PRIEDAS

BENDRASIS DOKUMENTAS

„СТРАНДЖАНСКИ МАНОВ МЕД“ (STRANDZHANSKI MANOV MED)/„MAНОВ МЕД ОТ СТРАНДЖА“ (MANOV MED OT STRANDZHA)

ES Nr. PDO-BG-02306–12.4.2017

SKVN ( X ) SGN ( )

1. Pavadinimas (-ai)

„Странджански манов мед“ (Strandzhanski manov med)/„Maнов мед от Странджа“ (Manov med ot Strandzha)

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Bulgarija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.4 klasė. Kiti gyvūniniai produktai (kiaušiniai, medus, įvairūs pieno produktai, išskyrus sviestą, ir kt.)

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Strandzhanski manov med“ – tai medus, medunešių bičių gaminamas iš augalų gyvųjų dalių išskyrų ir ant augalų gyvųjų dalių likusių augalų syvais mintančių vabzdžių išskyrų, kurias bitės surenka, perdirba papildydamos savo specifinėmis medžiagomis, suneša į korius, padeda išgarinti drėgmę, saugo ir palieka koriuose subręsti 4 punkte nurodytoje geografinėje vietovėje. „Strandzhanski manov med“ yra lipčiaus medus, kurį bitės gamina iš tam tikrų vabzdžių išskyrų ir ant gilių susidarančio saldaus skysčio.

Organoleptinės savybės

Išvaizda: neskaidrus, šiek tiek kintančio atspalvio, be perų liekanų ir kitų mechaninių nešvarumų, be jokių fermentacijos požymių.

Spalva: nuo rudos ar tamsiai rudos iki juodos su žalsvais atspalviais. Po kristalizacijos spalva gali pakisti į šviesiai rudą arba pilką.

Konsistencija: masė klampi, skysta, iš dalies arba visiškai susikristalizavusi.

Skonis: saldus, šiek tiek rūgštus ir kartus.

Kvapas: keptų vaisių ir karamelės.

Medaus sudėtis

Fizinės ir cheminės savybės

fruktozės ir gliukozės kiekis	ne mažiau kaip 45 g/100 g
sacharozės kiekis	ne daugiau kaip 5 g/100 g
drėgmės kiekis	ne daugiau kaip 19 %
vandenyje netirpių medžiagų kiekis	ne daugiau kaip 0,1 g/100 g
elektrinis laidumas	būtinai didesnis negu 0,95 mS/cm
laisvosios rūgštys	ne daugiau kaip 50 rūgšties miliekvivalentų 1 000 g
diastazės aktyvumas	daugiau kaip 12 vienetų pagal J. E. Šadės metodą (po paruošimo)
hidroksimetilfurfurolo (HMF) kiekis	po medaus paruošimo negali viršyti 10 mg/kg

„Strandzhanski manov med“ nuo nektaro medaus daugiausia skiriasi didesniu elektriniu laidumu dėl jame esančio didesnio mikroelementų kiekio (kalio – 1 568–1 676 mg/kg, magnio – 149–169 mg/kg, ličio – 0,11–0,33 mg/kg, mangano – 34–51 mg/kg) ir antioksidantų (fenolio kiekis – 56–165 mg/kg). Jame yra daug melezitozės (4–11 %) ir erlozės. Dar vienas ypatumas – sudėtyje esantys kvercetinas ir kestozė. Meduje „Strandzhanski manov med“ yra lipčiaus sudedamųjų dalių, visų pirma grybų sporų, konidijų ir hifų, atsirandančių dėl specifinio šio produkto gamybos ir surinkimo būdo.

Žiedadulkių sudėtis meduje

„Strandzhanski manov med“ – lipčiaus medus, kurio sudėtyje yra įvairios botaninės kilmės žiedadulkių. Strandžos kalnų masyve gausu įvairių augalų rūšių: baltųjų dobilų (lot. Trifolium), vikių (lot. Vicia), garždenių (lot. Lotus corniculatus), liepų (lot. Tilia), ežeinių (lot. Echium, Boraginaceae šeimos), gervuogių (lot. Rubus), ramunių (lot. Matricaria, Asteraceae šeimos), salierinių (lot. Daucus, Umbelliferae), erškėtinių (lot. Potentilla, Rosacea), dyglerškių (lot. Paliurus), pupinių (lot. Dorycnium), bastutinių (lot. Brassicaceae), raganių (lot. Clematis, Clematitis vitalba), dygliakrūmių bei krūminių švitrūnų (lot. Cistus), gysločių (lot. Plantago) ir balandinių šeimų augalų (lot. Chenopodiaceae).

„Strandzhanski manov med“ žiedadulkių savybėms įtakos turi Strandžos masyve augantys specifiniai, Bulgarijoje unikalūs augalai. Tai Reinholdo bitiniai ofriai (lot. Ophrys reinholdii), tūbės (lot. Verbascum bugulifolium), beručiai (lot. Teucrium lamiifolium), lauralapiai švitrūnai, dažinės jonažolės (lot. Hypericum androsaemum), notros (lot. Stachys thracica) ir epimedžiai (lot. Epimedium pubigerum). Be to, žiedadulkėms įtakos turi terciaro periodo reliktinės rūšys, kurios tame periode plačiai paplito Strandžos kalnų masyve, pvz., avinžirniai (lot. Cicer montbretii), erikos (lot. Erica arborea), šliandros, šiliniai viržiai, krūminiai švitrūnai, taurelinės jonažolės (lot. Hypericum calycinum), ir kitos.

Septynios iš šių rūšių Europoje auga tik Strandžos kalnų masyve ir Kaukaze: Ilex colchica, Daphne pontica, kaukazinė mėlynė, Rhododendron ponticum, Strandžos ąžuolas, Veronica turrilliana ir Quercus polycarpa.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Medunešio laikotarpiu bites maitinti draudžiama. Bites galima maitinti pavasarį ir prieš žiemą, išėmus medų. Duodamo maisto kiekio turi pakakti atsargoms, kad bičių kolonija galėtų išgyventi per žiemą. Bičių kolonijos gali būti maitinamos cukrumi, t. y. cukraus pasta, kietu cukrumi ir sirupu. Be to, bitės gali maitintis savo suneštu medumi. Bitininkai turi prižiūrėti, kad žiemai skirtos maisto atsargos nebūtų naudojamos gaminant parduoti skirtą medų „Strandzhanski manov med“.

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

„Strandzhanski manov med“ gaminamas tik nustatytoje geografinėje vietovėje esančiuose bitynuose, įsikūrusiuose Strandžos kalnų masyvo ąžuolų giriose (daugiausia tai stacionarūs bitynai). „Strandzhanski manov med“ renkamas birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Bičių kolonijos nustatytoje geografinėje vietovėje turi gyventi ištisus metus.

„Strandzhanski manov med“ gamybos etapai:

1)	uždarytos meduvės perkeliamos į patalpas;

2)	medaus korys atakiuojamas ir išsukamas;

3)	medus filtruojamas ir išpilstomas į laikymui skirtas talpas;

4)	paruoštos medaus talpos perkeliamos į patalpas.

Siekiant išsaugoti puikią produkto kokybę ir visiškai užtikrinti atsekamumą, visi gamybos etapai turi vykti nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Siekiant užtikrinti medaus kokybę ir visišką atsekamumą, jis yra supakuojamas į ne didesnes kaip 1 500 g talpas 4 dalyje nustatytoje geografinėje vietovėje.

Siekiant užtikrinti „Strandzhanski manov med“ kokybę ir ypač išlaikyti juslines, fizines ir chemines jo savybes, jis turi būti pakuojamas ir ženklinamas nustatytoje geografinėje vietovėje, nes vežant į naują vietą jo kokybė gali pasikeisti dėl padidėjusios temperatūros. Siekiant išvengti maišymo su kitos rūšies medumi, kuriam netaikoma ši saugoma kilmės vietos nuoroda, ir apsaugoti medų nuo pašalinių kvapų absorbcijos, visi procesai turėtų būti atliekami geografinėje vietovėje. „Strandzhanski manov med“ neturi būti išvežamas iš geografinės vietovės pakavimo tikslu, nes jis yra higroskopinis, ir produkto apsauga nuo drėgmės yra labai svarbi, nes kitaip pablogėja jo juslinės, fizinės bei cheminės savybės.

Parduoti neišpilstytą medų „Strandzhanski manov med“ draudžiama.

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

—

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

„Strandzhanski manov med“ gaminamas šiose komunose: Sozopolio, Primorsko, Carevo, Malko Tirnovo ir Sredeco.

5. Ryšys su geografine vietove

5.1. Geografinės vietovės ypatumai

Geografinė vietovė apima Strandžos kalnų masyvą, kuriam būdingas drėgnas jūrinis ir vidutinis žemyninis klimatas. Šiam regionui būdingas švelnus klimatas, pavasarį ir vasarą dažnai tvyrantis rūkas, kuris kartais išsilaiko net iki vidurdienio, vidutinė temperatūra ir didelė oro drėgmė. Šie ypatumai skatina įvairių medžiagų skaidymąsi ant lapų paviršiaus, o suskaidytas medžiagas vėliau surenka vabzdžiai. Dėl vidutinio intensyvumo rūko augalo sulčių lašeliai išsilaiko ant lapo, o esant tirštesniam rūkui lašeliai padidėja ir nukrenta. Tokie klimato veiksniai kaip jūriniam klimatui būdinga drėgmė šalia kalnų, bet negausūs krituliai, gana šiltas, bet ne pernelyg aukštos temperatūros klimatas, taip pat nedidelis atstumas iki jūros ir ąžuolų girios sukuria puikias sąlygas vystytis lipčių gaminantiems vabzdžiams, t. y. amarams (lot. Lachnus roboris, L. pallipes, Monelliopsis caryae, Tuberculatus querceus ir T. annulatus), ąžuoliniams straubliukams (lot. Curculio Glandium) ir ąžuoliniams vaisėdžiams (lot. Cydia Splendana).

Dėl ypatingos masyvo geografinės padėties – šalia esančių trijų didelių baseinų (Juodoji, Egėjo ir Marmuro jūros) – ir su ja susijusių klimato veiksnių (gana didelė oro drėgmė ir vidutinė temperatūra), taip pat dėl paleontologinės praeities (ledynmečio nebuvimas kvartero periode) šiam masyvui būdinga unikali žemyne augalų įvairovė. Apvalios kalnų viršūnės, gilios daubos ir upių slėniai padeda patekti į Strandžos kalnų masyvą nuo jūros atslenkančioms drėgno oro masėms. Strandžos masyvui vis dar būdinga augalija, kuri buvo plačiai paplitusi Europoje terciaro periode prieš daugelį milijonų metų.

Strandžos vietovės flora išsiskiria Europai būdingais augalų deriniais, taip pat yra artima Juodosios jūros pakrantėms Kaukaze ir Mažojoje Azijoje būdingai florai. Čia gausu vietinių reliktinių terciaro periodo augalų rūšių, kurių pėdsakų galima aptikti tiriant žiedadulkių spektrą. Strandžos teritorijoje yra daug draustinių, taip pat saugomų zonų ir natūralių buveinių, sukuriančių palankią aplinką medunešėms bitėms ir bitininkystės plėtrai. Strandžos masyvas pripažintas viena iš penkių prioritetinių saugotinų vietovių Europos Sąjungoje ir dėl to įtrauktas į Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“. Strandžos masyve iš esmės auga bukų ir ąžuolų, daugiausia bekočių ąžuolų (lot. Quercus petraea) (47,8 %) ir vengrinių ąžuolų (lot. Quercus Frainetto) (41,8 %), miškai, užtikrinantys maistą lipčių gaminantiems amarams ir straubliukams.

Šios vietovės dirvožemis yra skurdus, t. y. būdingi lauramedžių miškai ir gelsvas jaurinis dirvožemis, be to, nėra pramonės įmonių, todėl auginama mažai žemės ūkio pasėlių, kurie žydėjimo laikotarpiu gali turėti įtakos medaus kokybei.

5.2. Žmogiškieji veiksniai

Strandžos teritorijoje bitininkyste užsiimama nuo neatmenamų laikų. Šis pragyvenimo šaltinis gyvuoja jau šimtą metų – tai liudija nuo XIX a. iki šiol naudojami bičių šiaudiniai aviliai ir kelmai. Bitininkai laikosi toliau nurodytų etapų, visų pirma siekdami užtikrinti, kad būtų gaminamas tik lipčius:

I etapas

Lipčių bitės daugiausia renka ąžuolų giriose ir jį perdirba į subrendusį medų, t. y. „Strandzhanski manov med“. Norint atskirti parduoti skirtą medų, per pagrindinį medunešį ant perų lizdų dedamos meduvės ir (arba) aukšteliai.

II etapas

Kai medus aukšteliuose pakankamai subręsta, aukšteliai išimami iš avilio ir vežami į centrifugavimo vietą.

Išsuktas medus filtruojamas, homogenizuojamas ir valomas specialiose valymo talpyklose ne trumpiau kaip 24 val.

III etapas

Medus laikomas maisto produktams laikyti skirtuose induose. Medus pilstomas, pakuojamas ir ženklinamas švariose specialiai pritaikytose patalpose. Susikristalizavęs medus skystinamas kaitinant ne aukštesnėje negu 42 °C temperatūroje, kuri avilyje pasiekiama išimant medų. Tokioje temperatūroje išlieka diastatinis aktyvumas.

5.3. Produkto ypatumai

„Strandzhanski manov med“ unikalumas iš esmės priklauso nuo jo fizinių ir cheminių, žiedadulkių ir organoleptinių savybių.

„Strandzhanski manov med“ ypatumas – ypač didelis, palyginti su kitu lipčiaus medumi, elektrinis laidumas: jis būtinai turi būti didesnis negu 0,95 mS/cm.

Medus pasižymi dideliu diastaziniu aktyvumu (dėl turtingos baltymais sudėties, kurią nulemia antrinis amarų ir vaisėdžių vabzdžių vykdomas perdirbimas) ir nedideliu hidroksimetilfurfurolo (HMF) kiekiu.

Šias savybes lėmė platūs ąžuolų masyvai (užimantys daugiau nei 70 % regiono teritorijos), kuriuose dėl vidutinės temperatūros ir didelės drėgmės susidaro palankios sąlygos vešėti lapijai, reikalingai amarams, skydamariams ir straubliukams vystytis. Būtent šių vabzdžių išskyras ir gyvųjų augalų dalių išskyras surenka ir perdirba į medų bitės.

„Strandzhanski manov med“ žiedadulkių, įskaitant augalų rūšių, kurios auga tik Strandžos masyve (žr. 3.2 punktą), žiedadulkes, spektras išskiria šį medų iš kitų lipčiaus medaus rūšių, kuris atsiranda dėl tiesioginio produkto „Strandzhanski manov med“ ir Strandžos masyvo ryšio. Žiedadulkių spektro tyrimai leido nustatyti vietines ir reliktines terciaro periodo rūšis, kurių buvimas arba dažnas pasikartojimas žiedadulkių spektre padėjo apibrėžti jų paplitimo masyve geografines ribas.

Labai svarbu, kad aviliai nustatytoje geografinėje vietovėje stovėtų ištisus metus, t. y. jie turi būti stacionarūs.

„Strandzhanski manov med“ yra gerokai tamsesnės spalvos, išskirtinio aromato ir rūgštesnis ir kartesnis nei nektaro medus.

5.4. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

„Strandzhanski manov med“ ir jo kilmės regioną sieja glaudus ryšys, kurį lėmė biologinė bei ekologinė priklausomybė ir lipčių gaminančių amarų bei straubliukų populiacijų pusiausvyra, dideli ąžuolų ir bukų miškai regione ir būdingas švelnus klimatas. Vietinė miškų augalija užtikrina maistą lipčių gaminantiems vabzdžiams, o Strandžos regionui būdingas švelnus klimatas (pakankama oro drėgmė, vidutinė temperatūra, pavasarį ir vasarą dažnai besilaikantis rūkas) padeda lipčiui atsiskirti, kad jį galėtų surinkti bitės. Strandžos regionas išsiskiria tuo, kad birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais bitės daugiausia minta ąžuolų lipčiumi. Tuo metu, kai bitės Strandžos masyve renka lipčių, nežydi nė viena kita daug nektaro išskirianti augalų rūšis (akacijos, liepos ir kt.), todėl lipčius nesusimaišo su nektaru. Lipčiaus, kuriuo maitinasi bitės, meduje yra daugiau mikroelementų ir antioksidantų nei nektaro meduje. Spalvos intensyvumą ir šiek tiek kartoką ar rūgštoką skonį nulemia lipčiaus mikroflora ir surinkimo laikotarpis.

Dėl Strandžos masyvo saugomos natūralios vietovės statuso šiame regione negalima verstis intensyviąja žemdirbyste ir tai padeda produktui išlikti švariam. Strandžos fitogeografinis kompleksas yra unikalus Europoje. „Strandzhanski manov med“ žiedadulkių spektras iš kitokio medaus žiedadulkių spektro išsiskiria šiai vietovei būdingų arba tik šioje vietovėje augančių augalų žiedadulkėmis. Juodosios jūros baseinui būdingos vietinės augalų rūšys, kurių žiedadulkių galima rasti „Strandzhanski manov med“ žiedadulkių spektre ir kurios paplitusios pietinėje Juodosios jūros pakrantėje tarp Strandžos masyvo, Ponto kalnų ir Kaukazo, yra šios: rododendrai (lot. Rhododendron ponticum), Strandžos žalčialunkiai (lot. Daphne pontica) ir bugieniai (lot. Ilex colchica). Unikali augalija taip pat turi įtakos organoleptinėms medaus savybėms ir jo aromatui, todėl sukuria natūralų gamtinės aplinkos ir galutinio produkto ryšį.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

http://www.mzh.government.bg/bg/politiki-i-programi/politiki-i-strategii/politiki-po-agrohranitelnata-veriga/zashiteni-naimenovaniya/zayavlenie-za-znp-strandzhanski-manov-medmanov-med-ot-strandzha/.