21.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 304/13

(1)

dėl netiesioginės tarpuskaitos susitarimų pagrindinėms sandorio šalims (toliau – PSŠ), tarpuskaitos nariams, klientams, netiesioginiams klientams arba kitų pakopų netiesioginiams klientams neturėtų kilti papildomos sandorio šalies rizikos, o netiesioginių klientų turtui ir pozicijoms turėtų būti suteikiama deramo lygio apsauga. Todėl labai svarbu, kad bet kokio tipo netiesioginės tarpuskaitos susitarimas atitiktų būtinąsias sąlygas tų susitarimų saugumui užtikrinti. Dėl to netiesioginės tarpuskaitos susitarimus sudariusioms šalims turėtų būti nustatytos tam tikros pareigos, o netiesioginės tarpuskaitos susitarimus būtų leidžiama sudaryti tik jeigu jie atitinka šiame reglamente apibrėžtas sąlygas;

(2)

sandorio šalies, kuriai teikiamos netiesioginės tarpuskaitos paslaugos, turtui ir pozicijoms turėtų būti teikiama tokia apsauga, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 39 ir 48 straipsniuose, todėl įvairios netiesioginio kliento sąvokos yra svarbios taikant šį reglamentą ir jame turėtų būti apibrėžtos;

(3)

atsižvelgiant į tai, kad tarpuskaitos nariai turėtų atitikti dalyvių kriterijus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/26/EB (2), ir siekiant netiesioginiams klientams užtikrinti tokio paties lygio apsaugą, kokia teikiama klientams pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, netiesioginės tarpuskaitos paslaugas teikiantys klientai turėtų būti kredito įstaigos, investicinės įmonės arba kredito įstaigoms arba investicinėms įmonėms lygiaverčiai trečiosios šalies subjektai;

(4)

dėl didesnio tarpininkavimo tarp PSŠ ir skirtingų lygmenų netiesioginių klientų veiklos masto reikia papildomų veiksmų, papildomų sąskaitų bei sudėtingesnių techninių sprendimų ir apdorojimo srautų. Dėl to, palyginti su klientų tarpuskaitos susitarimais, netiesioginės tarpuskaitos susitarimai tampa sudėtingesni. Todėl didesnio masto tarpininkavimą reikėtų švelninti reikalavimais netiesioginės tarpuskaitos susitarimų atveju leisti pasirinkti alternatyvią ir veiklos požiūriu paprastesnę sąskaitų struktūrą, nei kliento tarpuskaitos susitarimų atveju;

(5)

pagal kliento tarpuskaitos susitarimus reikalaujama siūlyti individualiai atskirtas sąskaitas. Tačiau netiesioginės tarpuskaitos susitarimų atveju, be bendrųjų netiesioginių sąskaitų, kuriose leidžiama skirtingų netiesioginių klientų pozicijų užskaita, turėtų būti reikalaujama siūlyti tik jungtinės bendrosios netiesioginės sąskaitos struktūrą su mechanizmu, leidžiančiu pervesti pareikalautą garantinę įmoką ir, jeigu sutariama, pareikalautą garantinę įmoką viršijančią įmoką, iš netiesioginio kliento pagrindinei sandorio šaliai, neleidžiant jokios skirtingų netiesioginių klientų pozicijų užskaitos toje pačioje jungtinėje bendrojoje sąskaitoje. Toks mechanizmas leidžia tokiu pačiu būdu kaip individualiai atskirtų sąskaitų atveju nustatyti konkretaus netiesioginio kliento vardu laikomą įkaitą ir pozicijas ir, kita vertus, kliento arba kitų netiesioginių klientų vardu laikomą įkaitą ir pozicijas;

(6)

be to, net jeigu pagal netiesioginės tarpuskaitos susitarimus jungtinės bendrosios netiesioginės sąskaitos struktūroje laikomas turtas ir pozicijos gali būti paveikti kito netiesioginio kliento nuostolių, kadangi toks turtas ir pozicijos atsiduria vienoje sąskaitoje, greitis, per kurį tą turtą ir pozicijas galima nustatyti ir prireikus likviduoti, jei neįvykdomi įsipareigojimai, padeda tuos potencialius nuostolius kuo labiau sumažinti;

(7)

pagal tokį mechanizmą tuo pačiu metu leidžiama daug paprastesnė sąskaitų struktūra, kurios laikantis sumažinamos sąnaudos ir sudėtingumas, palyginti su individualiai atskirtomis sąskaitomis, kartu leidžiama atskirti skirtingų netiesioginių klientų įkaitą ir pozicijas ir taip užtikrinti tokio paties lygio apsaugą, kuri siūloma individualiai atskirtų sąskaitų atveju. Tačiau reikalavimas siūlyti jungtines bendrąsias netiesiogines sąskaitas neturėtų panaikinti galimybės netiesioginiams klientams siūlyti individualiai atskirtų netiesioginių sąskaitų pagal tarpuskaitos susitarimus, kuriuos sudaro PSŠ, tarpuskaitos narys, klientas ir vieno lygmens netiesioginiai klientai;

(8)

kad būtų galima lengviau naudotis pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos paslaugomis, racionalizuojant tarpuskaitos paslaugas ir supaprastinant tarpuskaitos narių, klientų ir netiesioginių klientų komercinius santykius, kai kurios grupės siūlo tarpuskaitos paslaugas pasitelkdamos du tos pačios grupės subjektus, kurie tas paslaugas teikiant tarpininkauja. Dėl panašių priežasčių kliento grupė kartais naudoja vieną subjektą, kad galėtų tiesiogiai tvarkyti reikalus su tarpuskaitos nariu, o kitą subjektą – kad galėtų tiesiogiai tvarkyti reikalus su netiesioginiu klientu, paprastai dėl to, kad tas antrasis subjektas įsisteigęs netiesioginio kliento jurisdikcijoje. Tais atvejais racionalizuojamos įvairios grupės ekonominės veiklos tarpuskaitos paslaugos ir taip pat paprastinami tarpuskaitos narių, klientų ir netiesioginių klientų komerciniai santykiai. Tokių tipų susitarimai turėtų būti leidžiami, jeigu jie atitinka konkrečias sąlygas, kuriomis užtikrinama, kad nedidėtų sandorio šalių rizika ir kad netiesioginei tarpuskaitai būtų teikiama deramo lygio apsauga;

(9)

netiesioginės tarpuskaitos grandinėse, kurios apima daugiau negu vieną PSŠ, tarpuskaitos narį, klientą ir vieno lygmens netiesioginius klientus, naudojant individualiai atskirtas sąskaitas galima susidurti su nenumatytais techniniais sunkumais, nes tektų valdyti galimą vienos ar kelių tos grandinės sandorio šalių įsipareigojimų neįvykdymą ir daugybę individualiai atskirtų sąskaitų. Individualiai atskirtų sąskaitų siūlymas tose ilgesnėse grandinėse galėtų suklaidinti sandorio šalis, kurios siekia apsaugos lygio, paprastai siejamo su individualiai atskirtomis sąskaitomis, nes šio apsaugos lygio kai kuriose tokiose ilgesnėse grandinėse gali būti neįmanoma pasiekti. Kad būtų išvengta rizikos, kylančios dėl tokios klaidingos prielaidos, tokiose ilgesnėse netiesioginės tarpuskaitos grandinėse turėtų būti leidžiama naudoti tik bendrąsias atskirtas sąskaitas, jeigu sandorio šalys, kurių tarpuskaita vykdoma pagal tokius susitarimus, yra visapusiškai informuojamos apie atskyrimo lygį ir su tokio tipo sąskaita susijusią riziką;

(10)

siekiant užtikrinti, kad pareikalautos garantinės įmokos suma jungtinės bendrosios netiesioginės sąskaitos struktūroje būtų ta pati kaip suma, kurios būtų pareikalauta, jeigu būtų naudojama individualiai atskirta netiesioginės tarpuskaitos sąskaita, PSŠ turėtų gauti informaciją apie pozicijas, laikomas netiesioginio kliento vardu, kad kiekvienam netiesioginiam klientui apskaičiuotų susijusią pareikalautą netiesioginio kliento garantinę įmoką;

(11)

siekiant užtikrinti lygiavertiškumą su kliento tarpuskaita, tarpuskaitos narys turėtų turėti procedūras, kurios palengvintų netiesioginių klientų pozicijų perdavimą alternatyviam klientui, kai klientas, kuris teikia netiesioginės tarpuskaitos paslaugas, neįvykdo įsipareigojimų. Dėl tos pačios priežasties tarpuskaitos narys taip pat turėtų turėti procedūras, pagal kurias likviduotų netiesioginių klientų pozicijas ir turtą ir iš likvidavimo gautas pajamas grąžintų tiems netiesioginiams klientams, kurie žinomi. Jeigu dėl kokios nors priežasties iš likvidavimo gautų pajamų atitinkamiems netiesioginiams klientams negalima grąžinti tiesiogiai, iš likvidavimo gautos pajamos turėtų būti grąžinamos įsipareigojimų neįvykdančiam klientui jo netiesioginių klientų vardu;

(12)

turėtų būti nustatytos procedūros, kad tuo atveju, kai klientas neįvykdo įsipareigojimų, būtų galima sužinoti informaciją apie netiesioginių klientų tapatybę ir tarpuskaitos narys galėtų nustatyti, kuris turtas ir pozicijos kuriam netiesioginiam klientui priklauso;

(13)

netiesioginės tarpuskaitos paslaugas teikiantis klientas turėtų netiesioginiam klientui leisti pasirinkti sąskaitų struktūras. Tačiau gali būti, kad netiesioginis klientas per pagrįstą laikotarpį klientui savo pasirinkimo nenurodo. Tokiu atveju klientas turėtų sugebėti teikti netiesioginės tarpuskaitos paslaugas tam netiesioginiam klientui naudodamas bet kokią sąskaitos struktūrą, jeigu tas klientas informuoja netiesioginį klientą apie naudojamą sąskaitos struktūrą, su ta sąskaita susijusią riziką ir jos atskyrimo lygį, taip pat apie galimybę bet kuriuo metu pakeisti sąskaitos struktūrą;

(14)

dėl netiesioginės tarpuskaitos susitarimų gali kilti specifinė rizika. Todėl būtina, kad visos netiesioginės tarpuskaitos susitarime dalyvaujančios šalys, įskaitant tarpuskaitos narius ir PSŠ, bet kokią dėl tokių susitarimų susidarančią reikšmingą riziką nuolatos nustatytų, stebėtų ir valdytų. Tiems tikslams ypač svarbu klientams ir tarpuskaitos nariams deramai keistis informacija. Tačiau tarpuskaitos nariai turėtų užtikrinti, kad informacija būtų naudojama tik rizikos valdymo ir garantinės įmokos nustatymo tikslais, ir kad konfidenciali komercinė informacija nebūtų naudojama netinkamai;

(15)

nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šio reglamento nuostatos ir pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 (3) 30 straipsnio 2 dalį priimtos nuostatos būtų pradėtos taikyti tą pačią dieną;

(16)

šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktu techninių reguliavimo standartų projektu;

(17)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (4) 10 straipsnį EVPRI surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projekto, kuriuo grindžiamas šis reglamentas, išanalizavo galimas su juo susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 37 straipsnį įsteigta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę;

(18)

todėl Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 149/2013 (5) turėtų būti iš dalies pakeistas,

1)

1 straipsnio b punktas pakeičiamas taip:

„b)   netiesioginės tarpuskaitos susitarimai– netiesioginės tarpuskaitos paslaugų, kurias teikia klientas, netiesioginis klientas arba antros eilės netiesioginis klientas, teikėjų ir gavėjų tarpusavio sutartinių santykių visuma;“.

2)

1 straipsnis papildomas d ir e punktais:

„d)   antros eilės netiesioginis klientas– netiesioginio kliento klientas;

e)   trečios eilės netiesioginis klientas– antros eilės netiesioginio kliento klientas.“

3)

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Reikalavimai klientų teikiamoms netiesioginės tarpuskaitos paslaugoms

1.   Klientas netiesioginės tarpuskaitos paslaugas netiesioginiams klientams gali teikti tik jeigu laikomasi visų toliau nurodytų sąlygų:

2.   1 dalyje nurodytas klientas ir netiesioginis klientas raštu sudaro netiesioginės tarpuskaitos susitarimą. Į netiesioginės tarpuskaitos susitarimą įtraukiamos bent jau šios sutartinės sąlygos:

Visi netiesioginės tarpuskaitos susitarimo aspektai aiškiai dokumentuojami.

3.   PSŠ nedraudžia sudaryti netiesioginės tarpuskaitos susitarimų, jeigu jie sudaromi pagrįstomis komercinėmis sąlygomis.“

4)

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

PSŠ pareigos

1.   Pagal tarpuskaitos nario prašymą PSŠ atidaro ir tvarko bet kurią iš 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąskaitų.

2.   PSŠ, kuri sąskaitoje, kaip nurodyta 4 straipsnio 4 dalies b punkte, laiko kelių netiesioginių klientų turtą ir pozicijas, atskirai registruoja kiekvieno netiesioginio kliento pozicijų duomenis, apskaičiuoja kiekvieno netiesioginio kliento garantines įmokas ir surenka bendrą tų garantinių įmokų sumą remdamasi 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija.

3.   PSŠ nustato, stebi ir valdo visą dėl netiesioginės tarpuskaitos paslaugų teikimo atsirandančią reikšmingą riziką, galinčią turėti poveikio PSŠ atsparumui nepalankiems rinkos pokyčiams.“

5)

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Tarpuskaitos narių pareigos

1.   Tarpuskaitos narys, kuris teikia netiesioginės tarpuskaitos paslaugas, jas teikia pagrįstomis komercinėmis sąlygomis ir viešai atskleidžia bendrąsias sąlygas, kuriomis tas paslaugas teikia.

Į pirmoje pastraipoje nurodytas bendrąsias sąlygas įtraukiami minimalių finansinių išteklių ir veiklos pajėgumų reikalavimai klientams, kurie teikia netiesioginės tarpuskaitos paslaugas.

2.   Tarpuskaitos narys, kuris teikia netiesioginės tarpuskaitos paslaugas, pagal kliento prašymą atidaro ir tvarko bent šias sąskaitas:

3.   Tarpuskaitos narys, kuris kelių netiesioginių klientų vardu laiko turtą ir pozicijas sąskaitoje, kaip nurodyta 2 dalies b punkte, PSŠ kiekvieną dieną teikia visą PSŠ būtiną informaciją, kad ji galėtų nustatyti kiekvieno netiesioginio klientu vardu turimas pozicijas. Ta informacija grindžiama 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija.

4.   Tarpuskaitos narys, kuris teikia netiesioginės tarpuskaitos paslaugas, pagal kliento prašymą PSŠ sąskaitoje atidaro ir tvarko bent šias sąskaitas:

5.   Tarpuskaitos narys nustato procedūras, taikomas, kai klientas, teikiantis netiesioginės tarpuskaitos paslaugas, neįvykdo savo įsipareigojimų.

6.   Tarpuskaitos narys, kuris netiesioginių klientų turtą ir pozicijas laiko sąskaitoje, kaip nurodyta 2 dalies a punkte:

7.   Tarpuskaitos narys, kuris netiesioginių klientų turtą ir pozicijas laiko sąskaitoje, kaip nurodyta 2 dalies b punkte:

8.   Tarpuskaitos narys nustato, stebi ir valdo visą dėl teikiamų netiesioginės tarpuskaitos paslaugų atsirandančią reikšmingą riziką, galinčią turėti poveikio jo atsparumui nepalankiems rinkos pokyčiams. Tarpuskaitos narys nustato vidaus procedūras, kuriomis užkertamas kelias 5 straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją panaudoti komerciniais tikslais.“

6)

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Klientų pareigos

1.   Klientas, kuris teikia, netiesioginės tarpuskaitos paslaugas, netiesioginiams klientams siūlo pasirinkti bent iš 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų tipų sąskaitų ir užtikrina, kad tie netiesioginiai klientai būtų visiškai informuoti apie skirtingus atskyrimo lygius ir riziką, susijusią su kiekvieno tipo sąskaita.

2.   1 dalyje nurodytas klientas vieną iš 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų tipų sąskaitų skiria per pagrįstą kliento nustatytą laikotarpį sąskaitos nepasirinkusiems netiesioginiams klientams. Klientas netiesioginiam klientui nedelsdamas praneša apie riziką, siejamą su skirto tipo sąskaita. Netiesioginis klientas gali pasirinkti kitokio tipo sąskaitą bet kuriuo metu to kliento paprašydamas raštu.

3.   Klientas, teikiantis netiesioginės tarpuskaitos paslaugas, atskirai registruoja duomenis ir tvarko apskaitą, kad galėtų atskirti savo turtą ir pozicijas nuo savo netiesioginių klientų vardu laikomo turto ir pozicijų.

4.   Jeigu tarpuskaitos narys kelių netiesioginių klientų vardu laiko turtą ir pozicijas sąskaitoje, kaip nurodyta 4 straipsnio 2 dalies b punkte, klientas tarpuskaitos nariui kiekvieną dieną teikia visą būtiną informaciją, kad tarpuskaitos narys galėtų nustatyti kiekvieno netiesioginio klientu vardu laikomas pozicijas.

5.   Klientas, kuris teikia netiesioginės tarpuskaitos paslaugas pagal savo netiesioginių klientų pasirinkimą tarpuskaitos nario prašo PSŠ sąskaitoje atidaryti ir tvarkyti sąskaitas, nurodytas 4 straipsnio 4 dalyje.

6.   Klientas savo netiesioginiams klientams teikia pakankamą informaciją, kad tie netiesioginiai klientai galėtų nustatyti PSŠ ir jų pozicijų tarpuskaitai naudojamą tarpuskaitos narį.

7.   Jeigu tarpuskaitos narys vieno arba kelių netiesioginių klientų turtą ir pozicijas laiko sąskaitoje, kaip nurodyta 4 straipsnio 2 dalies b punkte, klientas į netiesioginės tarpuskaitos susitarimą su savo netiesioginiais klientais įtraukia visas reikiamas sąlygas, siekdamas užtikrinti, kad, jeigu tas klientas neįvykdo įsipareigojimų, tarpuskaitos narys galėtų greitai netiesioginiams klientams grąžinti pajamas, gautas iš netiesioginių klientų vardu laikomo turto ir pozicijų likvidavimo pagal 4 straipsnio 7 dalį.

8.   Klientas tarpuskaitos nariui suteikia pakankamai informacijos nustatyti, stebėti ir valdyti visą dėl teikiamų netiesioginės tarpuskaitos paslaugų atsirandančią reikšmingą riziką, galinčią turėti poveikio tarpuskaitos nario atsparumui.

9.   Klientas sudaro susitarimus siekdamas užtikrinti, kad jam nevykdant įsipareigojimų, tarpuskaitos narys galėtų iš karto pasinaudoti visa jo turima informacija apie jo netiesioginius klientus, įskaitant netiesioginių klientų, nurodytų 5 straipsnio 4 dalyje, tapatybę.“

7)

Įterpiamas 5a straipsnis:

„5a straipsnis

Reikalavimai netiesioginių klientų teikiamoms netiesioginės tarpuskaitos paslaugoms

1.   Netiesioginis klientas netiesioginės tarpuskaitos paslaugas antros eilės netiesioginiams klientams gali teikti tik jeigu netiesioginės tarpuskaitos susitarimų šalys laikosi vieno iš 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir jeigu laikomasi visų toliau nurodytų sąlygų:

Visi netiesioginės tarpuskaitos susitarimo aspektai, nurodyti b punkte, aiškiai dokumentuojami.

2.   Laikydamosi 1 dalies, netiesioginės tarpuskaitos susitarimų šalys laikosi vieno iš šių reikalavimų:

3.   Pagal šalių sudarytus netiesioginės tarpuskaitos susitarimus esant 2 straipsnio a punkte nurodytai situacijai:

4.   Pagal šalių sudarytus netiesioginės tarpuskaitos susitarimus esant 2 straipsnio b punkte nurodytai situacijai:

8)

Įterpiamas 5b straipsnis:

„5b straipsnis

Reikalavimai antros eilės netiesioginių klientų teikiamoms netiesioginės tarpuskaitos paslaugoms

1.   Antros eilės netiesioginis klientas netiesioginės tarpuskaitos paslaugas trečios eilės netiesioginiams klientams gali teikti tik jeigu laikomasi visų toliau nurodytų sąlygų:

Visi netiesioginės tarpuskaitos susitarimo aspektai, nurodyti pirmos pastraipos d punkte, aiškiai dokumentuojami.

2.   Jeigu antros eilės netiesioginiai klientai teikia netiesioginės tarpuskaitos paslaugas pagal 1 dalį: