4.7.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 171/134

(1)

Atlikus antisubsidijų tyrimą (toliau – pradinis tyrimas) Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 452/2011 (2) tam tikram importuojam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės plonam kreidiniam popieriui nustatė galutinį kompensacinį muitą.

(2)

Atlikus antidempingo tyrimą Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 451/2011 (3) tam tikram importuojam KLR kilmės plonam kreidiniam popieriui taip pat nustatė galutinį antidempingo muitą.

(3)

Nustatytos kompensacinės priemonės – 4–12 % normos ad valorem muitas iš atskirai įvardytų eksportuotojų importuojamam produktui ir 12 % normos muitas iš kitų bendrovių importuojamam produktui.

(4)

2011 m. rugpjūčio 8 d. Kinijos gamintojai „Gold East Paper Co. Ltd.“ ir „Gold Huasheng Paper Co. Ltd.“ (toliau – APP grupė) pateikė prašymą panaikinti Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 451/2011 ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 452/2011 tiek, kiek jie susiję su pareiškėjais (4). 2014 m. rugsėjo 11 d. Bendrojo Teismo trečioji kolegija atmetė abu ieškinius.

(5)

Paskelbus pranešimą (5) apie artėjančią galiojančių kompensacinių priemonių, taikomų tam tikram importuojamam KLR kilmės plonam kreidiniam popieriui, galiojimo pabaigą, Komisija gavo prašymą inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(6)

Prašymą pateikė penki Sąjungos gamintojai („Arctic Paper Grycksbo AB“, „Burgo Group SpA“, „Fedrigoni SpA“, „Lecta Group“ ir „Sappi Europe SA“) (toliau – pareiškėjas), kurie pagamina daugiau nei 25 % viso plono kreidinio popieriaus Sąjungoje.

(7)

Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui subsidijavimas veikiausiai tęstųsi ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai pasikartotų.

(8)

Nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti, Komisija 2016 m. gegužės 13 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (6) paskelbtu pranešimu (toliau – pranešimas apie inicijavimą) pranešė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(9)

2016 m. gegužės 13 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (7) Komisija taip pat pranešė inicijuojanti galutinių antidempingo priemonių, taikomų tam tikram į Sąjungą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plonam kreidiniam popieriui, galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (8) 11 straipsnio 2 dalį.

(10)

Komisija, prieš inicijuodama priemonių galiojimo termino peržiūrą, pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalį ir 33 straipsnio a punktą Kinijos Vyriausybei (toliau – KV) pranešė gavusi tinkamai pagrįstą prašymą atlikti peržiūrą ir paragino KV dalyvauti konsultacijose, siekdama išsiaiškinti su prašymo atlikti peržiūrą turiniu susijusią padėtį ir priimti abi šalis tenkinantį sprendimą. KV priėmė pasiūlymą konsultuotis ir konsultacijos surengtos 2016 m. gegužės 11 d. Konsultacijose buvo deramai atsižvelgta į KLR valdžios institucijų pateiktas pastabas. Tačiau nepavyko priimti abi šalis tenkinančio sprendimo.

(11)

Atliekant subsidijavimo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą nagrinėtas 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(12)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, žinomiems importuotojams ir naudotojams Sąjungoje, taip pat Kinijos valdžios institucijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(13)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytus terminus raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Visoms to prašiusioms suinteresuotosioms šalims surengtas klausymas dalyvaujant Komisijai.

(14)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(15)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų 36 žinomų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(16)

Vienas KLR eksportuojančių gamintojų grupė pateikė pranešimo apie inicijavimą I priede atrankai atlikti prašomą informaciją (9). Per 2016 m. birželio 8 d. klausymą ta pati eksportuojančių gamintojų grupė pranešė Komisijai neketinanti pateikti klausymo atsakymų. Atsisakymą pateikti informaciją ši grupė aiškinto tuo, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nevykdė pardavimo eksportui į Sąjungos rinką, ir sudėtinga grupės struktūra.

(17)

Visiems žinomiems susijusiems eksportuojantiems gamintojams ir KLR valdžios institucijoms buvo pranešta apie nebendradarbiavimo pasekmes ir apie tai, kad pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį Komisija savo išvadas gali grįsti geriausiais turimais faktais.

(18)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalį Komisija gamintojus atrinko pagal didžiausią tipišką pardavimo ir gamybos apimtį, kartu atsižvelgdama į geografinį pasiskirstymą. Preliminariai atrinktos trys Sąjungos gamintojų grupės. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Vienas iš preliminariai atrinktų Sąjungos gamintojų pranešė Komisijai negalėsiantis pateikti klausimyno atsakymų. Be to, Komisijai buvo patikslinta, kad kitos dvi atrinktos šalys – tai iš kelių gamintojų susidedančios grupės. Taigi Komisija peržiūrėjo atrinktų šalių sąrašą ir nebendradarbiaujantį gamintoją pakeitė kitu didžiausiu pagal pardavimo ir gamybos apimtį gamintoju, be to, atrinko didžiausius gamintojus iš kitų dviejų preliminariai atrinktų gamintojų grupių. Per nustatytą terminą negavusi pastabų dėl pakeisto atrinktų bendrovių sąrašo, Komisija jį patvirtino. Galiausiai atrinktos bendrovės per peržiūros tiriamąjį laikotarpį pagamino daugiau kaip 30 % visos Sąjungos produkcijos, todėl jos laikytos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(19)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(20)

Komisija susisiekė su penkiais galimais importuotojais, tačiau nė vienas jų neužpildė atrankos formos.

(21)

2016 m. gegužės 13 d. Komisija išsiuntė klausimyną Kinijos Vyriausybei (KV), įskaitant specialius klausimynus, skirtus bankams „China Development Bank“, „Export Import Bank of China“ (EXIM) ir „Agricultural Bank of China“ ir Kinijos eksporto ir kreditų draudimo bendrovei („Sinosure“), nes, kaip nurodyta prašyme ir (arba) per pradinį tyrimą, jie teikė paskolas ir finansines paslaugas plono kreidinio popieriaus pramonei. Be to, KV buvo paprašyta persiųsti bankams skirtą klausimyną bet kokioms kitoms finansų įstaigoms, kurios, kaip žinoma KV, teikė paskolas nagrinėjamajai pramonei.

(22)

2016 m. birželio 24 d. Komisija KV klausimyno atsakymus. Nė viena išvardyta finansų įstaiga Komisijai atsakymų nepateikė.

(23)

2016 m. rugsėjo 2 d. Komisija KV nusiuntė raštą dėl informacijos neišsamumo. KV paprašė pratęsti terminą šiam raštui dėl informacijos neišsamumo atsakyti. 2016 m. rugsėjo 23 d. KV pranešė Komisijai nusprendusi neatsakyti į raštą dėl informacijos neišsamumo ir patvirtino, kad per tyrimą daugiau nebendradarbiaus.

(24)

2016 m. spalio 7 d. verbaline nota Komisija pranešė KLR valdžios institucijoms, kad KV nebendradarbiaujant Komisija pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį savo išvadas ketino pagrįsti geriausiais turimais faktais. Ji taip pat pažymėjo, kad turimais faktais pagrįstos išvados gali būti mažiau palankios nei KV bendradarbiavimo atveju.

(25)

Klausimynai nesiųsti eksportuojantiems gamintojams, kurie neatsakė į pranešime apie inicijavimą pateiktą Komisijos prašymą. Komisija nenusiuntė klausimyno ir 16 konstatuojamojoje dalyje minėtam Kinijos eksportuojančiam gamintojui, nes jis jau buvo pranešęs, kad atsakymų neteiks.

(26)

Komisija klausimynus nusiuntė trims atrinktiems Sąjungos gamintojams ir iš visų jų gavo atsakymus.

(27)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą priemonių galiojimo termino peržiūros išvadoms dėl subsidijavimo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 26 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių Sąjungos bendrovių patalpose:

(28)

Nagrinėjamasis produktas – tam tikras KLR kilmės plonas kreidinis popierius (toliau – PKP) – iš vienos ar abiejų pusių dengtas popierius ar kartonas (išskyrus kraftpopierį ar kraftkartonį), lakštais ar ritiniais, kurio gramatūra ne mažesnė nei 70 g/m2, bet ne didesnė nei 400 g/m2 ir kurio šviesumas daugiau nei 84 (matuojant pagal ISO 2470–1) (toliau – peržiūrimasis produktas), kurio KN kodai šiuo metu yra ex 4810 13 00, ex 4810 14 00, ex 4810 19 00, ex 4810 22 00, ex 4810 29 30, ex 4810 29 80, ex 4810 99 10 ir ex 4810 99 80 (TARIC kodai 4810130020, 4810140020, 4810190020, 4810220020, 4810293020, 4810298020, 4810991020 ir 4810998020).

(29)

Nagrinėjamajam produktui nepriskiriami:

(30)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(31)

Komisija padarė išvadą, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte.

(32)

Remdamasi pagrindinio reglamento 18 straipsniu ir kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad, pasibaigus taikomų muitų galiojimui, subsidijavimas tęstųsi.

(33)

Kaip paaiškinta pirmiau, pradžioje KV bendradarbiavo su Komisija ir atsakė į klausimyną. Tačiau atsakymai buvo labai neišsamūs, todėl 2016 m. rugsėjo 2 d. išsiųstas raštas dėl informacijos neišsamumo. Gavusi raštą dėl informacijos neišsamumo KV 2016 m. rugsėjo 23 d. pranešė Komisijai savo sprendimą nebebendradarbiauti. Taigi Komisija iš KV gavo tik nedaug informacijos, kuri buvo nepatikrinta.

(34)

Komisija negavo jokių atsakymų į specialius klausimynus, skirtus bankams „China Development Bank“, EXIM, „Agricultural Bank of China“, bendrovei „Sinosure“ ar kitoms finansų ar draudimo įstaigoms, kurias KV žinotų kaip teikusias paskolas plono kreidinio popieriaus pramonei.

(35)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie nebendradarbiavimo pasekmes ir suteikė galimybę pateikti pastabų. Pastabų negauta. Pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį Komisija manė, kad norint išnagrinėti, ar tęsiama KLR popieriaus pramonės subsidijavimo praktika, reikia naudotis geriausiais turimais faktais.

(36)

Dėl turimų faktų naudojimo Apeliacinis komitetas priminė, kad pagal SKP sutarties 12 straipsnio 12.7 dalį turimais faktais leidžiama naudotis tik tada, kai siekiant padaryti tikslią išvadą dėl subsidijavimo ar žalos reikia pakeisti informaciją, kurios gali trūkti. Apeliacinis komitetas paaiškino, kad „turi būti sąsaja tarp „reikalingos informacijos“, kurios trūksta, ir konkrečių „turimų faktų“, kuriais grindžiama išvada pagal 12 straipsnio 12.7 dalį.“ Todėl, „kad padarytų tikslią išvadą, tyrimą atliekanti institucija privalo naudoti tuos „turimus faktus“, kuriais pagrįstai pakeičiama suinteresuotosios šalies nepateikta informacija.“ Apeliacinis komitetas taip pat paaiškino, kad „turimi faktai“ reiškia tuos faktus, kuriuos žino tyrimą atliekanti institucija ir kurie yra jos raštiškuose įrašuose. Kadangi išvados pagal 12 straipsnio 12.7 dalį turi būti daromos remiantis „turimais faktais“, „jos negali būti padarytos remiantis nefaktinėmis prielaidomis ar spekuliacijomis“. Be to, nustatydama motyvus ir vertindama, kuriais turimais faktais galima pagrįstai pakeisti trūkstamą informaciją, tyrimą atliekanti institucija „privalo atsižvelgti į visus pagrįstus įrašuose turimus faktus“. Apeliacinis komitetas paaiškino, kad siekdama nustatyti, „kokiais pagrįstai faktais galima pakeisti trūkstamą „reikalingą informaciją“, tyrimą atliekanti institucija „turi nustatyti motyvus ir juos įvertinti“. Jei tyrimą atliekančiai institucijai žinomi keli turimi faktai, iš kurių ji turi rinktis, „atrodo, natūralu, kad nustatant motyvus ir juos įvertinant būtų atliekamas tam tikras palyginimas“. „Turimų faktų“ palyginimas, kurį reikia atlikti, ir jo galima forma priklauso nuo konkrečių tam tikro atvejo aplinkybių, įskaitant įrašuose turimų įrodymų pobūdžio, kokybės ir apimties, ir konkrečių padarytinų išvadų. Būtinų paaiškinimų ir analizės pobūdis ir apimtis tikrai skirsis nelygu išvada (10).

(37)

Atitinkamai Komisija analizuodama naudojosi visais jos turimais faktais, tiksliau:

(38)

Kadangi KV ir pirmiau minėti eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija nusprendė nagrinėti, ar subsidijavimas tęsėsi, toliau nurodytu būdu. Pirma, Komisija nagrinėjo, ar per pradinį tyrimą kompensuojamomis laikytos subsidijos toliau davė naudos plono kreidinio popieriaus pramonei. Tada Komisija išanalizavo, ar plono kreidinio popieriaus pramonė naudojosi naujomis subsidijomis, kaip teigta prašyme (t. y. subsidijomis, kurios per pradinį tyrimą nebuvo laikytos kompensuojamomis). Komisija nusprendė, kad atsižvelgiant į išvadas, kad subsidijavimas daugeliu per pradinį tyrimą kompensuojamomis laikytų subsidijų ir naujų subsidijų atžvilgiu tęsėsi, nereikia nagrinėti visų kitų taikomų subsidijų, kurias nurodė skundo pateikėjas. Iš tiesų, Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį turėtų nagrinėti, ar yra įrodymų, kad subsidijavimas tęsiamas, nepaisant subsidijavimo sumos.

(39)

Per pradinį tyrimą Komisija nustatė, kad APP grupės (16) pagal šią priemonę gautų subsidijų ad valorem suma buvo 5,37 %, o „Chenming“ grupės (17) – 1,26 %.

(40)

Pirmiausia Komisija nagrinėjo, ar lengvatinis skolinimas yra dalis KV centriniu lygmeniu vykdomo planavimo, kuriuo siekiama skatinti popieriaus gamybos pramonės vystymąsi, įgyvendinimo, kaip buvo nustatyta per pradinį tyrimą.

(41)

Komisijos nagrinėta plono kreidinio popieriaus pramonė priklauso platesnei popieriaus pramonės kategorijai, dar vadinamai popieriaus gamybos pramone. Pareiškėjas teigė, kad KV ir toliau labai subsidijuoja savo popieriaus pramonę, ir nurodė keletą politikos ir planavimo dokumentų bei teisės aktų, kuriais grindžiamas valstybės paramos šiam pramonės sektoriui tęsimas.

(42)

Per pradinį tyrimą Komisija nustatė, kad popieriaus pramonei yra parengti konkretūs politikos planai. Tokiuose planuose nustatyta, kad Vyriausybės institucijos turi atidžiai stebėti popieriaus pramonės veiklą ir įgyvendinti konkrečią politiką (pvz., įgyvendinimo dekretus) politikos planų tikslams pasiekti. Be to, atliekant tyrimą nustatyta, kad konkrečiuose politikos planuose numatytas lengvatinis skolinimas popieriaus gamybos pramonei.

(43)

Per dabartinį tyrimą Komisija nustatė, kad KLR finansų rinka ir toliau kraipoma dėl KV kišimosi. Šiame priemonių galiojimo termino peržiūros tyrime paisoma per pradinį tyrimą galiojusiais Vyriausybės planais pagrįstų pradinio tyrimo išvadų. Tiek per PTL taikytame 12-ajame penkmečio plane (18), tiek ankstesniame 11-ajame penkmečio plane vis dar nurodoma, kad popieriaus pramonė yra skatinamoji pramonė.

(44)

13-asis penkmečio planas (2016–2020 m.) apima laikotarpį po peržiūros tiriamojo laikotarpio, tačiau jame patvirtinama, kad subsidijavimas bus tęsiamas ir ateityje. Iš tiesų 13-ajame penkmečio plane popieriaus pramonė išskiriama kaip skatinamoji pramonė.

(45)

Per pradinį tyrimą Komisija, remdamasi Valstybės tarybos sprendimu Nr. 40 (19) (toliau – Sprendimas Nr. 40), nustatė, kad šis dokumentas yra Valstybės tarybos, t. y. aukščiausios KLR administracinės įstaigos, įsakymas, todėl yra teisiškai privalomas kitoms viešosioms įstaigoms ir ekonominės veiklos vykdytojams. Jame pramonės sektoriai skirstomi į skatinamuosius, ribojamuosius ir likviduotuosius projektus. Šis dokumentas – tai privalomas pramonės politikos dokumentas, kuriame parodoma, kaip KV laikosi politikos remti įmonių grupes ar pramonės sektorius, kaip antai popieriaus pramonę, kurie žinyne įvardijami skatinamaisiais pramonės sektoriais. Remdamasi per šį tyrimą KV pateikta informacija Komisija patvirtino, kad Sprendimas Nr. 40 tebegalioja.

(46)

Skatinamiesiems pramonės sektoriams priskiriami iš viso 26 pramonės sektoriai, kurie sudaro tik dalį Kinijos ekonomikos. Be to, tik tam tikra šių 26 pramonės sektorių veikla įvardijama skatinamąja. Sprendimo Nr. 40 17 straipsnyje taip pat nurodoma, kad skatinamiesiems investicijų projektams suteikiama konkreti nauda ir paskatos (finansinė parama, atleidimas nuo importo muito, atleidimas nuo PVM, atleidimas nuo mokesčių). Dėl ribojamųjų ir likviduotųjų projektų, pagal Sprendimą Nr. 40 valstybės valdžios institucijoms suteikiami įgaliojimai tiesiogiai kištis ir reguliuoti rinką. Iš tikrųjų pagal 18 ir 19 straipsnius atitinkamai valdžios institucijai nurodoma nebeleisti finansų įstaigoms teikti paskolas; taip pat Valstybės kainų administraciniam departamentui nurodoma didinti elektros kainą ir duoti nurodymus elektros tiekimo bendrovėms nebetiekti elektros tokiems ribojamiesiems ir likviduotiesiems projektams. Todėl akivaizdu, kad Sprendime Nr. 40 nustatomos privalomosios taisyklės ir nurodymai visoms ekonominėms institucijoms ir subjektams, t. y. nurodymai skatinti ir remti skatinamuosius pramonės sektorius, vienas kurių – popieriaus gamybos pramonė.

(47)

Per dabartinį tyrimą Komisija nustatė, kad ne viename politikos dokumente popieriaus pramonė aiškiai nurodoma kaip skatinamoji pramonė. Visų pirma tai 12-asis popieriaus pramonės penkmečio planas. Šis planas įgyvendinamas Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos išleista 12-ąja pramonės technologijų inovacijų penkmečio programa. Programoje taip pat nurodoma skatinti „popieriaus ir susijusių pramonės sektorių pertvarkymą ir atnaujinimą“. Panašiai minėtame Sprendime Nr. 40 nurodoma remti popieriaus pramonės vystymąsi ir modernizavimą. Taigi, vietoje bendro pobūdžio pareiškimų dėl skatinimo, šiuose politikos planuose subjektams nurodoma laikytis viešosios politikos tikslo remti plono kreidinio popieriaus pramonės vystymąsi.

(48)

Be to, 2007 m. popieriaus gamybos pramonės vystymosi politikos dokumente (toliau – 2007 m. popieriaus gamybos planas) popieriaus gamybos pramonei nustatytos konkrečios sąlygos, gairės ir tikslai. Kaip nustatyta per pradinį tyrimą, 2007 m. popieriaus gamybos plane apibūdinta Kinijos popieriaus gamybos pramonės būklė (pvz., įmonių skaičius, gamyba, vartojimas ir eksportas, naudotų žaliavų rūšių statistiniai duomenys). Plane išdėstyta popieriaus gamybos pramonės politika ir tikslai, susiję su pramonės sektoriaus planu, žaliavų naudojimu, technologijų ir įrangos naudojimu, produkto struktūra ir popieriaus gamintojų organizacine struktūra. Dokumente taip pat nustatyti priskyrimo šiam pramonės sektoriui kriterijai, nes jame nustatomi konkretūs popieriaus gamybos pramonės sektoriaus turto ir įsipareigojimų santykio reikalavimai, konkretūs popieriaus gamybos pramonės sektoriaus kredito reitingai ir konkretūs masto ekonomijos, rinkos dalies santykių, energijos ir vandens suvartojimo tikslai, kuriuos turi pasiekti bendrovės. Plane įmonės raginamos vystymosi planus rengti remiantis 2007 m. popieriaus gamybos planu. Be to, vietos provincijoms ir regionams nurodoma dalyvauti įgyvendinant planą, o visas skyrius skirtas investicijoms į popieriaus gamybos pramonės sektorių ir jo finansavimui. Dėl to būtina pažymėti, kad plane aiškiai nurodoma, jog finansų įstaigos neturi teikti paskolų projektams, kurie neatitinka šių nurodymų. Taigi, 2007 m. popieriaus gamybos planas yra konkreti valstybės priemonė Kinijos popieriaus gamybos pramonės sektoriui reguliuoti ir ją galima vertinti tik kaip privalomą pramonės politikos priemonę, kurią turi praktiškai įgyvendinti Kinijos susijusios suinteresuotosios šalys (valstybės valdžios institucijos, finansų įstaigos ir gamintojai). Kadangi 12-ajame ir 13-ajame penkmečio planuose popieriaus pramonė toliau vadinama skatinamąja ir nepateiktas joks dokumentas, parengtas po 2007 m. popieriaus gamybos plano ar jį keičiantis, ar toks dokumentas nerastas, Komisija padarė išvadą, kad 2007 m. popieriaus gamybos planas tebegalioja.

(49)

Be to, bendruoju lygmeniu, 2015 m. Komercinės bankininkystės įstatymo Nr. 34 34 straipsnyje teigiama: „komerciniai bankai skolinimo veiklą vykdo vadovaudamiesi nacionalinio ekonominio ir socialinio vystymosi poreikiais ir valstybės pramonės politikos gairėmis.“ Tai reiškia, kad paskolos, kurias PKP gamintojai gavo iš valstybės bankų ir kitų finansų įstaigų, suteiktos vadovaujantis Vyriausybės nurodymais ir viešosios politikos tikslais.

(50)

Pagaliau Komisija priminė per pradinį tyrimą padarytas išvadas dėl Nacionalinės vystymosi ir reformų komisijos (toliau – NVRK) vaidmens. NVRK yra Valstybės tarybos agentūra, kuri koordinuoja makroekonominę politiką ir valdo Vyriausybės investicijas. Valstybės taryba, t. y. aukščiausio lygio administracinė įstaiga, išleido, inter alia, 2007 m. popieriaus gamybos planą, kurio NVRK turi laikytis. Per pradinį tyrimą taip pat nustatyta, kad NVRK reguliariai renka bendrovių išsamią informaciją. Iš sisteminio mechanizmo, skirto rinkti su bendrovėmis susijusius duomenis, kurie naudojami Vyriausybės planuose ir projektuose, matyti, kad tokie planai ir projektai laikomi svarbia valstybės pramonės politikos dedamąja.

(51)

Vadinasi, finansų įstaigos, priimdamos bet kokį sprendimą dėl popieriaus pramonės (taigi, įskaitant plono kreidinio popieriaus pramonę), ir toliau atsižvelgia į tai, kad reikia siekti susijusiuose politikos planuose nurodytų tikslų.

(52)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija nustatė, kad per PTL toliau būta tuose planuose ir dokumentuose nustatytų konkrečių politikos tikslų ir paramos plono kreidinio popieriaus pramonei sąsajų. Plono kreidinio popieriaus pramonė laikoma pagrindiniu, strateginiu pramonės sektoriumi, kurio vystymosi valstybė aktyviai siekia kaip viešosios politinio tikslo, be kita ko, užtikrindama lengvatinį skolinimą.

(53)

Per pradinį tyrimą (20) Komisija padarė išvadą, kad Kinijos finansų rinką iškreipė Vyriausybės kišimasis, o nevyriausybinių bankų ir kitų finansų įstaigų taikomos palūkanų normos veikiausiai buvo derinamos su Vyriausybės nustatytomis palūkanų normomis. Per tyrimą taip pat nepaaiškėjo jokių naujų aspektų, kurie šiai išvadai prieštarautų. Be to, per dabartinį tyrimą KV nepateikė jokių įrodymų, kad padėtis būtų pasikeitusi.

Prašyme teigta, kad KV toliau subsidijuoja plono kreidinio popieriaus pramonę teikdama lengvatinės politikos paskolas. Komisija primena, kad remiantis PPO apeliaciniu komitetu, ar valstybės įmonė yra viešoji įstaiga, nustatoma pagal šiuos kriterijus: „Svarbiau ne tai, kaip subjektas naudojasi įgaliojimais vykdyti Vyriausybės funkcijas, o tai, kad šie įgaliojimai jam suteikti. Vyriausybė (siaurąja prasme) gali suteikti subjektams įgaliojimų įvairiais būdais. Todėl norint įrodyti, kad konkrečiam subjektui tokie įgaliojimai suteikti, gali prireikti įvairių įrodymų. Įrodymai, kad subjektas faktiškai vykdo Vyriausybės funkcijas, gali būti laikomas įrodymu, kad jam suteikti ar pavesti Vyriausybės įgaliojimai, ypač jei šie įrodymai patvirtina, kad ši praktika tvari ir sisteminga. Mūsų nuomone, įrodymai, kad Vyriausybė vykdo reikšmingą subjekto arba jo veiklos kontrolę, tam tikromis aplinkybėmis gali būti naudojami kaip įrodymas, kad tas subjektas turi Vyriausybės įgaliojimų ir jais naudojasi Vyriausybės funkcijoms atlikti. Vis dėlto pabrėžiame, kad, išskyrus tuos atvejus, kai įgaliojimai tiesiogiai perduodami teisiniu dokumentu, vien oficialių sąsajų tarp subjekto ir Vyriausybės (siaurąja prasme), tikėtina, nepakaks, kad būtų nustatyta, kad subjektas turi Vyriausybės įgaliojimų. Todėl, pvz., vien tai, kad Vyriausybė yra subjekto didžiausias akcininkas, neįrodo, kad ji vykdo reikšmingą jo veiklos kontrolę ar kad ji yra suteikusi subjektui Vyriausybės įgaliojimų. Vis dėlto kai kuriais atvejais, jei remiantis įrodymais matyti, kad yra daug oficialių Vyriausybės kontrolės požymių, ir taip pat yra įrodymų, kad tokia kontrolė reikšmingai taikoma, remiantis tokiais įrodymais galima daryti išvadą, kad atitinkamas subjektas naudojasi Vyriausybės įgaliojimais“ (21). Šiuo atveju, kaip paaiškinta toliau, išvada, kad lengvatines paskolas teikiantys valstybės bankai naudojasi įgaliojimais vykdyti Vyriausybės funkcijas, yra paremta geriausiais turimais faktais, susijusiais su valstybės nuosavybės teisėmis, oficialiais Vyriausybės kontrolės požymiais ir įrodymais, kad KV toliau vykdo reikšmingą šių bankų veiklos kontrolę.

(54)

Remdamasi turima informacija Komisija nustatė, kad dauguma pagrindinių bankų ir toliau buvo valstybės nuosavybės bankai. KV pateikė informacijos, kad ji yra pagrindinė keturių didžiausių KLR bankų akcininkė: „Industrial and Commercial Bank of China“ (ICBC), „Bank of China“ (BOC), „China Construction Bank“ (CCB) ir „Agricultural Bank of China“ (ABC). KV tvirtino, kad jai priklauso mažiau nei 50 % „Bank of Communications“ akcijų. Per naujausius tyrimus, kaip antai per saulės baterijų plokščių priemonių galiojimo termino peržiūrą, Komisija nustatė, kad dėl netiesiogiai priklausančių akcijų „Bank of Communications“ yra valstybės kontroliuojamas bankas (22).

(55)

Be to, remdamasi ta pačia informacija Komisija padarė išvadą, kad būta oficialių Vyriausybės kontrolės požymių valstybės bankuose. Pavyzdžiui, EXIM viešosios politikos įgaliojimai nustatyti Valstybės tarybos paskelbtame „Pranešime dėl „Export-Import Bank of China“ įsteigimo“ ir EXIM įstatuose. Valstybei priklauso 100 % EXIM akcijų, jį kontroliuoja skirdama jo stebėtojų tarybos narius. Šie nariai per EXIM posėdžius atstovauja valstybės interesams, įskaitant politinius. Direktorių valdybos nėra. Valstybė tiesiogiai skiria EXIM vadovybę (23). Banko interneto svetainėje (24) nurodyta, kad EXIM „remia Kinijos užsienio prakybą, investicijas ir tarptautinį ekonominį bendradarbiavimą“ ir kad „yra įsipareigojęs didinti finansinę paramą pagrindiniams sektoriams ir silpnoms Kinijos ekonomikos grandims, kad užtikrintų tvarų ir sveiką ekonominį ir socialinį vystymąsi“.

(56)

Nors KV tvirtina, kad valstybės bankai nėra viešosios įstaigos ir kad skolinimo ir indėlių palūkanų normų rinka yra liberalizuota, nėra įrodymų, kad KLR būtų vykdyta esminė bankų sektoriaus reforma, pagal kurią būtų sukurta labiau rinka grįsta paskolų teikimo sistema. Iš tiesų per naujausius tyrimus Komisija priėjo prie priešingų išvadų (25).

(57)

Nei KV klausimyno atsakymuose, kurie nebuvo patikrinti, nei valstybės bankai ir kitos finansų įstaigos, kurioms buvo skirtas klausimynas, nepateikė pakankamai įrodymų, kad bendrovėms paskolos būtų teikiamos atsižvelgiant į tinkamą kredito reitingo vertinimą. Taigi, Komisija neturėjo informacijos, prieštaraujančios pirmiau padarytai išvadai, kad valstybės bankai remia skatinamuosius pramonės sektorius ir (arba) įgyvendina nacionalinę politiką, kaip minėta 40 ir 52 konstatuojamosiose dalyse.

(58)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija priėjo prie išvados, kad, kaip nustatyta pirmiau teisiniu pagrindu įvardytuose dokumentuose, valstybės bankai, vykdydami Vyriausybės funkcijas, susijusias su popieriaus pramone, siekia konkrečių viešosios politikos tikslų, todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punktą kartu su 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu bei pagal atitinkamą PPO teismo praktiką jie veikė kaip viešosios įstaigos.

(59)

Be to, net jei valstybės bankai nebūtų laikomi viešosiomis įstaigomis, Komisija nustatė, kad būtų laikoma, kad atsižvelgiant į 40 ir 52 konstatuojamosiose dalyse aprašytą teisinį pagrindą jie KV pavedimu ir nurodymu atlieka funkcijas, kurios paprastai pavedamos Vyriausybei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Todėl jų veikla būtų priskiriama KV bet kuriuo atveju. Dėl tų pačių priežasčių kitų finansų įstaigų popieriaus sektoriaus bendrovėms suteiktos paskolos būtų laikomos KV suteiktomis paskolomis.

(60)

Per pradinį tyrimą Komisija nustatė, kad popieriaus pramonė naudojosi lengvatinėmis paskolomis. Komisija nustatė, kad naudos suma yra skirtumas tarp sumos, kurią bendrovė moka už Vyriausybės paskolą, ir sumos, kurią bendrovė mokėtų už panašią rinkoje gautą komercinę paskolą. Tada ši suma paskirstyta visai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų apyvartai. Nustatyta, kad APP grupės pagal šią priemonę gautų subsidijų ad valorem suma buvo 5,37 %, o „Chenming“ grupės – 1,26 %.

(61)

Per dabartinį tyrimą, remdamasi turima informacija, Komisija nustatė, kad nėra jokių požymių, kad KLR plono kreidinio popieriaus gamintojams nebebūtų teikiamos lengvatinės paskolos.

(62)

Komisija pažymi, kad pareiškėjas prašyme ir vėliau pateiktoje informacijoje pateikė eksportuojančių gamintojų, be kita ko, per PTL, gautų paskolų pavyzdžių, tiksliau:

(63)

Kadangi KV ir Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija neturėjo jokios bendrovės lygmens informacijos, kuria remdamasi galėtų nustatyti, kad pareiškėjo nurodytos paskolos buvo suteiktos įprastomis rinkos sąlygomis. Tačiau remdamasi turima informacija Komisija nustatė, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai iš toliau gavo lengvatines paskolas. Iš tikrųjų popieriaus pramonė toliau vadinama skatinamąja pramone. Be to, per naujausius tyrimus Komisija nustatė, kad lengvatinės paskolos skatinamiesiems pramonės sektoriams suteiktos palūkanų normomis, kurios buvo gerokai mažesnės už palūkanų normas, kurios būtų nustatytos, jei finansų rinka nebūtų iškreipta (įskaitant galiojančių kredito reitingų nebuvimą) (26).

(64)

Taigi, kadangi nereikia nustatyti subsidijavimo skiriant lengvatinį skolinimą sumos, Komisija priėjo prie išvados, kad KV toliau teikia lengvatines paskolas palankiomis palūkanų normomis pagal konkrečiuose planuose ir nurodymuose popieriaus pramonei nustatytą politiką. Per PTL popieriaus pramonės bendrovės ir toliau galėjo gauti tiesioginį lėšų pervedimą lengvatinių paskolų forma.

(65)

Kaip nurodyta 40 ir 52 konstatuojamosiose dalyse, finansų įstaigas reglamentuoja keli teisiniai dokumentai, kurie yra konkrečiai skirti popieriaus sektoriaus bendrovėms. Remiantis šiais dokumentais įrodoma, kad finansų įstaigos lengvatines paskolas teikia tik tam tikriems susijusią KV politiką vykdantiems pramonės sektoriams ir (arba) bendrovėms.

(66)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad subsidijos lengvatinio skolinimo forma paprastai nėra skiriamos visai pramonei, o taikomos konkrečiai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. Be to, jokia suinteresuotoji šalis nepateikė jokių įrodymų, kad lengvatinis skolinimas būtų pagrįstas objektyviais kriterijais arba sąlygomis, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte.

(67)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad plono kreidinio popieriaus pramonė toliau gavo subsidijas lengvatinių paskolų forma. Atsižvelgiant į tai, kad buvo skiriamas finansinis įnašas, eksportuojantiems gamintojams buvo teikiama nauda, o subsidija buvo konkreti, ši subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

(68)

Per pradinį tyrimą Komisija nustatė, kad APP grupės gautų subsidijų ad valorem suma buvo 1,22 %, o „Chenming“ grupės – 0,58 %.

(69)

Pagal šią subsidiją bendrovei, gavusiai pažangiųjų ir naujųjų technologijų įmonės pažymėjimą, taikomas sumažintas 15 % pelno mokestis, palyginti su įprastiniu 25 % pelno mokesčiu.

(70)

Ši subsidija pagal KLR įmonių pelno mokesčio įstatymo (Nr. 63 paskelbtas 2007 m. kovo 16 d.) 28 straipsnį ir laikantis administracinių priemonių pažangiųjų ir naujųjų technologijų įmonėms nustatyti taikoma kaip lengvatinis mokesčių režimas. Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas dėl pažangiųjų ir naujųjų technologijų įmonių pelno mokesčio mokėjimo klausimų (Guo Shui Han [2008 m.] Nr. 985) taip pat susijęs su šia schema, jame pateikiama išsami informacija apie schemos įgyvendinimą.

(71)

Bendrovių, norinčių pasinaudoti šia sumažinto pelno mokesčio norma, teisės pasinaudoti kriterijai išvardyti Administracinių priemonių pažangiųjų ir naujųjų technologijų įmonėms nustatyti 10 straipsnyje. Jei bendrovė atitinka visas 10 straipsnyje nustatytas sąlygas, pagal to paties teisės akto 11 straipsnį ji turi pateikti paraišką atitinkamoms valdžios institucijoms.

(72)

Bet kuri bendrovė, ketinanti prašyti taikyti šią sumažinto pelno mokesčio normą, turi užpildyti elektroninę paraišką vietos Mokslo ir technologijų biurui, kuris atliks preliminarų vertinimą. Vėliau vietos Mokslo ir technologijų biuras pateiks rekomendaciją provincijos Mokslo ir technologijų departamentui. Prieš priimdamas sprendimą dėl pažangiųjų ir naujųjų technologijų įmonės pažymėjimo išdavimo departamentas taip pat gali nuspręsti atlikti tyrimą pareiškėjo patalpose.

(73)

Kaip nustatyta per pradinį tyrimą, sumažinto pelno mokesčio norma turėtų būti laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes Vyriausybė negauna pajamų, o bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda. Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ši subsidija toliau laikoma konkrečia, nes pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją suteikianti institucija, teisė gauti sumažinto pelno mokesčio normą suteikiama tik tam tikroms skatinamosiomis įvardijamoms įmonėms ir pramonės sektoriams, pvz., priklausantiems plono kreidinio popieriaus pramonei.

(74)

Nei KV, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė įrodymų, kad plono kreidinio popieriaus pramonė nebesinaudoja šia sumažinto pelno mokesčio norma. Remdamasi pareiškėjo prašyme pateikta informacija ir naujausiais tyrimais (27), taip pat viešai prieinama informacija (28), Komisija nustatė, kad plono kreidinio popieriaus pramonė toliau naudojosi lengvatinio mokesčio politika bendrovėms, kurios yra pripažintos pažangiųjų ar naujųjų technologijų įmonėmis (taigi, įskaitant plono kreidinio popieriaus pramonę).

(75)

Kadangi KV ir Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija neturėjo jokios bendrovės lygmens informacijos, kuria remdamasi galėtų apskaičiuoti per PTL gautos subsidijos sumą. Tačiau atsižvelgdama į naujausias išvadas, padarytas per dabartinį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą, Komisija nemanė, kad reikėtų apskaičiuoti šias sumas.

(76)

Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad ši subsidija toliau laikoma kompensuotina.

(77)

Per pradinį tyrimą Komisija nustatė, kad APP grupės pagal šį lengvatinį mokesčių režimą gautų subsidijų ad valorem suma buvo 0,02 %, o „Chenming“ grupės – 0,05 %.

(78)

KV nustato lengvatinį mokesčių režimą, kuris yra naudingas visoms bendrovėms, pripažintoms vykdančiomis mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) projektus. Toks pripažinimas leidžia bendrovėms, kurios, kurdamos naujas technologijas, naujus produktus ir naujus amatus, patiria MTTP išlaidų, papildomai atskaityti 50 % jų MTTP išlaidų iš jų pelno mokesčio įsipareigojimų. Teisę pasinaudoti turinčioms įmonėms taip pat gali būti atskaitoma 150 % faktinių išlaidų iš jų nematerialiojo MTTP turto išlaidų.

(79)

Lengvatinis mokesčių režimas nustatytas pagal KLR įmonių pelno mokesčio įstatymo (Nr. 63 paskelbtas 2007 m. kovo 16 d.) 30 straipsnio 1 dalį, reglamentų dėl KLR įmonių pelno mokesčio įstatymo įgyvendinimo 95 straipsnį, KLR Valstybės tarybos potvarkį Nr. 512, paskelbtą 2007 m. gruodžio 6 d., ir Pagrindinių sričių vadovą (2007 m. pranešimas Nr. 6).

(80)

Pagal lengvatinį mokesčių režimą nauda suteikiama bendrovėms, kurios pripažintos vykdančiomis MTTP projektus. Schema gali būti taikoma tik naujųjų ir pažangiųjų technologijų sektorių bendrovių, kurios gauna valstybės pirminę paramą, MTTP projektams ir Pažangiųjų technologijų industrializacijos pagal dabartinį plėtros prioritetą pagrindinių sričių vadove, kurį paskelbė Nacionalinė vystymosi ir reformų komisija, išvardytiems projektams.

(81)

Bet kuri bendrovė, ketinanti prašyti taikyti šį lengvatinį mokesčių režimą, vietos Mokslo ir technologijų biurui turi pateikti išsamią informaciją apie MTTP projektus. Išnagrinėjus informaciją mokesčių skyrius paskelbs patvirtinimo pranešimą. Sumą, kuriai taikomas įmonių pelno mokestis, leidžiama sumažinti 50 % nuo faktinių patvirtintų projektų išlaidų.

(82)

Kaip nustatyta per pradinį tyrimą, lengvatinis mokesčių režimas turėtų būti laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes Vyriausybė negauna pajamų, o bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda. Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ši subsidija toliau laikoma konkrečia, nes pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją suteikianti institucija, teisė naudotis šia schema suteikiama tam tikroms skatinamosiomis įvardijamoms įmonėms ir pramonės sektoriams, pvz., priklausantiems plono kreidinio popieriaus pramonei.

(83)

Nei KV, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė įrodymų, kad plono kreidinio popieriaus pramonė nebesinaudoja šiuo lengvatiniu mokesčių režimu. Remdamasi pareiškėjo prašyme pateikta informacija Komisija nustatė, kad plono kreidinio popieriaus pramonė per PTL toliau naudojosi MTTP skirta lengvatinių mokesčių politika. Iš tikrųjų lengvatinis mokesčių režimas ir toliau yra naudingas bendrovėms, kurios yra oficialiai pripažintos pažangiųjų ar naujųjų technologijų įmonėmis.

(84)

Kadangi KV ir Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija neturėjo jokios bendrovės lygmens informacijos, kuria remdamasi galėtų apskaičiuoti per PTL gautos subsidijos sumą. Tačiau atsižvelgdama į naujausias išvadas, padarytas per dabartinį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą, Komisija nemanė, kad reikėtų apskaičiuoti šias sumas.

(85)

Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad ši subsidija toliau laikoma kompensuotina.

(86)

Per pradinį tyrimą Komisija nustatė, kad pagal šią schemą APP grupės gautų subsidijų ad valorem suma buvo 1,34 %, o „Chenming“ grupės – 0,21 %.

(87)

Atleidimas nuo dividendų skirtas KLR įmonėms rezidentėms, kurios yra kitų KLR įmonių rezidenčių akcininkės. Pirmosioms taikomas atleidimas nuo pelno iš pastarųjų įmonių sumokėtų tam tikrų dividendų mokesčio.

(88)

Šis atleidimas nuo dividendų nustatytas KLR įmonių pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnyje ir išsamiau paaiškinamas reglamentų dėl KLR įmonių pelno mokesčio įstatymo įgyvendinimo 83 straipsnyje ir 2007 m. gruodžio 6 d. paskelbtame KLR Valstybės tarybos potvarkyje Nr. 512.

(89)

Pagal šį atleidimą nuo dividendų nauda suteikiama visoms bendrovėms rezidentėms, kurios yra kitų Kinijos įmonių rezidenčių akcininkės.

(90)

Bendrovės šiuo atleidimu nuo dividendų gali pasinaudoti tiesiogiai per mokesčių deklaracijas.

(91)

Per pradinį tyrimą Komisija nustatė, kad šis atleidimas nuo dividendų turėtų būti laikomas subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes Vyriausybė negauna pajamų, o bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda. Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ši subsidija toliau laikoma konkrečia, nes pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją suteikianti institucija, teisė naudotis šia schema suteikiama tik tam tikroms KLR įmonėms rezidentėms, kurios gauna dividendų pajamų iš kitų KLR įmonių rezidenčių, priešingai nei įmonės, kurios investuoja į užsienio įmones.

(92)

Nei KV, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė įrodymų, kad plono kreidinio popieriaus pramonė nebesinaudoja šiuo atleidimu nuo dividendų. Remdamasi pareiškėjo prašyme pateikta informacija ir naujausiais tyrimais (29) Komisija nustatė, kad plono kreidinio popieriaus pramonė toliau naudojosi atleidimu nuo dividendų.

(93)

Kadangi KV ir Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija neturėjo jokios bendrovės lygmens informacijos, kuria remdamasi galėtų apskaičiuoti per PTL gautos subsidijos sumą. Tačiau atsižvelgdama į naujausias išvadas, padarytas per dabartinį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą, Komisija nemanė, kad reikėtų apskaičiuoti šias sumas.

(94)

Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad ši subsidija toliau laikoma kompensuotina.

(95)

Per pradinį tyrimą Komisija nustatė, kad pagal šią priemonę APP grupės gautų subsidijų ad valorem suma buvo 1,17 %, o „Chenming“ grupės – 0,61 %.

(96)

Pagal šią priemonę nauda – užsienio investicijų įmonių ar vietos bendrovių, kurios gali gauti Kinijos valdžios institucijų išduodamą Valstybės skatinamųjų projektų pažymėjimą pagal susijusius investicijų, mokesčių ir muitų teisės aktus, atleidimas nuo PVM ir gamybos priemonių importas be muito.

(97)

PVM ir importo tarifo netaikymas pagrįstas teisinių nuostatų rinkiniu, t. y. Valstybės tarybos aplinkraščiu Nr. 37/1997 dėl mokesčių importuojamai įrangai politikos koregavimo, Finansų ministerijos, Muitinės administracijos ir Valstybės mokesčių inspekcijos pranešimu Nr. 43 [2008 m.], 2006 m. vasario 22 d. NVRK pranešimu Nr. 316/2006 dėl vidaus ar užsienio finansuojamų projektų, kuriuos rengti skatina valstybė, patvirtinamojo rašto tvarkymo aspektų ir 2008 m. užsienio investicijų įmonių ar vidaus įmonių nuo muitų neatleidžiamų prekių importo katalogu.

(98)

Teisė pasinaudoti suteikiama tik tiems pareiškėjams (užsienio investicijų įmonėms ar vidaus įmonėms), kurie gali gauti valstybės skatinamųjų projektų pažymėjimą.

(99)

Pagal 2006 m. vasario 22 d. NVRK pranešimo Nr. 316/2006 dėl vidaus ar užsienio finansuojamų projektų, kuriuos rengti skatina valstybė, patvirtinamojo rašto tvarkymo aspektų I.1 straipsnį vykdant užsienio investicijų projektus, kurie atitinka „Užsienio investicijų pramonės sektorių žinyno ir Užsienio investicijų centriniame ir vakarų regionuose pramonės žinyno skatinamuosius užsienio investicijų projektus su technologijų perdavimu, atleidžiama nuo muitų ir importo PVM, išskyrus Importuojamų prekių, kurioms netaikomas atleidimas nuo mokesčių vykdant užsienio investicijų projektus, žinyne išvardytus projektus“. NVRK išduoda skatinamųjų projektų kategorijos užsienio investicijų projektų, kurių visos investicijos sudaro ne mažiau kaip 30 mln. JAV dolerių, projektų patvirtinamąjį raštą. Provincijos lygmens komisijos ar savivaldybės išduoda skatinamųjų projektų kategorijos užsienio investicijų projektų, kurių visos investicijos sudaro mažiau nei 30 mln. JAV dolerių, projektų patvirtinamąjį raštą. Gavusios skatinamųjų projektų kategorijos projekto patvirtinamąjį raštą bendrovės pateikia pažymėjimus ir kitus paraiškos dokumentus vietos muitinei, kad galėtų būti atleistos nuo importuojamos įrangos muitų ir PVM.

(100)

Per pradinį tyrimą Komisija nustatė, kad PVM ir importo tarifo netaikymas turėtų būti laikomas subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes Vyriausybė negauna pajamų, o bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda. Ši subsidija toliau laikoma konkrečia, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes pagal teisės aktus, kuriais remdamasi veikia subsidijas teikianti valdžios institucija, schema gali naudotis tik tos įmonės, kurios investuoja pagal konkrečias verslo kategorijas, išsamiai apibūdintas teisės aktuose (t. y. užsienio investicijų pramonės sektorių žinyne ir pagrindinių pramonės sektorių, produktų ir technologijų, kuriuos kurti šiuo metu skatina valstybė, žinyne).

(101)

Nei KV, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė įrodymų, kad plono kreidinio popieriaus pramonė nebesinaudoja šiuo PVM ir importo tarifo netaikymu. Remdamasi geriausiais turimais faktais ir visų pirma naujausių tyrimų (30) Komisijos išvadomis dėl šios subsidijos Komisija nustatė, kad plono kreidinio popieriaus pramonė toliau naudojosi PVM ir importo tarifo netaikymu importuojamai įrangai.

(102)

Kadangi KV ir Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija neturėjo jokios bendrovės lygmens informacijos, kuria remdamasi galėtų apskaičiuoti per PTL gautos subsidijos sumą. Tačiau atsižvelgdama į naujausias išvadas, padarytas per dabartinį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą, Komisija nemanė, kad reikėtų apskaičiuoti šias sumas.

(103)

Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad ši subsidija toliau laikoma kompensuotina.

(104)

Per pradinį tyrimą Komisija nustatė, kad pagal šią subsidiją APP grupės gautų subsidijų ad valorem suma buvo 0,03 %, o „Chenming“ grupės – 0,05 %.

(105)

Pagal šią priemonę nauda – užsienio investicijų įmonėms perkant šalies viduje pagamintą įrangą sumokėto PVM atskaita.

(106)

PVM atskaita yra pagrįsta teisinių nuostatų rinkiniu:

(107)

Teisė pasinaudoti suteikiama užsienio investicijų įmonėms, kurios perka šalies viduje pagamintą įrangą ir priklauso skatinamųjų kategorijai.

(108)

Programa skirta grąžinti PVM, kuris sumokamas užsienio investicijų įmonėms perkant šalies viduje pagamintą įrangą, jei ta įranga neįtraukta į nuo mokesčių neatleistinų prekių žinyną ir jei įrangos vertė nėra didesnė už užsienio investicijų įmonėms pagal „Bandomąsias administracines priemones perkant šalies viduje pagamintą įrangą“ taikomą bendrą investicijų sumos ribą.

(109)

Per pradinį tyrimą šia priemone naudojosi visi bendradarbiaujantys gamintojai.

(110)

Per pradinį tyrimą Komisija nustatė, kad PVM atskaita turėtų būti laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes Vyriausybė negauna pajamų, o bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda. Šis subsidija toliau laikoma konkrečiai taikoma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies b punkte, nes subsidija skiriama, jei naudojamos vidaus rinkos, o ne importuotos prekės.

(111)

Nei KV, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė įrodymų, kad plono kreidinio popieriaus pramonė nebesinaudoja šia PVM atskaita ir importo tarifo netaikymu. Remdamasi naujausiais tyrimais (31) Komisija nustatė, kad plono kreidinio popieriaus pramonė toliau naudojosi PVM atskaita įsigyjant šalies viduje pagamintą įrangą.

(112)

Kadangi KV ir Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija neturėjo jokios bendrovės lygmens informacijos, kuria remdamasi galėtų apskaičiuoti per PTL gautos subsidijos sumą. Tačiau atsižvelgdama į naujausias išvadas, padarytas per dabartinį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą, Komisija nemanė, kad reikėtų apskaičiuoti šias sumas.

(113)

Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad ši subsidija toliau laikoma kompensuotina.

(114)

Per pradinį tyrimą Komisija nustatė, kad plono kreidinio popieriaus pramonė naudojosi įvairiomis dotacijų programomis. Tiksliau Komisija per pradinį tyrimą įvertino bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nurodytas penkias programas ir nustatė, kad visos jos yra kompensuotinos. Komisija taip pat atsižvelgė į kitas šešias programas, kurias nurodė bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, tačiau jų nevertino, nes pagal jas teikiama nauda sudarė labai nedidelę sumą.

(115)

Per pradinį tyrimą Komisija nustatė, kad plono kreidinio popieriaus gamintojai naudojosi kai kuriomis dotacijomis pagal KV planus remti popieriaus gamybos pramonę, todėl šios dotacijos turėtų būti laikomos subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes skiriamos lėšos, kurios bendrovėms gavėjoms suteikia naudą.

(116)

Nei KV, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė įrodymų, kad plono kreidinio popieriaus pramonė nebesinaudoja šiomis dotacijomis. Remdamasi pareiškėjo prašyme pateikta informacija ir naujausiais tyrimais (32) Komisija nustatė, kad plono kreidinio popieriaus pramonė kaip skatinamoji pramonė toliau naudojosi dotacijomis.

(117)

Pvz., Komisija, remdamasi 2015 m. metine ataskaita, galėjo nustatyti, kad „Chenming“ grupė 2015 m. iš Vyriausybės gavo 245 mln. CNY vertės dotacijų, kaip matyti iš pelno ir nuostolio ataskaitos. Kita 150 mln. CNY suma nurodyta kaip valstybės banko „China Development Bank“ specialiosios lėšos. Nepateikto jokio išsamesnio suskirstymo, susijusio su gautų dotacijų pobūdžiu ar konkrečiomis sumomis. Visos šios dotacijos 2015 m. sudarė daugiau nei 1 % „Chenming“ grupės apyvartos. Pareiškėjas prašyme taip pat pateikė įrodymų, kad „Chenming“ grupė 2014 m. iš „Financial Bureau of the Shouguang City“ gavo subsidijų, skirtų mokėjimams už kanalizacijos paslaugas atlikti.

(118)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad KV plono kreidinio popieriaus pramonei toliau teikia įvairias dotacijas ir kad KLR plono kreidinio popieriaus gamintojai toliau naudojasi šiomis dotacijomis, ir nereikėjo tiksliai apskaičiuoti suteiktos naudos sumos. Šios dotacijos laikomos konkrečiomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje, ir veikiausiai jos buvo teikiamos ad hoc pagrindu.

(119)

Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad ši subsidija toliau laikoma kompensuotina.

(120)

Per pradinį tyrimą Komisija nustatė, kad naudojant žemės kainų Tailande lyginamąjį dydį APP grupės pagal šią priemonę gautų subsidijų ad valorem suma buvo 2,81 %, o „Chenming“ grupės – 0,69 %.

(121)

Per pradinį tyrimą Komisija nustatė, kad KLR plono kreidinio popieriaus pramonė naudojosi žemės skyrimu ir visų pirma žemės naudojimo teisėmis už mažesnį nei tinkamas atlygį.

(122)

Pareiškėjas prašyme pateikė įrodymų, kad KV plono kreidinio popieriaus pramonei toliau skyrė žemės naudojimo teises už mažesnį nei tinkamas atlygį. Šio tvirtinimo teisinis pagrindas yra šie KV pateikti dokumentai:

(123)

KV atsisakė pateikti duomenų apie faktines žemės naudojimo teisių kainas, veikiančią konkurencingą žemės rinką, kuri, jos teigimu, Kinijoje yra sukurta, ir metodiką, kurios laikomasi valstybei nusavinant ankstesnių naudotojų žemę.

(124)

Pagal Žemės administravimo įstatymo 2 straipsnį visa žemė priklauso Vyriausybei, nes pagal Kinijos Konstituciją ir susijusias teisines nuostatas žemė kolektyvinėmis teisėmis priklauso Kinijos liaudžiai. Žemė negali būti parduodama, tačiau pagal įstatymus galima suteikti žemės naudojimo teises: valstybės valdžios institucijos tokias teises gali suteikti per viešą konkursą, kotiravimą ar aukcioną.

(125)

Per pradinį tyrimą Komisija nustatė, kad KV suteikiamos žemės naudojimo teisės turėtų būti laikomos subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes Vyriausybė suteikia prekių ir bendrovėms gavėjoms tokiu būdu suteikiama nauda.

(126)

Nei KV, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė įrodymų, kad plono kreidinio popieriaus pramonė nebesinaudoja žemės naudojimo teisių suteikimu. Remdamasi pareiškėjo prašyme pateikta informacija, naujausiais tyrimais (33) ir KV klausimyno atsakymuose pateikta informacija, kuri nebuvo patikrinta, Komisija nustatė, kad plono kreidinio popieriaus pramonė per PTL toliau naudojosi žemės skyrimu už mažesnį nei tinkamas atlygį. Remdamasi turima informacija Komisija padarė išvadą, kad už žemės naudojimą mokama kaina toliau buvo subsidijuojama, nes KV nustatyta sistema neveikia pagal rinkos principus. Kadangi popieriaus pramonė per peržiūros tiriamąjį laikotarpį pagal 12-ąjį penkmečio planą buvo laikoma skatinamąja pramone ir pagal 13-ąjį penkmečio planą toliau laikoma skatinamąja pramone, remdamasi turima informacija Komisija nustatė, kad žemė ir toliau skiriama lengvatinėmis sąlygomis. Tai, kad KV skiria žemės naudojimo teises popieriaus pramonei kaip vienai skatinamųjų pramonės šakų, rodo, kad subsidija yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje.

(127)

Kadangi KV ir Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija neturėjo jokios bendrovės lygmens informacijos, kuria remdamasi galėtų apskaičiuoti per PTL gautos subsidijos sumą. Tačiau atsižvelgdama į naujausias išvadas, padarytas per dabartinį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą, Komisija nemanė, kad reikėtų apskaičiuoti šias sumas.

(128)

Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad ši subsidija toliau laikoma kompensuotina.

(129)

Šios programos teisinis pagrindas:

(130)

Remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į tai, kad „Sinosure“ ir KV nebendradarbiavo, Komisija padarė išvadą, kad „Sinosure“ yra viešoji įstaiga, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte. Tiksliau, kaip ir lengvatinio skolinimo atveju, išvada, kad „Sinosure“ naudojasi įgaliojimais vykdyti Vyriausybės funkcijas, yra paremta geriausiais turimais faktais, susijusiais su valstybės nuosavybės teisėmis, oficialiais Vyriausybės kontrolės požymiais ir įrodymais, kad KV toliau vykdo reikšmingą „Sinosure“ veiklos kontrolę.

(131)

Kaip remiantis turima informacija patvirtinta per dabartinį tyrimą, Vyriausybei priklauso visos „Sinosure“ akcijos ir ji vykdo visišką „Sinosure“ finansinę kontrolę. „Sinosure“ priklauso tik valstybei (100 % jos akcijų priklauso Valstybės tarybai). Registruotas 4 mlrd. RMB kapitalas pagal valstybės finansų biudžetą gautas iš eksporto kredito draudimo rizikos kapitalo fondo. Be to, 2011 m. valstybė per nepriklausomą Kinijos turto fondą „China Investment Corporation“ (34) suteikė 20 mlrd. RMB. Įstatuose nurodyta, kad bendrovės kompetentinga verslo įstaiga yra finansų ministerija, ir reikalaujama, kad „Sinosure“ finansines ir apskaitos ataskaitas ir mokestinio biudžeto ataskaitą pateiktų finansų ministerijai išnagrinėti ir patvirtinti.

(132)

Dėl Vyriausybės kontrolės, „Sinosure“ priklauso tik valstybei, todėl direktorių valdybos nėra. Kalbant apie stebėtojų tarybą, visus stebėtojus skiria Valstybės taryba; jie vykdo savo pareigas pagal „svarbių valstybės finansų įstaigų stebėtojų tarybos laikinąjį reglamentą“. Aukštesniojo lygmens „Sinosure“ vadovybę taip pat skiria Vyriausybė. „Sinosure“ interneto svetainėje (35) nurodyta, kad „Sinosure“ pirmininkas yra partijos komiteto sekretorius, o dauguma aukštesnio lygmens vadovybės narių taip pat yra Partijos komiteto nariai.

(133)

„Sinosure“ jau daug metų neskelbia savo metinių ataskaitų (36), įskaitant metines ataskaitas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Tačiau iš jos 2011 m. metinės ataskaitos matyti, kad „Sinosure“ vykdė Vyriausybės funkcijas ir politiką, todėl galima daryti išvadą, kad šis subjektas tiesiogiai atstovauja pačiai Vyriausybei. „Sinosure“ 2011 m. metinėje ataskaitoje yra keletas su šiuo klausimu susijusių teiginių, t. y.: „Sinosure“„aktyviai atliko ECA politikos funkcijas <…> ir pasiekė gerų pradinių rezultatų pirmaisiais 12-tojo penkmečio plano metais“ (2011 m. metinė ataskaita, p. 4); „tolesnė korporacijų reformos plėtra sustiprino „Sinosure“ kaip ECA vaidmenį. CCCPC ekonomikos konferencijoje pabrėžta tokios funkcijos svarba ir nustatyti aiškūs kredito draudimo reikalavimai, kuriais grindžiama mūsų plėtra.“ (2011 m. metinė ataskaita, p. 5) „Per 2011 m. metus „Sinosure“ įgyvendino CPC centrinio komiteto ir Valstybės tarybos strategijas, sprendimus ir priemones bei valstybės politiką diplomatijos, užsienio prekybos, pramonės ir finansų srityse, visiškai panaudojo savo politikos funkcijas ir sparčiai vystėsi“ (2011 m. metinė ataskaita, p. 11); „Sinosure įvykdė valstybė politikos „specialiąją priemonę, skirtą didelių įrangos rinkinių eksporto draudimo finansavimui“ ir įvykdė jai nustatytas valstybės prievoles“ (2011 m. metinė ataskaita, p. 11).

(134)

Per saulės baterijų plokščių priemonių galiojimo termino peržiūrą nustatyta, kad „Sinosure“ 2014 m. metinėje ataskaitoje patvirtinta 2011 m. metinėje ataskaitoje aprašyta padėtis, nes joje teigiama, kad „„Sinosure“ kiek galėdama stengėsi remti Kinijos nacionalinę politiką, mėgindama naujas idėjas ir koncepcijas, tobulindama darbo metodus, produktus ir paslaugas bei veiksmingiau vykdydama savo politines funkcijas„, ar tai, kad jai tenka tam tikras“ politikos rėmimo organo“ (37) vaidmuo.

(135)

Iš institucinės struktūros ir kitų KV išduotų dokumentų, kuriais remdamasi veikia „Sinosure“, matyti, kad „Sinosure“ suteikti įgaliojimai vykdyti Vyriausybės politiką. 2004 m. MOFCOM ir „Sinosure“ bendrai paskelbė pranešimą dėl strategijos, susijusios su prekybos skatinimu taikant mokslą ir technologijas bei naudojant eksporto kredito draudimą, įgyvendinimo (Shang Ji Fa (2004 m.) Nr. 368, 2004 m. liepos 26 d.); „Sinosure“ veikla iki šiol reglamentuojama šiuo dokumentu. Šio pranešimo tikslai – remti aukštųjų ir naujųjų technologijų bei didelės pridėtinės vertės produktų eksportą toliau taikant eksporto kredito draudimą.

(136)

Kaip nustatyta 40–52 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nustatė, kad plono kreidinio popieriaus pramonę KV laiko pagrindiniu, strateginiu pramonės sektoriumi, kurio vystymosi valstybė aktyviai siekia kaip viešosios politinio tikslo. Primenama, kad 46 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad popieriaus pramonė yra viena iš 26 skatinamųjų pramonės šakų. Komisija pastebi, kad „Sinosure“ eksporto kredito draudimo veikla yra neatsiejama platesnio masto finansų sektoriaus, į kurį, kaip nustatyta, Vyriausybė tiesiogiai kišasi ir iškraipo normalią finansų rinkos veiklą KLR, dalis (žr. 53 konstatuojamąją dalį).

(137)

Komisija žino apie kitus dokumentus, įrodančius, kad „Sinosure“ tiesiogiai vykdo Vyriausybės politiką, kuria, inter alia, sukuriama nauda eksportuojantiems gamintojams. Vadinamasis 840-asis planas išsamiai išdėstytas 2009 m. gegužės 27 d. Valstybės tarybos pranešime (38). Jo pavadinimas siejamas su 84 mlrd. JAV dolerių naudojimu eksporto draudimui ir tai yra viena iš šešių priemonių, kurias vykstant pasaulinei krizei ir vis didėjant eksporto kredito draudimo paklausai Valstybės taryba 2009 m. pradėjo eksporto paklausai stabilizuoti. Šešios priemonės apima visų pirma platesnę eksporto kredito draudimo aprėptį, trumpalaikio eksporto kredito draudimo (84 mlrd. JAV dolerių 2009 m.) teikimą ir priemokos normos sumažinimą. „Sinosure“ yra vienintelė politinė institucija, garantuojanti eksporto kredito draudimą, todėl nurodyta kaip plano vykdytoja. Dėl draudimo priemokos sumažinimo, „Sinosure“ turėjo užtikrinti, kad vidutinė trumpalaikio eksporto kredito draudimo norma būtų sumažinta 30 %, remiantis bendra vidutine 2008 m. norma.

(138)

Vadinamasis 421-asis planas buvo įtrauktas į 2009 m. birželio 22 d. Prekybos ministerijos ir Finansų ministerijos bendrai paskelbtą pranešimą dėl didelių įrangos rinkinių eksporto draudimo specialių finansavimo nuostatų įgyvendinimo klausimų. Ši politikos sritis buvo taip pat svarbi, nes pagal ją buvo remiama Kinijos investavimo užsienyje politika, parengta reaguoti į 2009 m. pasaulinę finansų krizę; taikant šią politiką suteikta 42,1 mlrd. JAV dolerių lėšų draudimui, skirtam didelių įrangos rinkinių eksportui remti. Lėšas valdytų ir teiktų „Sinosure“ ir kai kurios kitos finansų įstaigos. Įmonėms, kurioms taikomas šis dokumentas, galėtų būtų taikomos lengvatinės finansinės priemonės, įskaitant eksporto kredito draudimą. Kadangi KV nebendradarbiavo, Komisija negalėjo gauti išsamesnės informacijos apie šio pranešimo taikymą. Neturėdama priešingų įrodymų Komisija manė, kad popieriaus pramonei šis dokumentas taip pat taikomas.

(139)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad „Sinosure“ yra viešoji įstaiga ir jai yra suteikti įgaliojimai vykdyti Vyriausybės funkcijas. Tokios pačios išvados dėl KLR skatinamųjų pramonės sektorių padarytos ankstesniuose antisubsidijų tyrimuose (39).

(140)

Kadangi „Sinosure“ yra viešoji įstaiga, kuriai suteikti Vyriausybės įgaliojimai ir kuri vykdo Vyriausybės įstatymus ir planus, eksporto kreditų draudimo teikimas plono kreidinio popieriaus gamintojams yra finansinis įnašas galimo Vyriausybės tiesioginio lėšų pervedimo forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje.

(141)

Kadangi KV ir Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija neturėjo jokios bendrovės lygmens informacijos, kuria remdamasi galėtų apskaičiuoti per PTL gautos subsidijos sumą. Tačiau atsižvelgdama į naujausias išvadas, padarytas per dabartinį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą, Komisija nemanė, kad reikėtų apskaičiuoti šias sumas. Bet kuriuo atveju, remdamasi skunde pateikta informacija ir naujausiais tyrimais (40), Komisija padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį ir 6 straipsnio c punktą nauda yra ta, kad „Sinosure“ teikia eksporto kreditų draudimą palankesnėmis sąlygomis nei sąlygos, kurias gavėjas galėtų įprastai gauti rinkoje, arba ji teikia tokį draudimą, kurio būtų neįmanoma gauti rinkoje.

(142)

Iš tikrųjų KV klausimyno atsakymuose pateiktų įstatų 11 straipsnyje nustatyta, kad bendrovės pelnas ir nuostoliai turi būti subalansuoti. Kitaip tariant, pagal įstatus „Sinosure“ nesiekia gauti pagrįsto pelno ir pakanka, kad kaip vienintelis oficialus KLR eksporto kreditų draudikas ji dirbtų nenuostolingai. Kaip paaiškinta pirmiau, remiantis turimais duomenimis, „Sinosure“ veikia teisinėje ir politinėje aplinkoje, pagal kurią valstybės bendrovė, vykdydama savo viešosios politikos įgaliojimus, privalo vykdyti Vyriausybės politiką ir planus. Valstybės konkrečiai remiamų skatinamųjų pramonės sektorių plono kreidinio popieriaus gamintojai turėjo visas galimybes gauti „Sinosure“ eksporto kredito draudimą lengvatinėmis sąlygomis. Todėl „Sinosure“ popieriaus pramonės sektoriui teikia neribotas galimybes gauti draudimą, o jos taikomos mažos draudimo įmokos neatitinka faktinės rizikos, patiriamos apdraudžiant šio sektoriaus eksportą.

(143)

Be to, per saulės baterijų plokščių priemonių galiojimo termino peržiūrą nustatyta, kad 2015 m. (t. y. per dabartinio tyrimo peržiūros tiriamąjį laikotarpį (41)) „Sinosure“ patyrė nuostolių ir būtų jų patyrusi 2013 ir 2014 m., jei į apskaitą nebūtų įtrauktos tam tikros su veikla nesusijusios pajamos (42). Atsižvelgiant į visus šiuos turimus faktus galima daryti išvadą, kad „Sinosure“ taikomos įmokos ir toliau yra nepakankamos bendrovės ilgalaikės veiklos sąnaudoms padengti.

(144)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija nustatė, kad plono kreidinio popieriaus pramonė gavo naudos, kurios kitu atveju nebūtų gavusi.

(145)

Subsidijos priklauso nuo eksporto veiklos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punkte, todėl jos yra konkrečios.

(146)

Remdamasi turima informacija Komisija padarė išvadą, kad KLR plono kreidinio popieriaus gamintojai per PTL naudojosi „Sinosure“ teikiamu eksporto kredito draudimu.

(147)

Nuo 2015 m. liepos 1 d. PVM atskaita ar atleidimo nuo mokesčio schema už gamybos ir darbo paslaugas, kurioms visapusiškai naudojami ištekliai, teikiama pagal „Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą dėl Produktų ir darbo paslaugų, kurioms visapusiškai naudojami ištekliai, žinyno spausdinimo ir išleidimo (CaiShui [2015 m.] Nr. 78)“. Šalies vidaus rinkoje parduodant ploną kreidinį popierių mokamas 17 % PVM. Pagal pranešimą bendrovėms suteikiama 50 % PVM atskaita už produktus, kuriems pagaminti panaudota ne mažiau kaip 70 % perdirbto pluošto ir žemės ūkio atliekų, pvz., cukranendrių išspaudų, naudoto popieriaus ir kultūrinių augalų šiaudų.

(148)

Pagal KV pateiktą informaciją, kuri nebuvo patikrinta, vadovaujantis pirmiau nurodytu pranešimu PVM atskaitos politika taikoma produktų, kuriuos gaminant naudojamos perdirbtos, pakartotinai panaudotos ar perteklinės medžiagos arba kitų gamybos šaltinių energija, pardavimui.

(149)

Pagal KV pateiktą informaciją, kuri nebuvo patikrinta, programą administruoja Kinijos Liaudies Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija, kuriai padeda kitos kompetentingos institucijos, o ją įgyvendina vietos mokesčių administratoriai savo atitinkamoje jurisdikcijoje. PVM atskaitą pritaikyti prašančios įmonės mokesčių administratoriui turi pateikti prašymą ir kitus susijusius dokumentus patikrinimui. Prašymą patvirtinus pareiškėjas gali naudotis programa.

(150)

Komisija nustatė, kad KV suteikiama VAT atskaita už produktus, kuriems pagaminti panaudota ne mažiau kaip 70 % perdirbto pluošto ir žemės ūkio atliekų, turėtų būti laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes Vyriausybė negauna pajamų, o bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda. Remiantis turima informacija Komisija taip pat padarė išvadą, kad subsidija pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalį yra konkreti.

(151)

Nei KV, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė įrodymų, kad plono kreidinio popieriaus pramonė nesinaudoja šia PVM atskaita, kaip teigė skundo pateikėjas. Iš tikrųjų 147 konstatuojamojoje dalyje nurodytame pranešime popierius konkrečiai minimas kaip produktas, kuriam naudojami tokie ištekliai, kaip cukranendrių išspaudos, naudotas popierius ir kultūrinių augalų šiaudai, ir teigiama, kad gamintojai turi laikytis plaušienos ir popieriaus pramonei taikomų techninių reglamentų. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad KV plono kreidinio popieriaus pramonei teikia subsidijas PVM atskaitos už produktus, kuriems pagaminti panaudota ne mažiau kaip 70 % perdirbto pluošto ir žemės ūkio atliekų, forma ir kad KLR plono kreidinio popieriaus gamintojai per PTL naudojosi šia atskaita.

(152)

Remdamasi turima informacija Komisija padarė išvadą, kad KLR plono kreidinio popieriaus gamintojai per PTL naudojosi šia subsidija.

(153)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad KLR plono kreidinio popieriaus gamintojai per PTL naudojosi kompensuotinomis subsidijomis.

(154)

Kadangi bendradarbiaujama nebuvo, KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai nustatyti pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį remiantis turimais faktais, pirmiausia pareiškėjo pateikta informacija, įskaitant iš nepriklausomo pramonės žvalgybinės informacijos tiekėjo gautus duomenis.

(155)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu KLR kalkinio popieriaus be medienos masės gamybos pajėgumai buvo 7 629 000 tonų (43), iš kurių 40 % sudarė PKP gamyba (44). Bendras KLR kalkinio popieriaus be medienos masės gamybos pajėgumų naudojimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 85 % (45), taigi nepanaudoti pajėgumai sudarė 1 167 000 tonų, t. y. 32 % viso PKP suvartojimo Sąjungoje. Padarius prielaidą, kad PKP būtų panaudota tik 40 % šių pajėgumų, nustatyta, kad su nagrinėjamuoju produktu siejami Kinijos nepanaudoti pajėgumai sudaro apie 13 % viso Sąjungos suvartojimo.

(156)

Komisija taip pat išsiaiškino, kad gamintojams nėra sudėtinga perorientuoti gamybą ir vietoje kitų kalkinio popieriaus be medienos masės produktų pradėti gaminti nagrinėjamąjį produktą (46). Jeigu Kinijos gamintojai pradėtų gaminti PKP, gamybos pajėgumai padidėtų 3 877 000 tonų, o tai sudaro daugiau kaip 100 % viso Sąjungos suvartojimo (nustatytas Sąjungos suvartojimas – 3 589 694 tonos).

(157)

Nors manoma, kad kreidinio popieriaus be medienos masės nepanaudotų pajėgumų lygis šiek tiek mažės (4 %), prognozuojama, kad Kinijos vidaus paklausa iki 2021 m. sumažės daugiau kaip 10 % (47).

(158)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai turi didelių nepanaudotų pajėgumų, kuriuos jie galėtų panaudoti į Sąjungos rinką eksportuojamam PKP gaminti, jeigu priemonės būtų panaikintos. Komisija taip pat nustatė, kad šis eksporto potencialas gali padidėti dėl numatomo vidaus paklausos mažėjimo KLR.

(159)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad PKP paklausa Sąjungoje išliko didelė. Nors Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo, Sąjungos rinka tebėra didžiausia rinka pasaulyje – paklausa šioje rinkoje sudaro 25–30 % pasaulinės paklausos.

(160)

Remiantis turimais faktais, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Kinijos eksporto į netoli Sąjungos esančias trečiąsias šalis kainos buvo vidutiniškai 7 % mažesnės nei kainos Sąjungoje. Toks kainos skirtumas yra reikšmingas atsižvelgiant į tai, kad PKP rinka yra konkurencinga ir labai reaguoja į kainų pasikeitimus.

(161)

Be to, prognozuojama, kad KLR vidaus paklausa mažės, todėl galima daryti prielaidą, kad Kinijos gamintojams tai bus didelė paskata ieškoti alternatyvių rinkų ir taip absorbuoti Kinijos perteklinius pajėgumus. JAV rinka – kita svarbi PKP rinka – tebėra nepatraukli KLR, nes JAV iš KLR importuojamam nagrinėjamajam produktui taiko antidempingo ir antisubsidijų priemones.

(162)

KLR Vyriausybė tvirtino, kad žemas importo iš KLR lygis rodo, jog Sąjungos rinka visiškai nepatraukli Kinijos eksportuojantiems gamintojams. Ji taip pat tvirtino, kad, remiantis Kinijos eksporto statistika, 2015 m. KLR daugiau eksportavo į kitas tris šalis (Indiją, Japoniją ir Tailandą) bei į Sąjungai nepriklausančias Europos šalis, ir tai rodo, kad patrauklesnės tos šalys, kuriose netaikomos prekybos apsaugos priemonės. KLR Vyriausybė taip pat teigė, kad šiuo metu KLR su skirtingais prekybos partneriais yra sudariusi 14 laisvosios prekybos susitarimų ir kad derasi dėl dar daugiau tokių susitarimų. Taigi PKP eksportas į atitinkamas šalis partneres tik didės.

(163)

Atsakant į tvirtinimą dėl laisvosios prekybos susitarimų poveikio pažymima, kad jis grindžiamas Kinijos produktais apskirtai, nepateikiant jokių įrodymų dėl nagrinėjamojo produkto. Padaryta išvada, kad šis tvirtinimas yra pernelyg platus ir nepagrįstas patvirtinamaisiais įrodymais. Bet kuriuo atveju, kaip paaiškinta 166 konstatuojamojoje dalyje, Komisijos turima informacija rodo priešingą tendenciją.

(164)

Po to, kai 2010 m. buvo nustatytos pradinės priemonės, PKP eksporto iš Kinijos beveik visai neliko, todėl galima manyti, kad eksportuoti iš Kinijos į Sąjungos rinką tapo nebepatrauklu būtent dėl šių priemonių. Panaikinus priemones Sąjungos rinka vėl taptų patraukli. Todėl šie tvirtinimai atmetami.

(165)

APP grupė pripažino, kad tradiciškai Europos rinka yra svarbi PKP rinka, tačiau tvirtino, kad jos svarba mažėja dėl nuolat mažėjančios paklausos, nors tuo pačiu metu paklausa kitose šalyse per pastaruosius keletą metų išliko stabili arba padidėjo. Ji taip pat teigė, kad Sąjungos rinkos nepatrauklumą rodo importo iš kitų šalių sumažėjimas po to, kai buvo nustatytos priemonės, ir aukštas Sąjungos pramonės pagaminto PKP eksporto lygis.

(166)

Nepaisant mažėjančio PKP suvartojimo Sąjungoje, Sąjungos rinka tebėra didžiausia PKP rinka pasaulyje. Byloje surinkta informacija leidžia manyti, kad bent artimiausiu metu Sąjungos rinka išliks didžiausia PKP rinka pasaulyje (48). Remiantis byloje turimais faktais prognozuojama, kad PKP paklausa KLR mažės, o galimo paklausos kitose rinkose augimo (jei toks apskritai bus) nepakaks tam, kad sumažėtų Sąjungos rinkos patrauklumas, nes tos kitos rinkos, palyginti su Sąjungos rinka, yra mažos. Pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu importo į Sąjungą iš kitų šalių nei KLR apimtis ir rinkos dalis iš tiesų buvo didesnės nei šio tyrimo nagrinėjamuoju laikotarpiu. Tačiau pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu iš trečiųjų šalių importuotas PKP daugiausia buvo PKP, importuotas iš Šveicarijos, kurioje vienam iš Sąjungos gamintojų priklausė PKP gaminanti bendrovė. Per šį tyrimą nustatyta, kad šis gamintojas PKP gamybą nutraukė 2011 m., taigi importo iš Šveicarijos beveik nebeliko. Taigi, importo iš trečiųjų šalių sumažėjimas neturi nieko bendra su tariamu Sąjungos rinkos nepatrauklumu, todėl minėtas tvirtinimas atmetamas.

(167)

Be to, palyginti aukštas Sąjungos pramonės eksporto lygis nepaneigia išvados dėl Sąjungos rinkos patrauklumo, nes didžiąją nagrinėjamojo laikotarpio dalį vidutinės kainos, taikytos už Sąjungos ribų esančiose rinkose, kuriose Sąjungos pramonė turėjo konkuruoti su iš KLR eksportuojamu subsidijuotu PKP, buvo žemesnės už vidutines Sąjungoje taikytas kainas. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(168)

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad panaikinus priemones eksportas iš KLR veikiausiai bus nukreiptas į Sąjungos rinką.

(169)

Remdamasi geriausiais turimais faktais Komisija padarė išvadą, kad buvo pakankamai įrodymų, kad KLR plono kreidinio popieriaus pramonės subsidijavimas tęsėsi per nagrinėjamąjį laikotarpį ir veikiausiai tęsis ateityje.

(170)

Plono kreidinio popieriaus pramonės subsidijavimas leido Kinijos gamintojams išlaikyti tokį gamybos pajėgumų lygį, kuris gerokai viršijo paklausą šalies vidaus rinkoje, nepaisant mažėjančių rinkų Kinijoje ir kitose pasaulyje šalyse.

(171)

Taigi, Komisija nustatė, kad panaikinus kompensacines priemones į Sąjungos rinką veikiausiai vėl būtų importuojamas didelis subsidijuojamo nagrinėjamojo produkto kiekis. KV plono kreidinio popieriaus pramonei ir toliau taikė įvairias subsidijų programas, o Komisija surinko pakankamai įrodymų, kad plono kreidinio popieriaus pramonė per PTL naudojosi daugeliu šių programų.

(172)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą gamino 10 žinomų gamintojų, o kai kurie iš jų – tai grupės, kurioms priklauso po kelias popieriaus gamyklas. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje.

(173)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 4 606 000 tonų. Bendrovių, kurios pritarė prašymui atlikti peržiūrą, gamyba peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė daugiau kaip 70 % visos Sąjungos gamybos. Kaip nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino daugiau kaip 30 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(174)

Pareiškėjas pateikė iš „euro-Graph“ (49) gautus duomenis ir jie buvo deramai patikrinti.

(175)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenimis, prie Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduoto kiekio pridėjusi importo iš trečiųjų šalių kiekį.

(176)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(177)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 10 %. Palyginti su 2012 m., 2013 m. jis sumažėjo 8 % ir toliau mažėjo, tik lėtesniu tempu. Apskaičiuotasis Sąjungos suvartojimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 21 % mažesnis nei per pradinį tyrimą nustatytas tiriamojo laikotarpio suvartojimas (4 572 057 tonos). Suvartojimo mažėjamas atspindi apskritai mažėjančią grafinio popieriaus paklausą, kurią daugiausia lemia spartus tradicinius spaudinius išstumiančių skaitmeninių medijų augimas.

(178)

Importo į Sąjungą iš KLR raida:

2 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(179)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš KLR į Sąjungą apimtis buvo nežymi.

(180)

Dėl menkos PKP importo iš KLR į Sąjungą apimties, dėl to, kad šis importas sudarė mažiau nei 0,5 % bendro importo pagal atitinkamus KN kodus tiek Eurostato, tiek oficialioje KLR eksporto statistikoje, ir dėl šio nedidelio parduoto kiekio kainų nepatikimumo išvadoms dėl iš KLR importuojamų produktų kainų padaryti nebuvo galima naudoti Sąjungos importo statistikos. Komisija padarė išvadą, kad vietoje to kaip pakaitinis kintamasis turėtų būti naudojami KLR kilmės PKP pardavimo kitose šalyse duomenys ir nustatyta, koks būtų buvęs priverstinis kainų mažinimas, jeigu Kinijos bendrovės šias pardavimo kainas būtų taikiusios Sąjungoje.

(181)

Komisija teorinį priverstinio kainų mažinimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu lygį nustatė palygindama vidutinę svertinę pardavimo kainą, kurią Sąjungos pramonė taikė nepriklausomiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotą pagal ex-works lygį, su vidutine svertine Kinijos eksporto į netoli Sąjungos esančias šalis kaina, pakoreguota pagal Sąjungos CIF vertės lygį ir siekiant atsižvelgti į importavimo išlaidas. Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Kinijos eksporto į kitas šalis kainos buvo nustatytos remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį. Nustatant eksporto kainą remtasi įvairiais informacijos šaltiniais. Nuspręsta, kad tikslingiausia remtis pareiškėjo pateiktose Kinijos eksportuojančių gamintojų sąskaitose faktūrose, išrašytose netoli Sąjungos esančiose trečiosiose šalyse, kaip antai Egipte, Rusijoje ir Turkijoje, nurodytų kainų svertiniu vidurkiu. Atlikus kainų palyginimą nustatyta, kad jeigu Kinijos eksportuotojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu būtų Sąjungoje vykdę pardavimą šiomis kainomis, jie Sąjungos pramonės kainas būtų priverstinai sumažinę 5,4 %.

(182)

Lentelėje apžvelgiama importo į Sąjungą iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR, apimties, rinkos dalies ir vidutinės šio importo kainos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu. Lentelė parengta remiantis 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenimis.

3 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(183)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį bendra importo į Sąjungą iš kitų nei KLR šalių apimtis buvo maža, o jo bendra rinkos dalis sudarė apie 1 %. Vidutinės šio importo kainos buvo didesnės už vidutines Sąjungos pramonės kainas. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nė viena trečioji šalis atskirai neužėmė didesnės nei 0,4 % rinkos dalies.

(184)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius ekonominius rodiklius, turėjusius įtakos Sąjungos pramonės padėčiai nagrinėjamuoju laikotarpiu. Kaip minėta 18 konstatuojamojoje dalyje, atlikta Sąjungos pramonės atranka.

(185)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Remdamasi informacija, kurią pareiškėjas pateikė prašyme atlikti peržiūrą, Komisija įvertino su visa Sąjungos pramone susijusius makroekonominius rodiklius. Vien tik su atrinktomis bendrovėmis susijusius mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi patikrintais klausimyno atsakymų duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(186)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, subsidijų sumos dydis ir atsigavimas nuo buvusio subsidijavimo.

(187)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(188)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(189)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamyba sumažėjo 12 %. Palyginti su 2012 m., 2013 m. ji sumažėjo 7 % ir toliau mažėjo, tik lėtesniu tempu.

(190)

Dar iki nagrinėjamojo laikotarpio Sąjungos gamintojai vykdė didelius restruktūrizavimo projektus siekdami pašalinti struktūrinius perteklinius pajėgumus ir juos tęsė nagrinėjamuoju laikotarpiu. Uždariusi tam tikras gamyklas, o kitas pertvarkiusi kitiems nei PKP produktams gaminti, Sąjungos pramonė nuo 2012 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio savo PKP gamybos pajėgumus sumažino maždaug 901 216 tonų, t. y. 15 %.

(191)

Nuolatinis gamybos pajėgumų mažinimas leido Sąjungos pramonei pasiekti, kad pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu išliktų ganėtinai stabilus, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šis rodiklis siekė net 92,3 %, taigi buvo beveik keturiais procentiniais punktais didesnis nei 2012 m.

(192)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad dėl didelių investicijų į ilgalaikį turtą ir atitinkamo poveikio vidutinėms gamybos sąnaudoms didelis pajėgumų naudojimas yra svarbus veiksnys siekiant ilgalaikio popieriaus pramonės gyvybingumo.

(193)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(194)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje sumažėjo 10 %. Palyginti su 2012 m., 2013 m. ji sumažėjo 8 % ir toliau mažėjo, tik lėtesniu tempu.

(195)

Kadangi nagrinėjamuoju laikotarpiu PKP importo beveik nebuvo, Sąjungos pramonės rinkos dalis išliko stabili ir siekė apytiksliai 99 %.

(196)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo rodikliai nedidėjo. Priešingai, šie ekonominiai rodikliai praktiškai visiškai atitiko Sąjungos suvartojimo mažėjimo tendenciją.

(197)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Užimtumas ir našumas

(198)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu darbuotojų skaičius mažėjo kasmet ir sumažėjo 24 %. Tai iš dalies galima paaiškinti restruktūrizavimu, kurį Sąjungos pramonė vykdė siekdama išspręsti struktūrinių perteklinių pajėgumų problemas, kaip paaiškinta 190 konstatuojamojoje dalyje.

(199)

Dėl didelio darbo jėgos mažinimo smarkiai padidėjo našumas, kuris matuojamas vieno darbuotojo per metus pagaminama produkcija (tonomis) ir kuris nagrinėjamuoju laikotarpiu išaugo 17 %.

(200)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu PKP iš KLR beveik nebuvo importuojamas, taigi galima daryti išvadą, kad subsidijų sumos dydis nedarė poveikio Sąjungos pramonei, kuri buvo beatsigaunanti nuo buvusio subsidijavimo.

(201)

Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje ir vieneto gamybos sąnaudos

(202)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kaina sumažėjo 6 %. Kiek atsilikdamos, kainos kito taip pat kaip gamybos sąnaudos.

(203)

Sąjungos pramonės vieneto gamybos sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat sumažėjo 6 %, o didžiausias mažėjimas užfiksuotas 2013–2014 m. (– 8 %).

(204)

Vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(205)

Palyginti su 2012 m., 2013 m. vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos sumažėjo 4 %, vėliau stabilizavosi, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pasiekė 4 % aukštesnį nei 2012 m. lygį.

(206)

Atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Atsargos

(207)

2012–2013 m. Sąjungos pramonės laikotarpio pabaigos atsargos padidėjo 8 %, o vėliau per likusią nagrinėjamojo laikotarpio dalį išliko ganėtinai stabilios. Nagrinėjamuoju laikotarpiu dėl mažėjančios gamybos apimties bendrai didėjo laikotarpio pabaigos atsargos (14 % vertinant gamybos procentine dalimi).

(208)

Pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(209)

Komisija Sąjungos pramonės pelningumą nustatė PKP pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė pelningumą padidino nuo maždaug 0,7 % iki 2,3 %. Pažymima, kad pradiniame tyrime nustatytas 8 % šios pramonės tikslinis pelnas (50). 2014-ieji buvo geriausi metai, kuomet Sąjungos pramonės pelningumas pasiekė 5 % – daugiausia dėl mažesnių žaliavų, pirmiausia plaušienos, sąnaudų, taip pat dėl teigiamo restruktūrizavimo pastangų poveikio bei išaugusio našumo. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu neigiamą poveikį pelningumui darė Britanijos svaro nuvertėjimas euro atžvilgiu.

(210)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos pramonės pajėgumas pačiai finansuoti savo veiklą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pinigų srautas buvo teigiamas ir jo raida daugiausia atitiko pelningumo raidą, o geriausi metai buvo 2014-ieji.

(211)

Atsižvelgdama į Sąjungoje ir už jos ribų mažėjančią PKP paklausą, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė neinvestavo į naujus pajėgumus ir apskritai investicijų lygis sumažėjo 15 %. Investuota daugiausia į techninę priežiūrą, kapitalo pakeitimą, energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir priemones, skirtas atitikčiai aplinkos apsaugos standartams užtikrinti.

(212)

Investicijų grąžą sudaro pelnas, išreiškiamas ilgalaikio turto grynosios buhalterinės vertės procentiniu dydžiu. Šio rodiklio raidai nagrinėjamuoju laikotarpiu poveikį darė mažėjanti grynoji turto vertė ir pelningumo kitimas, paaiškinantys, kodėl 2013 m. rezultatai buvo neigiami, o 2014 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – daug geresni.

(213)

Atsižvelgiant į su esama skola susijusias sąnaudas, palyginti mažą Sąjungos pramonės pelningumą ir nuolat mažėjančią PKP paklausą, Sąjungos pramonės pajėgumas padidinti kapitalą pagerėjo, jei lyginsime su nustatytuoju per pradinį tyrimą, tačiau tebėra ribotas.

(214)

Nagrinėjamojo laikotarpio žalos rodikliai nevienareikšmiai. Finansinės veiklos rodikliai, kaip antai pelningumas, pinigų srautas ir investicijų grąža, gerėjo, tačiau apimties rodikliai, kaip antai gamyba ir pardavimas, nuolat blogėjo.

(215)

Finansinės veiklos rodiklių gerėjimą lėmė 2014 m. sumažėjusios žaliavų kainos ir Sąjungos gamintojų restruktūrizavimo pastangos siekiant sumažinti gamybos pajėgumus ir padidinti efektyvumą. Neigiamą gamybos ir pardavimo apimties tendenciją lėmė nuolatinis PKP paklausos mažėjimas tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų, dėl kurio Sąjungos pramonė turėjo tęsti restruktūrizavimą ir, be kita ko, uždaryti tam tikras popieriaus gamyklas, o kitas pritaikyti kitų rūšių popieriaus gamybai.

(216)

Prognozuojama, kad PKP paklausa per kitus 5–10 metų toliau mažės ir tai patvirtina išvadą, kad Sąjungos pramonės padėtis išliks nepaprasta – reikės toliau mažinti gamybą ir gamybos pajėgumus.

(217)

Atliktas tyrimas patvirtino, kad po pradinio tyrimo nustatytų priemonių poveikis Sąjungos pramonei buvo teigiamas: ji atgavo savo rinkos dalį ir galėjo pakelti PKP kainas iki sąnaudoms padengti būtino lygio, taip pat finansuoti restruktūrizavimą.

(218)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad Sąjungos pramonei materialinės žalos nepadaryta, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalyje. Vis dėlto atsižvelgiant į nuolat mažėjančią PKP paklausą ir su tuo susijusias dideles restruktūrizavimo išlaidas – veiksnius, turėjusius didelės įtakos pelningumui – jos padėtis yra pažeidžiama.

(219)

171 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad panaikinus priemones subsidijuoto PKP eksportas iš KLR į Sąjungą pasikartos.

(220)

181 konstatuojamojoje dalyje Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Kinijos PKP eksporto į netoli Sąjungos esančias rinkas kainos buvo mažesnės už Sąjungos pramonės Sąjungoje taikytas kainas. Taigi, Komisija padarė išvadą, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Kinijos eksportuojantys gamintojai veikiausiai priverstinai sumažintų Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje taikomas kainas.

(221)

Be to, kaip minėta 166 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos rinka yra didžiausia PKP rinka pasaulyje. Dėl bendro šios rinkos dydžio ir dėl to, kad joje esama didelių PKP pirkėjų, ji yra labai patraukli Kinijos PKP gamintojams, nes galimybė joje parduoti didelius kiekius leistų jiems panaudoti daugiau (šiuo metu nepanaudojamų) pajėgumų ir taip sumažinti vieneto gamybos sąnaudas. Taigi, jeigu priemonės būtų panaikintos, atsižvelgiant į ekonominę naudą, kurią duoda nepanaudotų KLR gamybos pajėgumų panaudojimas (žr. 154–158 konstatuojamąsias dalis), Kinijos eksportuojantys gamintojai veikiausiai PKP Sąjungos rinkoje parduos subsidijuotomis kainomis, taip darydami spaudimą Sąjungos pramonės kainoms ir pelningumui.

(222)

Atlikus tyrimą nustatyta (žr. 218 konstatuojamąją dalį), kad Sąjungos pramonės padėtis yra pažeidžiama.

(223)

Atlikus tyrimą taip pat patvirtinti per pradinį tyrimą nustatyti faktai, kad didelis pajėgumų naudojimas yra svarbus veiksnys siekiant ilgalaikio popieriaus gamintojų gyvybingumo, nes šios pramonės gamybos procesas yra imlus kapitalui. Tai, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu nebuvo subsidijuoto importo, leido Sąjungos pramonei padidinti PKP kainas iki sąnaudoms padengti būtino lygio, finansuoti restruktūrizavimą ir padidinti gamybos pajėgumų naudojimą. Jeigu subsidijuotas importas pasikartotų ir dėl to būtų daromas spaudimas kainoms, teigiamų pokyčių nebeliktų, nes Sąjungos pramonė netektų restruktūrizavimui, kurį vykdo siekdama prisitaikyti prie visame pasaulyje mažėjančios PKP paklausos, finansuoti būtino pinigų srauto. Dėl to taip pat sumažėtų teigiamas ankstesnių restruktūrizavimo pastangų poveikis ir pablogėtų visi žalos rodikliai.

(224)

Taigi Komisija daro išvadą, kad panaikinus iš KLR importuojamam PKP taikomas kompensacines priemones, atsirastų didelė tikimybė, kad žala pasikartos.

(225)

Pagal pagrindinio reglamento 31 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau KLR taikant galiojančias priemones nebūtų pažeisti visos Sąjungos interesai. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(226)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad galiojančios priemonės leido Sąjungos pramonei atsigauti nuo buvusio subsidijavimo, išlaikyti aukštesnio nei sąnaudoms padengti būtino lygio PKP kainas ir pagerinti savo finansinės veiklos rezultatus. Taigi, šios teigiamos tendencijos leido Sąjungos pramonei įgyvendinti ilgalaikius restruktūrizavimo planus (kai kurios popieriaus gamyklos buvo uždarytos, o kitų gamyba perorientuota kitų rūšių popieriui gaminti) ir taip susidoroti su sunkumais, kilusiais dėl nuolat mažėjančios PKP paklausos.

(227)

Turėdama galimybę veikti be KLR subsidijuoto importo daromo spaudimo, Sąjungos pramonė galės išlaikyti aukštesnio nei sąnaudoms padengti būtino lygio PKP kainas, gauti restruktūrizavimui finansuoti būtinų pajamų ir prisitaikyti prie sunkumų, kurių turi dėl nuolat mažėjančios PKP paklausos.

(228)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad toliau taikant galiojančias kompensacines priemones nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(229)

Nė vienas importuotojas / prekiautojas nebendradarbiavo. Remdamasi tuo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu PKP importo iš KLR beveik nebuvo, Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamojo produkto importas nesudaro didžiosios importuotojų / prekiautojų verslo veiklos dalies ir kad nėra veiksnių, leidžiančių manyti, kad, palikus galioti priemones, jiems bus daromas neproporcingas poveikis.

(230)

Nė vienas naudotojas nebendradarbiavo. Komisija gavo spausdinimo pramonės asociacijos („Intergraf“) rašytinį pareiškimą, kurį parėmė dar trys asociacijos (BPIF, „Gratkom“ ir „Bundesverband Druck und Medien“).

(231)

Pareiškime buvo aiškinama, kad Sąjungos spausdinimo pramonė sunkumų patiria dėl to, kad popierinius spaudinius pakeičia skaitmeniniai, taip pat dėl to, kad labai daug spaudos gaminių yra importuojama, visų pirma iš KLR. Tvirtinta, kad antidempingo priemonės kenkia Sąjungos spaustuvininkų konkurencingumui, nes jiems būtina bemuitė prieiga prie popieriaus. Vienintelis įrodymas, pateiktas tvirtinimui dėl didžiulio importo paremti, – tai apskaičiuotas bendras KLR kilmės importuojamų spausdintinių produktų kiekis, į jį įtraukiant pačius įvairiausius ne ant PKP atspausdintus produktus. Remdamasi turima informacija Komisija negalėjo įvertinti, kurie iš KLR importuoti produktai yra atspausdinti ant PKP, o kurie – ant kitų rūšių popieriaus.

(232)

Per pradinį tyrimą nustatyta, kad dauguma ant PKP spausdinamų produktų yra produktai, kuriems svarbus laiko veiksnys (pvz., žurnalai, brošiūros, reklaminis paštas ir įklijos, kurie dėl jiems transportuoti būtino laiko veikiausiai nėra importuojami iš KLR). Per šią peržiūrą pareiškėjo pateikta informacija patvirtino, kad tebegalioja pradinio tyrimo išvados.

(233)

Taigi, Komisija padarė išvadą, kad nors tikėtina, jog tam tikra ant PKP spausdinamų spaudinių dalis dėl antidempingo ir kompensacinių muitų yra spausdinama ne Sąjungoje, jų poveikis Sąjungos spausdinimo pramonės ekonominei padėčiai yra ribotas.

(234)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, kodėl iš KLR importuojamiems produktams nereikėtų toliau taikyti galiojančių kompensacinių priemonių.

(235)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama toliau taikyti galiojančias kompensacines priemones. Taip pat buvo nustatytas 11 dienų terminas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Savo pastabas pateikė tik pareiškėjas, kuris pritarė Komisijos išvadoms ir pasiūlymui toliau taikyti galiojančias kompensacines priemones.

(236)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 452/2011 nustatytos kompensacinės priemonės, taikomos tam tikram importuojamam KLR kilmės plonam kreidiniam popieriui, turėtų būti toliau taikomos.

(237)

Šis reglamentas atitinka pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 (51) 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,