6.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 63/15

(1)

Atlikus antidempingo tyrimą (toliau – pradinis tyrimas) Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1331/2011 (2) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš nerūdijančio plieno.

(2)

Galiojantys antidempingo muitai sudaro 48,3–71,9 % individualiai nurodytoms bendrovėms ir 71,9 % kitoms bendrovėms.

(3)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią antidempingo priemonių, galiojančių tam tikriems importuojamiems KLR kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš nerūdijančio plieno, galiojimo pabaigą (3), Komisija gavo prašymą inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Reglamento (ES) 2016/1036 (toliau – pagrindinis reglamentas) 11 straipsnio 2 dalį.

(4)

Prašymą gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 50 % visų Sąjungoje pagaminamų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš nerūdijančio plieno, vardu pateikė Europos Sąjungos besiūlių vamzdžių iš nerūdijančio plieno pramonė (toliau – ESTA arba pareiškėjas).

(5)

Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai pasikartotų.

(6)

Nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti, Komisija 2016 m. gruodžio 10 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (4) pranešė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(7)

2017 m. vasario 17 d. inicijuotas vengimo tyrimas dėl KLR kilmės nagrinėjamajam produktui nustatytų priemonių vengimo importuojant iš Indijos siunčiamus produktus (5). Atlikus tyrimą priemonių taikymas importui iš Indijos nebuvo išplėstas (6).

(8)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Komisija konkrečiai pranešė pareiškėjui, žinomiems Sąjungos gamintojams, naudotojams ir importuotojams, Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojantiems gamintojams ir Kinijos valdžios institucijoms apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą ir pakvietė juos bendradarbiauti.

(9)

Komisija taip pat nurodė, kad ji ketina pasirinkti Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV) kaip trečiąją rinkos ekonomikos šalį (toliau – panaši šalis), kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte. Todėl Komisija informavo JAV gamintojus apie inicijavimą ir paragino juos dalyvauti atliekant tyrimą.

(10)

Be to, Komisija nusiuntė raštus visiems žinomiems besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš nerūdijančio plieno gamintojams Korėjos Respublikoje, Ukrainoje, Indijoje, Japonijoje, Norvegijoje ir Turkijoje, prašydama bendradarbiauti atliekant peržiūrą.

(11)

Visos suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl peržiūros inicijavimo ir per pranešime apie inicijavimą nurodytą laikotarpį pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. „Zhejiang Jiuli Hi-Tech Metals Co. Ltd.“ prašymu 2017 m. gruodžio 14 d. ir 2018 m. sausio 19 d. surengti klausymai dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui. 2018 m. sausio 30 d. gautas prašymas surengti trečią klausymą; bylas nagrinėjantis pareigūnas prašymą priėmė. Klausymas surengtas 2018 m. vasario 5 d.

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(13)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas per nurodytą laikotarpį. Bendrovės atrinktos remiantis panašaus produkto gamybos ir pardavimo apimtimis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje, kartu užtikrinant geografinį pasiskirstymą. Atrinktos trims didžiausioms Sąjungos gamintojų grupėms priklausančios didžiausios bendrovės, įsisteigusios Švedijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje.

(14)

Vienas iš skundo pateikėjų, „Tubacex Group“, patarė Komisijai atrinkti jo antrą pagal dydį gamintoją, įsisteigusį Austrijoje, vietoje jo didžiausio gamintojo, įsisteigusio Ispanijoje. Tai pasiūlyta todėl, kad šio gamintojo kai kurių rūšių produktas per peržiūros tiriamąjį laikotarpį iš nagrinėjamosios šalies nebuvo importuojamas.

(15)

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį Komisija vykdo atranką pagal didžiausią gamybos ir pardavimo apimtį, o minėtų rūšių produktai patenka į panašaus produkto apibrėžtį, nuspręsta šio prašymo nepatenkinti. Be to, Komisija laikė, kad iš pradžių atrinktos bendrovės buvo visiškai tipiškos ir, kaip paaiškinta 13 konstatuojamojoje dalyje, jų produktų rūšių aprėptis buvo pakankama.

(16)

Daugiau pastabų dėl preliminariai atrinktų Sąjungos gamintojų nepateikta ir atrinktos bendrovės buvo galutinai patvirtintos.

(17)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(18)

Vykdant atranką du nesusiję importuotojai pranešė apie save ir pateikė prašomą informaciją, todėl nesusijusių importuotojų atranka nebuvo būtina.

(19)

Dešimt eksportuojančių gamintojų atsiuntė užpildytas atrankos formas. Komisija pirmiausia atrinko du iš jų, remdamasi jų eksportu į Sąjungą ir gamybos pajėgumais. Pasitraukus vienam iš atrinktų gamintojų Komisija iš naujo atrinko bendroves ir pasitraukusį eksportuojantį gamintoją pakeitė kitu eilėje, tad vėl buvo atrinkti du eksportuojantys gamintojai, remiantis jų eksportu į Sąjungą ir gamybos pajėgumais.

(20)

Komisija nusiuntė klausimyną dviem atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, žinomiems galimų panašių šalių gamintojams, trims atrinktiems Sąjungos gamintojams ir visiems žinomiems importuotojams ir naudotojams, veikiantiems Sąjungos rinkoje. Klausimyno atsakymus pateikė du atrinkti eksportuojantys gamintojai, keturi panašios šalies gamintojai ir trys atrinkti Sąjungos gamintojai. Tik vienas iš 18 konstatuojamojoje dalyje minėtų nesusijusių importuotojų pateikė klausimyno atsakymus. Tačiau penki kiti nesusiję importuotojai (keturi iš jų taip pat yra naudotojai) pateikė klausimyno atsakymus.

(21)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą dempingo ir jo daromos žalos pasikartojimo tikimybei nustatyti ir įvertinti, ar priemonių nustatymas prieštarautų Sąjungos interesams. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(22)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą nagrinėtas 2015 m. spalio 1 d. – 2016 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(23)

Tiriant žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(24)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ketina toliau taikyti galiojančias antidempingo priemones. Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio faktų atskleidimo.

(25)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė.

(26)

Nagrinėjamasis produktas – Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai iš nerūdijančio plieno (išskyrus vamzdžius ir vamzdelius su pritvirtintomis jungiamosiomis detalėmis (fitingais), tinkamus naudoti dujų arba skysčių tiekimui, skirtus naudoti civiliniuose orlaiviuose) (toliau – nagrinėjamasis produktas), kurių KN kodai šiuo metu yra 7304 11 00, 7304 22 00, 7304 24 00, ex 7304 41 00, 7304 49 10, ex 7304 49 93, ex 7304 49 95, ex 7304 49 99 ir ex 7304 90 00 (TARIC kodai 7304410090, 7304499390, 7304499590, 7304499990 ir 7304900091).

(27)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(28)

Komisija padarė išvadą, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(29)

Vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad į produkto apibrėžtąją sritį klaidingai įtraukti specialūs produktai, skirti branduolinėms ir karinėms reikmėms, ir kad šie produktai turėjo būti išbraukti iš šio tyrimo arba turėjo būti pradėta produkto apibrėžtosios srities peržiūra siekiant juos išbraukti.

(30)

Komisija nurodė, kad produkto apibrėžtoji sritis išliko tokia pati kaip per pradinį tyrimą, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį. Produkto apibrėžtoji sritis apėmė platų produktų, kurie pasižymi tomis pačiomis arba panašiomis techninėmis ir fizinėmis savybėmis, asortimentą. Remiantis teismo praktika (7), nustatant, ar produktai yra panašūs, kad jie galėtų sudaryti tą patį produktą, būtina įvertinti, ar jie pasižymi tomis pačiomis techninėmis ir fizinėmis savybėmis, turi tą pačią pagrindinę galutinę naudojimo paskirtį ir tą patį kainos ir kokybės santykį. Šiuo atžvilgiu reikėtų taip pat įvertinti šių produktų pakeičiamumą vieni kitais ir jų konkurenciją. Atlikus tyrimą nustatyta, kad visų rūšių produktai gaminami iš nerūdijančiojo plieno taikant gamybos procesą, kurio metu pagaminami besiūliai vamzdžiai, taigi naudojama panaši įranga, su kuria gamintojai gali gaminti skirtingų rūšių produktus priklausomai nuo paklausos. Todėl, nors visų skirtingų rūšių produktai nėra tiesiogiai pakeičiami vieni kitais, gamintojai konkuruoja dėl užsakymų, apimančių platų produktų asortimentą. Be to, šių rūšių produktus gamina ir parduoda tiek Sąjungos pramonė, tiek Kinijos eksportuojantys gamintojai, taikantys panašų gamybos metodą. Todėl nebuvo jokio pagrindo manyti, kad produktai, skirti branduolinėms ir karinėms reikmėms, nepriklauso produkto apibrėžtajai sričiai.

(31)

Galima produkto apibrėžtosios srities peržiūra būtų naujas tyrimas, todėl ji nepateko į šio tyrimo aprėptį. Be to, Kinijos eksportuojantis gamintojas pats neparodė iniciatyvos inicijuoti tokią produkto apibrėžtosios srities peržiūrą. Todėl teiginys buvo atmestas.

(32)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija išnagrinėjo, ar nustojus galioti dabartinėms priemonėms KLR vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(33)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų dėl ketinimo rinkos ekonomikos trečiąja šalimi normaliajai vertei KLR nustatyti pasirinkti JAV. Komisija taip pat nurodė Indiją kaip galimą panašią šalį, atsižvelgiant į didelį jos gamintojų skaičių ir didelį eksportą į Sąjungą. Be to, pranešime apie inicijavimą paminėtos kitos galimos panašios šalys – Japonija, Korėjos Respublika, Norvegija, Turkija ir Ukraina.

(34)

Prašymai bendradarbiauti buvo išsiųsti žinomiems gamintojams Indijoje, Japonijoje, Korėjos Respublikoje, Norvegijoje, Turkijoje, Ukrainoje ir JAV. Šalių, kuriose apie jokius gamintojus nebuvo žinoma, nacionalinės valdžios institucijų paprašyta pateikti informacijos apie gamintojus. Klausimyno atsakymus pateikė vienas Indijos eksportuojantis gamintojas ir trys JAV eksportuojantys gamintojai.

(35)

Spręsdama, kurią šalį – Indiją ar JAV– pasirinkti, Komisija pasirinko Indiją dėl šių priežasčių: Indijoje buvo daugiau nei 20 žinomų vidaus rinkos gamintojų, todėl Indijos rinkos kainas nulėmė tikra konkurencija. Indijos gamintojo taikytas gamybos metodas buvo toks pats kaip ir Kinijos pramonės dažniausiai naudotas metodas, o jo produktų asortimentas buvo labiau palygintinas su Kinijos eksporto nei su JAV produktų asortimentu. Be to, pradiniame tyrime JAV buvo specialiai nepasirinktos, nes, kaip nurodyta pradinio tyrimo laikinojo reglamento (8) 48 konstatuojamojoje dalyje, JAV gamintojai priklausė nuo pagrindinių žaliavų ir gatavų produktų importo iš ES patronuojančiųjų bendrovių ir vykdė ribotos apimties gamybinę veiklą JAV, daugiausia vykdydami specialius arba skubius užsakymus. JAV gamintojų perdirbimo išlaidos buvo didelės dėl ypatingų gamybos sąlygų ir šios išlaidos atsispindėjo aukštose JAV vidaus rinkos kainose.

(36)

Indijos gamintojas pateikė klausimyno atsakymą ir visą prašomą papildomą informaciją. Dėl 45 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių pateikti duomenys laikyti tiksliais.

(37)

Sąjungos pramonė pareiškė teikianti pirmenybę JAV pasirinkimui panašia šalimi. Ji teigė, kad dėl didelio Kinijos eksporto į Indiją Indijos vidaus rinkos kainos buvo iškreiptos ir todėl ji nėra tinkama panaši šalis.

(38)

Komisija nurodė, kad tariami Indijos vidaus rinkos kainų iškraipymai nebuvo pagrįsti. Komisija taip pat pastebėjo, kad bet kuriuo atveju Indijos gamintojas daugiausia naudojo paties pagamintas žaliavas ir jo pardavimas vidaus rinkoje buvo pelningas. Todėl nebuvo jokių požymių, kad dėl tariamų iškraipymų Indijos gamintojo vidaus rinkos kainos buvo neįprastai mažos.

(39)

Kinijos eksportuojantys gamintojai teigė, kad KLR prisijungimo prie PPO protokolo 15 skirsnis nustojo galioti po 2016 m. gruodžio 11 d., todėl panašios šalies metodika nebebuvo pagrįsta.

(40)

Komisija priminė, kad pagal taikomo pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį normalioji vertė buvo nustatyta remiantis panašios šalies duomenimis. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(41)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas suabejojo dėl Indijos pasirinkimo panašia šalimi ir teigė, kad galutinio atskleidimo dokumente Indijos pasirinkimas nebuvo pakankamai pagrįstas. Pirma, jis teigė, kad Indija nėra tinkama panaši šalis, nes Indijos produktų asortimentas buvo nepakankamai palygintinas su Kinijos eksportuojančių gamintojų eksportu į Sąjungą. Antra, jis teigė, kad Indijos gamintojo patalpose nebuvo surengtas tikrinamasis vizitas, todėl Komisija negalėjo užtikrinti, kad Indijos vidaus rinkoje nebuvo parduodami specialūs produktai, skirti branduolinėms ir karinėms reikmėms. Trečia, jis teigė, kad, remiantis Komisijos išvadomis antidempingo tyrime dėl Kinijos kilmės liejinių (9), geležies rūdos kainos Indijoje buvo iškraipytos. Dėl šio įtariamo iškraipymo teigta, kad dempingui apskaičiuoti taikytos normaliosios vertės buvo pernelyg didelės. Ketvirta, jis teigė, kad Indijos normaliosios vertės buvo pernelyg didelės; tai rodo faktas, kad Ispanijos pardavimo Sąjungoje kainos yra vidutiniškai mažesnės už Indijos vidutines kainas. Jis teigė, kad jei panašia šalimi būtų buvusi pasirinkta Ispanija, dempingo skirtumas būtų buvęs neigiamas.

(42)

Komisija pažymėjo, kad priežastys, dėl kurių Indija pasirinkta panašia šalimi, išdėstytos 35 konstatuojamojoje dalyje, o Kinijos eksportuojantis gamintojas nė vienos iš jų neginčijo. Kinijos eksportuojantis gamintojas taip pat neteigė, kad turėjo būti pasirinkta kita panaši šalis. Dėl konkrečių teiginių, pirmasis argumentas dėl produktų asortimento palyginamumo buvo atmestas, nes Indija, palyginti su kitomis galimomis panašiomis šalimis, panašios rūšies produktų turėjo daugiausia, jei lyginama su Kinijos eksportu į visą Europos Sąjungą, kaip paaiškinta 35 konstatuojamojoje dalyje. Dėl individualus palyginamumo su konkrečiu Kinijos eksportuojančiu gamintoju lygio sprendimas panašia šalimi pasirinkti Indiją negalėjo būti panaikintas, nes vertinimas atliktas visos šalies lygmeniu. Antra, Komisija pažymėjo, kad, kaip paaiškinta 30 konstatuojamojoje dalyje, produktai, skirti branduolinėms ir karinėms reikmėms, priklausė produkto apibrėžtajai sričiai, todėl dėl šio argumento negalėjo būti panaikintas sprendimas panašia šalimi pasirinkti Indiją. Tinkamo skirtingų rūšių produktų palyginimo klausimas atskirai aptartas 60 ir 66 konstatuojamosiose dalyse. Trečia, teiginys, kad įtariamas geležies rūdos kainų iškraipymas turėjo poveikio normaliajai vertei, nebuvo pagrįstas. Bet kuriuo atveju, geležies rūda nenaudota kaip tiesioginė nagrinėjamojo produkto žaliava ir nebuvo jokių įrodymų dėl bet kokio netiesioginio poveikio Indijos vidaus rinkos kainoms. Be to, Komisijai atlikus Kinijos eksportuojančio gamintojo minėtą tyrimą buvo paneigtas teiginys, kad geležies rūdos kaina yra iškraipyta. Todėl įtarimas dėl geležies rūdos kainos iškraipymo buvo atmestas. Ketvirta, tai, kad kitos panašios šalies pasirinkimas būtų buvęs palankesnis konkrečiam Kinijos eksportuojančiam gamintojui, nebuvo tinkamas pagrindas patvirtinti arba atmesti panašią šalį. Be to, Kinijos eksportuojančio gamintojo pateiktas palyginimas su Ispanija buvo pagrįstas įvairių produktų kategorijų vidutinėmis kainomis ir nebuvo atsižvelgta į konkrečias produkto rūšis. Todėl šiais duomenimis neįrodyta, kad Indijos kainos buvo pernelyg didelės. Todėl šis tvirtinimas atmestas. Bet kuriuo atveju panašia šalimi nebūtų buvę galima pasirinkti vien Ispanijos, nes ji yra Sąjungos valstybė narė. Komisija pažymėjo, kad alternatyviai panašia šalimi pasirinkus visą Europos Sąjungą išvada dėl dempingo tęsimosi nebūtų pasikeitusi. Kaip paaiškinta 126 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad Sąjungos kainos buvo priverstinai mažinamos dėl Kinijos kainų.

(43)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad dėl nė vieno iš šių argumentų negalėjo būti panaikintas sprendimas panašia šalimi pasirinkti Indiją, ir patvirtino, kad Indija yra tinkama panaši šalis.

(44)

Po papildomų paaiškinimų Kinijos eksportuojantis gamintojas pakartojo savo prieštaravimą dėl Indijos pasirinkimo panašia šalimi ir dėl panašios šalies metodo taikymo iš esmės. Be ankstesnių teiginių, jis taip pat teigė, kad Indijos gamintojo patalpose nebuvo surengtas tikrinamasis vizitas, todėl sprendimas panašia šalimi pasirinkti Indiją buvo negaliojantis.

(45)

Komisija pažymėjo, kad tikrinamasis vizitas nebuvo išankstinė panašios šalies pasirinkimo sąlyga ir gali būti svarbus tik vertinant Indijos gamintojo pateiktos informacijos tikslumą. Atlikusi kruopštų vertinimą Komisija padarė išvadą, kad Indijos gamintojo pateikti duomenys buvo nuoseklūs ir išsamūs, o Indijos gamintojo ankstesniuose Komisijos tyrimuose pateikti duomenys buvo tikslūs. Todėl laikyta, kad Indijos gamintojo pateikti duomenys yra tikslūs net ir nesurengus tikrinamojo vizito. Kiti teiginiai jau buvo atmesti 40, 42 ir 43 konstatuojamosiose dalyse ir dėl jų Komisijos išvados nepasikeitė.

(46)

Po papildomų paaiškinimų, kaip paaiškinta 53 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad Sąjunga buvo pasirinkta papildoma panašia šalimi, bet suinteresuotosios šalys neturėjo galimybės pateikti pastabų dėl pasirinkimo.

(47)

Komisija paaiškino, kad panašia šalimi pasirinkta Indija ir nebuvo jokios papildomos panašios šalies. Kaip paaiškinta 51 ir 53 konstatuojamosiose dalyse, kitų gamintojų klausimyno atsakymuose pateikta informacija naudota nustatant normaliąją vertę tik būtinais atvejais, nesant informacijos apie Indijos (panašios šalies) apsauginių vamzdžių ir vamzdynų vamzdžių, tinkamų naudoti naftos arba dujų gręžiniuose, kategorijos produktų pardavimą.

(48)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį Komisija pirmiausia nagrinėjo, ar Indijos gamintojo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams parduotas bendras panašaus produkto kiekis buvo tipiškas, palyginti su bendru eksportui iš KLR į Sąjungą parduotu kiekiu, t. y. ar bendras toks vidaus rinkoje parduotas kiekis sudarė ne mažiau kaip 5 % eksportui į Sąjungą parduoto bendro nagrinėjamojo produkto kiekio.

(49)

Vėliau Komisija nustatė panašios šalies vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į KLR eksportuojančių gamintojų eksportui į Sąjungą parduodamų produktų rūšis. Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija išnagrinėjo, ar panašios šalies kiekvienos rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(50)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį nustatyta, kad pardavimas vidaus rinkoje vyko įprastomis prekybos sąlygomis. Išanalizavus nustatyta, kad pardavimas Indijos vidaus rinkoje buvo pelningas ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už gamybos sąnaudas. Todėl kiekvienos rūšies produkto normalioji vertė buvo pagrįsta faktine vidaus rinkos kaina, kuri buvo apskaičiuota kaip vidutinė svertinė kiekvienos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje per peržiūros tiriamąjį laikotarpį kaina.

(51)

Tų rūšių, kurių produktas panašios šalies vidaus rinkos nebuvo parduodamas, eksportuoto produkto normalioji vertė buvo nustatyta remiantis panašios šalies panašiausios rūšies produkto vidaus rinkos kaina. Siekiant atsižvelgti į skirtingų rūšių produkto skirtumus, nustatant normaliąją vertę atsižvelgta į produkto rūšies savybes, kaip nustatyta pagal produkto kontrolės numerį: produkto kategoriją, išorės skersmenį, sienelių storį, plieno markę, bandymą, vamzdžio galą, apdailą ir ilgį. Šios savybės atsispindi koeficientuose, kurie taikyti panašiausios rūšies produkto Indijos vidaus rinkos kainai. Prireikus, kitų gamintojų klausimyno atsakymuose pateikta informacija naudota i) koeficientams ir ii) apsauginių vamzdžių ir vamzdynų vamzdžių, tinkamų naudoti naftos arba dujų gręžiniuose, kategorijos produktų normaliosioms vertėms nustatyti. Dviem savybėms (bandymui ir vamzdžio galui) netaikytas didesnis koeficientas, todėl nustatyta normalioji vertė buvo nuosaikesnė.

(52)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nurodė, kad Indijos gamintojo produktų asortimentas neapėmė visų kategorijų, plieno markių ir skersmenų produktų, kurie buvo įtraukti į Kinijos eksportą į Sąjungą. Todėl jis teigė, kad normaliosios vertės nustatymas remiantis pardavimu Indijos vidaus rinkoje buvo neteisingas.

(53)

Komisija paaiškino, kad tais atvejais, kai nebuvo tiesiogiai atitinkančių rūšių produktų pardavimo Indijos vidaus rinkoje, vietoje jo naudota kitų gamintojų klausimyno atsakymuose pateikta informacija. Nesant Kinijos eksportuojančio gamintojo nurodytų kategorijų, plieno markių ir skersmenų produktų pardavimo vidaus rinkoje, Komisija tų rūšių produktų normaliajai vertei nustatyti rėmėsi Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose nurodytais panašiausių rūšių produktais. Šių konkrečių rūšių produktai atskleisti Kinijos eksportuojančiam gamintojui ir išskirtinai buvo tik apsauginių vamzdžių ir vamzdynų vamzdžių, tinkamų naudoti naftos arba dujų gręžiniuose, kategorijos produktai.

(54)

Po šių papildomų paaiškinimų Kinijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad dėl Komisijos pasirinktų apsauginių vamzdžių ir vamzdynų vamzdžių, tinkamų naudoti naftos arba dujų gręžiniuose, kategorijos panašiausių rūšių produktų buvo nustatyti pernelyg dideli dempingo skirtumai. Antra, jis teigė, kad Komisija turėjo atskleisti, kurių konkrečių Sąjungos gamintojų duomenys buvo naudojami. Trečia, jis teigė, kad papildomuose paaiškinimuose nepaaiškinta, ar Sąjungos pramonės duomenimis remtasi nustatant šios kategorijos visų rūšių eksportuojamų produktų normaliąją vertę, ar tik kai kurių. Galiausiai, jis prašė, kad apskaičiuojant dempingą nebūtų atsižvelgiama į visus specialios plieno markės (13 % Cr) produktus, remdamasis tuo, kad šios plieno markės produktų eksportas buvo produktų, kurių pats Kinijos eksportuojantis gamintojas negamino, perpardavimas.

(55)

Komisija paaiškino, kad panašiausių rūšių produktai pasirinkti remiantis sutampančių savybių, kaip paaiškinta 60 konstatuojamojoje dalyje, skaičiumi. Kiekvienos rūšies eksportuotą produktą atitinkantis panašiausios rūšies produktas buvo atskleistas Kinijos eksportuojančiam gamintojui. Antra, Kinijos eksportuojantis gamintojas nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių jo teiginį. Trečia, Kinijos eksportuojančiam gamintojui pateikti papildomi paaiškinimai patvirtino, kad nebuvo Kinijos eksportuojančio gamintojo nurodytų kategorijų, plieno markių ir skersmenų produktų pardavimo Indijos vidaus rinkoje. Todėl šių rūšių produktų visam pardavimui naudoti kitų gamintojų duomenys. Kinijos eksportuojančiam gamintojui nurodytas normaliosios vertės intervalas taikytas visiems šios produktų kategorijos panašiausių rūšių produktams. Galiausiai, Komisija teisiškai privalo nustatyti viso eksporto į Sąjungą normaliąją vertę, todėl apskaičiuojant dempingą negalima neįtraukti produkto kategorijos. Bet kuriuo atveju, net jei apskaičiuojant dempingą į šios kategorijos produktų eksportą nebūtų atsižvelgta, išvada, kad per PTL buvo toliau vykdomas dempingas, nebūtų pasikeitusi. Todėl šie teiginiai buvo atmesti.

(56)

Eksporto kaina buvo nustatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, t. y. remiantis pirmam nepriklausomam pirkėjui faktiškai sumokėtomis ar mokėtinomis eksporto kainomis.

(57)

Komisija palygino normaliąją vertę ir atrinktų eksportuojančių gamintojų eksporto kainas. Kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse, panašaus visų rūšių produkto normaliosios vertės panašioje šalyje svertinis vidurkis buvo lyginamas su nagrinėjamojo produkto atitinkamos rūšies svertine vidutine eksporto kaina.

(58)

Palyginus normaliąją vertę ir eksporto kainas nustatytas dempingas, todėl padaryta išvada, kad pakoregavus eksporto kainas, kurios išreikštos pagal FOB kainos principą, nebūtų panaikinta išvada, kad vykdytas dempingas, nes jei pakoregavus eksporto kainą ji būtų dar labiau sumažinta, dempingo skirtumas būtų tik dar didesnis.

(59)

Vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad kainų palyginimas gali būti iškreiptas, nes į Indijos pardavimą galėjo būti įtraukti aukštos kokybės produktai, skirti branduolinėms ir karinėms reikmėms, kurie buvo palyginti su įprastais Kinijos produktais. Jis kritikavo produkto kontrolės numerio (toliau – PKN) struktūrą ir teigė, kad PKN tinkamai neatspindėjo tokių skirtumų, todėl palyginimas buvo neteisingas. Jis paprašė Komisijos visoms šalims pakartotinai pateikti klausimynus patikslinus PKN struktūrą. Tuos pačius teiginius jis pateikė ir dėl Sąjungos pardavimo (žr. 125 konstatuojamąją dalį).

(60)

Komisija atsižvelgė į produkto rūšių skirtumus ir užtikrino, kad jos būtų teisingai palygintos. Kiekvienos rūšies produktui, kurį pagamino ir pardavė Kinijos eksportuojantys gamintojai, panašios šalies gamintojas ir Sąjungos pramonė, buvo priskirtas unikalus produkto kontrolės numeris (PKN). PKN priklauso nuo pagrindinių produkto savybių, šiuo atveju – produkto kategorijos, išorinio skersmens, sienelių storio, plieno markės, bandymo, vamzdžio galo, apdailos ir ilgio. Todėl PKN struktūroje nuodugniai atsižvelgta į kiekvienos rūšies produkto specifikacijas ir buvo galima atlikti teisingą palyginimą. Todėl nebuvo būtina keisti PKN struktūrą ir pateikti naujus klausimynus. Be to, kaip paaiškinta 42 konstatuojamojoje dalyje, produktai, skirti branduolinėms ir karinėms reikmėms, priklausė produkto apibrėžtajai sričiai, todėl nebuvo jokio pagrindo jų neįtraukti. Nebuvo jokių požymių, kad Indijos produktai, skirti branduolinėms ir karinėms reikmėms, buvo netinkamai palyginti su Kinijos eksportu. Kinijos eksportuojančio gamintojo nurodytų rūšių produktų, dėl kurių, kaip įtariama, galėjo kilti painiava, susijusi su standartiniams vamzdeliams ir branduolinėms reikmėms skirtiems vamzdeliams gaminti naudojamo plieno markėmis, Kinijos eksportuojantis gamintojas iš tiesų neeksportavo. Kadangi šiuo pagrindu palyginimas nebuvo iškraipytas, teiginys buvo atmestas.

(61)

Tuo remiantis dviejų atrinktų gamintojų procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą vidutinis svertinis dempingo skirtumas sudarė [25–35 %]. Todėl padaryta išvada, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

(62)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas paprašė, pirma, paaiškinti, kaip apskaičiuotas jo dempingo skirtumas, ypač kaip taikyti panašios šalies gamintojo PKN ir koeficientai normaliosioms vertėms apskaičiuoti. Antra, jis paprašė daugiau informacijos apie Indijos vidaus rinkos kainas, teigdamas, kad pagal atskleistą normaliųjų verčių ir dempingo skirtumų intervalą nebuvo galima patikrinti skaičiavimo tikslumo, ir teigė, kad didesnės vertės nustatytos dėl iškraipytos išvados. Trečia, jis taip pat paprašė pateikti daugiau paaiškinimų dėl Indijos vidaus rinkoje parduodamų produktų rūšių, ypač, kaip Komisija užtikrino, kad specialūs produktai, skirti branduolinėms ir karinėms reikmėms, nebuvo neteisingai palyginti su Kinijos eksportu į Sąjungą.

(63)

Po Komisijos atsakymo Kinijos eksportuojantis gamintojas pateikė papildomų prašymų ir reikalavimų. Ketvirta, jis paprašė viso Sąjungos pramonės ir JAV gamintojų PKN sąrašo, kuriame būtų nurodytas koeficientų nustatymas. Penkta, jis teigė, kad JAV gamintojų klausimyno atsakymai neturėtų būti naudojami koeficientams nustatyti, remiantis tuo, kad dėl 35 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių JAV nebuvo laikomos tinkama panašia šalimi, ir teigė, kad JAV kainomis pagrįsti koeficientai gali būti padidinti. Šešta, jis teigė, kad apskaičiuojant jo eksporto kainą buvo klaidingai įtrauktas vienas iš jo eksporto sandorių. Septinta, jis teigė, kad Komisija vietoje intervalų turėjo pateikti daugiau informacijos apie normaliąsias vertes ir dempingo skirtumus pagal kiekvieną PKN. Aštunta, jis teigė, kad eksportuoto produkto rūšys, kurias atitinkančių rūšių produktai nebuvo parduodami panašios šalies vidaus rinkoje, neturėjo būti įtraukti į skaičiavimą; tokie produktai turėjo būti laikomi produktais ne dempingo kaina, siekiant išvengti „kaltumo prezumpcijos“. Galiausiai, Kinijos eksportuojantis gamintojas taip pat paprašė pratęsti terminą pastaboms dėl atskleistų faktų pateikti.

(64)

Pirma, Komisija Kinijos eksportuojančiam gamintojui pateikė sąrašą PKN, kuriais buvo remiamasi nustatant normaliąją vertę, įskaitant sąrašą tų PKN, kurie buvo tiesiogiai susiję su Kinijos eksportu į Sąjungą ir, tais atvejais, kai nebuvo tiesiogiai susijusių PKN, informaciją apie tai, kuriais PKN buvo remiamasi nustatant normaliąją vertę taikant koeficientus. PKN sąrašas parodė, kad į pardavimą Indijos vidaus rinkoje, taikytą nustatant normaliąją vertę, nebuvo įtrauktas specialių markių plienas, paprastai naudotas branduolinėms ir karinėms reikmėms. Komisija taip pat pateikė išsamų visų taikytų koeficientų sąrašą.

(65)

Antra, Komisija Kinijos eksportuojančiam gamintojui pateikė kiekvienos rūšies eksportuoto produkto normaliųjų verčių ir dempingo skirtumų intervalus. Išsamių duomenų apie gamintojus negalima pateikti neatskleidžiant konfidencialių duomenų, todėl duomenys pateikiami intervalais. Atsakydama į konkrečius susirūpinimą keliančius klausimus dėl didžiausių dempingo skirtumų Komisija pastebėjo, kad tiek didžiausi, tiek mažiausi dempingo skirtumai buvo susiję tik su mažais kiekiais (mažiau nei 7 % eksporto) ir todėl buvo pernelyg maži, kad dėl jų būtų pašalintas bendras Kinijos eksportuojančio gamintojo dempingo skirtumas. Todėl, net jei į tokias vertes ir nebūtų buvę atsižvelgta, išvada, kad per PTL buvo toliau vykdomas dempingas, nebūtų pasikeitusi.

(66)

Trečia, dėl teisingo produktų rūšių palyginimo, Komisija paaiškino, kad Kinijos eksportuojančio gamintojo eksportuoto kiekvienos rūšies produkto dempingo skirtumas nustatytas palyginus eksporto kainą ir tos pačios rūšies produkto normaliąją vertę arba, jei atitinkamos rūšies produkto nebuvo, panašiausios rūšies produkto normaliąją vertę, kuriai taikyti koeficientai, atspindintys pagal PKN nustatytas savybes. Todėl įprastų rūšių produkto eksporto kainos nebuvo palygintos su specialių rūšių produktų. Konkrečiai kalbant, į palyginimui taikytą Indijos pardavimą vidaus rinkoje nebuvo įtrauktas specialių markių plienas, paprastai naudotas branduolinėms ir karinėms reikmėms skirtiems produktams. Todėl Komisija padarė išvadą, kad nebuvo pavojaus, kad palyginimas būtų neteisingas, kaip teigė Kinijos eksportuojantis gamintojas. Bet kuriuo atveju, nors Komisija teisiškai privalo nustatyti į Sąjungą eksportuojamo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę, dempingas nustatytas ir tuo atveju, kai atsižvelgta tik į tiesiogiai atitinkančių rūšių produktus. Tai parodė, kad panašiausios rūšies produkto pasirinkimas arba koeficientų nustatymas nenulėmė bendros išvados dėl dempingo.

(67)

Ketvirta, be išsamaus koeficientų sąrašo, Komisija pateikė papildomą paaiškinimą, kaip buvo taikomi koeficientai normaliosioms vertėms nustatyti remiantis panašios rūšies produktu, jei panašioje šalyje nebuvo tiesiogiai atitinkančios rūšies produkto. Išsamaus JAV ir Sąjungos PKN sąrašo ir koeficientų skaičiavimo nebuvo galima pateikti, nes juos atskleidus būtų reikėję atskleisti neskelbtiną JAV ir Sąjungos gamintojų verslo informaciją.

(68)

Penkta, Komisija paaiškino, kad koeficientai buvo nustatyti procentine išraiška, kuri atspindėjo santykinius skirtingų rūšių produktų skirtumus, o ne absoliučius JAV kainų lygius. Todėl teiginys, kad dėl absoliutaus JAV kainų lygio buvo nustatyta pernelyg didelė normalioji vertė, buvo atmestas.

(69)

Šešta, Komisija pastebėjo, kad nurodytas eksporto sandoris buvo susijęs tik su maža apimtimi (mažiau nei 3 % eksporto), ir todėl, net jei šis sandoris nebūtų buvęs įtrauktas, išvada, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo toliau vykdomas dempingas, nebūtų pasikeitusi.

(70)

Septinta, kaip paaiškinta 65 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pateikė normaliųjų verčių ir dempingo skirtumų intervalus pagal kiekvieną eksportuoto produkto PKN. Išsamių duomenų apie gamintojus negalima pateikti neatskleidžiant konfidencialių duomenų, todėl duomenys pateikiami intervalais.

(71)

Aštunta, Komisija pažymėjo, kad ji turėjo nustatyti kiekvienos rūšies eksportuoto produkto normaliąją vertę ir dempingo skirtumą. Nebuvo jokios „kaltumo prezumpcijos“, nes dempingas buvo nustatytas tik tuo atveju, kai eksporto kaina buvo mažesnė už normaliąją vertę, o apskaičiuojant bendrą dempingo skirtumą visiškai atsižvelgta į neigiamas dempingo sumas.

(72)

Galiausiai, buvo pratęstas terminas reaguoti į Kinijos eksportuojančiam gamintojui pateiktus naujus paaiškinimus, išdėstytus 64–70 konstatuojamosiose dalyse.

(73)

Po papildomų paaiškinimų Kinijos eksportuojantis gamintojas toliau prieštaravo dėl konkrečių palyginimo ir dempingo nustatymo aspektų bei pakartojo kai kuriuos savo ankstesnius teiginius.

(74)

Pirma, jis teigė, kad remiantis masto ekonomija, prekybos lygiu, mažesniu našumu, pardavimo išlaidomis, išeigos norma, pelningumu ir žaliavų kainomis panašios šalies kainos turėjo būti koreguojamos. Antra, jis teigė, kad pagal pateiktus paaiškinimus vis dar nebuvo aišku, kaip buvo nustatytos normaliosios vertės. Trečia, jis pakartojo savo prašymą gauti JAV ir Sąjungos gamintojų sąnaudų duomenis pagal kiekvieną PKN, bent jau intervalais. Be to, jis prašė informacijos apie kiekvieno koeficiento šaltinį ir paprašė atskleisti produkto savybes. Ketvirta, jis teigė, kad koeficientai buvo iškraipyti dėl JAV ir Sąjungoje esančių branduolinėms arba karinėms reikmėms skirtų produktų. Penkta, jis teigė, kad Komisija taikė neteisingus koeficientus. Jis pateikė alternatyvius koeficientus, kuriuos pritaikius tariamai parodyta, kad jo eksportas į Sąjungą nebuvo vykdomas dempingo kaina. Taip pat jis paprašė Komisijos pakoreguoti koeficientus remiantis taikytu gamybos metodu, susijusiu pirkimu arba naudotos žaliavos rūšimi. Šešta, jis teigė, kad net jei atsižvelgta vien tik į tiesiogiai atitinkančių rūšių produktus, išvadoje dėl dempingo neatsižvelgta į bendrai mažesnes Indijos kainas, jo nurodytus panašios šalies kainų koregavimus ir konkrečią panašios šalies gamintojo padėtį.

(75)

Komisija nuodugniai išnagrinėjo papildomus teiginius.

(76)

Pirma, kaip paaiškinta 35 konstatuojamojoje dalyje, Indijos vidaus rinkos kainas nulėmė tikra konkurencija, todėl jos laikytos patikimomis. Teiginiai dėl Indijos vidaus rinkos kainų iškraipymų jau buvo aptarti 42 konstatuojamojoje dalyje. Naujų teiginių dėl Indijos vidaus rinkos kainų koregavimo Kinijos eksportuojantis gamintojas nepagrindė, todėl jie buvo atmesti.

(77)

Antra, Komisija pateikė išsamią papildomą informaciją apie koeficientus, jų šaltinius ir skaičiavimo metodą, kaip paaiškinta 64–71 konstatuojamosiose dalyse, ir vėliau atsakė į keletą techninių klausimų, susijusių su skaičiavimo metodu (10). Kaip išdėstyta 83 konstatuojamojoje dalyje, Komisija taip pat pateikė pavyzdį, kaip koeficientas buvo apskaičiuotas pagal sąnaudų duomenis. Siekiant užtikrinti konfidencialumą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį, pavyzdyje faktiniai sąnaudų duomenys buvo išreikšti intervalais. Todėl padaryta išvada, kad Kinijos eksportuojantis gamintojas gavo pakankamai informacijos, kad galėtų suprasti normaliųjų verčių nustatymo metodą.

(78)

Trečia, prašymas gauti prieigą prie papildomų JAV ir Sąjungos gamintojų duomenų jau buvo atmestas dėl 67 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Atskleidus kiekvieno koeficiento šaltinį būtų atskleista informacija apie tai, kokių rūšių produktus gamina kiekvienas gamintojas. Visų duomenų pateikimas intervalais taip pat būtų sudaręs nepagrįstai didelę naštą, atsižvelgiant į kiekvienos bendrovės didelės apimties sąnaudų duomenis (daugiau nei 2 000 eilučių ir daugiau nei 50 stulpelių). Be to, pastebėta, kad prašomi duomenys buvo susiję su sąnaudų lygiu pagal kiekvieną PKN. Sąnaudų lygis savaime neturėjo jokio poveikio normaliųjų verčių nustatymui, nes koeficientai buvo taikomi pagal santykį (kaip procentinės dalys), o ne kaip absoliučiosios vertės. Kitaip tariant, sąnaudų lygis pagal kiekvieną PKN neturėjo poveikio išvadai. Galiausiai, taikant intervalus nebūtų galima prasmingai atspindėti koeficientams apskaičiuoti reikalingo tikslumo laipsnio. Taip yra todėl, kad kryžmiškai sudauginus intervalais išreikštas vertes gautas intervalas būtų pernelyg platus, kad jį būtų galima laikyti reikšmingu. Nors dėl minėtų priežasčių pagrindiniai sąnaudų duomenys nebuvo atskleisti, gauti faktiniai koeficientai buvo visiškai atskleisti. Galiausiai, pardavimo Indijos vidaus rinkoje kainos pateiktos intervalais. Taip yra todėl, kad, skirtingai nei sąnaudų duomenys, kurie taikyti koeficientams apskaičiuoti, Indijos kainos taikytos normaliųjų verčių baziniam lygiui apskaičiuoti. Todėl Kinijos eksportuojančiam gamintojui buvo galima pagrįstai suteikti prieigą patikrinti šiuos duomenis.

(79)

Ketvirta, kaip paaiškinta 30 konstatuojamojoje dalyje, produktų, skirtų branduolinėms ir karinėms reikmėms, rūšys priklausė produkto apibrėžtajai sričiai, todėl nebuvo jokio pagrindo keisti produkto apibrėžtąją sritį. Produkto savybės atsispindėjo PKN struktūroje; dėl 60 ir 66 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių tai užtikrino teisingą produkto rūšių palyginimą. Jokie faktiniai iškraipymai nebuvo pagrįsti. Taip pat nebuvo jokių požymių, kad įtariamas iškraipymas būtų pakankamas, jog bendra išvada, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo toliau vykdomas dempingas, būtų pasikeitusi. Todėl teiginiai, susiję su produktų, skirtų branduolinėms ir karinėms reikmėms, rūšimis, buvo atmesti.

(80)

Penkta, atsižvelgiant į pastabas, išorės skersmeniui ir plieno markei taikyti koeficientai buvo peržiūrėti ir pakeisti. Patikslinti koeficientai ir susiję individualių dempingo skirtumų pokyčiai buvo atskleisti. Nors dėl pakeitimų vieno Kinijos eksportuojančio gamintojo dempingo skirtumas sumažėjo, jie nebuvo pakankami, jog bendra išvada, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo toliau vykdomas dempingas, būtų pasikeitusi. Priešingai, Kinijos eksportuojančio gamintojo pateikti alternatyvūs koeficientai nebuvo priimti, nes jie buvo pagrįsti Sąjungos gamintojo standartiniais kainoraščiais, susijusiais su laikotarpiu, nepriklausančiu peržiūros tiriamajam laikotarpiui. Faktiniai peržiūros tiriamojo laikotarpio kiekvienos bendrovės duomenys buvo patikimesnis pagrindas normaliajai vertei nustatyti. Teiginiai dėl koeficientų koregavimo pagal gamybos metodą, žaliavos rūšį arba susijusį pirkimą buvo nepagrįsti ir nekonkretūs, nes nė vienas Kinijos eksportuojančio gamintojo nurodytų elementų neturėjo poveikio koeficientų nustatymui, todėl jie buvo atmesti.

(81)

Šešta, prašomi koregavimai nebuvo pagrįsti ir nebuvo jokių požymių, kad jie yra pakankamai reikšmingi, kad dėl jų būtų priimta priešinga išvada dėl dempingo. Bendras Indijos eksporto į Sąjungą kainų lygis nebuvo susijęs, nes normaliosios vertės nustatymas buvo pagrįstas vidaus rinkos kainomis, o ne eksporto kainomis, ir bet kuriuo atveju kiekvieno PKN palyginimas buvo tikslesnis nei vidutinių kainų palyginimas, nes įvairių rūšių produktų asortimentas buvo didelis ir jų kainos labai skyrėsi, o tai nebūtinai atsispindėtų vidutinėse kainose. Todėl teiginiai buvo atmesti.

(82)

Labai vėlyvu tyrimo etapu Kinijos eksportuojantis gamintojas paprašė surengti antrą klausymą dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui, nes jis teigė, kad buvo pažeistos jo teisės į gynybą, nes, jo nuomone, jam nebuvo pateiktas tinkamas paaiškinimas dėl Komisijos taikytos metodikos jo dempingui nustatyti, konkrečiau, kaip koeficientai buvo nustatyti ir taikyti normaliajai vertei apskaičiuoti. Jis taip pat paprašė, kad kitos suinteresuotosios šalys, t. y. Sąjungos gamintojai, Indijos (panašios šalies) gamintojas ir bendradarbiaujantys JAV gamintojai dalyvautų šiame posėdyje. Tačiau nė viena iš šių suinteresuotųjų šalių nepriėmė kvietimo.

(83)

Po klausymo bylas nagrinėjantis pareigūnas pateikė tam tikras rekomendacijas ir nurodė Komisijai išsamiau paaiškinti taikytą metodiką, papildant anksčiau per tyrimą papildomai atskleistą informaciją ir pateiktus paaiškinimus. Todėl Komisija atskleidė papildomos informacijos, susijusios tik su bylas nagrinėjančio pareigūno nurodytais aspektais, dėl kurių galimai buvo pažeistos teisės į gynybą, ir paragino eksportuojantį gamintoją pateikti pastabų šiais klausimais. Šio papildomos informacijos atskleidimo turinys išdėstytas 53, 77, 78 ir 80 konstatuojamosiose dalyse. Be to, dėl koregavimo, atlikto atsižvelgiant į eksportuojančio gamintojo pastabas, Kinijos eksportuojančių gamintojų vidutinis dempingo skirtumas sumažėjo: dempingo skirtumas buvo sumažintas iki [25–35 %] intervalo, kaip nurodyta 61 konstatuojamojoje dalyje, šiek tiek mažesnio nei galutinio atskleidimo etapu apskaičiuotas [30–40 %] intervalas. Tikslus dempingo skirtumo lygis neturėjo poveikio eksportuojantiems gamintojams, nes priemonių galiojimo termino peržiūra neturėjo poveikio priemonių lygiui, kaip nurodyta 195 konstatuojamojoje dalyje.

(84)

Komisija suteikė Kinijos eksportuojantiems gamintojams pakankamai laiko pateikti pastabų dėl jiems atskleistos papildomos informacijos.

(85)

Tačiau vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas savo pareiškime pateikė ne vien tik pastabų dėl bylas nagrinėjančio pareigūno nurodytų aspektų, dėl kurių Komisija pateikė papildomų paaiškinimų. Jis dar kartą suabejojo Komisijos taikyta metodika ir ginčijo jau ankstesniu procedūros etapu pateiktus paaiškinimus, kaip nurodyta 59–83 konstatuojamosiose dalyse. Be to, vėlyvą 2018 m. sausio 26 d., penktadienio, popietę, prieš pastabų pateikimo terminą 2018 m. sausio 29 d., pirmadienį, jis pateikė naujų klausimų ir prašymų, kurie nebuvo pateikti ankstesniais procedūros etapais ar dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui, ir teigė, kad nepateikus atsakymų į šiuos klausimus arba neatskleidus informacijos bus pažeistos jo teisės į gynybą.

(86)

Į tai atsakydama Komisija visų pirma priminė, kad dėl teisinių ir procedūrinių veiksmų ir terminų peržiūros tyrimui užbaigti ji negalėjo priimti tolesnių argumentų, prašymų ir klausimų, pateiktų vėlyvu procedūros etapu, nes tai trukdytų laiku užbaigti tyrimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad šalims buvo suteikta pakankamai galimybių ir laiko pateikti pastabas anksčiau. Tai juo labiau taikytina šiuo atveju, kai metodika buvo išsamiai paaiškinta per kelis klausymus ir daugelyje suinteresuotosioms šalims skirtų atskleidimo dokumentų. Dėl šių priežasčių Komisija po klausymo pateiktuose paaiškinimuose aiškiai paprašė Kinijos eksportuojančio gamintojo pateikti pastabas tik dėl konkrečių klausimų, dėl kurių jis bylas nagrinėjančiam pareigūnui teigė, kad jo teisės į gynybą buvo pažeistos, ir dėl kurių jam buvo pateikti išsamesni paaiškinimai. Kinijos eksportuojantis gamintojas neparodė, kokiu būdu buvo pažeistos jo teisės į gynybą, ir nepagrindė, kaip nurodyti klausimai galėjo turėti įtakos visoms tyrimo išvadoms.

(87)

Kinijos eksportuojantis gamintojas ne tik ginčijo normaliosios vertės nustatymo metodiką, bet ir toliau teigė, kad dėl branduolinėms ir karinėms reikmėms skirtų vamzdžių ir įprastinėms reikmėms skirtų vamzdžių palyginimo nustatytas pernelyg didelis jo dempingo skirtumas. Tačiau, kaip paaiškinta 79 konstatuojamojoje dalyje, toks palyginimas nebuvo atliktas ir tokių konkrečių rūšių produktų normalioji vertė nebuvo nustatyta.

(88)

Be to, eksportuojantis gamintojas, pirmą kartą šiuo vėlyvu tyrimo etapu, prašė atlikti koregavimą siekiant užtikrinti teisingą kainų palyginimą, remdamasis tuo, kad jo našumas buvo 2,5 karto didesnis nei Indijos (panašios šalies) gamintojo. Jis taip pat pabrėžė Indijos gamintojo pelno dydį ir paprašė koreguojant sumažinti nustatytą normaliąją vertę, remdamasis tuo, kad per PTL pardavimas Indijos vidaus rinkoje buvo pelningesnis nei pradiniame tyrime nustatytas tikslinis Sąjungos pramonės pelnas. Remiantis abiem teiginiais bendras normaliosios vertės sumažėjimas sudarė 28 % ir todėl dempingo skirtumas tariamai buvo neigiamas.

(89)

Pirmasis teiginys pateiktas tokiu etapu, kai jo nebuvo įmanoma patikrinti. Bet kuriuo atveju, net jei pirmasis teiginys būtų pateiktas ankstesniu tyrimo etapu, jis nebuvo pagrįstas įrodymais ir todėl neatitiko pagrindinio reglamento 6 straipsnio 8 dalyje išdėstytų reikalavimų. Antrasis teiginys nebuvo pagrįstas, nes normalioji vertė buvo grindžiama panašios šalies gamintojo faktinėmis pardavimo vidaus rinkoje kainomis, kaip išdėstyta 48–51 konstatuojamosiose dalyse, ir nebuvo apskaičiuota remiantis sąnaudomis ir pelnu. Į panašios šalies gamintojo pardavimo vidaus rinkoje pelningumą atsižvelgta nustatant, kad pardavimas vidaus rinkoje vyko įprastomis prekybos sąlygomis, kaip paaiškinta 50 konstatuojamojoje dalyje. Priešingai, Sąjungos pramonės tikslinis pelnas atspindėjo pelną, kurį būtų buvę galima gauti nesant importo dempingo kaina. Savaime pelningumas vidaus rinkoje ir Sąjungos pramonės tikslinis pelnas nebuvo sulyginami. Todėl abu teiginiai buvo atmesti. Todėl, atmetus 28 % koregavimą, net jei Kinijos eksportuojančio gamintojo alternatyvus dempingo skaičiavimas būtų priimtas, išvada, kad per PTL buvo toliau vykdomas dempingas, nebūtų pasikeitusi.

(90)

2018 m. vasario 5 d. klausyme tas pats Kinijos eksportuojantis gamintojas pakartotinai nurodė PPO apeliacinės tarybos sprendimą dėl importuojamų Kinijos kilmės tvirtinimo detalių (byla DS397). Jis teigė, kad, remiantis tuo sprendimu, Komisija turėjo nurodyti Indijos (panašios šalies) gamintojo, bendradarbiaujančių JAV gamintojų ir Sąjungos pramonės kiekvienos rūšies produkto visas sąnaudas, kainas ir normaliąsias vertes, ir teigė, kad priešingu atveju jo teisės į gynybą buvo pažeistos.

(91)

Tačiau Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad sprendime nurodyta atskleisti tik Kinijos gamintojo eksportuotų rūšių produktų normaliosios vertės apskaičiavimo metodiką, taip užtikrinant viso eksporto aprėptį. Sprendimas nereiškė, kad eksportuojančiam gamintojui turėtų būti pateikiami visų šalių visos veiklos konfidencialūs bendrovių duomenys. Todėl teiginys buvo atmestas.

(92)

2018 m. vasario 5 d. klausyme tas pats Kinijos eksportuojantis gamintojas toliau tvirtino, kad Komisijos nustatyti pakoreguoti koeficientai taip pat buvo neteisingi. Jis prieštaravo dėl patikslintų plieno markės koeficientų ir mažiausių skersmenų koeficientų. Jis teigė, kad visi koeficientai, kurie nustatyti remiantis JAV eksportuojančių gamintojų duomenimis, turėjo būti grindžiami standartiniu sąnaudų apskaičiavimu. Jis pateikė alternatyvų dempingo skaičiavimą taikant alternatyvius koeficientus; dėl 28 % dydžio koregavimo taikant šį skaičiavimą gautas neigiamas dempingo dydis, kaip paaiškinta 88–89 konstatuojamosiose dalyse.

(93)

Komisija vėl atmetė alternatyvius koeficientus, nes jie buvo pagrįsti kito laikotarpio (ne PTL) standartiniais kainoraščiais, kaip paaiškinta 80 konstatuojamojoje dalyje. Komisija patvirtino, kad antidempingo tyrimuose privaloma naudoti faktines sąnaudas, t. y. standartines sąnaudas, pakoreguotas pagal kiekio ir kainos neatitikimus. Be to, patikslinti koeficientai iš esmės buvo panašūs į Kinijos eksportuojančio gamintojo pateiktus alternatyvius koeficientus. Bet kuriuo atveju, alternatyvūs koeficientai savaime, net jei jie būtų priimti, nebuvo pakankami, jog bendra išvada, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo toliau vykdomas dempingas, būtų pasikeitusi.

(94)

Atsižvelgdama į peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padarytas išvadas dėl dempingo Komisija išnagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. Buvo analizuojami tokie papildomi elementai: gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai KLR, KLR gamintojų kainodaros politika kitose rinkose ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(95)

Dviejų atrinktų Kinijos gamintojų pajėgumų naudojimo koeficientas sudarė [40–60 %]. Dviejų atrinktų gamintojų nepanaudoti pajėgumai sudarė [40 000–50 000 tonų]. Tai atitinka [30–50 %] Sąjungos suvartojimo. Be to, nustatyta, kad buvo planuojama statyti papildomų pajėgumų.

(96)

Pareiškėjo apskaičiavimu, visų KLR gamintojų bendri pajėgumai viršijo 1 mln. tonų. Remiantis atrinktų gamintojų pajėgumų naudojimo koeficientu apskaičiuota, kad bendri nepanaudoti pajėgumai sudarė maždaug 500 000 tonų ir keturis kartus viršijo Sąjungos suvartojimą. NET jei kitų eksportuojančių gamintojų pajėgumų naudojimo koeficientai būtų buvę aukštesni nei atrinktų gamintojų, bendri Kinijos nepanaudoti pajėgumai vis dar būtų dideli ir sudarytų daugiau nei bendras Sąjungos suvartojimas.

(97)

Pareiškėjas pagal Kinijos vidaus rinkos gamybą, importą ir eksportą apskaičiavo, kad bendras KLR vidaus suvartojimas yra 310 000 tonų. Kadangi nepanaudoti pajėgumai sudarė daugiau nei 150 % apskaičiuoto Kinijos vidaus suvartojimo, laikyta, kad nėra tikėtina, jog KLR vidaus suvartojimas galėtų padidėti 150 % ir absorbuoti didelius nepanaudotus pajėgumus.

(98)

Todėl buvo padaryta išvada, kad yra labai didelių nepanaudotų pajėgumų, kurie gali būti bent iš dalies nukreipti į Sąjungos rinką, jei būtų leista nebetaikyti priemonių KLR.

(99)

Eurazijos ekonominė sąjunga (Baltarusija, Kazachstanas ir Rusija) ir Ukraina iš KLR importuojamam nagrinėjamajam produktui taikė antidempingo priemones. Šios priemonės rodė, kad visa Kinijos pramonė taikė dempingo praktiką, kiek tai susiję su nagrinėjamuoju produktu kitose rinkose.

(100)

Be to, nustatyta, kad Kinijos eksporto į visas kitas trečiąsias šalis kainos iš esmės buvo mažesnės už eksporto į Sąjungą. Remiantis Kinijos eksporto statistikos duomenimis, vidutinės Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo 23 % mažesnės už eksporto į Sąjungą kainas.

(101)

Komisija padarė išvadą, kad panaikinus šiuo metu galiojančias priemones, tikėtina, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai nukreiptų eksportą į Sąjungą dempingo kaina.

(102)

Sąjungos rinkos dydis viršijo 100 000 tonų; apskaičiuota, kad po Kinijos ji yra antroji pagal dydį rinka pasaulyje, didesnė nei JAV. Todėl jau vien dėl dydžio Sąjungos rinka yra patraukli Kinijos eksportuotojams.

(103)

Antra, nustatyta, kad vidutinės Kinijos eksporto į Sąjungą kainos buvo gerokai didesnės nei vidutinės Kinijos eksporto į kitas rinkas kainos, o tai dar geriau įrodė Sąjungos rinkos patrauklumą. Kaip pabrėžta 100 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo 23 % mažesnės už eksporto į Sąjungą kainas.

(104)

Trečia, dėl kitose rinkose, kaip antai Rusijoje ir Ukrainoje, taikomų antidempingo priemonių sumažėjo kitų rinkų Kinijos eksportui. Todėl tikėtina, kad jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Kinijos eksportas būtų vėl nukreiptas į Sąjungos rinką, ir tikėtina, kad jis galėtų įgyti rinkos dalį, panašią į turėtą prieš nustatant priemones, kuri sudarė 18 %.

(105)

Apibendrinant, Komisija nustatė, kad tikėtina, jog panaikinus priemones Sąjungos rinka būtų labai patraukli Kinijos eksportui.

(106)

Tyrimas parodė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu produktai iš Kinijos į Sąjungos rinką ir toliau importuoti dempingo kainomis. Taip pat nustatyta, kad KLR nepanaudoti pajėgumai buvo labai dideli, palyginti su Sąjungos suvartojimu peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Šie nepanaudoti pajėgumai būtų greičiausiai bent iš dalies nukreipti į Sąjungos rinką, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(107)

Be to, kitose rinkose galiojo iš KLR importuojamam nagrinėjamajam produktui taikomos antidempingo priemonės, o Kinijos eksporto į kitas rinkas kainos buvo mažesnės nei eksporto į Sąjungą. Kinijos eksporto kainodaros politika trečiosiose rinkose rodo tikimybę, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Sąjungos rinkoje dempingas tęstųsi.

(108)

Galiausiai, Sąjungos rinkos dydžio ir kainų patrauklumas ir tai, kad kitos rinkos išlieka uždarytos dėl taikomų antidempingo priemonių, rodė, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, tikėtina, jog Kinijos eksportas būtų nukreiptas į Sąjungos rinką.

(109)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad buvo didelė tikimybė, jog panaikinus antidempingo priemones labai padidėtų importo iš KLR į Sąjungą dempingo kaina apimtis.

(110)

Panašų produktą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino 23 žinomi gamintojai; kai kurie iš jų buvo susiję tarpusavyje. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(111)

Remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis nustatyta, kad Sąjungos gamyba peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė maždaug 117 000 tonų.

(112)

Tyrime atrinktoms bendrovėms tenka 54 % Sąjungos gamybos ir 55 % Sąjungos pardavimo. Atrinktų bendrovių duomenys yra tipiški Sąjungos pramonės padėčiai.

(113)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi i) Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduota apimtimi pagal pareiškėjo pateiktus duomenis ir ii) importu iš trečiųjų šalių pagal Eurostato duomenų bazės duomenis. Šios duomenų bazės duomenys buvo tiksliausi, nes be importo įprastinio režimo sąlygomis jie apėmė ir importą laikinojo įvežimo perdirbti procedūros sąlygomis.

(114)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (metrinėmis tonomis)

(115)

Nors Sąjungos suvartojimas 2014 m. padidėjo 8 %, nuo 2014 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio jis sumažėjo 11 %. Tokį sumažėjimą daugiausia lėmė mažesnės investicijos į naftos ir dujų pramonę, kuri yra viena iš pagrindinių naudotojų.

(116)

Remdamasi Eurostato duomenų bazės informacija (10 skaitmenų lygmens) Komisija nustatė importo apimtį. Tačiau, pagal Eurostato duomenų bazėje nurodytas importo kilmės šalis buvo aišku, kad kai kurios įtrauktos šalys negamino besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš nerūdijančio plieno. Todėl importas iš šių šalių nebuvo įtrauktas atliekant šį tyrimą, nes jis akivaizdžiai nesusijęs su nagrinėjamuoju produktu. Su susijusia informacija suinteresuotosios šalys galėjo susipažinti joms skirtoje atviroje byloje. Su KLR, Indija, Ukraina ir kitomis besiūlius vamzdžius ir vamzdelius iš nerūdijančio plieno gaminančiomis šalimis susijusių duomenų nereikėjo koreguoti.

(117)

Importo rinkos dalis taip pat nustatyta remiantis koreguotais Eurostato duomenimis.

(118)

Importo į Sąjungą iš KLR raida:

2 lentelė

Importo apimtis (metrinėmis tonomis) ir rinkos dalis

(119)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš KLR apimtis buvo nedidelė. Bendra importo iš KLR apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sudarė maždaug 2 % rinkos dalį. Jei neatsižvelgiama į laikinojo įvežimo perdirbti duomenis, tokio importo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sudarė maždaug 1 % rinkos dalį. Pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą importuoti produktai buvo pakartotinai eksportuoti kaip gatavi gaminiai, kaip antai šilumokaičiai.

(120)

Importo lygis buvo toks žemas nuo pradinių priemonių nustatymo 2011 m., todėl galima manyti, kad jį nulėmė galiojančios antidempingo priemonės.

(121)

Pirmiausia reikia pažymėti, kad nagrinėjamojo produkto vidutinės kainos negali būti tipiškos pagal kiekvienos rūšies produktą, nes produkto asortimentas platus, o skirtingų rūšių produkto kainos labai skiriasi. Nepaisant to, minėtos kainos pateikiamos toliau.

3 lentelė

Vidutinė importo iš KLR kaina

(122)

Vidutinės importo iš KLR kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 13 %.

(123)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams teko 56 % importo iš Kinijos ir maždaug 1 % rinkos dalis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(124)

Komisija priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį įvertino palyginusi vidutines svertines trijų atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, ir atrinktų gamintojų importuoto kiekvienos rūšies produkto atitinkamas vidutines CIF Sąjungos pasienyje svertines kainas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, tinkamai pakoreguotas siekiant atsižvelgti į išlaidas po importo. Lygintos sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gauti rezultatai išreikšti Sąjungos gamintojų apyvartos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi.

(125)

Vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad kainų palyginimas gali būti iškreiptas, nes į Sąjungos pardavimą įtraukti aukštos kokybės produktai, skirti branduolinėms ir karinėms reikmėms, kurie buvo palyginti su įprastais Kinijos produktais. Jis kritikavo produkto rūšies struktūrą, teigdamas, kad ji tinkamai neatspindėjo tokių skirtumų. Tačiau produkto rūšies sistema užtikrino, kad šie Sąjungos pramonės pagaminti specialių rūšių produktai nebūtų lyginami su Kinijos eksportuojančių gamintojų importuotų produktų rūšimis; šiems specialiems Sąjungos pramonės pagamintiems produktams suteiktas kitas kodas pagal plieno markę.

(126)

Remiantis pirmiau nurodyta metodika, dėl importo Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos vidutiniškai 44 %. NET pridėjus antidempingo muitus (tai netaikoma importui pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą) dėl vidutinės tokio importo iš Kinijos kainos Sąjungos pramonės kainos priverstinai sumažintos 32 %.

(127)

Vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad vienas iš jo pardavimo sandorių buvo neteisingai nurodytas kaip laikinojo įvežimo perdirbti sandoris, nors toks nebuvo. Kadangi minėtas sandoris (vienas iš daugiau nei 100 sandorių bendrai) buvo susijęs su mažiau nei 3 % jo pardavimo Sąjungoje apimties, šis sandoris neturėjo poveikio 126 konstatuojamojoje dalyje nurodytiems skirtumams.

(128)

Lentelėje apžvelgiama importo į Sąjungą iš kitų trečiųjų šalių apimties, rinkos dalies ir vidutinės importo kainos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu. 121 konstatuojamojoje dalyje išdėstyta pastaba dėl vidutinių kainų naudingumo galioja ir šiuo atveju.

4 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(129)

Importo iš kitų nei nagrinėjamoji šalis trečiųjų šalių apimtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pasiekė 43,1 % bendro Sąjungos suvartojimo. Didžiausia rinkos dalis teko importui iš Indijos (19 % bendro Sąjungos suvartojimo). Kitas didelės apimties importas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo iš Ukrainos (11,3 % rinkos dalis).

(130)

Vidutinės kainos, kuriomis šis importas buvo įvežamas į Sąjungą, buvo nedidelės, palyginti su vidutinėmis Sąjungos pramonės kainomis. Vidutinė importo iš Indijos vieneto pardavimo kaina buvo ypač maža – 4 519 EUR už toną peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(131)

Du Kinijos eksportuojantys gamintojai teigė, kad vidutinė Indijos gamintojų importo kaina buvo mažesnė už Kinijos importo kainas. Kaip paaiškinta 121 konstatuojamojoje dalyje, didesnės už vidutines kainos nebūtinai yra teisingas arba prasmingas pagrindas kainoms palyginti. Komisija priverstinio kainų mažinimo dėl Kinijos importo analizę (126 konstatuojamoji dalis) atliko palygindama kiekvieną rūšį. Indijos importo į Sąjungą tyrimui reikalingų kiekvienos rūšies duomenų nebuvo.

(132)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(133)

Žalai analizuoti Komisija atskyrė makroekonominius žalos rodiklius nuo mikroekonominių. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi ESTA pateiktais duomenimis. Duomenys susiję su visais žinomais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais ir patikrintais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai yra tipiški Sąjungos pramonės ekonominės padėties atžvilgiu.

(134)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, atsargos, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(135)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(136)

Bendroji Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(137)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis sumažėjo 20 %; didžiausias sumažėjimas vyko 2015 m.

(138)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumai šiek tiek padidėjo, nagrinėjamuoju laikotarpiu – 2 %. Tokį padidėjimą lėmė investicijos į įrangą ir įrenginius, dėl kurių šiek tiek padidėjo efektyvumas.

(139)

Pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo. Pajėgumų naudojimo sumažėjimas 22 % atspindi gamybos apimties sumažėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(140)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(141)

Pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis sumažėjo iki 57 295 tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir atitiko 11 % sumažėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu. Sąjungos pramonės rinkos dalis per tą patį laikotarpį sumažėjo 8 %, o Sąjungos pramonės eksporto apimtis sumažėjo 22 %.

(142)

Kaip matyti iš 6 lentelės, Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu nedidėjo ir netgi sumažėjo.

(143)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(144)

Darbuotojų skaičius per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 8 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų darbo jėgos našumas, vertinamas pagal darbuotojo išdirbį (tonomis) per metus, sumažėjo 14 %.

(145)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Atsargos

(146)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2013 m., laikotarpio pabaigos atsargos sumažėjo 20 %. Palyginti su gamybos lygiu, laikotarpio pabaigos atsargos šiuo laikotarpiu išliko nepakitę.

(147)

Kaip paaiškinta 3 skirsnyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi. Kinijos gamintojų taikomas didelis dempingas turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės rezultatams, nes dėl tokių kainų buvo smarkiai priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės pardavimo kainos.

(148)

Tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš KLR dempingo kaina apimtis buvo gerokai mažesnė nei pradiniu tiriamuoju laikotarpiu. Remiantis tuo galima daryti išvadą, kad dempingo skirtumo dydžio poveikis Sąjungos pramonei taip pat buvo mažesnis.

(149)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių svertinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu.

9 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(150)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo Sąjungoje kainos sumažėjo 10 %. Sumažėjus žaliavų, ypač nikelio, kainoms, vieneto gamybos sąnaudos sumažėjo 7 %. Vieneto sąnaudų padidėjimą 2015 m. galima paaiškinti gamybos ir pardavimo apimties sumažėjimu tais metais (5 ir 6 lentelės).

(151)

Reikėtų pažymėti, kad nurodytos vidutinės kainos ir vidutinės vieneto sąnaudos apima ir aukštos kokybės produktus, parduodamus tam tikroms pramonės šakoms, kurie nekonkuruoja su importu iš Kinijos. Todėl lyginant importo ir Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainas šie produktai nebuvo įtraukti (žr. 124 konstatuojamąją dalį).

(152)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

(153)

Vidutinių vieno darbuotojo darbo sąnaudų tendencija nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko gana stabili. Nuo 2013 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos sumažėjo 3 %.

(154)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje ikimokestinį grynąjį pelną išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų gebėjimas patiems finansuoti veiklą. Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu.

(155)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(156)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelnas sumažėjo. 2014 m., palyginti su 2013 m., pramonės pelnas padidėjo 23 %. Nuo 2014 m. iki 2015 m. pelnas sumažėjo 88 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pramonė išvengė nepatyrusi nuostolių ir jos pelnas dar labiau sumažėjo iki 0,3 %.

(157)

Grynasis pinigų srautas ir investicijų grąža kito panašiai kaip ir pelningumas.

(158)

Atrinktų bendrovių investicijų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu toliau išliko stabilus. Investicijos buvo daugiausia skirtos esamų gamybos linijų efektyvumui ir sveikatos, saugos ir aplinkos apsaugos sąlygoms pagerinti.

(159)

Nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje tam tikri Sąjungos pramonės ekonominiai rodikliai atspindėjo teigiamą padėtį ir rodė aiškius atsigavimo po pradiniame tyrime nustatytos žalos ženklus. Konkrečiai, 2013 ir 2014 m. Sąjungos pramonės pelno lygiai viršijo jos tikslinį pelną. Sąjungos pramonė taip pat galėjo gerokai padidinti savo gamybos ir pajėgumų naudojimo lygius bei pardavimo eksportui apimtį.

(160)

Tačiau nuo 2015 m. dauguma ekonominių rodiklių smarkiai pablogėjo. Visų pirma, smarkiai sumažėjo Sąjungos pramonės pelningumo lygis (iki 0,3 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu), gamybos ir pajėgumų naudojimo lygiai, taip pat vieneto pardavimo kainos ir užimtumas. Apibendrinant, beveik visų ekonominių rodiklių tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu pablogėjo.

(161)

Neigiamas tendencijas galima paaiškinti bendru keleto veiksnių poveikiu, dėl kurio vis dar nestabili Sąjungos pramonės padėtis dar labiau pablogėjo: iš Kinijos toliau importuojama, nors ir mažesne apimtimi, palyginti su pradiniu tyrimu, dempingo kaina, dėl kurios smarkiai priverstinai mažinamos Sąjungos gamintojų kainos; gerokai sumažėjo investicijos į pasaulio naftos ir dujų pramonę, kuri yra didžiausia nagrinėjamojo produkto rinka; padidėjo importas mažomis kainomis iš trečiųjų šalių (visų pirma Indijos, bet taip pat ir Ukrainos), dėl kurio Sąjungos pramonei buvo daromas spaudimas mažinti kainas.

(162)

Po faktų atskleidimo du Kinijos eksportuojantys gamintojai teigė, kad turėjo būti pateikta išsamesnės informacijos apie 161 konstatuojamojoje dalyje nurodytus tris priežastinius veiksnius. Tačiau šie veiksniai yra tinkamai paaiškinti ir nė viena suinteresuotoji šalis nenurodė jokio kito veiksnio, turėjusio didelę reikšmę. Todėl išsamumo atžvilgiu Komisija manė, kad jos analizė buvo tinkama.

(163)

Iš tiesų, išvada, kad importas iš Kinijos darė esminį poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį, padaryta atsižvelgiant į didelius priverstinio kainų mažinimo lygius, kaip nurodyta 4.3.2 skirsnyje. Po faktų atskleidimo pateiktas vieno eksportuojančio gamintojo teiginys, kad Kinijos importui tenkanti rinkos dalis sudarė tik 1 %, yra neteisingas, nes nustatant Kinijos rinkos dalį taip pat reikėtų atsižvelgti į pardavimą Sąjungoje pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą. Taip yra dėl to, kad importas pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą sudaro peržiūrimojo produkto suvartojimo dalį ir konkuruoja su kitu pardavimu Sąjungos rinkoje, įskaitant Sąjungos pramonės pardavimą. 115 konstatuojamojoje dalyje toliau paaiškinta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu vartojimas sumažėjo 3 % ir šį sumažėjimą daugiausia lėmė investicijų į naftos ir dujų pramonę, kuri yra svarbiausia nagrinėjamojo produkto naudotojų pramonė, sumažėjimas nuo 2015 m. Nedidelę šio naudotojų sektoriaus paklausą antroje nagrinėjamojo laikotarpio pusėje patvirtino ESTA; su jos pareiškimu (kuris nebuvo užginčytas) galėjo susipažinti visos suinteresuotosios šalys. Todėl šis veiksnys, dėl kurio sumažėjo paklausa, taip pat turėjo įtakos Sąjungos pramonės padėčiai antroje nagrinėjamojo laikotarpio pusėje. Galiausiai, padidėjęs importas iš Indijos ir kitų trečiųjų šalių išsamiai aptartas 4.3.3 skirsnyje, o 4 lentelėje pateikiama išsami informacija apie padidėjimo mastą, kainų pokyčius ir rinkos dalių padidėjimą. Nors vidutinės importo iš Indijos kainos rodo, kad dėl šio importo buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, negalima daryti aiškios išvados, nes norint atlikti tinkamą kainų palyginimą reikėtų naudoti daugiau tikslių duomenų ir atsižvelgti į atitinkamus būsimus pokyčius (žr. 176–180 konstatuojamąsias dalis). Bet kuriuo atveju, Komisija pastebi, kad pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi nereikalaujama atlikti atskiros priežastinio ryšio analizės, kad esant tikimybei, jog dempingas tęsis arba pasikartos žala, kaip nustatyta šiame reglamente, būtų galima pratęsti muitų taikymą. Įvertinus visus šiuos veiksnius negalima daryti išvados, kad importas iš Indijos arba kitų trečiųjų šalių yra vienintelis veiksnys, dėl kurio Sąjungos pramonė peržiūros tiriamuoju laikotarpiu patyrė žalą. Trys veiksniai ir jų svarba nustatyti įvertinus byloje, su kuria galėjo susipažinti visos suinteresuotosios šalys, pateiktą informaciją. Todėl teiginys, kad priežastinis ryšys buvo atskleistas nepakankamai, atmestas.

(164)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad nustatytos pradinės priemonės Sąjungos pramonei buvo naudingos, kaip matoma pagal nagrinėjamuoju laikotarpiu padarytą pažangą (ypač 2013 ir 2014 m.), palyginti su pradiniu tiriamuoju laikotarpiu nustatyta padėtimi (2010 m.). Tačiau, atsižvelgiant į minėtus veiksnius, Sąjungos pramonė atsigauna lėtai ir vis dar yra nestabili ir pažeidžiama. Atitinkamai nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(165)

164 konstatuojamojoje dalyje padaryta tyrimo išvada, kad Sąjungos pramonei padaryta žala. Todėl Komisija įvertino, ar tikėtina, kad dėl importo iš Kinijos dempingo kaina žala tęstųsi, jei būtų leista KLR nebetaikyti priemonių, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(166)

Šiuo atžvilgiu Komisija išnagrinėjo šiuos veiksnius: KLR nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą, tikėtinus Kinijos importo kainų lygius, jei antidempingo priemonės nebūtų taikomos, ir jų poveikį Sąjungos pramonei.

(167)

Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungos rinką iš Kinijos importuota dempingo kainomis, dėl kurių buvo priverstinai labai mažinamos Sąjungos gamintojų kainos. Atitinkamai Komisija padarė išvadą (109 konstatuojamojoje dalyje), kad yra tikimybė, jog dempingas tęstųsi, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(168)

95–98 konstatuojamosiose dalyse Komisija patvirtino, kad KLR buvo didelių nepanaudotų pajėgumų, kurie, kaip apskaičiuota, daugiau nei keturis kartus didesni už bendrą Sąjungos rinkos suvartojimą. Šiuo požiūriu tyrimas taip pat patvirtino (žr. 102 konstatuojamąją dalį), kad Sąjungos besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš nerūdijančio plieno rinka yra didžiausia rinka pasaulyje (išskyrus KLR) pagal suvartojimo lygius.

(169)

Be to, tyrime taip pat nustatyta, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai į kitas rinkas taip pat eksportavo dempingo kaina. Dėl šios priežasties Kinijos eksportuojantiems gamintojams keliose šalyse nustatytos antidempingo priemonės, todėl sumažėjo rinkų Kinijos eksportui.

(170)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad tikėtina, jog bent dalis didelių KLR nepanaudotų pajėgumų būtų nukreipti į Sąjungos rinką, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(171)

Remiantis 5.1 skirsnyje nurodytomis aplinkybėmis atlikus tyrimą patvirtinta, kad jei nebūtų taikomos antidempingo priemonės, Kinijos eksportuojantys gamintojai būtų labai skatinami gerokai padidino savo importo į Sąjungos rinką apimtį. Komisija taip pat nustatė, kad yra didelė tikimybė, kad dempingas tęstųsi, jei būtų leista nebetaikyti priemonių (106–109 konstatuojamosios dalys).

(172)

Kinijos importo kainų lygiui netaikant priemonių nustatyti Komisija įvertino tokius veiksnius: i) Kinijos importo į Sąjungą netaikant antidempingo muito (t. y. importo pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą) kainų ir Sąjungos pramonės kainų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu palyginimą ir ii) Kinijos eksportuojančių gamintojų kainodaros politiką trečiųjų šalių rinkose (kuriose netaikomos antidempingo priemonės).

(173)

Atlikus kainų palyginimą nustatyta, kad Kinijos importo į Sąjungos rinką kainos netaikant antidempingo muito buvo vidutiniškai 44 % mažesnės už Sąjungos pramonės kainas. Be to, išanalizavus Kinijos gamintojų eksporto politiką nustatyta, kad Kinijos eksportas į kitas trečiųjų šalių rinkas iš esmės vykdytas mažesnėmis kainomis nei eksportas į Sąjungą. Todėl Komisija patvirtino, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai laikėsi nuoseklios eksporto labai mažomis kainomis politikos visose rinkose.

(174)

Dėl šių veiksnių labai tikėtina, kad Kinijos importas dempingo kaina patektų į Sąjungos rinką didelėmis apimtimis ir kainomis, dėl kurių priverstinai labai mažinamos Sąjungos gamintojų kainos. Tai turėtų neigiamo poveikio Sąjungos pramonei, nes dėl tokių labai padidėjusių importo apimčių būtų mažinamos pardavimo kainos, kurias galėtų pasiekti Sąjungos pramonė, būtų mažinama Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir jos pajėgumų naudojimas ir dėl to padidėtų jos gamybos sąnaudos. Dėl tikėtino importo maža dempingo kaina padidėjimo toliau smarkiai blogėtų Sąjungos pramonės finansiniai rezultatai, ypač pelningumas.

(175)

Vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas suabejojo, ar Kinijos nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungos rinką apimtis vėl būtų didelė ir dėl jos Sąjungos pramonė patirtų žalą, atsižvelgiant į šiuo metu esamas dideles importo iš Indijos apimtis. Šiuo atžvilgiu šalis teigė, kad importas iš Indijos pakeitė importą iš Kinijos, todėl mažai tikėtina, kad importo iš Kinijos pardavimo apimtys būtų tokios kaip anksčiau, nes Indijos kainos visą laiką buvo mažesnės už Kinijos. Nors Kinijos importo į trečiųjų šalių rinkas kainos buvo tik šiek tiek mažesnės už Kinijos importo į Sąjungą kainas, Indijos importo į Sąjungą kainos buvo gerokai mažesnės už Kinijos importo į Sąjungą kainas.

(176)

Atsakant į šiuos teiginius reikėtų plačiau aptarti kelis argumentus.

(177)

Pirma, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies reikalavimus, atliekant šį tyrimą vertinama tik tai, ar yra dempingo ir žalos pasikartojimo tikimybė dėl nagrinėjamojo produkto importo iš Kinijos žalinga kaina, jei susiję muitai būtų panaikinti. Tai, kad šiuo metu importas iš Kinijos į Sąjungos rinką yra gerokai mažesnis, palyginti su importu prieš nustatant priemones, rodo, kad nustačius muitus sėkmingai atkurtos neiškraipytos Kinijos nagrinėjamojo produkto eksportuotojų ir Sąjungos pramonės konkurencijos sąlygos. Tai, kad dėl importo iš Indijos buvo priverstinai mažinamos importo iš Kinijos kainos, nekeičia Komisijos įsipareigojimų nagrinėti tik su šiuo tyrimu susijusius aspektus. Iš tiesų, kaip rodo Bendrojo Teismo praktika, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį matyti, kad Komisija turi tik patvirtinti teiginį, jog yra tikimybė, kad dėl Kinijos importo dempingo kaina daroma žala pasikartos arba tęsis, jei būtų leista nebetaikyti priemonių (11). Kaip nurodyta 183 konstatuojamojoje dalyje, remiantis šiame reglamente atliktu vertinimu nustatyta, kad tikimybė yra.

(178)

Antra, reikėtų priminti, kaip nurodyta 121 konstatuojamojoje dalyje, kad nagrinėjamojo produkto vidutines kainas reikėtų taikyti atsargiai, nes kainos už toną labai skiriasi ir, jei įmanoma, reikėtų palyginti kiekvienos rūšies produktų kainas. Tačiau nustatydama žalos tęsimosi tikimybę Komisija Kinijos pardavimo kainas ir apimtis palygino ne su Indijos pardavimo kainomis ir apimtimis, o su Sąjungos pramonės pardavimo apimtimis ir kainomis. Iš tiesų, Komisija netvirtina, kad Kinijos importas pakeistų importą iš Indijos. Toks pokytis savaime nepadidintų Sąjungos pramonės patiriamos žalos. Tačiau dėl didelio priverstinio kainų mažinimo skirtumo, susijusio su Kinijos importu (žr. 173 konstatuojamąją dalį), ir didelių turimų nepanaudotų pajėgumų manoma, kad Kinijos importas labai padidėtų ir todėl Sąjungos pramonei toliau būtų daroma žala, jei priemonės būtų panaikintos. Todėl toks importas keltų didelę grėsmę Sąjungos pramonės pardavimo apimtims ir pelningumui.

(179)

Trečia, dėl Kinijos importo kainų ir Indijos importo kainų palyginimo, atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų analizė aiškiai rodo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importą sudarė specialūs produktai (kaip antai preciziniai vamzdžiai) arba jis buvo susijęs su importu pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą. Akivaizdu, kad panaikinus priemones įvairesnių rūšių importas galėtų patekti į rinką ir padidėtų standartinių rūšių produktų (kurie sudaro didžiausią Sąjungos pramonės produktų apimtį) importas. Kinijos importo apimtis greičiausiai padidėtų, nepriklausomai nuo to, ar jis konkuruotų su Indijos importu.

(180)

Tas pats Kinijos eksportuojantis gamintojas taip pat naudojo Indijos importo į Sąjungą vidutinės kainos duomenis paaiškinti, kodėl pagal Kinijos eksporto kainas į trečiąsias šalis nėra pagrindžiama išvada dėl žalos tęsimosi tikimybės. Vėlgi, jei taikomos vidutinės kainos, tai reiškia, kad Komisija tokios analizės negali priimti. Komisija naudojo Kinijos eksporto į trečiąsias šalis duomenis remdamasi prasmingu palyginimu pagal produktų rūšis.

(181)

Kinijos eksportuotojas nurodė 7 konstatuojamojoje dalyje minėtą tyrimą dėl priemonių vengimo importuojant iš Indijos. Tačiau šis argumentas negali būti priimtas, nes tikslios išvados galimos tik palyginus kainas pagal kiekvieną rūšį. Nuorodos į vidutines importo kainas, net jei jos yra mažos, atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą nėra prasmingos.

(182)

Dėl visų šių priežasčių Komisija atmeta teiginį, kad ji nepateikė pakankamai paaiškinimų dėl žalos tęsimosi.

(183)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad labai tikėtina, jog panaikinus priemones Kinijos importas dempingo kaina, dėl kurio priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, labai padidėtų ir todėl dar labiau padidėtų Sąjungos pramonei daroma žala. Dėl šios priežasties Sąjungos pramonės gyvybingumui iškiltų rimtas pavojus.

(184)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar KLR taikomų antidempingo priemonių tolesnis taikymas neprieštarautų visos Sąjungos interesams. Vertinant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, importuotojų, didmenininkų ir naudotojų, interesai. Pagal tai galima įvertinti dėl jau galiojančių antidempingo priemonių daromą neigiamą poveikį susijusioms šalims.

(185)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(186)

Tuo remiantis buvo nagrinėjama, ar būta įtikinamų priežasčių padaryti išvadą, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas neatitiktų Sąjungos interesų.

(187)

Nors dėl galiojančių antidempingo priemonių importas dempingo kaina iš esmės negalėjo patekti į Sąjungos rinką, Sąjungos pramonės padėtis tebėra nestabili – tą patvirtina neigiama kai kurių pagrindinių žalos rodiklių raidos tendencija.

(188)

Tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, veikiausiai labai padidėtų importas dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies ir vėl būtų daroma žala Sąjungos pramonei. Dėl tokio importo padidėjimo, be kitų dalykų, veikiausiai būtų prarasta rinkos dalis, sumažėtų pardavimo kainos bei pajėgumų naudojimas ir apskritai labai pablogėtų Sąjungos pramonės finansinė padėtis.

(189)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad tolesnis antidempingo priemonių taikymas KLR atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(190)

Atlikus pradinį tyrimą nustatyta, kad priemonių nustatymas veikiausiai neturėtų didelio neigiamo poveikio Sąjungos importuotojų ir naudotojų padėčiai. Šeši importuotojai (keturi iš jų taip pat buvo nagrinėjamojo produkto naudotojai) bendradarbiavo atliekant šį tyrimą ir pateikė klausimyno atsakymus; tik vienas iš jų nurodė prieštaraujantis priemonėms.

(191)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad daugiausia buvo importuojama pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą (tokiu atveju antidempingo muitas neturi būti mokamas). Be to, dažnu atveju šie importuotojai vykdė didelės apimties veiklą verslo segmentuose, visiškai nesusijusiuose su nagrinėjamuoju produktu. Taip pat šie importuotojai paaiškino, kad jie turėjo daug kitų nagrinėjamojo produkto tiekimo šaltinių. Be to, išnagrinėjus naudotojų sąnaudas paaiškėjo, kad nagrinėjamasis produktas (vidutiniškai) sudarė mažiau nei 10 % jų bendrų gatavų gaminių gamybos sąnaudų.

(192)

Remiantis ankstesne konstatuojamąja dalimi patvirtinta, kad importuotojams ir naudotojams priemonės neturėjo didelio poveikio, todėl Komisija padarė išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas neturėtų reikšmingo neigiamo poveikio Sąjungos importuotojams ir naudotojams.

(193)

Viena suinteresuotoji šalis didelę importo iš Kinijos eksportuojančių gamintojų dalį pakeitė importu iš Indijos eksportuojančių gamintojų ir teigė, kad Sąjungos pramonei priemonės nebuvo naudingos. Tačiau, kaip paaiškinta 4.5 skirsnyje, bendra Sąjungos pramonės padėtis rodo, kad nesant didelės apimties importo iš KLR ji sugebėjo pasinaudoti priemonių teikiama nauda.

(194)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių manyti, jog tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės nagrinėjamajam produktui neatitiktų Sąjungos interesų.

(195)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo tęsimosi tikimybės ir žalos, daroma išvada, kad, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1331/2011 tam tikriems importuojamiems KLR kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš nerūdijančio plieno nustatytos antidempingo priemonės turėtų būti taikomos toliau.

(196)

Atsižvelgiant į naujausią Teisingumo Teismo praktiką (12), būtų tikslinga nustatyti delspinigių, mokėtinų galutinių muitų grąžinimo atveju, normą, nes pagal susijusias galiojančias muitų nuostatas tokia palūkanų norma nenumatyta, o taikant nacionalines taisykles atsirastų nepagrįstų iškraipymų tarp ekonominės veiklos vykdytojų priklausomai nuo to, kokią valstybę narę jie pasirinko muitiniam įforminimui atlikti.

(197)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,