17.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 45/3


EUROPOS CENTRINIO BANKO REGLAMENTAS (ES) 2018/231

2018 m. sausio 26 d.

dėl pensijų fondams taikomų statistinės atskaitomybės reikalavimų (ECB/2018/2)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 5 straipsnį,

atsižvelgdama į 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos Centrinio Banko renkamos statistinės informacijos (1), ypač į jo 5 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos nuomonę (2),

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 2533/98 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, vykdydamas savo statistinės atskaitomybės reikalavimus, Europos Centrinis Bankas (ECB), padedant nacionaliniams centriniams bankams (NCB), turi teisę iš atraminės atskaitingosios visumos rinkti statistinę informaciją bei kitą Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) uždaviniams vykdyti reikalingą informaciją. Iš Reglamento (EB) Nr. 2533/98 2 straipsnio 2 dalies a punkto darytina išvada, kad pensijų fondai (PF) priskiriami atraminei atskaitingajai visumai, siekiant vykdyti ECB statistinės atskaitomybės reikalavimus, inter alia, pinigų ir finansų statistikos srityse. Reglamento (EB) Nr. 2533/98 3 straipsnyje reikalaujama, kad ECB nurodytų faktinę atskaitingąją visumą atraminėje atskaitingoje visumoje ir jam suteikiama teisė visiškai arba iš dalies atleisti tam tikras atskaitingųjų agentų klases nuo jo statistinės atskaitomybės reikalavimų;

(2)

statistinės atskaitomybės reikalavimų PF nustatymo tikslas – suteikti ECB atitinkamus statistinius duomenis apie valstybių narių, kurių valiuta euro (toliau – euro zonos valstybės narės) ir kurios laikomos viena ekonomine teritorija, PF subsektoriaus finansinę veiklą. Statistinė informacija apie PF reikalinga reguliarios ir ad hoc analizės poreikiams tenkinti, padėti ECB atlikti pinigų ir finansinę analizę ir tam, kad ESCB galėtų prisidėti prie finansų sistemos stabilumo;

(3)

NCB turėtų turėti teisę rinkti ir patikrinti reikalingą informaciją apie PF iš faktinės atskaitingosios visumos, kaip platesnės statistinės atskaitomybės dalį, jei tai netrukdo vykdyti ECB statistikos reikalavimų. Tokiais atvejais derėtų užtikrinti skaidrumą, atskaitinguosius agentus informuojant apie įvairius statistinių duomenų rinkimo tikslus. Norint sumažinti PF tenkančią atskaitomybės naštą, NCB turėtų turėti teisę jungti savo atskaitomybės reikalavimus pagal šį reglamentą su savo atskaitomybės reikalavimais pagal Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 1011/2012 (ECB/2012/24) (3);

(4)

be to, siekiant sumažinti PF tenkančią atskaitomybės naštą, NCB turėtų turėti teisę rinkti reikalingą informaciją apie PF per atitinkamas nacionalines kompetentingas institucijas (NKI), kurios jau renka duomenis apie PF, pagal vietos bendradarbiavimo tvarką;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 549/2013 (4) nustatytoje Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemoje Europos Sąjungoje (toliau – 2010 m. ESS) reikalaujama, kad duomenys apie institucinių vienetų turtą ir įsipareigojimus būtų teikiami jų rezidavimo šalyje;

(6)

konfidencialios statistinės informacijos rinkimui pagal šį reglamentą turėtų būti taikomi Reglamento (EB) Nr. 2533/98 8 straipsnyje nustatyti konfidencialios statistinės informacijos apsaugos ir naudojimo standartai;

(7)

nors ir pripažįstama, kad pagal Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS statutas) 34 straipsnio 1 dalį priimti reglamentai valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro (toliau – ne euro zonos valstybės narės), nesuteikia jokių teisių ir nenustato jokių įpareigojimų, ECBS statuto 5 straipsnis taikomas euro zonos ir ne euro zonos valstybėms narėms. ECBS statuto 5 straipsnis kartu su Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalimi reiškia prievolę nacionaliniu lygmeniu parengti ir įgyvendinti visas priemones, kurias ne euro zonos valstybės narės laiko tinkamomis statistinei informacijai, reikalingai ECB statistinės atskaitomybės reikalavimams vykdyti, rinkti, ir laiku pasirengti statistikos srityje, kad jos galėtų tapti euro zonos valstybėmis narėmis;

(8)

nors šis reglamentas pirmiausia skiriamas PF, išsami informacija apie PF turtą gali būti tiesiogiai per PF neprieinama, todėl atitinkami NCB gali įtraukti į faktinę atskaitingąją visumą pensijų valdytojus;

(9)

Reglamento (EB) Nr. 2533/98 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ECB turi teisę taikyti sankcijas atskaitingiesiems agentams, kurie nevykdo ECB reglamentuose ar sprendimuose nustatytų statistinės atskaitomybės reikalavimų;

(10)

Valdančioji taryba turėtų iki 2022 m. įvertinti naudą ir sąnaudas, susijusias su: a) laiko, nustatyto atskaitingiesiems agentams duomenims apie turtą pateikti, sutrumpinimu iki penkių savaičių nuo ketvirčio, su kuriuo šie duomenys susiję, pabaigos; ir b) statistinės atskaitomybės reikalavimų taikymo srities išplėtimu, apimant PF teikiamus duomenis apie kiekvieną paskolą, atsižvelgiant į išaugusią ekonominę paskolų svarbą šiame sektoriuje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente:

1)

pensijų fondas (PF) (2010 m. ESS S.129 subsektorius) – finansų bendrovė arba kvazibendrovė, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas kaip apdraustų asmenų socialinės rizikos ir poreikių sujungimo pasekmė (socialinis draudimas). Pensijų fondas kaip socialinio draudimo sistema suteikia pajamų išėjus į pensiją ir gali skirti išmokas mirties ir negalios atveju.

Apibrėžtis neapima:

a)

investicinių fondų (IF), kaip apibrėžta Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) 1 straipsnyje (5);

b)

finansinių priemonių bendrovių, dalyvaujančių pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriuose, kaip apibrėžta Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 1075/2013 (ECB/2013/40) 1 straipsnyje (6);

c)

pinigų finansų įstaigų (PFĮ), kaip apibrėžta Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 1 straipsnyje (7);

d)

draudimo bendrovių (DB), kaip apibrėžta Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 1374/2014 (ECB/2014/50) 1 straipsnyje (8);

e)

nesavarankiškų pensijų fondų, kurie nėra instituciniai vienetai ir priklauso tam instituciniam vienetui, kuris juos įkūrė;

f)

socialinės apsaugos fondų, kaip apibrėžta 2010 m. ESS 2.117 dalyje;

2)

atskaitingieji agentai turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2533/98 1 straipsnyje;

3)

rezidentas turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2533/98 1 straipsnyje. Šiame reglamente, kai juridinis asmuo neturi fizinės formos, jo rezidavimo vieta nustatoma remiantis ekonomine teritorija, pagal kurios teisės aktus subjektas yra įsteigtas. Jei subjektas neturi juridinio asmens statuso, rezidavimo vieta nustatoma pagal jo juridinį adresą, būtent šalį, pagal kurios teisinę sistemą reguliuojamas to subjekto sukūrimas ir tolesnis egzistavimas;

4)

atitinkamas NCB – euro zonos valstybės narės, kurioje reziduoja PF ir (arba) pensijų valdytojas, NCB;

5)

atitinkama NKI – euro zonos valstybės narės, kurioje reziduoja PF ir (arba) pensijų valdytojas, NKI;

6)

pensijų valdytojas turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta 2010 m. ESS 5.185 dalyje;

7)

duomenys pagal kiekvieną vertybinį popierių – duomenys, paskirstyti atskirai pagal kiekvieną vertybinį popierių;

8)

duomenys pagal kiekvieną straipsnį – duomenys, paskirstyti atskirai pagal kiekvieną turtą ar įsipareigojimą;

9)

suvestiniai duomenys – duomenys, kurie nėra paskirstyti pagal kiekvieną turtą ar įsipareigojimą;

10)

finansinis sandoris – sandoris, atsirandantis dėl finansinio turto ar įsipareigojimų atsiradimo, panaikinimo ar nuosavybės pakeitimo, kaip nurodyta toliau II priedo 5 dalyje;

11)

patikslinimai dėl perkainojimo – turto ir įsipareigojimų įvertinimo pasikeitimai, atsirandantys dėl turto ir įsipareigojimų kainų pasikeitimų ir (arba) valiutų kursų poveikio užsienio valiuta išreikšto turto ir įsipareigojimų vertėms eurais, kaip nurodyta toliau II priedo 5 dalyje.

2 straipsnis

Faktinė atskaitingoji visuma

1.   Faktinę atskaitingąją visumą sudaro euro zonos valstybėse narėse reziduojantys PF.

2.   Faktinėje atskaitingojoje visumoje esantiems PF taikomi visi statistinės atskaitomybės reikalavimai, išskyrus atvejus, kai taikoma kuri nors vadovaujantis 7 straipsniu nustatyta nukrypti leidžianti nuostata.

3.   Nepažeidžiant 1 dalies, rinkdamas informaciją apie PF turtą ir įsipareigojimus pagal I priedo 3 dalį, atitinkamas NCB gali nuspręsti, kad faktinė atskaitingoji visuma apima jo valstybėje narėje reziduojančius individualius pensijų valdytojus. Tokiais atvejais tas NCB gali taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą PF, susijusiam su pensijų valdytoju, kuris įtrauktas į faktinę atskaitingąją visumą, jeigu pagal I priedo 3 dalį reikalinga statistinė informacija surenkama iš atitinkamo pensijų valdytojo arba kitų galimų šaltinių. NCB laiku tikrina, ar tenkinama ši sąlyga, kad, susitarę su ECB, nuo kitų kalendorinių metų pradžios prireikus taikytų bet kokią nukrypti leidžiančią nuostatą arba jos nebetaikytų.

3 straipsnis

Statistikai naudojamas PF sąrašas

1.   ECB vykdomoji valdyba parengia ir tvarko statistikai naudojamą pensijų fondų ir pensijų valdytojų, sudarančių faktinę atskaitingąją visumą, kuriai taikomas šis reglamentas, sąrašą. Sąrašas gali būti sudarytas remiantis šiuo metu nacionalinių valdžios institucijų parengtais PF sąrašais, jei tokie sąrašai yra prieinami, ir papildomi kitais PF ir pensijų valdytojais, kuriuos apima 1 straipsnyje pateikta PF ir pensijų valdytojo apibrėžtis.

2.   NCB ir ECB pateikia šį sąrašą ir visus atnaujinimus tinkama forma, įskaitant elektronines priemones, internetą, arba, atitinkamų atskaitingųjų agentų prašymu, popierine forma.

3.   Jeigu 2 dalyje nurodyto sąrašo naujausias elektroninis variantas yra neteisingas, ECB netaiko sankcijų jokiam atskaitingajam agentui, kuris tinkamai neįvykdė savo statistinės atskaitomybės reikalavimų, jeigu atskaitingasis agentas sąžiningai rėmėsi neteisingu sąrašu.

4 straipsnis

Statistinės atskaitomybės reikalavimai

1.   Atskaitingieji agentai atitinkamam NCB tiesiogiai ar per atitinkamą NKI pagal vietos bendradarbiavimo tvarką ir laikantis I ir II priedų teikia:

a)

kartą per ketvirtį – duomenis apie PF turto likučius ketvirčio pabaigoje, o pagal 5 straipsnį, kartą per ketvirtį – patikslinimus dėl perkainojimo ar finansinius sandorius dėl turto, kai taikoma;

b)

kartą per metus – bent jau duomenis apie PF įsipareigojimų likučius metų pabaigoje, o pagal 5 straipsnį, kartą per metus – patikslinimus dėl perkainojimo ar finansinius sandorius dėl įsipareigojimų, kai taikoma;

c)

kartą per metus – bent jau duomenis apie pensijų sistemos dalyvių skaičių metų pabaigoje, kurie paskirstyti pagal aktyvius dalyvius, dalyvius, kuriems išmokų mokėjimas atidėtas, ir į pensiją išėjusius dalyvius.

2.   NCB išveda ketvirtinius įverčius apie PF įsipareigojimus pagal atskaitingųjų agentų kiekvienais metais teikiamus duomenis pagal 4 straipsnio 1 dalies b punktą.

3.   NCB praneša atskaitingiesiems agentams apie įvairius jų duomenų rinkimo tikslus.

4.   Norint sumažinti PF tenkančią atskaitomybės naštą, NCB turi teisę jungti savo atskaitomybės reikalavimus pagal šį reglamentą su savo atskaitomybės reikalavimais pagal Reglamentą (ES) Nr. 1011/2012 (ECB/2012/24).

5.   Jei atitinkamas NCB nenusprendė įtraukti pensijų valdytojo į faktinę atskaitingąją visumą pagal 2 straipsnio 3 dalį, atitinkamas pensijų valdytojas, turintis duomenis, kuriuos reikia pateikti pagal 4 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 5 straipsnio 1 dalies a punktą, pateikia šiuos duomenis PF laiku, kad PF galėtų laikytis savo statistinės atskaitomybės reikalavimų pagal 8 straipsnį. Jeigu PF nesilaiko savo statistinės atskaitomybės reikalavimų dėl to, kad pensijų valdytojas nepateikė tokių duomenų PF, NCB privalo nuspręsti įtraukti pensijų valdytoją į faktinę atskaitingąją visumą pagal 2 straipsnio 3 dalį.

5 straipsnis

Patikslinimai dėl perkainojimo ir finansiniai sandoriai

1.   Informacija apie patikslinimus dėl perkainojimo ir finansinius sandorius gaunama taip:

a)

atskaitingieji agentai teikia patikslinimų dėl perkainojimo arba finansinių sandorių suvestinius duomenis, atsižvelgiant į atitinkamo NCB nurodymus;

b)

NCB išveda vertybinių popierių sandorių vertės įverčius iš duomenų apie kiekvieną vertybinį popierių arba tiesiogiai renka duomenis apie tokius sandorius iš atskaitingųjų agentų apie kiekvieną vertybinį popierių. NCB gali laikytis panašaus požiūrio ir dėl kito turto, išskyrus vertybinius popierius, rinkdami duomenis apie kiekvieną straipsnį;

c)

PF išleistų pensinių įsipareigojimų atveju finansinių sandorių vertės įverčius išveda:

i)

atskaitingieji agentai pagal atitinkamo NCB gaires, remiantis bendrąja gerąja euro zonos lygmeniu nustatyta patirtimi, arba

ii)

atitinkamas NCB, remiantis PF pateiktais duomenimis.

2.   Išsamesnės gairės dėl duomenų apie patikslinimus dėl perkainojimo ir finansinius sandorius surinkimo yra išdėstytos II priede.

6 straipsnis

Apskaitos taisyklės

1.   Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, apskaitos taisyklės, kurių laikosi PF, teikdami duomenis pagal šį reglamentą, yra nustatytos atitinkamoje nacionalinėje teisėje, įgyvendinančioje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/41/EB (9), arba bet kuriuose kituose nacionaliniuose arba tarptautiniuose standartuose, kurie taikomi PF pagal NCB nurodymus.

2.   Pagrindinei negrąžintų paskolų sumai nepriskiriami atitinkamos apskaitos praktikos nustatyti visiški ar daliniai nurašymai, kurie teikiami atskirai.

3.   Nepažeidžiant euro zonos valstybėse narėse galiojančios apskaitos praktikos ir įskaitymo tvarkos, statistikos tikslais visas finansinis turtas ir įsipareigojimai pateikiami bendrąja verte.

7 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos

1.   Mažiems PF gali būti taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos tokia tvarka:

a)

NCB gali leisti taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas mažiausiems PF viso turto atžvilgiu, jei PF, teikiančių duomenis suvestiniam ketvirčio balansui, turtas sudaro bent 85 % viso atitinkamoje euro zonos valstybėje narėje reziduojančių PF turto;

b)

atsižvelgiant į 13 straipsnį, NCB gali taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą mažiausiems PF, jei PF ketvirtinis suvestinis visas turtas mažesnis nei 25 mln. EUR arba jo dalyvių skaičius mažesnis nei 100, remiantis naujausiai pateiktais metiniais duomenimis, arba, pirmojo teikimo atveju, pateiktais 2018 m. duomenimis, kurie prieinami atitinkamame NCB ar NKI. Atitinkamas NCB užtikrina, kad PF, teikiančių duomenis suvestiniam ketvirčio balansui, turtas sudaro bent 80 % viso atitinkamoje euro zonos valstybėje narėje reziduojančių PF turto;

c)

PF, kuriam pagal a ir b punktus taikoma nukrypti leidžianti nuostata dėl 4 straipsnyje nustatytų atskaitomybės reikalavimų, laikosi atskaitomybės reikalavimų, nustatytų 4 straipsnio 1 dalies a punkte, kiekvienais metais, jei PF, teikiančių duomenis suvestiniam metų balansui, turtas sudaro bent 95 % viso atitinkamoje euro zonos valstybėje narėje reziduojančių PF turto;

d)

PF, kuriam taikoma nukrypti leidžianti nuostata pagal a ir b punktus, kiekvienais metais pateikia duomenis bent jau apie visą turtą, kurie paskirstyti pagal skolos vertybinius popierius, nuosavybės priemones, investicinių fondų akcijas (vienetus) ir kitas gautinas arba mokėtinas sąskaitas;

e)

NCB kartą per metus laiku tikrina, kaip vykdomos a–c punktuose nustatytos sąlygos, kad nuo antrų iš eilės einančių kalendorinių metų pradžios prireikus galėtų taikyti arba panaikinti nukrypti leidžiančias nuostatas.

2.   PF gali nuspręsti nesinaudoti tokia nukrypti leidžiančia nuostata ir vykdyti visus 4 straipsnyje nustatytus statistinės atskaitomybės reikalavimus. Jei PF pasirenka pastarąjį variantą, prieš naudodamasis šia nukrypti leidžiančia nuostata, jis turi gauti atitinkamo NCB sutikimą.

8 straipsnis

Atlikimo laikas

1.   Atskaitingieji agentai perduoda atitinkamam NCB ar atitinkamai NKI arba jiems abiem pagal vietos bendradarbiavimo tvarką reikalingus ketvirtinius duomenis ne vėliau kaip per dešimt savaičių nuo ketvirčio, su kuriuo duomenys yra susiję, pabaigos. Šis terminas vėliau perkeliamas vienai savaitei per metus ir 2022 m. sudaro septynias savaites.

2.   Atskaitingieji agentai perduoda atitinkamam NCB ar atitinkamai NKI arba jiems abiem pagal vietos bendradarbiavimo tvarką reikalingus metinius duomenis ne vėliau kaip per 20 savaičių nuo metų, su kuriais duomenys yra susiję, pabaigos. Šis terminas vėliau perkeliamas dviem savaitėmis per metus ir 2022 m. sudaro 14 savaičių.

9 straipsnis

Būtinieji standartai ir nacionalinės atskaitomybės taisyklės

1.   Atskaitingieji agentai vykdo jiems taikomus statistinės atskaitomybės reikalavimus laikydamiesi III priede nustatytų būtinųjų perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartų.

2.   NCB nustato ir įgyvendina atskaitomybės taisykles, kurių turi laikytis faktinė atskaitingoji visuma. NCB užtikrina, kad pagal tokias atskaitomybės taisykles būtų teikiama reikalinga statistinė informacija ir būtų galima tiksliai patikrinti, kaip vykdomi III priede nustatyti būtinieji perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties standartai.

10 straipsnis

Susijungimas, skaidymasis ir reorganizavimas

Jeigu susijungimas, skaidymasis ar reorganizavimas gali padaryti poveikį atskaitingojo agento statistinių įsipareigojimų vykdymui, viešai paskelbus apie ketinimą įvykdyti tokią operaciją ir per pagrįsta laikotarpį iki jos įvykdymo atitinkami atskaitingieji agentai tiesiogiai ar per atitinkamą NKI pagal vietos bendradarbiavimo tvarką informuoja atitinkamą NCB apie planuojamas procedūras šiame reglamente nustatytiems statistinės atskaitomybės reikalavimams įvykdyti.

11 straipsnis

Tikrinimas ir privalomas rinkimas

NCB įgyvendina teisę tikrinti arba privalomai rinkti informaciją, kurią atskaitingieji agentai privalo teikti pagal šį reglamentą, nepažeisdami ECB teisės pačiam įgyvendinti šias teises. Konkrečiai, NCB įgyvendina šią teisę tada, kai faktinei atskaitingajai visumai priklausanti įstaiga nevykdo III priede nustatytų būtinųjų perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartų.

12 straipsnis

Pirmasis duomenų teikimas

1.   Pirmą kartą teikiant duomenis teikiami 2019 m. trečiojo ketvirčio ketvirtiniai duomenys apie turtą ir 2019 m. metiniai duomenys apie įsipareigojimus ir dalyvius. Šie duomenys teikiami vadovaujantis 8 straipsniu.

2.   7 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodyti PF teikia 2018 m. metinius duomenis apie turtą pagal tas nuostatas iki 2019 m. pabaigos.

3.   Siekiant išvesti PF įsipareigojimų ketvirtinius įverčius 2019 metams pagal 4 straipsnio 2 dalį, NCB naudoja atitinkamo NCB ar NKI turimus 2018 m. metinius duomenis apie įsipareigojimus.

13 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Kai NCB taiko nukrypti leidžiančią nuostatą pagal 7 straipsnio 1 dalies b punktą, atitinkamas NCB užtikrina, kad PF, teikiančių duomenis suvestiniam ketvirčio balansui, turtas sudaro bent 75 % viso atitinkamoje euro zonos valstybėje narėje reziduojančių PF turto pirmą kartą teikiant duomenis ir ne vėliau kaip iki datos, kai atskaitingieji agentai pagal 8 straipsnį privalo perduoti 2022 metų ketvirčio ir metinius duomenis.

14 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Sutartis.

Priimta Frankfurte prie Maino 2018 m. sausio 26 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI


(1)  OL L 318, 1998 11 27, p. 8.

(2)  Nuomonė priimta 2017 m. rugsėjo 26 d.

(3)  2012 m. spalio 17 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1011/2012 dėl turimų vertybinių popierių statistikos (ECB/2012/24) (OL L 305, 2012 11 1, p. 6).

(4)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).

(5)  2013 m. spalio 18 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1073/2013 dėl investicinių fondų turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2013/38) (OL L 297, 2013 11 7, p. 73).

(6)  2013 m. spalio 18 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1075/2013 dėl finansinių priemonių bendrovių, užsiimančių pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais, turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2013/40) (OL L 297, 2013 11 7, p. 107).

(7)  2013 m. rugsėjo 24 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1071/2013 dėl pinigų finansų įstaigų sektoriaus balanso (ECB/2013/33) (OL L 297, 2013 11 7, p. 1).

(8)  2014 m. lapkričio 28 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1374/2014 dėl draudimo bendrovėms taikomų statistinės atskaitomybės reikalavimų (ECB/2014/50) (OL L 366, 2014 12 20, p. 36).

(9)  2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (OL L 235, 2003 9 23, p. 10).


I PRIEDAS

STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI

1 DALIS

Bendrieji statistinės atskaitomybės reikalavimai

1.

Faktinė atskaitingoji visuma privalo pateikti šią statistinę informaciją kas ketvirtį:

a)

duomenis apie kiekvieną vertybinį popierių su ISIN kodais;

b)

duomenis apie vertybinius popierius be ISIN kodų – apie kiekvieną vertybinį popierių arba suvestinius duomenis, paskirstytus pagal priemonės (termino) kategorijas ir kitas sandorio šalis;

c)

duomenis apie turtą, išskyrus vertybinius popierius – apie kiekvieną straipsnį arba suvestinius duomenis, paskirstytus pagal priemonės (termino) kategorijas ir kitas sandorio šalis.

2.

Turi būti pateikti suvestiniai duomenys apie likučius ir, pagal atitinkamo nacionalinio centrinio banko (NCB) nurodymus, apie: a) perkainojimus dėl kainos ir valiutų kurso pasikeitimų arba b) finansinius sandorius.

3.

Be to, pensijų fondai (PF), kurie yra euro zonos valstybės narės rezidentai, kiekvienais metais privalo teikti duomenis apie įsipareigojimus, kaip nurodyta II priede.

4.

Atitinkamam NCB teiktini duomenys apie kiekvieną vertybinį popierių yra nurodyti 2.1 lentelėje – apie vertybinius popierius su ISIN kodu, o 2.2 lentelėje – apie vertybinius popierius be ISIN kodo. Suvestinės ketvirtinės statistinės atskaitomybės reikalavimai likučių atžvilgiu ir reikalavimai perkainojimų dėl kainos ir valiutų kurso pasikeitimų ar finansinių sandorių atžvilgiu nurodyti 1a ir 1c lentelėse. Suvestinės metinės statistinės atskaitomybės reikalavimai likučių atžvilgiu ir reikalavimai perkainojimų dėl kainos ir valiutų kurso pasikeitimų ar finansinių sandorių atžvilgiu nurodyti 1b lentelėje. Metiniai duomenys, teikiami dėl pensijų sistemų dalyvių skaičiaus, nurodyti 3 lentelėje.

2 DALIS

Pensijų fondo atsargos

1.

Pensijų fondo atsargų atžvilgiu atskaitingieji agentai, vykdydami toliau nurodytus metinius atskaitomybės reikalavimus, turėtų išvesti įverčius, nesant galimybės nustatyti duomenų tiesiogiai, pagal atitinkamo NCB gaires, remiantis bendrąja gerąja patirtimi, kaip gali būti apibrėžta euro zonos lygmeniu:

pensiniai įsipareigojimai / teisės, paskirstyti pagal apibrėžtų įmokų ir apibrėžtų išmokų sistemas;

patikslinimai dėl perkainojimo (įskaitant patikslinimus dėl valiutų kurso) arba finansiniai sandoriai visam reikalingam paskirstymui, kaip nurodyta 1b lentelėje.

2.

NCB išves ketvirtinius įverčius pagal atskaitingųjų agentų pateiktus metinius duomenis.

3 DALIS

Atskaitomybės lentelės

1a lentelė

TURTAS

Likučiai ir patikslinimai dėl perkainojimo (įskaitant patikslinimus dėl valiutų kurso) arba finansiniai sandoriai

Duomenys, kuriuos reikia teikti kas ketvirtį

 

Iš viso

Vidaus / euro zonos valstybės narės, išskyrus vidaus (iš viso)

Likęs pasaulis (iš viso)

 

PFĮ (S.121 + 122)

Ne PFĮ - iš viso

 

Valdžios sektorius (S.13)

Kiti rezidentai

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

Kiti finansiniai tarpininkai (S.125), finansiniai pagalbininkai (S.126), priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.127)

Draudimo bendrovės (S.128)

Pensijų fondai (S.129)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai + namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos (S.14 + S.15)

TURTAS (iš viso)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

Valiuta ir indėliai (2010 m. ESS: F.21, F.22 ir F.29)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų pervedamieji indėliai (2010 m. ESS: F.22)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

Skolos vertybiniai popieriai (2010 m. ESS: F.3)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

daugiau nei 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3

Paskolos (2010 m. ESS: F.4)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 5 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

daugiau nei 5 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4

Nuosavybės priemonės (2010 m. ESS: F.51)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų biržinės akcijos (2010 m. ESS: F.511)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų nebiržinės akcijos (2010 m. ESS: F.512)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų kitos nuosavybės priemonės (2010 m. ESS: F.519)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5

Investicinių fondų akcijos (vienetai) (2010 m. ESS: F.52)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PRF akcijos (vienetai) (2010 m. ESS: F.521)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ne PRF akcijos (vienetai) (2010 m. ESS: F.522)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų obligacijų fondai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų akcijų fondai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų mišrieji fondai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų nekilnojamojo turto fondai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų rizikos draudimo fondai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų kiti fondai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6

Pensijų fondo atsargos (2010 m. ESS: F.6)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų pensijų fondų reikalavimai pensijų valdytojams (2010 m. ESS: F.64)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų perdraudimo susigrąžintinos sumos (F.61)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7

Išvestinės finansinės priemonės (2010 m. ESS: F.7)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8

Kitos gautinos arba mokėtinos sąskaitos (2010 m. ESS: F.8)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9

Nefinansinis turtas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


1b lentelė

ĮSIPAREIGOJIMAI

Likučiai ir patikslinimai dėl perkainojimo (įskaitant patikslinimus dėl valiutų kurso) arba finansiniai sandoriai

Duomenys, kuriuos reikia teikti kas metus  (1)

 

Iš viso

Vidaus / euro zonos valstybės narės, išskyrus vidaus (iš viso)

Likęs pasaulis (iš viso)

 

PFĮ (S.121 + 122)

Ne PFĮ - iš viso

 

Valdžios sektorius (S.13)

Kiti rezidentai

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

Kiti finansiniai tarpininkai (S.125), finansiniai pagalbininkai (S.126), priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.127)

Draudimo bendrovės (S.128)

Pensijų fondai (S.129)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai + namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos (S.14 + S.15) (4)

ĮSIPAREIGOJIMAI (iš viso)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

10

Gautos paskolos (2010 m. ESS: F.4)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 5 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

daugiau nei 5 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

11

Išleisti skolos vertybiniai popieriai (2010 m. ESS: F.3)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

12

Nuosavybės priemonės (2010 m. ESS: F.5, F.519)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

13

Techniniai rezervai (2010 m. ESS: F.6)  (2)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

13.1

Pensiniai įsipareigojimai / teisės (2010 m. ESS: F.63)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų apibrėžtų įmokų sistemos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų apibrėžtų išmokų sistemos (3)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

13.2

Pensijų fondų reikalavimai pensijų valdytojams (2010 m. ESS: F.64)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

13.3

Nepensiniai įsipareigojimai / teisės (2010 m. ESS: F.65)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

14

Išvestinės finansinės priemonės (2010 m. ESS: F.71)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

15

Kitos gautinos arba mokėtinos sąskaitos (2010 m. ESS: F.8)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

16

Grynoji vertė (2010 m. ESS: B.90)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1c lentelė

PASKIRSTYMAS PAGAL ŠALĮ

Likučiai ir patikslinimai dėl perkainojimo (įskaitant patikslinimus dėl valiutų kurso) arba finansiniai sandoriai

Duomenys apie turtą, kuriuos reikia teikti kas ketvirtį, ir duomenys apie įsipareigojimus, kuriuos reikia teikti kas metus  (5)

 

Kiti euro zonos rezidentai (išskyrus vidaus)

 

BE

DE

EE

IE

GR

ES

FR

IT

CY

LV

LT

LU

MT

NL

AT

PT

SI

SK

FI

TURTAS (iš viso)

Valiuta ir indėliai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Skolos vertybiniai popieriai (2010 m. ESS: F.3)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

išleisti PFĮ

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

daugiau nei 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

išleisti ne PFĮ

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valdžios sektorius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

daugiau nei 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kiti rezidentai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

daugiau nei 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuosavybės priemonės (2010 m. ESS: F.51)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

išleistos PFĮ

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų biržinės akcijos (2010 m. ESS: F.511)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų nebiržinės akcijos (2010 m. ESS: F.512)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų kitos nuosavybės priemonės (2010 m. ESS: F.519)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

išleistos ne PFĮ

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valdžios sektorius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų biržinės akcijos (2010 m. ESS: F.511)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų nebiržinės akcijos (2010 m. ESS: F.512)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų kitos nuosavybės priemonės (2010 m. ESS: F.519)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kiti rezidentai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų biržinės akcijos (2010 m. ESS: F.511)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų nebiržinės akcijos (2010 m. ESS: F.512)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų kitos nuosavybės priemonės (2010 m. ESS: F.519)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Investicinių fondų akcijos (vienetai) (2010 m. ESS: F.52)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ĮSIPAREIGOJIMAI (iš viso)

Pensiniai įsipareigojimai / teisės (2010 m. ESS: F.63)  (6)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


 

Nedalyvaujančios valstybės narės

 

BG

CZ

DK

HR

HU

PL

RO

SE

UK

TURTAS (iš viso)

Valiuta ir indėliai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Skolos vertybiniai popieriai (2010 m. ESS: F.3)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

išleisti PFĮ

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

daugiau nei 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

išleisti ne PFĮ

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valdžios sektorius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

daugiau nei 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kiti rezidentai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

daugiau nei 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuosavybės priemonės (2010 m. ESS: F.51)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

išleistos PFĮ

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų biržinės akcijos (2010 m. ESS: F.511)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų nebiržinės akcijos (2010 m. ESS: F.512)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų kitos nuosavybės priemonės (2010 m. ESS: F.519)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

išleistos ne PFĮ

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valdžios sektorius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų biržinės akcijos (2010 m. ESS: F.511)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų nebiržinės akcijos (2010 m. ESS: F.512)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų kitos nuosavybės priemonės (2010 m. ESS: F.519)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kiti rezidentai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų biržinės akcijos (2010 m. ESS: F.511)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų nebiržinės akcijos (2010 m. ESS: F.512)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų kitos nuosavybės priemonės (2010 m. ESS: F.519)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Investicinių fondų akcijos (vienetai) (2010 m. ESS: F.52)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ĮSIPAREIGOJIMAI (iš viso)

Pensiniai įsipareigojimai / teisės (2010 m. ESS: F.63)  (7)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


 

Kitos sandorio šalys už ES ribų

 

Brazilija

Kanada

Kinija

Honkongas

Indija

Japonija

Rusija

Šveicarija

JAV

ES institucijos

Kitos tarptautinės organizacijos

Finansų centrai lengvatinėse mokesčių zonose (kaip grupė)

TURTAS (iš viso)

Valiuta ir indėliai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Skolos vertybiniai popieriai (2010 m. ESS: F.3)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

daugiau nei 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuosavybės priemonės (2010 m. ESS: F.51)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų biržinės akcijos (2010 m. ESS: F.511)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų nebiržinės akcijos (2010 m. ESS: F. 512)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų kitos nuosavybės priemonės (2010 m. ESS: F.519)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Investicinių fondų akcijos (vienetai) (2010 m. ESS: F.52)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ĮSIPAREIGOJIMAI (iš viso)

Pensiniai įsipareigojimai / teisės (2010 m. ESS: F.63)  (8)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2 lentelė

Reikalaujami duomenys apie kiekvieną vertybinį popierių

Duomenys 2.1 ir 2.2 lentelių laukams turi būti pateikiami apie kiekvieną vertybinį popierių, patenkantį į kategorijas „skolos vertybiniai popieriai“, „nuosavybės priemonės“ ir „investicinio fondo išleistos akcijos (vienetai)“ (kaip apibrėžta II priedo 1 dalies A lentelėje). 2.1 lentelėje nurodomi vertybiniai popieriai, kuriems yra priskirtas ISIN kodas, o 2.2 lentelėje nurodomi vertybiniai popieriai be ISIN kodo.

2.1 lentelė. Turimi vertybiniai popieriai su ISIN kodu

Duomenys laukams turi būti pateikiami apie kiekvieną vertybinį popierių pagal tokias taisykles:

1.

Turi būti pateikiami duomenys 1 laukui.

2.

Jeigu atitinkamas NCB tiesiogiai nerenka sandorių duomenų apie kiekvieną vertybinį popierių, turi būti pateikiami duomenys dviem iš šių trijų laukų: 2, 3 ir 4 (t. y. 2 ir 3 laukams, 2 ir 4 laukams arba 3 ir 4 laukams). Jei renkami duomenys 3 laukui, taip pat būtina rinkti duomenis 3b laukui.

3.

Jeigu atitinkamas NCB tiesiogiai renka sandorių duomenis apie kiekvieną vertybinį popierių apie sandorius, taip pat turi būti pateikiami duomenys šiems laukams:

a)

5 laukui arba 6 ir 7 laukams ir

b)

4 laukui arba 2 ir 3 laukams.

4.

Atitinkamas NCB taip pat gali reikalauti, kad atskaitingieji agentai pateiktų duomenis 8, 9, 10 ir 11 laukams.

5.

Atitinkamas NCB užtikrins, kad 95 % pateiktų duomenų aprėptį sudarys vertybiniai popieriai su ISIN kodais, tačiau NCB neprivalo padidinti atskaitingosios visumos viso turto atžvilgiu, kai taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos pagal 7 straipsnį.

Laukas

Pavadinimas

1

ISIN kodas

2

Vienetų skaičius arba bendra nominalioji vertė

3

Kaina

3b

Kotiravimo pagrindas

4

Bendra suma rinkos verte

5

Finansiniai sandoriai

6

Nupirkti vertybiniai popieriai (turtas) arba išleisti vertybiniai popieriai (įsipareigojimai)

7

Parduoti vertybiniai popieriai (turtas) arba išpirkti vertybiniai popieriai (įsipareigojimai)

8

Vertybinio popieriaus apskaitos valiuta

9

Kiti apimties pasikeitimai nominalia verte

10

Kiti apimties pasikeitimai rinkos verte

11

Portfelinės investicijos arba tiesioginės investicijos

2.2 lentelė: Turimi vertybiniai popieriai be ISIN kodo

Duomenys laukams turi būti pateikiami: a) apie kiekvieną vertybinį popierių arba b) suvedant bet kokį vertybinių popierių skaičių kaip vieną straipsnį.

a) atveju taikomos šios taisyklės:

1.

Turi būti pateikiami duomenys 1, 12, 13, 14, 15 ir 17 laukams.

2.

Jeigu atitinkamas NCB tiesiogiai nerenka sandorių duomenų apie kiekvieną vertybinį popierių, turi būti pateikiami duomenys dviem iš šių trijų laukų: 2, 3 ir 4 (t. y. 2 ir 3 laukams, 2 ir 4 laukams arba 3 ir 4 laukams).

3.

Jeigu atitinkamas NCB tiesiogiai renka sandorių duomenis apie kiekvieną vertybinį popierių, taip pat turi būti pateikiami duomenys šiems laukams:

a)

5 laukui arba 6 ir 7 laukams ir

b)

4 laukui arba 2 ir 3 laukams.

4.

Jei renkami duomenys 3 laukui, taip pat būtina rinkti duomenis 3b laukui.

5.

Atitinkamas NCB taip pat gali reikalauti, kad atskaitingieji agentai pateiktų duomenis 3b, 8, 9, 10 ir 11 laukams.

b) atveju taikomos šios taisyklės:

1.

Turi būti pateikiami duomenys 4, 12, 13, 14 ir 15 laukams.

2.

Turi būti pateikiami duomenys 5 laukui arba 10 ir 16 laukams.

3.

Atitinkamas NCB taip pat gali reikalauti, kad atskaitingieji agentai pateiktų duomenis 8, 9 ir 11 laukams.

Laukas

Pavadinimas

1

Vertybinio popieriaus identifikavimo kodas

2

Vienetų kiekis arba suvestinė nominalioji vertė

3

Kaina

3b

Kotiravimo pagrindas

4

Bendra suma rinkos verte

5

Finansiniai sandoriai

6

Nupirkti vertybiniai popieriai (turtas) arba išleisti vertybiniai popieriai (įsipareigojimai)

7

Parduoti vertybiniai popieriai (turtas) arba išpirkti vertybiniai popieriai (įsipareigojimai)

8

Vertybinio popieriaus apskaitos valiuta

9

Kiti apimties pasikeitimai nominalia verte

10

Kiti apimties pasikeitimai rinkos verte

11

Portfelinės investicijos arba tiesioginės investicijos

12

Priemonė:

skolos vertybiniai popieriai (F.3)

nuosavybės priemonės (F.51)

iš jų: biržinės akcijos (F.511)

iš jų: nebiržinės akcijos (F.512)

iš jų: kitos nuosavybės priemonės (F.519)

investicinių fondų akcijos (vienetai) (F.52):

iš jų: pinigų rinkos fondų (PRF) akcijos (vienetai) (F.521)

iš jų: ne PRF investicinių fondų akcijos (vienetai) (F.522)

13

Skolos vertybinių popierių emisijos ir išpirkimo data. Alternatyviai pateikiamas paskirstymas pagal išpirkimo grupes taip: pradinis terminas iki vienerių metų, nuo vienerių iki dvejų metų, daugiau nei dvejų metų ir likęs terminas iki vienerių metų, nuo vienerių iki dvejų metų, nuo dvejų iki penkerių metų, daugiau nei penkerių metų.

14

Emitento sektorius ar subsektorius:

centrinis bankas (S.121)

indėlių bendrovės, išskyrus centrinį banką (S.122)

pinigų rinkos fondai (S.123)

ne PRF investiciniai fondai (S.124)

kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus; finansiniai pagalbininkai; ir priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125 + S.126 + S.127)

draudimo bendrovės (S.128)

pensijų fondai (S.129)

ne finansų bendrovės (S.11)

valdžios sektorius (S.13)

namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos (S.14 + S.15) (9)

15

Emitento šalis

16

Patikslinimai dėl perkainojimo

17

Pergrupavimo diena (10) ir pergrupavimo faktorius (11)

3 lentelė

Pensijų sistemų dalyvių skaičius

Duomenys, kuriuos reikia teikti kas metus – metų pabaigos duomenys

 

Iš viso

 

Iš jų: aktyvūs dalyviai

Iš jų: dalyviai, kuriems išmokų mokėjimas atidėtas

Iš jų: išėję į pensiją dalyviai

Dalyvių skaičius

 

 

 

 


(1)  NCB teikia ketvirtinius įverčius.

(2)  Visi techniniai rezervai gali apimti gyvybės draudimą

(3)  Menamos apibrėžtų įmokų sistemos ir mišrios sistemos priskiriamos apibrėžtų išmokų sistemoms

(4)  Įsipareigojimai / teisės svarbūs tik namų ūkiams (S.14)

(5)  NCB teikia ketvirtinius įverčius.

(6)  NCB teikia ketvirtinius įverčius

(7)  NCB teikia ketvirtinius įverčius

(8)  NCB teikia ketvirtinius įverčius

(9)  Atitinkamas NCB gali pareikalauti faktinių atskaitingųjų agentų atskirai nustatyti „namų ūkių“ (S.14) ir „namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų“ (S.15) subsektorius.

(10)  Pergrupavimo diena – tai diena, kurią įvykdytas paskutinis akcijų išskaidymas ar sujungimas. Akcijų išskaidymas – operacijos, kuriose išskaidomos egzistuojančios akcijos, todėl akcijų kaina sumažėja ir proporcingai padidėja akcijų skaičius rinkoje. Dėl sujungimo padidėja akcijų kaina ir proporcingai sumažėja akcijų skaičius rinkoje.

(11)  Pergrupavimo faktorius apskaičiuojamas kaip akcijų skaičius po pergrupavimo, padalintas iš akcijų skaičiaus prieš pergrupavimą.


II PRIEDAS

APRAŠAI

1 DALIS

Priemonių kategorijų aprašai

1.

Šioje lentelėje pateikiamas išsamus standartinis priemonių kategorijų aprašas, kurį nacionaliniai centriniai bankai (NCB) privalo perkelti į savo nacionalines kategorijas pagal šį reglamentą. Nei lentelėje pateikiamas atskirų finansinių priemonių sąrašas, nei jų atitinkami aprašai nelaikomi išsamiais. Aprašuose pateikiama nuoroda į Reglamentu (ES) Nr. 549/2013 nustatytą Europos sąskaitų sistemą (toliau – 2010 m. ESS).

2.

Kai kurias priemonių kategorijas reikalaujama paskirstyti pagal terminą. Tai taikoma pradiniam terminui, t. y. terminui išleidimo metu, nustatančiam finansinės priemonės galiojimo laikotarpį, kai priemonę leidžiama atpirkti tik šiam laikotarpiui pasibaigus, pvz., skolos vertybiniai popieriai, arba iki kurio pabaigos leidžiama atpirkti tik sumokant baudą, pvz., kai kurių rūšių indėliai.

3.

Finansinius reikalavimus galima skirstyti pagal tai, ar jie yra perleidžiamieji, ar ne. Reikalavimas yra perleidžiamasis, jei vienas vienetas gali paprastai perduoti jo nuosavybės teises kitam vienetui, jas perleisdamas ar patvirtindamas, arba išvestinių finansinių priemonių atveju jei reikalavimą galima užskaityti. Iš esmės bet kokia finansine priemone galima prekiauti, tačiau perleidžiamosiomis priemonėmis prekiaujama organizuotose biržose arba nebiržiniais sandoriais, nors faktinė prekyba nėra būtina perleidžiamumo sąlyga.

A lentelė

Pensijų fondų turto ir įsipareigojimų priemonių kategorijų aprašas

TURTAS

Priemonių kategorija

Pagrindinių požymių aprašas

1.

Valiuta ir indėliai

Turimi eurų ir užsienio valiutų banknotai ir monetos, esantys apyvartoje, paprastai naudojami mokėjimams atlikti, ir pensijų fondų (PF) indėliai pinigų finansų įstaigose (PFĮ). Jie gali apimti vienadienius indėlius, sutarto termino indėlius, įspėjamojo laikotarpio indėlius ir reikalavimus pagal atvirkštinio atpirkimo sandorius arba vertybinius popierius, paskolintus už grynųjų pinigų įkaitą (tai taikoma, tik jeigu sandorio šalis yra indėlių bendrovė (2010 m. ESS 5.130 dalis)).

1.1

Pervedamieji indėliai

Pervedamieji indėliai yra indėliai, kuriuos pagal pareikalavimą galima tiesiogiai pervesti, siekiant atlikti mokėjimus kitiems ūkio subjektams įprastai naudojamomis mokėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, kredito pervedimu ir tiesioginiu debetu, taip pat galbūt kreditine arba debetine kortele, el. pinigų sandoriais, čekiais arba panašiomis priemonėmis be ilgo uždelsimo, apribojimo arba baudos. Pervedamiesiems indėliams nepriskiriami tie indėliai, kuriuos galima naudoti tik grynųjų pinigų išėmimui, ir (arba) indėliai, iš kurių lėšos gali būti paimtos arba pervestos tik per kitą to paties savininko sąskaitą.

2.

Skolos vertybiniai popieriai

Turimi skolos vertybiniai popieriai, kurie yra perleidžiamosios finansinės priemonės, kuriomis įrodoma skola, ir kuriais paprastai prekiaujama antrinėse rinkose. Jie taip pat gali būti užskaityti rinkoje, ir turėtojui nesuteikia jokių nuosavybės teisių institucijos emitentės atžvilgiu.

Ši kategorija apima:

turimus vertybinius popierius, suteikiančius turėtojui besąlygišką teisę į nustatyto dydžio arba sutartiniu būdu apibrėžtas pajamas, gaunamas atkarpos mokėjimų ir (arba) nurodytos nustatytos sumos forma nustatytą dieną arba dienomis arba nuo dienos, nustatytos išleidimo metu;

paskolas, kurios tampa perleidžiamos organizuotoje rinkoje, t. y. paskolas, kuriomis prekiaujama, su sąlyga, kad yra įrodymų, jog jomis prekiaujama antrinėje rinkoje, įskaitant rinkos formuotojų buvimo, dažno finansinio turto kotiravimo, pvz., pirkėjo ir pardavėjo siūlomų kainų skirtumų, įrodymus. Jei šie kriterijai neįvykdomi, jos turėtų būti priskiriamos 3 kategorijai „Paskolos“ (taip pat žr. „Paskolos, kuriomis prekiaujama“ toje pačioje kategorijoje);

subordinuotą skolą skolos vertybinių popierių forma (taip pat žr. „Subordinuota skola paskolų forma“ 3 kategorijoje „Paskolos“).

Vertybinių popierių skolinimo operacijų metu paskolinti arba pagal atpirkimo sutartis parduoti vertybiniai popieriai ir toliau apskaitomi pradinio savininko balanse (ir neturi būti įrašomi laikino įgijėjo balanse), jeigu yra tvirtai įsipareigojama atlikti atvirkštinę operaciją, o ne tik numatyta galimybė tai padaryti. Jei laikinas įgijėjas parduoda gautus vertybinius popierius, pardavimas turi būti įrašomas kaip tiesioginis sandoris su vertybiniais popieriais ir įrašomas laikino įgijėjo balanse kaip neigiama vertybinių popierių portfelio pozicija.

3.

Paskolos

Pagal šią atskaitomybės sistemą šią kategoriją sudaro lėšos, kurias PF paskolino skolininkams, arba PF įgytos paskolos, patvirtintos neperleidžiamaisiais dokumentais arba nepatvirtintos dokumentais.

Tai apima šiuos straipsnius:

turimus neperleidžiamuosius vertybinius popierius: turimus neperleidžiamuosius skolos vertybinius popierius, kuriais negalima prekiauti antrinėse rinkose;

paskolas, kuriomis prekiaujama: paskolos, de facto tapusios perleidžiamosiomis, priskiriamos kategorijai „Paskolos“, jeigu nėra prekybos antrinėje rinkoje įrodymų. Kitu atveju jos priskiriamos skolos vertybiniams popieriams (2 kategorija);

subordinuotąją skolą paskolų forma: subordinuotosios skolos priemonės yra papildomas reikalavimas institucijai emitentei, kuris gali būti įvykdytas tik įvykdžius visus aukštesnį statusą turinčius reikalavimus; dėl to jos turi kai kurias nuosavybės priemonių ypatybes. Statistikos tikslais subordinuotoji skola turi būti klasifikuojama kaip „paskolos“ arba kaip „skolos vertybiniai popieriai“, atsižvelgiant į priemonės pobūdį. Kai PF turima visų formų subordinuotoji skola statistikos tikslais išreiškiama nurodant vieną skaičių, šis skaičius turi būti klasifikuojamas kategorijoje „skolos vertybiniai popieriai“, kadangi subordinuotąją skolą daugiausia sudaro skolos vertybiniai popieriai, o ne paskolos;

reikalavimus pagal atvirkštinio atpirkimo sandorius arba vertybinius popierius, pasiskolintus už grynųjų pinigų įkaitą (tai taikoma, tik jeigu sandorio šalis nėra indėlių bendrovė (2010 m. ESS 5.130 dalis)): grynųjų pinigų, sumokėtų už atskaitingųjų agentų nupirktus vertybinius popierius konkrečia kaina pagal tvirtą įsipareigojimą perparduoti šiuos ar panašius vertybinius popierius nustatyta kaina nustatytą dieną ateityje, atitiktinys arba vertybinių popierių skolinimasis už pinigų įkaitą.

Į šią kategoriją neįtraukiamas turtas PF indėlių forma (kurį apima 1 kategorija).

4.

Nuosavybės priemonės

Finansinis turtas, reiškiantis nuosavybės teises bendrovėse ar kvazibendrovėse. Šis finansinis turtas jo turėtojams paprastai suteikia teisę į bendrovių ar kvazibendrovių pelno dalį ir į jų grynojo turto dalį likvidavimo atveju.

Ši kategorija apima biržines ir nebiržines akcijas bei kitas nuosavybės priemones.

Nuosavybės vertybiniams popieriams, paskolintiems vykdant vertybinių popierių skolinimo veiklą arba parduotiems pagal atpirkimo sutartis, taikomos 2 kategorijoje „Skolos vertybiniai popieriai“ nustatytos taisyklės.

4.1

Biržinės akcijos

Nuosavybės vertybiniai popieriai, įtraukti į biržos prekybos sąrašus. Birža gali būti pripažinta vertybinių popierių birža arba bet kokios kitos formos antrinė rinka. Biržinės akcijos taip pat vadinamos kotiruojamomis akcijomis.

4.2

Nebiržinės akcijos

Nebiržinės akcijos – nuosavybės vertybiniai popieriai, neįtraukti į biržos prekybos sąrašus.

4.3

Kita nuosavybė

Kitos nuosavybės priemonės apima visas nuosavybės priemonių formas, išskyrus biržines ir nebiržines akcijas.

5.

Investicinių fondų akcijos (vienetai)

Ši kategorija apima turimas pinigų rinkos fondų (PRF) ir ne PRF investicinių fondų (t. y. investicinių fondų, išskyrus PRF) išleistas akcijas ar vienetus.

5.1

PRF akcijos (vienetai)

Turimos PRF išleistos akcijos ar vienetai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 2 straipsnyje.

5.2

Ne PRF akcijos (vienetai)

Turimos investicinių fondų (IF), išskyrus PRF, išleistos akcijos ar vienetai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) 1 straipsnyje.

6.

Pensijų fondo atsargos

Ši kategorija apima:

PF reikalavimus pensijų valdytojams, kaip apibrėžta 2010 m. ESS 5.186 ir 17.78 dalyse;

PF finansinius reikalavimus perdraudimo įmonėms, susijusioms su pensijų atsargomis (perdraudimo atgautinos sumos).

7.

Išvestinės finansinės priemonės

Išvestinės finansinės priemonės yra finansinės priemonės, susietos su konkrečia finansine priemone, rodikliu ar žaliava, pagal kurias finansų rinkose galima atskirai prekiauti konkrečia finansų rizika.

Ši kategorija apima:

pasirinkimo sandorius;

varantus;

ateities sandorius;

išankstinius sandorius;

apsikeitimo sandorius;

kredito išvestines finansines priemones.

Išvestinės finansinės priemonės balanse apskaitomos bendrąja rinkos verte. Atskiros išvestinių priemonių sutartys, turinčios teigiamą rinkos vertę, apskaitomos balanso turto pusėje, o sutartys, turinčios neigiamą rinkos vertę, apskaitomos balanso įsipareigojimų pusėje.

Bendrieji būsimieji įsipareigojimai, atsirandantys iš išvestinių priemonių sutarčių, neturėtų būti apskaitomi kaip balanso straipsniai.

Išvestinės finansinės priemonės gali būti apskaitomos grynąja verte, taikant skirtingus vertinimo metodus. Tuo atveju, kai yra prieinamos tik grynosios pozicijos arba kai pozicijos yra apskaitytos ne rinkos verte, turi būti teikiamos šios pozicijos.

Ši kategorija neapima išvestinių finansinių priemonių, kurios nėra apskaitomos balanse pagal nacionalines taisykles.

8.

Kitos gautinos (mokėtinos) sumos

Tai yra likęs balanso turto dalies straipsnis, apibrėžiamas kaip „kitur neįtrauktas turtas“. NCB gali reikalauti šioje kategorijoje pateikti duomenis apie konkrečias subpozicijas, tokias kaip:

gautinus dividendus;

sukauptas gautinas indėlių palūkanas;

sukauptas gautinas paskolų palūkanas;

sukauptas gautinas skolos vertybinių popierių palūkanas;

sukauptus gautinus nuompinigius;

gautinas sumas, nesusijusias su pagrindine PF veikla.

9.

Nefinansinis turtas

Materialusis ir nematerialusis turtas, išskyrus finansinį turtą.

Šiai kategorijai priskiriamas būstas, kiti pastatai ir statiniai, mašinos ir įranga, vertybės, intelektinės nuosavybės produktai, pvz., kompiuterių programinė įranga ir duomenų bazės.


ĮSIPAREIGOJIMAI

Priemonių kategorija

Pagrindinių požymių aprašas

10.

Gautos paskolos

PF kreditoriams mokėtinos sumos, išskyrus sumas, susijusias su perleidžiamųjų vertybinių popierių išleidimu. Šią kategoriją sudaro:

paskolos: paskolos, suteiktos PF, kurios yra patvirtintos neperleidžiamaisiais dokumentais arba nėra patvirtintos dokumentais;

atpirkimo sandoriai ir atpirkimo pobūdžio operacijos su pinigų įkeitimu: grynųjų pinigų, gautų už vertybinius popierius, PF parduotus nustatyta kaina ir griežtai įsipareigojant atpirkti tuos pačius (ar panašius) vertybinius popierius nustatyta kaina nurodytą dieną ateityje, atitiktinys. PF gautos sumos už vertybinius popierius, perleistus trečiajai šaliai („laikinam įgijėjui“), turi būti įrašomos čia, jeigu yra tvirtas įsipareigojimas įvykdyti atvirkštinę operaciją, o ne tiesiog yra galimybė tai padaryti. Tai reiškia, kad PF operacijos metu išlaiko tų vertybinių popierių riziką ir naudą;

pinigų įkaitas, gautas už vertybinių popierių skolinimą: sumos, gautos už vertybinius popierius, laikinai perleistus trečiajai šaliai vertybinių popierių skolinimo už pinigų įkaitą forma;

pinigų įkaitas, gautas vykdant veiklą, susijusią su laikinu aukso perleidimu už įkaitą.

11.

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

PF išleisti vertybiniai popieriai, išskyrus nuosavybės priemones, kurios paprastai yra perleidžiamosios finansinės priemonės, kuriomis prekiaujama antrinėse rinkose arba kurios gali būti užskaitytos rinkoje, ir turėtojui nesuteikia jokių nuosavybės teisių institucijos emitentės atžvilgiu.

12.

Nuosavybės priemonės

Žr. 4 kategoriją.

13.

Techniniai atidėjiniai

PF turima kapitalo suma jos pensijų fondo dalyvių būsimiems pensijų reikalavimams tenkinti.

13.1

Iš jų pensiniai įsipareigojimai/teisės

PF turima kapitalo suma jos pensijų sistemų būsimiems reikalavimams tenkinti.

Pensiniai įsipareigojimai/teisės, iš jų: apibrėžtos įmokos sistemos

PF turima kapitalo vertė jos apibrėžtų įmokų sistemos pensijų fondo dalyvių būsimiems pensijų reikalavimams tenkinti.

Apibrėžtų įmokų sistemoje mokamos išmokos priklauso nuo pensijos sistemos įgyto turto veiklos rezultatų. Apibrėžtų įmokų sistemos įsipareigojimas reiškiamas dabartine fondo turto rinkos verte.

Pensiniai įsipareigojimai/teisės, iš jų: apibrėžtos išmokos sistemos

PF turima kapitalo vertė jos apibrėžtų išmokų sistemos pensijų fondo dalyvių būsimiems pensijų reikalavimams tenkinti.

Apibrėžtų išmokų pensijų sistemoje dalyvaujantiems darbuotojams pažadėtų pensijos išmokų lygis nustatomas pagal iš anksto suderintą formulę. Apibrėžtų išmokų pensijos sistemos įsipareigojimas yra lygus dabartinei žadamų išmokų vertei.

Menamos apibrėžtų įmokų sistemos ir mišrios sistemos priskiriamos apibrėžtų išmokų sistemoms (2010 m. ESS 17.59 dalis). Menama apibrėžtų įmokų sistema yra panaši į apibrėžtų įmokų sistemą, tačiau pagal ją užtikrinama minimali mokėtina suma. Mišriosioms sistemoms būdingi ir apibrėžtų išmokų, ir apibrėžtų įmokų sistemų bruožai. Šios sistemos vadinamos mišriosiomis todėl, kad taikomos tiek apibrėžtų išmokų, tiek apibrėžtų įmokų sistemų nuostatos, arba todėl, kad jos yra menamos apibrėžtų įmokų sistemos, kurioms taip pat taikomos apibrėžtų išmokų arba apibrėžtų įmokų sistemų nuostatos.

13.2

Pensijų fondų reikalavimai pensijų valdytojams

Žr. 6 kategoriją.

13.3

Nepensiniai įsipareigojimai/teisės

Jei grynųjų įmokų yra daugiau nei išmokų, draudimo sistemos įsipareigojimai gavėjams padidėja (apibrėžta 2010 m. ESS 5.187 dalyje).

14.

Išvestinės finansinės priemonės

Žr. 7 kategoriją.

15.

Kitos gautinos (mokėtinos) sumos

Tai yra likusių įsipareigojimų straipsnis balanse, apibrėžiamas kaip „kitur neįtraukti įsipareigojimai“. NCB gali reikalauti šioje kategorijoje pateikti duomenis apie konkrečias subpozicijas, tokias kaip:

mokėtinas sumas, nesusijusias su pagrindine PF veikla, t. y. tiekėjams mokėtinas sumas, mokesčius, darbo užmokestį, socialines įmokas ir t. t.;

atidėjinius, priskiriamus įsipareigojimams trečiosioms šalims, t. y. pensijas, dividendus ir t. t.;

grynąsias pozicijas, atsirandančias iš vertybinių popierių skolinimo be piniginio įkaito;

grynąsias sumas, mokėtinas dėl atsiskaitymų ateityje už sandorius vertybiniais popieriais;

sukauptas mokėtinas paskolų palūkanas.

16.

Grynoji vertė

Tai yra balanso balansuojantis straipsnis (B.90) (2010 m. ESS 7.02 dalis). Į balansą įrašyto turto ir įsipareigojimų likučių vertė nustatoma pagal tinkamas kainas, paprastai – rinkos kainas, vyraujančias balanso datą. Tačiau apibrėžtų išmokų pensijų sistemoje, dalyvaujantiems darbuotojams pažadėtų pensijos išmokų lygis nustatomas pagal iš anksto suderintą formulę. Apibrėžtų išmokų pensijų sistemų įsipareigojimas lygus numatytų išmokų esamai vertei ir todėl apibrėžtų išmokų pensijų plane grynoji vertė gali būti kita nei nulis.

Apibrėžtų įmokų sistemoje mokamos išmokos priklauso nuo pensijos sistemos įgyto turto veiklos rezultatų. Apibrėžtų įmokų sistemos įsipareigojimas reiškiamas dabartine fondo turto rinkos verte. Fondo grynoji vertė visada lygi nuliui.

2 DALIS

Kiekvieno vertybinio popieriaus požymių aprašai

B lentelė

Kiekvieno vertybinio popieriaus požymių aprašai

Laukas

Aprašas

Vertybinio popieriaus identifikavimo kodas

Unikalus vertybinį popierių identifikuojantis kodas, laikantis NCB nurodymų (pvz., NCB identifikavimo numeris, CUSIP, SEDOL). Laikui bėgant šis kodas privalo būti išlaikomas nuoseklus.

Vienetų skaičius arba suvestinė nominalioji vertė

Vertybinio popieriaus vienetų skaičius arba bendra nominali vertė, jeigu prekiaujama vertybinio popieriaus verte, o ne vienetais, išskyrus sukauptas palūkanas.

Kaina

Vertybinio popieriaus vieneto rinkos kaina arba bendros nominalios vertės procentinė dalis, jeigu prekiaujama vertybinio popieriaus verte, o ne vienetais. NCB taip pat gali reikalauti šioje pozicijoje pateikti sukauptas palūkanas.

Kotiravimo pagrindas

Rodo, ar vertybinis popierius kotiruojamas procentiniu dydžiu ar vienetais.

Bendra vertė

Bendra vertybinio popieriaus rinkos vertė. Vertybinių popierių, kuriais prekiaujama vienetais, atveju ši vertė yra lygi vertybinių popierių skaičiui, padaugintam iš vieneto kainos. Kai prekiaujama vertybinių popierių verte, o ne vienetais, ši vertė yra lygi bendrai nominaliai vertei, padaugintai iš nominalia verte dalimi išreikštos kainos.

NCB privalo iš esmės reikalauti sukauptas palūkanas pateikti šioje pozicijoje arba atskirai. Vis dėlto NCB gali savo nuožiūra pareikalauti duomenų be sukauptų palūkanų.

Finansiniai sandoriai

Vertybinio popieriaus pirkimų, atėmus pardavimus (vertybiniai popieriai turto pusėje) arba išleidimų, atėmus išpirkimus (vertybiniai popieriai įsipareigojimų pusėje) suma, apskaitant sandorių verte eurais.

Nupirkti vertybiniai popieriai (turtas) arba išleisti vertybiniai popieriai (įsipareigojimai)

Vertybinio popieriaus pirkimų (vertybiniai popieriai turto pusėje) arba išleidimų (vertybiniai popieriai įsipareigojimų pusėje) suma, apskaitant sandorių verte.

Parduoti vertybiniai popieriai (turtas) arba išpirkti vertybiniai popieriai (įsipareigojimai)

Vertybinio popieriaus pardavimų (vertybiniai popieriai turto pusėje) arba išpirkimų (vertybiniai popieriai įsipareigojimų pusėje) suma, apskaitant sandorių verte.

Vertybinio popieriaus apskaitos valiuta

Valiutos, naudojamos vertybinio popieriaus kainai ir (arba) likučio vertei išreikšti, ISO kodas arba jo ekvivalentas.

Kiti apimties pasikeitimai nominalia verte

Kiti turimų vertybinių popierių apimties pasikeitimai nominalia verte nominalia valiuta (vienetais) ar eurais.

Kiti apimties pasikeitimai rinkos verte

Kiti turimų vertybinių popierių apimties pasikeitimai rinkos verte eurais.

Portfelinės investicijos arba tiesioginės investicijos

Investicijų funkcija pagal jų klasifikaciją mokėjimų balanso statistikoje (1).

Emitento šalis

Emitento rezidavimo vieta. Investicinių fondų akcijų (vienetų) atveju emitento šalis reiškia vietą, kurioje reziduoja investicinis fondas, o ne fondo valdytojo rezidavimo vietą.

3 DALIS

Pensijų sistemų dalyvių skaičiaus aprašai

C lentelė

Pensijų sistemų dalyvių skaičiaus aprašai

Kategorija

Aprašas

1.

Pensijų sistemų dalyvių skaičius (iš viso)

Bendras pensijų sistemų dalyvių skaičius. Ši skaičius lygus aktyvių dalyvių, dalyvių, kuriems išmokų mokėjimas atidėtas, ir išėjusių į pensiją dalyvių sumai.

Žr. 2, 3 ir 4 kategorijas.

2.

iš jų aktyvūs dalyviai

Pensijų sistemos aktyvių dalyvių skaičius.

Aktyvus dalyvis – pensijų sistemos dalyvis, kuris moka įmokas (ir (arba) kurio vardu mokamos įmokos) ir kaupia turtą arba sukaupė turtą praeityje ir dar neišėjo į pensiją.

3.

iš jų dalyviai, kuriems išmokų mokėjimas atidėtas

Pensijos sistemos dalyvių, kuriems išmokų mokėjimas atidėtas, skaičius.

Dalyvis, kuriam išmokų mokėjimas atidėtas, yra pensijų sistemos dalyvis, kuris daugiau nemoka įmokų ar nekaupia išmokų sistemoje, tačiau dar nepradėjo gauti išmokų išėjusiems į pensiją iš tos sistemos.

4.

iš jų išėję į pensiją dalyviai

Pensijų sistemos išėjusių į pensiją dalyvių skaičius.

Išėjęs į pensiją dalyvis – pensijų sistemos dalyvis, kuris daugiau nemoka įmokų ir nekaupia išmokų sistemoje ar pradėjo gauti išmokas išėjusiems į pensiją iš tos sistemos.

4 DALIS

Sektorių aprašai

2010 m. ESS pateikiama standartinė sektorių klasifikacija. D lentelėje pateikiamas išsamus sektorių, kuriuos NCB privalo perkelti į savo nacionalines klasifikacijas pagal šį reglamentą, aprašas. euro zonos valstybėse narėse reziduojančios kitos sandorio šalys nurodomos pagal jų sektorių remiantis Europos Centrinio Banko (ECB) statistikos tikslais sudarytais sąrašais ir kitų sandorio šalių statistinės klasifikacijos gairėmis, pateiktomis ECB dokumente „Pinigų finansų įstaigų ir rinkų statistikos sektoriaus vadovas: gairės dėl klientų statistinės klasifikacijos“.

D lentelė

Sektorių aprašai

Sektorius

Aprašas

1.

PFĮ

PFĮ, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 1 straipsnyje. Šį sektorių sudaro NCB (S.121), kredito įstaigos, kaip apibrėžta Sąjungos teisėje, PRF, kitos finansų įstaigos, kurių veikla yra priimti indėlius ir (arba) artimus indėlių pakaitalus iš subjektų, kurie nėra PFĮ, ir savo sąskaita, bent jau ekonomine prasme, teikti paskolas ir (arba) investuoti į vertybinius popierius, ir elektroninių pinigų įstaigos, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas elektroninių pinigų leidimo forma (S.122).

2.

Valdžios sektorius

Valdžios sektorių (S.13) sudaro instituciniai vienetai, ne rinkos gamintojai, kurių produkcija skirta individualiam ir kolektyviniam vartojimui ir kuriuos finansuoja privalomieji kitiems sektoriams priklausančių vienetų mokėjimai, ir instituciniai vienetai, kurie daugiausia verčiasi nacionalinių pajamų ir turto perskirstymu (2010 m. ESS, 2.111–2.113 dalys).

3.

Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai

Kitų finansinių tarpininkų, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus, subsektorių (S.125) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas, prisiimant įsipareigojimus kitokia nei pinigų, indėlių (arba artimų indėlių pakaitalų), IF akcijų (vienetų) forma arba susijusius su institucinių vienetų draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemomis. Šis subsektorius apima ir finansinių priemonių bendroves, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1075/2013 (ECB/2013/40) (2010 m. ESS, 2.86–2.94 dalys).

Finansinių pagalbinių įmonių subsektorių (S.126) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra glaudžiai susijusi su finansiniu tarpininkavimu, tačiau kai pačios bendrovės nėra finansų tarpininkės. Šis subsektorius taip pat apima pagrindines buveines, kurių visos patronuojamosios bendrovės arba dauguma jų yra finansų bendrovės (2010 m. ESS 2.95–2.97 dalys).

Priklausomų finansų įstaigų ir pinigų skolintojų subsektorių (S.127) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurios nevykdo finansinio tarpininkavimo veiklos ir neteikia pagalbinių finansinių paslaugų, o su didžiąja dalimi jų turto ar jų įsipareigojimų susiję sandoriai nėra sudaromi atviroje rinkoje. Šiam subsektoriui priskiriamos kontroliuojančiosios bendrovės, kurios nuosavybės teise valdo patronuojamųjų bendrovių grupės akcinį kapitalą (kontrolinį akcijų paketą) ir kurių pagrindinė veikla yra tos grupės nuosavybės teisių turėjimas, neteikiant jokios kitos paslaugos įmonėms, kuriose akcinis kapitalas yra laikomas, t. y. jos neadministruoja arba nevaldo kitų vienetų (2010 m. ESS, 2.98 ir 2.99 dalys).

4.

Ne PRF IF

IF, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) 1 straipsnyje. Šį subsektorių sudaro visos kolektyvinio investavimo įmonės, išskyrus PRF, kurios investuoja į finansinį ir (arba) nefinansinį turtą, kai tuo siekiama investuoti iš visuomenės surinktą kapitalą (S.124).

5.

Draudimo bendrovės

Draudimo bendrovės (DB, S.128), kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1374/2014 (ECB/2014/50) 1 straipsnyje.

6.

Pensijų fondai

PF, kaip apibrėžta šio reglamento 1 straipsnyje (S.129).

6.1

Pensijų valdytojai

Pensijų valdytojai, kaip apibrėžta šio reglamento 1 straipsnyje.

7.

Ne finansų bendrovės

Ne finansų bendrovių sektorių (S.11) sudaro instituciniai vienetai, kurie yra nepriklausomi juridiniai vienetai ir rinkos gamintojai, kurių pagrindinė veikla yra prekių gamyba ir nefinansinių paslaugų teikimas. Šiam sektoriui taip pat priskiriamos ne finansų kvazibendrovės (2010 m. ESS, 2.45–2.50 dalys).

8.

Namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos

Namų ūkių sektoriui (S.14) priskiriami asmenys ar asmenų grupės, kurie yra vartotojai, taip pat verslininkai, gaminantys rinkos prekes ir teikiantys nefinansines ir finansines paslaugas (rinkos gamintojai), jei prekes gamina ir paslaugas teikia ne atskiri vienetai, kurie laikomi kvazibendrovėmis. Šiam sektoriui taip pat priskiriami asmenys ar asmenų grupės, gaminantys prekes ir teikiantys nefinansines paslaugas išimtinai savo galutiniam naudojimui. Namų ūkių sektorius apima juridinio asmens statuso neturinčias individualiąsias įmones ir partnerystes, išskyrus laikomas kvazibendrovėmis, kurios yra rinkos gamintojai (2010 m. ESS, 2.118–2.128 dalys).

Namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų (NŪPTNPI) sektorių (S.15) sudaro ne pelno institucijos, kurios yra atskiri juridiniai vienetai, teikiantys paslaugas namų ūkiams, ir kurie yra privatieji ne rinkos gamintojai. Jų pagrindiniai ištekliai – savanoriškos įmokos grynaisiais arba natūra iš namų ūkių kaip vartotojų, iš valdžios sektoriaus mokėjimų ir nuosavybės pajamų (2010 m. ESS, 2.129 ir 2.130 dalys).

5 DALIS

Finansinių sandorių ir patikslinimų dėl perkainojimo aprašai

1.

Finansiniai sandoriai reiškia sandorius, atsirandančius dėl finansinio turto ar įsipareigojimų atsiradimo, panaikinimo ar nuosavybės pakeitimo. Šie sandoriai yra matuojami skirtumu tarp likučių pozicijų laikotarpių pabaigos ataskaitinėmis dienomis, iš kurio pašalinamas pokyčių dėl „patikslinimų dėl perkainojimo“ (sukelto kainos ir valiutų kurso pasikeitimų) ir „perklasifikavimų ir kitokių patikslinimų“ įtakos poveikis. Tam, kad būtų surinkta informacija apie finansinius sandorius, ECB reikia statistinės informacijos patikslinimų forma, įskaitant „perklasifikavimus ir kitokius patikslinimus“ bei „kainos ir valiutų kurso perkainojimus“.

2.

Patikslinimai dėl perkainojimo reiškia turto ir įsipareigojimų įvertinimo pasikeitimus, atsirandančius dėl turto ir įsipareigojimų kainų pasikeitimų ir (arba) dėl valiutų kursų poveikio užsienio valiuta išreikšto turto ir įsipareigojimų vertei, išreikštai eurais. Patikslinimas dėl turto (įsipareigojimų) perkainojimų dėl kainos rodo turto (įsipareigojimų) vertės pasikeitimus, atsirandančius pasikeičiant kainai, kuria turtas (įsipareigojimai) yra apskaitomas arba juo prekiaujama. Kainos perkainojimai apima laikotarpio pabaigos likučių vertės pasikeitimus, atsirandančius dėl jų apskaitinės vertės pasikeitimų, t. y. vertės padidėjimą (sumažėjimą). Dėl valiutų ir euro santykio kaitos nuo vieno iki kito ataskaitinio laikotarpio pabaigos pasikeičia turto (įsipareigojimų) užsienio valiuta vertė, kai ji išreiškiama eurais. Kadangi šie pokyčiai reiškia vertės padidėjimą (sumažėjimą), atsirandantį ne dėl finansinių sandorių, šį poveikį būtina pašalinti iš duomenų apie sandorius. Iš esmės patikslinimai dėl perkainojimo taip pat turi apimti vertės pasikeitimus, atsirandančius dėl turto (įsipareigojimų) sandorių, t. y. įvykusį padidėjimą (sumažėjimą), tačiau šiuo požiūriu nacionalinė praktika yra nevienoda.

3.

Visiški (daliniai) paskolų nurašymai reiškia į balansą įrašytos paskolos vertės sumažėjimą, kai paskola laikoma beverčiu turtu (visiškas nurašymas) arba kai laikoma, kad paskola nebus visiškai grąžinta (dalinis nurašymas). Visiški (daliniai) paskolų nurašymai, pripažinti tuo metu, kai paskola parduota arba perleista trečiajai šaliai, kai įmanoma juos nustatyti, taip pat įtraukiami.


(1)  2011 m. gruodžio 9 d. Europos Centrinio Banko gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitomybės reikalavimų išorės sektoriaus statistikos srityje (OL L 65, 2012 3 3, p. 1).


III PRIEDAS

BŪTINIEJI STANDARTAI, KURIUOS TURI TAIKYTI FAKTINĖ ATSKAITINGOJI VISUMA

Atskaitingieji agentai turi laikytis šių būtinųjų standartų, kad vykdytų Europos Centrinio Banko (ECB) statistinės atskaitomybės reikalavimus.

1.

Būtinieji perdavimo standartai:

a)

ataskaitos turi būti teikiamos laiku ir laikantis atitinkamo nacionalinio centrinio banko (NCB) nustatytų terminų;

b)

statistinių ataskaitų forma ir formatas turi atitikti atitinkamo NCB nustatytus techninius atskaitomybės reikalavimus;

c)

atskaitingasis agentas atitinkamam NCB turi pateikti vieno arba daugiau asmenų kontaktinius duomenis;

d)

turi būti laikomasi duomenų perdavimo atitinkamam NCB techninių specifikacijų;

e)

atskaitomybės apie kiekvieną vertybinį popierių atveju, jei atitinkamas NCB to reikalauja, atskaitingieji agentai privalo pateikti papildomą informaciją (pvz., emitento pavadinimą, emisijos datą), reikalingą vertybiniams popieriams, kurių vertybinių popierių identifikavimo kodai yra klaidingi arba viešai neprieinami, identifikuoti.

2.

Būtinieji tikslumo standartai:

a)

statistinė informacija turi būti teisinga: turi būti laikomasi visų tiesinių apribojimų (pvz., tarpinių rezultatų suma turi būti lygi bendrai sumai);

b)

atskaitingieji agentai turi sugebėti pateikti informaciją apie pokyčius, kurie matyti iš pateiktų duomenų;

c)

statistinė informacija turi būti išsami, joje negali būti nuolatinių ir struktūrinių spragų; esamos spragos turėtų būti pripažintos, paaiškintos atitinkamam NCB ir, jei taikytina, kuo greičiau užpildytos;

d)

atskaitingieji agentai turi vadovautis atitinkamo NCB nustatytais techninio duomenų perdavimo matmenimis, skaičių apvalinimo metodika ir dešimtainiais skaitmenimis.

3.

Būtinieji sąvokų atitikties standartai:

a)

statistinė informacija turi atitikti šiame reglamente pateiktas apibrėžtis ir klasifikacijas;

b)

jeigu nukrypstama nuo šių apibrėžčių ir klasifikacijų, atskaitingieji agentai turi reguliariai stebėti skirtumą tarp naudojamos priemonės ir šiame reglamente nustatytos priemonės ir nustatyti jo dydį;

c)

atskaitingieji agentai turi sugebėti paaiškinti perduotų duomenų trūkius lyginant su ankstesnių laikotarpių skaičiais.

4.

Būtinieji pataisymų standartai:

Turi būti laikomasi ECB ir atitinkamo NCB nustatytos pataisymų tvarkos ir procedūrų. Pataisymai, kurie skiriasi nuo įprastų pataisymų, turi būti pateikti kartu su aiškinamuoju raštu.