19.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 269/10

(1)

2013 m. sausio 3 d. įsigaliojo Reglamentas (ES) Nr. 1151/2012. Juo buvo panaikintas ir pakeistas 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2);

(2)

pagal 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį, Danijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Danbo“ kaip saugomą geografinę nuorodą (SGN) paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3);

(3)

Austrija, Argentina kartu su „Centro de la Industria Lechera“ (Argentinos pieno pramonės federacija), Australija kartu su „Dairy Australia“, Naujoji Zelandija kartu su „Dairy Companies Association of New Zealand“, Urugvajus, Jungtinių Amerikos Valstijų prekybos atstovo biuras ir Jungtinių Amerikos Valstijų bendrinių pavadinimų apsaugos konsorciumas pareiškė prieštaravimus dėl įregistravimo pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnio 2 dalį. Šie prieštaravimai pripažinti priimtinais pagal minėto reglamento 7 straipsnio 3 dalį, išskyrus Austrijos prieštaravimą, kuris nebuvo gautas per nustatytą laikotarpį;

(4)

prieštaravimai susiję su Reglamento (EB) Nr. 510/2006 2 straipsnyje, pakeistame Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 5 straipsniu, nustatytų sąlygų nesilaikymu, visų pirma nurodant, kad „Danbo“ neturi konkrečių kokybės, gero vardo ar kitų savybių, kurios siejamos su geografine kilme. Prieštaraujančios šalys taip pat teigia, kad pavadinimas „Danbo“ negalėtų būti laikomas tradiciniu negeografiniu pavadinimu ir kad nėra ypatingų aplinkybių, kurios pateisintų visos Danijos priskyrimą nustatytai geografinei vietovei. Prieštaravimuose taip pat teigiama, kad pavadinimas „Danbo“ tapo bendriniu pavadinimu, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 510/2006 3 straipsnio 1 dalyje, kurią pakeitė Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 6 straipsnio 1 dalis ir 41 straipsnis. Šiuo atžvilgiu buvo nurodyta, kad „Danbo“ nuo 1966 m. yra įtrauktas į Maisto kodekso (Codex Alimentarius) standartą, taip pat į 1951 m. Stresa konvencijos B priedą. Bendrinį pavadinimo pobūdį rodo tai, kad „Danbo“ turi atskirą tarifinę eilutę. Be to, prieštaravimuose nurodoma „Danbo“ gamybos ir vartojimo svarba keliose ES ir ES nepriklausančiose šalyse, iš kurių kelios šalys turi konkretų teisinį gaminio standartą;

(5)

2012 m. rugsėjo 18 d. raštais pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnio 5 dalį Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pradėti atitinkamas konsultacijas;

(6)

kadangi per nustatytą laikotarpį susitarimas nebuvo pasiektas, Komisija turėtų priimti sprendimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 52 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytą tvarką;

(7)

kalbant apie tvirtinimą, kad pavadinimas „Danbo“ neatitinka Reglamento (EB) Nr. 510/2006 2 straipsnyje, pakeistame Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 5 straipsniu, nustatytų sąlygų, pažymėtina, kad atitinkama galiojanti nuostata neišskiria šalies kaip išimties dėl geografinių nuorodų. Taip pat nebėra būtina įvertinti, ar „Danbo“ yra „tradicinis negeografinis pavadinimas“. „Danbo“ įregistravimas kaip SGN yra paremtas geru produkto vardu, kuris sietinas su jo geografine kilme, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 5 straipsnio 2 dalies b punkte, ir kuris yra išsamiai aprašytas paskelbtame bendrajame dokumente ir produkto specifikacijoje. Prieštaraujančios šalys nepateikė svarių argumentų, prieštaraujančių tam aprašymui;

(8)

prieštaraujančios šalys nurodė kelis požymius, kurie, kaip teigiama, įrodo, kad pavadinimas yra bendrinis. Tačiau tai, kad „Danbo“ yra įtrauktas į Codex Alimentarius standartą ir į Stresa konvencijos B priedą, nereiškia, kad pavadinimas ipso facto tapo bendrinis. Kaip nurodė Teisingumo Teismas savo teismo praktikoje, tarifų kodai yra susiję su muitinės klausimais, todėl su intelektinės nuosavybės teisėmis nėra siejami. Be to, pateikti negausūs „Danbo“ gamybos ne Europos Sąjungoje duomenys nėra tinkami pagal Reglamente (ES) Nr. 1151/2012 numatytą teritorinį principą, pagal kurį galimas bendrinis pavadinimo pobūdis vertinamas lyginant Sąjungos teritoriją. Šio termino naudojimas už Europos Sąjungos ribų ir galimas gaminimo reguliavimo standartų trečiosiose šalyse buvimas nėra laikomas susijusiu su šiuo sprendimu;

(9)

prieštaravimo procedūroje nebuvo pateikta jokių įrodymų, susijusių su tokio sūrio importu iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą. Todėl nėra priežasčių, dėl kurių konkretiems gamintojams trečiosiose šalyse reikėtų suteikti pereinamąjį laikotarpį pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 15 straipsnio 1 dalį;

(10)

Danijos ir „Danbo“ ryšys grindžiamas geru vardu. Danija nurodė daug specializuotų leidinių ir pateikė nuorodų, įrodančių Danijos ir „Danbo“ ryšį. Gerą vardą patvirtina ir gaminio pristatymas tarptautinėse ir nacionalinėse parodose bei konkursuose ir daug suteiktų apdovanojimų;

(11)

kalbant apie ES teritoriją, „Danbo“ gaminamas ir parduodamas daugiausia Danijoje;

(12)

Danija pateikė neginčijamų įrodymų, kad „Danbo“ vartojimas ir žinojimas apie gaminį yra daugiausia sutelkti Danijoje, ir kad didžioji dauguma danų vartotojų pripažįsta jo nuolatinį ryšį su Danija. Už Danijos ribų šis sūris yra labai mažai žinomas. Dėl tokio nežinojimo „Danbo“ negali būti laikomas bendriniu pavadinimu;

(13)

atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, pavadinimą „Danbo“ reikėtų įtraukti į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą;

(14)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Žemės ūkio produktų kokybės politikos komiteto nuomonę,