dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

Šiuo reglamentu nustatomos sąlygos, pagal kurias kompetentingos institucijos, jų valstybių narių paskirtos atsakingomis už vartotojų interesų apsaugos Sąjungos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiauja ir derina veiksmus tarpusavyje ir su Komisija, siekdamos užtikrinti tų teisės aktų laikymąsi ir sklandų vidaus rinkos veikimą bei stiprinti vartotojų ekonominių interesų apsaugą.

1. Šis reglamentas taikomas Sąjungos vidaus pažeidimams, plačiai paplitusiems pažeidimams ir Sąjungos mastu plačiai paplitusiems pažeidimams, net jei šie pažeidimai buvo nutraukti dar nepradėjus vykdymo užtikrinimo veiksmų ar jų neužbaigus.

2. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Sąjungos taisyklėms dėl tarptautinės privatinės teisės, visų pirma susijusioms su teismų jurisdikcija ir taikytina teise.

3. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis priemonių, susijusių su teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose taikymui valstybėse narėse, visų pirma Europos teisminio tinklo veikimui.

4. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis jokių papildomų valstybių narių įsipareigojimų dėl savitarpio pagalbos saugant vartotojų kolektyvinius ekonominius interesus, įskaitant baudžiamosiose bylose, kylančių iš kitų teisės aktų, įskaitant dvišalius ar daugiašalius susitarimus, vykdymui.

5. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2009/22/EB (12).

6. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis galimybei imtis kitų viešojo ar privataus vykdymo užtikrinimo veiksmų laikantis nacionalinė teisės.

7. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis atitinkamoms Sąjungos teisės aktų nuostatoms, taikomoms asmenų apsaugai tvarkant asmens duomenis.

8. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis nacionalinei teisei, taikomai žalos vartotojams, kuri buvo padaryta dėl vartotojų interesų apsaugos Sąjungos teisės aktų pažeidimų, atlyginimui.

9. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis kompetentingų institucijų teisei atlikti tyrimus ir imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų daugiau nei vieno verslininkų atžvilgiu už panašius pažeidimus, kuriems taikomas šis reglamentas.

10. Šio reglamento III skyrius netaikomas direktyvų 2014/17/ES ir 2014/92/ES Sąjungos vidaus pažeidimams.

Kiekviena bendra ryšių palaikymo tarnyba praneša Komisijai apie jos valstybėje narėje galiojančius senaties terminus, taikomus vykdymo užtikrinimo priemonėms, nurodytoms 9 straipsnio 4 dalyje. Komisija parengia senaties terminų, apie kuriuos pranešta, santrauką ir sudaro kompetentingoms institucijoms galimybes su ja susipažinti.

1. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar daugiau kompetentingų institucijų ir bendrą ryšių palaikymo tarnybą, atsakingas už šio reglamento taikymą.

2. Kompetentingos institucijos vykdo savo pareigas pagal šį reglamentą taip, lyg veiktų savo valstybės narės vartotojų vardu ir savo iniciatyva.

3. Kiekvienoje valstybėje narėje bendra ryšių palaikymo tarnyba yra atsakinga už kompetentingų institucijų, kitų valdžios institucijų, nurodytų 6 straipsnyje, ir, jei taikoma, paskirtųjų įstaigų vykdomos tyrimo ir vykdymo užtikrinimo veiklos koordinavimą pažeidimų, kuriems taikomas šis reglamentas, atžvilgiu.

4. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos ir bendros ryšių palaikymo tarnybos turėtų šiam reglamentui taikyti būtinų išteklių, įskaitant pakankamus biudžeto ir kitus išteklius, ekspertus, procedūras ir kitas priemones.

5. Kai valstybių narių teritorijose yra daugiau nei viena kompetentinga institucija, valstybės narės užtikrina, kad atitinkamos tų kompetentingų institucijų pareigos būtų aiškiai apibrėžtos ir, kad jos glaudžiai bendradarbiautų tam, kad galėtų tas pareigas atlikti veiksmingai.

1. Siekiant tinkamai taikyti šį reglamentą, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos kompetentingos institucijos, kitos valdžios institucijos ir, jei taikoma, paskirtosios įstaigos veiksmingai tarpusavyje bendradarbiautų.

2. Kompetentingos institucijos prašymu 1 dalyje nurodytos kitos valdžios institucijos imasi visų būtinų pagal nacionalinę teisę numatytų priemonių, kad pažeidimai, kuriems taikomas šis reglamentas, būtų nutraukti arba uždrausti.

3. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytos kitos valdžios institucijos turėtų veiksmingam bendradarbiavimui su kompetentingomis institucijomis, taikant šį reglamentą, būtinas priemones ir įgaliojimus. Tos kitos valdžios institucijos kompetentingoms institucijoms reguliariai praneša apie priemones, kurių buvo imtasi taikant šį reglamentą.

1. Kai tinkama, kompetentinga institucija (toliau – nurodymus duodanti institucija) gali laikantis savo nacionalinės teisės nurodyti paskirtajai įstaigai surinkti būtiną informaciją, susijusią su pažeidimu, kuriam taikomas šis reglamentas, arba imtis būtinų vykdymo užtikrinimo priemonių, kurių ji gali imtis vadovaudamasi nacionaline teise, kad tas pažeidimas būtų nutrauktas arba uždraustas. Nurodymus duodanti institucija duoda nurodymus paskirtajai įstaigai tik jeigu, pasikonsultavusi su institucija pareiškėja arba kitomis pažeidimo, kuriam taikomas šis reglamentas, atveju kompetentingomis institucijomis, tiek institucija pareiškėja, tiek institucija, į kurią kreipiamasi, arba visos atitinkamos kompetentingos institucijos sutinka, jog yra tikėtina, kad paskirtoji įstaiga gaus būtiną informaciją arba pažeidimas bus nutrauktas ar uždraustas bent taip pat veiksmingai ir efektyviai, kaip tai būtų padaryta, jei būtų veikusi nurodymus duodanti institucija.

2. Jei, institucijos pareiškėjos ar kitų pažeidimo, kuriam taikomas šis reglamentas, atveju kompetentingų institucijų nuomone, 1 dalyje nustatytos sąlygos nėra įvykdytos, jos apie tai raštu nedelsdamos informuoja nurodymus duodančią instituciją, pagrįsdamos savo nuomonę. Jei nurodymus duodanti institucija nesutinka su ta nuomone, ji gali perduoti klausimą svarstyti Komisijai, kuri nedelsdama priima tuo klausimu nuomonę.

3. Nurodymus duodanti institucija ir toliau privalo rinkti būtiną informaciją arba imtis būtinų vykdymo užtikrinimo priemonių, jeigu:

4. Nurodymus duodanti institucija imasi visų būtinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias informacijos, kuriai taikomos 33 straipsnyje nustatytos konfidencialumo ir profesinių bei komercinių paslapčių taisyklės, atskleidimui.

1. Kiekviena valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai toliau nurodytą informaciją ir visus jos pakeitimus:

2. Komisija tvarko ir atnaujina savo interneto svetainėje viešai skelbiamą kompetentingų institucijų, bendrų ryšių palaikymo tarnybų, paskirtųjų įstaigų ir subjektų, siunčiančių išorės įspėjimus pagal 27 straipsnio 1 ar 2 dalis, sąrašą.

1. Kiekviena kompetentinga institucija turi minimalius šio straipsnio 3, 4, 6 ir 7 dalyse nustatytus tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimus, kurie būtini šio reglamento taikymui, ir jais naudojasi laikydamasi 10 straipsnio.

2. Nepaisant 1 dalies, valstybės narės gali nuspręsti nesuteikti visų įgaliojimų kiekvienai kompetentingai institucijai, su sąlyga, kad kiekvienu įgaliojimu gali būti naudojamasi veiksmingai ir tiek, kiek būtina bet kurio pažeidimo, kuriam taikomas šis reglamentas, atžvilgiu laikantis 10 straipsnio.

4. Kompetentingos institucijos turi bent šiuos vykdymo užtikrinimo įgaliojimus:

Sankcijos, nurodytos h punkte, turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos laikantis vartotojų interesų apsaugos Sąjungos teisės aktų reikalavimų. Visų pirma turi būti deramai atsižvelgiama, kai taikoma, į aptariamo pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę.

5. Įgaliojimai skirti sankcijas už pažeidimus, kuriems taikomas šis reglamentas, kaip antai vienkartines arba periodines baudas, taikomi padarius bet kokį vartotojų interesų apsaugos Sąjungos teisės aktų pažeidimą tais atvejais, kai jos yra numatytos atitinkamame Sąjungos teisės akte, įtrauktame į priedą. Tai nedaro poveikio nacionalinių institucijų įgaliojimams nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis skirti sankcijas, kaip antai administracines baudas arba kitas vienkartines ar periodines baudas, tais atvejais, kai Sąjungos teisės aktai, įtraukti į priedą, sankcijų nenumato.

6. Kompetentingos institucijos turi įgaliojimus savo pačių iniciatyva pradėti tyrimus ar procedūras, kad nutrauktų ar uždraustų pažeidimus, kuriems taikomas šis reglamentas.

7. Kompetentingos institucijos gali paskelbti galutinį sprendimą, verslininko įsipareigojimus arba nutartis, priimtus pagal šį reglamentą, įskaitant paskelbti verslininko, atsakingo už pažeidimą, kuriam taikomas šis reglamentas, tapatybės duomenis.

8. Kai taikoma, kompetentingos institucijos gali konsultuotis su vartotojų organizacijomis, verslininkų asociacijomis, paskirtosiomis įstaigomis arba kitais atitinkamais subjektais dėl pasiūlytų įsipareigojimų nutraukti pažeidimą, kuriam taikomas šis reglamentas, veiksmingumo.

2. 9 straipsnyje nustatytų įgaliojimų įgyvendinimas ir naudojimasis jais taikant šį reglamentą turi būti proporcingi ir vykdomi laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės, įskaitant taikytinas procedūrines apsaugos priemones ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos principus. Tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės, patvirtintos taikant šį reglamentą, turi atitikti vartotojų interesų apsaugos Sąjungos teisės aktų pažeidimo pobūdį ir bendrą faktinę ar potencialią juo sukeliamą žalą.

1. Institucijos pareiškėjos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, nedelsdama ir bet kuriuo atveju per 30 dienų, išskyrus atvejus, kai susitarta kitaip, pateikia institucijai pareiškėjai visą susijusią informaciją, būtiną norint nustatyti, ar buvo padarytas ar yra daromas Sąjungos vidaus pažeidimas, ir tą pažeidimą nutraukti.

2. Institucija, į kurią kreipiamasi, atlieka tinkamus ir būtinus tyrimus arba imasi visų kitų reikiamai informacijai surinkti būtinų ar tinkamų priemonių. Prireikus tie tyrimai atliekami padedant kitoms valdžios institucijoms arba paskirtosioms įstaigoms.

3. Institucijos pareiškėjos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, gali leisti institucijos pareiškėjos pareigūnams dalyvauti tyrimuose, kuriuos atlieka institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnai.

1. Institucijos pareiškėjos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, imasi visų būtinų ir proporcingų vykdymo užtikrinimo priemonių Sąjungos vidaus pažeidimui nutraukti arba uždrausti, naudodamasi 9 straipsnyje nustatytais įgaliojimais ir visais kitais papildomais įgaliojimais, jai suteiktais pagal nacionalinę teisę. Institucija, į kurią kreipiamasi, nustato tinkamas vykdymo užtikrinimo priemones, reikalingas, kad būtų nutrauktas arba uždraustas Sąjungos vidaus pažeidimas, ir jų imasi nedelsdama, bet ne vėliau kaip per šešis mėnesius po prašymo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai ji pateikia konkrečias to termino pratęsimo priežastis. Kai tinkama, institucija, į kurią kreipiamasi, už Sąjungos vidaus pažeidimą atsakingam verslininkui taiko sankcijas, kaip antai, skiria vienkartines arba periodines baudas. Institucija, į kurią kreipiamasi, gali gauti iš verslininko jo iniciatyva prisiimtus papildomus įsipareigojimus imtis taisomųjų priemonių vartotojų, kurie nukentėjo nuo įtariamo Sąjungos vidaus pažeidimo, naudai arba, kai tinkama, gali siekti gauti iš verslininko įsipareigojimus pasiūlyti nuo to pažeidimo nukentėjusiems vartotojams tinkamas taisomąsias priemones.

2. Institucija, į kurią kreipiamasi, reguliariai informuoja instituciją pareiškėją apie veiksmus ir priemones, kurių imtasi, ir apie veiksmus ir priemones, kurių ji ketina imtis. Institucija, į kurią kreipiamasi, naudodamasi 35 straipsnyje numatyta elektronine duomenų baze nedelsdama praneša institucijai pareiškėjai, kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai apie priemones, kurių buvo imtasi, ir apie tų priemonių poveikį Sąjungos vidaus pažeidimui, įskaitant šią informaciją:

1. Savitarpio pagalbos prašyme institucija pareiškėja pateikia informaciją, būtiną kad institucija, į kurią kreipiamasi, galėtų patenkinti tą prašymą, įskaitant visus būtinus įrodymus, kuriuos galima gauti tik institucijos pareiškėjos valstybėje narėje.

2. Institucija pareiškėja siunčia tokius savitarpio pagalbos prašymus institucijos, į kurią kreipiamasi, valstybės narės bendrai ryšių palaikymo tarnybai ir informavimo tikslais – institucijos pareiškėjos valstybės narės bendrai ryšių palaikymo tarnybai. Institucijos, į kurią kreipiamasi, valstybės narės bendra ryšių palaikymo tarnyba prašymus nedelsdama perduoda atitinkamai kompetentingai institucijai.

3. Savitarpio pagalbos prašymai ir visa su jais susijusi informacija teikiami raštu, naudojant standartines formas, ir jie siunčiami elektroniniu būdu per pagal 35 straipsnyje numatytą elektroninę duomenų bazę.

4. Atitinkamos kompetentingos institucijos susitaria dėl kalbų, kuriomis teikiami savitarpio pagalbos prašymai ir visa su jais susijusi informacija.

5. Nesusitarus dėl kalbų, savitarpio pagalbos prašymai siunčiami institucijos pareiškėjos valstybės narės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų, o atsakymai – institucijos, į kurią kreipiamasi, valstybės narės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų. Tokiu atveju kiekviena kompetentinga institucija yra atsakinga už tai, kad iš kitos kompetentingos institucijos gauti prašymai, atsakymai ir kiti dokumentai būtų išversti į reikiamą kalbą.

6. Institucija, į kurią kreipiamasi, atsakymus siunčia tiesiogiai tiek institucijai pareiškėjai, tiek ir institucijos pareiškėjos bei institucijos, į kurią kreipiamasi, valstybių narių bendroms ryšių palaikymo tarnyboms.

1. Institucija, į kurią kreipiamasi, gali atsisakyti patenkinti prašymą pateikti informaciją pagal 11 straipsnį, jeigu tenkinama viena ar daugiau iš šių sąlygų:

2. Institucija, į kurią kreipiamasi, gali atsisakyti tenkinti prašymą imtis vykdymo užtikrinimo priemonių pagal 12 straipsnį, jeigu, pasikonsultavus su institucija pareiškėja, tenkinama viena ar daugiau iš šių sąlygų:

Tačiau institucija, į kurią kreipiamasi, turi patenkinti prašymą imtis vykdymo užtikrinimo priemonių pagal 12 straipsnį, jeigu verslininkas neįvykdo priimtų įsipareigojimų per terminą, nurodytą pirmos pastraipos e punkte.

3. Institucija, į kurią kreipiamasi, praneša institucijai pareiškėjai ir Komisijai apie atsisakymą patenkinti savitarpio pagalbos prašymą, kartu nurodydama to atsisakymo motyvus.

4. Kilus ginčui tarp institucijos pareiškėjos ir institucijos, į kurią kreipiamasi, institucija pareiškėja arba institucija, į kurią kreipiamasi, gali perduoti klausimą svarstyti Komisijai, o ši nedelsdama pateikia nuomonę šio klausimu. Jei klausimas Komisijai neperduodamas, Komisija savo nuomonę gali priimti savo iniciatyva. Norėdama pateikti tą nuomonę, Komisija gali prašyti atitinkamos informacijos ir dokumentų, kuriais pasikeitė institucija pareiškėja ir institucija, į kurią kreipiamasi.

5. Komisija prižiūri, kaip veikia savitarpio pagalbos mechanizmas, ir kaip kompetentingos institucijos laikosi procedūrų ir savitarpio pagalbos prašymų nagrinėjimo terminų. Komisija turi teisę susipažinti su savitarpio pagalbos prašymais ir informacija bei dokumentais, kuriais pasikeitė institucija pareiškėja ir institucija, į kurią kreipiamasi.

6. Kai tinkama, Komisija gali rengti gaires ir teikti konsultacijas valstybėms narėms, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir efektyvus savitarpio pagalbos mechanizmo veikimas.

KOORDINUOTI TYRIMO IR VYKDYMO UŽTIKRINIMO MECHANIZMAI, TAIKOMI PLAČIAI PAPLITUSIEMS PAŽEIDIMAMS IR SĄJUNGOS MASTU PLAČIAI PAPLITUSIEMS PAŽEIDIMAMS

Spręsdamos šiame skyriuje reglamentuojamus klausimus atitinkamos kompetentingos institucijos veikia bendru sutarimu.

1. Kai pagrįstai įtariama, kad daromas plačiai paplitęs pažeidimas ar Sąjungos mastu plačiai paplitęs pažeidimas, atitinkamos to pažeidimo atveju kompetentingos institucijos ir Komisija nedelsdamos informuoja viena kitą ir bendras ryšių palaikymo tarnybas, kompetentingas to pažeidimo atveju, nusiųsdamos įspėjimus pagal 26 straipsnį.

2. Plačiai paplitusio pažeidimo ar Sąjungos mastu plačiai paplitusio pažeidimo atveju kompetentingos institucijos suderina tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemones, kurių jos imasi, kad į tuos pažeidimus būtų reaguojama. Jos keičiasi visais būtinais įrodymais ir informacija bei nedelsdamos teikia viena kitai bei Komisijai būtiną pagalbą.

3. Atitinkamos plačiai paplitusio pažeidimo ar Sąjungos mastu plačiai paplitusio pažeidimo atveju kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų surinkti visi būtini įrodymai ir informacija bei jog būtų imtasi visų būtinų vykdymo užtikrinimo priemonių siekiant nutraukti arba uždrausti tą pažeidimą.

4. Nedarant poveikio 2 daliai, šiuo reglamentu nedaroma poveikio nacionalinei tyrimo ir vykdymo užtikrinimo veiklai, kurią vykdo kompetentingos institucijos dėl to paties pažeidimo ir to paties verslininko atžvilgiu.

5. Prireikus kompetentingos institucijos gali pakviesti Komisijos pareigūnus ir kitus juos lydinčius asmenis, Komisijos įgaliotus dalyvauti vykdant koordinuotus tyrimus, vykdymo užtikrinimo veiksmus ir kitas šio skyriaus reglamentuojamas priemones.

1. Kai turima pagrįstų įtarimų dėl daromo plačiai paplitusio pažeidimo, to pažeidimo atveju kompetentingos institucijos pradeda suderintus veiksmus, grindžiamus tarpusavio susitarimu. Apie koordinuotų veiksmų pradėjimą nedelsiant pranešama bendroms ryšių palaikymo tarnyboms, kompetentingoms to pažeidimo atveju, ir Komisijai.

2. Plačiai paplitusio pažeidimo atveju kompetentingos institucijos paskiria vieną įtariamo plačiai paplitusio pažeidimo atveju kompetentingą instituciją koordinatoriumi. Jeigu toms kompetentingoms institucijoms dėl to paskyrimo nepavyksta susitarti, koordinatoriaus vaidmens imasi Komisija.

3. Jeigu Komisija turi pagrįstų įtarimų dėl Sąjungos mastu plačiai paplitusio pažeidimo, ji nedelsdama apie tai praneša to įtariamo pažeidimo atveju kompetentingoms institucijoms ir bendroms ryšių palaikymo tarnyboms pagal 26 straipsnį. Komisija pranešime nurodo motyvus, pagrindžiančius galimus koordinuotus veiksmus. To įtariamo plačiai paplitusio Sąjungos masto pažeidimo atveju kompetentingos institucijos atlieka atitinkamus tyrimus remdamosi jų turima arba joms lengvai prieinama informacija. Per vieną mėnesį nuo Komisijos pranešimo dienos to įtariamo plačiai paplitusio Sąjungos masto pažeidimo atveju kompetentingos institucijos pagal 26 straipsnį praneša tokių tyrimų rezultatus kitoms to pažeidimo atveju kompetentingoms institucijoms, bendroms ryšių palaikymo tarnyboms ir Komisijai. Kai tokiais tyrimais nustatoma, kad gali būti daromas Sąjungos mastu plačiai paplitęs pažeidimas, to pažeidimo atveju kompetentingos institucijos pradeda koordinuotus veiksmus ir imasi priemonių, nustatytų 19 straipsnyje ir, kai tinkama, 20 ir 21 straipsniuose nustatytų priemonių.

5. Kompetentinga institucija prisijungia prie koordinuotų veiksmų, jeigu vykdant tuos koordinuotus veiksmus paaiškėja, kad ta kompetentinga institucija yra plačiai paplitusio pažeidimo ar Sąjungos mastu plačiai paplitusio pažeidimo atveju kompetentinga institucija.

1. Kompetentinga institucija gali atsisakyti dalyvauti koordinuotuose veiksmuose dėl bet kurios iš šių priežasčių:

2. Kai kompetentinga institucija atsisako dalyvauti koordinuotuose veiksmuose, ji nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas plačiai paplitusio pažeidimo ar Sąjungos mastu plačiai paplitusio pažeidimo atveju kompetentingas institucijas bei bendras ryšių palaikymo tarnybas apie savo sprendimą, nurodydama savo sprendimo priežastis ir pateikdama visus būtinus patvirtinamuosius dokumentus.

1. Atitinkamos su koordinuotais veiksmais susijusios kompetentingos institucijos užtikrina, kad tyrimai ir patikrinimai būtų vykdomi veiksmingai, efektyviai ir koordinuotai. Jos siekia vykdyti tyrimus ir patikrinimus vienu metu ir, tiek, kiek leidžiama pagal nacionalinę proceso teisę, taikyti laikinąsias priemones.

2. Prireikus gali būti naudojamasi savitarpio pagalbos mechanizmu pagal III skyrių, visų pirma siekiant surinkti būtinų įrodymų ir kitos informacijos iš valstybių narių, kurios nėra su koordinuotais veiksmais susijusios valstybės narės, arba užtikrinti, kad verslininkas, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas ar patikrinimas, neapeitų vykdymo užtikrinimo priemonių.

3. Prireikus kompetentingos institucijos, susijusios su koordinuotais veiksmais, išdėsto tyrimo rezultatus ir plačiai paplitusio pažeidimo arba, kai taikoma, Sąjungos mastu plačiai paplitusio pažeidimo įvertinimą bendrojoje pozicijoje, dėl kurios jos susitaria tarpusavyje.

4. Išskyrus atvejus, kai atitinkamos kompetentingos institucijos, susijusios su koordinuotais veiksmais, susitaria kitaip, koordinatorius perduoda bendrąją poziciją už plačiai paplitusį pažeidimą ar Sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą atsakingam verslininkui. Už plačiai paplitusį pažeidimą ar Sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą atsakingam verslininkui suteikiama galimybė būti išklausytam tais klausimais, kurie yra įtraukti į bendrąją poziciją.

5. Prireikus, nedarant poveikio 15 straipsniui ar 33 straipsnyje nustatytoms konfidencialumo ir profesinių ar komercinių paslapčių taisyklėms, kompetentingos institucijos, susijusios su koordinuotais veiksmais, priima sprendimą paskelbti bendrąją poziciją arba jos dalis savo interneto svetainėse ir gali paprašyti vartotojų organizacijų, verslininkų asociacijų ir kitų susijusių subjektų pateikti savo nuomonę. Komisija paskelbia bendrąją poziciją arba jos dalis savo interneto svetainėje, gavusi atitinkamų kompetentingų institucijų pritarimą.

1. Remdamosi 19 straipsnio 3 dalyje priimta bendrąja pozicija, kompetentingos institucijos, susijusios su koordinuotais veiksmais, gali paraginti verslininką, atsakingą už plačiai paplitusį pažeidimą ar Sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą per nustatytą terminą pasiūlyti įsipareigojimus nutraukti tą pažeidimą. Verslininkas taip pat gali savo iniciatyva pasiūlyti įsipareigojimus nutraukti tą pažeidimą arba pasiūlyti vartotojų, nukentėjusių dėl to pažeidimo, naudai įsipareigojimus imtis taisomųjų priemonių.

2. Prireikus ir nedarant poveikio 33 straipsnyje nustatytoms konfidencialumo ir profesinių bei komercinių paslapčių taisyklėms, su koordinuotais veiksmais susijusios kompetentingos institucijos gali paskelbti už plačiai paplitusį pažeidimą ar Sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą atsakingo verslininko pasiūlytus įsipareigojimus savo interneto svetainėse arba, jei tinkama, Komisija gali paskelbti to verslininko pasiūlytus įsipareigojimus savo interneto svetainėje, jeigu to paprašo atitinkamos kompetentingos institucijos. Kompetentingos institucijos ir Komisija gali paprašyti vartotojų organizacijų, verslininkų asociacijų ir kitų susijusių subjektų pateikti savo nuomonę.

3. Su koordinuotais veiksmais susijusios kompetentingos institucijos įvertina pasiūlytus įsipareigojimus ir to vertinimo rezultatus praneša už plačiai paplitusį pažeidimą ar Sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą atsakingam verslininkui, ir, kai taikoma, jei verslininkas siūlo įsipareigojimus imtis taisomųjų priemonių – jos apie tai informuoja vartotojus, kurie, kaip tvirtina, dėl to pažeidimo yra patyrę žalą. Kai įsipareigojimai yra proporcingi ir jų pakanka plačiai paplitusiam pažeidimui ar Sąjungos mastu plačiai paplitusiam pažeidimui nutraukti, kompetentingos institucijos tuos įsipareigojimus priima ir nustato terminą, per kurį tie įsipareigojimai turi būti įgyvendinti.

4. Su koordinuotais veiksmais susijusios kompetentingos institucijos stebi, kaip įgyvendinami įsipareigojimai. Visų pirma jos užtikrina, kad atitinkamas verslininkas, atsakingas už plačiai paplitusį pažeidimą ar Sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą, reguliariai praneštų koordinatoriui apie įsipareigojimų įgyvendinimo pažangą. Su koordinuotais veiksmais susijusios kompetentingos institucijos prireikus gali paprašyti vartotojų organizacijų ir ekspertų pateikti savo nuomones, kad patikrintų, ar priemonės, kurių ėmėsi verslininkas, atitinka įsipareigojimus.

1. Su koordinuotais veiksmais susijusios kompetentingos institucijos imasi visų būtinų vykdymo užtikrinimo priemonių verslininko, atsakingo už plačiai paplitusį pažeidimą ar Sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą, atžvilgiu jų jurisdikcijos ribose, kad tas pažeidimas būtų nutrauktas arba uždraustas.

Prireikus jos verslininkui, atsakingam už plačiai paplitusį pažeidimą ar Sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą, taiko sankcijas, kaip antai vienkartines arba periodines baudas. Kompetentingos institucijos gali gauti iš verslininko jo iniciatyva prisiimtus papildomus įsipareigojimus imtis taisomųjų priemonių vartotojų, kurie nukentėjo nuo įtariamo plačiai paplitusio pažeidimo ar Sąjungos mastu plačiai paplitusio pažeidimo, naudai arba, kai tinkama, gali siekti gauti iš verslininko įsipareigojimus pasiūlyti nuo to pažeidimo nukentėjusiems vartotojams tinkamas taisomąsias priemones vartotojams.

2. Vykdymo užtikrinimo priemonės pagal 1 dalį įgyvendinamos veiksmingai, efektyviai ir koordinuotai, siekiant nutraukti arba uždrausti plačiai paplitusį pažeidimą ar Sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą. Su koordinuotais veiksmais susijusios kompetentingos institucijos siekia imtis vykdymo užtikrinimo priemonių vienu metu valstybėse narėse, susijusiose su tuo pažeidimu.

1. Koordinuoti veiksmai užbaigiami, jeigu su koordinuotais veiksmais susijusios kompetentingos institucijos padaro išvadą, kad plačiai paplitęs pažeidimas ar Sąjungos mastu plačiai paplitęs pažeidimas nutrauktas arba uždraustas visose susijusiose valstybėse narėse arba, kad toks pažeidimas nebuvo padarytas.

2. Apie koordinuotų veiksmų užbaigimą koordinatorius nedelsdamas praneša Komisijai, ir, kai taikytina, su koordinuotais veiksmais susijusių valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir bendroms ryšių palaikymo tarnyboms.

2. Koordinatorius negali būti laikomas atsakingu už atitinkamų kompetentingų institucijų, veiksmus ar neveikimą, kai jos naudojasi 9 straipsnyje nustatytais įgaliojimais.

3. Kai koordinuoti veiksmai yra susiję su plačiai paplitusiais pažeidimais arba Sąjungos mastu plačiai paplitusiais Sąjungos teisės aktų, nurodytų 2 straipsnio 10 dalyje, pažeidimais, koordinatorius paprašo Europos bankininkystės institucijos imtis stebėtojo vaidmens.

1. Atitinkamos kompetentingos institucijos susitaria dėl kalbų, kurias kompetentingos institucijos vartos pranešimuose ir teikiant visą kitą informaciją, kuriai taikomas šis skyrius, susijusią su koordinuotais veiksmais ir vienalaikiais patikrinimais.

2. Jei atitinkamoms kompetentingoms institucijoms susitarti nepavyksta, pranešimai ir kita informacija pateikiami pranešimą ar kitą informaciją pateikiančios valstybės narės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų. Tokiu atveju kiekviena atitinkama kompetentinga institucija prireikus yra atsakinga už tai, kad iš kitų kompetentingų institucijų gauti pranešimai, informacija ir kiti dokumentai būtų išversti.

Šiame skyriuje nustatytų procedūrų tikslais verslininkas turi teisę komunikuoti valstybės narės, kurioje verslininkas yra įsisteigęs arba kurioje yra jo gyvenamoji vieta, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų joje vartojamų oficialiais tikslais.

1. Kompetentinga institucija nedelsdama praneša Komisijai, kitoms kompetentingoms institucijoms ir bendroms ryšių palaikymo tarnyboms apie visus pagrįstus įtarimus, kad jos teritorijoje daromas pažeidimas, kuriam taikomas šis reglamentas, dėl kurio gali nukentėti vartotojų interesai kitose valstybėse narėje.

2. Komisija nedelsdama praneša kompetentingoms institucijoms ir atitinkamoms bendroms ryšių palaikymo tarnyboms apie visus pagrįstus įtarimus, kad padarytas pažeidimas, kuriam taikomas šis reglamentas.

3. Pranešdamos, t. y. siųsdamos įspėjimus pagal 1 ir 2 dalis kompetentinga institucija arba Komisija pateikia informaciją apie įtariamą pažeidimą, kuriam taikomas šis reglamentas, ir visų pirma šią informaciją, kai ją turi:

4. Siųsdama įspėjimą kompetentinga institucija gali paprašyti kompetentingų institucijų bei atitinkamų bendrų ryšių palaikymo tarnybų kitose valstybėse narėse ir Komisijos, o Komisija gali paprašyti kompetentingų institucijų bei atitinkamų bendrų ryšių palaikymo tarnybų kitose valstybėse narėse patikrinti, ar, remiantis atitinkamų kompetentingų institucijų arba atitinkamai Komisijos turima arba joms lengvai prieinama informacija, tų kitų valstybių narių teritorijose daroma panašių įtariamų pažeidimų, arba ar tose valstybėse narėse dėl tokių pažeidimų jau buvo imtasi kokių nors vykdymo užtikrinimo priemonių. Tos kitų valstybių narių kompetentingos institucijos ir Komisija nedelsdamos pateikia atsakymą dėl prašymo.

1. Kiekviena valstybė narė, išskyrus atvejus, kai taip elgtis nebūtų pagrįsta, suteikia teisę paskirtosioms įstaigoms, Europos vartotojų centrams, vartotojų organizacijoms ir asociacijoms ir, atitinkamais atvejais, verslininkų asociacijoms, turintiems būtinų ekspertinių žinių, siųsti įspėjimus atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai apie įtariamus pažeidimus, kuriems taikomas šis reglamentas, ir pateikti jų turimą informaciją, išdėstytą 26 straipsnio 3 dalyje (toliau – išorės įspėjimas). Kiekviena valstybė narė nedelsdama pateikia Komisijai tų subjektų sąrašą ir praneša apie jo pakeitimus.

2. Pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, Komisija suteikia asociacijoms, kurios Sąjungos lygmeniu atstovauja vartotojų interesams ir, atitinkamais atvejais, verslininkų interesams, teisę siųsti išorės įspėjimą.

3. Reaguodamos į išorės įspėjimą kompetentingos institucijos neprivalo inicijuoti procedūros arba imtis kokių nors kitų veiksmų. Išorės įspėjimus siunčiantys subjektai užtikrina, kad būtų pateikta teisinga, naujausia ir tiksli informacija, ir nedelsdami pataiso arba prireikus atšaukia praneštą informaciją.

Tiek, kiek tai būtina šio reglamento tikslui pasiekti, kompetentingos institucijos per 35 straipsnyje nurodytą elektroninę duomenų bazę nedelsdamos praneša Komisijai ir atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie visas priemones, kurių jos ėmėsi reaguodamos į pažeidimą, kuriam taikomas šis reglamentas, savo jurisdikcijos ribose, jeigu jos įtaria, kad dėl to pažeidimo gali nukentėti vartotojų interesai kitose valstybėse narėse.

1. Kompetentingos institucijos gali nuspręsti atlikti vienalaikius patikrinimus, kad patikrintų, kaip laikomasi vartotojų interesų apsaugos Sąjungos teisės aktų arba nustatytų jų pažeidimus. Išskyrus atvejus, kai dalyvaujančios kompetentingos institucijos susitaria kitaip, vienalaikius patikrinimus koordinuoja Komisija.

2. Vykdydamos vienalaikius patikrinimus dalyvaujančios kompetentingos institucijos gali naudotis 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais tyrimo įgaliojimais ir visais kitais joms pagal nacionalinę teisę suteiktais įgaliojimais.

3. Kompetentingos institucijos gali pakviesti paskirtąsias įstaigas, Komisijos pareigūnus ir kitus juos lydinčius Komisijos įgaliotus asmenis dalyvauti vienalaikiuose patikrinimuose.

Kitos veiklos, kuria prisidedama prie tyrimo ir vykdymo užtikrinimo, koordinavimas

1. Tiek, kiek tai būtina šio reglamento tikslui pasiekti, valstybės narės informuoja vienos kitas ir Komisiją apie savo veiklą šiose srityse:

2. Tiek, kiek tai būtina šio reglamento tikslui pasiekti, valstybės narės gali koordinuoti ir kartu organizuoti veiklą 1 dalyje nurodytose srityse.

1. Siekdamos pagerinti bendradarbiavimą kompetentingos institucijos gali dalyvauti pareigūnų iš kitų valstybių narių mainų programose. Kompetentingos institucijos imasi būtinų priemonių, kad pareigūnai iš kitų valstybių narių galėtų veiksmingai dalyvauti kompetentingos institucijos veikloje. Tuo tikslu tiems pareigūnams leidžiama vykdyti jiems priimančiosios kompetentingos institucijos pavestas pareigas pagal tos valstybės narės teisės aktus.

2. Mainų metu pareigūnui taikoma tokia pati civilinė ir baudžiamoji atsakomybė kaip ir priimančiosios kompetentingos institucijos pareigūnams. Pareigūnai iš kitų valstybių narių laikosi profesinių standartų ir atitinkamų priimančiosios kompetentingos institucijos nustatytų vidaus elgesio taisyklių. Tomis elgesio taisyklėmis visų pirma užtikrinama asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis, proceso sąžiningumas ir tinkamas 33 straipsnyje nustatytų konfidencialumo ir profesinių bei komercinių paslapčių taisyklių laikymasis.

1. Tiek, kiek būtina šio reglamento tikslui pasiekti, Sąjunga, siekdama apsaugoti vartotojų interesus, bendradarbiauja su trečiosiomis valstybėmis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis srityse, kurios patenka į šio reglamento taikymo sritį. Sąjunga ir atitinkamos trečiosios valstybės gali sudaryti susitarimus dėl bendradarbiavimo tvarkos, įskaitant savitarpio pagalbos susitarimų sudarymą, keitimąsi konfidencialia informacija ir darbuotojų mainų programas.

2. Sąjungos ir trečiųjų valstybių sudaryti susitarimai dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos siekiant apsaugoti ir sustiprinti vartotojų interesus turi atitikti atitinkamas duomenų apsaugos taisykles, taikomas asmens duomenų perdavimui trečiosioms valstybėms.

3. Kai kompetentinga institucija iš trečiosios valstybės institucijos gauna informaciją, kuri gali būti aktuali kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, ji pateikia tą informaciją toms kompetentingoms institucijoms tiek, kiek tai leidžiama tą daryti pagal dvišalius pagalbos susitarimus su ta trečiąja valstybe ir laikantis Sąjungos teisės dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis.

4. Kompetentinga institucija taip pat gali suteikti pagal šį reglamentą perduodamą informaciją trečiosios valstybės institucijai pagal dvišalį pagalbos susitarimą su ta trečiąja valstybe su sąlyga, kad gautas kompetentingos institucijos, kuri pirmoji perdavė informaciją, pritarimas ir jei laikomasi Sąjungos teisės dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis.

1. Taikant šį reglamentą kompetentingų institucijų ir Komisijos surinkta informacija arba kompetentingoms institucijoms ir Komisijai perduota informacija naudojama tik vartotojų interesų apsaugos Sąjungos teisės aktų laikymosi užtikrinimo tikslais.

2. 1 dalyje nurodyta informacija laikoma konfidencialia ir naudojama bei atskleidžiama tik tinkamai atsižvelgus į fizinio asmens ar juridinio asmens komercinius interesus, įskaitant komercines paslaptis ir intelektinę nuosavybę.

3. Vis dėlto, kompetentingos institucijos, iš anksto pasikonsultavusios su informaciją perdavusia kompetentinga institucija, gali atskleisti tokią informaciją, kuri būtina siekiant:

Kompetentingos institucijos gali bet kokią perduotą informaciją, dokumentus, išvadas, pareiškimus, patvirtintas tikras dokumentų kopijas arba tyrimų duomenis naudoti kaip įrodymus taip pat, kaip ir panašius dokumentus, gautus savo valstybėje narėje, neatsižvelgiant į jų saugojimo laikmeną.

1. Komisija sukuria ir prižiūri elektroninę duomenų bazę, skirtą visiems šiuo reglamentu numatytiems kompetentingų institucijų, bendrų ryšių palaikymo tarnybų ir Komisijos ryšiams palaikyti. Visa per elektroninę duomenų bazę siunčiama informacija saugoma ir tvarkoma toje elektroninėje duomenų bazėje. Kompetentingos institucijos, bendros ryšių palaikymo tarnybos ir Komisija turi tiesioginę prieigą prie tos duomenų bazės.

2. Informacija, kurią pateikia subjektai, siunčiantys išorės įspėjimą pagal 27 straipsnio 1 ar 2 dalis, saugoma ir tvarkoma elektroninėje duomenų bazėje. Tačiau tie subjektai neturi prieigos prie tos duomenų bazės.

3. Kai kompetentinga institucija, paskirtoji įstaiga arba subjektas, teikiantis išorės įspėjimą pagal 27 straipsnio 1 ar 2 dalis, nustato, kad pagal 26 arba 27 straipsnį jos (jo) išsiųstas įspėjimas apie pažeidimą vėliau pasirodė esantis nepagrįstas, ji (jis) tą įspėjimą atsiima. Komisija nedelsdama pašalina iš duomenų bazės atitinkamą informaciją ir informuoja šalis apie tokio pašalinimo priežastis.

Duomenys apie pažeidimą elektroninėje duomenų bazėje saugomi ne ilgiau nei būtina tais tikslais, dėl kurių jie buvo surinkti ir tvarkomi; tačiau jie saugomi ne ilgiau nei penkerius metus nuo tos dienos, kurią:

4. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos elektroninės duomenų bazės veikimo praktinės priemonės ir veikimo taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 38 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1. Valstybės narės netenkina jokių prašymų atlyginti išlaidas, patirtas taikant šį reglamentą.

2. Nepaisant 1 dalies, prašymų dėl vykdymo užtikrinimo priemonių pagal 12 straipsnį atveju institucijos pareiškėjos valstybė narė išlieka atsakinga institucijos, į kurią kreipiamasi, valstybei narei už bet kokias išlaidas ir bet kokius nuostolius, patirtus panaudojus priemones, kurias teismas atmetė ir pripažino nepagrįstomis, atsižvelgdamas į aptariamo pažeidimo esmę.

1. Ne vėliau kaip 2020 m. sausio 17 d., o vėliau – kas dvejus metus valstybės narės tarpusavyje ir su Komisija keičiasi informacija apie savo vykdymo užtikrinimo prioritetus, susijusius su šio reglamento taikymu.

2. Nedarant poveikio 33 straipsniui, Komisija kas dvejus metus parengia 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytos informacijos apžvalgą ir paskelbia ją viešai. Komisija apie tai informuoja Europos Parlamentą.

3. Tais atvejais, kai per dvejus metus nuo paskutinės informacijos apie valstybių narių vykdymo užtikrinimo prioritetus pateikimo iš esmės pakinta aplinkybės arba rinkos sąlygos, valstybės narės atnaujina savo vykdymo užtikrinimo prioritetus ir atitinkamai informuoja kitas valstybei nares ir Komisiją.

4. Komisija apibendrina pagal šio straipsnio 1 dalį valstybių narių pateiktus vykdymo užtikrinimo prioritetus ir kasmet teikia ataskaitas 38 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui, kad būtų lengviau nustatyti veiksmų prioritetus pagal šį reglamentą. Komisija keičiasi su valstybėmis narėmis geriausia praktika ir lyginamąja analize, visų pirma atsižvelgdama į gebėjimų stiprinimo veiklos plėtojimą.

1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai į šio reglamento taikymo sritį patenkančiais klausimais priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų ir į šio reglamento taikymo sritį patenkančiais klausimais sudarytų susitarimų tekstus, išskyrus susitarimus dėl pavienių atvejų.

1. Ne vėliau kaip 2023 m. sausio 17 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento taikymo ataskaitą.

2. Toje ataskaitoje pateikiamas šio reglamento taikymo įvertinimas, įskaitant vartotojų interesų apsaugos Sąjungos teisės aktų vykdymo užtikrinimo pagal šį reglamentą veiksmingumo įvertinimą, visų pirma kiek tai susiję su 9 straipsnyje nustatytais kompetentingų institucijų įgaliojimais, kartu su visų pirma analize, kaip keitėsi verslininkų vykdomas vartotojų interesų apsaugos Sąjungos teisės aktų laikymasis pagrindinėse vartotojų rinkose, kuriose vykdoma tarpvalstybinė prekyba.

Prireikus prie tos ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(2) 2017 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2017 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimas.

(3) 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje) (OL L 364, 2004 12 9, p. 1).

(4) 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).

(5) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(6) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(7) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(8) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).

(9) 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 60, 2014 2 28, p. 34).

(10) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (OL L 257, 2014 8 28, p. 214).

(11) Tarybos reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 17, 1958 10 6, p. 385).

(12) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/22/EB dėl ieškinių dėl uždraudimo ginant vartotojų interesus (OL L 110, 2009 5 1, p. 30).

PRIEDAS

3 straipsnio 1 punkte nurodytos direktyvos ir reglamentai

1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).

1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/6/EB dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas (OL L 80, 1998 3 18, p. 27).

1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (OL L 171, 1999 7 7, p. 12).

2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).

2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67): 86–100 straipsniai.

2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37): 13 straipsnis.

2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 90/619/EEB ir Direktyvas 97/7/EB ir 98/27/EB (OL L 271, 2002 10 9, p. 16).

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, 2004 2 17, p. 1).

2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).

10.

2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru (OL L 204, 2006 7 26, p. 1).

11.

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos (OL L 376, 2006 12 27, p. 21): 1 straipsnis, 2 straipsnio c punktas ir 4–8 straipsniai.

12.

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36): 20 straipsnis.

13.

2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL L 315, 2007 12 3, p. 14).

14.

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).

15.

2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (OL L 293, 2008 10 31, p. 3): 22, 23 ir 24 straipsniai.

16.

2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/122/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su kai kuriais pakaitinio naudojimosi, ilgalaikio atostogų produkto, perpardavimo ir keitimosi sutarčių aspektais (OL L 33, 2009 2 3, p. 10).

17.

2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1): 9, 10, 11 ir 19–26 straipsniai.

18.

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 334, 2010 12 17, p. 1).

19.

2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 55, 2011 2 28, p. 1).

20.

2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).

21.

2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB, (Direktyva dėl vartotojų AGS) (OL L 165, 2013 6 18, p. 63): 13 straipsnis.

22.

2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 524/2013 dėl elektroninio vartotojų ginčų sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (Reglamentas dėl vartotojų EGS) (OL L 165, 2013 6 18, p. 1): 14 straipsnis.

23.

2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 60, 2014 2 28, p. 34): 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 21, 22, 23 straipsniai, 10 skyrius ir I bei II priedai.

24.

2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (OL L 257, 2014 8 28, p. 214): 3–18 straipsniai ir 20 straipsnio 2 dalis.

25.

2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (OL L 326, 2015 12 11, p. 1).

26.

2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1128 dėl internetinių turinio paslaugų tarpvalstybinio perkeliamumo vidaus rinkoje (OL L 168, 2017 6 30, p. 1).