KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2017/1485

2017 m. rugpjūčio 2 d.

kuriuo nustatomos elektros energijos perdavimo sistemos eksploatavimo gairės

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 (1), ypač į jo 18 straipsnio 3 dalies d punktą ir 5 dalį,

kadangi:

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Siekiant užtikrinti jungtinės sistemos eksploatavimo saugumą, dažnio palaikymo kokybę ir efektyvų jungtinės sistemos ir išteklių naudojimą, šiuo reglamentu nustatomos išsamios gairės dėl:

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šiame reglamente nustatytos taisyklės ir reikalavimai taikomi šiems svarbiems tinklo naudotojams:

2.   Šis reglamentas taikomas visoms Sąjungoje esančioms perdavimo sistemoms, skirstomiesiems tinklams ir jungiamosioms linijoms, išskyrus valstybių narių salose, kurių sistemos neveikia sinchroniškai su žemyninės Europos, Didžiosios Britanijos, Šiaurės Europos, Airijos ir Šiaurės Airijos arba Baltijos sinchronine zona, esančias perdavimo sistemas ir skirstomuosius tinklus ar jų dalis, jis taip pat taikomas regioniniams saugumo koordinatoriams.

3.   Kai valstybėje narėje yra daugiau kaip vienas PSO, šis reglamentas taikomas visiems tos valstybės narės PSO. Kai PSO nevykdo funkcijų, susijusių su vienu ar daugiau šiame reglamente nustatytų įpareigojimų, valstybės narės gali numatyti, kad nacionaline reguliavimo tvarka PSO atsakomybė laikytis vieno, kai kurių arba visų šiame reglamente nustatytų įpareigojimų būtų paskirta vienam ar keliems konkretiems PSO.

4.   Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistemų operatoriams tol ir tiek, kiek jie veikia sinchroniniu režimu sinchroninėje zonoje, kurioje ne visos šalys saistomos Sąjungos teisės aktų, daroma šio reglamento I priede išvardytų nuostatų taikymo išimtis, jei pagal 13 straipsnį sudarytame bendradarbiavimo su trečiosios valstybės perdavimo sistemos operatoriais susitarime, kuriuo remdamiesi jie užtikrina saugų elektros sistemos eksploatavimą, nenumatyta kitaip.

5.   Jeigu pagal šį reglamentą taikomus reikalavimus turi nustatyti atitinkamas sistemos operatorius, kuris nėra PSO, valstybė narė gali numatyti, kad vietoj jo už atitinkamų reikalavimų nustatymą būtų atsakingas PSO.

3 straipsnis

Apibrėžtys

1.   Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Reglamento (EB) Nr. 714/2009 2 straipsnyje, Komisijos reglamento (ES) 2015/1222 (6) 2 straipsnyje, Komisijos reglamento (ES) 2016/631 2 straipsnyje, Komisijos reglamento (ES) 2016/1388 2 straipsnyje, Komisijos reglamento (ES) 2016/1447 2 straipsnyje, Komisijos reglamento (ES) 2016/1719 (7) 2 straipsnyje, Komisijos reglamento (ES) Nr. 543/2013 (8) dėl duomenų teikimo ir skelbimo elektros energijos rinkose 2 straipsnyje ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB (9) 2 straipsnyje.

2.   Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   tinklo eksploatavimo saugumas– perdavimo sistemos gebėjimas išlikti normaliosios būsenos arba kuo greičiau ją atkurti, apibūdinamas tinklo eksploatavimo saugumo ribomis;

2)   Apribojimas– padėtis, kai būtina parengti ir taikyti taisomąjį veiksmą, kad nebūtų peržengtos tinklo eksploatavimo saugumo ribos;

3)   N situacija– padėtis, kai sistemos elementų, kurie būtų neprieinami dėl avarinio atvejo, nėra;

4)   avarinių atvejų sąrašas– sąrašas avarinių atvejų, kuriuos reikia imituoti siekiant patikrinti, ar laikomasi tinklo eksploatavimo saugumo ribų;

5)   normalioji būsena– padėtis, kai N situacijoje ir įvykus bet kuriam avariniam atvejui iš avarinių atvejų sąrašo sistema veikia neperžengdama tinklo eksploatavimo saugumo ribų, atsižvelgiant į galimų taisomųjų veiksmų poveikį;

6)   dažnio išlaikymo rezervai (FCR)– aktyviosios galios rezervai, kuriuos atsiradus disbalansui galima panaudoti elektros sistemos dažniui išlaikyti;

7)   dažnio atkūrimo rezervai (FRR)– aktyviosios galios rezervai, kuriuos galima panaudoti elektros sistemos vardiniam dažniui atkurti, o sinchroninėje zonoje, kurią sudaro daugiau kaip vienas galios ir dažnio valdymo rajonas, – planinei galių balanso vertei atkurti;

8)   pakaitos rezervai (RR)– rezervai, kuriuos galima panaudoti siekiant atkurti arba išlaikyti reikiamą FRR lygį, kad būtų pasirengta kompensuoti papildomą sistemos disbalansą, taip pat gamybos rezervai;

9)   rezervo teikėjas– juridinis asmuo, kuriam taikomas teisinis arba sutartinis įpareigojimas užtikrinti FCR, FRR arba RR bent iš vieno rezervą teikiančio modulio arba rezervą teikiančios modulių grupės;

10)   rezervą teikiantis modulis– pavienis elektros energijos gamybos modulis, pavienis apkrovos blokas arba tokių bendrą prijungimo tašką turinčių modulių ir (arba) blokų grupė, atitinkantys FCR, FRR arba RR teikimo reikalavimus;

11)   rezervą teikianti modulių grupė– daugiau kaip viename prijungimo taške prijungtų elektros energijos gamybos modulių, apkrovos blokų ir (arba) rezervą teikiančių modulių grupė, atitinkanti FCR, FRR arba RR teikimo reikalavimus;

12)   galios ir dažnio valdymo rajonas (LFC rajonas)– matavimo taškais, esančiais ties linijomis, jungiančiomis su kitais tokiais rajonais, fiziškai atribota sinchroninė zona arba jos dalis, kurią valdo vienas ar daugiau PSO, vykdantys galios ir dažnio valdymo įpareigojimus;

13)   dažnio atkūrimo laikas– sinchroninėse zonose, kuriose yra tik vienas LFC rajonas – ilgiausias numatytasis laikas, per kurį, atsiradus ne didesniam už atskaitos incidentą momentiniam galios disbalansui, elektros sistemos dažnis grąžinamas į dažnio atkūrimo diapazoną, o sinchroninėse zonose, kuriose yra daugiau kaip vienas LFC rajonas – ilgiausias numatytasis laikas, per kurį kompensuojamas atsiradęs LFC rajono momentinis galios disbalansas;

14)   (N – 1) kriterijus– taisyklė, pagal kurią, įvykus avariniam atvejui, PSO valdymo rajone nenustoję veikti elementai geba prisitaikyti prie naujų eksploatavimo aplinkybių neperžengdami tinklo eksploatavimo saugumo ribų;

15)   (N – 1) situacija– padėtis perdavimo sistemoje, kai įvyksta vienas į avarinių atvejų sąrašą įtrauktas avarinis atvejis;

16)   aktyviosios galios rezervas– balansavimo rezervai, kuriuos galima naudoti dažniui palaikyti;

17)   pavojaus būsena– elektros sistemos būsena, kai sistema veikia neperžengdama tinklo eksploatavimo saugumo ribų, tačiau buvo aptiktas į avarinių atvejų sąrašą įtrauktas avarinis atvejis, kuriam įvykus normaliajai būsenai išlaikyti nepakaktų galimų taisomųjų veiksmų;

18)   galios ir dažnio valdymo blokas (LFC blokas)– matavimo taškais, esančiais ties linijomis, jungiančiomis su kitais LFC blokais, fiziškai atribota sinchroninė zona arba jos dalis, kurią sudaro vienas arba daugiau LFC rajonų ir kurią valdo vienas ar daugiau PSO, vykdantys galios ir dažnio valdymo įpareigojimus;

19)   rajono valdymo paklaida (ACE)– suma, kurią sudaro galios valdymo paklaida ΔP, t. y. konkretaus LFC rajono arba LFC bloko faktinės išmatuotos tikralaikės galios mainų P vertės ir valdymo programos P0 vertės tikralaikis skirtumas, ir dažnio valdymo paklaida K * Δf, t. y. K koeficiento ir konkretaus LFC rajono arba LFC bloko dažnio nuokrypio sandauga; čia rajono valdymo paklaida yra lygi ΔP + K * Δf;

20)   valdymo programa– LFC rajono arba LFC bloko grynosios galios mainų per kintamosios srovės jungiamąsias linijas nuostačio verčių seka;

21)   įtampos reguliavimas– rankiniu būdu ar automatiškai atliekami generavimo mazgo, AĮNS sistemų arba kintamosios srovės linijų galinių mazgų, transformatorių ar kitų priemonių reguliavimo veiksmai nustatytam įtampos lygiui arba nustatytai reaktyviosios galios vertei palaikyti;

22)   visiško atsijungimo būsena– elektros sistemos būsena, kai visos perdavimo sistemos ar jos dalies eksploatavimas yra nutrauktas;

23)   vidaus avarinis atvejis– avarinis atvejis PSO valdymo rajone, taip pat jo jungiamosiose linijose;

24)   išorės avarinis atvejis– avarinis atvejis už PSO valdymo rajono ir jo jungiamųjų linijų ribų, kurio poveikio faktorius viršija avarinio atvejo poveikio slenkstį;

25)   poveikio faktorius– skaitinė vertė, kuria kiekybiškai įvertinamas didžiausias perdavimo sistemos elemento, esančio už PSO valdymo rajono ir jo jungiamųjų linijų ribų, atjungimo poveikis bet kuriam perdavimo sistemos elementui, atsižvelgiant į elektros energijos srautų arba įtampos pokyčius dėl to atjungimo. Kuo didesnė vertė, tuo didesnis poveikis;

26)   avarinio atvejo poveikio slenkstis– skaitinė ribinė vertė, su kuria lyginami poveikio faktoriai ir pagal kurią nustatoma, kad už PSO valdymo rajono ribų įvykęs avarinis atvejis, kurio poveikio faktorius yra didesnis už avarinio atvejo poveikio slenkstį, daro didelį poveikį PSO valdymo rajonui ir jungiamosioms linijoms;

27)   avarinių atvejų analizė– į avarinių atvejų sąrašą įtrauktų avarinių atvejų kompiuterinis modeliavimas;

28)   kritinis trikties pašalinimo laikas– ilgiausias laikas, kurį įvykus trikčiai perdavimo sistema dar gali veikti stabiliai;

29)   triktis– bet kokios rūšies (vienos, dviejų ar trijų fazių, su kontaktu į žemę ar be jo) trumpasis jungimas, laidininko nutrūkimas, grandinės nutrūkimas arba sujungimo nepastovumas, dėl kurio paveiktojo perdavimo sistemos elemento tampa neįmanoma naudoti ilgą laiką;

30)   perdavimo sistemos elementas– bet kuris perdavimo sistemos komponentas;

31)   trikdys– neplaninis įvykis, dėl kurio perdavimo sistema gali nukrypti nuo normaliosios būsenos;

32)   dinaminis stabilumas– bendra sąvoka, apimanti rotoriaus kampo stabilumą, dažnio stabilumą ir įtampos stabilumą;

33)   dinaminio stabilumo vertinimas– tinklo eksploatavimo saugumo vertinimas pagal dinaminį stabilumą;

34)   dažnio stabilumas– perdavimo sistemos gebėjimas N situacijoje ir patyrus trikdį išlaikyti pastovų dažnį;

35)   įtampos stabilumas– perdavimo sistemos gebėjimas N situacijoje ir patyrus trikdį išlaikyti priimtiną įtampą visuose perdavimo sistemos mazguose;

36)   sistemos būsena– perdavimo sistemos veikimo būsena tinklo eksploatavimo saugumo ribų atžvilgiu; gali būti normalioji būsena, pavojaus būsena, avarinė būsena, visiško atsijungimo būsena ir atkūrimo būsena;

37)   avarinė būsena– sistemos būsena, kai pažeista viena ar daugiau tinklo eksploatavimo saugumo ribų;

38)   atkūrimo būsena– sistemos būsena, kai po visiško atsijungimo būsenos arba avarinės būsenos visų perdavimo sistemoje vykdomų veiksmų tikslas yra atkurti sistemos veikimą ir išlaikyti tinklo eksploatavimo saugumą;

39)   išskirtinis avarinis atvejis– situacija, kai dėl tos pačios priežasties vienu metu įvyksta keli avariniai atvejai;

40)   dažnio nuokrypis– neigiamas arba teigiamas skirtumas tarp sinchroninės zonos faktinio ir vardinio dažnių;

41)   elektros sistemos dažnis– sistemos elektrinis dažnis, kurį galima išmatuoti visose sinchroninės zonos dalyse, darant prielaidą, kad sekundžių trukmės intervale vertė sistemoje yra pastovi, o įvairiose sistemos vietose išmatuotos vertės skiriasi menkai;

42)   dažnio atkūrimas (FRP)– vardinio dažnio, o sinchroninėse zonose, kurias sudaro daugiau nei vienas galios ir dažnio valdymo rajonas, – planinės galių balanso vertės atkūrimo procesas;

43)   dažnio atkūrimo valdymo paklaida (FRCE)– FRP valdymo paklaida, kuri yra lygi LFC rajono ACE, o jei LFC rajonas geografiškai sutampa su sinchronine zona – dažnio nuokrypiui;

44)   planas– orientacinis elektros energijos gamybos, vartojimo arba mainų per tam tikrą laikotarpį verčių rinkinys;

45)   LFC rajono arba LFC bloko K faktorius– vertė, kuri kuo tiksliau atitinka arba viršija vienam hercui tenkančios elektros energijos gamybos automatinio reguliavimo vertės, apkrovos automatinio reguliavimo vertės ir įnašo į sinchroninės zonos dažnio išlaikymo rezervą sumos ir didžiausio nuostoviosios būsenos dažnio nuokrypio santykį, išreiškiama megavatais hercui (MW/Hz);

46)   vietinė būsena– pavojaus būsenos, avarinės būsenos arba visiško atsijungimo būsenos, kai nėra pavojaus, kad padariniai išplis už valdymo rajono ribų, įskaitant jo jungiamąsias linijas, apibūdinimas;

47)   didžiausias nusistovėjusio dažnio nuokrypis– didžiausias tikėtinas dažnio nuokrypis atsiradus disbalansui, ne didesniam už atskaitos incidentą, kuriam įvykus elektros sistemos dažnis būtų stabilizuojamas;

48)   stebimasis rajonas– paties PSO perdavimo sistema ir atitinkamos skirstomųjų tinklų bei kaimyninių PSO perdavimo sistemų dalys, kurių veikimą PSO stebi ir modeliuoja tikruoju laiku, siekdamas išlaikyti savo valdymo rajono ir jo jungiamųjų linijų eksploatavimo saugumą;

49)   kaimyniniai PSO– PSO, kurių sistemos tiesiogiai sujungtos bent viena kintamosios arba nuolatinės srovės jungiamąja linija;

50)   tinklo eksploatavimo saugumo analizė– visi kompiuteriniai, rankiniai ir automatiniai veiksmai, atliekami siekiant įvertinti perdavimo sistemos eksploatavimo saugumą ir nustatyti jam išlaikyti būtinų taisomųjų veiksmų apimtį;

51)   tinklo eksploatavimo saugumo rodikliai– rodikliai, pagal kuriuos PSO stebi tinklo eksploatavimo saugumą, atsižvelgdami į sistemos būsenas, taip pat į triktis ir trikdžius, kurie daro poveikį tinklo eksploatavimo saugumui;

52)   tinklo eksploatavimo saugumo kategorijos– kategorijos, kurias naudoja PSO, stebėdami tinklo eksploatavimo saugumą pagal tinklo eksploatavimo saugumo rodiklius;

53)   eksploataciniai bandymai– bandymai, kuriuos PSO arba STO atlieka techninės priežiūros, sistemos eksploatavimo metodų kūrimo ir mokymo tikslais ar siekdami įgyti informacijos apie perdavimo sistemos veikimą neįprastomis sąlygomis, taip pat svarbių tinklo naudotojų panašiais tikslais atliekami savo objektų bandymai;

54)   įprastas avarinis atvejis– avarinis atvejis, susijęs su paviene šaka ar pavieniu energijos tiekėju;

55)   ypatingas avarinis atvejis– situacija, kai ne dėl tos pačios priežasties tuo pačiu metu įvyksta keli avariniai atvejai arba prarandami elektros energijos gamybos moduliai, o bendras prarastas elektros energijos gamybos pajėgumas viršija atskaitos incidentą;

56)   kitimo greitis– elektros energijos gamybos modulio, apkrovos objekto ar AĮNS sistemos aktyviosios galios kitimo greitis;

57)   reaktyviosios galios rezervas– reaktyvioji galia, kurią galima naudoti įtampai palaikyti;

58)   atskaitos incidentas– didžiausias teigiamas arba neigiamas momentinis sinchroninėje zonoje generuojamos ir vartojamos galių nesutapimas, į kurį atsižvelgiama nustatant FCR apimtį;

59)   rotoriaus kampo stabilumas– sinchroninių mašinų gebėjimas išlaikyti sinchroniškumą N situacijoje ir patyrus trikdį;

60)   apsaugos planas– planas, kuriame pateikiamas rizikos ypatingos svarbos PSO objektams pagal svarbiausius fizinės ir kibernetinės grėsmės scenarijus ir galimo jos poveikio vertinimas;

61)   stabilumo ribos– leidžiamosios perdavimo sistemos eksploatavimo ribos, t. y. įtampos stabilumo, rotoriaus kampo stabilumo ir dažnio stabilumo ribos;

62)   didelės aprėpties būsena– pavojaus būsenos, avarinės būsenos arba visiško atsijungimo būsenos, kai yra pavojus, kad padariniai išplis į prijungtas perdavimo sistemas, apibūdinimas;

63)   sistemos apsaugos planas– techninės ir organizacinės priemonės, kurių turi būti imamasi, kad gedimo ar trikdžio padariniai nepaplistų perdavimo sistemoje ir taip būtų išvengta didelės aprėpties trikdžio ir visiško atsijungimo būsenos;

64)   Topologija– įvairių perdavimo sistemos arba skirstomojo tinklo elementų pastotėje junglumo duomenys, apimantys elektrinę konfigūraciją ir jungtuvų bei skyriklių padėtį;

65)   pereinamoji leidžiamoji perkrova– laikina perdavimo sistemos elementų perkrova, kuri leidžiama ribotą laikotarpį ir dėl kurios perdavimo sistemos elementai fiziškai nepažeidžiami, jei neviršijama nustatyta perkrovos trukmė ir ribinės vertės;

66)   virtuali jungiamoji linija– papildomi susijusių LFC rajonų valdiklių teikiami duomenys, turintys tokį pat poveikį, kaip ir išmatuota fizinės jungiamosios linijos vertė, ir užtikrinantys galimybę vykdyti tų rajonų elektros energijos tarpusavio mainus;

67)   lanksčiosios kintamosios srovės perdavimo sistemos (FACTS)– kintamosios srovės elektros energijos perdavimo įranga, skirta geresnėms valdymo galimybėms užtikrinti ir aktyviosios galios perdavimo pajėgumui padidinti;

68)   Adekvatumas– į rajoną tiekiamos energijos srautų atitikimas to rajono apkrovai;

69)   suvestinis išorės įskaitomųjų mainų planas– planas, apimantis visus PSO išorės mainų planus ir išorės prekybos tarp dviejų planavimo rajonų arba tarp planavimo rajono ir kitų planavimo rajonų grupės planus;

70)   parengties planas– visų svarbaus turto planinių parengties būsenų tam tikru laikotarpiu derinys;

71)   parengties būsena– veikiančio arba neveikiančio elektros energijos gamybos modulio, tinklo elemento arba apkrovos objekto gebėjimas užtikrinti paslaugos teikimą tam tikrą laiką;

72)   beveik tikrasis laikas– ne ilgesnis kaip 15 minučių laikotarpis nuo paskutinės einamosios paros prekybos pabaigos iki tikrojo laiko;

73)   vartojimo grafikas– apkrovos objekto arba apkrovos objektų grupės elektros energijos vartojimo tvarkaraštis;

74)   ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinka– taikomųjų programų ir įrangos rinkinys, parengtas siekiant užtikrinti galimybę saugoti ir tvarkyti duomenis, kuriuos PSO naudoja operatyvinio planavimo tikslais, ir užtikrinti galimybę PSO keistis tais duomenimis tarpusavyje;

75)   išorės prekybos planas– skirtingų planavimo rajonų rinkos dalyvių komercinių elektros energijos tarpusavio mainų tvarkaraštis;

76)   PSO išorės mainų planas– skirtingų planavimo rajonų PSO elektros energijos tarpusavio mainų tvarkaraštis;

77)   priverstinis atjungimas– svarbaus turto naudojimo nutraukimas dėl bet kokios skubios priežasties, kuri nepriklauso nuo to svarbaus turto operatoriaus operacinio valdymo;

78)   elektros energijos gamybos grafikas– elektros energijos gamybos modulio arba elektros energijos gamybos modulių grupės elektros energijos gamybos tvarkaraštis;

79)   vidaus prekybos planas– įvairių to paties planavimo rajono rinkos dalyvių komercinių elektros energijos tarpusavio mainų tvarkaraštis;

80)   vidaus svarbus turtas– svarbus turtas, kuris yra PSO valdymo rajono dalis, arba svarbus turtas, esantis skirstomajame tinkle arba uždarajame skirstomajame tinkle, kuris yra tiesiogiai arba netiesiogiai prijungtas prie to PSO valdymo rajono;

81)   grynoji rajono kintamosios srovės pozicija– visų rajono kintamosios srovės išorės mainų planų suvestinė;

82)   atjungimo koordinavimo regionas– valdymo rajonų, kuriuose PSO nustato svarbaus turto parengties būsenos stebėjimo ir prireikus koordinavimo visais laikotarpiais tvarką, rinkinys;

83)   svarbus apkrovos objektas– apkrovos objektas, kuris dalyvauja atjungimo koordinavimo procese ir nuo kurio parengties būsenos priklauso tarpsisteminio tinklo eksploatavimo saugumas;

84)   svarbus turtas– bet kuris svarbus apkrovos objektas, svarbus elektros energijos gamybos modulis arba svarbus tinklo elementas, dalyvaujantis atjungimo koordinavimo procese;

85)   svarbus tinklo elementas– bet kuris perdavimo sistemos ir jos jungiamųjų linijų, skirstomojo tinklo arba uždarojo skirstomojo tinklo elementas, kaip antai pavienė linija, pavienė grandinė, pavienis transformatorius, fazės keitimo transformatorius arba įtampos kompensavimo įranga, kuris dalyvauja atjungimo koordinavimo procese ir nuo kurio parengties būsenos priklauso tarpsisteminio tinklo eksploatavimo saugumas;

86)   atjungimo planavimo nesuderinamumas– būsena, kai vieno ar daugiau svarbių tinklo elementų, svarbių elektros energijos gamybos modulių ir (arba) svarbių apkrovos objektų parengties būsenos ir tiksliausiai numatytos padėties elektros tinkle derinys yra toks, kad tinklo eksploatavimo saugumo ribos būtų pažeistos net jei PSO imtųsi taisomųjų veiksmų, kurių gali imtis be papildomų išlaidų;

87)   atjungimo planuotojas– subjektas, kuriam pavesta planuoti svarbaus elektros energijos gamybos modulio, svarbaus apkrovos objekto ar svarbaus tinklo elemento parengties būseną;

88)   svarbus elektros energijos gamybos modulis– elektros energijos gamybos modulis, kuris dalyvauja atjungimo koordinavimo procese ir nuo kurio parengties būsenos priklauso tarpsisteminio tinklo eksploatavimo saugumas;

89)   regioninis saugumo koordinatorius– perdavimo sistemos operatoriams priklausantis arba jų valdomas subjektas arba subjektai, viename arba keliuose pralaidumo skaičiavimo regionuose vykdantys su PSO regioniniu koordinavimu susijusias užduotis;

90)   planuotojas– subjektas arba subjektai, kurių užduotis – pateikti rinkos dalyvių planus perdavimo sistemos operatoriams arba, kai tinkama, trečiosioms šalims;

91)   planavimo rajonas– rajonas, kuriame dėl veiklos ar organizacinių poreikių perdavimo sistemos operatoriams taikomi planavimo įpareigojimai;

92)   prieš savaitę– savaitė prieš kalendorinę eksploatacijos savaitę;

93)   prieš metus– metai prieš kalendorinius eksploatacijos metus;

94)   paveiktasis PSO– PSO, kuriam būtina informacija apie keitimąsi ir (arba) dalijimąsi rezervais, ir (arba) disbalanso pasiskirstymo nustatymą, ir (arba) aktyvinimą per tarpsisteminius ryšius, kad jis galėtų atlikti analizę ir išlaikyti tinklo eksploatavimo saugumą;

95)   rezervo pajėgumas– FCR, FRR arba RR kiekis, kuriuo pasinaudoti PSO turi būti sudarytos sąlygos;

96)   rezervų mainai– PSO galimybė naudotis prie kito LFC rajono, LFC bloko ar sinchroninės zonos prijungto rezervo pajėgumu, kad jis galėtų užtikrinti reikalaujamą rezervo dydį, nustatytą atliekant savo FCR, FRR ar RR apimties nustatymą, kai tas rezervo pajėgumas skirtas išimtinai tam PSO ir kai į jį neatsižvelgia joks kitas PSO, siekdamas užtikrinti reikalaujamą rezervo dydį, kurį gavo nustatydamas savo rezervų apimtis;

97)   dalijimasis rezervais– mechanizmas, kurį taikant daugiau kaip vienas PSO atsižvelgia į tą patį FCR, FRR ar RR pajėgumą, kad galėtų užtikrinti reikalaujamą savo rezervo dydį, kurį gavo nustatydamas savo rezervų apimtį;

98)   pavojaus būsenos suaktyvinimo laikas– laikas, per kurį suaktyvinama pavojaus būsena;

99)   automatinio dažnio atkūrimo rezervai– FRR, kuriuos galima aktyvinti automatiniu valdymo įtaisu;

100)   automatinio dažnio atkūrimo rezervų aktyvinimo delsa– laikas nuo naujos nuostačio vertės nustatymo dažnio atkūrimo valdikliu iki fizinio automatinio dažnio atkūrimo rezervų teikimo pradžios;

101)   automatinio dažnio atkūrimo rezervų suaktyvinimo laikas– laikas nuo naujos nuostačio vertės nustatymo dažnio atkūrimo valdikliu iki atitinkamo automatinio dažnio atkūrimo rezervo aktyvinimo arba pasyvinimo;

102)   vidutinės FRCE duomenys– duomenų rinkinys, kurį sudaro užregistruotų LFC rajono arba LFC bloko per tam tikrą laikotarpį išmatuotų momentinių FRCE verčių vidurkis;

103)   valdymo galimybes teikiantis PSO– PSO, kuris dalijimosi rezervais susitarime nustatytomis sąlygomis aktyvina savo rezervo pajėgumą, skirtą valdymo galimybes gaunančiam PSO;

104)   valdymo galimybes gaunantis PSO– PSO, kuris rezervo pajėgumą skaičiuoja atsižvelgdamas į valdymo galimybes teikiančio PSO rezervo pajėgumą, kuriuo gali naudotis dalijimosi rezervais susitarime nustatytomis sąlygomis;

105)   kriterijų taikymas– sinchroninės zonos, LFC bloko ir LFC rajono tikslinių parametrų skaičiavimas pagal renkamus ir teikiamus duomenis;

106)   duomenų rinkimas ir teikimas– duomenų, būtinų dažnio palaikymo kokybei įvertinti pagal dažnio kokybės vertinimo kriterijus, rinkimas;

107)   FRR aktyvinimas per tarpsisteminius ryšius– procesas, dėl kurio susitarė jame dalyvaujantys PSO ir kurį vykdant galima aktyvinti prie kito LFC rajono prijungtus FRR, atitinkamai pakoregavus taikomų FRP įvesties duomenis;

108)   RR aktyvinimas per tarpsisteminius ryšius– procesas, dėl kurio susitarė jame dalyvaujantys PSO ir kurį vykdant galima aktyvinti prie kito LFC rajono prijungtus RR, atitinkamai pakoregavus taikomų RRP įvesties duomenis;

109)   skaičiuojamasis trikdys– didžiausias tikėtinas momentinis teigiamas ar neigiamas aktyviosios galios disbalansas LFC bloke;

110)   elektrinio laiko nuokrypis– sinchroninio laiko ir suderintojo pasaulinio laiko (UTC) neatitikimas;

111)   FCR suaktyvinimo dažnio nuokrypis– vardinė dažnio nuokrypio vertė, kuriai esant sinchroninėje zonoje suaktyvinami FCR;

112)   FCR suaktyvinimo laikas– laikotarpis nuo atskaitos incidento pasireiškimo iki atitinkamo FCR suaktyvinimo;

113)   FCR aktyvinimo įsipareigojimas– visų FCR dalis, už kurią atsakingas PSO;

114)   dažnio išlaikymas (FCP)– elektros sistemos dažnio stabilizavimas kompensuojant disbalansą iš atitinkamų rezervų;

115)   dažnio susiejimas– procesas, dėl kurio susitarė visi dviejų sinchroninių zonų PSO ir kuriuo užtikrinama galimybė susieti FCR aktyvinimą, atitinkamai koreguojant AĮNS srautus tarp sinchroninių zonų;

116)   dažnio palaikymo kokybės nustatymo parametras– pagrindiniai elektros sistemos dažnio kintamieji, kuriais apibrėžiami dažnio palaikymo kokybės principai;

117)   dažnio palaikymo kokybės tikslinis parametras– pagrindinio sistemos dažnio tikslinė vertė, pagal kurią vertinami FCR, FRR ir RR aktyvinimo procesai, kai sistema yra normaliosios būsenos;

118)   dažnio palaikymo kokybės vertinimo kriterijai– pagal elektros sistemos dažnio matavimų duomenis atliekami skaičiavimai, kuriais remiantis galima įvertinti sistemos dažnio palaikymo kokybę pagal dažnio palaikymo kokybės tikslinius parametrus;

119)   dažnio palaikymo kokybės vertinimo duomenys– duomenys, pagal kuriuos galima apskaičiuoti dažnio palaikymo kokybės vertinimo kriterijus;

120)   dažnio susigrąžinimo diapazonas– elektros sistemos dažnio diapazonas, į kurį per dažnio susigrąžinimo laiką Didžiosios Britanijos bei Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninėse zonose turėtų grįžti sistemos dažnis po patirto ne didesnio už atskaitos incidentą disbalanso;

121)   dažnio susigrąžinimo laikas– Didžiosios Britanijos bei Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninėse zonose – ilgiausias numatytasis laikas nuo patirto ne didesnio už atskaitos incidentą disbalanso, per kurį elektros sistemos dažnis grįžta į didžiausio nusistovėjusio dažnio nuokrypio intervalą;

122)   dažnio atkūrimo diapazonas– elektros sistemos dažnio diapazonas, į kurį per dažnio atkūrimo laiką Didžiosios Britanijos, Airijos ir Šiaurės Airijos, taip pat Šiaurės Europos sinchroninėse zonose turėtų grįžti sistemos dažnis po patirto ne didesnio už atskaitos incidentą disbalanso;

123)   FRCE tikslinis parametras– LFC bloko pagrindinių kintamųjų tikslinė vertė, pagal kurią nustatomi ir vertinami LFC bloko FRR ir RR apimties nustatymo kriterijai ir kuri naudojama LFC bloko veikimui įprasto veikimo sąlygomis apibūdinti;

124)   dažnio atkūrimo galios mainai– galia, kuria LFC rajonai keičiasi tarpusavyje FRR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius metu;

125)   dažnio nuostatis– dažnio atkūrimo procese naudojama tikslinė dažnio vertė, apibrėžiama kaip vardinio elektros sistemos dažnio ir poslinkio, būtino elektrinio laiko nuokrypiui kompensuoti, verčių suma;

126)   FRR prieinamumo reikalavimai– LFC bloko perdavimo sistemos operatorių nustatyti FRR prieinamumo reikalavimai;

127)   FRR apimties nustatymo taisyklės– LFC bloko FRR apimties nustatymo specifikacijos;

128)   disbalanso pasiskirstymo nustatymas– perdavimo sistemos operatorių sutartas procesas, kuriuo užtikrinama galimybė išvengti FRR aktyvinimo tuo pačiu metu priešingomis kryptimis, atsižvelgiant į atitinkamas FRCE, taip pat į aktyvintus FRR, ir atitinkamai pakoregavus taikomų FRP įvesties duomenis;

129)   disbalanso pasiskirstymo galios mainai– galia, kuria LFC rajonai keičiasi tarpusavyje disbalanso pasiskirstymo nustatymo metu;

130)   pradinis FCR aktyvinimo įsipareigojimas– remiantis dalijimosi indėliu perdavimo sistemos operatoriui priskirtų FCR dydis;

131)   momentinio dažnio duomenys– bendro sinchroninės zonos elektros sistemos dažnio matavimų per ne ilgesnį kaip vienos sekundės laikotarpį duomenys, naudojami elektros sistemos dažnio palaikymo kokybei vertinti;

132)   momentinis dažnio nuokrypis– bendro sinchroninės zonos elektros sistemos dažnio nuokrypio matavimų per ne ilgesnį kaip vienos sekundės laikotarpį duomenys, naudojami elektros sistemos dažnio palaikymo kokybei vertinti;

133)   momentinės FRCE duomenys– LFC bloko FRCE matavimo per ne ilgesnį kaip 10 sekundžių laikotarpį duomenys, naudojami elektros sistemos dažnio palaikymo kokybei vertinti;

134)   1 lygio FRCE intervalas– pirmas intervalas, naudojamas LFC bloko elektros sistemos dažnio palaikymo kokybei vertinti, kuriame FRCE turi būti išlaikoma nustatytą procentinę laiko dalį;

135)   2 lygio FRCE intervalas– antras intervalas, naudojamas LFC bloko elektros sistemos dažnio palaikymo kokybei vertinti, kuriame FRCE turi būti išlaikoma nustatytą procentinę laiko dalį;

136)   LFC bloko eksploatavimo sutartis– LFC bloko, kurį eksploatuoja daugiau kaip vienas PSO – visų jo PSO daugiašalis susitarimas, o LFC bloko, kurį eksploatuoja tik vienas PSO – LFC bloko eksploatavimo metodika, kurią vienašališkai patvirtina atitinkamas PSO;

137)   pakaitos galios mainai– galia, kuria LFC rajonai keičiasi tarpusavyje RR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius metu;

138)   LFC bloko disbalansas– FRCE, FRR aktyvinimo ir RR aktyvinimo LFC bloke ir to LFC bloko disbalanso pasiskirstymo galios mainų, dažnio atkūrimo galios mainų ir pakaitos galios mainų su kitais LFC blokais suma;

139)   LFC bloko stebėtojas– PSO, atsakingas už dažnio palaikymo kokybės vertinimo kriterijų duomenų rinkimą ir LFC bloko dažnio palaikymo kokybės vertinimo kriterijų taikymą;

140)   galios ir dažnio valdymo struktūra– pagrindinė struktūra, kurioje numatyti visi svarbūs galios ir dažnio valdymo aspektai, visų pirma atitinkama atsakomybė ir pareigos, taip pat aktyviosios galios rezervų rūšys ir paskirtis;

141)   proceso atsakomybės struktūra– su aktyviosios galios rezervais susijusios atsakomybės ir pareigų struktūra, grindžiama sinchroninės zonos valdymo struktūra;

142)   proceso aktyvinimo struktūra– procesų rūšiavimo pagal skirtingų aktyviosios galios rezervų paskirtį ir aktyvinimą struktūra;

143)   rankinio FRR suaktyvinimo laikas– laikas nuo nuostačio vertės pakeitimo iki atitinkamo rankinio FRR suaktyvinimo arba pasyvinimo;

144)   didžiausias momentinis dažnio nuokrypis– didžiausia tikėtina absoliučioji dažnio nuokrypio vertė atsiradus disbalansui, ne didesniam už atskaitos incidentą, kurią viršijus aktyvinamos avarinės priemonės;

145)   stebimasis rajonas– matavimo taškais, esančiais ties linijomis, jungiančiomis su kitais stebimaisiais rajonais, fiziškai atribota sinchroninė zona arba jos dalis, kurią valdo vienas ar daugiau PSO, vykdantys rajono stebėjimo įpareigojimus;

146.   parengties tvirtinimas– tikrinimas, ar rezervą teikiantis modulis arba rezervą teikianti modulių grupė atitinka PSO nustatytus reikalavimus;

147)   kitimo trukmė– fiksuotu pradiniu tašku ir trukme, per kurią bus padidinta arba sumažinta imamoji arba atiduodamoji aktyvioji galia, apibrėžiamas laikotarpis;

148)   rezervą teikiančias šalis informuojantis PSO– PSO, atsakingas už nurodymą aktyvinti FRR ir (arba) RR rezervą teikiančiam moduliui arba rezervą teikiančiai modulių grupei;

149)   rezervą jungiantis STO– STO, atsakingas už skirstomąjį tinklą, prie kurio prijungtas rezervą teikiantis modulis arba rezervą teikianti modulių grupė, kuriais užtikrinami rezervai perdavimo sistemos operatoriui;

150)   rezervą jungiantis PSO– PSO, atsakingas už stebimąjį rajoną, prie kurio yra prijungtas rezervą teikiantis modulis arba rezervą teikianti modulių grupė;

151)   rezervą gaunantis PSO– PSO, vykdantis mainus su rezervą jungiančiu PSO ir (arba) rezervą teikiančiu moduliu arba rezervą teikiančia modulių grupe, prijungtais prie kito stebimojo arba LFC rajono;

152)   rezervo pakeitimas (RRP)– aktyvinto FRR atkūrimo procesas, o Didžiosios Britanijos ir Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninėse zonose – taip pat ir aktyvinto FCR atkūrimo procesas;

153)   RR prieinamumo reikalavimai– LFC bloko perdavimo sistemos operatorių nustatyti RR prieinamumo reikalavimai;

154)   RR apimties nustatymo taisyklės– LFC bloko RR apimties nustatymo specifikacijos;

155)   standartinis dažnio diapazonas– apie vardinį dažnį nustatytas simetrinis intervalas, kuriame turėtų būti išlaikomas sinchroninės zonos veikiančios elektros sistemos dažnis;

156)   standartinio dažnio nuokrypis– absoliučioji dažnio nuokrypio vertė, ribojanti standartinį dažnio diapazoną;

157)   nusistovėjusio dažnio nuokrypis– absoliučioji dažnio nuokrypio, kuris išlieka stabilizavus elektros sistemos dažnį po to, kai atsirado disbalansas, vertė;

158)   sinchroninės zonos stebėtojas– PSO, atsakingas už dažnio palaikymo kokybės vertinimo kriterijų duomenų rinkimą ir sinchroninės zonos dažnio palaikymo kokybės vertinimo kriterijų taikymą;

159)   laiko reguliavimas– procesas, per kurį atliekamas reguliavimo veiksmas, kuriuo siekiama grąžinti nulinę elektrinio laiko nuokrypio tarp sinchroninio laiko ir UTC laiko vertę.

4 straipsnis

Tikslai ir reglamentavimo aspektai

1.   Šiuo reglamentu siekiama:

2.   Taikydamos šį reglamentą, valstybės narės, kompetentingos institucijos ir sistemos operatoriai:

5 straipsnis

PSO sąlygos arba metodikos

1.   Iki atitinkamų šiame reglamente nustatytų terminų PSO parengia sąlygas arba metodikas, kurių reikalaujama šiuo reglamentu, ir pateikia jas tvirtinti kompetentingoms reguliavimo institucijoms pagal 6 straipsnio 2 ir 3 dalis arba valstybės narės paskirtam subjektui pagal 6 straipsnio 4 dalį.

2.   Jeigu pasiūlymą dėl sąlygų arba metodikų pagal šį reglamentą turi parengti ir dėl jo susitarti daugiau kaip vienas PSO, procese dalyvaujantys PSO turi glaudžiai bendradarbiauti. PSO, padedami ENTSO-E, reguliariai informuoja reguliavimo institucijas ir Agentūrą apie pažangą, padarytą rengiant šias sąlygas arba metodikas.

3.   Jei sprendimą dėl sąlygų arba metodikų pasiūlymų pagal 6 straipsnio 2 dalį priimantiems PSO nepavyksta pasiekti bendro sutarimo, jie nusprendžia kvalifikuota balsų dauguma. Kvalifikuota balsų dauguma balsuojant dėl pasiūlymų pagal 6 straipsnio 2 dalį yra dauguma, kurią sudaro:

4.   Pagal 6 straipsnio 2 dalį priimamus sprendimus blokuojančią mažumą turi sudaryti PSO, atstovaujantys ne mažiau kaip keturioms valstybėms narėms; priešingu atveju laikoma, kad kvalifikuota balsų dauguma pasiekta.

5.   Jei susijusį regioną sudaro daugiau kaip penkios valstybės narės ir sprendimą dėl sąlygų arba metodikų pasiūlymų pagal 6 straipsnio 3 dalį priimantiems PSO nepavyksta pasiekti bendro sutarimo, jie nusprendžia kvalifikuota balsų dauguma. Kvalifikuota balsų dauguma balsuojant dėl pasiūlymų pagal 6 straipsnio 3 dalį yra dauguma, kurią sudaro:

6.   Pagal 6 straipsnio 3 dalį priimamus sprendimus blokuojančią mažumą turi sudaryti bent minimalus PSO, atstovaujančių ne mažiau kaip 35 % dalyvaujančių valstybių narių gyventojų, skaičius, pridėjus PSO, atstovaujančius bent vienai papildomai susijusiai valstybei narei; priešingu atveju laikoma, kad kvalifikuota balsų dauguma pasiekta.

7.   PSO sprendimus dėl 6 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų arba metodikų pasiūlymų, susijusių su regionais, kuriuos sudaro ne daugiau kaip penkios valstybės narės, priima bendru sutarimu.

8.   Balsuojant dėl PSO sprendimų pagal 3 ir 4 dalis kiekvienai valstybei narei skiriama po vieną balsą. Jei valstybės narės teritorijoje yra daugiau nei vienas PSO, balsavimo teises PSO paskirsto valstybė narė.

9.   Jeigu iki šiame reglamente nustatytų terminų PSO nacionalinėms reguliavimo nstitucijoms pagal 6 straipsnio 2 ir 3 dalis arba valstybių narių paskirtiems subjektams pagal 6 straipsnio 4 dalį pasiūlymo dėl sąlygų arba metodikų nepateikia, jie kompetentingoms reguliavimo institucijoms ir Agentūrai turi pateikti atitinkamus sąlygų arba metodikų projektus ir paaiškinti, kodėl nepavyko pasiekti susitarimo. Agentūra informuoja Komisiją ir, bendradarbiaudama su kompetentingomis reguliavimo institucijomis, Komisijos prašymu išnagrinėja nesėkmės priežastis ir apie jas informuoja Komisiją. Komisija imasi atitinkamų veiksmų, kad reikiamas sąlygas arba metodikas būtų galima patvirtinti per keturis mėnesius nuo Agentūros pateiktos informacijos gavimo.

6 straipsnis

PSO sąlygų arba metodikų tvirtinimas

1.   Kiekviena reguliavimo institucija tvirtina PSO pagal 2 ir 3 dalis parengtas sąlygas arba metodikas. Valstybės narės paskirtas subjektas tvirtina PSO pagal 4 dalį parengtas sąlygas arba metodikas. Paskirtasis subjektas yra reguliavimo institucija, jeigu valstybė narė nenumato kitaip.

2.   Toliau išvardytas pasiūlytas sąlygas arba metodikas tvirtina visos Sąjungos reguliavimo institucijos, o valstybė narė atitinkamai reguliavimo institucijai gali dėl jų pateikti nuomonę:

3.   Toliau išvardytas pasiūlytas sąlygas arba metodikas tvirtina visos atitinkamo regiono reguliavimo institucijos, o valstybė narė atitinkamai reguliavimo institucijai gali dėl jų pateikti nuomonę:

4.   Jei valstybė narė nenustačiusi kitaip, pagal 1 dalį valstybės narės paskirtas subjektas atskirai tvirtina šias sąlygas arba metodikas:

5.   Jei pagal šį reglamentą reikalaujama arba leidžiama, kad atitinkamas sistemos operatorius arba PSO nustatytų reikalavimus, kuriems netaikoma 4 dalis, arba dėl jų susitartų, valstybė narė gali reikalauti, kad prieš tai tuos reikalavimus patvirtintų kompetentinga reguliavimo institucija.

6.   Į sąlygų arba metodikų pasiūlymą įtraukiamas siūlomas jų įgyvendinimo tvarkaraštis ir aprašomas numatomas jų poveikis šio reglamento tikslams. Pasiūlymai dėl sąlygų arba metodikų, kurias turi patvirtinti kelios arba visos reguliavimo institucijos, Agentūrai ir reguliavimo institucijoms pateikiami tuo pačiu metu. Kompetentingų reguliavimo institucijų prašymu Agentūra per tris mėnesius pateikia nuomonę dėl sąlygų arba metodikų pasiūlymų.

7.   Jei sprendimą dėl sąlygų arba metodikų tvirtinimo turi priimti daugiau nei viena reguliavimo institucija, kompetentingos reguliavimo institucijos konsultuojasi, glaudžiai bendradarbiauja ir koordinuoja savo veiksmus, kad būtų pasiektas susitarimas. Jei Agentūra pateikia nuomonę, kompetentingos reguliavimo institucijos į ją atsižvelgia. Reguliavimo institucijos sprendimus dėl sąlygų arba metodikų, nurodytų 2 ir 3 dalyse, priima per šešis mėnesius po to, kai tas sąlygas arba metodikas gauna reguliavimo institucija arba, kai taikoma, paskutinė susijusi reguliavimo institucija.

8.   Jei reguliavimo institucijoms nepavyksta susitarti per 7 dalyje nurodytą laikotarpį arba jei jos pateikia atitinkamą bendrą prašymą, sprendimą dėl pasiūlytų sąlygų arba metodikų, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 713/2009 8 straipsnio 1 dalimi, per šešis mėnesius priima Agentūra.

9.   Jei sprendimą dėl sąlygų arba metodikų tvirtinimo pagal 4 dalį atskirai turi priimti paskirtasis subjektas, sprendimą jis priima per šešis mėnesius nuo sąlygų arba metodikų gavimo dienos.

10.   Bet kuri šalis, nepatenkinta tuo, kaip atitinkamas sistemos operatorius arba PSO vykdo savo įpareigojimus arba priima sprendimus pagal šį reglamentą, gali pateikti skundą nagrinėti reguliavimo institucijai, kuri, veikdama kaip ginčų sprendimo institucija, per du mėnesius nuo skundo gavimo pateikia sprendimą. Šis laikotarpis gali būti pratęstas dar dviem mėnesiams, jei reguliavimo institucija siekia gauti papildomos informacijos. Tas pratęstas laikotarpis skundo pateikėjo sutikimu gali būti dar pratęstas. Reguliavimo institucijos sprendimas yra privalomas, nebent jis panaikinamas apeliacine tvarka.

7 straipsnis

PSO sąlygų arba metodikų pakeitimai

1.   Jeigu viena ar kelios reguliavimo institucijos pareikalauja iš dalies pakeisti pateiktas sąlygas arba metodikas, kad pagal 6 straipsnio 2 ir 3 dalis galėtų jas patvirtinti, atitinkami PSO pasiūlymą dėl iš dalies pakeistų sąlygų arba metodikų pateikia tvirtinti per du mėnesius nuo reguliavimo institucijų pareikalavimo. Kompetentingos reguliavimo institucijos sprendimą dėl iš dalies pakeistų sąlygų arba metodikų priima per du mėnesius nuo jų pateikimo.

2.   Jeigu paskirtasis subjektas pareikalauja iš dalies pakeisti pateiktas sąlygas arba metodikas, kad pagal 6 straipsnio 4 dalį galėtų jas patvirtinti, atitinkamas PSO pasiūlymą dėl iš dalies pakeistų sąlygų arba metodikų pateikia tvirtinti per du mėnesius nuo paskirtojo subjekto pareikalavimo. Paskirtasis subjektas sprendimą dėl iš dalies pakeistų sąlygų arba metodikų priima per du mėnesius nuo jų pateikimo.

3.   Jei per du mėnesius kompetentingoms reguliavimo institucijoms nepavyksta susitarti dėl sąlygų arba metodikų pagal 6 straipsnio 2 ir 3 dalis arba jei jos pateikia atitinkamą bendrą prašymą, sprendimą dėl iš dalies pakeistų sąlygų arba metodikų, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 713/2009 8 straipsnio 1 dalimi, per šešis mėnesius priima Agentūra. Jeigu atitinkami PSO pasiūlymo dėl iš dalies pakeistų sąlygų arba metodikų nepateikia, taikoma 5 straipsnio 7 dalyje numatyta procedūra.

4.   PSO, atsakingi už pasiūlymo dėl sąlygų arba metodikų parengimą, taip pat reguliavimo institucijos arba paskirtieji subjektai, atsakingi už jų patvirtinimą pagal 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, gali pareikalauti iš dalies pakeisti tas sąlygas arba metodikas. Kai tinkama, sąlygų ir metodikų pakeitimų pasiūlymai pateikiami konsultacijoms 11 straipsnyje nustatyta tvarka ir tvirtinami 5 ir 6 straipsniuose nustatyta tvarka.

8 straipsnis

Skelbimas internete

1.   PSO, pagal šį reglamentą atsakingi už sąlygų arba metodikų nustatymą, paskelbia jas internete, kai jas patvirtina kompetentingos reguliavimo institucijos, arba, jeigu tokio patvirtinimo nereikalaujama, kai jos nustatomos, išskyrus atvejus, kai tokia informacija, remiantis 12 straipsniu, laikoma konfidencialia.

2.   Skelbiama ir ši informacija:

9 straipsnis

Išlaidų susigrąžinimas

1.   Atitinkamos reguliavimo institucijos įvertina sistemos operatorių, kuriems taikomas tinklo tarifų reguliavimas, dėl šiame reglamente nustatytų įpareigojimų patiriamas išlaidas. Išlaidos, kurios įvertinamos kaip pagrįstos, ekonomiškai naudingos ir proporcingos, padengiamos taikant tinklo tarifus ar kitus atitinkamus mechanizmus.

2.   Gavę atitinkamų reguliavimo institucijų prašymą, 1 dalyje nurodyti sistemos operatoriai per tris mėnesius pateikia būtiną informaciją, kad būtų galima įvertinti patirtas išlaidas.

10 straipsnis

Suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas

Agentūra, glaudžiai bendradarbiaudama su ENTSO-E, organizuoja suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą nagrinėjant saugaus sistemos eksploatavimo ir kitų šio reglamento įgyvendinimo aspektų klausimus. Toks dalyvavimas apima reguliarius susitikimus su suinteresuotaisiais subjektais, siekiant nustatyti problemas ir pasiūlyti patobulinimus, susijusius su saugiu sistemos eksploatavimu.

11 straipsnis

Viešos konsultacijos

1.   PSO, pagal šį reglamentą atsakingi už sąlygų arba metodikų ar jų pakeitimų pasiūlymų pateikimą, dėl 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų arba metodikų pasiūlymų projektų konsultuojasi su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant atitinkamas kiekvienos valstybės narės institucijas. Konsultacijos trunka ne trumpiau kaip vieną mėnesį.

2.   Sąjungos lygmeniu pateikti PSO pasiūlymai dėl sąlygų arba metodikų skelbiami ir pateikiami viešoms konsultacijoms Sąjungos lygmeniu. Regionų lygmeniu pateikti PSO pasiūlymai pateikiami viešoms konsultacijoms bent regiono lygmeniu. Dvišaliu ar daugiašaliu lygmeniu pasiūlymus pateikusios šalys surengia viešas konsultacijas bent susijusiose valstybėse narėse.

3.   Už sąlygų arba metodikų pasiūlymo parengimą atsakingi PSO, prieš pateikdami jį tvirtinti reguliavimo institucijoms, tinkamai atsižvelgia į suinteresuotųjų subjektų nuomones, pareikštas per konsultacijas. Bet kuriuo atveju tinkamas sprendimo atsižvelgti arba neatsižvelgti į konsultacijų metu pareikštas nuomones pagrindimas pateikiamas kartu su pasiūlymu ir skelbiamas laiku prieš paskelbiant pasiūlymą dėl nuostatų ir sąlygų arba metodikų arba tuo pačiu metu.

12 straipsnis

Konfidencialumo įpareigojimai

1.   Visai konfidencialiai informacijai, kuri gaunama, kuria keičiamasi ar kuri perduodama pagal šį reglamentą, taikomos 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos profesinės paslapties sąlygos.

2.   Įpareigojimas saugoti profesinę paslaptį taikomas visiems asmenims, kuriems taikomos šio reglamento nuostatos.

3.   Konfidencialios informacijos, kurią 2 dalyje nurodyti asmenys arba reguliavimo institucijos gauna vykdydami savo pareigas, negalima atskleisti kitiems asmenims ar institucijoms, išskyrus nacionalinės teisės aktuose, kitose šio reglamento nuostatose arba kituose atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose numatytus atvejus.

4.   Išskyrus nacionalinės arba Sąjungos teisės aktuose numatytus atvejus, reguliavimo institucijos, įstaigos ir asmenys, gaunantys konfidencialios informacijos pagal šio reglamento nuostatas, gali ją naudoti tik vykdydami šiame reglamente nustatytas savo pareigas.

13 straipsnis

Susitarimai su PSO, kurie neprivalo laikytis šio reglamento

Jei sinchroninėje zonoje veikia ir Sąjungos, ir trečiųjų valstybių PSO, per aštuoniolika mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo visi toje sinchroninėje zonoje veikiantys Sąjungos PSO siekia sudaryti su trečiųjų valstybių PSO, kurie šio reglamento laikytis neprivalo, susitarimą, kuriuo būtų nustatomas jų bendradarbiavimo dėl saugaus sistemos eksploatavimo pagrindas ir nustatoma tvarka, kuria užtikrinama, kad trečiųjų valstybių PSO laikytųsi šiame reglamente nustatytų įpareigojimų.

14 straipsnis

Stebėsena

1.   Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 8 straipsnio 8 dalimi, ENTSO-E stebi, kaip įgyvendinamas šis reglamentas. Stebėsena apima bent šiuos klausimus:

2.   Agentūra, bendradarbiaudama su ENTSO-E, per dvylika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo parengia aktualios informacijos, kurią ENTSO-E turi pateikti agentūrai pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 8 straipsnio 9 dalį ir 9 straipsnio 1 dalį, sąrašą. Aktualios informacijos sąrašas gali būti atnaujinamas. ENTSO-E sukuria išsamų standartizuotos formos skaitmeninių duomenų archyvą, kuriame saugoma Agentūros reikalaujama informacija.

3.   Atitinkami PSO ENTSO-E pateikia informaciją, būtiną 1 ir 2 dalyse nurodytoms užduotims atlikti.

4.   Remdamiesi reguliavimo institucijos prašymu, skirstomųjų tinklų operatoriai perdavimo sistemos operatoriams pateikia informaciją pagal 2 dalį, tačiau siekiant išvengti informacijos dubliavimo tai netaikoma tais atvejais, kai šią informaciją reguliavimo institucijos, PSO, Agentūra arba ENTSO-E jau yra gavę vykdydami atitinkamas įgyvendinimo stebėsenos užduotis.

15 straipsnis

Metinė tinklo eksploatavimo saugumo rodiklių ataskaita

1.   Remdamasis pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 8 straipsnio 3 dalies a punktą patvirtinta incidentų klasifikavimo skale, ENTSO-E iki rugsėjo 30 d. paskelbia metinę ataskaitą. Agentūra gali pateikti savo nuomonę dėl metinės ataskaitos formos ir turinio, įskaitant incidentų, apie kuriuos pranešta, geografinę aprėptį, PSO valdymo rajonų tarpusavio elektrinę priklausomybę ir atitinkamą ankstesnių laikotarpių informaciją.

2.   Kiekvienos valstybės narės PSO iki kovo 1 d. ENTSO-E pateikia duomenis ir informaciją, kurių reikia 1 dalyje nurodytai metinei incidentų klasifikavimo skalės ataskaitai parengti. PSO pateikiami duomenys turi apimti vienus praėjusius metus.

3.   1 dalyje nurodytoje metinėje ataskaitoje pateikiami bent šie tinklo eksploatavimo saugumui svarbūs tinklo eksploatavimo saugumo rodikliai:

4.   1 dalyje nurodytoje metinėje ataskaitoje pateikiami šie operatyviniam planavimui svarbūs tinklo eksploatavimo saugumo rodikliai:

5.   Metinėse ataskaitose paaiškinamos incidentų, atitinkančių 2 ir 3 eksploatavimo saugumo kategoriją pagal ENTSO-E patvirtintą incidentų klasifikavimo skalę, priežastys. Šie paaiškinimai grindžiami PSO atliktu incidentų tyrimu, kurio tvarka nustatoma incidentų klasifikavimo skalėje. PSO apie tyrimą laiku iš anksto informuoja atitinkamas reguliavimo institucijas. Reguliavimo institucijos ir Agentūra savo prašymu gali būti įtrauktos į tyrimą.

16 straipsnis

Metinė galios ir dažnio valdymo ataskaita

1.   Remdamasis pagal 2 dalį PSO suteikta informacija, ENTSO-E iki rugsėjo 30 d. paskelbia metinę galios ir dažnio valdymo ataskaitą. Metinėje galios ir dažnio valdymo ataskaitoje pateikiama 2 dalyje nurodyta informacija apie kiekvieną valstybę narę.

2.   Pradedant nuo 2018 m. rugsėjo 14 d., kiekvienos valstybės narės perdavimo sistemos operatoriai ENTSO-E kasmet iki kovo 1 d. praneša šią praeitų metų informaciją:

3.   PSO pateikiami duomenys turi apimti praėjusius metus. A, b ir c punktuose nurodyta informacija apie sinchronines zonas, LFC blokus, LFC rajonus ir stebimuosius rajonus pateikiama vieną kartą. Jei šios zonos arba rajonai pasikeičia, atitinkama informacija pateikiama iki kitų metų kovo 1 d.

4.   Kai tinkama, rinkdami 2 dalyje nurodytus duomenis, visi sinchroninės zonos arba LFC bloko PSO bendradarbiauja.

17 straipsnis

Metinė regioninio koordinavimo vertinimo ataskaita

1.   ENTSO-E, remdamasis metinėmis regioninio koordinavimo vertinimo ataskaitomis, kurias pagal 2 dalį pateikia regioniniai saugumo koordinatoriai, iki rugsėjo 30 d. paskelbia metinę regioninio koordinavimo vertinimo ataskaitą, įvertina visus sąveikumo klausimus ir pasiūlo pakeitimų, kuriais siekiama pagerinti sistemos eksploatavimo koordinavimo veiksmingumą ir efektyvumą.

2.   Iki kovo 1 d. kiekvienas regioninis saugumo koordinatorius parengia ir ENTSO-E pateikia metinę ataskaitą, kurioje nurodo šią su savo vykdomomis užduotimis susijusią informaciją:

3.   Regioninių saugumo koordinatorių ENTSO-E pateikiami duomenys turi apimti praėjusius metus.

II DALIS

TINKLO EKSPLOATAVIMO SAUGUMAS

1 ANTRAŠTINĖ DALIS

TINKLO EKSPLOATAVIMO SAUGUMO REIKALAVIMAI

1 SKYRIUS

Sistemos būsenos, taisomieji veiksmai ir tinklo eksploatavimo saugumo ribos

18 straipsnis

Sistemos būsenų klasifikacija

1.   Perdavimo sistema yra normaliosios būsenos, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

2.   Perdavimo sistema yra pavojaus būsenos, kai:

3.   Perdavimo sistema yra avarinės būsenos, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

4.   Perdavimo sistema yra visiško atsijungimo būsenos, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

Didžiosios Britanijos bei Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninių zonų PSO gali parengti pasiūlymą, kuriame nurodomas apkrovos praradimo lygis, kuriam esant perdavimo sistema bus visiško atsijungimo būsenos. Didžiosios Britanijos bei Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninių zonų PSO apie šį atvejį praneša ENTSO-E.

5.   Perdavimo sistema yra atkūrimo būsenos, jei PSO, kurio sistema yra avarinės arba visiško atsijungimo būsenos, pradėjo aktyvinti savo atkūrimo plane numatytas priemones.

19 straipsnis

PSO vykdoma sistemos būsenų stebėsena ir nustatymas

1.   Kiekvienas PSO nustato tikralaikę savo perdavimo sistemos būseną.

2.   Kiekvienas PSO, remdamasis tikralaikiais telemetriniais matavimais arba apskaičiuotomis vertėmis iš savo stebimojo rajono, savo valdymo rajone tikruoju laiku stebi šiuos perdavimo sistemos parametrus, atsižvelgdamas į struktūrinius ir tikralaikius duomenis pagal 42 straipsnį:

3.   Kad galėtų nustatyti sistemos būseną, kiekvienas PSO bent kas 15 minučių atlieka avarinių atvejų analizę, stebėdamas pagal 2 dalį nustatytus perdavimo sistemos parametrus ir lygindamas juos su tinklo eksploatavimo saugumo ribomis, nustatytomis pagal 25 straipsnį, ir sistemos būsenų kriterijais, nustatytais pagal 18 straipsnį. Be to, kiekvienas PSO stebi turimų rezervų lygį ir lygina jį su rezervo pajėgumu. Atlikdamas avarinių atvejų analizę, kiekvienas PSO atsižvelgia į taisomųjų veiksmų ir sistemos apsaugos plane numatytų priemonių poveikį.

4.   Jei PSO perdavimo sistema nėra normaliosios būsenos ir jei ta sistemos būsena laikoma didelės aprėpties būsena, PSO:

20 straipsnis

Sistemos eksploatavimo taisomieji veiksmai

1.   Kiekvienas PSO stengiasi užtikrinti, kad jo perdavimo sistema išliktų normaliosios būsenos, ir atsako už tinklo eksploatavimo saugumo pažeidimų valdymą. Siekdamas šio tikslo, kiekvienas PSO numato, parengia ir aktyvina taisomuosius veiksmus, atsižvelgdamas į jų aktyvinimo galimybę, laiką ir išteklius ir visas kiekvienam taisomajam veiksmui svarbias perdavimo sistemos išorės sąlygas.

2.   Taisomieji veiksmai, kurių, eksploatuodami sistemą, pagal 1 dalį ir pagal šio reglamento 21–23 straipsnius imasi PSO, turi derėti su taisomaisiais veiksmais, į kuriuos atsižvelgiama skaičiuojant pralaidumą pagal Reglamento (ES) 2015/1222 25 straipsnį.

21 straipsnis

Taisomiesiems veiksmams taikytini principai ir kriterijai

1.   Kiekvienas PSO, aktyvindamas ir koordinuodamas taisomuosius veiksmus pagal 23 straipsnį, remiasi šiais principais:

2.   Kiekvienas PSO taisomuosius veiksmus renkasi pagal šiuos kriterijus:

22 straipsnis

Taisomųjų veiksmų kategorijos

1.   Kiekvienas PSO taisomuosius veiksmus skirsto į šias kategorijas:

2.   Jei reikia ir pagrįsta siekiant išlaikyti tinklo eksploatavimo saugumą, kiekvienas PSO gali parengti ir aktyvinti papildomus taisomuosius veiksmus. Aktyvinęs papildomus taisomuosius veiksmus, PSO apie tokius atvejus praneša reguliavimo institucijai ir, kai tinkama, valstybei narei, bent kartą per metus, nurodydamas jų aktyvinimo priežastis. Atitinkamos ataskaitos ir pagrindimai taip pat skelbiami viešai. Europos Komisija arba Agentūra gali prašyti atitinkamos reguliavimo institucijos pateikti daugiau informacijos, susijusios su papildomų taisomųjų veiksmų aktyvinimu tais atvejais, kai tie veiksmai paveikia kaimyninę perdavimo sistemą.

23 straipsnis

Taisomųjų veiksmų rengimas, aktyvinimas ir koordinavimas

1.   Kiekvienas PSO parengia ir aktyvina taisomuosius veiksmus pagal 21 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, kad būtų išvengta sistemos būsenos pablogėjimo, remdamasis šiais elementais:

2.   Rengdamas ir aktyvindamas taisomąjį veiksmą, įskaitant apkrovų perskirstymą arba kompensacinę prekybą pagal Reglamento (ES) 2015/1222 25 ir 35 straipsnius, arba PSO sistemos apsaugos plane numatytą procedūrą, kuri daro poveikį kitiems PSO, atitinkamas PSO, koordinuodamas su susijusiais PSO, įvertina tokio taisomojo veiksmo ar priemonės poveikį savo valdymo rajone ir už jo ribų pagal 75 straipsnio 1 dalį, 76 straipsnio 1 dalies b punktą ir 78 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis ir pateikia informaciją apie šį poveikį susijusiems PSO.

3.   Rengdamas ir aktyvindamas taisomuosius veiksmus, kurie daro poveikį prie perdavimo sistemos prijungtiems STN ir STO, kiekvienas PSO, jei jo perdavimo sistema yra normaliosios arba pavojaus būsenos, koordinuodamas su paveiktaisiais STN ir STO įvertina tokių taisomųjų veiksmų poveikį ir pasirenka taisomuosius veiksmus, kurie padeda išlaikyti normaliąją būseną ir saugiai eksploatuoti visų susijusių šalių įrangą. Kiekvienas paveiktasis STN ir STO pateikia perdavimo sistemos operatoriui visą šiam koordinavimui būtiną informaciją.

4.   Rengdamas ir aktyvindamas taisomuosius veiksmus, kiekvienas PSO, jei jo perdavimo sistema yra ne normaliosios ir ne pavojaus būsenos, kiek įmanoma koordinuoja tokius taisomuosius veiksmus su paveiktaisiais prie perdavimo sistemos prijungtais STN ir STO, kad išlaikytų perdavimo sistemos tinklo eksploatavimo saugumą ir sistemos vientisumą.

Kai PSO aktyvina taisomąjį veiksmą, kiekvienas paveiktasis prie perdavimo sistemos prijungtas STN ir STO vykdo PSO nurodymus.

5.   Kai apribojimais daromas poveikis tik vietinei būsenai PSO valdymo rajone ir tinklo eksploatavimo saugumo pažeidimo nereikia valdyti koordinuotai, už jo valdymą atsakingas PSO gali nuspręsti nesiimti taisomųjų veiksmų, kurie yra susiję su išlaidomis.

24 straipsnis

Galimybė pasinaudoti PSO priemonėmis ir įranga

1.   Kiekvienas PSO užtikrina, kad būtų prieinami, patikimi ir dubliuoti šie elementai:

2.   Jei 1 dalyje nurodytos PSO priemonės ir įranga daro poveikį prie perdavimo sistemos prijungtiems STO ar STN, susijusiems su balansavimo paslaugų, pagalbinių paslaugų teikimu, sistemos apsaugos užtikrinimu, veikimo atkūrimu ar tikralaikių veikimo duomenų teikimu pagal 44, 47, 50, 51 ir 52 straipsnius, atitinkamas PSO ir minėti STO ir STN bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, siekdami nustatyti tas priemones ir įrangą ir užtikrinti jų prieinamumą, patikimumą ir dubliavimą.

3.   Per aštuoniolika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo kiekvienas PSO patvirtina veiklos tęstinumo planą, kuriame išsamiai numato, kaip reaguos į ypatingos svarbos priemonių ir įrangos praradimą, taip pat nuostatas dėl tų priemonių ir įrangos techninės priežiūros, pakeitimo ir tobulinimo. Kiekvienas PSO savo veiklos tęstinumo planą peržiūri bent vieną kartą per metus ir kiekvieną kartą po esminio ypatingos svarbos priemonių ar įrangos arba atitinkamų sistemos eksploatavimo sąlygų pakeitimo ir prireikus jį atnaujina. Veiklos tęstinumo plano dalimis, kurios daro poveikį STO ir STN, PSO pasidalija su susijusiais STO ir STN.

25 straipsnis

Tinklo eksploatavimo saugumo ribos

1.   Kiekvienas PSO nustato kiekvieno savo perdavimo sistemos elemento eksploatavimo saugumo ribas, atsižvelgdamas bent į šias fizines charakteristikas:

2.   Nustatydamas tinklo eksploatavimo saugumo ribas, kiekvienas PSO atsižvelgia į STN galimybes, siekdamas užtikrinti tokius normaliosios ir pavojaus būsenos įtampos intervalus ir dažnio ribas, kad STN įranga neatsijungtų.

3.   Jei bent vienas iš PSO perdavimo sistemos elementų pakeičiamas, PSO patikrina tinklo eksploatavimo saugumo ribas ir prireikus jas patikslina.

4.   Kiekvienas PSO su kaimyniniu PSO susitaria dėl kiekvienos jungiamosios linijos bendrų tinklo eksploatavimo saugumo ribų pagal 1 dalį.

26 straipsnis

Saugumo planas dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos

1.   Kiekvienas PSO, vadovaudamasis Tarybos direktyvos 2008/114/EB (10) 5 straipsniu, nustato konfidencialų saugumo planą, kuriame pateikia rizikos turimam arba valdomam turtui įvertinimą pagal svarbiausius valstybės narės numatytus fizinės ir kibernetinės grėsmės scenarijus.

2.   Saugumo plane nagrinėjamas galimas poveikis Europos tarpusavyje sujungtoms perdavimo sistemoms ir numatomos organizacinės ir fizinės priemonės, kuriomis siekiama sumažinti nustatytų rūšių riziką.

3.   Kiekvienas PSO reguliariai peržiūri saugumo planą, kad atsižvelgtų į grėsmės scenarijų pasikeitimus ir perdavimo sistemos plėtotę.

2 SKYRIUS

Įtampos reguliavimas ir reaktyviosios galios valdymas

27 straipsnis

Visiems PSO taikomi įpareigojimai, susiję su įtampos ribomis

1.   Pagal 18 straipsnį kiekvienas PSO stengiasi užtikrinti, kad, kai sistema yra normaliosios būsenos, nusistovėjusi įtampa perdavimo sistemos prijungimo taškuose išliktų II priedo 1 ir 2 lentelėse nustatytuose intervaluose.

2.   Jeigu atitinkamas PSO Ispanijoje pagal Reglamento (ES) 2016/631 16 straipsnio 2 dalį reikalauja, kad elektros energijos gamybos moduliai, prijungti prie 300–400 kV vardinės įtampos, neatsijungtų neribotą laiką, kai įtampa išlieka 1,05–1,0875 (santykiniais vienetais) intervale, Ispanijos PSO, laikydamasis 1 dalies reikalavimo, atsižvelgia į tą papildomą įtampos intervalą.

3.   Kiekvienas PSO nustato bazinę įtampą, pagal kurią nurodomi santykiniai vienetai.

4.   Kiekvienas PSO stengiasi užtikrinti, kad kai sistema yra normaliosios būsenos ir įvykus avariniam atvejui, įtampa didesniuose intervaluose, jei dėl šių didesnių intervalų susitarta su STO, kurių tinklai prijungti prie perdavimo sistemos, ar pagal Reglamento (ES) 2016/631 16 straipsnio 2 dalį su elektros energijos gamybos objektų savininkais arba pagal Reglamento (ES) 2016/1447 18 straipsnį su AĮNS sistemų savininkais, išliktų ribotą laiką.

5.   Kiekvienas PSO su STO, kurių tinklai prijungti prie perdavimo sistemos, ir prie perdavimo sistemos prijungtais STN susitaria dėl įtampos intervalų prijungimo taškuose, kurių įtampa žemesnė nei 110 kV, jei tie įtampos intervalai yra svarbūs siekiant neperžengti tinklo eksploatavimo saugumo ribų. Kiekvienas PSO stengiasi užtikrinti, kad, kai sistema yra normaliosios būsenos ir įvykus avariniam atvejui, įtampa išliktų sutartame intervale.

28 straipsnis

STN prievolės, susijusios su įtampos reguliavimu ir reaktyviosios galios valdymu eksploatuojant sistemą

1.   Per tris mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo visi STN, kurie yra prie perdavimo sistemos prijungti elektros energijos gamybos moduliai, kuriems netaikomas Reglamento (ES) 2016/631 16 straipsnis, arba kurie yra AĮNS sistemos, kurioms netaikomas Reglamento (ES) 2016/1447 18 straipsnis, informuoja PSO apie savo galimybes, susijusias su Reglamento (ES) 2016/631 16 straipsnio arba Reglamento (ES) 2016/1447 18 straipsnio įtampos reikalavimais, nurodydami įtampas ir laiką, kurį gali išlaikyti tas įtampas neatsijungdami.

2.   STN, kurie yra apkrovos objektai, kuriems taikomi Reglamento (ES) 2016/1388 3 straipsnio reikalavimai, neturi atsijungti dėl trikdžių, kai įtampa išlieka 27 straipsnyje nurodytuose intervaluose. Per tris mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo STN, kurie yra prie perdavimo sistemos prijungti apkrovos objektai, kuriems netaikomas Reglamento (ES) 2016/1388 3 straipsnis, informuoja savo PSO apie savo galimybes, susijusias su Reglamento (ES) 2016/1388 II priede nustatytais įtampos reikalavimais, nurodydami įtampas ir laiką, kurį gali išlaikyti tas įtampas neatsijungdami.

3.   Kiekvienas STN, kuris yra prie perdavimo sistemos prijungtas apkrovos objektas, išlaiko reaktyviosios galios nuostačius, galios faktoriaus intervalus ir įtampos reguliatorių nuostačius intervale, dėl kurio pagal 27 straipsnį susitarė su savo PSO.

29 straipsnis

Visų PSO prievolės, susijusios su įtampos reguliavimu ir reaktyviosios galios valdymu eksploatuojant sistemą

1.   Jei įtampa prijungimo prie perdavimo sistemos taške yra už šio reglamento II priedo 1 ir 2 lentelėse nustatytų intervalų ribų, kiekvienas PSO imasi taisomųjų įtampos reguliavimo ir reaktyviosios galios valdymo veiksmų pagal šio reglamento 22 straipsnio 1 dalies c punktą, kad grąžintų įtampą prijungimo taške į II priede nustatytą intervalą per Reglamento (ES) 2016/631 16 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2016/1388 13 straipsnyje nustatytą laiką.

2.   Atlikdamas tinklo eksploatavimo saugumo analizę, kiekvienas PSO atsižvelgia į įtampos vertes, kurioms esant gali atsijungti prie perdavimo sistemos prijungti STN, kuriems Reglamento (ES) 2016/631 arba Reglamento (ES) 2016/1388 reikalavimai netaikomi.

3.   Kiekvienas PSO užtikrina pakankamos apimties ir tinkamo reagavimo laiko reaktyviosios galios rezervą, kad išlaikytų įtampas savo valdymo rajone ir jungiamosiose linijose II priede nustatytuose intervaluose.

4.   PSO, kurių sistemos sujungtos kintamosios srovės jungiamosiomis linijomis, bendrai nustato tinkamą įtampos reguliavimo tvarką, siekdami užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrų tinklo eksploatavimo saugumo ribų, nustatytų pagal 25 straipsnio 4 dalį.

5.   Kiekvienas PSO pagal Reglamento (ES) 2016/1388 15 straipsnį susitaria su kiekvienu STO, kurio tinklas prijungtas prie perdavimo sistemos, dėl reaktyviosios galios nuostačių, galios faktoriaus intervalų ir įtampos reguliatorių nuostačių įtampai reguliuoti PSO sistemą ir STO tinklą jungiančiame taške. Siekdamas užtikrinti, kad tų parametrų būtų laikomasi, kiekvienas STO, kurio tinklas prijungtas prie perdavimo sistemos, naudoja savo reaktyviosios galios išteklius ir turi teisę duoti įtampos reguliavimo nurodymus prie skirstomojo tinklo prijungtiems STN.

6.   Kiekvienas PSO turi teisę naudoti visas savo valdymo rajone turimas prie perdavimo sistemos prijungtų reaktyviosios galios šaltinių galimybes, kad užtikrintų veiksmingą reaktyviosios galios valdymą ir išlaikytų įtampą šio reglamento II priedo 1 ir 2 lentelėse nustatytuose intervaluose.

7.   Kiekvienas PSO savo valdymo rajone tiesiogiai arba netiesiogiai, prireikus koordinuodamas veiksmus su STO, kurių tinklai prijungti prie perdavimo sistemos, naudoja reaktyviosios galios išteklius, įskaitant transformatorių automatinio įtampos reguliavimo/reaktyviosios galios valdymo blokavimą, įtampos sumažinimą ir apkrovos atjungimą dėl nepakankamos įtampos, siekdamas užtikrinti, kad nebūtų peržengtos tinklo eksploatavimo saugumo ribos ir perdavimo sistemoje nedingtų įtampa.

8.   Kiekvienas PSO įtampos reguliavimo veiksmus nustato koordinuodamas su prie perdavimo sistemos prijungtais STN bei STO ir kaimyniniais PSO.

9.   Kai tai svarbu perdavimo sistemos įtampos reguliavimui ir reaktyviosios galios valdymui, PSO, koordinuodamas veiksmus su STO, gali reikalauti, kad prie skirstomųjų tinklų prijungti STN vykdytų įtampos reguliavimo nurodymus.

3 SKYRIUS

Trumpojo jungimo srovės valdymas

30 straipsnis

Trumpojo jungimo srovė

Kiekvienas PSO nustato:

31 straipsnis

Trumpojo jungimo srovės skaičiavimas ir susijusios priemonės

1.   Kiekvienas PSO atlieka trumpojo jungimo srovės skaičiavimus, kad įvertintų kaimyninių PSO ir prie perdavimo sistemos prijungtų STN ir skirstomųjų tinklų, įskaitant uždaruosius skirstomuosius tinklus, poveikį trumpojo jungimo srovės lygiams perdavimo sistemoje. Jei prie perdavimo sistemos prijungtas skirstomasis tinklas, įskaitant uždaruosius skirstomuosius tinklus, daro poveikį trumpojo jungimo srovės lygiams, jis įtraukiamas į perdavimo sistemos trumpojo jungimo srovės skaičiavimus.

2.   Atlikdamas trumpojo jungimo srovės skaičiavimus, kiekvienas PSO:

3.   Kiekvienas PSO visais laikotarpiais ir visai įrangai taiko operatyvines ar kitas priemones, kad išvengtų nuokrypio peržengiant 30 straipsnyje nurodytas didžiausios ir mažiausios trumpojo jungimo srovės ribas. Jei įvyksta toks nuokrypis, kiekvienas PSO imasi taisomųjų veiksmų arba taiko kitas priemones, kad nukrypęs parametras būtų grąžintas į 30 straipsnyje nurodytas ribas. Nukrypimas nuo tų ribų leidžiamas tik perjungimo sekų metu.

4 SKYRIUS

Elektros energijos srautų valdymas

32 straipsnis

Elektros energijos srautų ribos

1.   Kiekvienas PSO stengiasi išlaikyti tokius elektros energijos srautus, kad nebūtų peržengtos tinklo eksploatavimo saugumo ribos, nustatytos, kai sistema yra normaliosios būsenos ir įvykus avariniam atvejui, įtrauktam į 33 straipsnio 1 dalyje nurodytą avarinių atvejų sąrašą.

2.   ((N – 1)) situacijoje, kai sistema yra normaliosios būsenos, kiekvienas PSO, parengęs vykdytinus taisomuosius veiksmus, kurių turi būti imamasi per nustatytą pereinamųjų leidžiamų perkrovų laikotarpį, išlaiko tokius elektros energijos srautus, kad nebūtų viršytos 25 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos pereinamosios leidžiamos perkrovos.

5 SKYRIUS

Avarinių atvejų analizė ir valdymas

33 straipsnis

Avarinių atvejų sąrašai

1.   Kiekvienas PSO parengia avarinių atvejų sąrašą, į kurį įtraukia savo stebimojo rajono vidaus ir išorės avarinius atvejus, įvertindamas, ar kuris nors iš tų avarinių atvejų kelia pavojų PSO valdymo rajono tinklo eksploatavimo saugumui. Į avarinių atvejų sąrašą įtraukiami ir įprasti avariniai atvejai, ir išskirtiniai avariniai atvejai, nustatyti taikant pagal 75 straipsnį parengtą metodiką.

2.   Sudarydamas avarinių atvejų sąrašą, kiekvienas PSO kiekvieną avarinį atvejį prie įprastų, išskirtinių ar ypatingų avarinių atvejų priskiria atsižvelgdamas į jo įvykimo tikimybę ir vadovaudamasis šiais principais:

3.   Kiekvienas STO, kurio tinklas prijungtas prie perdavimo sistemos, ir STN, kuris yra prie perdavimo sistemos prijungtas elektros energijos gamybos objektas, pateikia visą PSO prašomą avarinių atvejų analizei svarbią informaciją, įskaitant prognozę ir tikralaikius duomenis; pagal 50 straipsnio 2 dalį gali būti teikiami suvestiniai duomenys.

4.   Pagal 75 straipsnį kiekvienas PSO savo avarinių atvejų analizę koordinuoja bent su savo stebimojo rajono PSO, kad avarinių atvejų sąrašai būtų nuoseklūs.

5.   Kiekvienas PSO informuoja savo stebimojo rajono PSO apie į savo avarinių atvejų sąrašą įtrauktus išorės avarinius atvejus.

6.   Kiekvienas PSO pakankamai iš anksto informuoja susijusius savo stebimojo rajono PSO apie visus numatomus savo perdavimo sistemos elementų topologijos pakeitimus, kurie yra įtraukti į tų PSO avarinių atvejų sąrašą kaip išorės avariniai atvejai.

7.   Kiekvienas PSO užtikrina, kad tikralaikiai duomenys būtų pakankamai tikslūs, kad būtų galima apkrovos ir srautų skaičiavimų, atliekamų vykdant avarinių atvejų analizę, konvergencija.

34 straipsnis

Avarinių atvejų analizė

1.   Kiekvienas PSO atlieka savo stebimojo rajono avarinių atvejų analizę, kad nustatytų avarinius atvejus, kurie kelia arba gali kelti pavojų tinklo eksploatavimo saugumui jo valdymo rajone, ir taisomuosius veiksmus, kurių gali reikėti imtis įvykus tiems avariniams atvejams, įskaitant išskirtinių avarinių atvejų poveikio mažinimą.

2.   Kiekvienas PSO užtikrina, kad galimi tinklo eksploatavimo saugumo ribų pažeidimai jo valdymo rajone, nustatyti atliekant avarinių atvejų analizę, nekeltų pavojaus jo perdavimo sistemos ar prijungtų perdavimo sistemų eksploatavimo saugumui.

3.   Kiekvienas PSO atlieka avarinių atvejų analizę remdamasis prognozuojamais veikimo duomenimis ir tikralaikiais veikimo duomenimis, gautais iš savo stebimojo rajono. Avarinių atvejų analizės N situacijoje pradžios taškas yra atitinkama perdavimo sistemos topologija, apimanti planinius atjungimus operatyvinio planavimo etapuose.

35 straipsnis

Avarinių atvejų valdymas

1.   Kiekvienas PSO, atlikęs kiekvieno į savo avarinių atvejų sąrašą įtraukto avarinio atvejo modeliavimą ir įvertinęs, ar savo perdavimo sistemoje gali išlaikyti tinklo eksploatavimo saugumo ribas ((N – 1)) situacijoje, įvertina su avariniais atvejais susijusią riziką.

2.   Jei PSO vertinimu rizika, susijusi su avariniu atveju, yra tokia didelė, kad gali būti neįmanoma laiku parengti ir imtis taisomųjų veiksmų siekiant išvengti neatitikties (N – 1) kriterijui arba kad yra pavojus, jog trikdžio padariniai išplis į jungtinę perdavimo sistemą, PSO kuo greičiau parengia ir aktyvina taisomuosius veiksmus, kad užtikrintų atitiktį ((N – 1)) kriterijui.

3.   Jei dėl trikdžio susidaro ((N – 1)) situacija, kiekvienas PSO imasi taisomojo veiksmo siekdamas užtikrinti, kad kuo greičiau būtų atkurta perdavimo sistemos normalioji būsena ir kad ši ((N – 1)) situacija taptų nauja N situacija.

4.   Nereikalaujama, kad PSO užtikrintų atitiktį ((N – 1)) kriterijui šiose situacijose:

5.   Jei valstybė narė nenustačiusi kitaip, nereikalaujama, kad PSO laikytųsi ((N – 1)) kriterijaus, kai galimi tik vietiniai padariniai PSO valdymo rajone.

6 SKYRIUS

Apsauga

36 straipsnis

Bendrieji apsaugos reikalavimai

1.   Kiekvienas PSO savo perdavimo sistemą eksploatuoja naudodamas apsaugos įrangą ir apsaugos dubliavimo įrangą, siekdamas užtikrinti, kad būtų automatiškai užkertamas kelias plisti trikdžiams, kurie galėtų kelti pavojų jo paties perdavimo sistemos ir jungtinės sistemos eksploatavimo saugumui.

2.   Bent kas penkerius metus kiekvienas PSO peržiūri savo apsaugos strategiją ir koncepciją ir prireikus jas atnaujina, kad užtikrintų tinkamą apsaugos įrangos veikimą ir išlaikytų tinklo eksploatavimo saugumą.

3.   Po kiekvienos apsaugos operacijos, kurios poveikis pasireiškė už PSO valdymo rajono ribų, įskaitant jungiamąsias linijas, kiekvienas PSO įvertina, ar jo valdymo rajone apsaugos įranga veikė taip, kaip buvo numatyta, ir prireikus imasi taisomųjų veiksmų.

4.   Kiekvienas PSO savo perdavimo sistemos apsaugos įrangos, taip pat trikčių pašalinimo apsaugos dubliavimo įrangos, jei pagrindinė apsaugos sistema nesuveiktų, nuostačius parenka taip, kad užtikrintų patikimą, greitą ir atrankinį trikčių pašalinimą.

5.   Prieš pradėdamas eksploatuoti apsaugos ir jos dubliavimo įrangą ar padaręs kokių nors jos pakeitimų, kiekvienas PSO susitaria su kaimyniniais PSO dėl jungiamųjų linijų apsaugos nuostačių ir prieš juos keisdamas koordinuoja veiksmus su tais PSO.

37 straipsnis

Specialiosios apsaugos schemos

Jei PSO naudoja specialiąją apsaugos schemą, jis turi:

38 straipsnis

Dinaminio stabilumo stebėsena ir vertinimas

1.   Kiekvienas PSO stebi perdavimo sistemos dinaminį stabilumą, atlikdamas tyrimus atjungties režimu pagal 6 dalį. Kiekvienas PSO keičiasi perdavimo sistemos dinaminiam stabilumui stebėti svarbiais duomenimis su kitais savo sinchroninės zonos PSO.

2.   Kiekvienas PSO bent kartą per metus atlieka dinaminio stabilumo vertinimą, kad nustatytų savo perdavimo sistemos stabilumo ribas ir galimas stabilumo problemas. Visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO koordinuoja dinaminio stabilumo vertinimus, kurie apima visą sinchroninę zoną ar jos dalis.

3.   Atlikdami koordinuotus dinaminio stabilumo vertinimus, susiję PSO nustato:

4.   Jei dėl prastai slopinamų tarprajoninių svyravimų kylančių stabilumo problemų poveikis apima kelis sinchroninės zonos PSO, kiekvienas PSO, kai tik praktiškai įmanoma, dalyvauja koordinuotame sinchroninės zonos dinaminio stabilumo vertinime ir teikia tam vertinimui būtinus duomenis. Tokį vertinimą inicijuoja ir atlieka susiję PSO arba ENTSO-E.

5.   Jei PSO nustato galimą poveikį įtampos, rotoriaus kampo ar dažnio stabilumui, susijusį su kitomis sujungtomis perdavimo sistemomis, susiję PSO koordinuoja dinaminio stabilumo vertinimo metodus, būtinų duomenų teikimą ir bendrų taisomųjų veiksmų, kuriais siekiama didinti stabilumą, įskaitant PSO tarpusavio bendradarbiavimo procedūras, planavimą.

6.   Spręsdamas dėl dinaminio stabilumo vertinimo metodų, kiekvienas PSO vadovaujasi šiomis taisyklėmis:

39 straipsnis

Dinaminio stabilumo valdymas

1.   Jeigu dinaminio stabilumo vertinimas rodo, kad yra pažeidžiamos stabilumo ribos, PSO, kurio valdymo rajone nustatytas pažeidimas, sumodeliuoja, parengia ir aktyvina taisomuosius veiksmus, kad išlaikytų perdavimo sistemos stabilumą. Tie taisomieji veiksmai gali būti susiję su STN.

2.   Kiekvienas PSO užtikrina, kad trikčių, kurios gali sukelti didelės aprėpties būsenos perdavimo sistemos nestabilumą, pašalinimo laikas būtų trumpesnis už kritinį trikties pašalinimo laiką, kurį PSO apskaičiavo atlikdamas savo dinaminio stabilumo vertinimą pagal 38 straipsnį.

3.   Reikalavimai, susiję su minimalia inercija, kuri yra svarbi sinchroninės zonos dažnio stabilumui:

2 ANTRAŠTINĖ DALIS

DUOMENŲ MAINAI

1 SKYRIUS

Bendrieji duomenų mainų reikalavimai

40 straipsnis

Duomenų mainų organizavimas, funkcijos, pareigos ir kokybė

1.   Keičiantis duomenimis ir informacija ir juos teikiant pagal šią antraštinę dalį turi būti kuo tiksliau atspindima tikroji ir prognozuojama padėtis perdavimo sistemoje.

2.   Kiekvienas PSO privalo teikti ir naudoti kokybiškus duomenis ir informaciją.

3.   Kiekvienas PSO renka toliau nurodytą informaciją apie savo stebimąjį rajoną ir šiais duomenimis keičiasi su visais kitais PSO tiek, kiek būtina tinklo eksploatavimo saugumo analizei pagal 72 straipsnį atlikti:

4.   Kiekvienas PSO 3 dalyje nurodytą informaciją pateikia kaip kiekviename 64 straipsnyje nurodyto PSO atskiro tinklo modelio mazge tiekiamus ir imamus kiekius.

5.   Kiekvienas PSO, koordinuodamas su STO ir STN, nustato duomenų mainų tinkamumą ir apimtį pagal šias kategorijas:

6.   Per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo visi PSO bendrai susitaria dėl pagrindinių organizacinių reikalavimų, funkcijų ir pareigų, susijusių su duomenų mainais. Organizaciniai reikalavimai, funkcijos ir pareigos nustatomi atsižvelgiant į elektros energijos gamybos ir apkrovos duomenų metodikos, parengtos pagal Reglamento (ES) 2015/1222 16 straipsnį, veiklos sąlygas ir prireikus jas papildo. Jie taikomi visoms šios antraštinės dalies duomenų mainų nuostatoms ir apima šiuos organizacinių reikalavimų, funkcijų ir pareigų elementus:

Organizacinius reikalavimus, funkcijas ir pareigas paskelbia ENTSO-E.

7.   Per aštuoniolika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo kiekvienas PSO su atitinkamais STO susitaria dėl veiksmingų, efektyvių ir proporcingų tarpusavio duomenų teikimo ir jų mainų valdymo procesų, įskaitant, kai būtina efektyviam tinklo eksploatavimui užtikrinti, su skirstomaisiais tinklais ir STN susijusių duomenų teikimo procesus. Nedarant poveikio 6 dalies g punkto nuostatoms, kiekvienas PSO su atitinkamais STO susitaria dėl duomenų, kuriais keičiamasi, formato.

8.   Prie perdavimo sistemos prijungtiems STN suteikiama prieiga prie duomenų, susijusių su prijungimo taške atiduota eksploatuoti jų tinklo įranga.

9.   Kiekvienas PSO su STO, kurių tinklai prijungti prie perdavimo sistemos, susitaria dėl papildomos su atiduota eksploatuoti tinklo įranga susijusios informacijos, kuria jie turi keistis tarpusavyje, apimties.

10.   STO, kurių tinklai turi prijungimo prie perdavimo sistemos tašką, turi teisę gauti svarbią struktūrinę, planavimo ir tikralaikę informaciją iš atitinkamų PSO ir rinkti svarbią struktūrinę, planavimo ir tikralaikę informaciją iš kaimyninių STO. Kaimyniniai STO koordinuotai nustato informacijos, kuria gali būti keičiamasi, apimtį.

2 SKYRIUS

PSO tarpusavio duomenų mainai

41 straipsnis

Struktūrinių ir prognozės duomenų mainai

1.   Kaimyniniai PSO keičiasi tarpusavyje bent šia stebimojo rajono struktūrine informacija:

2.   Siekdami koordinuoti savo perdavimo sistemų apsaugą, kaimyniniai PSO keičiasi informacija apie linijų, kurių avariniai atvejai į jų avarinių atvejų sąrašus įtraukti kaip išorės avariniai atvejai, apsaugos nuostačius.

3.   Kad galėtų užtikrinti savo tinklo eksploatavimo saugumo analizės koordinavimą ir sudaryti bendrą tinklo modelį pagal 67, 68, 69 ir 70 straipsnius, kiekvienas PSO bent su visais kitais tos pačios sinchroninės zonos PSO keičiasi bent šiais duomenimis:

4.   Kad galėtų koordinuoti ir atlikti dinaminio stabilumo vertinimus pagal 38 straipsnio 2 ir 4 dalis, kiekvienas PSO keičiasi su visais kitais tos pačios sinchroninės zonos ar svarbios jos dalies PSO šiais duomenimis:

42 straipsnis

Tikralaikiai duomenų mainai

1.   Pagal 18 ir 19 straipsnius kiekvienas PSO, naudodamas visos Europos tikralaikių duomenų mainų IT priemonę, kurią teikia ENTSO-E, su kitais tos pačios sinchroninės zonos PSO keičiasi šiais duomenimis apie savo perdavimo sistemos būseną:

2.   Kiekvienas PSO, naudodamas tikralaikių duomenų mainų tarp perdavimo sistemos operatorių prižiūrimosios kontrolės ir duomenų rinkimo (SCADA) sistemų ir energijos valdymo sistemų priemones, su kitais savo stebimojo rajono PSO keičiasi šiais duomenimis apie savo perdavimo sistemą:

3.   Kiekvienas PSO turi teisę prašyti, kad visi jo stebimojo rajono PSO pateiktų užfiksuotas tikralaikes apskaičiuotų PSO valdymo rajono duomenų vertes, jei tai yra svarbu prašančiojo PSO perdavimo sistemos eksploatavimo saugumui.

3 SKYRIUS

PSO ir STO duomenų mainai PSO valdymo rajone

43 straipsnis

Struktūros duomenų mainai

1.   Kiekvienas PSO nustato prie perdavimo sistemos prijungtų skirstomųjų tinklų stebimąjį rajoną, kad galėtų tiksliai ir veiksmingai nustatyti sistemos būseną, remdamasis pagal 75 straipsnį parengta metodika.

2.   Jeigu PSO mano, kad nuo neprijungto prie perdavimo sistemos skirstomojo tinklo labai priklauso įtampa, energijos srautai ar kiti elektriniai parametrai, kuriais apibūdinamas perdavimo sistemos veikimas, vadovaudamasis 75 straipsniu jis nustato, kad toks skirstomasis tinklas yra stebimojo rajono dalis.

3.   Struktūros informacija, susijusi su 1 ir 2 dalyse nurodytu stebimuoju rajonu, kurią kiekvienas STO pateikia PSO, apima bent:

4.   Kiekvienas STO, kurio tinklas prijungtas prie perdavimo sistemos, atnaujintą 3 dalyje nurodytą struktūros informaciją perdavimo sistemos operatoriui pateikia bent kas šešis mėnesius.

5.   Bent kartą per metus kiekvienas STO, kurio tinklas prijungtas prie perdavimo sistemos, perdavimo sistemos operatoriui pagal pirminės energijos šaltinius pateikia prie savo skirstomojo tinklo prijungtų A tipo elektros energijos gamybos modulių, kuriems taikomi Reglamento (ES) 2016/631 reikalavimai, suminį gamybos pajėgumą, kuo tikslesnius A tipo elektros energijos gamybos modulių, kuriems Reglamento (ES) 2016/631 reikalavimai netaikomi arba leidžiama nuo jų nukrypti, gamybos pajėgumo įverčius ir susijusią informaciją apie jų dažnio charakteristikas.

44 straipsnis

Tikralaikių duomenų mainai

Jei PSO nenustato kitaip, kiekvienas STO tikruoju laiku savo PSO pateikia su 43 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytu PSO stebimuoju rajonu susijusią informaciją, į kurią įtraukiami šie duomenys:

4 SKYRIUS

Duomenų mainai tarp PSO, jungiamųjų ar kitų linijų ir prie perdavimo sistemos prijungtų elektros energijos gamybos modulių savininkų

45 straipsnis

Struktūros duomenų mainai

1.   Kiekvienas STN, kuris yra prie perdavimo sistemos prijungto D tipo elektros energijos gamybos modulio elektros energijos gamybos objekto savininkas, perdavimo sistemos operatoriui pateikia bent šiuos duomenis:

2.   Kiekvienas STN, kuris yra prie perdavimo sistemos prijungto B arba C tipo elektros energijos gamybos modulio elektros energijos gamybos objekto savininkas, perdavimo sistemos operatoriui pateikia bent šiuos duomenis:

3.   PSO gali reikalauti, kad elektros energijos gamybos objekto, kuriame naudojamas prie perdavimo sistemos prijungtas elektros energijos gamybos modulis, savininkas pateiktų daugiau duomenų, jeigu jų reikia tinklo eksploatavimo saugumo analizei pagal III dalies 2 antraštinę dalį.

4.   Kiekvienas AĮNS sistemos savininkas arba jungiamosios linijos savininkas perdavimo sistemos operatoriui pateikia šiuos AĮNS sistemos arba jungiamosios linijos duomenis:

5.   Kiekvienas kintamosios srovės jungiamosios linijos savininkas perdavimo sistemos operatoriui pateikia bent šiuos duomenis:

46 straipsnis

Planinių duomenų mainai

1.   Kiekvienas STN, kuris yra prie perdavimo sistemos prijungto B, C arba D tipo elektros energijos gamybos modulio elektros energijos gamybos objekto savininkas, perdavimo sistemos operatoriui teikia bent šiuos duomenis:

2.   Kiekvienas AĮNS sistemos operatorius perdavimo sistemos operatoriams teikia bent šiuos duomenis:

3.   Kiekvienas kintamosios srovės jungiamosios linijos arba kitos linijos operatorius perdavimo sistemos operatoriams pateikia savo planinės neparengties arba aktyviosios galios ribojimo duomenis.

47 straipsnis

Tikralaikių duomenų mainai

1.   Jei PSO nenustato kitaip, kiekvienas STN, kuris yra B, C arba D tipo elektros energijos gamybos modulio elektros energijos gamybos objekto savininkas, perdavimo sistemos operatoriui tikruoju laiku teikia bent šiuos duomenis:

2.   Jei PSO nenustato kitaip, kiekvienas AĮNS sistemos arba kintamosios srovės jungiamosios linijos savininkas perdavimo sistemos operatoriams tikruoju laiku teikia bent šiuos AĮNS sistemos arba kintamosios srovės jungiamosios linijos prijungimo taško duomenis:

5 SKYRIUS

Duomenų mainai tarp PSO, STO ir prie skirstomojo tinklo prijungtų elektros energijos gamybos modulių

48 straipsnis

Struktūros duomenų mainai

1.   Jei PSO nenustato kitaip, kiekvienas elektros energijos gamybos objekto, kuriame naudojamas elektros energijos gamybos modulis, kuris yra 2 straipsnio 1 dalies a punkte apibrėžtas STN ir prie skirstomojo tinklo prijungtas sutelkus STN pagal 2 straipsnio 1 dalies e punktą, savininkas perdavimo sistemos operatoriui ir skirstomojo tinklo operatoriui, prie kurio tinklo yra prisijungęs, pateikia bent šiuos duomenis:

2.   Kiekvienas elektros energijos gamybos objekto, kuriame naudojamas elektros energijos gamybos modulis, kuris yra STN pagal 2 straipsnio 1 dalies a ir e punktus, savininkas per sutartą laiką, bet ne vėliau kaip perdavus įrenginį eksploatuoti arba atlikus bet kokius esamo įrenginio pakeitimus informuoja PSO ir STO, prie kurio tinklo yra prisijungęs, apie bet kokius 1 dalyje išvardytų duomenų apimties ir turinio pasikeitimus.

49 straipsnis

Planinių duomenų mainai

Jei PSO nenustato kitaip, kiekvienas elektros energijos gamybos objekto, kuriame naudojamas prie skirstomojo tinklo prijungtas elektros energijos gamybos modulis, kuris yra STN pagal 2 straipsnio 1 dalies a ir e punktus, savininkas perdavimo sistemos operatoriui ir skirstomųjų tinklų operatoriui, prie kurio tinklo yra prisijungęs, teikia bent šiuos duomenis:

50 straipsnis

Tikralaikių duomenų mainai

1.   Jei PSO nenustato kitaip, kiekvienas elektros energijos gamybos objekto, kuriame naudojamas prie skirstomojo tinklo prijungtas elektros energijos gamybos modulis, kuris yra STN pagal 2 straipsnio 1 dalies a ir e punktus, savininkas perdavimo sistemos operatoriui ir skirstomųjų tinklų operatoriui, prie kurio tinklo yra prisijungęs, tikruoju laiku teikia bent šiuos duomenis:

2.   Kiekvienas PSO, koordinuodamas veiklą su atsakingais STO, nustato, kurie STN gali būti atleisti nuo prievolės teikti tikralaikius 1 dalyje nurodytus duomenis tiesiogiai perdavimo sistemos operatoriui. Tokiais atvejais atsakingi PSO ir STO susitaria dėl atitinkamų STN suvestinių tikralaikių duomenų, kurie turi būti teikiami perdavimo sistemos operatoriui.

51 straipsnis

PSO ir STO tarpusavio duomenų mainai, susiję su svarbiais elektros energijos gamybos moduliais

1.   Jei PSO nenustato kitaip, kiekvienas STO 48, 49 ir 50 straipsniuose nurodytą informaciją savo perdavimo sistemos operatoriui teikia jo prašomu dažnumu ir išsamumo lygiu.

2.   Kiekvienas PSO skirstomųjų tinklų operatoriui, prie kurio skirstomojo tinklo prisijungę STN, teikia jo prašomą 48, 49 ir 50 straipsniuose nurodytą informaciją.

3.   Kiekvienas PSO iš elektros energijos gamybos objekto, kuriame naudojamas prie skirstomojo tinklo prijungtas elektros energijos gamybos modulis, kuris yra STN pagal 2 straipsnio 1 dalies a ir e punktus, savininko gali pareikalauti daugiau duomenų, jei jų reikia eksploatavimo saugumo analizei atlikti ir modeliams patvirtinti.

6 SKYRIUS

PSO ir apkrovos objektų duomenų mainai

52 straipsnis

PSO ir prie perdavimo sistemos prijungtų apkrovos objektų duomenų mainai

1.   Jei PSO nenustato kitaip, kiekvienas prie perdavimo sistemos prijungto apkrovos objekto savininkas perdavimo sistemos operatoriui teikia šiuos struktūros duomenis:

2.   Jei PSO nenustato kitaip, kiekvienas prie perdavimo sistemos prijungto apkrovos objekto savininkas perdavimo sistemos operatoriui teikia šiuos duomenis:

3.   Jei PSO nenustato kitaip, kiekvienas prie perdavimo sistemos prijungto apkrovos objekto savininkas perdavimo sistemos operatoriui tikruoju laiku teikia šiuos duomenis:

4.   Kiekvienas prie perdavimo sistemos prijungto apkrovos objekto savininkas informuoja PSO apie savo objekto veikimą 27 straipsnyje nurodytuose įtampos intervaluose.

53 straipsnis

Duomenų mainai tarp PSO ir prie skirstomojo tinklo prijungtų apkrovos objektų arba trečiųjų šalių, dalyvaujančių teikiant reguliavimo apkrova paslaugas

1.   Jei PSO nenustato kitaip, kiekvienas STN, kuris yra prie skirstomojo tinklo prijungtas apkrovos objektas ir reguliavimo apkrova paslaugą teikia ne per trečiąją šalį, perdavimo sistemos operatoriui ir skirstomųjų tinklų operatoriui teikia šiuos planinius ir tikralaikius duomenis:

2.   Jei PSO nenustato kitaip, kiekvienas STN, kuris yra trečioji šalis, dalyvaujanti teikiant reguliavimo apkrova paslaugą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/1388 27 straipsnyje, perdavimo sistemos operatoriui ir skirstomųjų tinklų operatoriui visų prie jo skirstomojo tinklo prijungtų objektų vardu teikia šiuos kitos paros ir beveik tikralaikius duomenis:

3 ANTRAŠTINĖ DALIS

ATITIKTIS

1 SKYRIUS

Funkcijos ir atsakomybė

54 straipsnis

STN atsakomybė

1.   Kiekvienas STN apie bet kokį planuojamą savo techninių galimybių pakeitimą, galintį paveikti jo atitiktį šio reglamento reikalavimams, prieš pradėdamas jį vykdyti informuoja PSO arba STO, prie kurio tinklo yra prisijungęs.

2.   Kiekvienas STN kuo greičiau informuoja PSO arba STO, prie kurio tinklo yra prisijungęs, apie bet kokius eksploatavimo trikdžius savo objekte, galinčius paveikti jo atitiktį šio reglamento reikalavimams.

3.   Kiekvienas STN laiku (prieš pradėdamas vykdyti) informuoja PSO arba STO, prie kurio tinklo yra prisijungęs, apie planuojamų bandymų tvarkaraštį ir procedūras, vykdytinas tikrinant savo objekto atitiktį šio reglamento reikalavimams. PSO ir STO planuojamų bandymų tvarkaraštį ir procedūras tvirtina iš anksto ir negali nepagrįstai nesutikti jų patvirtinti. Jeigu STN yra prisijungęs prie STO tinklo ir pagal 2 dalį palaiko ryšius tik su STO, PSO turi teisę reikalauti iš atitinkamo STO pateikti atitikties bandymų rezultatus, kurie yra svarbūs jo perdavimo sistemos eksploatavimo saugumui.

4.   PSO arba STO prašymu, vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/631 41 straipsnio 2 dalimi ir Reglamento (ES) 2016/1388 35 straipsnio 2 dalimi, STN atitikties bandymus ir modeliavimą pagal minėtus reglamentus atlieka per visą savo objekto gyvavimo laikotarpį ir po bet kokio įrangos gedimo, keitimo arba pakeitimo nauja įranga, galinčio paveikti objekto atitiktį šio reglamento reikalavimams, susijusiems su objekto gebėjimu pasiekti deklaruojamas vertes, toms vertėms keliamais laiko reikalavimais ir galimybe teikti pagalbines paslaugas arba jų teikimu pagal sutartį. Trečiosios šalys, reguliavimo apkrova paslaugas teikiančios tiesiogiai PSO, elektros energijos gamybos modulių arba apkrovos objektų perskirstymo paslaugų telkėjai ir kiti aktyviosios galios rezervų teikėjai užtikrina, kad jų portfeliui priklausantys objektai atitiktų šio reglamento reikalavimus.

55 straipsnis

PSO užduotys, susijusios su sistemos veikimu

Kiekvienas PSO atsako už tinklo eksploatavimo saugumą savo valdymo rajone ir visų pirma:

2 SKYRIUS

Eksploataciniai bandymai

56 straipsnis

Tikslas ir atsakomybė

1.   Kiekvienas PSO ir kiekvienas STO, kurio tinklas prijungtas prie perdavimo sistemos, arba prie perdavimo sistemos prisijungęs STN gali atlikti atitinkamai savo perdavimo sistemos elementų ir savo objektų eksploatacinius bandymus modeliuojamomis eksploatavimo sąlygomis ir ribotą laikotarpį. Prieš pradėdami bandymus, jie turi laiku apie tai pranešti ir užtikrinti, kad poveikis tikralaikiam sistemos veikimui būtų kuo mažesnis. Eksploataciniais bandymais siekiama:

2.   1 dalyje nurodytų eksploatacinių bandymų rezultatus PSO, STO ir STN naudoja šiais tikslais:

3.   Kiekvienas PSO užtikrina, kad eksploataciniai bandymai nekeltų pavojaus jo perdavimo sistemos eksploatavimo saugumui. Bet kokius eksploatacinius bandymus galima atidėti arba nutraukti dėl neplanuotų sistemos sąlygų arba dėl darbuotojų, visuomenės, bandomos įrangos arba aparatų, perdavimo sistemos elementų arba STO ar STN objektų saugos.

4.   Jeigu pablogėja perdavimo sistemos, kurioje atliekami eksploataciniai bandymai, būsena, tos perdavimo sistemos operatorius turi teisę juos nutraukti. Jei atliekamas bandymas daro poveikį kitam PSO ir jo sistemos būsena taip pat pablogėja, atitinkamas PSO informuoja bandymą atliekantį PSO, STO arba STN ir šis nedelsdamas eksploatacinį bandymą nutraukia.

5.   Kiekvienas PSO užtikrina, kad atliktų eksploatacinių bandymų rezultatai ir visos susijusios analizės būtų:

57 straipsnis

Eksploatacinių bandymų atlikimas ir analizė

1.   Kiekvienas PSO arba STO, prie kurio prisijungęs STN, pasilieka teisę per visą objekto gyvavimo laikotarpį bet kuriuo metu patikrinti, ar STN atitinka šio reglamento reikalavimus, ar faktinis STN pagaminamos ar suvartojamos energijos kiekis atitinka planinį ir ar STN teikia pagalbines paslaugas pagal sutartį. Apie šių eksploatacinių bandymų tvarką PSO arba STO svarbų tinklo naudotoją informuoja laiku (prieš jų atlikimą).

2.   PSO arba STO, prie kurio prisijungęs STN, paskelbia informacijos ir dokumentų, kuriuos turi pateikti STN, sąrašą ir reikalavimus, kuriuos jis turi įvykdyti atliekant eksploatacinius atitikties bandymus. Į tokį sąrašą įtraukiami bent šie duomenys:

3.   Kai taikoma, kiekvienas PSO arba STO viešai paskelbia, kaip paskirstoma STN ir PSO arba STO atsakomybė už atitikties eksploatacinius bandymus.

4 ANTRAŠTINĖ DALIS

MOKYMAS

58 straipsnis

Mokymo programa

1.   Per aštuoniolika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo kiekvienas PSO parengia ir patvirtina:

2.   Į PSO parengtas mokymo programas įtraukiamos žinios apie perdavimo sistemos elementus, perdavimo sistemos veikimą, darbo vietoje naudojamas sistemas ir vykdomus procesus, PSO tarpusavio operacijas, rinkos priemones, kaip atpažinti išskirtines sistemos veikimo situacijas ir į jas reaguoti, operatyvinio planavimo veiklą ir priemones.

3.   PSO darbuotojų, atsakingų už perdavimo sistemos tikralaikį veikimą, pirminio mokymo dalį sudaro mokymai, per kuriuos aptariami perdavimo sistemų sąveikumo klausimai, grindžiami eksploatavimo praktika ir bendrų mokymų, rengiamų kartu su kaimyniniais PSO pagal 63 straipsnį, grįžtamąja informacija. Sąveikumo mokymai apima pasirengimą ir koordinuotų taisomųjų veiksmų taikymą sistemai esant bet kokios būsenos.

4.   Kiekvienas PSO savo darbuotojų, atsakingų už perdavimo sistemos tikralaikį veikimą, mokymo programoje nustato mokymų dažnumą ir įtraukia į ją šias temas:

5.   Į darbuotojų, atsakingų už operatyvinį planavimą, mokymo programą turi būti įtraukti bent tie aspektai, kurie nurodyti 4 dalies c, f, g, h, j ir m punktuose.

6.   Į darbuotojų, atsakingų už balansavimą, mokymo programą turi būti įtraukti bent tie aspektai, kurie nurodyti 4 dalies c, g ir h punktuose.

7.   Kiekvienas PSO registruoja, kokias mokymo programas išėjo jo darbuotojai savo darbo laikotarpiu. Susijusios reguliavimo institucijos prašymu kiekvienas PSO nurodo savo mokymo programų apimtį ir išsamius jų duomenis.

8.   Kiekvienas PSO savo mokymo programas peržiūri ne rečiau kaip kartą per metus arba reikšmingai pasikeitus sistemai. Kiekvienas PSO atnaujina savo mokymo programas, siekdamas atsižvelgti į kintančias eksploatavimo sąlygas, rinkos taisykles, tinklo konfigūraciją ir sistemos charakteristikas, daugiausia dėmesio skirdamas naujoms technologijoms, kintantiems elektros energijos gamybos ir paklausos modeliams ir rinkos raidai.

59 straipsnis

Mokymo sąlygos

1.   Kiekvieno PSO darbuotojų, atsakingų už tikralaikį veikimą, mokymo programos turi apimti mokymą darbo vietoje ir imituojamąjį mokymą. Mokymas darbo vietoje vykdomas prižiūrint patyrusiam darbuotojui, atsakingam už tikralaikį veikimą. Imituojamasis mokymas vykdomas aplinkoje, kurioje imituojama dispečerinė, naudojant išsamius tinklo modeliavimo duomenis, atitinkančius užduotis, kurių mokoma.

2.   Kiekvienas PSO vykdo darbuotojų, atsakingų už tikralaikį veikimą, mokymą, remdamasis išsamia savo tinklo modelio duomenų baze ir atitinkamais kitų – bent stebimojo rajono – tinklų duomenimis, kurių išsamumas turi būti toks, kad jų pakaktų PSO tarpusavio operacijoms imituoti. Mokymo scenarijai grindžiami realiomis ir imituojamomis sistemos sąlygomis. Prireikus imituojami kitų PSO, STO, kurių tinklai prijungti prie perdavimo sistemos, ir STN vaidmenys, jei jie negali tiesiogiai dalyvauti bendruose mokymuose.

3.   Kiekvienas PSO darbuotojų, atsakingų už tikralaikį veikimą, imituojamąjį mokymą vykdo koordinuodamas jį su STO, kurių tinklai prijungti prie perdavimo sistemos, ir su STN, visapusiškai ir proporcingai atsižvelgdamas į jų objektų poveikį tikralaikiam perdavimo sistemos veikimui, taip pat į naujausią tinklo topologiją ir antrinės įrangos charakteristikas. Prireikus PSO, STO, kurių tinklai prijungti prie perdavimo sistemos, ir STN rengia bendrus imituojamuosius mokymus arba mokomuosius seminarus.

60 straipsnis

Mokymo koordinatoriai ir instruktoriai

1.   Mokymo koordinatoriai yra atsakingi už mokymo programų sudarymą, tikrinimą ir atnaujinimą, jie taip pat nustato:

2.   Kiekvienas PSO nustato instruktorių, mokančių darbuotojus darbo vietoje, gebėjimus ir kompetencijos lygį. Instruktoriai, mokantys darbuotojus darbo vietoje, po atestavimo turi būti įgiję pakankamai darbo patirties.

3.   Kiekvienas PSO turi turėti sistemos operatoriaus darbuotojų, atsakingų už tikralaikį veikimą ir atliekančių instruktoriaus, mokančio darbuotojus darbo vietoje, funkcijas, registrą ir priimdamas sprendimą dėl jų atestatų pratęsimo patikrinti jų gebėjimus rengti praktinį mokymą.

61 straipsnis

Sistemos operatoriaus darbuotojų, atsakingų už tikralaikį veikimą, atestavimas

1.   Sistemos operatoriaus darbuotoju, atsakingu už tikralaikį veikimą, gali tapti asmuo, kurį mokymo programoje nustatytą laikotarpį atitinkamų užduočių mokė ir vėliau atestavo PSO paskirtas atstovas. Sistemos operatoriaus darbuotojas, atsakingas už tikralaikį veikimą, dispečerinėje negali dirbti be priežiūros, jei jis nėra atestuotas.

2.   Per aštuoniolika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo kiekvienas PSO nustato sistemos operatoriaus darbuotojų, atsakingų už tikralaikį veikimą, atestavimo, įskaitant kompetencijos lygį, tvarką ir ją įgyvendina.

3.   PSO darbuotojai, atsakingi už tikralaikį veikimą, atestuojami gavę teigiamą oficialų įvertinimą; vertinimas – egzaminas žodžiu ir (arba) raštu ir (arba) praktinis vertinimas pagal iš anksto nustatytus sėkmės kriterijus.

4.   PSO pasilieka išduoto atestato ir oficialaus vertinimo rezultatų kopiją. Reguliavimo institucijos prašymu PSO pateikia atestavimo egzamino protokolo išrašą.

5.   Kiekvienas PSO registruoja atestatų, išduotų darbuotojams, atsakingiems už tikralaikį veikimą, galiojimo laikotarpį.

6.   Kiekvienas PSO nustato ilgiausią atestatų galiojimo laikotarpį, kuris neturi viršyti penkerių metų, tačiau gali būti pratęstas remiantis kiekvieno PSO nustatytais kriterijais, ir gali atsižvelgti į darbuotojų, atsakingų už tikralaikį veikimą ir turinčių pakankamai praktinės patirties, dalyvavimą tęstinio mokymo programoje.

62 straipsnis

Bendra sistemos operatoriaus darbuotojų, atsakingų už tikralaikį veikimą, bendravimo kalba

1.   Jeigu nesusitarta kitaip, bendra kalba, kuria PSO darbuotojai palaiko ryšį su kaimyninio PSO darbuotojais, yra anglų kalba.

2.   Kiekvienas PSO moko atitinkamo sistemos operatoriaus darbuotojus, kad jie pakankamai mokėtų bendras kalbas, dėl kurių susitarta su kaimyniniais PSO.

63 straipsnis

PSO bendradarbiavimas mokymo tikslais

1.   Kiekvienas PSO reguliariai rengia bendrus mokymus su kaimyniniais PSO, kad įgytų daugiau žinių apie kaimyninių perdavimo sistemų charakteristikas, pagerintų bendravimą su kaimyninių PSO darbuotojais, atsakingais už tikralaikį veikimą, ir tarpusavio koordinavimą. Bendri PSO mokymai apima išsamias žinias apie koordinuojamus veiksmus, kurių reikia imtis esant kiekvienai sistemos būsenai.

2.   Kiekvienas PSO, bendradarbiaudamas bent su kaimyniniu PSO, nustato bendrų mokymų poreikį ir dažnumą, taip pat minimalų tokių mokymų turinį ir apimtį, atsižvelgdamas į tarpusavio įtakos dydį ir operatyvinio bendradarbiavimo poreikį. Bendri PSO mokymai gali būti bendri praktiniai seminarai ir bendri imituojamieji mokymai, tačiau jais neapsiriboja.

3.   Kiekvienas PSO kartu su kitais PSO bent kartą per metus dalyvauja mokymuose, kuriuose nagrinėjami PSO tarpusavio sunkumai tikralaikio veikimo klausimais. Mokymų dažnumas nustatomas atsižvelgiant į perdavimo sistemų tarpusavio įtakos dydį ir jungiamųjų linijų tipą (nuolatinės srovės / kintamosios srovės linijos).

4.   Kiekvienas PSO keičiasi tikralaikio veikimo patirtimi su kaimyniniais PSO, su visais PSO, su kuriais buvo arba yra bendraujama operatyviniais klausimais, ir su susijusiais regioniniais saugumo koordinatoriais, tuo tikslu, be kita ko, organizuojami sistemos operatoriaus darbuotojų, atsakingų už tikralaikį veikimą, vizitai ir keitimasis patirtimi.

III DALIS

OPERATYVINIS PLANAVIMAS

1 ANTRAŠTINĖ DALIS

DUOMENYS TINKLO EKSPLOATAVIMO SAUGUMO ANALIZEI ATLIEKANT OPERATYVINĮ PLANAVIMĄ

64 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl atskirų ir bendrų tinklo modelių

1.   Kad būtų galima atlikti tinklo eksploatavimo saugumo analizę pagal šios dalies 2 antraštinę dalį, kiekvienas PSO, taikydamas pagal Reglamento (ES) 2015/1222 17 straipsnį ir reglamento (ES) 2016/1719 18 straipsnį nustatytą metodiką ir naudodamas pagal 114 straipsnio 2 dalį nustatytą duomenų formatą, parengia atskirus tinklo modelius kiekvienam iš šių laikotarpių:

2.   Atskiri tinklo modeliai turi apimti struktūros informaciją ir duomenis, nustatytus 41 straipsnyje.

3.   Kiekvienas PSO sudaro atskirus tinklo modelius, o kiekvienas regioninis saugumo koordinatorius turi prisidėti prie bendrų tinklo modelių sudarymo, naudojant pagal 114 straipsnio 2 dalį nustatytą duomenų formatą.

65 straipsnis

Kitų metų scenarijai

1.   Visi PSO drauge parengia bendrą sąrašą kitų metų scenarijų, pagal kuriuos jie vertins jungtinės perdavimo sistemos veikimą ateinančiais metais. Tie scenarijai suteikia galimybę nustatyti ir įvertinti jungtinės perdavimo sistemos veikimo įtaką tinklo eksploatavimo saugumui. Į scenarijus turi būti įtraukiami šie kintamieji:

2.   Rengdami bendrą scenarijų sąrašą, PSO turi atsižvelgti į šiuos elementus:

3.   Jei PSO nepavyksta sudaryti 1 dalyje nurodyto bendro scenarijų sąrašo, jie taiko šiuos numatytuosius scenarijus:

4.   Kasmet iki liepos 15 d. ENTSO-E paskelbia bendrą ateinantiems metams nustatytų scenarijų sąrašą, įskaitant tų scenarijų aprašymą ir jų taikymo laikotarpį.

66 straipsnis

Kitų metų atskiri tinklo modeliai

1.   Kiekvienas PSO nustato kitų metų atskirą tinklo modelį kiekvienam pagal 65 straipsnį parengtam scenarijui, remdamasis geriausiais 65 straipsnio 1 dalyje nustatytų kintamųjų įverčiais. Kiekvienas PSO savo kitų metų atskirus tinklo modelius paskelbia ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje pagal 114 straipsnio 1 dalį.

2.   Nustatydamas savo kitų metų atskirą tinklo modelį, kiekvienas PSO turi:

3.   Kiekvienas PSO į savo kitų metų atskirus tinklo modelius turi įtraukti suminę galią, atiduodamą prie skirstomųjų tinklų prijungtiems elektros energijos gamybos objektams. Ta suminė atiduodamoji galia turi būti:

67 straipsnis

Kitų metų bendri tinklo modeliai

1.   Per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo visi PSO kartu parengia pasiūlymą dėl kitų metų bendrų tinklo modelių sudarymo iš atskirų tinklo modelių, parengtų pagal 66 straipsnio 1 dalį, metodikos ir dėl jų saugojimo. Metodikoje atsižvelgiama į veikimo sąlygas, nustatytas bendro tinklo modelio metodikoje, parengtoje pagal Reglamento (ES) 2015/1222 17 straipsnį ir Reglamento (ES) 2016/1719 18 straipsnį, ir prireikus jos papildomos šiais elementais:

2.   Kiekvienas PSO turi teisę paprašyti iš kito PSO informacijos apie tinklo topologijos pakeitimus arba eksploatavimo tvarką, kaip antai apsaugos nuostačius arba sistemos apsaugos schemas, atskirų linijų diagramas ir pastočių konfigūraciją arba papildomus tinklo modelius, kuri yra svarbi perdavimo sistemai tiksliai atvaizduoti, kad būtų galima atlikti tinklo eksploatavimo saugumo analizę.

68 straipsnis

Kitų metų atskirų ir bendrų tinklo modelių atnaujinimas

1.   Kai PSO pakeičia kitų metų atskiram tinklo modeliui pagal 66 straipsnio 1 dalį sudaryti naudojamų kintamųjų geriausius įverčius arba pastebi jų pasikeitimą ir tai turi reikšmės tinklo eksploatavimo saugumui, jis turi atnaujinti savo kitų metų atskirą tinklo modelį ir jį paskelbti ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje.

2.   Kaskart, kai atnaujinamas atskiras tinklo modelis, turi būti atitinkamai atnaujinamas kitų metų bendras tinklo modelis taikant 67 straipsnio 1 dalyje nustatytą metodiką.

69 straipsnis

Kitos savaitės atskiri ir bendri tinklo modeliai

1.   Jeigu bent du PSO mano, kad tai būtina, jie nustato tipiškiausius savo perdavimo sistemos eksploatavimo saugumo analizės koordinavimo scenarijus kitos savaitės laikotarpiui ir parengia atskirų tinklo modelių sujungimo metodiką, analogišką 67 straipsnio 1 dalyje nurodytai kitų metų bendro tinklo modelio sudarymo iš kitų metų atskirų tinklo modelių metodikai.

2.   Kiekvienas 1 dalyje nurodytas PSO savo kitos savaitės atskirus tinklo modelius rengia arba juos atnaujina pagal scenarijus, nustatytus pagal 1 dalį.

3.   1 dalyje nurodyti PSO arba trečiosios šalys, kurioms pavesta 1 dalyje nurodyta užduotis, sudaro kitos savaitės bendrus tinklo modelius, taikydami pagal 1 dalį parengtą metodiką ir naudodami atskirus tinklo modelius, parengtus pagal 2 dalį.

70 straipsnis

Kitos ir einamosios paros bendrų tinklo modelių sudarymo metodika

1.   Per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo visi PSO kartu parengia pasiūlymą dėl kitos paros ir einamosios paros bendrų tinklo modelių sudarymo iš atskirų tinklo modelių metodikos ir jų saugojimo. Toje metodikoje atsižvelgiama į veikimo sąlygas, nustatytas bendro tinklo modelio metodikoje, parengtoje pagal Reglamento (ES) 2015/1222 17 straipsnį, ir prireikus jos papildomos šiais elementais:

2.   Kiekvienas PSO turi sukurti kitos paros ir einamosios paros atskirus tinklo modelius pagal 1 dalį ir juos paskelbti ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje.

3.   Į kuriamus kitos paros ir einamosios paros atskirus tinklo modelius, nurodytus 2 dalyje, kiekvienas PSO įtraukia:

4.   Į kitos paros ir einamosios paros atskirus tinklo modelius įtraukiami visi taisomieji veiksmai, dėl kurių jau nuspręsta ir kuriuos turi būti galima aiškiai atskirti nuo tiekiamų ir imamų kiekių, nustatytų pagal 40 straipsnio 4 dalį, ir taikoma tinklo topologija be taisomųjų veiksmų.

5.   Kiekvienas PSO įvertina 3 dalyje nurodytų kintamųjų tikslumą, juos palygindamas su jų faktinėmis vertėmis ir atsižvelgdamas į principus, nustatytus pagal 75 straipsnio 1 dalies c punktą.

6.   Jei atlikęs 5 dalyje nurodytą įvertinimą PSO mano, kad kintamųjų tikslumas nepakankamas tinklo eksploatavimo saugumui įvertinti, jis turi nustatyti netikslumo priežastis. Jei priežastis lemia PSO atskirų tinklo modelių rengimo tvarka, tas PSO turi ją peržiūrėti, kad būtų gaunami tikslesni rezultatai. Jei priežastis lemia kitų šalių pateikiami kintamieji, tas PSO kartu su tomis šalimis turi stengtis užtikrinti atitinkamų kintamųjų tikslumą.

71 straipsnis

Tinklo modelių kokybės kontrolė

Nustatydami kokybės kontrolės priemones, nurodytas 67 straipsnio 1 dalies b punkte ir 70 straipsnio 1 dalies c punkte, visi PSO kartu turi nustatyti kontrolės priemones, kuriomis tikrinami bent šie dalykai:

2 ANTRAŠTINĖ DALIS

TINKLO EKSPLOATAVIMO SAUGUMO ANALIZĖ

72 straipsnis

Tinklo eksploatavimo saugumo analizė atliekant operatyvinį planavimą

1.   Kiekvienas PSO atlieka koordinuotą tinklo eksploatavimo saugumo analizę bent šiems laikotarpiams:

2.   Atlikdamas koordinuotą tinklo eksploatavimo saugumo analizę, PSO taiko pagal 75 straipsnį patvirtintą metodiką.

3.   Tinklo eksploatavimo saugumo analizei atlikti kiekvienas PSO N situacijoje modeliuoja kiekvieną avarinį atvejį iš avarinių atvejų sąrašo, sudaryto pagal 33 straipsnį, ir patikrina, ar ((N – 1)) situacijoje jo valdymo rajone nebūtų viršijamos pagal 25 straipsnį nustatytos tinklo eksploatavimo saugumo ribos.

4.   Kiekvienas PSO tinklo eksploatavimo saugumo analizę atlieka remdamasis bent bendrais tinklo modeliais, parengtais pagal 67, 68, 70 ir, kai tinkama, 69 straipsnius, ir ją atlikdamas atsižvelgia į planuojamus atjungimus.

5.   Kiekvienas PSO atliktos tinklo eksploatavimo saugumo analizės rezultatais dalijasi bent su tais PSO, kurių elementai priklauso jo stebimajam rajonui ir kuriems, tinklo eksploatavimo saugumo analizės duomenimis, daromas poveikis, kad tie PSO galėtų patikrinti, ar jų valdymo rajonuose išlaikomos tinklo eksploatavimo saugumo ribos.

73 straipsnis

Kitų metų ne trumpesnių kaip kitos savaitės laikotarpių tinklo eksploatavimo saugumo analizė

1.   Kiekvienas PSO atlieka kitų metų ir, kai tinkama, kitos savaitės tinklo eksploatavimo saugumo analizę, kad būtų aptikti bent šie apribojimai:

2.   PSO, aptikęs galimą apribojimą, planuoja taisomuosius veiksmus pagal 20–23 straipsnius. Jeigu negalima imtis taisomųjų veiksmų be papildomų išlaidų, o apribojimas susijęs su planine svarbaus turto neparengtimi, apribojimas laikomas atjungimo planavimo nesuderinamumu ir PSO turi inicijuoti atjungimo koordinavimą pagal 95 straipsnį arba pagal 100 straipsnį priklausomai nuo metų laiko, kai šis veiksmas inicijuojamas.

74 straipsnis

Kitos paros, einamosios paros ir beveik tikralaikė eksploatavimo saugumo analizė

1.   Kiekvienas PSO atlieka kitos paros, einamosios paros ir beveik tikralaikę tinklo eksploatavimo saugumo analizę, siekdamas aptikti galimus apribojimus ir kartu su visais susijusiais PSO ir, kai tinkama, STO arba STN, kuriems daromas poveikis, pasiruošti imtis taisomųjų veiksmų ir juos aktyvinti.

2.   Kiekvienas PSO stebi apkrovos ir elektros energijos gamybos prognozes. Kai tos prognozės rodo reikšmingą apkrovos ir elektros energijos gamybos nuokrypį, PSO atnaujina savo tinklo eksploatavimo saugumo analizę.

3.   Atlikdamas beveik tikralaikę tinklo eksploatavimo saugumo analizę savo stebimajame rajone, kiekvienas PSO remiasi būklės vertinimu.

75 straipsnis

Tinklo eksploatavimo saugumo analizės koordinavimo metodika

1.   Per dvylika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo visi PSO kartu parengia tinklo eksploatavimo saugumo analizės koordinavimo metodikos pasiūlymą. Tos metodikos tikslas yra standartizuoti tinklo eksploatavimo saugumo analizę bent sinchroninėje zonoje, ir į ją įtraukiami bent šie dalykai:

2.   1 dalies a punkte nurodytais metodais turi būti galima nustatyti visus PSO stebimojo rajono elementus, kurie yra kitų PSO arba STO, kurių tinklai prijungti prie perdavimo sistemos, tinklo elementai, elektros energijos gamybos moduliai arba apkrovos objektai. Taikant tuos metodus atsižvelgiama į šias perdavimo sistemos elementų ir STN charakteristikas:

3.   2 dalies a ir b punktuose nurodytos vertės nustatomos pagal situacijas, atspindinčias įvairias tikėtinas sąlygas, kurios apibūdinamos įvairiais kintamaisiais, tokiais kaip elektros energijos gamybos lygis ir modelis, tarpsisteminių elektros energijos mainų lygis ir turto atjungimas.

4.   1 dalies a punkte nurodytais metodais turi būti galima nustatyti visus PSO išorės avarinių atvejų sąrašo elementus, turinčius šias charakteristikas:

5.   Pagal 1 dalies b punkte nurodytus bendrojo rizikos vertinimo principus nustatomi jungtinės sistemos saugumo vertinimo kriterijai. Tie kriterijai nustatomi remiantis pagal atskirų PSO saugumo analizes suderintu didžiausios priimtinos rizikos lygiu. Tie principai apima:

6.   Pagal 1 dalies c punkte nurodytus neapibrėžtumo vertinimo ir sprendimo principus numatoma, kad elektros energijos gamybos arba apkrovos neapibrėžtumo poveikis neviršytų kiekvieno PSO tinklo eksploatavimo saugumo analizei priimtino ir suderinto didžiausio lygio. Pagal tuos principus nustatoma:

76 straipsnis

Regioninio tinklo eksploatavimo saugumo koordinavimo pasiūlymas

1.   Per tris mėnesius po 75 straipsnio 1 dalyje nurodytos koordinuotos tinklo eksploatavimo saugumo analizės metodikos patvirtinimo visi kiekvieno pralaidumo skaičiavimo regiono PSO kartu parengia pasiūlymą dėl bendrųjų tinklo eksploatavimo saugumo regioninio koordinavimo nuostatų, kurias turi taikyti regioniniai saugumo koordinatoriai ir pralaidumo skaičiavimo regiono PSO. Pasiūlyme atsižvelgiama į koordinuotos tinklo eksploatavimo saugumo analizės metodikas, parengtas pagal 75 straipsnio 1 dalį, ir prireikus papildomos metodikos, parengtos pagal Reglamento (ES) 2015/1222 35 ir 74 straipsnius. Pasiūlyme nustatomos:

2.   Nustatydamas, ar perkrova yra tarpsisteminės svarbos, PSO atsižvelgia į perkrovą, kuri atsirastų valdymo rajonams nevykdant energijos tarpusavio mainų.

77 straipsnis

Tinklo eksploatavimo saugumo regioninio koordinavimo organizavimas

1.   Į visų pralaidumo skaičiavimo regiono PSO pasiūlymą dėl bendrų tinklo eksploatavimo saugumo regioninio koordinavimo nuostatų pagal 76 straipsnio 1 dalį įtraukiamos ir bendros tinklo eksploatavimo saugumo regioninio koordinavimo organizavimo nuostatos, kuriomis nustatomi bent šie dalykai:

2.   1 dalyje nurodyti rengiami pasiūlymai dėl bendrų tinklo eksploatavimo saugumo regioninio koordinavimo organizavimo nuostatų turi atitikti šiuos reikalavimus:

3.   Kiekvieno pralaidumo skaičiavimo regiono PSO pasiūlo pavesti šias užduotis pagal 1 dalį:

4.   Vykdydamas savo užduotis regioninis saugumo koordinatorius turi atsižvelgti į duomenis, apimančius visus pralaidumo skaičiavimo regionus, kuriuose jam paskirtos užduotys, įskaitant visų tų pralaidumo skaičiavimo regionų PSO stebimuosius rajonus.

5.   Visi regioniniai saugumo koordinatoriai koordinuoja savo užduočių vykdymą, kad būtų lengviau įgyvendinti šio reglamento tikslus. Visi regioniniai saugumo koordinatoriai užtikrina, kad būtų suderinti procesai ir, kai dubliavimosi nepateisina veiksmingumo sumetimai ar būtinybė užtikrinti paslaugų tęstinumą, būtų kuriamos bendros priemonės, siekiant užtikrinti veiksmingą regioninių saugumo koordinatorių bendradarbiavimą ir koordinavimą.

78 straipsnis

Regioninis tinklo eksploatavimo saugumo koordinavimas

1.   Kiekvienas PSO regioniniam saugumo koordinatoriui pateikia visą informaciją ir duomenis, kurių reikia koordinuotam regioniniam tinklo eksploatavimo saugumo vertinimui atlikti, apimančius bent:

2.   Kiekvienas regioninis saugumo koordinatorius turi:

3.   Atlikdamas koordinuotą regioninį tinklo eksploatavimo saugumo vertinimą ir nustatydamas tinkamus taisomuosius veiksmus, kiekvienas regioninis saugumo koordinatorius koordinuoja savo veiklą su kitais regioniniais saugumo koordinatoriais.

4.   PSO, gavęs iš atitinkamo regioninio saugumo koordinatoriaus tinklo eksploatavimo saugumo koordinuoto regioninio vertinimo rezultatus ir taisomojo veiksmo pasiūlymą, įvertina siūlomo taisomojo veiksmo taikymą elementams, susijusiems su tuo taisomuoju veiksmu ir esantiems jo valdymo rajone. Tai darydamas jis taiko 20 straipsnio nuostatas. PSO sprendžia, ar įgyvendinti siūlomą taisomąjį veiksmą. Nusprendęs neįgyvendinti siūlomo taisomojo veiksmo, jis turi pateikti šio sprendimo paaiškinimą regioniniam saugumo koordinatoriui. Nusprendęs įgyvendinti siūlomą taisomąjį veiksmą PSO taiko jį savo valdymo rajone esantiems elementams, jeigu tas veiksmas suderinamas su tikralaikėmis sąlygomis.

79 straipsnis

Bendro tinklo modelio sudarymas

1.   Kiekvienas regioninis saugumo koordinatorius patikrina atskirų tinklo modelių kokybę ir taip padeda sudaryti bendrą tinklo modelį kiekvienam iš minėtų laikotarpių pagal metodikas, nurodytas 67 straipsnio 1 dalyje ir 70 straipsnio 1 dalyje.

2.   Kiekvienas PSO atskirą tinklo modelį, būtiną kiekvieno laikotarpio bendram tinklo modeliui sudaryti, savo regioniniam saugumo koordinatoriui pateikia ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje.

3.   Jei reikia, kiekvienas regioninis saugumo koordinatorius pareikalauja atitinkamų PSO pakoreguoti savo atskirus tinklo modelius, kad jie atitiktų kokybės kontrolės reikalavimus ir būtų patobulinti.

4.   Regioninio saugumo koordinatoriaus arba kito PSO prašymu kiekvienas PSO turi pakoreguoti savo atskirus tinklo modelius, prieš tai, kai tinkama, patikrinęs tokio koregavimo būtinybę.

5.   Vadovaudamiesi 67 straipsnio 1 dalyje ir 70 straipsnio 1 dalyje nurodytomis metodikomis ir Reglamento (ES) 2015/1222 28 straipsniu, visi PSO regioniniam saugumo koordinatoriui paveda sudaryti kiekvieno laikotarpio bendrą tinklo modelį ir jį saugoti ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje.

80 straipsnis

Regioninis atjungimo koordinavimas

1.   Atjungimo koordinavimo regionai, kuriuose PSO koordinuoja atjungimą, turi būti lygūs bent pralaidumo skaičiavimo regionams.

2.   Dviejų ar daugiau atjungimo koordinavimo regionų PSO gali susitarti sujungti juos į vieną atjungimo koordinavimo regioną. Tokiu atveju jie nustato regioninį saugumo koordinatorių, atliekantį 77 straipsnio 3 dalyje nurodytas užduotis.

3.   Kiekvienas PSO regioniniam saugumo koordinatoriui pateikia informaciją, būtiną regioninio atjungimo planavimo nesuderinamumams aptikti ir pašalinti, apimančią bent:

4.   Kiekvienas regioninis saugumo koordinatorius regioninę tinklo eksploatavimo saugumo analizę atlieka remdamasis atitinkamo PSO pateikta informacija visiems atjungimo planavimo nesuderinamumams nustatyti. Visiems atjungimo koordinavimo regiono PSO jis pateikia aptiktų atjungimo planavimo nesuderinamumų sąrašą ir nurodo, kaip siūlo juos pašalinti.

5.   Vykdydamas savo pareigas pagal 4 dalį, kiekvienas regioninis saugumo koordinatorius atliekamą analizę koordinuoja su kitais regioniniais saugumo koordinatoriais.

6.   Vykdydami savo pareigas pagal 98 straipsnio 3 dalį ir 100 straipsnio 4 dalies b punktą, visi PSO turi atsižvelgti į regioninio saugumo koordinatoriaus pateiktus vertinimo rezultatus pagal 3 ir 4 dalis.

81 straipsnis

Regioninis adekvatumo vertinimas

1.   Kiekvienas regioninis saugumo koordinatorius atlieka regioninį adekvatumo vertinimą bent kitos savaitės laikotarpiui.

2.   Kiekvienas PSO regioniniam saugumo koordinatoriui pateikia informaciją, kurios reikia 1 dalyje nurodytam regioniniam adekvatumo vertinimui atlikti, apimančią bent:

3.   Kiekvienas regioninis saugumo koordinatorius adekvatumo vertinimą atlieka remdamasis atitinkamų PSO pateikta informacija, siekdamas nustatyti situacijas, kuriose tikėtinas adekvatumo trūkumas bet kuriame iš valdymo rajonų arba visame regione, atsižvelgiant į galimus tarpsisteminius mainus ir tinklo eksploatavimo saugumo ribas. Pateikdamas rezultatus jis taip pat pasiūlo, kokių veiksmų reikia imtis pralaidumo skaičiavimo regiono PSO kylančiai rizikai sumažinti. Į tą pasiūlymą įtraukiami tarpsisteminius mainus leidžiantys padidinti taisomieji veiksmai.

4.   Atliekamą regioninį adekvatumo vertinimą kiekvienas regioninis saugumo koordinatorius koordinuoja su kitais regioniniais saugumo koordinatoriais.

3 ANTRAŠTINĖ DALIS

ATJUNGIMO KOORDINAVIMAS

1 SKYRIUS

Atjungimo koordinavimo regionai, svarbus turtas

82 straipsnis

Atjungimo koordinavimo tikslas

Kiekvienas PSO, kuriam šiame reglamente nustatytais atvejais padeda regioninis saugumo koordinatorius, atjungimą koordinuoja pagal šios antraštinės dalies principus, kad būtų stebima svarbaus turto parengties būsena ir koordinuojami parengties planai ir taip užtikrinamas perdavimo sistemos eksploatavimo saugumas.

83 straipsnis

Regioninis koordinavimas

1.   Visi atjungimo koordinavimo regiono PSO kartu parengia regioninio koordinavimo tvarką, kurioje nustatomi atjungimo koordinavimo įgyvendinimo kiekviename regione aspektai ir kuri apima:

2.   Kiekvienas PSO dalyvauja savo atjungimo koordinavimo regionų atjungimo koordinavimo veikloje ir taiko pagal 1 dalį nustatytą regioninio koordinavimo tvarką.

3.   Jeigu tarp įvairių atjungimo koordinavimo regionų kyla atjungimo planavimo nesuderinamumų, visi tų regionų PSO ir regioniniai saugumo koordinatoriai koordinuoja veiksmus, kad tie nesuderinamumai būtų pašalinti.

4.   Kiekvienas PSO kitiems to paties atjungimo koordinavimo regiono PSO pateikia visą turimą aktualią informaciją apie infrastruktūros projektus, susijusius su perdavimo sistema, skirstomaisiais tinklais, uždaraisiais skirstomaisiais tinklais, elektros energijos gamybos moduliais arba apkrovos objektais, kurie gali daryti poveikį kito PSO valdymo rajono, esančio atjungimo koordinavimo regione, valdymui.

5.   Kiekvienas PSO pateikia jo valdymo rajonui priklausantiems STO, kurių tinklai prijungti prie perdavimo sistemos, visą turimą aktualią informaciją apie infrastruktūros projektus, susijusius su perdavimo sistema, kurie gali daryti poveikį tų STO skirstomųjų tinklų valdymui.

6.   Kiekvienas PSO pateikia jo valdymo rajonui priklausantiems USTO, kurių tinklai prijungti prie perdavimo sistemos, visą turimą aktualią informaciją apie infrastruktūros projektus, susijusius su perdavimo sistema, kurie gali daryti poveikį tų operatorių uždarųjų skirstomųjų tinklų valdymui.

84 straipsnis

Turto svarbos atjungimo koordinavimui vertinimo metodika

1.   Per dvylika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo visi PSO kartu bent sinchroninės zonos lygmeniu parengia metodiką, pagal kurią vertinama elektros energijos gamybos modulių, apkrovos objektų ir tinklo elementų, esančių perdavimo sistemoje arba skirstomuosiuose tinkluose, įskaitant uždaruosius skirstomuosius tinklus, svarba atjungimo koordinavimui.

2.   1 dalyje nurodyta metodika grindžiama kokybiniais ir kiekybiniais aspektais, kurie rodo elektros energijos gamybos modulių, apkrovos objektų arba tinklo elementų, esančių perdavimo sistemoje arba skirstomuosiuose tinkluose, įskaitant uždaruosius skirstomuosius tinklus, ir tiesiogiai ar netiesiogiai prijungtų prie kito PSO valdymo rajono, parengties būsenos poveikį PSO valdymo rajonui, visų pirma tai yra:

3.   Pagal 1 dalį parengta metodika turi derėti su 75 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytais metodais, pagal kuriuos vertinama perdavimo sistemos elementų ir STN, esančių už PSO valdymo rajono ribų, įtaka.

85 straipsnis

Svarbių elektros energijos gamybos modulių ir svarbių apkrovos objektų sąrašas

1.   Per tris mėnesius po 84 straipsnio 1 dalyje nurodytos turto svarbos atjungimo koordinavimui vertinimo metodikos patvirtinimo visi kiekvieno atjungimo koordinavimo regiono PSO kartu įvertina elektros energijos gamybos modulių ir apkrovos objektų svarbą atjungimo koordinavimui, taikydami minėtąją metodiką, ir kiekvienam atjungimo koordinavimo regionui sudaro atskirą svarbių elektros energijos gamybos modulių ir apkrovos objektų sąrašą.

2.   Visi atjungimo koordinavimo regiono PSO kartu to atjungimo koordinavimo regiono svarbių elektros energijos gamybos modulių ir apkrovos objektų sąrašą paskelbia ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje.

3.   Kiekvienas PSO kiekvieno atjungimo koordinavimo regiono, kuriam jis priklauso, svarbių elektros energijos gamybos modulių ir apkrovos objektų sąrašą pateikia savo reguliavimo institucijai.

4.   Dėl kiekvieno vidaus svarbaus turto, kuris yra elektros energijos gamybos modulis arba apkrovos objektas, PSO turi:

86 straipsnis

Svarbių elektros energijos gamybos modulių ir svarbių apkrovos objektų sąrašo atnaujinimas

1.   Iki kiekvienų kalendorinių metų liepos 1 d. visi kiekvieno atjungimo koordinavimo regiono PSO kartu iš naujo įvertina elektros energijos gamybos modulių ir apkrovos objektų svarbą atjungimo koordinavimui, taikydami pagal 84 straipsnio 1 dalį parengtą metodiką.

2.   Jei reikia, iki kiekvienų kalendorinių metų rugpjūčio 1 d. visi kiekvieno atjungimo koordinavimo regiono PSO kartu nusprendžia atnaujinti to atjungimo koordinavimo regiono svarbių elektros energijos gamybos modulių ir apkrovos objektų sąrašą.

3.   Visi atjungimo koordinavimo regiono PSO atnaujintą to atjungimo koordinavimo regiono sąrašą paskelbia ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje.

4.   Kiekvienas atjungimo koordinavimo regiono PSO apie atnaujinto sąrašo turinį informuoja 85 straipsnio 4 dalyje nurodytas šalis.

87 straipsnis

Svarbių tinklo elementų sąrašas

1.   Per tris mėnesius po 84 straipsnio 1 dalyje nurodytos turto svarbos atjungimo koordinavimui vertinimo metodikos patvirtinimo visi kiekvieno atjungimo koordinavimo regiono PSO, remdamiesi ta metodika, kartu įvertina tinklo elementų, esančių perdavimo sistemoje arba skirstomuosiuose tinkluose, įskaitant uždaruosius skirstomuosius tinklus, svarbą atjungimo koordinavimui ir kiekvienam atjungimo koordinavimo regionui sudaro atskirą svarbių tinklo elementų sąrašą.

2.   Į atjungimo koordinavimo regiono svarbių tinklo elementų sąrašą įtraukiami visi perdavimo sistemos arba skirstomųjų tinklų, įskaitant uždaruosius skirstomuosius tinklus, elementai, esantys tame atjungimo koordinavimo regione, kurie nustatomi kaip svarbūs taikant pagal 84 straipsnio 1 dalį parengtą metodiką.

3.   Visi atjungimo koordinavimo regiono PSO kartu svarbių tinklo elementų sąrašą paskelbia ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje.

4.   Kiekvienas PSO kiekvieno atjungimo koordinavimo regiono, kuriam jis priklauso, svarbių tinklo elementų sąrašą pateikia savo reguliavimo institucijai.

5.   Dėl kiekvieno vidaus svarbaus turto, kuris yra tinklo elementas, PSO turi:

88 straipsnis

Svarbių tinklo elementų sąrašo atnaujinimas

1.   Iki kiekvienų kalendorinių metų liepos 1 d. visi kiekvieno atjungimo koordinavimo regiono PSO, taikydami pagal 84 straipsnio 1 dalį parengtą metodiką, kartu iš naujo įvertina tinklo elementų, esančių perdavimo sistemoje arba skirstomuosiuose tinkluose, įskaitant uždaruosius skirstomuosius tinklus, svarbą atjungimo koordinavimui.

2.   Jei reikia, iki kiekvienų kalendorinių metų rugpjūčio 1 d. visi atjungimo koordinavimo regiono PSO kartu nusprendžia atnaujinti to atjungimo koordinavimo regiono svarbių tinklo elementų sąrašą.

3.   Visi atjungimo koordinavimo regiono PSO atnaujintą sąrašą paskelbia ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje.

4.   Kiekvienas atjungimo koordinavimo regiono PSO apie atnaujinto sąrašo turinį informuoja 85 straipsnio 4 dalyje nurodytas šalis.

89 straipsnis

Atjungimo planuotojų skyrimas

1.   Kiekvienas PSO veikia kaip kiekvieno svarbaus tinklo elemento, kurį jis valdo, atjungimo planuotojas.

2.   Viso kito svarbaus turto savininkai turi paskirti atitinkamo svarbaus turto atjungimo planuotoją (arba patys veikti kaip atjungimo planuotojai) ir informuoti apie tai savo PSO.

90 straipsnis

Svarbaus turto, esančio skirstomuosiuose tinkluose arba uždaruosiuose skirstomuosiuose tinkluose, tvarkymas

1.   Kiekvienas PSO koordinuoja su STO vidaus svarbaus turto, prijungto prie jo skirstomojo tinklo, atjungimo planavimą.

2.   Kiekvienas PSO koordinuoja su USTO vidaus svarbaus turto, prijungto prie jo uždarojo skirstomojo tinklo, atjungimo planavimą.

2 SKYRIUS

Svarbaus turto parengties planų rengimas ir atnaujinimas

91 straipsnis

Kitų metų atjungimo koordinavimo terminų keitimas

Visi sinchroninės zonos PSO gali kartu susitarti patvirtinti ir įgyvendinti kitų metų atjungimo koordinavimo tvarkaraštį, kuris nukrypsta nuo 94, 97 ir 99 straipsniuose nustatyto tvarkaraščio, jeigu tai nedaro poveikio kitų sinchroninių zonų atjungimo koordinavimui.

92 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl parengties planų

1.   Svarbaus turto parengties būsena yra viena iš šių:

2.   Būsena „bandomas“ nustatoma tik tada, kai yra potencialus poveikis perdavimo sistemai, ir šiais laikotarpiais:

3.   Parengties planuose turi būti bent tokia informacija:

4.   Kiekvieno svarbaus turto vieneto parengties būsena kitų metų laikotarpiu pateikiama pagal dienas.

5.   Jeigu pagal 111 straipsnį perdavimo sistemos operatoriui pateikiami elektros energijos gamybos ir vartojimo grafikai, parengties būsenos pateikimas, suskirstytas pagal laiką, turi derėti su tais grafikais.

93 straipsnis

Ilgalaikiai orientaciniai parengties planai

1.   Per dvejus metus iki kitų metų atjungimo koordinavimo pradžios kiekvienas PSO įvertina atitinkamus orientacinius vidaus svarbaus turto parengties planus, kuriuos pateikia atjungimo planuotojai pagal Reglamento (ES) Nr. 543/2013 4, 7 ir 15 straipsnius, ir pateikia savo preliminarias pastabas, įskaitant aptiktus atjungimo planavimo nesuderinamumus, visiems atjungimo planuotojams, kuriems jie turi poveikį.

2.   Kiekvienas PSO 1 dalyje nurodytą orientacinių vidaus svarbaus turto parengties planų vertinimą atlieka kasmet prieš pradedant kitų metų atjungimo koordinavimą.

94 straipsnis

Kitų metų parengties planų pasiūlymų teikimas

1.   Iki kiekvienų kalendorinių metų rugpjūčio 1 d. atjungimo planuotojas, kuris nėra PSO, priklausantis atjungimo koordinavimo regionui, STO arba USTO, pateikia perdavimo sistemos operatoriui (-iams), priklausančiam atjungimo koordinavimo regionui, ir prireikus skirstomųjų tinklų operatoriui (-iams) arba uždarųjų skirstomųjų tinklų operatoriui (-iams) ateinančių kalendorinių metų kiekvieno savo svarbaus turto vieneto parengties planą.

2.   1 dalyje nurodytas perdavimo sistemos operatorius (-iai) prašymus iš dalies pakeisti parengties planą stengiasi išnagrinėti, kai juos gauna. Jei tai neįmanoma, prašymus iš dalies pakeisti parengties planą jis išnagrinėja pabaigus kitų metų atjungimo koordinavimą.

3.   1 dalyje nurodytas perdavimo sistemos operatorius (-iai) prašymus iš dalies pakeisti parengties planą pabaigus kitų metų atjungimo koordinavimą nagrinėja:

95 straipsnis

Svarbaus turto, kurio atjungimo planuotojas nėra PSO, priklausantis atjungimo koordinavimo regionui, STO arba USTO, kitų metų parengties būsenos koordinavimas

1.   Kiekvienas PSO įvertina, ar kitų metų laikotarpiu nėra atjungimo planavimo nesuderinamumų, kuriuos lemia pagal 94 straipsnį pateikti parengties planai.

2.   Nustatęs atjungimo planavimo nesuderinamumų PSO taiko šią tvarką:

3.   Jei gavęs PSO prašymą pagal 2 dalies b punktą atjungimo planuotojas nepateikia alternatyvaus parengties plano, skirto visiems atjungimo planavimo nesuderinamumams sumažinti, PSO turi parengti alternatyvų parengties planą, kuriame:

96 straipsnis

Svarbaus turto, kurio atjungimo planuotojas yra PSO, priklausantis atjungimo koordinavimo regionui, STO arba USTO, kitų metų parengties būsenos koordinavimas

1.   Kiekvienas PSO planuoja svarbių tinklo elementų, jungiančių skirtingus valdymo rajonus, kuriuose jis veikia kaip atjungimo planuotojas, koordinuodamas veiklą su kitais to paties atjungimo koordinavimo regiono PSO, parengtį.

2.   Kiekvienas PSO, STO ir USTO planuoja svarbių tinklo elementų, kurių atžvilgiu jie vykdo atjungimo planuotojo pareigas ir kurie nejungia skirtingų valdymo rajonų, parengtį, remdamiesi pagal 1 dalį parengtais parengties planais.

3.   Nustatydami svarbių tinklo elementų parengties būseną pagal 1 ir 2 dalis, PSO, STO ir USTO turi:

4.   Aptikęs atjungimo planavimo nesuderinamumą, PSO turi teisę pasiūlyti keisti vidaus svarbaus turto, kurio atjungimo planuotojas nėra PSO, priklausantis atjungimo koordinavimo regionui, STO arba USTO, parengties planą, ir naudodamasis turimomis priemonėmis nustato sprendimą koordinuodamas veiklą su atjungimo planuotojais ir atitinkamais STO bei USTO.

5.   Jeigu svarbaus tinklo elemento būsena „neparengtas“ nebuvo suplanuota ėmusis 4 dalyje nurodytų priemonių ir dėl to kyla grėsmė tinklo eksploatavimo saugumui, PSO turi:

6.   Kiekvienas PSO ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje skelbia visą turimą informaciją apie su tinklu susijusias sąlygas, kurios turi būti įvykdytos, ir taisomuosius veiksmus, kuriuos reikia paruošti ir aktyvinti, prieš nustatant svarbaus tinklo elemento būseną „neparengtas“ arba „bandomas“.

97 straipsnis

Preliminarių kitų metų parengties planų teikimas

1.   Iki kiekvienų kalendorinių metų lapkričio 1 d. kiekvienas PSO visiems kitiems PSO ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje pateikia preliminarius viso vidaus svarbaus turto kitų metų parengties planus ateinantiems kalendoriniams metams.

2.   Iki kiekvienų kalendorinių metų lapkričio 1 d. PSO pateikia skirstomųjų tinklų operatoriui preliminarų kiekvieno vidaus svarbaus turto vieneto, esančio skirstomajame tinkle, kitų metų parengties planą.

3.   Iki kiekvienų kalendorinių metų lapkričio 1 d. PSO pateikia uždarųjų skirstomųjų tinklų operatoriui preliminarų kiekvieno vidaus svarbaus turto vieneto, esančio uždarajame skirstomajame tinkle, kitų metų parengties planą.

98 straipsnis

Kitų metų parengties planų tvirtinimas atjungimo koordinavimo regionuose

1.   Kiekvienas PSO, atsižvelgdamas į preliminarius kitų metų parengties planus, išanalizuoja, ar nėra kokių nors atjungimo planavimo nesuderinamumų.

2.   Jei atjungimo planavimo nesuderinamumų nėra, visi atjungimo koordinavimo regiono PSO kartu patvirtina to atjungimo koordinavimo regiono viso svarbaus turto kitų metų parengties planus.

3.   Jei PSO aptinka atjungimo planavimo nesuderinamumą, susiję atjungimo koordinavimo regiono (-ų) PSO kartu, naudodamiesi turimomis priemonėmis, nustato sprendimą koordinuodami veiklą su atitinkamais atjungimo planuotojais, STO arba USTO, kuo labiau atsižvelgdami į atjungimo planuotojų, kurie nėra nei PSO, priklausantys atjungimo koordinavimo regionui, nei STO arba USTO, pateiktus parengties planus, parengtus pagal 95 ir 96 straipsnius. Nustatę sprendimą, visi atitinkamo atjungimo koordinavimo regiono (-ų) PSO atnaujina viso svarbaus turto kitų metų parengties planus ir juos patvirtina.

4.   Jei avarinio atjungimo nesuderinamumo sprendimo nerandama, kiekvienas atitinkamas PSO, jei tam pritaria kompetentinga reguliavimo institucija, kai valstybė narė yra taip nustačiusi, turi:

5.   Tada visi atitinkamų atjungimo koordinavimo regionų PSO atnaujina viso svarbaus turto kitų metų parengties planus ir juos patvirtina.

99 straipsnis

Galutiniai kitų metų parengties planai

1.   Iki kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 1 d. kiekvienas PSO turi:

2.   Iki kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 1 d. PSO turi savo atjungimo planuotojui pateikti galutinį kiekvieno vidaus svarbaus turto vieneto kitų metų parengties planą.

3.   Iki kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 1 d. PSO turi atitinkamam STO pateikti galutinį kiekvieno vidaus svarbaus turto vieneto, esančios skirstomajame tinkle, kitų metų parengties planą.

4.   Iki kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 1 d. PSO turi atitinkamam USTO pateikti galutinį kiekvieno vidaus svarbaus turto vieneto, esančio uždarajame skirstomajame tinkle, kitų metų parengties planą.

100 straipsnis

Galutinių kitų metų parengties planų atnaujinimas

1.   Atjungimo planuotojas gali inicijuoti procedūrą, kurią taikant galutinis kitų metų parengties planas iš dalies keičiamas laikotarpiu nuo kitų metų atjungimo koordinavimo užbaigimo iki jo tikralaikio vykdymo.

2.   Atjungimo planuotojas, kuris nėra PSO, priklausantis atjungimo koordinavimo regionui, gali atitinkamam (-iems) PSO pateikti prašymą iš dalies pakeisti galutinį svarbaus turto, už kurį jis atsako, kitų metų parengties planą.

3.   Jei teikiamas dalinio keitimo prašymas pagal 2 dalį, taikoma ši tvarka:

4.   Kai PSO, priklausantis atjungimo koordinavimo regionui, ketina iš dalies pakeisti galutinį svarbaus turto, kurio atžvilgiu jis veikia kaip atjungimo planuotojas, kitų metų parengties planą, jis inicijuoja tokią procedūrą:

3 SKYRIUS

Parengties planų vykdymas

101 straipsnis

Svarbaus turto būsenos „bandomas“ administravimas

1.   Svarbaus turto, kurio deklaruota parengties būsena yra „bandomas“, atjungimo planuotojas likus vienam mėnesiui iki būsenos „bandomas“ taikymo pradžios perdavimo sistemos operatoriui ir, jei turtas prijungtas prie skirstomųjų tinklų, įskaitant uždaruosius skirstomuosius tinklus, skirstomųjų tinklų operatoriui arba uždarųjų skirstomųjų tinklų operatoriui pateikia:

2.   1 dalyje nurodytą informaciją atjungimo planuotojas atnaujina, kai tik atliekami kokie nors jos pakeitimai.

3.   Svarbaus turto, kurio deklaruota parengties būsena yra „bandomas“, PSO pagal 1 dalį gautą informaciją pateikia visiems kitiems savo atjungimo koordinavimo regiono (-ų) PSO jų prašymu.

4.   Jeigu 1 dalyje nurodytas svarbus turtas yra svarbus tinklo elementas, jungiantis du ar daugiau valdymo rajonų, atitinkamų valdymo rajonų PSO susitaria dėl informacijos, teiktinos pagal 1 dalį.

102 straipsnis

Priverstinio atjungimo administravimo procedūra

1.   Kiekvienas PSO parengia tvarką, taikytiną tuo atveju, jei dėl priverstinio atjungimo kiltų grėsmė jo tinklo eksploatavimo saugumui. Ta tvarka PSO sudaromos galimybės užtikrinti, kad jo valdymo rajone esančio kito svarbaus turto būseną „parengtas“ arba „neparengtas“ būtų galima pakeisti atitinkamai į būseną „neparengtas“ arba „parengtas“.

2.   1 dalyje nurodytą tvarką PSO taiko tik tada, kai nesusitariama su atjungimo planuotojais dėl priverstinio atjungimo sprendimų. PSO atitinkamai informuoja reguliavimo instituciją.

3.   Taikydamas tvarką, PSO kuo labiau atsižvelgia į svarbaus turto techninius apribojimus.

4.   Atjungimo planuotojas apie vieno ar daugiau savo svarbaus turto vienetų priverstinį atjungimą kuo greičiau, pradėjus priverstinį atjungimą, praneša PSO ir, jei tas turtas prijungtas prie skirstomųjų tinklų arba uždarųjų skirstomųjų tinklų, atitinkamai STO arba USTO.

5.   Pranešdamas apie priverstinį atjungimą, atjungimo planuotojas pateikia šią informaciją:

6.   Nustatęs, kad dėl vieno ar kelių 1 dalyje nurodyto priverstinio atjungimo atvejų galėtų sutrikti normalioji perdavimo sistemos būsena, PSO informuoja paveiktąjį atjungimo planuotoją (-us) apie terminą, kuriuo nebebus galima išlaikyti tinklo eksploatavimo saugumo, jei priverstinai atjungto svarbaus turto būsena nebus vėl pakeista į būseną „parengtas“. Atjungimo planuotojai informuoja PSO apie tai, ar įmanoma laikytis to termino, ir jei to termino laikytis neįmanoma, pateikia racionalų pagrindimą.

7.   Dėl priverstinio atjungimo iš dalies pakeitęs parengties planą ir laikydamasis Reglamento (ES) Nr. 543/2013 7, 10 ir 15 straipsniuose nustatytų terminų atitinkamas PSO atnaujina informaciją ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje naujausiais duomenims.

103 straipsnis

Tikralaikis parengties planų vykdymas

1.   Kiekvienas elektros energijos gamybos objekto savininkas užtikrina, kad visi jam priklausantys svarbūs elektros energijos gamybos moduliai, kurių deklaruota būsena yra „parengtas“, būtų parengti elektros energijai gaminti pagal deklaruotas jų technines galimybes, kai būtina išlaikyti tinklo eksploatavimo saugumą, išskyrus priverstinio atjungimo atvejus.

2.   Kiekvienas elektros energijos gamybos objekto savininkas užtikrina, kad visi jam priklausantys svarbūs elektros energijos gamybos moduliai, kurių deklaruota būsena yra „neparengti“, negamintų elektros energijos.

3.   Kiekvienas apkrovos objekto savininkas užtikrina, kad visi jam priklausantys svarbūs apkrovos objektai, kurių deklaruota būsena yra „neparengti“, nevartotų elektros energijos.

4.   Kiekvienas svarbaus tinklo elemento savininkas užtikrina, kad visi jam priklausantys svarbūs tinklo elementai, kurių deklaruota būsena yra „parengti“, būtų parengti elektros energijai perduoti pagal deklaruotas jų technines galimybes, kai būtina išlaikyti tinklo eksploatavimo saugumą, išskyrus priverstinio prijungimo atvejus.

5.   Kiekvienas svarbaus tinklo elemento savininkas užtikrina, kad visi jam priklausantys svarbūs tinklo elementai, kurių deklaruota būsena yra „neparengti“, neperduotų elektros energijos.

6.   Kai svarbaus tinklo elemento būsenai „neparengtas“ arba „bandomas“ pagal 96 straipsnio 6 dalį taikomos specialios tinklo sąlygos, atitinkamas PSO, STO arba USTO, prieš nustatydamas minėtą būseną, turi įvertinti, ar tos sąlygos įvykdytos. Jei sąlygos neįvykdytos, jis svarbaus tinklo elemento savininkui nurodo visiškai ar iš dalies nenustatyti būsenos „neparengtas“ arba „bandomas“.

7.   Nustatęs, kad dėl svarbaus turto būsenos „neparengtas“ arba „bandomas“ gali arba galėtų sutrikti normalioji perdavimo sistemos būsena, PSO svarbaus turto savininkui, jei turtas prijungtas prie perdavimo sistemos, arba skirstomųjų tinklų operatoriui ar uždarųjų skirstomųjų tinklų operatoriui, jei turtas prijungtas prie skirstomojo tinklo ar uždarojo skirstomojo tinklo, nurodo kuo labiau atidėti to svarbaus turto būsenos „neparengtas“ arba „bandomas“ nustatymą, laikantis PSO nurodymų ir kartu paisant techninių ir saugumo ribų.

4 ANTRAŠTINĖ DALIS

ADEKVATUMAS

104 straipsnis

Prognozė valdymo rajono adekvatumo analizei

Kiekvienas PSO bet kokią valdymo rajono adekvatumo analizei pagal 105 ir 107 straipsnius naudojamą prognozę visiems kitiems PSO pateikia ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje.

105 straipsnis

Valdymo rajono adekvatumo analizė

1.   Kiekvienas PSO atlieka valdymo rajono adekvatumo analizę, įvertindamas galimybę, kad bendras jo valdymo rajone pagamintos elektros energijos ir galimo tarpsisteminio importo kiekis atitiks bendrą apkrovą jo valdymo rajone pagal įvairius eksploatavimo scenarijus, atsižvelgdamas į reikiamus aktyviosios galios rezervus, nustatytus 118 ir 119 straipsniuose.

2.   Atlikdamas valdymo rajono adekvatumo analizę pagal 1 dalį, kiekvienas PSO turi:

3.   Įvertinęs, kad jo valdymo rajone neužtikrinamas adekvatumas, kiekvienas PSO kuo greičiau apie tai informuoja savo reguliavimo instituciją arba, jei tai aiškiai nustatyta nacionalinėje teisėje, kitą kompetentingą instituciją ir prireikus visas paveiktąsias šalis.

4.   Įvertinęs, kad jo valdymo rajone neužtikrinamas adekvatumas, kiekvienas PSO kuo greičiau informuoja visus PSO ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje.

106 straipsnis

Valdymo rajono adekvatumas kitos savaitės laikotarpiu

1.   Kiekvienas PSO padeda rengti visos Europos metines vasaros ir žiemos elektros energijos gamybos adekvatumo prognozes pagal ENTSO-E patvirtintą metodiką, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 714/2009 8 straipsnio 3 dalies f punkte.

2.   Dukart per metus kiekvienas PSO atlieka atitinkamai ateinančios vasaros ir žiemos valdymo rajono adekvatumo analizę, atsižvelgdamas į visos Europos scenarijus, suderintus su visos Europos metinėmis vasaros ir žiemos elektros energijos gamybos adekvatumo prognozėmis.

3.   Kiekvienas PSO atnaujina valdymo rajono adekvatumo analizę, nustatęs, kad galėjo pasikeisti elektros energijos gamybos modulių parengties būsena, apkrovos įverčiai, atsinaujinančiųjų energijos šaltinių įverčiai arba tarpzoninis pralaidumas ir tie pokyčiai galėtų reikšmingai paveikti adekvatumą.

107 straipsnis

Valdymo rajono adekvatumas kitos paros ir einamosios paros laikotarpiu

1.   Kiekvienas PSO atlieka valdymo rajono adekvatumo kitos paros ir einamosios paros laikotarpiu analizę remdamasis:

2.   Kiekvienas PSO įvertina:

3.   Jei remiantis 1 dalyje nurodyta analize adekvatumas neužtikrintas, kiekvienas PSO apie adekvatumo nebuvimą informuoja savo reguliavimo instituciją ar kitą kompetentingą instituciją. PSO savo reguliavimo institucijai ar kitai kompetentingai institucijai pateikia adekvatumo nebuvimo priežasčių analizę ir pasiūlo rizikos mažinimo veiksmų.

5 ANTRAŠTINĖ DALIS

PAGALBINĖS PASLAUGOS

108 straipsnis

Pagalbinės paslaugos

1.   Kiekvienas PSO stebi pagalbinių paslaugų prieinamumą.

2.   Kalbant apie aktyviosios galios ir reaktyviosios galios paslaugas, kiekvienas PSO, kai tinkama, koordinuodamas veiklą su kitais PSO, turi:

3.   Kiekvienas PSO paskelbia, kokio rezervo pajėgumo reikia tinklo eksploatavimo saugumui išlaikyti.

4.   Kiekvienas PSO kitiems PSO jų prašymu praneša apie turimą aktyviosios galios rezervų kiekį.

109 straipsnis

Reaktyviosios galios pagalbinės paslaugos

1.   Kiekvienam operatyvinio planavimo laikotarpiui kiekvienas PSO pagal prognozes įvertina, ar turimos reaktyviosios galios pagalbinių paslaugų pakanka perdavimo sistemos eksploatavimo saugumui išlaikyti.

2.   Siekdamas padidinti savo perdavimo sistemos elementų veikimo veiksmingumą, kiekvienas PSO stebi:

3.   Jei reaktyviosios galios pagalbinių paslaugų nepakanka perdavimo sistemos eksploatavimo saugumui išlaikyti, kiekvienas PSO turi:

6 ANTRAŠTINĖ DALIS

PLANŲ SUDARYMAS

110 straipsnis

Planų sudarymo tvarkos nustatymas

1.   Nustatydamas planų sudarymo tvarką PSO atsižvelgia į veikimo sąlygas, nustatytas elektros energijos gamybos ir apkrovos duomenų metodikoje, parengtoje pagal Reglamento (ES) 2015/1222 16 straipsnį, ir prireikus jas papildo.

2.   Jeigu prekybos zoną sudaro tik vienas valdymo rajonas, geografinė planavimo rajono aprėptis sutampa su prekybos zona. Jeigu valdymo rajonas apima kelias prekybos zonas, geografinė planavimo rajono aprėptis sutampa su prekybos zona. Jeigu prekybos zona apima kelis valdymo rajonus, toje prekybos zonoje veikiantys PSO kartu gali nuspręsti taikyti bendrą planų sudarymo tvarką, kitu atveju kiekvienas valdymo rajonas, esantis toje prekybos zonoje, laikomas atskiru planavimo rajonu.

3.   Kiekvienam elektros energijos gamybos objektui ir apkrovos objektui, kuriems taikomi nacionaliniai planų sudarymo reikalavimai, jo savininkas paskiria planuotoją arba planus sudaro pats.

4.   Kiekvienas rinkos dalyvis ir ekspeditorius, kuriems taikomi nacionalinėse nuostatose nustatyti planų sudarymo reikalavimai, paskiria planuotoją arba planus sudaro pats.

5.   Kiekvienas planavimo rajoną valdantis PSO nustato planuotojų pateiktų planų apdorojimo tvarką.

6.   Jei planavimo rajonas apima daugiau nei vieną valdymo rajoną, už valdymo rajonus atsakingi PSO susitaria dėl to, kuris PSO valdys planavimo rajoną.

111 straipsnis

Planų pateikimas planavimo rajone

1.   Kiekvienas planuotojas, išskyrus ekspeditorių planuotojus, planavimo rajoną valdančiam PSO jo prašymu ir, kai tinkama, trečiajai šaliai pateikia šiuos planus:

2.   Kiekvienas ekspeditoriaus planuotojas arba, kai tinkama, pagrindinė sandorio šalis planavimo rajoną, kuriame taikomas rinkų susiejimo mechanizmas, valdančiam PSO jo prašymu ir, kai tinkama, trečiajai šaliai pateikia šiuos planus:

112 straipsnis

Planų darna

1.   Kiekvienas planavimo rajoną valdantis PSO patikrina, ar elektros energijos gamybos, vartojimo, vidaus prekybos ir išorės prekybos planai jo planavimo rajone iš esmės dera.

2.   Dėl PSO išorės mainų planų kiekvienas PSO susitaria dėl planavimo verčių su atitinkamu PSO. Jei nesusitariama, taikoma mažesnioji vertė.

3.   Vykdant dvišalius mainus tarp dviejų planavimo rajonų, kiekvienas PSO dėl išorės prekybos planų susitaria su atitinkamu PSO. Jei dėl prekybos planų verčių nesusitariama, taikoma mažesnioji vertė.

4.   Visi planavimo rajonus valdantys PSO patikrina, ar visų sinchroninės zonos planavimo rajonų suvestiniai išorės įskaitomųjų mainų planai dera tarpusavyje. Jei nustatoma neatiktis, o PSO nesusitaria dėl suvestinių išorės įskaitomųjų mainų planų verčių, taikomos mažesniosios vertės.

5.   Kiekvienas ekspeditoriaus planuotojas arba, kai tinkama, pagrindinė sandorio šalis perdavimo sistemos operatoriams jų prašymu pateikia kiekvieno rinkų susiejimo mechanizme dalyvaujančio planavimo rajono išorės prekybos planų vertes kaip suvestinius išorės įskaitomųjų mainų planus.

6.   Kiekvienas planinių mainų apimties skaičiuotojas perdavimo sistemos operatoriams jų prašymu pateikia rinkų susiejimo mechanizme dalyvaujančių planavimo rajonų planinių mainų vertes kaip suvestinius išorės įskaitomųjų mainų planus, įskaitant dviejų planavimo rajonų dvišalius mainus.

113 straipsnis

Informacijos teikimas kitiems PSO

1.   Kito PSO prašymu PSO, kuriam adresuotas prašymas, apskaičiuoja ir pateikia:

2.   Jei to reikia bendriems tinklo modeliams sukurti pagal 70 straipsnio 1 dalį, kiekvienas planavimo rajoną valdantis PSO bet kuriam paprašiusiam PSO pateikia:

7 ANTRAŠTINĖ DALIS

ENTSO-E OPERATYVINIO PLANAVIMO DUOMENŲ TVARKYMO APLINKA

114 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkos

1.   Per dvidešimt keturis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo ENTSO-E pagal 115, 116 ir 117 straipsnius įdiegia ir valdo ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinką, kurioje saugoma bei tvarkoma visa reikiama informacija ir vykdomi jos mainai.

2.   Per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo visi PSO nustato suderintą duomenų, kuriais bus keičiamasi, formatą, kuris yra neatsiejama ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkos dalis.

3.   Visi PSO ir regioniniai saugumo koordinatoriai turi turėti prieigą prie visos ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje laikomos informacijos.

4.   Kol bus įdiegta ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinka, visi PSO reikiamais duomenimis gali keistis tarpusavyje ir su regioniniais saugumo koordinatoriais.

5.   ENTSO-E parengia veiklos tęstinumo planą, taikytiną tuo atveju, jeigu operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinka neveiktų.

115 straipsnis

Atskiri tinklo modeliai, bendri tinklo modeliai ir tinklo eksploatavimo saugumo analizė

1.   ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje saugomi visi atskiri tinklo modeliai ir su visais atitinkamais laikotarpiais, nustatytais šiame reglamente, Reglamento (ES) 2015/1222 14 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (ES) 2016/1719 9 straipsnyje, susijusi svarbi informacija.

2.   ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje laikoma informacija apie atskirus tinklo modelius turi padėti sujungti juos į bendrus tinklo modelius.

3.   Kiekvienam laikotarpiui sukurti bendri tinklo modeliai skelbiami ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje.

4.   ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje skelbiama ši kitų metų laikotarpio informacija:

5.   ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje skelbiama ši kitos paros ir einamosios paros laikotarpių informacija:

116 straipsnis

Atjungimo koordinavimas

1.   ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje turi būti modulis visai svarbiai atjungimo koordinavimo informacijai saugoti ir jos mainams vykdyti.

2.   1 dalyje nurodyta informacija turi apimti bent svarbaus turto parengties būseną ir informaciją apie 92 straipsnyje nurodytus parengties planus.

117 straipsnis

Sistemos adekvatumas

1.   ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje turi būti modulis visai svarbiai informacijai, kuria remiantis atliekama koordinuota adekvatumo analizė, saugoti ir jos mainams vykdyti.

2.   1 dalyje nurodytą informaciją sudaro bent:

IV DALIS

GALIOS IR DAŽNIO VALDYMAS IR REZERVAI

1 ANTRAŠTINĖ DALIS

EKSPLOATAVIMO SUTARTYS

118 straipsnis

Sinchroninių zonų eksploatavimo sutartys

1.   Per dvylika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO drauge parengia bendrus pasiūlymus dėl:

2.   Visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO 6 straipsnio 3 dalies d punkte išvardytas metodikas ir sąlygas pateikia tvirtinti visoms atitinkamos sinchroninės zonos reguliavimo institucijoms. Patvirtinus šias metodikas ir sąlygas, visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO per mėnesį sudaro sinchroninės zonos eksploatavimo sutartį; ši sutartis įsigalioja per tris mėnesius po metodikų ir sąlygų patvirtinimo.

119 straipsnis

LFC blokų eksploatavimo sutartys

1.   Per dvylika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo visi kiekvieno LFC bloko PSO drauge parengia bendrus pasiūlymus dėl:

2.   Visi kiekvieno LFC bloko PSO 6 straipsnio 3 dalies d punkte išvardytas metodikas ir sąlygas pateikia tvirtinti visoms atitinkamo LFC bloko reguliavimo institucijoms. Patvirtinus šias metodikas ir sąlygas, visi kiekvieno LFC bloko PSO per mėnesį sudaro LFC bloko eksploatavimo sutartį; ši sutartis įsigalioja per tris mėnesius po metodikų ir sąlygų patvirtinimo.

120 straipsnis

LFC rajono eksploatavimo sutartis

Per dvylika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo visi kiekvieno LFC rajono PSO parengia LFC rajono eksploatavimo sutartį, kurioje nustatomi bent šie dalykai:

121 straipsnis

Stebimojo rajono eksploatavimo sutartis

Per dvylika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo visi kiekvieno stebimojo rajono PSO parengia stebimojo rajono eksploatavimo sutartį, kurioje nustatoma bent tai, kaip pagal 141 straipsnio 7 dalį paskirstomos to paties stebimojo rajono PSO pareigos.

122 straipsnis

Disbalanso pasiskirstymo nustatymo sutartis

Visi PSO, dalyvaujantys vykdant tą patį disbalanso pasiskirstymo nustatymo procesą, parengia disbalanso pasiskirstymo nustatymo sutartį, kurioje nustatomos bent PSO funkcijos ir pareigos pagal 149 straipsnio 3 dalį.

123 straipsnis

FRR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius sutartis

Visi PSO, dalyvaujantys tame pačiame FRR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius procese, parengia FRR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius sutartį, kurioje nustatomos bent PSO funkcijos ir pareigos pagal 149 straipsnio 3 dalį.

124 straipsnis

RR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius sutartis

Visi PSO, dalyvaujantys tame pačiame RR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius procese, parengia RR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius sutartį, kurioje nustatomos bent PSO funkcijos ir pareigos pagal 149 straipsnio 3 dalį.

125 straipsnis

Dalijimosi rezervais sutartis

Visi PSO, dalyvaujantys tame pačiame dalijimosi FCR, FRR arba RR procese, parengia dalijimosi rezervais sutartį, kurioje nustatomi bent šie dalykai:

126 straipsnis

Keitimosi rezervais sutartis

Visi PSO, dalyvaujantys tame pačiame FCR, FRR arba RR mainų procese, parengia keitimosi rezervais sutartį, kurioje nustatomi bent šie dalykai:

2 ANTRAŠTINĖ DALIS

DAŽNIO PALAIKYMO KOKYBĖ

127 straipsnis

Dažnio palaikymo kokybės nustatymo ir tikslinis parametrai

1.   Dažnio palaikymo kokybės nustatymo parametrai yra šie:

2.   Visų sinchroninių zonų vardinis dažnis turi būti 50 Hz.

3.   1 pastraipoje išvardytų dažnio palaikymo kokybės nustatymo parametrų numatytosios vertės yra įrašytos į III priedo 1 lentelę.

4.   Dažnio palaikymo kokybės tikslinis parametras yra didžiausias kiekvienos sinchroninės zonos ne standartinio dažnio diapazono minučių skaičius per metus, o kiekvienos sinchroninės zonos numatytosios vertės turi būti tokios, kokios įrašytos į III priedo 2 lentelę.

5.   Turi būti laikomasi į III priedo 1 lentelę įrašytų dažnio palaikymo kokybės nustatymo parametrų verčių ir į III priedo 2 lentelę įrašytų dažnio palaikymo kokybės tikslinių parametrų verčių, nebent visi sinchroninės zonos PSO pagal 6, 7 ir 8 dalis pasiūlytų kitokias vertes.

6.   Visi žemyninės Europos ir Šiaurės Europos sinchroninių zonų PSO turi teisę sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje siūlyti kitokias šių parametrų vertes nei į III priedo 1 ir 2 lenteles įrašytos vertės:

7.   Visi Didžiosios Britanijos ir Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninių zonų PSO turi teisę sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje siūlyti kitokias šių parametrų vertes nei į III priedo 1 ir 2 lenteles įrašytos vertės:

8.   Siūlymas pagal 6 ir 7 dalis keisti vertes turi būti grindžiamas bent per vienus metus užregistruotų elektros sistemos dažnio verčių įvertinimu bei sinchroninės zonos raida ir turi atitikti šias sąlygas: