19.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 129/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/825

2017 m. gegužės 17 d.

dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 1305/2013

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 175 straipsnio trečią pastraipą ir 197 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnį Sąjunga, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, turi atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga. Be to, ir kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje, siekiant skatinti tvarią plėtrą, į Sąjungos politiką turi būti įtraukti aplinkos apsaugos reikalavimai;

(2)

SESV 120 ir 121 straipsniuose numatyta, kad valstybės narės, vykdydamos savo ekonominę politiką, turi stengtis prisidėti prie Sąjungos tikslų siekimo ir atsižvelgti į bendras gaires, kurias parengia Taryba. Todėl valstybių narių ekonominės politikos koordinavimas yra bendro intereso reikalas;

(3)

keliose valstybėse narėse buvo ir tebėra vykdomas koregavimas siekiant pašalinti ilgainiui susidariusį makroekonominį disbalansą ir daugelis valstybių narių susiduria su mažo augimo potencialo problema. Struktūrinių reformų įgyvendinimą Sąjunga įvardijo kaip vieną iš savo politikos prioritetų siekiant grąžinti ekonomiką į tvaraus atsigavimo kelią, išnaudoti augimo potencialą, kad sustiprėtų gebėjimas prisitaikyti, ir remti konvergenciją;

(4)

reformos savo esme yra sudėtingi procesai, kurie reikalauja viso rinkinio itin specialių žinių ir įgūdžių, taip pat ilgalaikės vizijos. Įvairiose viešosios politikos srityse struktūrinių reformų įgyvendinimas yra sunkus uždavinys, nes gali užtrukti, kol bus juntamas jų poveikis. Todėl nepaprastai svarbu, kad tiek krizės ištiktos, tiek struktūriškai silpnos ekonomikos reforma būtų pradėta laiku ir įgyvendinama veiksmingai. Todėl per pastaruosius keletą metų Sąjungos pagalba techninės paramos forma buvo svarbi Graikijos ir Kipro ekonominiam koregavimui paremti. Norint struktūrines reformas sėkmingai įgyvendinti vietoje, labai svarbu, kad vietos subjektai už jas prisiimtų atsakomybę;

(5)

valstybės narės gali pasinaudoti parama spręsdamos problemas, susijusias su augimą skatinančių struktūrinių reformų rengimu ir įgyvendinimu atsižvelgiant į Sąjungos ekonominius ir socialinius tikslus. Tos problemos galėtų priklausyti nuo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, ribotų administracinių ir institucinių gebėjimų, taip pat ir netinkamo Sąjungos teisės įgyvendinimo ir taikymo;

(6)

Sąjunga turi didelės patirties teikiant specialią paramą valstybių narių administracijoms ir kitoms institucijoms tokiose srityse kaip gebėjimų stiprinimas ir panašūs veiksmai tam tikruose sektoriuose (pvz., mokesčių, muitinių bei paramos mažosioms ir vidutinėms įmonėms), taip pat įgyvendinant sanglaudos politiką. Siekiant stiprinti Sąjungos gebėjimą teikti paramą valstybėms narėms, reikėtų pasinaudoti Sąjungos patirtimi, įgyta teikiant paramą nacionalinėms institucijoms, vykdančioms reformas. Iš tiesų reikalingi visapusiški ir integruoti veiksmai siekiant suteikti paramą toms valstybėms narėms, kurios vykdo augimą skatinančias reformas ir tam prašo Sąjungos paramos;

(7)

į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 19/2015 „Būtina labiau atsižvelgti į rezultatus, siekiant pagerinti techninės pagalbos Graikijai teikimą“ įtrauktos naudingos rekomendacijos, susijusios su Komisijos teikiama technine parama valstybėms narėms. Į tas rekomendacijas turi būti atsižvelgiama įgyvendinant paramos teikimą pagal šį reglamentą;

(8)

atsižvelgiant į tai, būtina sudaryti struktūrinių reformų rėmimo programą (toliau – programa), kurios tikslas – stiprinti valstybių narių gebėjimą parengti ir įgyvendinti augimą skatinančias administracines ir struktūrines reformas, be kita ko, padedant joms veiksmingai ir efektyviai naudoti Sąjungos fondus. Programa skirta tam, kad padėtų siekti bendrų tikslų: remtų ekonomikos atsigavimą, sanglaudą ir darbo vietų kūrimą, Europos konkurencingumo ir produktyvumo didinimą ir skatintų investicijas į realiąją ekonomiką. Taip būtų sudarytos galimybės tinkamiau reaguoti į ekonominius ir socialinius sunkumus, su kuriais susiduriama siekiant užtikrinti aukšto lygio socialinę gerovę, taip pat ir kokybiškas sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugas ir kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi;

(9)

valstybės narės prašymu paramą pagal programą teiks Komisija ir ji bus teikiama srityse, susijusiose su sanglauda, konkurencingumu, produktyvumu, inovacijomis, pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu, užimtumu ir investicijomis, kaip antai biudžetas ir apmokestinimas, valstybės tarnyba, institucinės ir administracinės reformos, teisingumo sistema, kova su sukčiavimu, korupcija, pinigų plovimu ir mokesčių vengimu, verslo aplinka, privačiojo sektoriaus vystymas, konkurencija, viešieji pirkimai, visuomenės dalyvavimas įmonėse, privatizacija, galimybės gauti finansavimą suteikimas, finansinio sektoriaus politika, prekyba, tvarus vystymas, švietimas ir mokymas, darbo rinkos politika, visuomenės sveikata, prieglobstis, migracijos politika, žemės ūkis, kaimo plėtra ir žuvininkystės politika;

(10)

pagal programą valstybės narės turėtų turėti galimybę prašyti Komisijos paramos, susijusios su reformų įgyvendinimu vykdant ekonomikos valdymą, visų pirma per Europos semestrą parengtų konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų įgyvendinimu, su veiksmais, susijusiais su Sąjungos teisės įgyvendinimu, taip pat su ekonominio koregavimo programų įgyvendinimu. Jos taip pat turėtų turėti galimybę paprašyti paramos, susijusios su jų pačių iniciatyva vykdomomis reformomis, kuriomis siekiama užtikrinti sanglaudą, investicijas, tvarų augimą, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą. Komisija galėtų parengti gaires dėl pagrindinių paramos prašymo elementų;

(11)

po dialogo su paramos prašančia valstybe nare, be kita ko, per Europos semestrą, Komisija turėtų išnagrinėti prašymą remdamasi skaidrumo, vienodo požiūrio ir patikimo finansų valdymo principais ir atsižvelgdama į nurodytų problemų skubumą, mastą ir rimtumą, paramos poreikius numatytose politikos srityse, socialinių ir ekonominių rodiklių analizę ir bendrus valstybės narės administracinius gebėjimus. Remdamasi ta analize ir atsižvelgdama į šiuo metu iš Sąjungos fondų arba pagal Sąjungos programas finansuojamus veiksmus ir veiklą, Komisija su atitinkama valstybe nare turėtų susitarti dėl prioritetinių sričių, tikslų, orientacinio tvarkaraščio, teiktinų paramos priemonių aprėpties ir numatomo bendro finansinio įnašo, kurie būtų nustatyti bendradarbiavimo ir paramos plane;

(12)

Komisija, be kita ko, siekdama užtikrinti skaidrumą ir laikydamasi šiame reglamente nustatytų sąlygų, turėtų bendradarbiavimo ir paramos planus pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(13)

Komisija, gavusi valstybės narės, siekiančios gauti paramą, sutikimą, bendradarbiaudama su Europos ir tarptautinėmis organizacijomis arba kitomis valstybėmis narėmis, kurios sutiko veikti kaip reformų partnerės, turėtų turėti galimybę surengti paramos teikimą. Valstybė narė, siekianti gauti paramą, turėtų turėti galimybę tam tikroje paramos srityje ar srityse sudaryti partnerystę su viena ar daugiau valstybių narių, kurios veikia kaip reformų partnerės, kad padėtų parengti strategiją, reformuoti veiksmų gaires, parengti kokybišką paramą ar prižiūrėti strategijos ir projektų įgyvendinimą. Nors už reformas atsakinga valstybė narė, siekianti gauti paramą, reformų partnerės ir (arba) kitos paramą teikiančios valstybės narės turėtų turėti galimybę prisidėti prie sėkmingo programos įgyvendinimo;

(14)

2010 m. spalio 19 d. Komisijos komunikate „ES biudžeto peržiūra“ ir 2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ pabrėžiama, kad labai svarbu visų pirma finansuoti tuos veiksmus ir priemones, kurie turi aiškią Europos pridėtinę vertę, t. y. veiksmus, kurie dėl Sąjungos intervencijos gali suteikti papildomos naudos, palyginti su pavienių valstybių narių veiksmais. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti užtikrintas pagal programą vykdomų veiksmų ir veiklos kitų atitinkamai regioniniu, nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu lygmeniu vykdomų programų ir politikos papildomumą ir sąveikumą. Visų pirma, pagal programą remiami veiksmai ir veikla turėtų sudaryti sąlygas parengti ir įgyvendinti sprendimus, kurie būtų skirti atitinkamu lygmeniu nacionalinėms problemoms, kurios turi tarpvalstybinio ir Sąjungos lygmens poveikį, spręsti, ir kurie tokiu būdu turėtų užtikrintų socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą. Be to, pagal programą remiamais veiksmais ir veikla turėtų būti prisidedama užtikrinant nuoseklų ir darnų Sąjungos teisės įgyvendinimą. Jie taip pat turėtų padėti toliau didinti valstybių narių pasitikėjimą Komisija ir skatinti jas bendradarbiauti su Komisija ir tarpusavyje. Be to, Sąjunga turi geresnes galimybes nei valstybės narės sudaryti sąlygas dalytis gerąja praktika tarpusavyje bei sutelkti ekspertines žinias;

(15)

būtina parengti programos finansinį paketą, kurio trukmė būtų suderinta su Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (4) nustatytu daugiametės finansinės sistemos laikotarpiu;

(16)

programos finansinį paketą turėtų sudaryti finansiniai ištekliai, išskaičiuoti iš Komisijos iniciatyva pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) Nr. 1303/2013 (5) ir (ES) Nr. 1305/2013 (6) teikiamos techninės paramos finansinių asignavimų. Kad toks išskaičiavimas pagal šią konkrečią programą būtų įmanomas ir kad jis nedarytų poveikio ateities pasiūlymams, būtina tuos reglamentus iš dalies pakeisti;

(17)

šiame reglamente nustatomas viso programos laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (7) 17 punkte. Programos finansavimas perkeliant asignavimus iš techninės pagalbos Komisijos iniciatyva pagal reglamentus (ES) Nr. 1303/2013 ir 1305/2013 turėtų būti laikomas tik vienkartiniu sprendimu ir neturėtų būti būsimų iniciatyvų finansavimo precedentu šioje srityje;

(18)

paramos prašančios valstybės narės turėtų turėti galimybę papildomomis lėšomis savanoriškai prisidėti prie programos finansinio paketo. Šiuo metu Reglamentu (ES) Nr. 1303/2013 nustatyta galimybė perkelti valstybių narių iniciatyva teikiamai techninei paramai skirtus išteklius tik toms valstybėms narėms, kurios susiduria su laikinais biudžetiniais sunkumais. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 turėtų būti iš dalies pakeistas, siekiant sudaryti sąlygas visoms valstybėms narėms finansiškai prisidėti prie programos. Į Sąjungos biudžetą perkeltos lėšos turėtų būti panaudotos veiksmams, kuriais prisidedama prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo atitinkamose valstybėse narėse, remti;

(19)

šis reglamentas turėtų būti įgyvendinamas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (8) (toliau – Finansinis reglamentas). Tuo tikslu Komisija turėtų priimti metines darbo programas ir apie tai informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą. Metinėse darbo programose turėtų būti nustatytos priemonės, būtinos jų įgyvendinimui pagal bendruosius ir konkrečiuosius programos tikslus, dotacijų atrankos ir skyrimo kriterijai, taip pat kiti būtini elementai;

(20)

atsižvelgiant į tai, kaip svarbu palaikyti valstybių narių pastangas rengiant ir įgyvendinant struktūrines, institucines ir administracines reformas, būtina suteikti galimybę bendrai finansuoti iki 100 % visų tinkamų finansuoti dotacijų, kad būtų pasiekti programos tikslai, kartu užtikrinant bendro finansavimo ir pelno nesiekimo principų laikymąsi;

(21)

iškilus nenumatytų ir deramai pagrįstų priežasčių, dėl kurių būtina nedelsiant imtis veiksmų, kaip antai atsiradus dideliems ekonomikos sutrikimams arba susiklosčius svarbioms aplinkybėms, turinčioms didelės įtakos ekonominėms ar socialinėms sąlygoms valstybėje narėje, kurios nepriklauso nuo jos valios, gauti paramą siekiančios valstybės narės prašymu Komisija turėtų turėti galimybę, atsižvelgdama į pagal programą finansuotinus tikslus ir veiksmus, imtis specialių priemonių dėl nedidelės metinės darbo programos dalies ir neilgu iki šešių mėnesių laikotarpiu, kad padėtų nacionalinėms institucijoms patenkinti tuos neatidėliotinus poreikius;

(22)

siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų lėšų iš Sąjungos biudžeto paskirstymą ir patikimo finansų valdymo principo laikymąsi, veiksmais pagal programą turėtų būti papildomos vykdomos Sąjungos programos, kartu vengiant dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo. Visų pirma, Komisija ir atitinkamos valstybės narės, laikydamosi savo atitinkamų įsipareigojimų, turėtų Sąjungos ir valstybių narių lygmeniu visuose proceso etapuose užtikrinti veiksmingą koordinavimą, siekdamos užtikrinti finansavimo šaltinių, iš kurių remiami valstybėse narėse vykdomi veiksmai, glaudžiai susiję su programa, ypač su priemonėmis, kurios finansuojamos iš Sąjungos lėšų, ir Sąjungos programomis valstybėse narėse, nuoseklumą, papildomumą ir tarpusavio sąveiką. Komisija visomis išgalėmis stengiasi užtikrinti papildomumą ir sąveiką su kitų susijusių tarptautinių organizacijų teikiama parama;

(23)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, atitinkamais atvejais, administracines ir finansines sankcijas;

(24)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įvertinti programą, nuo pradžios turėtų būti nustatyta skaidri pagal programą įgyvendintų veiksmų ir pasiektų rezultatų stebėsenos sistema. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai metinę programos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą, įskaitant informaciją apie valstybių narių pateiktus paramos prašymus, paramos prašymų vertinimo kriterijų taikymo analizę, bendradarbiavimo ir paramos planus, reformų partnerių dalyvavimą ir priimtas specialias priemones. Turėtų būti atliktas nepriklausomas laikotarpio vidurio įvertinimas, kaip įgyvendinami programos tikslai, ar veiksmingai naudojami jos ištekliai ir kokia jos pridėtinė Europos vertė. Be to, ex post nepriklausomame įvertinime turėtų būti vertinamas ilgalaikis programos poveikis ir tvarumas. Tie vertinimai turėtų būti grindžiami rodikliais, kuriais matuojamas programos poveikis;

(25)

siekiant patikslinti rodiklių, kuriais matuojamas programos tikslų įgyvendinimas, sąrašą atsižvelgiant į programos įgyvendinimo laikotarpiu įgytą patirtį, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl to sąrašo patikslinimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (9) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(26)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, susijusias su metinių darbo programų patvirtinimu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

(27)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. prisidėti prie institucinių, administracinių ir struktūrinių reformų valstybėse narėse teikiant paramą šiame reglamente apibrėžtoms nacionalinėms valdžios institucijoms, susijusią su priemonėmis, skirtomis institucijoms, valdymo sistemai ar viešajam administravimui, ekonomikos ir socialiniam sektoriams reformuoti, be kita ko, padedant efektyviai, skaidriai ir veiksmingai naudoti Sąjungos fondus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti, nes dėl paramos aprėpties turi būti susitarta su atitinkama valstybe nare;

(28)

siekiant sudaryti sąlygas skubiai taikyti šiame reglamente nustatytas priemones, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Programos sudarymas ir trukmė

Šiuo reglamentu sudaroma 2017 m. gegužės 20 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. struktūrinių reformų rėmimo programa (toliau – programa).

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.   paramą gaunanti valstybė narė– tai valstybė narė, kuri gauna paramą iš Sąjungos pagal programą;

2.   Sąjungos fondai– tai Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 1 straipsnyje nurodyti Europos struktūriniai ir investicijų fondai, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 223/2014 (10) įsteigtas Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 516/2014 (11) įsteigtas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 513/2014 (12) kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatyta policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonė ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 515/2014 (13) kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatyta išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė;

3.   nacionalinė valdžios institucija– viena ar daugiau nacionalinių valdžios institucijų, įskaitant regioninio ir vietos lygmens valdžios institucijas, bendradarbiaujančių kaip partnerės pagal valstybės narės institucinę ir teisinę sistemą;

4.   tarptautinė organizacija– tarptautinė viešojo sektoriaus organizacija, įsteigta tarptautiniu susitarimu, ir tokios organizacijos įsteigtos specializuotosios agentūros, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 58 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktyje; organizacijos, panašios į tarptautines organizacijas, laikomos tarptautinėmis organizacijomis pagal Finansinį reglamentą;

5.   Europos organizacijos– Europos investicijų bankas ir Europos investicinis fondas, kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktyje.

3 straipsnis

Europos pridėtinė vertė

1.   Programa finansuojami Europos pridėtinės vertės suteikiantys veiksmai ir veikla. Tuo tikslu Komisija užtikrina, kad pasirinkti finansuoti veiksmai ir veikla galėtų duoti rezultatų, kurie, vadovaujantis subsidiarumo principu, turi Europos pridėtinės vertės, ir tikrina, ar iš tikrųjų pasiekta Europos pridėtinė vertė.

2.   Programos veiksmais ir veikla užtikrinama Europos pridėtinė vertė, visų pirma:

a)

kuriant ir įgyvendinant sprendimus, kuriais sprendžiamos vietos, regioninės arba nacionalinės problemos, turinčios įtakos tarpvalstybiniams ar Sąjungos masto uždaviniams, kurie gali prisidėti prie socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos;

b)

dėl jų ir kitų atitinkamų Sąjungos programų ir regionų, nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu lygmeniu vykdomos politikos papildomumo ir sąveikos;

c)

dėl jų įnašo į nuoseklų ir darnų Sąjungos teisės ir politikos įgyvendinimą, taip pat dėl Europos vertybių, įskaitant solidarumą, skatinimo;

d)

dėl jų įnašo į dalijimąsi gerąja patirtimi, taip pat siekiant padidinti reformos programų matomumą, ir į Europos masto ekspertinių žinių platformos ir tinklo kūrimą;

e)

skatinant abipusį paramą gaunančių valstybių narių ir Komisijos pasitikėjimą ir valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą.

4 straipsnis

Bendrasis tikslas

Bendras programos tikslas – padėti valstybėms narėms įgyvendinti institucines, administracines ir augimą skatinančias struktūrines reformas, remiant nacionalinių institucijų priemones, kuriomis, reaguojant į ekonominius ir socialinius uždavinius ir visų pirma vykdant ekonominį valdymą, siekiama reformuoti ir sutvirtinti institucijas, valdymo sistemą, viešąjį administravimą ir ekonominį bei socialinį sektorius ir taip padidinti sanglaudą, konkurencingumą, produktyvumą, tvarų augimą, paskatinti kurti darbo vietas bei investuoti, ir taip pat remiant veiksmingą, efektyvų ir skaidrų Sąjungos fondų naudojimą.

5 straipsnis

Konkretūs programos tikslai ir aprėptis

1.   Siekiant 4 straipsnyje nurodyto bendrojo tikslo, nustatomi šie konkretūs programos tikslai, kurių turi būti siekiama glaudžiai bendradarbiaujant su paramą gaunančiomis valstybėmis narėmis:

a)

remti nacionalinių institucijų iniciatyvas rengti reformas atsižvelgiant į savo prioritetus, pradines sąlygas ir numatomą socialinį ekonominį poveikį;

b)

remti nacionalinių institucijų pastangas stiprinti savo gebėjimus formuoti, plėtoti ir įgyvendinti reformų politiką bei strategijas ir užtikrinti integruotą požiūrį, kad skirtingų sektorių tikslai ir priemonės derėtų tarpusavyje;

c)

remti nacionalinių institucijų pastangas parengti ir įgyvendinti reikiamas procedūras ir metodikas atsižvelgiant į kitų šalių gerąją praktiką ir patirtį, įgytą ieškant sprendimų panašiose situacijose;

d)

padėti nacionalinėms institucijoms didinti žmogiškųjų išteklių valdymo veiksmingumą ir efektyvumą, įskaitant profesinių žinių ir įgūdžių gilinimą bei aiškių atsakomybės ribų nustatymą.

2.   1 dalyje nustatyti konkretūs tikslai taikomi politikos sritims, susijusioms su sanglauda, konkurencingumu, produktyvumu, inovacijomis, pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu, darbo vietų kūrimu ir investicijomis, visų pirma, vienai ar daugiau šių sričių:

a)

viešųjų finansų ir turto valdymas, biudžeto sudarymas, skolų valdymas ir pajamų administravimas;

b)

institucinė reforma ir veiksmingas į paslaugas orientuotas viešųjų administracijų veikimas, be kita ko, jei reikia, supaprastinant taisykles, veiksminga teisinė valstybė, teisingumo sistemos reforma ir kovos su sukčiavimu, korupcija ir pinigų plovimu stiprinimas;

c)

verslo aplinka (įskaitant MVĮ), reindustrializacija, privačiojo sektoriaus vystymas, investavimas, visuomenės dalyvavimas įmonėse, privatizacija, prekyba ir tiesioginės užsienio investicijos, konkurencija ir viešieji pirkimai, tvarus sektorių vystymasis ir inovacijų bei skaitmeninimo rėmimas;

d)

švietimas ir mokymas, darbo rinkos politika, įskaitant socialinį dialogą, siekiant kurti darbo vietas, kovoti su skurdu, skatinti socialinę įtrauktį, socialinės apsaugos ir socialinės paramos sistemas, taip pat sanglaudos, prieglobsčio, migracijos ir sienų politika;

e)

klimato, energijos vartojimo efektyvumo skatinimo ir energijos šaltinių įvairinimo politika, taip pat žemės ūkio bei žuvininkystės sektorių ir tvarios kaimo vietovių plėtros politika;

f)

finansų sektoriaus politika, įskaitant finansinio raštingumo skatinimą, finansinį stabilumą, galimybes gauti finansavimą ir skolinimą realiajai ekonomikai, duomenų ir statistikos rengimas, teikimas ir kokybiška stebėsena ir kovos su mokesčių slėpimu politika.

6 straipsnis

Tinkami finansuoti veiksmai

Siekiant įgyvendinti 4 ir 5 straipsniuose nustatytus tikslus, pagal programą finansuojami visų pirma toliau nurodytų rūšių veiksmai:

a)

ekspertinės žinios, susijusios su politinėmis rekomendacijomis, politikos pokyčiais, strategijų ir reformos veiksmų planų formulavimu, taip pat su teisinėmis, institucinėmis, struktūrinėmis ir administracinėmis reformomis;

b)

ekspertų, įskaitant vietos ekspertus, skyrimas ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiui atlikti užduotis konkrečiose srityse arba vykdyti su veikla susijusias funkcijas, kai reikia, kartu teikiant vertimo žodžiu arba raštu ir bendradarbiavimo rėmimo, administracinės pagalbos paslaugas ir galimybę naudotis infrastruktūra bei įranga;

c)

visų valdymo lygmenų institucinių, administracinių ar sektorių gebėjimų stiprinimas ir susiję rėmimo veiksmai, taip pat prisidedantys įgalinant pilietinei visuomenei, prireikus, visų pirma:

i)

seminarai, konferencijos ir pratybos;

ii)

darbo vizitai į atitinkamas valstybes nares arba trečiąsias šalis, kad pareigūnai įgytų patirties arba ekspertinių žinių atitinkamose srityse ar jas pagilintų; ir

iii)

mokymo veiksmai, internetinių ir kitokių mokymo modulių kūrimas, siekiant palaikyti reikiamus profesinius įgūdžius ir žinias, susijusius su atitinkamomis reformomis;

d)

statistinių ir kitų duomenų rinkimas; bendrų metodikų ir atitinkamais atvejais – rodiklių arba gairių rengimas;

e)

vietos operatyvinės paramos tokiose srityse kaip prieglobstis, migracija ir sienų kontrolė organizavimas;

f)

IT pajėgumų didinimas: ekspertinės žinios, susijusios su atitinkamoms reformoms vykdyti reikalingų IT infrastruktūrų ir programinės įrangos kūrimu, priežiūra, valdymu ir jų kokybės kontrole, taip pat ekspertinės žinios, susijusios su programomis, skirtomis viešųjų paslaugų skaitmeninimui;

g)

studijos, moksliniai tyrimai, analizės ir apklausos, poveikio ir kiti vertinimai ir vadovų, pranešimų ir mokomosios medžiagos rengimas bei skelbimas;

h)

ryšių projektai: mokymosi, bendradarbiavimo, informuotumo didinimo bei sklaidos veikla ir keitimasis gerąja patirtimi; informuotumo didinimo ir informacinių kampanijų, žiniasklaidos kampanijų ir renginių, įskaitant institucinį informavimą ir prireikus komunikaciją per socialinius tinklus, organizavimas;

i)

informacijai ir programos rezultatams skleisti skirtos medžiagos rinkimas ir skelbimas, be kita ko, kuriant, valdant ir prižiūrint sistemas ir priemones taikant informacinių ir ryšių technologijas;

j)

visi kiti susiję veiksmai, kuriais remiamas 4 ir 5 straipsniuose nustatytas bendrasis ir konkretūs tikslai.

7 straipsnis

Paramos prašymas

1.   Valstybė narė, norinti gauti paramą pagal programą, pateikia paramos prašymą Komisijai, nurodydama remtinas politikos sritis ir prioritetus, kuriems taikoma programa, kaip nustatyta 5 straipsnio 2 dalyje. Tas prašymas pateikiamas ne vėliau kaip kalendorinių metų spalio 31 d. Komisija gali pateikti gaires dėl pagrindinių elementų, kuriuos reikia įtraukti į paramos prašymą.

2.   Laikydamasi skaidrumo, vienodo požiūrio ir patikimo finansų valdymo principų, po dialogo su valstybe nare, be kita ko, įgyvendinant Europos semestrą, Komisija nagrinėja 1 dalyje nurodytą paramos prašymą, atsižvelgdama į nurodytų problemų skubumą, mastą ir rimtumą, paramos poreikius, susijusius su atitinkamomis politikos sritimis, valstybės narės socialinių ir ekonominių rodiklių analizę ir bendruosius administracinius valstybės narės gebėjimus.

Remdamasi ta analize ir atsižvelgdama į šiuo metu iš Sąjungos fondų arba pagal kitas Sąjungos programas finansuojamus veiksmus ir priemones, Komisija susitaria su valstybe nare į bendradarbiavimo ir paramos planą įtraukti prioritetines remtinas sritis, tikslus ir orientacinį tvarkaraštį, teiktinų paramos priemonių aprėptį ir numatomą bendrą finansinį įnašą į tokios paramos biudžetą.

3.   Paramos prašymas gali būti pateiktas dėl:

a)

valstybių narių iniciatyva vykdomų reformų, ypač skirtų tvariam ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui užtikrinti, įgyvendinimo;

b)

ekonominio koregavimo programų, skirtų valstybėms narėms, kurios gauna Sąjungos finansinę paramą, teikiamą pagal esamas priemones, visų pirma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 472/2013 (14), skirtą euro zonos valstybėms narėms, ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002 (15), skirtą euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms, įgyvendinimo;

c)

augimą skatinančių reformų, vykdomų pagal ekonomikos valdymo procesus, visų pirma įgyvendinant atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, pateiktas per Europos semestrą, ar atitinkamus veiksmus, susijusius su Sąjungos teisės aktų įgyvendinimu, įgyvendinimo.

8 straipsnis

Europos Parlamento ir Tarybos informavimas apie bendradarbiavimo ir paramos planus

1.   Paramą gaunančiai valstybei narei sutikus Komisija bendradarbiavimo ir paramos planus perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai. Paramą gaunanti valstybė narė gali atsisakyti duoti sutikimą, jeigu kalbama apie neskelbtiną arba konfidencialią informaciją, kurią atskleidus būtų pakenkta paramą gaunančios valstybės narės viešiesiems interesams.

2.   Vis dėlto Komisija nedelsdama Europos Parlamentui pateikia bendradarbiavimo ir paramos planą šiomis aplinkybėmis:

a)

kai tik paramą gaunanti valstybė narė redaguodama pašalino visą neskelbtiną arba konfidencialią informaciją, kurią atskleidus būtų pakenkta paramą gaunančios valstybės narės viešiesiems interesams;

b)

praėjus tam tikram laikotarpiui, kai susijusios informacijos atskleidimas nedarytų neigiamo poveikio programos paramos priemonių įgyvendinimui, bet kuriuo atveju ne vėliau kaip praėjus dviem mėnesiams po tokių priemonių įgyvendinimo pagal bendradarbiavimo ir paramos planą.

9 straipsnis

Paramos organizavimas ir reformų partneriai

1.   Komisija, paramą gaunančiai valstybei narei sutikus, gali organizuoti paramą pagal programą, bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis narėmis arba Europos ir tarptautinėmis organizacijomis.

2.   Paramą gaunanti valstybė narė, koordinuodama veiksmus su Komisija, gali užmegzti partnerystę su viena ar daugiau kitų valstybių narių, kurios veikia kaip reformų partnerės konkrečiose reformų srityse. Reformų partnerė, koordinuodama veiksmus su Komisija ir remdamasi abipusiu paramą gaunančios valstybės narės ir Komisijos supratimu, padeda rengti strategiją ir reformų veiksmų planus, planuoti aukštos kokybės pagalbą arba prižiūrėti strategijos ir projektų įgyvendinimą.

10 straipsnis

Finansinis paketas

1.   Programai įgyvendinti skiriamas 142 800 000 EUR finansinis paketas dabartinėmis kainomis.

2.   Iš programai skirtų lėšų taip pat gali būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra būtina programai valdyti ir jos tikslams įgyvendinti, visų pirma išlaidos, susijusios su studijomis, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veikla, įskaitant institucinį informavimą apie Sąjungos politinius prioritetus, tiek kiek jie susiję su šio reglamento bendraisiais tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su IT tinklais ir ypač su informacijos apdorojimu ir mainais, bei visos kitos techninės ir administracinės paramos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama programą.

3.   Europos Parlamentas ir Taryba tvirtina metinius asignavimus, kurie neviršija daugiametėje finansinėje sistemoje nustatytų ribų.

11 straipsnis

Kiti finansiniai įnašai į programos biudžetą

1.   Be 10 straipsnyje nustatyto finansinio paketo, programa gali būti finansuojama iš papildomų valstybių narių savanoriškų įnašų.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus papildomus įnašus gali sudaryti įnašai, skiriami iš valstybių narių iniciatyva pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 59 straipsnį teikiamos techninės paramos išteklių, perkeltų pagal to reglamento 25 straipsnį.

3.   1 dalyje nurodyti papildomi įnašai naudojami veiksmams, kuriais prisidedama prie Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos įgyvendinimo, remti. Paramą gaunančios valstybės įnašas narės, skirtas pagal 2 dalį, naudojamas tik toje valstybėje narėje.

12 straipsnis

Dvigubo finansavimo draudimas

Pagal šį reglamentą finansuojami veiksmai gali būti remiami pagal kitas Sąjungos programas, priemones ar iš Sąjungos biudžeto fondų su sąlyga, kad tokia parama neskiriama tiems patiems sąnaudų punktams.

13 straipsnis

Programos įgyvendinimas

1.   Komisija įgyvendina programą pagal Finansinį reglamentą.

2.   Programos priemones gali tiesiogiai įgyvendinti Komisija, o netiesiogiai – kiti nei valstybės narės subjektai ir asmenys, kaip numatyta Finansinio reglamento 60 straipsnyje. Visų pirma, Sąjungos finansinė parama veiksmams, numatytiems šio reglamento 6 straipsnyje, teikiama kaip:

a)

dotacijos (įskaitant dotacijas valstybių narių institucijoms);

b)

viešojo pirkimo sutartys;

c)

nepriklausomų ekspertų, įskaitant paramą teikiančių arba gaunančių valstybių narių nacionalinių, regioninių ar vietos valdžios institucijų ekspertus, patirtų išlaidų padengimas;

d)

įnašai į tarptautinių organizacijų įsteigtus patikos fondus; ir

e)

pagal netiesioginio valdymo principą vykdomi veiksmai.

3.   Dotacijos gali būti skiriamos valstybių narių nacionalinėms valdžios institucijoms, Europos investicijų banko grupei, tarptautinėms organizacijoms, viešosioms arba privačiosioms įstaigoms ir subjektams, teisiškai įsteigtiems:

a)

valstybėse narėse; ir

b)

Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo šalys, pagal tame susitarime nustatytas sąlygas.

Nepažeidžiant bendro finansavimo ir pelno nesiekimo principų, bendro dotacijų finansavimo dalis negali viršyti 100 % finansuoti tinkamų sąnaudų.

4.   Paramą taip pat gali teikti individualūs ekspertai, kurie gali būti kviečiami prisidėti prie atrinktos pagal programą organizuojamos veiklos, jei tai būtina siekiant įgyvendinti 5 straipsnyje nustatytus konkrečius tikslus.

5.   Siekdama įgyvendinti programą, Komisija įgyvendinimo aktais priima metines darbo programas ir apie jas informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą. Metinėse darbo programose nustatomos joms įgyvendinti reikalingos priemonės pagal šio reglamento 4 ir 5 straipsniuose išdėstytus bendruosius ir konkrečius tikslus, dotacijų skyrimo kriterijai ir visi elementai, kurių reikalaujama pagal Finansinį reglamentą.

6.   Siekiant užtikrinti, kad ištekliai būtų skirti laiku, ribotoje metinės darbo programos dalyje numatytos specialios priemonės, taikomos iškilus nenumatytų ir deramai pagrįstų priežasčių, dėl kurių būtina nedelsiant imtis veiksmų, kaip antai atsiradus dideliems ekonomikos sutrikimams arba susiklosčius svarbioms aplinkybėms, turinčioms didelės įtakos ekonominėms ir socialinėms sąlygoms valstybėje narėje, kurios nepriklauso nuo jos valios. Paramą siekiančios gauti valstybės narės prašymu Komisija, atsižvelgdama į šiame reglamente apibrėžtus tikslus ir veiksmus, gali imtis specialių priemonių, kad padėtų nacionalinėms institucijoms patenkinti neatidėliotinus poreikius. Tokios specialios priemonės yra laikino pobūdžio ir joms netaikomos 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos. Tokių specialių priemonių taikymas trunka ne ilgiau kaip šešis mėnesius ir jas galima pakeisti parama, atitinkančia 7 straipsnyje išdėstytas sąlygas.

14 straipsnis

Koordinavimas ir papildomumas

1.   Komisija ir paramą gaunančios valstybės narės, neperžengdamos savo atsakomybės ribų, skatina programos sąveikavimą su kitomis Sąjungos programomis ir priemonėmis, visų pirma iš Sąjungos fondų finansuojamomis priemonėmis, ir užtikrina veiksmingą jų tarpusavio koordinavimą. Tuo tikslu jos:

a)

užtikrina skirtingų priemonių, visų pirma priemonių, finansuojamų iš Sąjungos fondų, papildomumą ir sąveiką Sąjungos, nacionaliniu ir, prireikus, regionų, lygmenimis tiek planavimo etape, tiek jas įgyvendinant;

b)

optimizuoja koordinavimo mechanizmą, kad išvengtų veiksmų dubliavimo; ir

c)

užtikrina glaudų už įgyvendinimą Sąjungos, nacionaliniu ir, prireikus, regionų, lygmenimis atsakingų asmenų bendradarbiavimą, kad paramos veiksmai būtų nuoseklūs ir sklandūs.

2.   Komisija visomis išgalėmis stengiasi užtikrinti papildomumą ir sąveiką su kitų susijusių tarptautinių organizacijų teikiama parama.

3.   Koordinavimo pagrindu gali tapti atitinkamos metinės darbo programos, jei numatyta teikti paramą kurioje nors iš 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų sričių.

15 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.   Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad vykdant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, susigrąžinant neteisėtai išmokėtas arba neteisingai panaudotas sumas ir prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas administracines ir finansines sankcijas.

2.   Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos finansavimą pagal programą, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), laikydamasi procedūrų, nustatytų Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (16), gali atlikti ekonominės veiklos vykdytojų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su šiuo finansavimu, patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar būta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar kokios nors kitos neteisėtos veiklos, susijusios su dotacijos sutartimi, dotacijos sprendimu ar sutartimi dėl Sąjungos finansavimo.

Nedarant poveikio pirmos ir antros pastraipų nuostatoms, bendradarbiavimo susitarimuose su tarptautinėmis organizacijomis ir dotacijų susitarimuose, dotacijų sprendimuose ir sutartyse, sudaromose įgyvendinant šį reglamentą, Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokius auditus bei patikrinimus ir inspektavimus vietoje.

16 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

1.   Komisija stebi pagal programą finansuojamų veiksmų įgyvendinimą ir pagal priede nustatytus rodiklius įvertina, ar pasiekti 4 straipsnyje nustatytas bendrasis tikslas ir 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti konkretūs tikslai.

Pagal 17 straipsnį Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl bet kokių priede pateikto rodiklių sąrašo pakeitimų.

2.   Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai metinę programos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą. Toje ataskaitoje pateikiama informacija apie:

a)

valstybių narių pateiktus paramos prašymus, nurodytus 7 straipsnio 1 dalyje;

b)

7 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, naudotų valstybių narių pateiktiems paramos prašymams vertinti, taikymo analizę;

c)

bendradarbiavimo ir paramos planus, nurodytus 7 straipsnio 2 dalyje;

d)

reformų partnerių dalyvavimą, nurodytą 9 straipsnyje; ir

e)

priimtas specialias priemones, nurodytas 13 straipsnio 6 dalyje.

Komisija ne vėliau kaip iki 2019 m. vidurio pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai nepriklausomo laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitą, o iki 2021 m. gruodžio 31 d.– nepriklausomo ex post vertinimo ataskaitą.

3.   Vidurio vertinimo ataskaitoje pateikiama informacija apie programos tikslų pasiekimo lygį, išteklių naudojimo efektyvumą ir programos teikiamą Europos pridėtinę vertę. Joje taip pat aptariama, ar visi tikslai ir veiksmai tebėra svarbūs. Ex post vertinimo ataskaitoje vertinama visa programa, ir joje pateikiama informacijos apie ilgalaikį programos poveikį.

17 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   16 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami laikotarpiui nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 16 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 16 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

18 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 2013/1303 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 iš dalies keičiamas taip:

1.

25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

antraštė pakeičiama taip:

„Valstybėms narėms teikiamos techninės paramos valdymas“;

b)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/825 (*1) 11 straipsniu, valstybės narės prašymu dalis pagal šio reglamento 59 straipsnį nustatytų ir pagal konkrečiam fondui taikomas taisykles suplanuotų lėšų Komisijai pritarus gali būti perkelta Komisijos iniciatyva teikiamai techninei paramai finansuoti siekiant įgyvendinti priemones, susijusias su atitinkama valstybe nare, kaip numatyta šio reglamento 58 straipsnio l dalies trečios pastraipos l punkte, taikant tiesioginį arba netiesioginį šios pagalbos valdymą.

(*1)  2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/825 dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 1305/2013 (OL L 129, 2017 5 19, p. 1)“;"

c)

3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybė narė pateikia prašymą atlikti 1 dalyje nurodytą kalendorinių metų lėšų perkėlimą iki tų metų, kuriais lėšos turi būti perkeltos, sausio 31 d. Kartu su prašymu pateikiamas pasiūlymas iš dalies pakeisti programą arba programas, pagal kurias lėšos bus perkeliamos. Pagal 30 straipsnio 2 dalį atitinkamai iš dalies pakeičiama partnerystės sutartis, kurioje nurodoma visa kiekvienais metais Komisijai perkeliama suma.“;

d)

pridedama ši dalis:

„4.   Pagal šio straipsnio 1 dalį valstybės narės perkeliamiems ištekliams taikoma šio reglamento 136 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 38 straipsnyje nustatyta įsipareigojimų panaikinimo taisyklė.“;

2.

58 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos l punktas pakeičiamas taip:

„l)

veiksmai, finansuojami pagal Reglamentą (ES) 2017/825, siekiant prisidėti prie Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos įgyvendinimo.“;

3.

91 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Atskaičius paramą EITP, nurodytą 92 straipsnio 6 dalyje, ir pagalbą labiausiai skurstantiems, nurodytą 92 straipsnio 7 dalyje, 0,35 % bendrųjų išteklių skiriama Komisijos iniciatyva teikiamai techninei pagalbai finansuoti; iš jų iki 112 233 000 EUR dabartinėmis kainomis skiriama struktūrinių reformų rėmimo programai, sudarytai Reglamentu (ES) 2017/825, finansuoti, atsižvelgiant į tos programos aprėptį ir paskirtį.“

19 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dalinis pakeitimas

Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 51 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 6 straipsnį EŽŪFKP gali panaudoti iki 0,25 % savo metinių asignavimų Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 58 straipsnyje nurodytoms užduotims finansuoti, įskaitant šio reglamento 52 straipsnyje nurodyto Europos kaimo plėtros tinklo ir šio reglamento 53 straipsnyje nurodyto EIP tinklo kūrimo ir valdymo Komisijos iniciatyva ir (arba) jos vardu sąnaudų finansavimą; iš jų iki 30 567 000 EUR dabartinėmis kainomis skiriama struktūrinių reformų rėmimo programai, sudarytai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/825 (*2), finansuoti, atsižvelgiant į tos programos aprėptį ir paskirtį.

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2017 m. gegužės 17 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

A. TAJANI

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. ABELA

(1)  OL C 177, 2016 5 18, p. 47.

(2)  OL C 240, 2016 7 1, p. 49.

(3)  2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento pozicija dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2017 m. gegužės 11 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma daugiametė finansinė sistema 2014–2020 m. laikotarpiu (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).

(5)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

(6)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).

(7)  OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(8)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(9)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(10)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 223/2014 dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (OL L 72, 2014 3 12, p. 1).

(11)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 516/2014, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas ir iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2008/381/EB ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos sprendimai Nr. 573/2007/EB ir Nr. 575/2007/EB bei Tarybos sprendimas 2007/435/EB (OL L 150, 2014 5 20, p. 168).

(12)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 513/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonė ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2007/125/TVR (OL L 150, 2014 5 20, p. 93).

(13)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 515/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė ir panaikinamas Sprendimas Nr. 574/2007/EB (OL L 150, 2014 5 20, p. 143).

(14)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo (OL L 140, 2013 5 27, p. 1).

(15)  2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo (OL L 53, 2002 2 23, p. 1).

(16)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

PRIEDAS

Rodikliai

Siekiant įvertinti, kiek pasiekti 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti tikslai, naudojami šie rodikliai:

a)

nacionalinių institucijų, administracinių tarnybų ir kitų viešųjų subjektų, kaip antai nacionalinių ministerijų ar reguliavimo institucijų, kurios gauna paramą pagal programą, skaičius ir tipas, nurodytas pagal paramą gaunančias valstybes nares;

b)

paramos teikėjų, kaip antai valdžios institucijų, viešosios teisės įstaigų, įstaigų, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančių viešųjų paslaugų srityje, ir tarptautinių organizacijų, skaičius ir tipas, nurodytas pagal konkrečius tikslus, politikos sritis ir paramą gaunančias valstybes nares;

c)

pagal 6 straipsnį atliktų, finansuoti tinkamų veiksmų, kaip antai ekspertų parūpinimo, mokymų ar seminarų ir pan. rengimo, skaičius ir tipas, nurodytas pagal:

i)

konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir atitinkamus veiksmus, susijusius su Sąjungos teisės, ekonominio koregavimo programų ir pačios valstybės narės iniciatyva vykdomų reformų įgyvendinimu;

ii)

konkrečius tikslus, politikos sritis ir paramą gaunančias valstybes nares;

iii)

paramos teikėjus, kaip antai valdžios institucijas, viešosios teisės įstaigas, viešųjų paslaugų srityje veikiančias įstaigas, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, arba tarptautines organizacijas;

iv)

paramą gaunančios valstybės narės paramos gavėjus, kaip antai nacionalines institucijas;

d)

politinių ir teisinių priemonių, kaip antai Komisijos ar, priklausomai nuo konkretaus atvejo, reformų partnerių ir paramos teikėjų sudarytų politinio susitarimo memorandumų arba ketinimų protokolų, susitarimų, sutarčių dėl veiklos pagal programą, skaičius, nurodytas pagal konkrečius tikslus, politikos sritis ir paramą gaunančias valstybes nares;

e)

po atitinkamos pagal programą remiamos veiklos priimtų politinių iniciatyvų, pvz., veiksmų planų, gairių, rekomendacijų ir rekomenduojamų teisės aktų, skaičius, nurodytas pagal konkrečius tikslus, politikos sritis ir paramą gaunančias valstybes nares;

f)

dėl paramos veiksmų pagal programą kiekvienos valstybės narės kiekvienoje politikos srityje įgyvendinamų priemonių skaičius, suskirstytas pagal konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas arba atitinkamus veiksmus, susijusius su Sąjungos teisės, ekonominio koregavimo programų ir valstybių narių iniciatyva vykdomų reformų įgyvendinimu;

g)

iš nacionalinių institucijų, administracinių tarnybų ir kitų viešųjų subjektų, gavusių paramą pagal programą, taip pat (jei yra) kitų suinteresuotųjų arba dalyvaujančių šalių gauta grįžtamoji informacija apie pagal programą vykdytų veiksmų rezultatus arba poveikį, nurodyta pagal konkrečius tikslus, politikos sritis ir paramą gaunančias valstybes nares ir, kai įmanoma, pagrįsta kiekybiniais arba empiriniais duomenimis;

h)

iš paramos teikėjų gauta grįžtamoji informacija apie paramos, kurią jie suteikė pagal programą, rezultatus arba poveikį siekiant konkretaus tikslo ir politikos sritį, kurioje jie vykdė veiklą, nurodyta pagal paramą gaunančias valstybes nares ir, kai įmanoma, pagrįsta kiekybiniais arba empiriniais duomenimis;

i)

atitinkamų suinteresuotųjų šalių nuomonių apie programos indėlį į reformų įgyvendinimą raida, nurodyta pagal konkrečius tikslus, politikos sritis ir paramą gaunančias valstybes nares ir, kai įmanoma, pagrįsta kiekybiniais arba empiriniais duomenimis; ir

j)

bendradarbiavimo ir paramos plane nustatytų tikslų, kuriuos pasiekė paramą gaunanti valstybė narė dėl to, kad, inter alia, gavo paramą pagal programą, skaičius.

Tie rodikliai naudojami pagal turimus duomenis ir informaciją, įskaitant atitinkamus kiekybinius arba empirinius duomenis.

Be to, Komisija atlieka kokybinę analizę, siekiant nustatyti ryšį tarp pagal programą teikiamos paramos, išmatuotos remiantis tais rodikliais, ir paramą gaunančios valstybės narės institucinių, administracinių ir struktūrinių reformų siekiant paskatinti konkurencingumą, našumą, augimą, darbo vietų kūrimą, sanglaudą ir investicijas.