27.6.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 223/3

(1)

pagal Sutarties 121 straipsnį valstybės narės turi siekti užtikrinti patikimus valstybės finansus vidutiniu laikotarpiu, koordinuodamos ekonominę politiką ir vykdydamos daugiašalę priežiūrą, kad išvengtų perviršinio valdžios sektoriaus deficito;

(2)

Stabilumo ir augimo pakto (SGP) pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir sparčiam bei tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas;

(3)

2017 m. birželio 16 d. Taryba rekomendavo (2) Rumunijai imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad 2017 m. grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų (3) nominalus augimas neviršytų 3,3 %, o tai atitiktų 0,5 % BVP metinį struktūrinį koregavimą, ir taip šalis laikytųsi tinkamo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. 2017 m. gruodžio 5 d. Taryba padarė išvadą, kad Rumunija nesiėmė veiksmingų priemonių, kuriomis būtų atsižvelgiama į 2017 m. birželio 16 d. Tarybos rekomendaciją. Tuo remdamasi, 2017 m. gruodžio 5 d. Taryba pateikė Rumunijai patikslintą rekomendaciją (4) imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad 2018 m. grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalus augimas neviršytų 3,3 %, o tai atitiktų 0,8 % BVP metinį struktūrinį koregavimą;

(4)

2017 m., remiantis Komisijos 2018 m. pavasario prognoze ir Eurostato patvirtintais 2017 m. rezultatų duomenimis, grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų augimas gerokai viršijo išlaidų kriterijų ir rodo gana didelį nukrypimą (t. y. 3,3 % BVP nukrypimas). Struktūrinis balansas nuo – 2,1 % BVP pozicijos 2016 m. pablogėjo iki – 3,3 % BVP ir taip pat rodo gana didelį nukrypimą nuo rekomenduojamo struktūrinio koregavimo (t. y. 1,7 % BVP nukrypimas). Struktūrinio balanso rodomo nukrypimo dydžiui neigiamą poveikį daro didesnis potencialaus BVP augimo įvertis, palyginti su vidutinio laikotarpio vidurkiu, kuriuo grindžiamas išlaidų kriterijus, taip pat viešųjų investicijų sumažėjimas, kurį išlaidų kriterijus išlygina. Nepaisant to skirtumo, abu rodikliai patvirtina didelį nukrypimą nuo SGP prevencinės dalies reikalavimų 2017 m.;

(5)

atlikusi bendrą vertinimą, 2018 m. gegužės 23 d. Komisija laikėsi nuomonės, kad Rumunijoje egzistuoja didelis pastebėtas nukrypimas nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, ir pateikė įspėjimą Rumunijai pagal Sutarties 121 straipsnio 4 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 1466/97 10 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą;

(6)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 10 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą per vieną mėnesį nuo įspėjimo priėmimo dienos Taryba atitinkamai valstybei narei turi pateikti rekomendaciją imtis būtinų politikos priemonių. Reglamente (EB) Nr. 1466/97 numatyta, kad rekomendacijoje valstybei narei bus nustatytas ne ilgesnis kaip penkių mėnesių terminas nukrypimui ištaisyti. Tuo remiantis tikslinga nustatyti 2018 m. spalio 15 d. terminą, iki kurio Rumunija turi ištaisyti nukrypimą. Iki to termino Rumunija turėtų pateikti ataskaitą dėl veiksmų, kurių imtasi atsižvelgiant į šią rekomendaciją;

(7)

remiantis Komisijos 2017 m. pavasario prognozėje pateiktomis gamybos apimties atotrūkio projekcijomis, Rumunijoje 2018 ir 2019 m. yra įprastos ekonominės sąlygos. Rumunijos valdžios sektoriaus skolos santykis neviršija 60 % BVP ribos. Nuo šiol minimalios reikalaujamos struktūrinės pastangos, kurios nustatytos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 ir bendrai sutartą koregavimo matricą pagal SGP ir kuriomis atsižvelgiama į vyraujančias ekonomines aplinkybes ir galimas tvarumo problemas, tiek 2018, tiek 2019 m. sudaro 0,5 % BVP;

(8)

2016 m. Rumunijos struktūrinis deficitas padidėjo 2,1 % BVP, o 2017 m. – 1,2 % BVP iki 3,3 % BVP 2017 m. Minimalaus koregavimo reikalavimą turėtų papildyti nuolatinės papildomos pastangos, būtinos, siekiant ištaisyti bendrą nukrypimą, kad Rumunija vėl laikytųsi tinkamo koregavimo plano po 2016 ir 2017 m. nukrypimų. Turint omenyje didelio pastebėto nukrypimo nuo rekomenduojamo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, mastą, atrodo tikslinga, kad papildomos pastangos sudarytų 0,3 % BVP; jos paspartins koregavimą, siekiant grįžti prie vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo;

(9)

tiek 2018, tiek 2019 m. reikalaujamas struktūrinio balanso pagerėjimas 0,8 % BVP atitinka grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalų augimą, 2018 m. neviršijantį 3,3 %, o 2019 m. – 5,1 %;

(10)

Komisijos 2018 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2018 m. struktūrinis balansas dar pablogės 0,4 % BVP, o 2019 m. dar 0,4 % BVP. Todėl, siekiant užtikrinti 0,8 % BVP struktūrinį pagerėjimą tiek 2018, tiek 2019 m., reikia priimti priemones, kurių bendras struktūrinis poveikis būtų 1,2 % BVP 2018 m., ir papildomas priemones, kurių struktūrinis poveikis būtų 1,2 % BVP 2019 m., palyginti su Komisijos 2018 m. pavasario prognozėje pateiktu, šiai dienai numatytu atskaitos scenarijumi;

(11)

Komisijos 2018 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2018 m. valdžios sektoriaus deficitas bus 3,4 % BVP, o 2019 m. – 3,8 % BVP, t. y. viršys Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę. Reikalaujamas struktūrinis koregavimas taip pat atrodo tinkamas, siekiant užtikrinti, kad Rumunija 2018 ir 2019 m. su atsarga laikytųsi Sutartyje nustatytos 3 % BVP pamatinės vertės;

(12)

kadangi nesiimta veiksmų pagal ankstesnes rekomendacijas ištaisyti didelį pastebėtą nukrypimą ir, esant rizikai, kad gali būti viršyta Sutartyje nustatyta 3 % BVP pamatinė vertė, būtina imtis skubių veiksmų, kad Rumunijos fiskalinė politika vėl būtų grindžiama atsargumo principu;

(13)

šią rekomendaciją tikslinga paskelbti viešai;

(14)

kad pasiektų rekomenduojamus biudžeto tikslus, Rumunija turi priimti ir griežtai įgyvendinti būtinas priemones ir atidžiai stebėti einamųjų išlaidų raidą,

1.

2.

3.