19.4.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 103/17

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/699

2017 m. balandžio 18 d.

kuriuo nustatoma bendra kiekvienos valstybės narės rinkai pateiktos elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) svorio apskaičiavimo metodika ir bendra metodika, pagal kurią apskaičiuojamas kiekvienoje valstybėje narėje susidariusių elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA) kiekis, išreikštas svoriu

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (1), ypač į jos 7 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

siekiant valstybėms narėms užtikrinti vienodas minimalaus elektros ir elektroninės įrangos atliekų (toliau – EEĮA) surinkimo lygio apskaičiavimo pagal Direktyvą 2012/19/ES sąlygas, būtina nustatyti bendrą metodiką, kurią valstybės narės taikytų apskaičiuodamos minėtą surinkimo lygį pagal jų atitinkamoms rinkoms pateiktos elektros ir elektroninės įrangos (toliau – EEĮ) svorį, taip pat bendrą kiekvienoje valstybėje narėje susidariusių EEĮA bendro kiekio, išreikšto svoriu, apskaičiavimo metodiką, kuri būtų taikoma, kai valstybės narės įgis tokią galimybę pagal Direktyvą 2012/19/ES;

(2)

šiame reglamente tikslinga apibrėžti konkrečius parametrus, įskaitant „EEĮ svorio“ ir „susidariusių EEĮA“ parametrus, kad būtų galima suderintai taikyti bendras metodikas, pagal kurias būtų apskaičiuojamas rinkai pateiktos EEĮ svoris ir bendras susidariusių EEĮA kiekis;

(3)

kad bendras rinkai pateiktos EEĮ svorio ir bendro valstybėje narėje susidariusių EEĮA kiekio apskaičiavimo metodikas taikyti būtų lengviau, į tas metodikas būtina įtraukti kiekvienai valstybei narei pritaikytą skaičiuoklę;

(4)

jeigu duomenų, kuriuos turi pateikti gamintojai arba jų įgaliotieji atstovai pagal Direktyvos 2012/19/ES 16 straipsnį ir X priedo B dalį, nėra arba jie yra neišsamūs, valstybės narės gali parengti įrodymais pagrįstus atitinkamoms jų rinkoms pateiktos EEĮ kiekio įverčius. Kad būtų užtikrintos vienodos duomenų teikimo, stebėsenos ir vertinimo sąlygos tais atvejais, kai turi būti parengti tokie įverčiai, turėtų būti taikoma bendra metodika;

(5)

bendroje metodikoje, pagal kurią apskaičiuojami įrodymais pagrįsti rinkai pateiktos EEĮ kiekio įverčiai, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad valstybės narės teritorijoje esančiai rinkai pateiktos EEĮ kiekis turėtų būti apskaitomas kaip jos rinkoje tiektos EEĮ svoris, neįskaitant jokios EEĮ, kuri iš valstybės narės teritorijos išvežta po to, kai buvo pateikta jos rinkai. Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į turimą statistinę informaciją, rinkai pateiktos EEĮ svorio apskaičiavimas turėtų būti grindžiamas duomenimis apie atitinkamos valstybės narės viduje pagamintą EEĮ produkciją, taip pat duomenimis apie EEĮ importą į tą valstybę narę iš kitų valstybių narių arba trečiųjų šalių ir duomenimis apie EEĮ eksportą iš tos valstybės narės į kitą valstybę narę arba į trečiąją šalį. Duomenys turėtų būti gaunami naudojant Eurostato duomenų bazę (Eurobase), visų pirma jei šalies viduje pagaminta EEĮ produkcija užregistruota Bendrijos produkcijos sistemoje (naudojant PRODCOM kodus). Tie kodai taip pat susiję su prekybos statistinių duomenų kodais (Kombinuotosios nomenklatūros kodais). Naudojant su prekyba prekėmis susijusius statistinius duomenis įvertinamas prekių, kuriomis tarpusavyje prekiauja valstybės narės, kiekis (Sąjungos vidaus prekyba) ir prekių, kuriomis tarpusavyje prekiauja valstybės narės ir trečiosios šalys, kiekis (Sąjungos išorės prekyba);

(6)

nacionaliniai duomenys apie šalies viduje pagamintą EEĮ produkciją, taip pat jos importą ir eksportą pranešami atsižvelgiant į Bendrijos produkcijos sistemą naudojant PRODCOM kodus, o ne pagal Direktyvos 2012/19/ES I ir III prieduose nustatytas EEĮ kategorijas. Vis dėlto, kai valstybės narės rengia rinkai pateiktos EEĮ kiekio įverčius, svarbu, kad jos taikytų bendrą klasifikavimo metodą, pagal kurį šalies viduje pagamintos produkcijos, importo ir eksporto statistiniai duomenys būtų perskaičiuojami į duomenis, kurie atitiktų EEĮ, atitinkamoms jų rinkoms pateiktos pagal Direktyvoje 2012/19/ES nustatytas EEĮ kategorijas, svorį;

(7)

apskaičiuojant bendrą valstybės narės teritorijoje konkrečiais metais susidariusių EEĮA kiekį svarbu, kad valstybės narės taikytų bendrą metodiką, kurioje turėtų būti atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės rinkai praeityje pateiktos EEĮ kiekio duomenis, įvairios EEĮ naudojimo trukmės (atsižvelgiant į jos tipą) duomenis, taip pat į nacionalinės rinkos prisotinimo lygį ir skirtingus EEĮ gyvavimo ciklus valstybėse narėse. Valstybės narės turėtų gauti galimybę naudotis šia metodika pagrįsta EEĮA skaičiuokle, kurioje iš anksto būtų įrašyti duomenys, reikalingi tam, kad skaičiuoklę būtų galima taikyti tiesiogiai. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė atnaujinti pastaraisiais metais rinkai pateiktos EEĮ ir (arba) jos naudojimo trukmės duomenis, naudojamus skaičiuoklėje, jei tokie atnaujinimai pagrįsti atitinkamais duomenimis ir įrodymais;

(8)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB (2) 39 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma bendra valstybės narės rinkai pateiktos elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) svorio apskaičiavimo metodika ir bendra valstybėje narėje susidariusių elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA) kiekio, išreikšto svoriu, apskaičiavimo metodika, kurią valstybės narės turi atitinkamai taikyti apskaičiuodamos surinktų EEĮA kiekius. Šiuo tikslu jame taip pat numatoma galimybė naudotis kiekvienai valstybei narei pritaikyta EEĮA skaičiuokle, kurią parengia ir pateikia Komisija kaip neatsiejamą šių metodikų dalį.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   EEĮ svoris– bet kokios EEĮ (elektros ir elektroninės įrangos), įskaitant visus elektros ir elektroninius priedus, bet neįskaitant pakuočių, baterijų ar akumuliatorių, naudojimo instrukcijų, vadovų, neelektrinių ar neelektroninių priedų ir komplektavimo gaminių, kuriai taikoma Direktyva 2012/19/ES, bendrasis (transportavimo) svoris;

b)   valstybėje narėje susidariusios EEĮA– iš EEĮ, kuriai taikoma Direktyva 2012/19/ES ir kuri buvo pateikta tos valstybės narės rinkai, susidariusių EEĮA (elektros ir elektroninės įrangos atliekų) bendras svoris, prieš imantis bet kokių veiksmų, pavyzdžiui, prieš surinkimą, parengimą pakartotiniam naudojimui, apdorojimą, naudojimą, įskaitant perdirbimą, arba eksportą.

3 straipsnis

Valstybės narės rinkai pateiktos EEĮ svorio apskaičiavimas

1.   Jei valstybė narė surinkimo lygį apskaičiuoja pagal vidutinį rinkai pateiktos EEĮ svorį, ji savo rinkai konkrečiais metais pateiktos EEĮ svorį apskaičiuoja remdamasi EEĮ gamintojų arba jų įgaliotųjų atstovų (jei taikoma) pagal Direktyvos 2012/19/ES 16 straipsnio 2 dalies c punktą ir tos direktyvos X priedo B dalį pateikta informacija.

2.   Jeigu valstybė narė savo rinkai pateiktos EEĮ svorio pagal šio straipsnio 1 dalį apskaičiuoti negali, ji parengia įrodymais pagrįstus savo rinkai atitinkamais metais pateiktos EEĮ svorio įverčius, remdamasi šalies viduje pagamintos EEĮ produkcijos, taip pat importo ir eksporto savo teritorijoje duomenimis. Šiuo tikslu valstybė narė taiko šio reglamento I priede nustatytą metodiką.

4 straipsnis

Valstybėje narėje susidariusių EEĮA bendro kiekio apskaičiavimas

Jeigu valstybė narė EEĮA surinkimo lygį apskaičiuoja remdamasi jos teritorijoje susidariusių EEĮA kiekiu, ji bendrą savo teritorijoje konkrečiais metais susidariusių EEĮA kiekį apskaičiuoja pagal II priede nustatytą metodiką.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. balandžio 18 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1)  OL L 197, 2012 7 24, p. 38.

(2)  2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).

I PRIEDAS

Įrodymais pagrįstų valstybės narės rinkai pateiktos EEĮ svorio įverčių apskaičiavimo metodika

1.

Įrodymais pagrįsti valstybės narės rinkai ataskaitiniais metais pateiktos EEĮ svorio įverčiai apskaičiuojami taikant tikrojo suvartojimo metodą, kuris grindžiamas tokia lygtimi:

Rinkai pateikta EEĮ (t) = Produkcija šalies viduje (t) + Importas (t) – Eksportas (t)

Čia:

Produkcija šalies viduje (t)

–

EEĮ produkcijos, ataskaitiniais metais t pagamintos valstybės narės viduje, svoris (tonomis).

Importas (t)

–

iš kitos valstybės narės arba trečiosios šalies į valstybę narę ataskaitiniais metais t įvežtos EEĮ, skirtos platinti, vartoti ar naudoti, svoris (tonomis).

Eksportas (t)

–

iš valstybės narės į kitą valstybę narę arba trečiąją šalį ataskaitiniais metais t išvežtos EEĮ, skirtos platinti, vartoti ar naudoti, svoris (tonomis).

2.

Valstybės narės naudoja šalies viduje pagamintos EEĮ produkcijos, išreikštos svoriu, duomenis, praneštus atsižvelgiant į Bendrijos produkcijos sistemos klasifikaciją (PRODCOM kodus).

Valstybės narės naudoja EEĮ, išreikštos svoriu, importo ir eksporto duomenis, praneštus nurodant Kombinuotosios nomenklatūros kodus (KN kodus).

3.

Valstybės narės taiko šio reglamento 1 straipsnyje nurodytą EEĮA skaičiuoklę, kad šalies viduje pagamintos, importuotos ir eksportuotos EEĮ, apie kurią pranešta pagal KN kodus, kiekiai būtų perskaičiuoti į rinkai pateiktos EEĮ kiekius pagal Direktyvos 2012/19/ES I ir III prieduose nustatytas kategorijas.

II PRIEDAS

Bendro valstybėje narėje susidariusių EEĮA kiekio apskaičiavimo metodika

1.

Bendras valstybėje narėje konkrečiais metais susidariusių EEĮA kiekis apskaičiuojamas remiantis tos valstybės narės rinkai praėjusiais metais pateiktos EEĮ kiekiu ir atitinkama produktų naudojimo trukme, kuri įvertinta remiantis kiekvieno produkto išmetimo rodikliu, kaip nurodyta šioje lygtyje:

Formula

Čia:

W(n)

–

vertinamaisiais metais n susidariusių EEĮA kiekis (tonomis);

POM(t)

–

bet kuriais metais t rinkai pateiktos EEĮ kiekis (tonomis);

t 0

–

pirmieji metai, kuriais rinkai buvo pateikta kokia nors EEĮ;

L (p) (t, n)

–

t metais rinkai pateiktos EEĮ partijai skirtas įrangos išmetimu grindžiamas naudojimo trukmės profilis, iš kurio matyti tikėtinas vertinamaisiais metais n išmestos įrangos kiekis (išmestos įrangos procentinė dalis palyginti su bendru n metais parduotu kiekiu) ir kuris apskaičiuojamas taikant Veibulo pasiskirstymo funkciją, apibrėžiamą laike kintančiu formos parametru α(t) ir mastelio parametru β(t), taip:

Formula

Jeigu laike taikomi tokie patys naudojimo trukmės parametrai, EEĮ naudojimo trukmės pasiskirstymas supaprastinamas iki tokios formulės:

Formula

Čia:

α (alfa)

–

tikimybinio skirstinio „formos parametras“;

β (beta)

–

tikimybinio skirstinio „mastelio parametras“.

2.

Kad apskaičiuotų bendrą savo teritorijoje konkrečiais metais susidariusių EEĮA atliekų kiekį, valstybės narės taiko šio reglamento 1 straipsnyje nurodytą EEĮA skaičiuoklę, parengtą pagal 1 punkte aprašytą metodiką.

3.

Į EEĮA skaičiuoklę įrašomi kiekvienos valstybės narės rinkai 1980–2014 m. laikotarpiu pateiktos EEĮ kiekio duomenys, apskaičiuoti remiantis I priede aprašytu tikrojo suvartojimo metodu, taip pat įrašomi 1980–2030 m. laikotarpio produktų naudojimo trukmės duomenys. 1 punkte minėti ir kiekvienai valstybei narei nustatyti tikimybinio skirstinio formos ir mastelio parametrai į skaičiuoklę įtraukiami kaip numatytosios vertės.

4.

Kad būtų galima apskaičiuoti konkrečiais metais susidariusių EEĮA atliekų svorį, valstybės narės į EEĮ atliekų skaičiuoklę įrašo metinius duomenis, susijusius su EEĮ, kuri buvo pateikta rinkai nuo 2015 m. iki metų, einančių prieš ataskaitinius metus.

5.

EEĮA skaičiuoklėje naudojamus rinkai pateiktos EEĮ arba produktų naudojimo trukmės duomenis, nurodytus 3 punkte, valstybės narės gali atnaujinti. Prieš pradėdamos tokį atnaujinimą, valstybės narės praneša apie tai Komisijai ir pateikia tokį atnaujinimą pagrindžiančius atitinkamus įrodymus, be kita ko, oficialius rinkos tyrimus, audito rezultatus arba išanalizuotus ir įrodymais pagrįstus duomenis, gautus konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.