19.4.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 99/16

(1)

2016 m. rugpjūčio 8 d. Nyderlandai pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 59 straipsnio 3 dalį Europos cheminių medžiagų agentūrai (toliau – Agentūra) pateikė dokumentaciją, parengtą pagal to reglamento XV priedą (toliau – XV priedo dokumentacija), siekdama, kad benzen-1,2,4-trikarboksirūgšties 1,2 anhidridas (trimelito rūgšties anhidridas) (TMA) (EC Nr. 209-008-0, CAS Nr. 552-30-7) būtų nustatytas kaip labai didelį susirūpinimą kelianti cheminė medžiaga, nes jis atitinka Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnio f dalyje nustatytą kriterijų. Remiantis XV priedo dokumentacija, moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad TMA dėl kvėpavimo takus jautrinančių savybių gali sukelti didelį poveikį žmonių sveikatai, prilygstantį Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnio a–e punktuose išvardytų kitų cheminių medžiagų poveikiui;

(2)

2016 m. gruodžio 15 d. Agentūros valstybių narių komitetas (toliau – VNK) priėmė nuomonę (2) dėl XV priedo dokumentacijos. Nors dauguma VNK narių manė, kad TMA tenkina sąlygas šią medžiagą nustatyti kaip labai didelį susirūpinimą keliančią cheminę medžiagą pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą, VNK nepavyko vieningai susitarti. Trys nariai susilaikė. Trijų narių nuomone, nepakanka mokslinių įrodymų, kad TMA gali sukelti didelį poveikį žmonių sveikatai, prilygstantį Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnio a–e punktuose išvardytų kitų cheminių medžiagų poveikiui. Jie suabejojo dėl TMA poveikio sveikatai pobūdžio, stiprumo, negrįžtamumo ir uždelstumo, dėl socialinių aspektų, susijusių su poveikiu, ir tuo, kad neįmanoma užtikrinti TMA saugaus poveikio lygio;

(3)

2017 m. sausio 17 d. Agentūra, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 59 straipsnio 9 dalimi, VNK nuomonę perdavė Komisijai, kad ji priimtų sprendimą dėl TMA nustatymo remiantis to reglamento 57 straipsnio f punktu;

(4)

Komisija pažymi, kad, atsižvelgiant į VNK daugumos nuomonę, iš XV priedo dokumentacijoje pateiktų ir aptartų duomenų matyti, kad TMA sukelia rimtą ir nuolatinį plaučių funkcijų sutrikimą, jei šios medžiagos poveikis yra ilgesnės trukmės ir yra nesustabdomas. Nurodyti nepageidaujamo poveikio atvejai – nuo profesinio rinokonjunktyvito ir astmos iki sunkių ligų, kaip antai plaučių liga – anemijos sindromas, alerginis laringitas ir alerginis alveolitas. Tam tikrais atvejais poveikis buvo toks didelis, kad asmenys buvo priversti išeiti iš darbo. Didžiausio poveikio atveju gali prireikti ilgo medicininio gydymo;

(5)

Komisija pažymi, kad nors tam tikras TMA poveikis išnyksta, jei poveikis nebedaromas, pirmasis įjautrinimo etapas (indukcija) yra negrįžtamo pobūdžio. Be to, remiantis turimais poveikio žmonėms duomenimis, neįmanoma nustatyti, koks turi būti TMA koncentracijos lygis, kurio neviršijus įjautrinimo nebūna. Taip pat panašu, kad didelis poveikis turi tam tikrą latentinį periodą. Galimybė, kad iki ligos nustatymo bus padarytas negrįžtamas poveikis, buvo pripažinta kitas chemines medžiagas (3) dėl kvėpavimo takus jautrinančių savybių nustatant kaip keliančias labai didelį susirūpinimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą, ir patvirtinta Europos teismų praktikoje (4);

(6)

Komisija pažymi, kad darbuotojai, kurie anksčiau buvo įjautrinti, gali būti perkeliami atlikti tik tokias užduotis, kurias atliekant TMA poveikis yra nulinis, kad būtų išvengta didelio nepageidaujamo poveikio, keliančio socialinių problemų ir veikiančio įjautrintų darbuotojų gyvenimo kokybę;

(7)

todėl Komisija mano, kad, atsižvelgiant į VNK daugumos nuomonę, TMA keliamas susirūpinimo lygis prilygsta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnio a–e punktuose išvardytų cheminių medžiagų poveikio lygiui, todėl turėtų būti nustatyta, kad dėl kvėpavimo takus jautrinančių savybių TMA yra labai didelį susirūpinimą kelianti cheminė medžiaga pagal to reglamento 57 straipsnio f punktą;

(8)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 133 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,