigu tai tinkamai pagrįsta remiantis TKKK gairėmis.

3. Apskaičiuodama ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir absorbuojamas mišku apželdintoje žemėje ir nulydytų miškų žemėje, kiekviena valstybė narė nustato miško plotą naudodama II priede nustatytus parametrus.

7 straipsnis

Tvarkomų pasėlių, tvarkomų pievų ir tvarkomų šlapžemių apskaita

1. Kiekviena valstybė narė į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir absorbuojamas tvarkomuose pasėliuose ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais išmestas ir absorbuotas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą valstybės narės vidutinį metinį tvarkomuose pasėliuose išmestą ir absorbuotą ŠESD kiekį 2005–2009 m. baziniu laikotarpiu padauginus iš penkių.

2. Kiekviena valstybė narė į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir absorbuojamas tvarkomose pievose ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais išmestas ir absorbuotas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą valstybės narės vidutinį metinį tvarkomose pievose išmestą ir absorbuotą ŠESD kiekį 2005–2009 m. baziniu laikotarpiu padauginus iš penkių.

3. 2021–2025 m. laikotarpiu kiekviena valstybė narė, kuri pagal 2 straipsnio 2 dalį į savo įsipareigojimus įtraukia tvarkomas šlapžemes, o 2026–2030 m. laikotarpiu – visos valstybės narės į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir absorbuojamas tvarkomose šlapžemėse ir kuris apskaičiuojamas kaip atitinkamais laikotarpiais išmestas ir absorbuotas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą valstybės narės vidutinį metinį tvarkomose šlapžemėse išmestą ir absorbuotą ŠESD kiekį 2005–2009 m. baziniu laikotarpiu padauginus iš penkių.

4. 2021–2025 m. laikotarpiu valstybės narės, kurios pagal 2 straipsnio 2 dalį nenusprendė į savo įsipareigojimus įtraukti tvarkomų šlapžemių, vis dėlto praneša Komisijai apie žemėje, kuri pagal savo naudojimą deklaruojama kaip:

a)	šlapžemės, kurios lieka šlapžemėmis;

b)	gyvenvietė arba kita žemė, paversta šlapžemėmis; arba

c)	šlapžemės, paverstos gyvenviete arba kita žeme.

8 straipsnis

Tvarkomos miško žemės apskaita

1. Kiekviena valstybė narė į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir absorbuojamas tvarkomoje miško žemėje ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais išmestas ir absorbuotas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą atitinkamos valstybės narės miškų atskaitos lygį padauginus iš penkių.

2. Jeigu atlikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą apskaičiavimą gaunamas neigiamas rezultatas, palyginti su valstybės narės miškų atskaitos lygiu, atitinkama valstybė narė į savo tvarkomos miškų žemės apskaitą įtraukia bendrą grynąjį absorbuotą ŠESD kiekį, kuris sudaro ne daugiau kaip 3,5 % tos valstybės narės III priede nurodytais baziniais metais arba laikotarpiu išmesto ŠESD kiekio ekvivalento, padauginto iš penkių. Šis apribojimas netaikomas grynajam ŠESD kiekiui, kuris pašalinamas negyvos medienos ir nukirsto medžio produktų, išskyrus produktus, priskiriamus 9 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytai popieriaus kategorijai, iš tvarkomos miško žemės žemės apskaitos kategorijos anglies absorbentais.

3. Ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. 2021–2025 m. laikotarpiui ir ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d. 2026–2030 m. laikotarpiui valstybės narės pateikia Komisijai nacionalinius miškininkystės apskaitos planus, kuriuose, be kita ko, nurodomas siūlomas miškų atskaitos lygis. Nacionaliniame miškininkystės apskaitos plane pateikiami visi IV priedo B skirsnyje išvardyti elementai ir jis paskelbiamas viešai, be kita ko, internete.

4. Valstybės narės nustato savo miškų atskaitos lygį remdamosi IV priedo A skirsnyje nustatytais kriterijais. Kroatijos atveju nustatant miškų ataskaitos lygį taip pat galima atsižvelgti, be IV priedo A skirsnyje nustatytų kriterijų, į jos teritorijos okupaciją ir karo bei pokario aplinkybes, dariusias poveikį miškotvarkai ataskaitiniu laikotarpiu.

5. Miškų atskaitos lygis grindžiamas tvarios miškotvarkos praktikos, registruotos 2000–2009 m. laikotarpiu, kiek tai susiję su dinaminėmis su amžiumi susijusiomis miškų charakteristikomis nacionaliniuose miškuose, pratęsimu, naudojantis geriausiais turimais duomenimis.

Pagal pirmą pastraipą nustatytais miškų atskaitos lygiais atsižvelgiama į būsimą dinaminių su amžiumi susijusių miškų charakteristikų poveikį, kad nebūtų nepagrįstai varžomas miškotvarkos intensyvumas – esminis tvarios miškotvarkos praktikos elementas, siekiant išlaikyti arba sustiprinti ilgalaikius anglies dioksido absorbentus.

Valstybės narės įrodo, kad metodai ir duomenys, naudoti nustatant siūlomą miškų atskaitos lygį nacionaliniame miškininkystės apskaitos plane, ir metodai bei duomenys, naudoti rengiant ataskaitas dėl tvarkomos miško žemės, yra tarpusavyje suderinami.

6. Komisija, konsultuodamasi su valstybių narių paskirtais ekspertais, atlieka valstybių narių pagal šio straipsnio 3 dalį pateiktų nacionalinių miškininkystės apskaitos planų techninį įvertinimą, kad būtų įvertinta, kiek siūlomi miškų atskaitos lygiai buvo nustatyti laikantis šio straipsnio 4 ir 5 dalyse ir 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų ir reikalavimų. Be to, Komisija konsultuojasi su suinteresuotaisiais subjektais ir pilietine visuomene. Komisija paskelbia atlikto darbo santrauką, įskaitant valstybių narių paskirtų ekspertų pareikštas nuomones, ir jo išvadas.

Komisija prireikus pateikia valstybėms narėms technines rekomendacijas, kuriose atspindimos techninio įvertinimo išvados, kad būtų lengviau atlikti siūlomų miškų atskaitos lygių techninę peržiūrą. Tas technines rekomendacijas Komisija paskelbia.

7. Prireikus, remiantis techniniais įvertinimais ir, kai taikoma, techninėmis rekomendacijomis, valstybės narės praneša savo peržiūrėtus siūlomus miškų atskaitos lygius Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. 2021–2025 m. laikotarpiui ir ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d. 2026–2030 m. laikotarpiui. Valstybių narių jai praneštus siūlomus miškų atskaitos lygius Komisija paskelbia.

8. Remdamasi valstybių narių pateiktais siūlomais miškų atskaitos lygiais, pagal šio straipsnio 6 dalį atlikto techninio įvertinimo rezultatais ir, kai taikoma, pagal šio straipsnio 7 dalį pateiktu peržiūrėtu siūlomu miškų atskaitos lygiu, Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IV priedas siekiant nustatyti miškų atskaitos lygius, kuriuos valstybės narės turi taikyti 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais.

9. Jeigu valstybė narė Komisijai nepateikia savo miškų atskaitos lygio iki šio straipsnio 3 dalyje ir, kai taikoma, šio straipsnio 7 dalyje nurodytų datų, remdamasi pagal šio straipsnio 6 dalį atlikto techninio įvertinimo rezultatais, Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IV priedas siekiant nustatyti miškų atskaitos lygį, kurį ta valstybė narė turi taikyti 2021–2025 m. laikotarpiu arba 2026–2030 m. laikotarpiu.

10. 8 ir 9 dalyse nurodyti deleguotieji aktai priimami ne vėliau kaip 2020 m. spalio 31 d. 2021–2025 m. laikotarpiui ir ne vėliau kaip 2025 m. balandžio 30 d. 2026–2030 m. laikotarpiui.

11. Siekiant užtikrinti suderinamumą, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje, valstybės narės ne vėliau kaip iki 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų datų prireikus pateikia Komisijai technines pataisas, dėl kurių nėra būtina daryti pagal šio straipsnio 8 arba 9 dalis priimtų deleguotųjų aktų pakeitimų.

9 straipsnis

Nukirsto medžio produktų apskaita

1. Pagal 6 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį pateikiamose ataskaitose, susijusiose su nukirsto medžio produktais, valstybės narės, naudodamosi V priede nustatyta pirmojo laipsnio irimo funkcija, metodika ir numatytosiomis pusėjimo vertėmis, nurodo ŠESD kiekį, išmestą ir absorbuotą dėl pokyčių nukirsto medžio produktų, kurie priskiriami prie toliau nurodytų kategorijų, anglies absorbente:

a)	popieriaus;

b)	medienos skydų;

c)	pjautinės medienos.

2. Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šio straipsnio 1 dalis ir V priedas būtų iš dalies pakeisti įtraukiant naujas nukirsto medžio produktų, turinčių anglies dioksido sekvestracijos poveikį, kategorijas, remiantis UNFCCC šalių konferencijos arba Šalių konferencijos, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo Šalių susirinkimas, priimtomis TKKK gairėmis ir užtikrinant aplinkosauginį naudingumą.

3. Valstybės narės gali nurodyti medienos medžiagos produktus, įskaitant žievę, priskiriamus prie atitinkamai 1 ir 2 dalyse nurodytų esamų ir naujų kategorijų, remdamosi UNFCCC šalių konferencijos arba Šalių konferencijos, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo Šalių susirinkimas, priimtomis TKKK gairėmis, su sąlyga, kad turimi duomenys yra skaidrūs ir patikrinami.

10 straipsnis

Natūralių trikdžių apskaita

1. 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpių pabaigoje valstybės narės gali mišku apželdintos žemės ir tvarkomos miško žemės atveju neįtraukti į apskaitą šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų dėl natūralių trikdžių, kiekio, viršijančio vidutinį dėl natūralių trikdžių per 2001–2020 m. laikotarpį išmestą ŠESD kiekį, išskyrus statistines išskirtis (toliau – foninis lygis). Tas foninis lygis apskaičiuojamas pagal šį straipsnį ir VI priedą.

2. Jei valstybė narė taiko 1 dalį, ji:

a)	pateikia Komisijai informaciją apie 1 dalyje nurodytų žemės apskaitos kategorijų foninį lygį ir apie pagal VI priedą naudotus duomenis bei metodiką ir

b)	į apskaitą iki 2030 m. neįtraukia viso nuo natūralių trikdžių nukentėjusioje žemėje vėliau absorbuojamo ŠESD kiekio.

3. Komisijai pagal 16 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies pakeistas VI priedas siekiant peržiūrėti tame priede nustatytus metodikos ir informavimo reikalavimus, kad būtų atspindėti UNFCCC šalių konferencijos arba Šalių konferencijos, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo Šalių susirinkimas, priimtų TKKK gairių pokyčiai.

11 straipsnis

Lankstumo priemonės

1. Valstybė narė gali naudoti:

a)	12 straipsnyje nurodytas bendro pobūdžio lankstumo priemones ir

b)	siekiant laikytis 4 straipsnyje nustatyto įsipareigojimo, 13 straipsnyje nurodytą tvarkomos miško žemės lankstumo priemonę.

2. Jei valstybė narė nesilaiko Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnio 1 dalies da punkte nustatytų stebėsenos reikalavimų, vyriausiasis administratorius, paskirtas pagal Direktyvos 2003/87/EB 20 straipsnį (toliau – vyriausiasis administratorius), tai valstybei narei laikinai uždraudžia perduoti arba rezervuoti kiekius pagal šio reglamento 12 straipsnio 2 ir 3 dalis arba naudoti tvarkomos miško žemės lankstumo priemonę pagal šio reglamento 13 straipsnį.

12 straipsnis

Bendro pobūdžio lankstumo priemonės

1. Jei valstybės narės bendras išmetamas ŠESD kiekis viršija bendrą absorbuojamą ŠESD kiekį ir ta valstybė narė nusprendė pasinaudoti jai skirta lankstumo priemone ir paprašė išbraukti metines išmetamo dujų kiekio kvotas pagal Reglamentą (ES) 2018/842, į šį išbrauktų metinių išmetamo dujų kiekio kvotų kiekį atsižvelgiama vertinant, kaip valstybė narė laikosi savo įsipareigojimo pagal šio reglamento 4 straipsnį.

2. Tiek, kiek valstybės narės bendra absorbuojamas ŠESD kiekis viršija bendrą išmetamą ŠESD kiekį, ir atėmus bet kokį kiekį, į kurį atsižvelgta pagal Reglamento (ES) 2018/842 7 straipsnį, ta valstybė narė likusį absorbuojamą ŠESD kiekį gali perduoti kitai valstybei narei. Į perduotą kiekį atsižvelgiama vertinant, kaip gaunančioji valstybė narė laikosi savo įsipareigojimo pagal šio reglamento 4 straipsnį.

3. Tiek, kiek 2021–2025 m. laikotarpiu valstybės narės bendras absorbuojamas ŠESD kiekis viršija bendrą išmetamą ŠESD kiekį, ir atėmus bet kokį kiekį, į kurį atsižvelgta pagal Reglamento (ES) 2018/842 7 straipsnį arba kuris perduotas kitai valstybei narei pagal šio straipsnio 2 dalį, ta valstybė narė likusį absorbuojamą ŠESD kiekį gali rezervuoti 2026–2030 m. laikotarpiui.

4. Siekiant išvengti dvigubos apskaitos, grynasis absorbuotas ŠESD kiekis, į kurį atsižvelgta pagal Reglamento (ES) 2018/842 7 straipsnį, atimamas iš tos valstybės narės kiekio, kuris pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis gali būti perduotas kitai valstybei narei arba rezervuotas.

13 straipsnis

Tvarkomos miško žemės lankstumo priemonė

1. Jeigu valstybės narės bendras išmetamas ŠESD kiekis viršija bendrą absorbuojamą ŠESD kiekį 2 straipsnyje nurodytose žemės apskaitos kategorijose, apskaitomose pagal šį reglamentą, ta valstybė narė gali pasinaudoti šiame straipsnyje nustatyta tvarkomos miško žemės lankstumo priemone siekdama laikytis 4 straipsnio.

2. Jeigu atlikus 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą apskaičiavimą gaunamas teigiamas skaičius, atitinkama valstybė narė turi teisę kompensuoti šį išmetamą ŠESD kiekį su sąlyga, kad:

a)	ta valstybė narė į savo strategiją, pateiktą pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 4 straipsnį, įtraukė vykdomas arba planuojamas konkrečias priemones siekiant užtikrinti, kad būtų atitinkamai išsaugoti arba padidinti miškų absorbentai ir kaupikliai, ir

tuo laikotarpiu, kuriuo ta valstybė narė ketina pasinaudoti kompensavimu, bendras Sąjungoje išmetamas ŠESD kiekis neviršija bendro absorbuojamo ŠESD kiekio šio reglamento 2 straipsnyje nurodytose žemės apskaitos kategorijose. Vertindama, ar bendras Sąjungoje išmetamas ŠESD kiekis viršija bendrą absorbuojamą ŠESD kiekį, Komisija užtikrina, kad valstybės narės vengtų dvigubos apskaitos, visų pirma, kai taikomos lankstumo priemonės, nustatytos šiame reglamente ir Reglamente (ES) 2018/842.

3. Kalbant apie kompensuojamąjį kiekį, atitinkama valstybė narė gali kompensuoti tik:

a)	absorbentus, apskaitomus kaip išmestas ŠESD kiekis ir įskaičiuojamus į jos miškų atskaitos lygį, ir

b)	neviršydama maksimalaus kompensuojamojo kiekio, numatomo tai valstybei narei, kaip nustatyta VII priede, 2021–2030 m. laikotarpiui.

4. Suomija gali kompensuoti iki 10 mln. tonų CO2 ekvivalentą atitinkantį išmetamą ŠESD kiekį, jei ji tenkina 2 dalies a ir b punktuose išvardytas sąlygas.

14 straipsnis

Atitikties patikra

1. Laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2025 m. – ne vėliau kaip 2027 m. kovo 15 d. ir laikotarpiu nuo 2026 m. iki 2030 m. – ne vėliau kaip 2032 m. kovo 15 d. valstybės narės pateikia Komisijai atitikties ataskaitą, kurioje nurodoma atitinkamu laikotarpiu kiekvienoje 2 straipsnyje nurodytoje žemės apskaitos kategorijoje bendro išmesto ir bendro absorbuoto ŠESD kiekio balansas, naudojant šiame reglamente nustatytas apskaitos taisykles.

Tokioje ataskaitoje, kai taikoma, pateikiama išsami informacija apie ketinimą naudotis 11 straipsnyje nurodytomis lankstumo priemonėmis ir susijusiais kiekiais arba apie tokių lankstumo priemonių ir susijusių kiekių naudojimą.

2. Komisija atlieka visapusišką pagal šio straipsnio 1 dalį pateiktų atitikties ataskaitų peržiūrą, siekdama įvertinti jų atitiktį 4 straipsniui.

3. Ataskaitą apie bendrą Sąjungos išmetamą ir bendrą absorbuojamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį kiekvienoje 2 straipsnyje nurodytoje žemės apskaitos kategorijoje, apskaičiuotą kaip bendrą praneštą išmestą ir bendrą absorbuotą ŠESD kiekį už toliau nurodytus laikotarpius atėmus vertę, gautą Sąjungos vidutinį metinį praneštą išmestą ir absorbuotą ŠESD kiekį 2000–2009 m. laikotarpiu padauginus iš penkių, Komisija 2027 m. parengia ataskaitą už 2021–2025 m. laikotarpį ir 2032 m. už 2026–2030 m. laikotarpį.

4. Europos aplinkos agentūra, vadovaudamasi savo metine darbo programa, padeda Komisijai įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytą stebėsenos ir atitikties sistemą.

15 straipsnis

Registras

1. Komisija pagal šio reglamento 16 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas būtų papildomas siekiant nustatyti taisykles dėl kiekvienos valstybės narės kiekvienoje žemės apskaitos kategorijoje išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio registravimo ir užtikrinti, kad taikant lankstumo priemones pagal šio reglamento 12 ir 13 straipsnius vykdoma apskaita, naudojantis pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 10 straipsnį sukurtu Sąjungos registru, būtų tiksli.

2. Vyriausiasis administratorius atlieka automatizuotą kiekvieno pagal šį reglamentą atlikto sandorio patikrą ir prireikus sandorius sustabdo siekdamas užtikrinti, kad nebūtų pažeidimų.

3. 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija turi būti prieinama visuomenei.

16 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 3 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 6 dalyje, 8 straipsnio 8 ir 9 dalyse, 9 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 3 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2018 m. liepos 9 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 6 dalyje, 8 straipsnio 8 ir 9 dalyse, 9 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 3 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 3 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 6 dalį, 8 straipsnio 8 ir 9 dalis, 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 3 dalį ir 15 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

17 straipsnis

Peržiūra

1. Šis reglamentas nuolat peržiūrimas atsižvelgiant į, inter alia, tarptautinius pokyčius ir pastangas, įdėtas siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų.

Remdamasi pagal 14 straipsnio 3 dalį parengtos ataskaitos išvadomis ir pagal 13 straipsnio 2 dalies b punktą atlikto įvertinimo rezultatais, Komisija prireikus pateikia pasiūlymų, kuriais būtų siekiama užtikrinti bendro Sąjungos tikslo iki 2030 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir jos indėlio įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus vientisumą.

2. Per šešis mėnesius po kiekvieno bendros pažangos įvertinimo, kurį susitarta atlikti pagal Paryžiaus susitarimo 14 straipsnį, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kaip šis reglamentas veikia, prireikus įskaitant 11 straipsnyje nurodytų lankstumo priemonių poveikio įvertinimą, ir kiek šiuo reglamentu prisidedama prie bendro Sąjungos tikslo iki 2030 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kiek juo prisidedama įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus, visų pirma dėl poreikio nustatyti papildomą Sąjungos politiką ir priemones, įskaitant strategiją po 2030 m., siekiant, kad Sąjungoje reikiamu lygmeniu būtų dar labiau mažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir kad šiltnamio efektą sukeliančios dujos būtų dar geriau absorbuojamas, ir prireikus pateikia pasiūlymų.

18 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 525/2013 pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 iš dalies keičiamas taip:

7 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

įterpiamas šis punktas:

„da)	nuo 2023 m. – jose išmestą ir pašalintą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuriam taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/841 (*1) 2 straipsnis, pagal šio reglamento IIIa priede nustatytą metodiką;

(*1) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 1).“;"

pridedama ši pastraipa:

„Valstybė narė gali prašyti Komisijos leisti taikyti nuo pirmos pastraipos da punkto nukrypti leidžiančią nuostatą, kad būtų galima taikyti kitokią metodiką, nei nurodyta IIIa priede, jei reikalingas metodikos patobulinimas negali būti atliktas laiku, kad į jį būtų atsižvelgta 2021–2030 m. laikotarpio šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitose, arba jei metodikos tobulinimo išlaidos būtų neproporcingai didelės, palyginti su tokios metodikos taikymo nauda siekiant pagerinti išmetamo ir pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos metodiką, nes atitinkamuose anglies absorbentuose išmetamas ir pašalinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra nereikšmingas. Valstybės narės, norinčios pasinaudoti šia nukrypti leidžiančia nuostata, ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. pateikia Komisijai pagrįstą prašymą, kuriame nurodomas terminas, iki kurio galėtų būti įgyvendintas metodikos patobulinimas, pasiūlyta alternatyvi metodika arba jie abu, ir pateikia galimo poveikio apskaitos tikslumui vertinimą. Komisija gali paprašyti per konkretų pagrįstą laikotarpį pateikti papildomos informacijos. Jeigu Komisija mano, kad prašymas pagrįstas, ji leidžia taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą. Jeigu Komisija prašymą atmeta, ji nurodo savo sprendimo priežastis.“;

13 straipsnio 1 dalies c punktas papildomas šiuo papunkčiu:

„viii)

nuo 2023 m. – informaciją apie nacionalinę politiką ir priemones, įgyvendinamas siekiant įvykdyti įsipareigojimus pagal Reglamentą (ES) 2018/841, ir informaciją apie papildomą nacionalinę politiką ir planuojamas priemones, numatytas siekiant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį apriboti arba absorbentus didinti dar labiau, nei reikalaujama pagal tuo reglamentu nustatytus įsipareigojimus;“;

14 straipsnio 1 dalyje įterpiamas šis punktas:

„ba)	nuo 2023 m. – bendras prognozuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir atskirai įvertinti prognozuojami išmetami ir pašalinami šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2018/841;“;

įterpiamas šis I priedas:

„IIIA PRIEDAS

7 straipsnio 1 dalies da punkte nurodyta stebėsenos ir ataskaitų teikimo metodika

3 metodas. Geografiniai žemės naudojimo keitimo duomenys pagal 2006 m. TKKK gaires dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų.

1 lygio metodika pagal 2006 m. TKKK gaires dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų.

Kiek tai susiję su išmetamu ir pašalinamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu anglies absorbente, kuriam tenka bent 25–30 % išmetamo ar pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio šaltinio ar absorbento kategorijoje, kuriai valstybės narės nacionalinėje apskaitos sistemoje teikiama pirmenybė, nes jos įvertis daro didelį poveikį šalies bendrajai šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitai, kiek tai susiję su absoliučiu išmetamo ir pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio lygiu, išmetamo ir pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio tendencijomis arba išmetamo ir pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio neapibrėžtimi žemės naudojimo kategorijose – bent 2 lygio metodika pagal 2006 m. TKKK gaires dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų.

Valstybės narės raginamos taikyti 3 lygio metodiką pagal 2006 m. TKKK gaires dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų.“

19 straipsnis

Sprendimo Nr. 529/2013/ES dalinis pakeitimas

Sprendimas Nr. 529/2013/ES iš dalies keičiamas taip:

1)	3 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa išbraukiama;

2)	6 straipsnio 4 dalis išbraukiama.

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2018 m. gegužės 30 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

A. TAJANI

Tarybos vardu

Pirmininkas

L. PAVLOVA

(1) OL C 75, 2017 3 10, p. 103.

(2) OL C 272, 2017 8 17, p. 36.

(3) 2018 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2018 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas.

(4) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(5) OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

(6) 2016 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/1841 dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 282, 2016 10 19, p. 1).

(7) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 529/2013/ES dėl naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklių ir informacijos apie su šia veikla susijusius veiksmus (OL L 165, 2013 6 18, p. 80).

(8) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 13).

(9) 2012 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 601/2012 dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB (OL L 181, 2012 7 12, p. 30).

(10) 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 89/367/EEB, įkuriantis Miškų nuolatinį komitetą (OL L 165, 1989 6 15, p. 14).

(11) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2018/842, kuriuo, siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 26).

(12) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(13) 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).

I PRIEDAS

ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIOS DUJOS IR ANGLIES ABSORBENTAI

2 straipsnyje nurodytos šiltnamio efektą sukeliančios dujos:

a)	anglies dioksidas (CO2);

b)	metanas (CH4);

c)	azoto suboksidas (N2O).

Tos šiltnamio efektą sukeliančios dujos išreiškiamos CO2 ekvivalento, nustatyto pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, tonomis.

5 straipsnio 4 dalyje nurodyti anglies absorbentai:

a)	antžeminė biomasė;

b)	požeminė biomasė;

c)	miško paklotė;

d)	negyva mediena;

e)	dirvožemio organinė anglis;

f)	mišku apželdintos žemės ir tvarkomos miško žemės žemės apskaitos kategorijų atveju – nukirsto medžio produktai.

II PRIEDAS

PLOTO DYDŽIO, MEDŽIŲ LAJOS DANGOS IR MEDŽIŲ AUKŠČIO PARAMETRŲ MINIMALIOS VERTĖS

Valstybė narė	Plotas (ha)	Medžių lajos danga (%)	Medžių aukštis (m)
Belgija	0,5	20	5
Bulgarija	0,1	10	5
Čekija	0,05	30	2
Danija	0,5	10	5
Vokietija	0,1	10	5
Estija	0,5	30	2
Airija	0,1	20	5
Graikija	0,3	25	2
Ispanija	1,0	20	3
Prancūzija	0,5	10	5
Kroatija	0,1	10	2
Italija	0,5	10	5
Kipras	0,3	10	5
Latvija	0,1	20	5
Lietuva	0,1	30	5
Liuksemburgas	0,5	10	5
Vengrija	0,5	30	5
Мalta	1,0	30	5
Nyderlandai	0,5	20	5
Austrija	0,05	30	2
Lenkija	0,1	10	2
Portugalija	1,0	10	5
Rumunija	0,25	10	5
Slovėnija	0,25	30	2
Slovakija	0,3	20	5
Suomija	0,5	10	5
Švedija	0,5	10	5
Jungtinė Karalystė	0,1	20	2

III PRIEDAS

BAZINIAI METAI ARBA LAIKOTARPIS, NAUDOJAMI APSKAIČIUOJANT 8 STRAIPSNIO 2 DALYJE NUMATYTĄ VIRŠUTINĘ RIBĄ

Valstybė narė	Baziniai metai (laikotarpis)
Belgija	1990 m.
Bulgarija	1988 m.
Čekija	1990 m.
Danija	1990 m.
Vokietija	1990 m.
Estija	1990 m.
Airija	1990 m.
Graikija	1990 m.
Ispanija	1990 m.
Prancūzija	1990 m.
Kroatija	1990 m.
Italija	1990 m.
Kipras	1990 m.
Latvija	1990 m.
Lietuva	1990 m.
Liuksemburgas	1990 m.
Vengrija	1985–87 m.
Мalta	1990 m.
Nyderlandai	1990 m.
Austrija	1990 m.
Lenkija	1988 m.
Portugalija	1990 m.
Rumunija	1989 m.
Slovėnija	1986 m.
Slovakija	1990 m.
Suomija	1990 m.
Švedija	1990 m.
Jungtinė Karalystė	1990 m.

IV PRIEDAS

NACIONALINIS MIŠKININKYSTĖS APSKAITOS PLANAS, KURIAME NURODYTAS VALSTYBĖS NARĖS MIŠKŲ ATSKAITOS LYGIS

A. Miškų atskaitos lygio nustatymo kriterijai ir gairės

Valstybės narės miškų atskaitos lygiai nustatomi pagal šiuos kriterijus:

atskaitos lygiai turi atitikti tikslą antroje šio šimtmečio pusėje pasiekti išmetamo žmogaus veiklos nulemtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio iš šaltinių ir jų šalinimo absorbentais pusiausvyrą, be kita ko, padidinti galimą absorbavimą senėjančiais miško ištekliais, kurie kitu atveju galėtų tapti palaipsniui nykstančiais absorbentais;

b)	atskaitos lygiais užtikrinama, kad į paprastą anglies sankaupų egzistavimą apskaitoje nebūtų atsižvelgiama;

c)	atskaitos lygiais turėtų būti užtikrinta griežta ir patikima apskaitos sistema, kuri garantuotų, kad būtų tinkamai apskaitomi dėl biomasės naudojimo išmesti ir absorbuoti ŠESD kiekiai;

d)	nustatant atskaitos lygius įtraukiamas nukirsto medžio produktų anglies absorbentas, kad būtų galima palyginti atvejus, kai daroma prielaida dėl staigios oksidacijos, ir atvejus, kai taikoma pirmojo laipsnio irimo funkcija ir pusėjimo vertės;

e)	daroma prielaida, kad santykis tarp 2000–2009 m. laikotarpiu registruoto kietosios miško biomasės ir energijos reikmėms naudojamos miško biomasės yra pastovus;

f)	atskaitos lygiai turėtų atitikti tikslą prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus gamtos išteklių naudojimo, kaip nustatyta ES miškų strategijoje, valstybių narių nacionalinėje miškų politikoje ir ES biologinės įvairovės strategijoje;

g)	atskaitos lygiai turi atitikti dėl žmogaus veiklos iš šaltinių išmetamo ir absorbentais šalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio nacionalines prognozes, pateiktas pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013;

atskaitos lygiai turi atitikti šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą bei atitinkamus ankstesnius duomenis ir turi būti grindžiami skaidria, išsamia, nuoseklia, palyginama ir tikslia informacija. Atskaitos lygiui nustatyti naudojamas modelis visų pirma turi leisti atkurti nacionalinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitoje pateiktus ankstesnius duomenis.

B. Nacionalinio miškininkystės apskaitos plano elementai

Pagal 8 straipsnį teikiamą nacionalinį miškininkystės apskaitos planą sudaro tokie elementai:

a)	bendras miškų atskaitos lygio nustatymo aprašymas ir paaiškinimas, kaip atsižvelgta į šiame reglamente nustatytus kriterijus;

b)	į miškų atskaitos lygį įtraukti anglies absorbentai ir šiltnamio efektą sukeliančios dujos, priežastys, kodėl nustatant miškų atskaitos lygį kuris nors anglies absorbentas neįtrauktas, ir į miškų atskaitos lygį įtrauktų anglies absorbentų suderinamumo įrodymas;

miškų atskaitos lygiui nustatyti naudotų principų, metodų ir modelių, įskaitant kiekybinę informaciją, atitinkančių pateiktą naujausią nacionalinę apskaitos ataskaitą ir dokumentinės informacijos aprašymą apie tvarios miškotvarkos praktiką bei intensyvumą, taip pat patvirtintą nacionalinę politiką, aprašymas;

d)	informacija apie tai, kokie nukertamo kiekio pokyčiai tikėtini pagal įvairius politikos scenarijus;

aprašymas, kaip nustatant miškų atskaitos lygį atsižvelgta į kiekvieną iš šių elementų:

i)	žemės plotą, kuriame vykdoma miškotvarkos veikla;

ii)	su miškais ir nukirsto medžio produktais susijusį išmetamą ir absorbuojamą ŠESD kiekį, užfiksuotą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitose ir atitinkamuose ankstesniuose duomenyse;

iii)	miško charakteristikas, įskaitant dinamines su amžiumi susijusias miško charakteristikas, augimą, rotacijos trukmę ir kitą informaciją apie miškotvarkos veiklą pagal įprastą scenarijų;

iv)	ankstesnius ir būsimus nukirstus kiekius, padalytus pagal su energija susijusias ir nesusijusias reikmes.

V PRIEDAS

NUKIRSTO MEDŽIO PRODUKTAMS NUSTATYTA PIRMOJO LAIPSNIO IRIMO FUNKCIJA, METODIKA IR NUMATYTOSIOS PUSĖJIMO VERTĖS

Metodiniai klausimai

—	Jei neįmanoma atskirti nukirsto medžio produktų iš mišku apželdintos žemės ir iš tvarkomos miško žemės žemės apskaitos kategorijose, valstybė narė gali nuspręsti nukirsto medžio produktus apskaityti vadovaujantis prielaida, kad visas ŠESD kiekis išmestas ir absorbuotas tvarkomoje miško žemėje.

—	Kietųjų atliekų šalinimo vietose esantys nukirsto medžio produktai ir su energija susijusioms reikmėms skirti nukirsto medžio produktai apskaitomi remiantis staigia oksidacija.

—	Importuotų nukirsto medžio produktų, nepriklausomai nuo jų kilmės, importuojanti valstybė narė neapskaito (gamybos principas).

—	Eksportuojamų nukirsto medžio produktų atveju konkrečios šalies duomenys apima konkrečioje šalyje taikomas pusėjimo vertes ir nukirsto medžio produktų naudojimą importuojančioje šalyje.

—	Pusėjimo vertės, konkrečios šalies nustatytos Sąjungoje esančiai rinkai teikiamiems nukirsto medžio produktams, neturėtų nukrypti nuo importuojančios valstybės narės naudojamų pusėjimo verčių.

—	Valstybės narės teikiamuose duomenyse gali tik informavimo tikslais nurodyti su energija susijusioms reikmėms naudojamos medienos, importuotos iš Sąjungai nepriklausančių šalių, dalį ir apie tokios medienos kilmės šalis.

Valstybės narės gali vietoj šiame priede nustatytos metodikos ir numatytųjų pusėjimo verčių naudoti konkrečioje šalyje taikomą metodiką ir pusėjimo vertes, jeigu tokia metodika ir vertės nustatytos remiantis skaidriais ir patikrinamais duomenimis, o taikomi metodai yra bent tokie pat išsamūs ir tikslūs, kaip nurodytieji šiame priede.

Numatytosios pusėjimo vertės:

Pusėjimo vertė – metų, per kuriuos tam tikros kategorijos nukirsto medžio produktuose susikaupusios anglies kiekis sumažėja per pusę, palyginti su jo pradine verte, skaičius.

Numatytosios pusėjimo vertės:

a)	2 metai popieriui;

b)	25 metai medienos skydams;

c)	35 metai pjautinei medienai.

Valstybės narės gali nurodyti medienos medžiagos produktus, įskaitant žievę, kurie patenka į a, b ir c punktuose nurodytas kategorijas, remdamosi UNFCCC šalių konferencijos arba Šalių konferencijos, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo Šalių susirinkimas, priimtomis TKKK gairėmis, ir su sąlyga, kad turimi duomenys yra skaidrūs ir patikrinami. Valstybės narės taip pat gali naudoti konkrečioje šalyje taikomas tų kategorijų pakategores.

VI PRIEDAS

NATŪRALIŲ TRIKDŽIŲ FONINIŲ LYGIŲ APSKAIČIAVIMAS

Foniniam lygiui apskaičiuoti pateikiama tokia informacija:

a)	ankstesni dėl natūralių trikdžių išmesti ŠESD kiekiai;

b)	į vertinimą įtraukta (-os) natūralių trikdžių rūšis (-ys);

c)	su tų rūšių natūraliais trikdžiais susiję bendri metiniai įvertinti ŠESD kiekiai 2001–2020 m. laikotarpiu, išvardyti pagal žemės apskaitos kategorijas;

d)	laiko eilučių nuoseklumo pagal visus atitinkamus parametrus, įskaitant minimalų plotą, išmetamo ŠESD kiekio įvertinimo metodikas, įtrauktus anglies absorbentus ir dujas, įrodymas.

Foninis lygis apskaičiuojamas kaip 2001–2020 m. (išskyrus visus metus, kuriais buvo užregistruotas anomalus išmestų ŠESD lygis, t. y. atmetus visas statistines išskirtis) laiko eilutės vidurkis. Statistinės išskirtys nustatomos taip:

a)	apskaičiuojamas visos 2001–2020 m. laiko eilutės aritmetinis vidurkis ir standartinis nuokrypis;

b)	iš laiko eilutės pašalinami visi metai, kuriais metinis išmestas ŠESD kiekis nuo vidurkio skiriasi daugiau nei standartinio nuokrypio, padauginto iš dviejų, verte;

c)	vėl apskaičiuojamas 2001–2020 m. laiko eilutės, išskyrus pagal b punktą pašalintus metus, aritmetinis vidurkis ir standartinis nuokrypis;

d)	b ir c punktai kartojami, kol nebenustatoma jokių išskirčių.

Pagal šio priedo 2 punktą apskaičiavus foninį lygį, jei išmestas ŠESD kiekis konkrečiais 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpių metais viršija foninį lygį pridėjus paklaidą, foninį lygį viršijantis išmestas ŠESD kiekis gali būti neįskaitytas pagal 10 straipsnį. Paklaida yra lygi 95 % reikšmingumo lygmeniui.

Neįskaityti negalima šių išmetamų ŠESD kiekių:

a)	išmesto ŠESD kiekio, susidariusio dėl miško kirtimo ir sanitarinių kirtimų darbų, vykdytų žemėje po natūralių trikdžių;

b)	išmesto ŠESD kiekio, susidariusio dėl reikalaujamo deginimo, vykdyto žemėje bet kuriais 2021–2025 m. arba 2026–2030 m. laikotarpio metais;

c)	išmesto ŠESD kiekio žemės plotuose, kuriuose po natūralių trikdžių vyko miškų lydymas.

Teikiant informaciją pagal 10 straipsnio 2 dalį, be kita ko, reikalaujama:

a)	nurodyti visus žemės plotus, kurie tais konkrečiais metais nukentėjo nuo natūralių trikdžių, įskaitant jų geografinę vietą, atitinkamą laikotarpį ir natūralių trikdžių rūšis;

b)	įrodyti, kad žemės plotuose, kurie nukentėjo nuo natūralių trikdžių ir kuriuose išmestas ŠESD kiekis nebuvo įtrauktas į apskaitą, likusios 2021–2025 m. arba 2026–2030 m. laikotarpio dalies metu nevyko miškų lydymas;

c)	aprašyti, kokie patikrinami metodai ir kriterijai bus naudojami nustatant, ar vėlesniais 2021–2025 m. arba 2026–2030 m. laikotarpio metais tuose žemės plotuose vyko miškų lydymas;

d)	jei įmanoma, aprašyti, kokių priemonių valstybė narė ėmėsi tų natūralių trikdžių poveikiui užkardyti arba riboti;

e)	jei įmanoma, aprašyti, kokių priemonių valstybė narė ėmėsi nuo tų natūralių trikdžių nukentėjusiems žemės plotams atkurti.

VII PRIEDAS

MAKSIMALUS KOMPENSUOJAMASIS KIEKIS, SKIRIAMAS PAGAL 13 STRAIPSNIO 3 DALIES B PUNKTE NURODYTĄ TVARKOMOS MIŠKO ŽEMĖS LANKSTUMO PRIEMONĘ

Valstybė narė	2000–2009 m. laikotarpiu praneštas vidutinis absorbavimas miškuose milijonais tonų CO2 ekvivalento per metus	Kompensavimo riba, išreikšta milijonais tonų CO2 ekvivalento 2021–2030 m. laikotarpiu
Belgija	–3,61	–2,2
Bulgarija	–9,31	–5,6
Čekija	–5,14	–3,1
Danija	–0,56	–0,1
Vokietija	–45,94	–27,6
Estija	–3,07	–9,8
Airija	–0,85	–0,2
Graikija	–1,75	–1,0
Ispanija	–26,51	–15,9
Prancūzija	–51,23	–61,5
Kroatija	–8,04	–9,6
Italija	–24,17	–14,5
Kipras	–0,15	–0,03
Latvija	–8,01	–25,6
Lietuva	–5,71	–3,4
Liuksemburgas	–0,49	–0,3
Vengrija	–1,58	–0,9
Мalta	0,00	0,0
Nyderlandai	–1,72	–0,3
Austrija	–5,34	–17,1
Lenkija	–37,50	–22,5
Portugalija	–5,13	–6,2
Rumunija	–22,34	–13,4
Slovėnija	–5,38	–17,2
Slovakija	–5,42	–6,5
Suomija	–36,79	–44,1
Švedija	–39,55	–47,5
Jungtinė Karalystė	–16,37	–3,3