10.9.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 320/39


TARYBOS REKOMENDACIJA

2018 m. liepos 13 d.

dėl 2018 m. Prancūzijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2018 m. Prancūzijos stabilumo programos

(2018/C 320/09)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (1), ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (2), ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)

2017 m. lapkričio 22 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2018 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Ji tinkamai atsižvelgė į 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2018 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus. 2017 m. lapkričio 22 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 taip pat priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Prancūzija nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Tą pačią datą Komisija taip pat priėmė rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos; tą rekomendaciją Europos Vadovų Taryba patvirtino 2018 m. kovo 22 d.2018 m. gegužės 14 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos (3) (toliau – euro zonai skirta rekomendacija);

(2)

kaip valstybė narė, kurios valiuta yra euro, atsižvelgdama į glaudžias ekonominės ir pinigų sąjungos šalių ekonomikos sąsajas, Prancūzija turėtų užtikrinti, kad euro zonai skirta rekomendacija būtų visiškai ir laiku įgyvendinta, kaip nurodyta toliau išdėstytose rekomendacijose, visų pirma 1 ir 2 rekomendacijose;

(3)

2018 m. kovo 7 d. paskelbta 2018 m. Prancūzijos ataskaita. Joje įvertinta Prancūzijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2017 m. liepos 11 d. Tarybos priimtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas (4), veiksmai, kurių Prancūzija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais priimtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, ir Prancūzijos pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“; Į ją įtraukti ir nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatai, kurie taip pat buvo paskelbti 2018 m. kovo 7 d. Remdamasi savo analize, Komisija padarė išvadą, kad Prancūzijoje yra susidaręs makroekonominis disbalansas. Visų pirma pažeidžiamumas susijęs su didele valdžios sektoriaus skola ir lėta konkurencingumo raida mažo našumo augimo sąlygomis. Ypač didelė neigiamų padarinių Prancūzijos ekonomikai rizika ir, atsižvelgiant į šalies ekonomikos dydį, neigiamo šalutinio poveikio visai ekonominei ir pinigų sąjungai rizika;

(4)

2018 m. balandžio 25 d. Prancūzija pateikė savo 2018 m. nacionalinę reformų programą ir savo 2018 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(5)

į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų (toliau – ESI fondai) programas. Kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (5) 23 straipsnyje, Komisija, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimų. Kaip naudotųsi šia nuostata, Komisija išsamiau nurodė priemonių, kuriomis ESI fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairėse;

(6)

laiku ir tvariai panaikinus perviršinį deficitą ir atsižvelgiant į Tarybos sprendimą (ES) 2018/924 (6) panaikinti perviršinio deficito procedūrą, Prancūzijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir pereinamojo laikotarpio skolos taisyklė. 2018 m. stabilumo programoje Vyriausybė planuoja laipsnišką valdžios sektoriaus deficito pagerėjimą nuo – 2,6 % BVP 2017 m. iki + 0,3 % BVP 2022 m. Vidutinės trukmės biudžeto tikslo – 0,4 % BVP struktūrinio deficito – per 2018 m. stabilumo programos laikotarpį neplanuojama pasiekti. 2018 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis su BVP sumažės nuo 97,0 % 2017 m. iki 89,2 % 2022 m. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos tos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. Vis dėlto priemonės, kurių reikia norint pasiekti planuojamus deficito tikslus 2019 m. ir vėliau, nėra pakankamai konkretizuotos;

(7)

2017 m. liepos 11 d. Taryba rekomendavo Prancūzijai užtikrinti, kad 2018 m. grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų (7) nominalusis augimas neviršytų 1,2 % – tai atitiktų 0,6 % BVP metinį struktūrinį koregavimą. Be to, buvo konstatuota, kad, vertinant 2018 m. biudžeto plano projektą, o vėliau – 2018 m. biudžeto rezultatus, reikės tinkamai atsižvelgti į tikslą siekti fiskalinės krypties, kuri padėtų stiprinti vykstantį atsigavimą ir užtikrinti viešųjų finansų tvarumą. Remiantis Komisijos atliktu Prancūzijos ekonomikos atsigavimo tvirtumo vertinimu, atliktu rengiant nuomonę dėl šalies 2018 m. biudžeto plano projekto, ir kartu deramai atsižvelgus į jos tvarumo uždavinius, nereikia atsižvelgti į jokius papildomus elementus. Remiantis Komisijos 2018 m. pavasario prognoze, esama rizikos, kad 2018 m. bus labai nukrypta nuo rekomenduojamo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinės trukmės biudžeto tikslo.

(8)

atsižvelgiant į 60 % BVP viršijantį Prancūzijos valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykį ir prognozuojamą 0,6 % gamybos apimties atotrūkį, 2019 m. grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalusis augimas turėtų neviršyti 1,4 % – tai atitinka struktūrinį 0,6 % BVP koregavimą pagal bendrai sutartą koregavimo matricą taikant Stabilumo ir augimo paktą. Remiantis Komisijos 2018 m. pavasario prognoze, jeigu politika nesikeis, esama rizikos labai nukrypti nuo to reikalavimo 2019 m., taip pat 2018–2019 m. vertinant kartu. Prognozuojama, kad 2018 ir 2019 m. Prancūzija prima facie nesilaikys pereinamojo laikotarpio skolos taisyklės. Apskritai Taryba mano, kad nuo 2018 m. turėtų būti imtasi reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Stabilumo ir augimo pakto nuostatų. Būtų apdairu bet kokias nenumatytas pajamas naudoti tolesniam valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykio mažinimui;

(9)

viešųjų išlaidų lygis Prancūzijoje yra didžiausias Sąjungoje. Prognozuojama, kad išlaidų santykis 2018 m. sieks 56,0 % BVP – 10,6 proc. punkto daugiau nei Sąjungos vidurkis. Nors pastaraisiais metais vykdyti konsolidavimo strategiją labai padėjo mažėjančios palūkanų normos ir mažinamos viešosios investicijos, mažai tikėtina, kad vidutiniu laikotarpiu palūkanų normos išliks mažos, o rentabilių investicijų mažinimas gali pakenkti ekonominiam potencialui ateityje. Nuo 2014 m. atliekamos išlaidų peržiūros nepadėjo daug sutaupyti, o veiksmingumas padidėjo nedaug dėl nevykdomų tinkamų tolesnių veiksmų ir mažos politinės atsakomybės. Naujausios išlaidų peržiūros strategijos buvo atsisakyta ir ją pakeis 2022 m. viešieji veiksmai (Action Publique 2022), kurių principai išdėstyti 2017 m. spalio mėn. Vyriausybės suteiktuose įgaliojimuose. 2022 m. viešųjų veiksmų komitetas (Comité Action Publique 2022) turi anksčiau nei 2018 m. vasarą parengti ataskaitą ir išnagrinėti, kokių priemonių reikia imtis. Tačiau dar nepasiūlyta aiškiai apibrėžtų priemonių, o naujų lėšų pagal šią sistemą bus sutaupyta tik nuo 2020 m. Siekiant trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu patenkinti dabartinius fiskalinio konsolidavimo poreikius būtų naudinga greitai įgyvendinti išlaidų mažinimo priemones;

(10)

šiuo metu Prancūzijoje egzistuoja 37 skirtingos pensijų sistemos. Jos taikomos įvairioms darbuotojų grupėms ir veikia pagal skirtingas taisykles. Palaipsniui suvienodintos taisyklės padidintų sistemos skaidrumą, padidintų teisingumą skirtingų kartų atžvilgiu ir palengvintų darbo jėgos judumą. Geriau kontroliuoti viešąsias išlaidas taip pat padėtų, jei skaičiavimo taisyklės būtų suderintos. Nors jau priimtos pensijų reformos turėtų sumažinti viešųjų pensijų išlaidų santykį ilguoju laikotarpiu, sukūrus paprastesnę ir veiksmingesnę pensijų sistemą būtų galima dar daugiau sutaupyti ir tai padėtų sumažinti viešųjų finansų tvarumo riziką vidutiniu laikotarpiu. Fondo La Fondation pour la recherche sur les administrations et les politiques publiques (iFRAP) neseniai atlikto tyrimo duomenimis, suderinus skirtingas viešojo ir privačiojo sektorių pensijų sistemas, iki 2022 m. būtų galima sutaupyti daugiau nei 5 mlrd. EUR viešųjų išlaidų;

(11)

nedarbo lygis sumažėjo nuo 10,4 % 2015 m. iki 9,4 % 2017 m. ir prognozuojama, kad kelerius ateinančius metus jis toliau mažės, o užimtumo lygis 2017 m. padidėjo iki 70,6 %. Tačiau darbo rinkos sąlygos jaunimui, žemos kvalifikacijos darbuotojams ir migrantų kilmės asmenims (tiek pirmosios, tiek antrosios kartos) tebėra palyginti sudėtingos. 2017 m. darbą turėjo tik 55,6 % ne ES gimusių asmenų (20–64 m. amžiaus), t. y. 17,0 proc. punkto mažiau nei Prancūzijoje gimusių asmenų. Skurdžiausių vietovių (Quartiers de la politique de la ville) gyventojai, įskaitant migrantų kilmės asmenis, ir toliau susiduria su sunkumais darbo rinkoje. Nepaisant politikos priemonių, mokymosi rezultatai gana daug priklauso nuo socioekonominės padėties ir migrantų kilmės statuso; šie veiksniai taip pat trukdo integruotis į darbo rinką. Be to, esama diskriminacijos darbo rinkoje požymių. Siekiant skatinti lygias galimybes darbo rinkoje, labai svarbūs veiksniai yra veiksminga aktyvi užimtumo srities parama, įskaitant kalbų mokymą, intensyvų profesinį konsultavimą ir paramą įsidarbinant, taip pat ryžtingesni kovos su diskriminacine praktika veiksmai;

(12)

2016 m. Darbo įstatymu, kuriuo modernizuojamas socialinis dialogas ir užtikrinami profesinių karjerų modeliai, siekiama pagerinti įmonių galimybes prisitaikyti prie ekonominių ciklų ir sumažinti pagal laikinas darbo sutartis dirbančių darbuotojų skaičių. Nors daugiau žmonių įdarbinama pagal neterminuotas darbo sutartis, išlieka darbo rinkos segmentacijos problema, todėl reikėtų skatinti perėjimą prie darbo pagal neterminuotas darbo sutartis. Šiame kontekste svarbu baigti įgyvendinti tebevykdomą plataus užmojo reformų programą, kuri apima neseniai priimtą Darbo įstatymo reformą, planuojamą nedarbo išmokų sistemos pertvarkymą ir profesinio rengimo bei mokymo sistemos, įskaitant pameistrystę, reformą;

(13)

laipsniškai įgyvendinamos darbo jėgos mokesčių pleišto mažinimo priemonės nuo 2013 m. padidino Prancūzijos sąnaudų konkurencingumą, tačiau anksčiau susikaupę nuostoliai dar nevisiškai padengti. Kalbant apie vidutinį darbo užmokestį, 2016 m. Prancūzijoje darbdavių mokamų socialinio draudimo įmokų tarifai kaip procentinė visų darbo sąnaudų dalis vis dar buvo vieni didžiausių Sąjungoje. Esamos darbo jėgos sąnaudų mažinimo politikos priemonės nuo 2019 m. turėtų būti toliau konsoliduojamos ir stiprinamos: paskelbta apie mokesčių kredito konkurencingumui ir užimtumui skatinti (CICE) pakeitimą bendru darbdavių mokamų socialinio draudimo įmokų sumažinimu ir nustatytos papildomos mažesnį darbo užmokestį gaunantiems asmenims skirtos lengvatos, kuriomis siekiama skatinti žemos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimą;

(14)

nuo 2013 m. Prancūzijos minimalus darbo užmokestis indeksuojamas pagal šalies indeksavimo taisyklę be jokių ad hoc didinimų. Todėl dėl mažos infliacijos ir vangaus darbo užmokesčio augimo jis didėjo lėčiau nei standartinis darbo užmokestis (1,23 % 2017 m., palyginti su 1,31 % vidutinio darbo užmokesčio augimu). Nors minimalus darbo užmokestis, palyginti su vidutiniu, yra didelis vertinant tarptautiniu mastu, su minimaliu darbo užmokesčiu susijusios darbo sąnaudos labai sumažėjo sumažinus socialines įmokas. Tokie sumažinimai bus taikomi aktyviau ir nuo 2019 m. bus pradėti taikyti nuolat. Nors minimalaus darbo užmokesčio indeksavimas yra svarbus veiksnys siekiant išsaugoti darbuotojų perkamąją galią, pagal dabartinį mechanizmą (vienintelį Sąjungoje) darbo užmokestis gali būti koreguojamas tik pasikeitus sąlygoms, o tai gali turėti neigiamų pasekmių konkurencingumui. Nepriklausomų ekspertų grupė kasmet vertina minimalų darbo užmokestį ir pateikia neprivalomą nuomonę dėl jo pokyčių. 2017 m. grupė rekomendavo peržiūrėti indeksavimo taisyklę, pavyzdžiui, apribojant ją tik su infliacija susijusiu indeksavimu;

(15)

dabartinė pirminio profesinio rengimo ir mokymo sistema nepakankamai remia integraciją į darbo rinką, visų pirma dėl to, kad didelė dalis studentų yra nukreipiami siekti išsilavinimo, kurį įgijus perspektyvos įsidarbinti yra ribotos. Be to, Prancūzijos profesinio rengimo ir mokymo programose dalyvaujančių moksleivių mokymosi rezultatai yra kur kas prastesni už Sąjungos vidurkį, o besimokančių bendrojo lavinimo mokyklose rezultatai yra daug geresni. Šiame kontekste, siekiant remti jaunimo užimtumą ir propaguoti lygias galimybes, labai svarbios pameistrystę skatinančios priemonės, kurios siejamos su geresnėmis įsidarbinimo perspektyvomis, taip pat priemonės, kuriomis siekiama gerinti mokymosi rezultatus. Be to, taip pat svarbu gerinti žemos kvalifikacijos darbuotojų ir darbo ieškančių asmenų galimybes dalyvauti tęstiniame mokyme, ir svarbu skatinti siekti aukštesnės kvalifikacijos, tuo tikslu užtikrinant tinkamą profesinį orientavimą. Atsižvelgdama į šiuos uždavinius ir visų pirma į poreikį gerinti sistemos valdymą, užtikrinti atitiktį darbo rinkos poreikiams, mokymo kokybę ir galimybes mokytis, taip pat užtikrinti asmens statuso pokytį darbo rinkoje, Vyriausybė 2018 m. balandžio 27 d. pateikė įstatymo, kuriuo pertvarkoma pameistrystės ir tęstinio profesinio rengimo ir mokymo sistema, projektą. Be to, 2018 m. nacionalinėje reformų programoje patvirtinta, kad ketinama įgyvendinti 14 mlrd. EUR vertės investicijų planą, skirtą įgūdžiams įgyti, ir atveriamas kelias papildomai reformuoti pirminį profesinį rengimą mokyklose;

(16)

apskritai socialinės apsaugos sistema duoda gerų rezultatų. Pajamų nelygybė po pervedimų yra mažesnė už Sąjungos vidurkį ir, nepaisant to, kad pastaruoju metu padaugėjo žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, tokių žmonių ir toliau yra palyginti nedaug. Tačiau kai kurios grupės, visų pirma nepilnos šeimos, asmenys, gimę ne Sąjungoje, ir skurdžiuose miestų rajonuose gyvenantys žmonės, susiduria su didesne skurdo rizika. Susirūpinimą toliau kelia skurdžiai gyvenančių žmonių galimybė gauti tinkamą būstą. Nors pastaruoju metu padėtis pagerėjo, kai kuriose srityse išlieka socialinio būsto trūkumas;

(17)

nepaisant vykdomų reformų, kuriomis siekiama sumažinti mokesčių naštą įmonėms ir remti rentabilias investicijas, Prancūzijos mokesčių sistema išlieka labai sudėtinga: mokesčių išlaidos, neveiksmingi mokesčiai ir gamybos mokesčiai sudaro kliūtis gerai veikiančiai verslo aplinkai. Dėl didelio mokesčių išlaidų skaičiaus (mokesčių kreditas, atleidimas nuo mokesčių, mokesčių sumažinimai) įmonėms, ypač MVĮ, tenka papildoma našta – didesnės reikalavimų laikymosi sąnaudos ir netikrumas. Taip pat atsiranda papildomų kontrolės sąnaudų mokesčių administratoriui. Pagal 2018 m. Biudžeto įstatymą mokesčių išlaidų skaičius ir vertė toliau didės ir 2018 m. sudarys 99,8 mlrd. EUR (4,2 % BVP), palyginti su 93 mlrd. EUR 2017 m. Be to, nustatytos apie 192 mokesčių rūšys, iš kurių gaunamos pajamos yra mažos (mažiau nei 150 mln. EUR per metus), tačiau nuo 2014 m. panaikinta tik labai nedaug mokesčių (8). Galiausiai Prancūzijoje, palyginti su Sąjunga, yra labai dideli gamybos mokesčiai (9) (3,1 % BVP 2016 m.), kuriuos daugiausia sudaro kapitalo ir darbo jėgos mokesčiai ir kuriuos, vykdydamos gamybą, bendrovės privalo mokėti nepriklausomai nuo ekonominės veiklos rezultatų;

(18)

rinkos paslaugos 2016 m. sudarė daugiau kaip 50 % pridėtinės vertės, 40 % darbo vietų ir 20 % gamybos pramonės eksporto pridėtinės vertės. Tačiau nors konkurencija rinkos paslaugų srityje daro poveikį visai ekonomikai, ją vis dar riboja reguliavimo reikalavimai ir administracinė našta, o tai taip pat apsunkina įmonių augimo galimybes. Jei paslaugų srities reformos būtų pakankamai plataus užmojo ir būtų visiškai įgyvendintos, jos galėtų turėti didelį teigiamą poveikį ekonomikai. Nustatant reformų veiksmų prioritetus svarbu atsižvelgti į paslaugų subsektorių ekonominę svarbą ir veiklos rezultatus. Taikant prioritetinėms paslaugų sektoriaus reformoms nustatyti naudojamą rodikliais pagrįstą metodą išskirta keletas verslo paslaugų (architektūros ir inžinerijos veiklos, teisinės ir apskaitos veiklos, administracinių ir paramos paslaugų), taip pat mažmeninės prekybos, apgyvendinimo, maitinimo ir sveikatos sektorių paslaugų. Konkrečiai profesinių paslaugų srityje 2015 m. rugpjūčio 6 d. Augimo, veiklos ir lygių ekonominių galimybių įstatymu (Macrono įstatymas) sumažinti tam tikroms profesijoms, daugiausia teisinėms, nustatyti apribojimai. Vis dar reikia tolesnių reformų profesinių paslaugų srityje. Tolesnėmis reformomis galėtų būti šalinami pernelyg dideli specifiniai patekimo į rinką ir veiklos apribojimai (pvz., veiklos, balsavimo teisių, akcijų valdymo, daugiadalykiai ir numerus clausus apribojimai). Reformos, kuriomis siekiama šalinti pagrindines kliūtis įmonių augimui, galėtų apimti ribos, susijusios su teisės aktuose nustatytais dydžio kriterijais, panaikinimą ir įmonėms tenkančios administracinės naštos sumažinimą. Galiausiai, pagerinus Prancūzijos sparčiojo plačiajuosčio ryšio aprėptį pagerėtų jos galimybės pasinaudoti skaitmeninės ekonomikos teikiama nauda;

(19)

remiantis Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinės duomenimis, Prancūzijos inovacijų diegimo rezultatai tebėra prastesni nei Sąjungos inovacijų lyderių, nepaisant to, kad viešoji parama yra palyginti didelė. Geresnių inovacijų diegimo rezultatų visų pirma padėtų pasiekti didesnis valstybės paramos sistemų, įskaitant mokesčių kreditą moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (Crédit d'Impôt Recherche), veiksmingumas. Šiuo atžvilgiu siekiant patobulinti viešosios paramos inovacijoms modelį reikia remtis šiuo metu vykdomų vertinimų rezultatais. Išlieka sunkumų perduodant viešųjų mokslinių tyrimų žinias įmonėms, o tai riboja komercinį mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimą. Palyginti su kitomis Sąjungos šalimis, Prancūzijos rezultatai, susiję su bendromis viešojo ir privačiojo sektorių mokslinėmis publikacijomis ir verslo įmonių finansuojamais viešojo sektoriaus MTTP, yra prasti. Yra tam tikrų galimybių stiprinti akademinės bendruomenės ir pramonės sektoriaus keitimosi žiniomis mechanizmus supaprastinant mokslinių tyrimų srities partnerystės susitarimus ir skatinant mokslo darbuotojų judumą;

(20)

2018 m. Europos semestro įgyvendinimo kontekste Komisija atliko išsamią Prancūzijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2018 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino 2018 m. stabilumo programą, 2018 m. nacionalinę reformų programą ir veiksmus, kurių Prancūzija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socioekonominei Prancūzijos politikai, bet ir tai, kaip jie atitinka Sąjungos taisykles ir gaires, nes Sąjungos lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą;

(21)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2018 m. stabilumo programą, o jos nuomonė (10) pateikta visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,

(22)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo 2018 m. nacionalinę reformų programą ir 2018 m. stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1–3 rekomendacijose,

REKOMENDUOJA Prancūzijai 2018–2019 m. imtis šių veiksmų:

1.

užtikrinti, kad 2019 m. grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalusis augimas neviršytų 1,4 % – tai atitiktų 0,6 % BVP metinį struktūrinį koregavimą. Nenumatytas pajamas panaudoti tam, kad būtų greičiau mažinamas valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis. 2018 m. įgyvendinti išlaidų taupymo priemones ir išsamiai nurodyti tikslus ir naujas priemones, kurių reikia atsižvelgiant į 2022 m. viešuosius veiksmus, kad 2019 m. biudžete jos virstų konkrečiomis išlaidų taupymo ir efektyvumo didinimo priemonėmis. Palaipsniui suvienodinti skirtingų pensijų sistemų taisykles siekiant padidinti jų teisingumą ir tvarumą.

2.

Vykdyti profesinio rengimo ir mokymo sistemos reformas, siekiant didinti jos atitiktį darbo rinkos poreikiams ir didinti visų pirma žemos kvalifikacijos darbuotojų ir darbo ieškančių asmenų galimybes mokytis. Skatinti lygias galimybes ir galimybes patekti į darbo rinką, be kita ko, migrantų kilmės asmenims ir skurdžiuose rajonuose gyvenantiems žmonėms. Užtikrinti, kad minimalaus darbo užmokesčio pokyčiai derėtų su darbo vietų kūrimu ir konkurencingumu.

3.

Supaprastinti mokesčių sistemą, ribojant mokesčių išlaidas, panaikinant neefektyvius mokesčius ir mažinant įmonėms taikomus gamybos mokesčius. Mažinti reguliavimo ir administracinę naštą, siekiant didinti konkurenciją paslaugų sektoriuje ir skatinti įmonių augimą. Dėti daugiau pastangų, kad būtų pagerinti inovacijų sistemos veiklos rezultatai, visų pirma didinant viešosios paramos sistemų veiksmingumą ir stiprinant žinių perdavimą tarp viešųjų mokslinių tyrimų įstaigų ir įmonių.

Priimta Briuselyje 2018 m. liepos 13 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

H. LÖGER


(1)  OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(2)  OL L 306, 2011 11 23, p. 25.

(3)  OL C 179, 2018 5 25, p. 1.

(4)  OL C 261, 2017 8 9, p. 1.

(5)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

(6)  2018 m. birželio 22 d. Tarybos sprendimas (ES) 2018/924, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2009/414/EB dėl perviršinio deficito Prancūzijoje (OL L 164, 2018 6 29, p. 44).

(7)  Grynąsias pirmines valdžios sektoriaus išlaidas sudaro visos valdžios sektoriaus išlaidos atmetus palūkanų išlaidas, Sąjungos fondų pajamomis visiškai kompensuojamas išlaidas Sąjungos programoms ir išlaidų nedarbo išmokoms nediskrecinius pokyčius. Nacionaliniu lygmeniu finansuojamas bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas išlyginamas per ketverių metų laikotarpį. Įskaičiuojamos diskrecinės su pajamomis susijusios priemonės arba įstatymais nustatytas pajamų padidėjimas. Vienkartinės priemonės, susijusios tiek su pajamomis, tiek su išlaidomis, neįskaičiuojamos;

(8)  Inspection Générale des Finances (2014), Les taxes à faible rendement.

(9)  Gamybos mokesčiai – tai pagal EUROSTATO D29 kategoriją „kiti gamybos mokesčiai“.

(10)  Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 2 dalį.