I PRIEDAS

APIBRĖŽTYS IR SANTRUMPOS

I.   APIBRĖŽTYS

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Sprendimo 2002/657/EB I priede.

Be šių terminų apibrėžčių, šiame reglamente vartojamos toliau nurodytos apibrėžtys.

1.1.   Lygis, kurį pasiekus imamasi priemonių– tam tikros medžiagos koncentracija, nustatyta Rekomendacijos 2013/711/ES priede, kuriai padidėjus atliekami tyrimai, siekiant nustatyti tos medžiagos šaltinį.

1.2.   Atrankiniai metodai– metodai, naudojami atrinkti tuos ėminius, kuriuose PCDD/F ir dioksinų tipo PCB koncentracija viršija didžiausią leidžiamąją koncentraciją arba lygį, kurį pasiekus imamasi priemonių. Jie leidžia pasiekti didelį ekonominį efektyvumą ir našumą ir taip padidinti tikimybę aptikti naujus aktyvius cheminės medžiagos veikimo ir rizikos vartotojų sveikatai šaltinius. Atrankiniai metodai grindžiami bioanalitiniais arba GC-MS metodais. Siekiant nustatyti atitiktį didžiausiai leidžiamajai koncentracijai tikrinami nustatytą ribinę vertę viršijantys mėginių tyrimo rezultatai – atliekama išsami pakartotinė pirminio mėginio analizė taikant patvirtinamąjį metodą.

1.3.   Patvirtinamieji metodai– metodai, suteikiantys visą informaciją arba papildomos informacijos, kuri leidžia vienareikšmiškai identifikuoti ir kiekybiškai nustatyti PCDD/F ir dioksinų tipo PCB, kurių kiekis atitinka didžiausią leidžiamąją koncentraciją arba, kai reikia, lygį, kurį pasiekus imamasi priemonių. Taikant šiuos metodus naudojama dujų chromatografija ir didelės skyros masių spektrometrija (GC-HRMS) arba dujų chromatografija ir dviguboji masių spektrometrija (GC-MS/MS).

1.4.   Bioanalitiniai metodai– biologiniais principais, pavyzdžiui, ląstelių tyrimais, juslių tyrimais arba imuniniais tyrimais, pagrįsti metodai. Juos taikant nustatoma ne giminingo junginio koncentracija, o tik TEQ lygis (1), išreikštas bioanalitiniais ekvivalentais (BEQ), atsižvelgiant į tai, kad ne visi mėginio ekstrakte, kurio atsakas gaunamas atliekant bandymą, esantys junginiai gali atitikti visus TEQ principo reikalavimus.

1.5.   Tikroji bioanalizės išgava– BEQ lygis, apskaičiuotas remiantis TCDD arba PCB 126 kalibravimo kreive, atlikus tuščiojo mėginio pataisą, padalytas iš TEQ lygio, nustatyto patvirtinamuoju metodu. Ja stengiamasi patikslinti tokius veiksnius kaip PCDD/F ir dioksinų tipo junginių nuostoliai ekstrahavimo ir gryninimo etapais, kartu ekstrahuojami junginiai, padidinantys arba sumažinantys atsaką (agonistinis ir antagonistinis poveikis), kreivės atitikimo savybė arba TEF ir REP verčių skirtumai. Tikroji bioanalizės išgava apskaičiuojama naudojant tinkamus kontrolinius mėginius su panašios struktūros giminingais junginiais, tiriamais didžiausios leidžiamosios koncentracijos lygiu arba lygiu, kurį pasiekus imamasi priemonių.

1.6.   Kartotinė analizė– atskira tiriamųjų analičių analizė naudojant to paties homogenizuoto mėginio antrą alikvotinę dalį.

1.7.   Priimtina specifinė atskiro giminingo junginio kiekybinio nustatymo mėginyje riba (2) – mažiausioji analitės koncentracija, kuri gali būti statistiškai patikimai išmatuota pagal nustatymo kriterijus, aprašytus tarptautiniu mastu pripažintuose standartuose, pvz., standarte EN 16215:2012 „Pašarai. Dioksinų ir dioksinų tipo polichlorbifenilų (PCB) bei polichlorbifenilų indikatorių nustatymas, taikant dujų chromatografiją ir didelės skyros masių spektrometriją (GC/HRMS)“ ir (arba) EPA 1613 ir 1668 metoduose (nauja redakcija).

Atskiro giminingo junginio kiekybinio nustatymo riba gali būti nustatoma kaip:

a)

mėginio ekstrakto analitės koncentracija, kuriai esant gaunamas prietaiso atsakas dviem skirtingiems kontroliuojamiems jonams, kai mažesnio intensyvumo neapdorotų duomenų signalo S/T (signalo ir triukšmo) santykis yra 3:1, arba, jeigu dėl techninių priežasčių negalima gauti patikimų signalo ir triukšmo skaičiavimo rezultatų,

b)

žemiausias koncentracijos taškas kalibravimo kreivėje, kuriame gaunamas priimtinas (≤ 30 %) ir pastovus (matuojama bent analitinės mėginių serijos pradžioje ir pabaigoje) nuokrypis, palyginti su vidutiniu santykiniu atsako koeficientu, apskaičiuotu visiems taškams kalibravimo kreivėje kiekvienoje mėginių serijoje (3).

1.8.   Viršutinė ribinė koncentracija– samprata, pagal kurią kiekvieno kiekybiškai nenustatyto giminingo junginio indėlis turi būti prilyginamas kiekybinio įvertinimo ribinei vertei.

1.9.   Žemutinė ribinė koncentracija– samprata, pagal kurią kiekvieno kiekybiškai nenustatyto giminingo junginio indėlis turi būti prilyginamas nuliui.

1.10.   Vidutinė ribinė koncentracija– samprata, pagal kurią kiekvieno kiekybiškai nenustatyto giminingo junginio indėlis turi būti prilyginamas pusei kiekybinio įvertinimo ribinės vertės.

1.11.   Partija– identifikuojamas kiekis vienu metu pristatomų maisto produktų, turinčių, kaip nustato pareigūnas, bendrų savybių, pvz., vienodą kilmę, rūšį, pakuotės tipą, tą patį pakuotoją, siuntėją arba vienodus žymenis. Jei tai žuvys ar žuvininkystės produktai, žuvų dydis taip pat turi būti panašus. Jei žuvų dydis ir (arba) masė nėra panašūs, siunta vis tiek gali būti laikoma partija, tik reikia taikyti specialią ėminių ėmimo tvarką.

1.12.   Partijos dalis– nustatyta didelės partijos dalis, kuriai turi būti taikomas ėminių ėmimo metodas. Kiekviena partijos dalis turi būti fiziškai atskirta ir identifikuojama.

1.13.   Atskirasis ėminys– medžiagos kiekis, paimtas vienoje partijos arba jos dalies vietoje.

1.14.   Jungtinis ėminys– visų partijos arba jos dalies atskirųjų ėminių suminis kiekis.

1.15.   Laboratorinis mėginys– laboratorijai skirta reprezentatyvi jungtinio ėminio dalis (kiekis).

II.   VARTOJAMOS SANTRUMPOS

BEQ	bioanalitiniai ekvivalentai
GC	dujų chromatografija
HRMS	didelės skyros masių spektrometrija
LRMS	mažos skyros masių spektrometrija
MS/MS	dviguboji masių spektrometrija
PCB	polichlorinti bifenilai
Ne dioksinų tipo PCB	PCB 28, PCB 52, PCB 101, PCB 138, PCB 153 ir PCB 180
PCDD	polichlorinti dibenzo-p-dioksinai
PCDF	polichlorinti dibenzofuranai
QC	kokybės kontrolė
REP	santykinis stiprumas
TEF	toksiškumo ekvivalento koeficientas
TEQ	toksiškumo ekvivalentai
TCDD	2,3,7,8-tetrachlordibenzo-p-dioksinas
U	išplėstoji matavimo neapibrėžtis

---

(1)  Bioanalitiniai metodai netaikomi į TEF sistemą įtrauktiems giminingiems junginiams. Mėginio ekstrakte gali būti kitų struktūriškai giminingų aktyvuoto aromatinių angliavandenilių (Ah) receptoriaus junginių, prisidedančių prie bendro atsako. Todėl bioanalitiniai rezultatai negali būti laikomi įverčiais, o greičiau mėginio TEQ lygio indikacija.

(2)  Kai taikoma, turėtų būti vadovaujamasi dokumente „Guidance Document on the Estimation of LOD and LOQ for Measurements in the Field of Contaminants in Feed and Food“ [link to website] nurodytais principais.

(3)  Kiekybinio nustatymo riba apskaičiuojama remiantis žemiausiu koncentracijos tašku, atsižvelgiant į vidinių etalonų išgavą ir mėginio kiekį.

II PRIEDAS

OFICIALIOS DIOKSINŲ (PCDD/PCDF), DIOKSINŲ TIPO PCB IR NE DIOKSINŲ TIPO PCB KONCENTRACIJOS TAM TIKRUOSE MAISTO PRODUKTUOSE KONTROLĖS ĖMINIŲ ĖMIMO METODAI

I.   TAIKYMO SRITIS

Oficialios dioksinų (PCDD/F), dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB koncentracijos maisto produktuose kontrolės ėminiai imami pagal toliau šiame priede aprašytus metodus. Taip gauti jungtiniai ėminiai laikomi reprezentatyviais partijų arba jų dalių, iš kurių jie yra paimti, ėminiais. Atitiktis Reglamente (EB) Nr. 1881/2006 nustatytoms didžiausioms koncentracijoms nustatoma remiantis laboratoriniuose ėminiuose nustatytomis koncentracijomis.

Siekiant užtikrinti atitiktį Reglamento (EB) Nr. 852/2004 4 straipsnio nuostatoms, maisto tvarkymo subjektas, imdamas ėminius dioksinų (PCDD/F), dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB koncentracijai kontroliuoti, taiko metodus, aprašytus šio priedo III skyriuje arba taiko lygiavertę ėminių ėmimo procedūrą, kuri, kaip įrodyta, yra tokio paties reprezentatyvumo lygio kaip ir nurodyta šio priedo III skyriuje.

II.   BENDROSIOS NUOSTATOS

1.   Personalas

Oficialius ėminius ima valstybės narės paskirtas įgaliotasis asmuo.

2.   Medžiaga, iš kurios imami ėminiai

Ėminiai imami atskirai iš kiekvienos tikrintinos partijos arba jos dalies.

3.   Taikytinos atsargumo priemonės

Imant ir ruošiant ėminius taikomos atsargumo priemonės, siekiant išvengti bet kokių pokyčių, kurie galėtų turėti poveikio dioksinų ir PCB koncentracijai, neigiamai veiktų analizinį nustatymą arba dėl kurių jungtiniai ėminiai taptų nereprezentatyvūs.

4.   Atskirieji ėminiai

Atskirieji mėginiai turėtų būti imami, kiek tai įmanoma, iš įvairių siuntos arba siuntos dalies vietų. Jeigu šios tvarkos nesilaikoma, šį faktą reikia užregistruoti, kaip numatyta II.8 punkte.

5.   Jungtinio ėminio ruošimas

Jungtinis ėminys sudaromas sudėjus atskiruosius ėminius. Jo masė turi būti bent 1 kg, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma, pvz., jeigu ėminį sudaro viena pakuotė arba produkto rinkos kaina yra labai didelė.

6.   Kartotiniai ėminiai

Kartotiniai ėminiai, imami teisės aktų vykdymo, atsiliepimo į ieškinį ir kreipimosi į arbitrą (arbitražo) tikslais, turi būti imami iš homogenizuoto jungtinio ėminio, jeigu tokia procedūra neprieštarauja maisto tvarkymo subjektų teises reglamentuojančioms valstybės narės taisyklėms. Analizei skirto laboratorinio ėminio turi pakakti bent dviem kartotinėms analizėms.

7.   Ėminių pakavimas ir vežimas

Kiekvienas ėminys dedamas į švarią, iš inertiškos medžiagos pagamintą talpyklą, tinkamai apsaugančią nuo užteršimo, analitės praradimo dėl adsorbcijos į vidines talpyklos sieneles ir sugadinimo vežant. Reikia laikytis visų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta bet kokių ėminio sudėties pokyčių, galinčių atsirasti ėminį vežant arba sandėliuojant.

8.   Ėminių plombavimas ir ženklinimas

Kiekvienas oficialiai kontrolei skirtas ėminys plombuojamas jo ėmimo vietoje ir ženklinamas laikantis valstybių narių taisyklių.

Kiekvienas ėminių paėmimo atvejis registruojamas, kad būtų galima vienareikšmiškai identifikuoti partiją, nurodant ėminio paėmimo datą bei vietą ir kitą informaciją, galinčią padėti analizę atliekančiam asmeniui.

III.   ĖMINIŲ ĖMIMO PLANAS

Taikant ėminių ėmimo metodą būtina užtikrinti, kad jungtinis ėminys atitiktų kontroliuojamą partiją (partijos dalį).

1.   Partijų dalijimas į dalis

Didelės partijos yra dalijamos į dalis, jei jos gali būti atskirtos fiziškai. Jeigu produktai parduodami nesupakuoti didelėmis partijomis (pvz., augalinis aliejus), vadovaujamasi 1 lentele. Kitų produktų atveju vadovaujamasi 2 lentele. Atsižvelgiant į tai, kad partijos masė ne visuomet yra tikslus partijos dalių masių kartotinis, partijos dalies masė gali būti didesnė už nurodytą masę ne daugiau kaip 20 %.

1 lentelė

Produktų, kurie parduodami nesupakuoti, partijų dalijimas į dalis

Partijos masė (t)	Partijos dalių masė arba skaičius
≥ 1 500	500 tonų
> 300 ir < 1 500	3 partijos dalys
≥ 50 ir ≤ 300	100 tonų
< 50	—

2 lentelė

Kitų produktų partijų dalijimas į dalis

Partijos masė (t)	Partijos dalių masė arba skaičius
≥ 15	15–30 tonų
< 15	—

2.   Atskirųjų ėminių skaičius

Jungtinio ėminio, sujungiančio visus atskiruosius ėminius, masė turi būti bent 1 kg (žr. II.5 punktą).

Mažiausias atskirųjų ėminių, kuriuos reikia paimti iš partijos arba jos dalies, skaičius nurodytas 3 ir 4 lentelėse.

Skystų pilstomų produktų partija arba jos dalis turi būti kuo geriau išmaišoma rankiniu arba mechaniniu būdu iš karto prieš ėminių ėmimą taip, kad nenukentėtų produkto kokybė. Šiuo atveju daroma prielaida, kad toje partijoje arba jos dalyje teršalai yra pasiskirstę tolygiai. Todėl iš partijos arba jos dalies pakanka paimti tris atskiruosius ėminius, sudarysiančius jungtinį ėminį.

Atskirųjų ėminių masė turi būti panaši. Atskirojo ėminio masė turi būti bent 100 gramų.

Jeigu šios tvarkos nesilaikoma, šį faktą būtina užregistruoti, kaip numatyta šio priedo II.8 punkte. Pagal Komisijos sprendimo 97/747/EB (1) nuostatas, vištų kiaušinių jungtinis ėminys turi būti bent 12 kiaušinių dydžio (nepakuotoms partijoms ir partijoms, sudarytoms iš atskirų pakuočių, taikomos 3 ir 4 lentelės).

3 lentelė

Mažiausias iš vienos partijos arba jos dalies imtinų atskirųjų ėminių skaičius

Partijos arba jos dalies masė arba tūris (kg arba l)	Mažiausias imtinų atskirųjų ėminių skaičius
< 50	3
nuo 50 iki 500	5
> 500	10

Jeigu partiją arba jos dalį sudaro atskiros pakuotės arba vienetai, pakuočių arba vienetų, kuriuos reikia paimti norint sudaryti jungtinį ėminį, skaičius nurodytas 4 lentelėje.

4 lentelė

Pakuočių arba vienetų (atskirųjų ėminių), imamų jungtiniam ėminiui sudaryti, skaičius, jeigu partiją arba jos dalį sudaro atskiros pakuotės arba vienetai

Pakuočių arba vienetų skaičius partijoje arba jos dalyje	Imtinų pakuočių arba vienetų skaičius
nuo 1 iki 25	bent 1 pakuotė arba vienetas
nuo 26 iki 100	apie 5 %, bent 2 pakuotės arba vienetai
> 100	apie 5 %, ne daugiau kaip 10 pakuočių arba vienetų

3.   Specialios ėminių ėmimo iš neišdorotų panašaus dydžio ir masės žuvų partijų nuostatos

Žuvų dydis ir masė laikomi panašiais, jei dydžio ir masės skirtumas ne didesnis nei maždaug 50 %.

Iš partijos imtinų atskirųjų ėminių skaičius nurodytas 3 lentelėje. Jungtinio ėminio, sujungiančio visus atskiruosius ėminius, masė turi būti bent 1 kg (žr. II.5 punktą).

—

Jei partiją, iš kurios reikia paimti ėminių, sudaro mažos žuvys (vienos žuvies masė mažesnė nei maždaug 1 kg), kaip atskirasis ėminys jungtiniam ėminiui gauti imama visa žuvis. Jei gauto jungtinio ėminio masė yra didesnė kaip 3 kg, atskiruosius ėminius gali sudaryti jungtiniam ėminiui imamos žuvies vidurinė dalis, sverianti bent 100 g. Ėminiui homogenizuoti naudojama visa dalis, kuriai taikoma didžiausia leidžiamoji koncentracija. Vidurinė žuvies dalis yra apie svorio centrą. Dažniausiai ji yra ties nugaros peleku (jei žuvis turi nugaros peleką) arba viduryje tarp žiaunų ir šalinamosios angos.

—

Jei partiją, iš kurios reikia paimti ėminių, sudaro didesnės žuvys (vienos žuvies masė didesnė nei maždaug 1 kg), atskirąjį ėminį sudaro žuvies vidurinė dalis. Kiekvieno atskirojo ėminio masė yra bent 100 g. Jei žuvys yra vidutinio dydžio (apie 1–6 kg), atskirąjį ėminį sudaro gabalas iš vidurinės žuvies dalies nuo nugarkaulio iki papilvės. Jei žuvys yra labai didelės (pvz., jų masė didesnė nei maždaug 6 kg), atskirasis ėminys imamas iš vidurinės žuvies dalies dešiniosios pusės (žiūrint iš priekio) nugaros šoninio raumens. Jeigu imant tokį gabalą iš vidurinės žuvies dalies būtų padaryta didelių finansinių nuostolių, neatsižvelgiant į partijos dydį, pakaktų paimti tris bent 350 g masės atskiruosius ėminius arba pasirinktinai vienos žuvies tokios pačios masės dalį iš arti uodegos dalies esančios raumens mėsos ir arti galvos dalies esančios raumens mėsos, norint sudaryti sveikos žuvies reprezentatyvų dioksinų koncentracijos atskirąjį ėminį.

4.   Ėminių ėmimas iš skirtingo dydžio ir (arba) masės neišdorotų žuvų partijų

—	Taikomos III.3 punkte pateiktos ėminio sudarymo nuostatos.

—	Jeigu dominuoja tam tikro dydžio arba svorio klasė (kategorija) (maždaug 80 % partijos arba daugiau), ėminys imamas iš žuvų, kurių dydis arba masė dominuoja. Šis ėminys laikytinas reprezentatyviu visos partijos ėminiu.

—	Jeigu tam tikros dominuojančio dydžio arba svorio klasės (kategorijos) nėra, reikia užtikrinti, kad ėminiui atrinktos žuvys būtų reprezentatyvios partijai. Tokiems atvejams skirtos specialios gairės pateikiamos dokumente „Guidance on sampling of whole fishes of different size and/or weight“ (2).

5.   Ėminių ėmimas mažmeninėje prekyboje

Jeigu įmanoma, maisto produktų ėminiai mažmeninės prekybos etape imami vadovaujantis III.2 punkte išdėstytomis ėminių ėmimo nuostatomis.

Jeigu neįmanoma, mažmeninėje prekyboje galima taikyti alternatyvų ėminių ėmimo metodą, jei juo užtikrinamas pakankamas partijos arba jos dalies, iš kurios imami ėminiai, reprezentatyvumas.

IV.   PARTIJOS ATITIKTIS SPECIFIKACIJAI

1.   Ne dioksinų tipo PCB

Partija atitinka reikalavimus, jei ne dioksinų tipo PCB sumos analizės rezultatas yra ne didesnis nei atitinkama didžiausia leidžiamoji koncentracija, nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1881/2006, atsižvelgiant į išplėstąją matavimo neapibrėžtį (3).

Partija neatitinka didžiausios leidžiamosios Reglamente (EB) Nr. 1881/2006 nustatytos koncentracijos, jeigu atlikus kartotinę analizę (4) dviejų viršutinių ribinių koncentracijų vidurkis, atsižvelgiant į išplėstąją matavimo neapibrėžtį, be pagrįstos abejonės viršija didžiausią leidžiamąją koncentraciją.

Išplėstoji neapibrėžtis apskaičiuojama taikant aprėpties koeficientą 2, kuriuo užtikrinamas maždaug 95 % pasikliovimo lygis. Partija neatitinka reikalavimų, jei išmatuota vertė, atėmus išplėstąją neapibrėžtį, yra didesnė už didžiausią leidžiamąją koncentraciją.

Ankstesnėse dalyse nurodytos taisyklės taikomos analizės rezultatui, kuris gaunamas tiriant oficialiai kontrolei skirtą ėminį. Atliekant analizę atsiliepimo į ieškinį ar arbitražo tikslais, taikomos nacionalinės taisyklės.

2.   Dioksinų (PCDD/F) ir dioksinų tipo PCB

Partija atitinka reikalavimus, jei:

—

pavienės analizės, atliktos taikant atrankinį metodą, kai klaidingų atitikimo nustatymo rezultatų dalis mažesnė nei 5 %, rezultatas rodo, kad koncentracija neviršija atitinkamos didžiausios leidžiamosios PCDD/F ir PCDD/F bei dioksinų tipo PCB sumos koncentracijos, nustatytos Reglamente (EB) Nr. 1881/2006,

—	pavienės analizės, atliktos taikant patvirtinamąjį metodą, rezultatas neviršija atitinkamos didžiausios leidžiamosios PCDD/F koncentracijos ir PCDD/F bei dioksinų tipo PCB sumos koncentracijos, nustatytos Reglamente (EB) Nr. 1881/2006, atsižvelgiant į išplėstąją matavimo neapibrėžtį (5).

Atliekant atrankinius tyrimus nustatoma ribinė vertė, siekiant nustatyti atitiktį atitinkamai nustatytai PCDD/F arba PCDD/F ir dioksinų tipo PCB sumos didžiausiai leidžiamajai koncentracijai.

Partija neatitinka didžiausios leidžiamosios Reglamente (EB) Nr. 1881/2006 nustatytos koncentracijos, jeigu dviejų viršutinių ribinių koncentracijų vidurkis, gautas taikant patvirtinamąjį metodą (kartotinę analizę (6)), atsižvelgiant į išplėstąją matavimo neapibrėžtį, be pagrįstos abejonės viršija didžiausią leidžiamąją koncentraciją.

Išplėstoji neapibrėžtis apskaičiuojama taikant aprėpties koeficientą 2, kuriuo užtikrinamas maždaug 95 % pasikliovimo lygis. Partija neatitinka reikalavimų, jei išmatuota vertė, atėmus išplėstąją neapibrėžtį, yra didesnė už didžiausią leidžiamąją koncentraciją.

Siekiant nustatyti PCDD/F ir dioksinų tipo PCB sumos išplėstąsias neapibrėžtis turi būti naudojama PCDD/F ir dioksinų tipo PCB atskirų analizės rezultatų išplėstosios neapibrėžties suma.

Ankstesnėse dalyse nurodytos taisyklės taikomos analizės rezultatui, kuris gaunamas tiriant oficialiai kontrolei skirtą ėminį. Atliekant analizę atsiliepimo į ieškinį ar arbitražo tikslais, taikomos nacionalinės taisyklės.

V.   LYGIO, KURĮ PASIEKUS IMAMASI PRIEMONIŲ, VIRŠIJIMAS

Lygio, kurį pasiekus imamasi priemonių, taikymas padeda atrinkti ėminius tais atvejais, kai svarbu nustatyti taršos šaltinį ir imtis priemonių sumažinti ar pašalinti taršą. Taikant atrankinius metodus nustatomos atitinkamos ribinės tų ėminių atrankos vertės. Jeigu taršos šaltiniui nustatyti ir taršai sumažinti ar pašalinti reikia didelių pastangų, gali būti tikslinga patvirtinti lygio, kurį pasiekus imamasi priemonių, viršijimą kartotine analize, taikant patvirtinamąjį metodą ir atsižvelgiant į išplėstąją matavimo neapibrėžtį (7).

---

(1)  1997 m. spalio 27 d. Komisijos sprendimas 97/747/EB, nustatantis mėginių kiekį ir jų ėmimo dažnumą, numatytą Tarybos direktyvoje 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių tam tikruose gyvūninės kilmės produktuose kontroliavimo (OL L 303, 1997 11 6, p. 12).

(2)  https://ec.europa.eu/food/sites/food/files/safety/docs/cs_contaminants_catalogue_dioxins_guidance-sampling_exemples-dec2006_en.pdf

(3)  Kai taikoma, turėtų būti vadovaujamasi dokumente „Guidance Document on Measurement Uncertainty for Laboratories performing PCDD/F and PCB Analysis using Isotope Dilution Mass Spectrometry“ [link to website] nurodytais principais.

(4)  Kartotinė analizė yra būtina, jeigu pirmojo nustatymo rezultatas neatitinka reikalavimų. Kartotinė analizė yra būtina tam, kad būtų pašalinta mėginių vidinės tarpusavio taršos arba atsitiktinio sumaišymo galimybė. Jeigu analizė atliekama nustačius atsitiktinę taršą ir galima atsekti, kad analizei paimti ėminiai yra susiję su tarša, o nustatyta koncentracija yra daug didesnė nei didžiausia leidžiamoji koncentracija, to nereikia patvirtinti atliekant kartotinę analizę.

(5)  „Guidance Document on Measurement Uncertainty for Laboratories performing PCDD/F and PCB Analysis using Isotope Dilution Mass Spectrometry“ [link to website], „Guidance Document on the Estimation of LOD and LOQ for Measurements in the Field of Contaminants in Feed and Food“ [link to website].

(6)  Jeigu pirmojo nustatymo taikant patvirtinamuosius metodus rezultatas, naudojant vidinį etaloną su žymėtais 13C atomais atitinkamoms analitėms, neatitinka didžiausios leidžiamosios koncentracijos, būtina kartotinė analizė. Kartotinė analizė yra būtina tam, kad būtų pašalinta mėginių vidinės tarpusavio taršos arba atsitiktinio sumaišymo galimybė. Jeigu analizė atliekama nustačius atsitiktinę taršą ir galima atsekti, kad analizei paimti ėminiai yra susiję su tarša, o nustatyta koncentracija yra daug didesnė nei didžiausia leidžiamoji koncentracija, to nereikia patvirtinti atliekant kartotinę analizę.

(7)  Kartotinei analizei, atliekamai vykdant lygio, kurį pasiekus imamasi priemonių, kontrolę, taikomas identiškas aprašymas ir reikalavimai kaip nurodytieji 6 išnašoje, taikomi didžiausios leidžiamosios koncentracijos kontrolės atveju.

III PRIEDAS

MĖGINIŲ RUOŠIMAS IR REIKALAVIMAI, KELIAMI ANALIZĖS METODAMS, KURIE TAIKOMI VYKDANT DIOKSINŲ (PCDD/F) IR DIOKSINŲ TIPO PCB KONCENTRACIJOS TAM TIKRUOSE MAISTO PRODUKTUOSE KONTROLĘ

1.   TAIKYMO SRITIS

Šiame priede nustatyti reikalavimai taikomi, kai maisto produktai tiriami vykdant oficialią 2,3,7,8 padėtyse polichlorintų dibenzo-p-dioksinų ir polichlorintų dibenzofuranų (PCDD/F) ir dioksinų tipo polichlorintų bifenilų (dioksinų tipo PCB) kontrolę ir atsižvelgiant į mėginių ruošimo ir analizės reikalavimus, taikomus kitais reguliavimo tikslais, įskaitant maisto tvarkymo subjekto atliekamą kontrolę, kuria siekiama užtikrinti atitiktį Reglamento (EB) Nr. 852/2004 4 straipsnio nuostatoms.

PCDD/F ir dioksinų tipo PCB koncentracijos maisto produktuose stebėsena gali būti atliekama taikant dviejų skirtingų tipų analizės metodus:

a)   Atrankiniai metodai

Atrankinių metodų tikslas – atrinkti tuos ėminius, kuriuose PCDD/F ir dioksinų tipo PCB koncentracija viršija didžiausią leidžiamąją koncentraciją arba lygį, kurį pasiekus imamasi priemonių. Atrankiniais metodais sudaromos sąlygos pasiekti didelį ekonominį efektyvumą ir našumą ir taip padidinti tikimybę aptikti naujus aktyvius cheminės medžiagos veikimo ir rizikos vartotojų sveikatai šaltinius. Juos taikant siekiama išvengti klaidingų atitikimo nustatymo rezultatų. Jiems galima priskirti bioanalitinius metodus ir GC/MS metodus.

Taikant atrankinius metodus analizės rezultatas palyginamas su ribine verte ir gaunamas teigiamas arba neigiamas atsakymas dėl galimo didžiausios leidžiamosios koncentracijos arba lygio, kurį pasiekus imamasi priemonių, viršijimo. PCDD/F koncentracija ir PCDD/F ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracija mėginiuose, kuriuose ji, kaip įtariama, neatitinka didžiausios leidžiamosios koncentracijos, turi būti nustatoma (patvirtinama) taikant patvirtinamąjį metodą.

Be to, atrankiniai metodai gali parodyti, kokia yra PCDD/F ir dioksinų tipo PCB koncentracija mėginyje. Taikant bioanalitinius atrankinius metodus rezultatas išreiškiamas bioanalitiniais ekvivalentais (BEQ), o taikant fizikinius cheminius GC-MS metodus – toksiškumo ekvivalentais (TEQ). Skaičiais išreikšti atrankinių metodų rezultatai yra tinkami siekiant įrodyti atitiktį ar įtariamą neatitiktį arba lygio, kurį pasiekus imamasi priemonių, viršijimą ir parodyti koncentracijos ribas, jeigu reikėtų toliau taikyti patvirtinamuosius metodus. Jie netinkami tokiems tikslams kaip, pavyzdžiui, foninio lygio koncentracijos ir suvartojimo įvertinimas, koncentracijos pokyčio per tam tikrą laiką stebėsena arba didžiausios leidžiamosios koncentracijos arba lygio, kurį pasiekus imamasi priemonių, pakartotinis įvertinimas.

b)   Patvirtinamieji metodai

Patvirtinamieji metodai leidžia vienareikšmiškai identifikuoti ir kiekybiškai nustatyti PCDD/F ir dioksinų tipo PCB mėginyje ir suteikia visą giminingų junginių lygmens informaciją. Todėl šiuos metodus galima taikyti kontroliuojant didžiausią leidžiamąją koncentraciją ir lygį, kurį pasiekus imamasi priemonių, taip pat siekiant patvirtinti rezultatus, gautus taikant atrankinius metodus. Be to, jų rezultatai gali būti naudojami kitiems tikslams, pavyzdžiui, siekiant nustatyti mažą, foninio lygio koncentraciją atliekant maisto produktų stebėseną, stebint pokyčius per tam tikrą laiką, vertinant poveikį žmonėms ir kuriant duomenų bazę, kad būtų galima iš naujo įvertinti lygį, kurį pasiekus imamasi priemonių, ir didžiausią leidžiamąją koncentraciją. Jie taip pat svarbūs nustatant giminingų junginių struktūras, kad būtų galima identifikuoti galimus taršos šaltinius. Taikant šiuos metodus naudojama GC-HRMS. Siekiant patvirtinti atitiktį arba neatitiktį didžiausiai leidžiamajai koncentracijai, taip pat gali būti naudojama GC-MS/MS.

2.   PAGRINDINIAI FAKTAI

Apskaičiuojant TEQ koncentracijos vertes, atskirų medžiagų koncentracijos konkrečiame mėginyje vertės dauginamos iš jų atitinkamo TEF koeficiento, kaip nustatyta Pasaulio sveikatos organizacijos ir nurodyta šio priedo priedėlyje, gautos sandaugos sudedamos ir gaunama suminė dioksinų tipo junginių koncentracija, išreikšta TEQ.

Atrankiniai ir patvirtinamieji metodai gali būti taikomi tik atliekant tam tikros matricos kontrolę, jeigu metodai yra pakankamai tikslūs, kad būtų galima patikimai nustatyti didžiausią leidžiamąją koncentraciją arba lygį, kurį pasiekus imamasi priemonių.

3.   KOKYBĖS UŽTIKRINIMO REIKALAVIMAI

—	Kiekvienu ėminių ėmimo ir mėginių analizės procedūros etapu turi būti imtasi priemonių, kad būtų išvengta kryžminės taršos.

—	Ėminiai turi būti saugomi ir vežami stiklinėse, aliumininėse, polipropileno arba polietileno talpose, pritaikytose taip, kad saugojimas neturėtų poveikio PCDD/F ir dioksinų tipo PCB koncentracijai ėminiuose. Iš ėminių talpyklų turi būti pašalinami popieriaus dulkių pėdsakai.

—	Maisto produktų ėminiai turi būti saugomi ir vežami taip, kad nebūtų sugadinti.

—	Prireikus kiekvienas laboratorinis mėginys smulkiai sumalamas ir kruopščiai išmaišomas, kad homogenizavimo procesas atitiktų visus reikalavimus (pvz., sumalamas taip, kad prasisijotų pro 1 mm sietelį). Jei drėgnis yra pernelyg didelis, prieš malant mėginiai turi būti išdžiovinami.

—	Svarbu patikrinti, ar reagentai, stikliniai indai ir įranga negali turėti įtakos TEQ ar BEQ pagrįstiems rezultatams.

—	Tuščiasis tyrimas atliekamas atliekant visą analizę tik be mėginio.

—

Taikant bioanalitinius metodus labai svarbu patikrinti, ar nė viename analizei naudojamame stikliniame inde ir tirpikliuose nėra junginių, galinčių sutrukdyti aptikti tikslinius junginius, patenkančius į darbinę sritį. Stikliniai indai praskalaujami naudojant tirpiklius ir (arba) kaitinami tokioje temperatūroje, kad nuo paviršiaus būtų pašalinti PCDD/F, dioksinų tipo junginių ir trukdančiųjų junginių pėdsakai.

—	Ekstrahuojant naudojamo mėginio kiekis turi būti toks, kad būtų paisoma reikalavimų, susijusių su pakankamai siaura darbine sritimi, įskaitant didžiausios leidžiamosios koncentracijos lygį arba lygį, kurį pasiekus imamasi priemonių.

—	Specialios nagrinėjamųjų produktų mėginių ruošimo procedūros turi atitikti tarptautiniu mastu pripažintas gaires.

—	Imant žuvų ėminius būtina pašalinti odą, kadangi didžiausia teršalų koncentracija būna raumens mėsoje be odos. Vis dėlto nuo vidinės odos pusės būtina atsargiai ir kruopščiai nugrandyti visus raumenų mėsos ir riebalų likučius, kad jie galėtų būti įtraukti į tirtiną ėminį.

4.   LABORATORIJOMS TAIKOMI REIKALAVIMAI

—

Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatomis, laboratorijos turi gauti patvirtintos institucijos, veikiančios pagal ISO vadovą 58, akreditaciją, kad būtų užtikrinta analizės kokybė. Laboratorijos turi būti akredituotos pagal standartą EN ISO/IEC 17025. Kai taikoma, turėtų būti vadovaujamasi dokumente „Technical Guidelines for the estimation of measurement uncertainty and limits of quantification for PCDD/F and PCB analysis“ nurodytais principais (1).

—	Laboratorijų atliekamų tyrimų ar bandymų kokybė turi būti įrodyta nuolat sėkmingai dalyvaujant tarplaboratoriniuose tyrimuose, kurių tikslas atitinkamose maisto produktų matricose arba tam tikrame koncentracijos intervale nustatyti PCDD/F ir dioksinų tipo PCB.

—	Įprastinės mėginių kontrolės tikslais atrankinius metodus taikančios laboratorijos glaudžiai bendradarbiauja su patvirtinamuosius metodus taikančiomis laboratorijomis, siekdamos užtikrinti kokybės kontrolę ir patvirtinti įtartinų mėginių analizės rezultatą.

5.   PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI, KELIAMI DIOKSINŲ (PCDD/F) IR DIOKSINŲ TIPO PCB ANALIZEI

5.1.   Darbinės srities siaurumas ir kiekybinio nustatymo riba

—

Dėl ypatingo kai kurių šių junginių toksiškumo turi būti įmanoma aptikti didesnės kaip vieno femtogramo (10– 15 g) eilės PCDD/F kiekį. Daugumos giminingų PCB junginių kiekybinio nustatymo riba gali būti ir vieno nanogramo (10– 9 g) eilės. Tačiau matuojant toksiškesnius dioksinų tipo PCB giminingus junginius (visų pirma pakeistuosius ne orto giminingus junginius), žemesnioji darbinės srities dalis turi atitikti žemesniąją pikogramo (10– 12 g) eilę.

5.2.   Didelis atrankumas (specifiškumas)

—

Reikia skirti PCDD/F ir dioksinų tipo PCB ir daugybę kitų kartu ekstrahuojamų ir galinčių trukdyti junginių, kurių koncentracija gali būti keliomis eilėmis didesnė nei tiriamų analičių. Taikant dujų chromatografijos ir masių spektrometrijos (GC-MS) metodus, būtina atskirti įvairius giminingus junginius, pvz., toksiškus (pvz., septyniolika 2,3,7,8 padėtyse pakeistų PCDD/F ir dvylika dioksinų tipo PCB) ir kitus giminingus junginius.

—

Bioanalitiniai metodai turi būti tokie, kad juos taikant būtų įmanoma aptikti tikslinius junginius kaip PCDD/F ir (arba) dioksinų tipo PCB sumą. Mėginio gryninimo tikslas – pašalinti junginius, dėl kurių gaunami klaidingi neatitikimo nustatymo rezultatai, arba junginius, dėl kurių gali būti ribojamas atsakas ir taip gaunami klaidingi atitikimo nustatymo rezultatai.

5.3.   Didelis tikslumas (tikrumas ir glaudumas, tikroji bioanalizės išgava)

—

Taikant GC-MS metodus, apskaičiuojamas pagrįstas tikrosios koncentracijos mėginyje įvertis. Kad būtų galima išvengti mėginio analizės rezultato atmetimo, remiantis labai nepatikimai apskaičiuotu TEQ lygiu, būtinas didelis tikslumas (matavimo tikslumas: matavimo rezultato ir tikrosios arba priskirtosios matavimo vertės atitikimo artumas). Tikslumas išreiškiamas kaip teisingumas (išmatuotos vidutinės analitės koncentracijos sertifikuotoje medžiagoje vertės ir analitės koncentracijos sertifikuotos vertės skirtumas, išreikštas šios vertės procentais) ir kaip glaudumas (RSDR, variacijos koeficientas, kitaip santykinis standartinis nuokrypis, apskaičiuotas pagal atkuriamumo sąlygomis gautus rezultatus).

—	Taikant bioanalitinius metodus, nustatoma tikroji bioanalizės išgava.

5.4.   Pagrįstumo tikrinimas didžiausios leidžiamosios koncentracijos lygmeniu ir bendrosios kokybės kontrolės priemonės

—	Atlikdamos pagrįstumo tikrinimą ir (arba) įprastinę analizę, laboratorijos įrodo metodo tinkamumą didžiausios leidžiamosios koncentracijos lygmeniui tirti, pvz., didžiausios leidžiamosios koncentracijos lygmenį padauginus iš 0,5, 1 ir 2, esant priimtinam kartotinės analizės variacijos koeficientui.

—

Turi būti taikomos vidaus kokybės kontrolės priemonės – nuolat atliekama tuščiųjų mėginių kontrolė, žymėtų etalonų įdėjimo bandymai arba kontrolinių mėginių (jei įmanoma, geriau naudoti sertifikuotą pamatinę medžiagą) analizė. Turi būti registruojamos ir tikrinamos tuščiųjų mėginių kontrolės, žymėtų etalonų įdėjimo bandymų arba kontrolinių mėginių analizės kokybės kontrolės diagramos, siekiant užtikrinti, kad analizė atitiktų tinkamumo reikalavimus.

5.5.   Kiekybinio nustatymo riba

—

Taikant bioanalitinį atrankinį metodą, nereikalaujama būtinai apibrėžti kiekybinio nustatymo ribą, tačiau turi būti įrodyta, kad taikant šį metodą įmanoma atskirti, kuri vertė yra tuščioji, o kuri – ribinė. Turi būti nustatytas registruojamasis lygis, kad būtų galima pranešti apie mėginius, kurių atveju atsakas nesiekia nustatyto BEQ lygio. Kai atsakas nesiekia darbinės srities, registruojamasis lygis turi skirtis nuo tuščiųjų mėginių bent tris kartus. Todėl jis apskaičiuojamas pagal mėginius, kurių sudėtyje yra tikslinių junginių, kurių lygis maždaug atitinka mažiausią reikalaujamą lygį, o ne pagal S/T santykį arba tuščiojo bandymo vertę.

—	Taikant patvirtinamąjį metodą, kiekybinio nustatymo riba turi būti maždaug viena penktoji didžiausios leidžiamosios koncentracijos.

5.6.   Analizės kriterijai

—

Siekiant gauti patikimus rezultatus, kai taikomi patvirtinamieji ar atrankiniai metodai, TEQ arba BEQ vertė didžiausios leidžiamosios koncentracijos lygiu turi atitikti toliau nurodytus kriterijus, nesvarbu, ar ji apskaičiuojama kaip bendra PCDD/F ir dioksinų tipo PCB TEQ arba BEQ vertė (kaip PCDD/F ir dioksinų tipo PCB suma), ar kaip atskiros jų vertės.

	Atranka, taikant bioanalitinius arba fizikinius ir cheminius metodus	Patvirtinamieji metodai
Klaidingų atitikimo nustatymo rezultatų dalis (*1)	< 5 %
Teisingumas		nuo – 20 % iki + 20 %
Pakartojamumas (RSDr)	< 20 %
Tarpinis glaudumas (RSDR)	< 25 %	< 15 %

5.7.   Atrankiniams metodams taikomi specialieji reikalavimai

—	Atrankos tikslais galima taikyti ir GC-MS, ir bioanalitinius metodus. GC-MS metodams taikomi 6 punkte nustatyti reikalavimai. Bioanalitiniams ląstelių metodams taikomi 7 punkte nustatyti specialieji reikalavimai.

—	Įprastinės mėginių kontrolės tikslais atrankinius metodus taikančios laboratorijos glaudžiai bendradarbiauja su patvirtinamuosius metodus taikančiomis laboratorijomis.

—	Atliekant įprastinę analizę, būtina patikrinti atrankinio metodo tinkamumą; tai daroma taikant analizės kokybės kontrolę ir nuolat tikrinant metodo pagrįstumą. Turi būti vykdoma tęstinė reikalavimus atitinkančių rezultatų kontrolės programa.

—

Galimo ląstelių atsako slopinimo ir citoksiškumo tikrinimas 20 % mėginio ekstraktų matuojama atliekant įprastinę atranką pridėjus didžiausios leidžiamosios koncentracijos arba lygio, kurį pasiekus imamasi priemonių, TCDD arba jo nepridėjus, siekiant patikrinti, ar atsaką gali slopinti mėginio ekstrakte esančios jam galinčios trukdyti medžiagos. Išmatuota įdėtosios analitės koncentracija palyginama su nežymėto ekstrakto koncentracijos ir žymėtų etalonų koncentracijos suma. Jeigu ši išmatuota koncentracija yra daugiau kaip 25 % mažesnė už apskaičiuotą (suminę) koncentraciją, tai reiškia galimą signalo slopinimą ir kad turi būti atlikta atitinkamo mėginio patvirtinamoji analizė. Rezultatai registruojami ir stebimi naudojant kokybės kontrolės diagramas.

—	Reikalavimus atitinkančių mėginių kokybės kontrolė Priklausomai nuo mėginių matricos ir laboratorijos patirties, patikrinama maždaug 2–10 % reikalavimus atitinkančių mėginių.

—

Klaidingų atitikimo nustatymo rezultatų dalies nustatymas pagal kokybės kontrolės duomenis Atlikus mėginių atrankinį tyrimą, nustatoma didžiausią leidžiamąją koncentraciją arba lygį, kurį pasiekus imamasi priemonių, viršijanti arba jų nesiekianti klaidingų atitikimo nustatymo rezultatų dalis. Faktinė klaidingų atitikimo nustatymo rezultatų dalis turi būti mažesnė kaip 5 %. Kai po reikalavimus atitinkančių mėginių kokybės kontrolės gaunama mažiausiai 20 patvirtintų kiekvienos matricos (matricos grupės) rezultatų, išvados dėl klaidingų atitikimo nustatymo rezultatų dalies daromos iš šių duomenų. Žiedinės reakcijos tyrimo arba atsitiktinės taršos metu tirtų mėginių, kurių koncentracija yra, pvz., iki dviejų kartų didesnė nei didžiausia leidžiamoji koncentracija, rezultatai taip pat gali būti įtraukti tarp tų mažiausiai 20 rezultatų, kuriais remiantis vertinama klaidingų atitikimo nustatymo rezultatų dalis. Mėginiai imami taip, kad būtų atsižvelgta į dažniausiai pasitaikančias giminingų junginių struktūras ir šaltinių įvairovę. Nors atliekant atrankinius tyrimus reikėtų siekti nustatyti mėginius, viršijančius lygį, kurį pasiekus imamasi priemonių, klaidingų atitikimo nustatymo rezultatų dalies nustatymo kriterijumi laikoma didžiausia leidžiamoji koncentracija, atsižvelgiant į patvirtinamojo metodo išplėstąją matavimo neapibrėžtį.

—

Po atrankinio tyrimo mėginiai, kurie gali neatitikti reikalavimų, turi būti visuomet tikrinami atliekant išsamią pakartotinę pirminio mėginio analizę patvirtinamuoju metodu. Šiuos mėginius galima naudoti ir tada, kai vertinamas klaidingų neatitikimo nustatymo rezultatų dydis. Taikant atrankinius metodus, klaidingų neatitikimo nustatymo rezultatų dalis – tie rezultatai, kurių atitiktis reikalavimams patvirtinama patvirtinamosios analizės būdu, nors ankstesnės atrankos metu ir būta įtarimų, kad mėginys neatitinka reikalavimų. Tačiau atrankinio metodo naudingumo vertinimas grindžiamas reikalavimų neatitinkančių klaidingų mėginių ir bendro patikrintų mėginių skaičiaus palyginimu. Minėta dalis turi būti pakankamai maža, kad atrankinis metodas pasiteisintų.

—	Bent tikrinant pagrįstumą, kai taikomi bioanalitiniai metodai, turi būti įmanoma gauti pagrįstą TEQ lygį, apskaičiuotą ir išreikštą BEQ.

—	Taip pat ir tuo atveju, kai bioanalitiniai metodai taikomi pakartojamumo sąlygomis, RSDr vienoje laboratorijoje paprastai bus mažesnis nei atkuriamumo RSDR.

6.   GC-MS METODAMS TAIKOMI SPECIALIEJI REIKALAVIMAI, KURIŲ BŪTINA LAIKYTIS ATLIEKANT ATRANKĄ ARBA PATVIRTINIMO TIKSLAIS

6.1.   Priimtinas PSO-TEQ lygio viršutinės ir žemutinės ribinės koncentracijos skirtumas

—	Siekiant patvirtinti, kad viršyta didžiausia leidžiamoji koncentracija arba prireikus lygis, kurį pasiekus imamasi priemonių, viršutinės ir žemutinės ribinės koncentracijos skirtumas turi neviršyti 20 %.

6.2.   Išgavos kontrolė

—

Siekiant patikrinti analizės pagrįstumą, prieš pat taikant analizės metodą, pvz., prieš ekstrahavimą, turi būti pridedama 2,3,7,8 pozicijose chlorintų PCDD/F vidinių etalonų su žymėtais 13C atomais ir dioksinų tipo PCB vidinių etalonų su žymėtais 13C atomais. Turi būti pridėta bent po vieną giminingą junginį, skirtą kiekvienai homologinei eilei nuo tetrachlorintų iki oktachlorintų PCDD/F ir bent po vieną giminingą junginį, skirtą kiekvienai dioksinų tipo PCB homologinei eilei (arba bent po vieną giminingą junginį, skirtą kiekvieno jono, atrinkto taikant masių spektrometriją, registravimo funkcijai atlikti, kad būtų galima stebėti PCDD/F ir dioksinų tipo PCB). Taikant patvirtinamuosius metodus, naudojami visi 17 2,3,7,8 padėtyse pakeistų PCDD/F vidinių etalonų su žymėtais 13C atomais ir visi 12 dioksinų tipo PCB vidinių etalonų su žymėtais 13C atomais.

—	Taip pat nustatomi santykiniai atsako koeficientai, taikomi tiems giminingiems junginiams, kurių atveju į atitinkamus kalibravimo tirpalus nepridėta jokių žymėtų 13C analogų.

—

Jeigu augalinių ir gyvūninių maisto produktų sudėtyje yra mažiau kaip 10 % riebalų, vidinius etalonus būtina įdėti prieš ekstrahavimą. Jeigu gyvūninių maisto produktų sudėtyje yra daugiau kaip 10 % riebalų, vidiniai etalonai gali būti įdedami prieš ekstrahuojant riebalus arba po to. Atliekamas atitinkamas ekstrahavimo efektyvumo pagrįstumo tikrinimas, atsižvelgiant į tai, kuriuo etapu buvo įdėta vidinių etalonų ir ar rezultatai registruojami pagal produktą, ar pagal riebalus.

—	Prieš GC-MS analizę turi būti įdedamas vienas arba du (pakaitiniai) išgavos etalonai.

—

Būtina atlikti išgavos kontrolę. Taikant patvirtinamuosius metodus, atskirų vidinių etalonų išgavos vertės turi būti nuo 60 iki 120 %. Mažesnės arba didesnės atskirų giminingų junginių išgavos vertės, ypač kai kurių heptachlorintų ir oktachlorintų dibenzo-p-dioksinų ir dibenzofuranų, priimtinos su sąlyga, kad jų indėlis į TEQ vertę yra ne didesnis kaip 10 % suminės TEQ vertės (remiantis PCDD/F ir dioksinų tipo PCB suma). Taikant GC-MS atrankinius metodus, išgavos vertės turi būti nuo 30 iki 140 %.

6.3.   Trukdančiųjų medžiagų pašalinimas

—	PCDD/F nuo trukdančiųjų chlorintų junginių, tokių kaip ne dioksinų tipo PCB ir chlorinti difenileteriai, atskiriami taikant tinkamus chromatografijos metodus (pageidautina naudoti florisilio, aliuminio oksido ir (arba) anglies kolonėlę).

—	Pakanka atlikti izomerų atskyrimą, taikant dujų chromatografiją (< 25 % nuo 1,2,3,4,7,8-HxCDF smailės iki 1,2,3,6,7,8-HxCDF smailės).

6.4.   Kalibravimas standartine kreive

—	Kalibravimo kreivės intervalas turi atitikti atitinkamą didžiausios leidžiamosios koncentracijos arba lygio, kurį pasiekus imamasi priemonių, intervalą.

6.5.   Specialieji patvirtinamųjų metodų kriterijai

—

Taikant GC-HRMS — Atliekant HRMS skyra paprastai turi būti ne mažesnė nei 10 000 visame masės intervale esant 10 % įdubai. — Turi būti tenkinami kiti nustatymo ir patvirtinimo kriterijai, aprašyti tarptautiniu mastu pripažintuose standartuose, pvz., standarte EN 16215:2012 „Pašarai. Dioksinų ir dioksinų tipo polichlorbifenilų (PCB) bei polichlorbifenilų indikatorių nustatymas, taikant dujų chromatografiją ir didelės skyros masių spektrometriją (GC/HRMS)“ ir (arba) EPA 1613 ir 1668 metoduose (nauja redakcija).

—

Taikant GC-MS/MS — Turi būti stebimi bent 2 konkretūs pradiniai jonai, kiekvienas su vienu konkrečiu atitinkamu tarpiniu antriniu jonu visose paženklintose ir nepaženklintose analitėse analizės taikymo srityje. — Didžiausias leidžiamas ± 15 % dydžio santykinio jonų intensyvumo nuokrypis, taikomas pasirinktiems tarpiniams antriniams jonams, palyginti su apskaičiuotomis arba išmatuotomis vertėmis (etalonų kalibravimo vidurkis) taikant vienodas MS/MS sąlygas, ypač susidūrimo energiją ir susidūrimo dujų slėgį, kiekvienam analitės pereinamajam etapui. — Kiekvieno kvadrupolio skyra turi būti lygi ar didesnė nei vieneto masės skyra (vieneto masės skyra – pakankama skyra, kad dvi smailės būtų atskirtos per vieną masės vienetą), siekiant kuo labiau sumažinti galimus trukdžius tiriamose analitėse. — Turi būti tenkinami kiti kriterijai, aprašyti tarptautiniu mastu pripažintuose standartuose, pvz., standarte EN 16215:2012 „Pašarai. Dioksinų ir dioksinų tipo polichlorbifenilų (PCB) bei polichlorbifenilų indikatorių nustatymas, taikant dujų chromatografiją ir didelės skyros masių spektrometriją (GC/HRMS)“ ir (arba) EPA 1613 ir 1668 metoduose (nauja redakcija), išskyrus reikalavimą taikyti GC-HRMS.

7.   SPECIALIEJI BIOANALITINIŲ METODŲ REIKALAVIMAI

Bioanalitiniai metodai – biologinių principų taikymu pagrįsti metodai, pvz., ląstelių, juslių arba imuniniai tyrimai. Šiame punkte nustatomi bendrieji reikalavimai, taikomi bioanalitiniams metodams.

Taikant atrankinį metodą, iš esmės pripažįstama, kad mėginys atitinka reikalavimus arba kad jo atitiktis kelia įtarimų. Šiuo tikslu apskaičiuotas BEQ lygis palyginamas su ribine verte (žr. 7.3 punktą). Ribinės vertės nesiekiantys mėginiai pripažįstami atitinkančiais reikalavimus, o ją siekiančių arba viršijančių mėginių atitiktis pripažįstama keliančia įtarimų, todėl juos būtina ištirti taikant patvirtinamąjį metodą. Praktikoje BEQ lygis, atitinkantis du trečdalius didžiausios leidžiamosios koncentracijos, gali būti naudojamas kaip ribinė vertė, jeigu klaidingų atitikimo nustatymo rezultatų dalis yra mažesnė nei 5 % ir užtikrinama priimtina klaidingų neatitikimo nustatymo rezultatų dalis. PCDD/F ir PCDD/F bei dioksinų tipo PCB sumai nustačius skirtingą didžiausią leidžiamąją koncentraciją ir tikrinant mėginių atitiktį be frakcionavimo, būtina nustatyti atitinkamas ribines bioanalizės vertes, taikomas PCDD/F. Tikrinant mėginius, viršijančius lygį, kurį pasiekus imamasi priemonių, ribine verte gali būti laikoma atitinkama to lygio, kurį pasiekus imamasi priemonių, procentinė dalis.

Jei orientacinė koncentracija išreikšta BEQ, rezultatai turi būti pateikiami kai mėginiai patenka į darbinės srities dalį ir viršija registruojamąjį lygį (žr. 7.1.1 ir 7.1.6 punktus).

7.1.   Bandymo atsako vertinimas

7.1.1.   Bendrieji reikalavimai

—

Kai koncentracija apskaičiuojama pagal TCDD kalibravimo kreivę, bus pastebimas didelis skirtumas tarp viršutinėje kreivės dalyje nurodytų koncentracijos verčių (didelis pokyčio koeficientas). Darbinė sritis – dalis, kurioje tas pokytis yra mažesnis nei 15 %. Žemutinė darbinės srities dalis (registruojamasis lygis) dar labiau padidinama (bent tris kartus), kad viršytų tuščiuosius mėginius. Viršutinė darbinės srities dalis paprastai išreiškiama EC70 verte (70 % didžiausios efektyviosios koncentracijos), tačiau ji yra žemesnė, jeigu šioje srityje pokytis yra didesnis kaip 15 %. Darbinė sritis nustatoma tikrinant pagrįstumą. Ribinės vertės (žr. 7.3 punktą) turi būti darbinės srities ribose.

—

Lygiagrečiai triskart arba bent dukart tiriami standartiniai tirpalai ir mėginių ekstraktai. Atliekant lygiagrečiuosius tyrimus, standartinio tirpalo arba kontrolinio ekstrakto tyrimas atliekamas 4–6 plokštelės akutėse, o atsakas arba koncentracija gaunami, kai pokyčio koeficientas yra mažesnis nei 15 % (įmanoma tik darbinės srities ribose).

7.1.2.   Kalibravimas

7.1.2.1.   Kalibravimas standartine kreive

—	Koncentracija mėginiuose gali būti įvertinama lyginant bandymo atsaką ir TCDD (arba PCB 126 ar standartinio PCDD/F ir dioksinų tipo PCB mišinio) kalibravimo kreivę, siekiant apskaičiuoti BEQ lygį ekstrakte, o vėliau ir mėginyje.

—

Kalibravimo kreivės turi būti sudarytos iš 8–12 koncentracijos verčių (sugrupuotų bent po dvi), kad jų netrūktų žemutinėje kreivės dalyje (darbinėje srityje). Ypač atkreipiamas dėmesys į tai, kad kreivė atitiktų darbinę sritį. Pati R2 vertė neturi jokios arba beveik jokios reikšmės vertinant kreivių atitikimo savybę nelinijinės regresijos būdu. Geresnis kreivių atitikimas bus pasiektas minimaliai sumažinus skirtumą tarp apskaičiuoto ir išmatuoto lygių kreivės darbinėje srityje (pvz., kuo labiau sumažinus kvadratu pakeltų likučių sumą).

—

Vėliau apskaičiuotoji koncentracija mėginio ekstrakte patikslinama atsižvelgiant į BEQ lygį, apskaičiuotą pagal matricą arba tuščiąjį tirpiklio mėginį (siekiant atsižvelgti į naudojamų tirpiklių ir cheminių medžiagų priemaišas) ir tikrąją išgavą (apskaičiuotą pagal BEQ lygį tinkamuose kontroliniuose mėginiuose su panašios struktūros giminingais junginiais, tiriamais didžiausios leidžiamosios koncentracijos lygiu arba lygiu, kurį pasiekus imamasi priemonių). Norint patikslinti išgavą, tikroji išgava turi niekada neviršyti nustatyto intervalo (žr. 7.1.4 punktą). Tikslinant išgavą naudojami kontroliniai mėginiai turi atitikti 7.2 punkte nustatytus reikalavimus.

7.1.2.2.   Kalibravimas naudojant kontrolinius mėginius

Kaip alternatyva gali būti naudojama kalibravimo kreivė, parengta bent iš keturių kontrolinių mėginių (žr. 7.2. punktą): viena tuščioji matrica ir trys kontroliniai mėginiai, didžiausios leidžiamosios koncentracijos lygiu arba lygiu, kurį pasiekus imamasi priemonių, padauginti iš 0,5, 1 ir 2, kurios nereikėtų tikslinti pagal tuščiąją vertę ir išgavą, jei kontrolinių mėginių matricos savybės atitinka nežinomų mėginių matricos savybes. Šiuo atveju du trečdalius didžiausios leidžiamosios koncentracijos atitinkantis bandymo atsakas (žr. 7.3 punktą) gali būti apskaičiuotas tiesiogiai pagal šiuos mėginius ir naudojamas kaip ribinė vertė. Tikrinant mėginius, viršijančius lygį, kurį pasiekus imamasi priemonių, ribine verte gali būti laikoma atitinkama to lygio, kurį pasiekus imamasi priemonių, procentinė dalis.

7.1.3.   Atskiras PCDD/F ir dioksinų tipo PCB nustatymas

Ekstraktai gali būti dalijami į frakcijas, kurių sudėtyje yra PCDD/F ir dioksinų tipo PCB, kad būtų galima atskirai nustatyti PCDD/F ir dioksinų tipo PCB TEQ lygius (išreikštus BEQ). Frakcijos, kurios sudėtyje yra dioksinų tipo PCB, rezultatams įvertinti geriausia naudoti standartinę PCB 126 kalibravimo kreivę.

7.1.4.   Tikrosios bioanalizės išgavos vertės

Tikroji bioanalizės išgava apskaičiuojama analizuojant tinkamus kontrolinius mėginius su panašios struktūros giminingais junginiais, tiriamais didžiausios leidžiamosios koncentracijos lygiu arba lygiu, kurį pasiekus imamasi priemonių, ir kurie, palyginti su TEQ lygiu, yra išreikšti kaip BEQ lygio procentinis dydis. Priklausomai nuo taikomos analizės tipo ir TEF (2), dėl TEF ir REP koeficientų, taikomų dioksinų tipo PCB, tikrosios dioksinų tipo PCB išgavos vertės, palyginti su PCDD/F, gali būti mažesnės. Dėl to, kai PCDD/F ir dioksinų tipo PCB yra nustatomi atskirai, tikrosios bioanalizės išgavos vertės turi būti tokios: dioksinų tipo PCB – nuo 20 iki 60 %, PCDD/F – nuo 50 iki 130 % (intervalai, taikomi TCDD kalibravimo kreivei). Dioksinų tipo PCB indėlis į PCDD/F ir dioksinų tipo PCB sumą skirtingose matricose ir mėginiuose skiriasi, tad tuos intervalus atitinka tikrosios bioanalizės išgavos verčių, kurios turi būti nuo 30 iki 130 %, suma.

7.1.5.   Išgavos verčių kontrolė gryninant

Tikrinant pagrįstumą patikrinama, ar gryninant nesumažėjo junginių. Turi būti išgrynintas (kai n yra bent 3) tuščiasis mėginys, į kurį įdėta įvairių giminingų junginių mišinio, ir, taikant patvirtinamąjį metodą, turi būti patikrinta išgava ir kintamumas. Išgava turi būti nuo 60 iki 120 %, visų pirma tų giminingų junginių, kurių indėlis į TEQ lygį įvairiuose mišiniuose viršija 10 %.

7.1.6.   Registruojamasis lygis

Kai registruojami BEQ lygiai, registruojamasis lygis nustatomas pagal atitinkamų matricų mėginius, kuriuose yra tipiškos struktūros giminingų junginių, o ne pagal etalonų kalibravimo kreivę, kadangi žemutinėje jos intervalo dalyje trūksta duomenų glaudumo. Turi būti atsižvelgiama į ekstrahavimo ir gryninimo poveikį. Registruojamasis lygis padidinamas (bent tris kartus) ir nustatomas, kad viršytų tuščiuosius mėginius.

7.2.   Kontrolinių mėginių naudojimas

—	Kontroliniai mėginiai išreiškia į didžiausios leidžiamosios koncentracijos ar lygio, kurį pasiekus imamasi priemonių, intervalą patenkančių PCDD/F ir dioksinų tipo PCB mėginių matricą, giminingų junginių struktūrą ir koncentracijos verčių intervalus.

—

Į kiekvieną bandymų eilę turi būti įtraukiamas didžiausios leidžiamosios koncentracijos lygiu ar lygiu, kurį pasiekus imamasi priemonių, tiriamas tuščiasis mėginys, arba pageidautina tuščioji matrica, ir kontrolinis mėginys. Šie mėginiai turi būti ekstrahuojami ir tiriami tuo pat metu tapačiomis sąlygomis. Naudojant kontrolinį mėginį, palyginti su tuščiuoju mėginiu, turi būti gautas akivaizdžiai aukštesnės vertės atsakas, taip užtikrinant tyrimo tinkamumą. Šiuos mėginius galima naudoti tuščiosios vertės ir išgavos tikslinimo tikslais.

—	Išgavos tikslinimo tikslais atrinkti kontroliniai mėginiai turi atitikti bandomuosius mėginius, t. y. koncentracija negali būti nepakankamai įvertinta dėl giminingų junginių struktūros.

—

Gali būti papildomai įtraukta iš 0,5 ir 2 padaugintų didžiausios leidžiamosios koncentracijos ar lygio, kurį pasiekus imamasi priemonių, kontrolinių mėginių, siekiant įrodyti, kad tiriamos koncentracijos verčių bandymas tinka didžiausiai leidžiamajai koncentracijai ar lygiui, kurį pasiekus imamasi priemonių, kontroliuoti. Šie mėginiai gali būti kartu naudojami apskaičiuojant BEQ lygius bandomuosiuose mėginiuose (žr. 7.1.2.2 punktą).

7.3.   Ribinių verčių nustatymas

Turi būti nustatomas BEQ išreikštų bioanalizės rezultatų ir TEQ išreikštų rezultatų, gautų taikant patvirtinamuosius metodus, ryšys (pvz., atliekant kalibravimo matricomis bandymus, naudojant žymėtus kontrolinius mėginius, kurių didžiausia leidžiamoji koncentracija padauginama iš 0, 0,5, 1 ir 2, ir kiekvienu lygiu atliekant šešis pakartojimus (n = 24)). Remiantis šiuo ryšiu galima įvertinti korekcijos koeficientus (tuščiąją vertę ir išgavą), tačiau kiekvienoje bandymų eilėje jie tikrinami įtraukiant tuščiąjį mėginį arba tuščiąją matricą ir išgavos mėginius (žr. 7.2 punktą).

Ribinės vertės nustatomos priimant sprendimą dėl mėginių atitikties didžiausiai leidžiamajai koncentracijai arba kontroliuojant lygį, kurį pasiekus imamasi priemonių, jei taikytina, palyginti su atitinkama didžiausia leidžiamąja koncentracija arba lygiu, kurį pasiekus imamasi priemonių, nustatytu arba atskirai PCDD/F ir dioksinų tipo PCB, arba PCDD/F ir dioksinų tipo PCB sumai. Jos atitinka žemutinę bioanalitinių rezultatų pasiskirstymo dalį (patikslinus pagal tuščiąją vertę ir išgavą), atitinkančią patvirtinamojo metodo sprendimo ribą, remiantis 95 % pasikliovimo lygiu, kai klaidingų atitikimo nustatymo rezultatų dalis yra mažesnė nei 5 % ir RSDR yra mažesnis nei 25 %. Patvirtinamojo metodo sprendimo riba reiškia didžiausią leidžiamąją koncentraciją, atsižvelgiant į išplėstąją matavimo neapibrėžtį.

Praktikoje ribinė vertė (išreikšta BEQ) gali būti apskaičiuota remiantis vienu iš toliau nustatytų būdų (žr. 1 pav.).

7.3.1.   Žemutinės 95 % prognozavimo intervalo srities taikymas patvirtinamojo metodo sprendimo ribai

čia:

BEQDL	BEQ, atitinkantis patvirtinamojo metodo sprendimo ribą, t. y. didžiausią leidžiamąją koncentraciją, atsižvelgiant į išplėstąją matavimo neapibrėžtį;
sy,x	liekamasis standartinis nuokrypis;
t α,f = m – 2	Stjudento faktorius (α = 5 %, f = laisvės laipsniai, vienpusiai);
m	bendras kalibravimo taškų skaičius (j indeksas);
n	pakartojimų kiekvienu lygiu skaičius;
xi	mėginio koncentracija (išreikšta TEQ) i kalibravimo taške, nustatyta patvirtinamuoju metodu;
	visų kalibruotų mėginių koncentracijos verčių (išreikštų TEQ) vidurkis;

kvadratinė suminė vertė

i

=

i kalibravimo taško indeksas.

7.3.2.   Apskaičiavimas pagal bioanalitinius mėginių, užterštų ties patvirtinamojo metodo sprendimo riba, atitinkančia žemutinį galinį duomenų pasiskirstymo atitinkamoje vidutinėje BEQ vertėje tašką, daugkartinės analizės (n≥ 6) rezultatus (patikslintus pagal tuščiąją vertę ir išgavą):

Ribinė vertė = BEQDL – 1,64 × SDR

kai:

SDR	bioanalizės rezultatų standartinis nuokrypis BEQDL taške, išmatuotas atkuriamumo vienoje laboratorijoje sąlygomis.

7.3.3.   Mėginių, užterštų esant dviem trečdaliams didžiausios leidžiamosios koncentracijos arba lygio, kurį pasiekus imamasi priemonių, daugkartinės analizės (n ≥ 6) būdu gautų bioanalitinių rezultatų (išreikštų BEQ ir patikslintų pagal tuščiąją vertę ir išgavą), kaip vidutinės vertės, apskaičiavimas. Šis apskaičiavimas atliekamas atsižvelgiant į pastabą, kad minėta koncentracija apytikriai atitiks pagal 7.3.1 arba 7.3.2 punktą nustatytą ribinę vertę.

Ribinių verčių apskaičiavimas, remiantis 95 % pasikliovimo lygiu, darant prielaidą, kad klaidingų atitikimo nustatymo rezultatų dalis yra mažesnė nei 5 %, o RSDR yra mažesnis nei 25 %:

1.	remiantis žemutine 95 % prognozavimo intervalo sritimi ties patvirtinamojo metodo sprendimo riba;

2.	remiantis mėginių, užterštų ties patvirtinamojo metodo sprendimo riba, atitinkančia žemutinį galinį duomenų pasiskirstymo (paveiksle atvaizduota išlenkta kreive) atitinkamoje vidutinėje BEQ vertėje tašką, daugkartine analize (n ≥ 6).

1 paveikslas

7.3.4.   Ribinėms vertėms taikomi apribojimai

Pagal RSDR, gautą tikrinant pagrįstumą ir naudojant ribotą skaičių mėginių, kurių matricos ir (arba) giminingų junginių struktūros skiriasi, apskaičiuotos BEQ pagrįstos ribinės vertės gali būti didesnės nei TEQ pagrįsta didžiausia leidžiamoji koncentracija arba lygis, kurį pasiekus imamasi priemonių, atsižvelgiant į didesnį glaudumą, skirtingai nei įprastinėmis sąlygomis, kai reikia kontroliuoti nežinomą galimų giminingų junginių struktūrų spektrą. Tokiais atvejais ribinės vertės apskaičiuojamos pagal RSDR, kai jis yra 25 %, arba pasirenkama dvi trečiosios didžiausios leidžiamosios koncentracijos arba lygio, kurį pasiekus imamasi priemonių.

7.4.   Veiksmingumo charakteristikos

—

Kadangi taikant bioanalitinius metodus negalima naudoti vidinių etalonų, turi būti atliekami pakartojamumo tyrimai, siekiant gauti informacijos apie standartinį nuokrypį per tos pačios eilės tyrimus ir tarp skirtingų eilių tyrimų. Pakartojamumas turi būti mažesnis nei 20 %, atkuriamumas vienoje laboratorijoje – mažesnis nei 25 %. Tai grindžiama apskaičiuota koncentracija, išreikšta BEQ ir patikslinta pagal tuščiąją vertę ir išgavą.

—	Tikrinant pagrįstumą, turi būti įrodoma, kad bandymo galimybės leidžia atskirti tuščiąjį mėginį nuo ribinę vertę atitinkančios koncentracijos ir taip identifikuoti mėginius, viršijančius atitinkamą ribinę vertę (žr. 7.1.2 punktą).

—	Turi būti nustatyti tiksliniai junginiai, galimi trukdžiai ir didžiausia toleruotina tuščiojo mėginio koncentracija.

—	Atsako arba pagal jį, triskart nustačius mėginio ekstraktą, apskaičiuotos koncentracijos (įmanoma tik darbinės srities ribose) standartinio nuokrypio dydis turi neviršyti 15 %.

—	Atliekant bioanalitinio metodo veiksmingumo per pastovų laiką vertinimą, naudojami nepatikslinti kontrolinio (-ių) mėginio (-ių) rezultatai, išreikšti BEQ (tuščiasis mėginys ir didžiausia leidžiamoji koncentracija arba lygis, kurį pasiekus imamasi priemonių).

—

Turi būti registruojamos ir tikrinamos procedūrinių tuščiųjų mėginių ir kiekvieno tipo kontrolinių mėginių kokybės kontrolės diagramos, siekiant užtikrinti, kad analitinis veiksmingumas atitiktų reikalavimus, visų pirma procedūriniams tuštiesiems mėginiams nustatyto mažiausio reikalaujamo atstumo nuo žemutinės darbinės srities dalies ir kontrolinių mėginių atkuriamumo vienoje laboratorijoje. Tuštieji mėginiai turi būti gerai kontroliuojami, kad būtų išvengta klaidingų atitikimo nustatymo rezultatų, kai atliekamas atėmimo veiksmas.

—

Turi būti renkami rezultatai, gauti tiriant įtartinus mėginius ir 2–10 % reikalavimus atitinkančių mėginių (mažiausiai 20 mėginių vienai matricai) taikant patvirtinamuosius metodus; jie naudojami vertinant atrankinio metodo veiksmingumą ir BEQ bei TEQ ryšį. Ši duomenų bazė gali būti naudojama atliekant pakartotinį ribinių verčių, taikomų įprastiniams mėginiams, kai naudojamos patvirtintos matricos, vertinimą.

—

Metodo veiksmingumas gali būti įrodytas žiedinės reakcijos tyrimais. Mėginių žiedinės reakcijos tyrimų rezultatai, apimantys, pvz., 2 kartus didesnį koncentracijos verčių intervalą nei didžiausia leidžiamoji koncentracija, taip pat gali būti įtraukti į klaidingų atitikimo nustatymo rezultatų dalies vertinimą, jeigu pavyksta įrodyti, kad laboratorija yra tinkamai kvalifikuota. Mėginiai imami taip, kad būtų atsižvelgta į dažniausiai pasitaikančias giminingų junginių struktūras ir šaltinių įvairovę.

—	Atsitikus incidentui, ribinės vertės gali būti vertinamos pakartotinai, siekiant atsižvelgti į šio konkretaus incidento metu naudotas konkrečias matricas ir giminingų junginių struktūras.

8.   REZULTATŲ ATASKAITA

Patvirtinamieji metodai

—

Į rezultatus įtraukiama atskirų PCDD/F ir dioksinų tipo PCB giminingų junginių koncentracija, o TEQ verčių rezultatai pateikiami kaip žemutinė ribinė, viršutinė ribinė ir vidutinė ribinė koncentracija, kad rezultatų ataskaitoje būtų kuo daugiau informacijos ir juos būtų galima aiškinti laikantis specialiųjų reikalavimų.

—

Ataskaitoje taip pat nurodomas metodas, taikytas atliekant PCDD/F, dioksinų tipo PCB ir lipidų ekstrahavimą. Nustatomas ir užregistruojamas lipidų kiekis maisto produktų matricose, kai nustatyta didžiausia leidžiamoji koncentracija išreikšta riebalų pagrindu, o numatytoji riebalų koncentracija yra 0–2 % (vadovaujantis galiojančiais teisės aktais); dėl kitų mėginių lipidų kiekio nustatyti nebūtina.

—	Turi būti pateiktos atskirų vidinių etalonų išgavos vertės, jei išgavos vertės neatitinka 6.2 punkte nurodyto intervalo, jei viršijama didžiausia leidžiamoji koncentracija (tokiu atveju vienos iš dviejų kartotinių analizių išgavos vertės) ir visais kitais atvejais, kai to prašoma.

—

Kadangi sprendžiant, ar mėginys atitinka reikalavimus, reikia atsižvelgti į išplėstąją matavimo neapibrėžtį, šį parametrą taip pat reikia pateikti. Todėl analizės rezultatai ataskaitoje pateikiami kaip x +/– U, čia x – analizės rezultatas, U – išplėstoji matavimo neapibrėžtis, taikant aprėpties koeficientą 2, kuriuo užtikrinamas maždaug 95 % pasikliovimo lygis. Jeigu PCDD/F ir dioksinų tipo PCB nustatomi atskirai, apskaičiuojant PCDD/F ir dioksinų tipo PCB sumą naudojama apskaičiuota atskirų PCDD/F ir dioksinų tipo PCB analizės rezultatų išplėstųjų neapibrėžčių suma.

—	Rezultatai išreiškiami tokiais pačiais vienetais ir tokiu pačiu reikšminių skaitmenų skaičiumi, kaip Reglamente (EB) Nr. 1881/2006 nustatyta didžiausia leidžiamoji koncentracija.

Bioanalitiniai atrankiniai metodai

—	Atrankos rezultatas įvardijamas kaip atitinkantis reikalavimus arba įtariamas neatitinkąs reikalavimų (įtartinas).

—

Be to, gali būti nurodyta orientacinė PCDD/F ir (arba) dioksinų tipo PCB koncentracija, išreikšta BEQ, o ne TEQ (žr. 1 punktą). Mėginiai, kurių atsakas mažesnis nei registruojamasis lygis, nurodomi kaip nesiekiantys registruojamojo lygio. Mėginiai, kurių atsakas didesnis nei darbinė sritis, pateikiami kaip viršijantys darbinę sritį, o lygis, atitinkantis viršutinę darbinės srities dalį, išreiškiamas BEQ.

—	Dėl kiekvieno mėginio matricos tipo ataskaitoje nurodoma didžiausia leidžiamoji koncentracija arba lygis, kurį pasiekus imamasi priemonių, kuriais grindžiamas vertinimas.

—	Ataskaitoje nurodomas atlikto tyrimo tipas, pagrindinis tyrimo principas ir kalibravimo rūšis.

—

Ataskaitoje taip pat nurodomas metodas, taikytas atliekant PCDD/F, dioksinų tipo PCB ir lipidų ekstrahavimą. Nustatomas ir užregistruojamas lipidų kiekis maisto produktų matricose, kai nustatyta didžiausia leidžiamoji koncentracija išreikšta riebalų pagrindu, o numatytoji riebalų koncentracija yra 0–2 % (vadovaujantis galiojančiais teisės aktais); dėl kitų mėginių lipidų kiekio nustatyti nebūtina.

—	Jeigu įtariama, kad mėginiai neatitinka reikalavimų, ataskaitoje turi būti nurodyta, kokių veiksmų bus imtasi. Jeigu mėginiuose yra didelė PCDD/F koncentracija ir PCDD/F ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracija, ji turi būti nustatyta (patvirtinta) patvirtinamuoju metodu.

—	Neatitikimo nustatymo rezultatai pateikiami tik pagal patvirtinamąją analizę.

Fizikiniai ir cheminiai atrankiniai metodai

—	Atrankos rezultatas įvardijamas kaip atitinkantis reikalavimus arba įtariamas neatitinkąs reikalavimų (įtartinas).

—	Dėl kiekvieno mėginio matricos tipo ataskaitoje nurodoma didžiausia leidžiamoji koncentracija arba lygis, kurį pasiekus imamasi priemonių, kuriais grindžiamas vertinimas.

—

Be to, gali būti nurodoma atskirų PCDD/F ir (arba) dioksinų tipo PCB giminingų junginių koncentracija, o TEQ verčių rezultatai pateikiami kaip žemutinė ribinė, viršutinė ribinė ir vidutinė ribinė koncentracija. Rezultatai išreiškiami tais pačiais vienetais ir (bent) tuo pačiu reikšminių skaitmenų skaičiumi, kaip Reglamente (EB) Nr. 1881/2006 nustatyta didžiausia leidžiamoji koncentracija.

—	Turi būti pateiktos atskirų vidinių etalonų išgavos vertės, jei išgavos vertės neatitinka 6.2 punkte nurodyto intervalo ir visais kitais atvejais, kai to prašoma.

—	Ataskaitoje nurodomas taikytas GC-MS metodas.

—

Ataskaitoje taip pat nurodomas metodas, taikytas atliekant PCDD/F, dioksinų tipo PCB ir lipidų ekstrahavimą. Nustatomas ir užregistruojamas lipidų kiekis maisto produktų matricose, kai nustatyta didžiausia leidžiamoji koncentracija išreikšta riebalų pagrindu, o numatytoji riebalų koncentracija yra 0–2 % (vadovaujantis galiojančiais teisės aktais); dėl kitų mėginių lipidų kiekio nustatyti nebūtina.

—	Jeigu įtariama, kad mėginiai neatitinka reikalavimų, ataskaitoje turi būti nurodyta, kokių veiksmų bus imtasi. Jeigu mėginiuose yra didelė PCDD/F koncentracija ir PCDD/F ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracija, ji turi būti nustatyta (patvirtinta) patvirtinamuoju metodu.

—	Dėl neatitikties gali būti nusprendžiama tik atlikus patvirtinamąją analizę.

---

(1)  „Guidance Document on Measurement Uncertainty for Laboratories performing PCDD/F and PCB Analysis using Isotope Dilution Mass Spectrometry“ [link to website], „Guidance Document on the Estimation of LOD and LOQ for Measurements in the Field of Contaminants in Feed and Food“ [link to website].

(*1)  Nustatant didžiausią leidžiamąją koncentraciją.

(2)  Dabartiniai reikalavimai grindžiami TEF sistema, paskelbta leidinyje Toxicol Sci (M. Van den Berg et al, 93 (2), 223–241 (2006)).

IV PRIEDAS

MĖGINIŲ RUOŠIMAS IR REIKALAVIMAI, KELIAMI ANALIZĖS METODAMS, KURIE TAIKOMI VYKDANT NE DIOKSINŲ TIPO PCB KONCENTRACIJOS TAM TIKRUOSE MAISTO PRODUKTUOSE KONTROLĘ

Šiame priede nustatyti reikalavimai taikomi, kai maisto produktai tiriami vykdant oficialią ne dioksinų tipo PCB kontrolę ir atsižvelgiant į mėginių ruošimo ir analizės reikalavimus, taikomus kitais reguliavimo tikslais, įskaitant maisto tvarkymo subjekto atliekamą kontrolę, kuria siekiama užtikrinti atitiktį Reglamento (EB) Nr. 852/2004 4 straipsnio nuostatoms.

Šio reglamento III priedo 3 punkte išdėstytos mėginių ruošimo nuostatos taip pat taikomos ne dioksinų tipo PCB koncentracijai maisto produktuose kontroliuoti.

1.   Taikomi nustatymo metodai

Dujų chromatografija su elektronų pagavos detekcija (GC-ECD), GC-LRMS, GC-MS-MS, GC-HRMS arba lygiaverčiai metodai.

2.   Tiriamųjų analičių identifikavimas ir patvirtinimas

—	Santykinė sulaikymo trukmė, atsižvelgiant į vidinius ar kontrolinius etalonus (priimtinasis nuokrypis yra +/– 0,25 %).

—	Ne dioksinų tipo PCB atskyrimas nuo trukdančiųjų medžiagų, visų pirma nuo kartu išplaunamų PCB, taikant dujų chromatografiją, ypač jeigu mėginių koncentracija neviršija teisėtų ribų ir turi būti patvirtinta neatitiktis (1).

—

Taikant GC-MS metodus: — Turi būti stebimi bent nurodytas skaičius molekulių jonų arba molekulių klasterio būdingų jonų: — du konkretūs jonai, kai taikoma HRMS, — trys konkretūs jonai, kai taikoma LRMS, — 2 pradiniai jonai, kiekvienas su vienu konkrečiu atitinkamu tarpiniu antriniu jonu, kai taikoma dviguboji masių spektrometrija (MS-MS). — Didžiausios leidžiamosios nuokrypos, taikomos atrinktų masių fragmentų pertekliaus santykiams: Santykinis pasirinktų masių fragmentų pertekliaus santykio nuokrypis nuo teorinio arba tikslinio jono (dažniausiai kontroliuojamo jono) ir identifikacinio (-ių) jono (-ų) kalibravimo etalono: ± 15 %.

—	Taikant GC-ECD: Didžiausią leidžiamąją koncentraciją viršijantys rezultatai patvirtinami naudojant dvi dujų chromatografijos kolonėles, kai nejudrios fazės yra skirtingo poliškumo.

3.   Metodo veiksmingumo įrodymas

Patvirtinimas didžiausios leidžiamosios koncentracijos intervale (didžiausia leidžiamoji koncentracija padauginta iš 0,5–2), taikant priimtiną pakartotos analizės pokyčio koeficientą (žr. 8 punkte nustatytus tarpinio glaudumo reikalavimus).

4.   Kiekybinio nustatymo riba

Ne dioksinų tipo PCB kiekybinio nustatymo (LOQ (2)) suma neviršija trečdalio didžiausios leidžiamosios koncentracijos (3).

5.   Kokybės kontrolė

Nuolatinė tuščiųjų mėginių kontrolė, žymėtų etalonų ir kokybės kontrolės mėginių analizė, dalyvavimas tarplaboratoriniuose tyrimuose su atitinkamomis matricomis.

6.   Išgavos kontrolė

—	Turi būti naudojami tinkami vidiniai etalonai, kurių fizikinės ir cheminės savybės būtų palyginamos su tiriamosiomis analitėmis.

—	Vidinių etalonų įdėjimas — Įdėjimas į produktus (prieš ekstrahavimą ir gryninimą). — Taip pat galima įdėti į ekstrahuotus riebalus (prieš gryninimą), jei didžiausia leidžiamoji koncentracija yra išreikšta riebalų pagrindu.

—

Reikalavimai metodams, kuriuos taikant naudojami visi šeši ne dioksinų tipo PCB giminingi junginiai su žymėtais izotopais: — rezultatai patikslinami atsižvelgiant į vidinių etalonų išgavos vertes, — paprastai priimtinos vidinių etalonų su žymėtais izotopais išgavos vertės nuo 60 iki 120 %, — mažesnės arba didesnės išgavos vertės priimtinos, jeigu atskiri giminingi junginiai sudaro mažiau nei 10 % ne dioksinų tipo PCB sumos.

—

Reikalavimai metodams, kuriuos taikant naudojami ne visi šeši vidiniai etalonai su žymėtais izotopais arba naudojami kiti vidiniai etalonai: — kiekvieno mėginio vidinio (-ių) etalono (-ų) išgavos kontrolė, — priimtinos vidinio (-ių) etalono (-ų) išgavos vertės – nuo 60 iki 120 %, — rezultatai patikslinami atsižvelgiant į vidinių etalonų išgavos vertes.

—	Nežymėtų giminingų junginių išgavos vertės tikrinamos naudojant žymėtuosius arba kokybės kontrolės mėginius, kurių koncentracijos vertės patenka į didžiausios leidžiamosios koncentracijos intervalą. Priimtinos šių giminingų junginių išgavos vertės – nuo 60 iki 120 %.

7.   Laboratorijoms taikomi reikalavimai

Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatomis, laboratorijos turi gauti patvirtintos institucijos, veikiančios pagal ISO vadovą 58, akreditaciją, kad būtų užtikrinta analizės kokybė. Laboratorijos turi būti akredituotos pagal standartą EN ISO/IEC 17025. Be to, kai taikoma, turėtų būti vadovaujamasi dokumente „Technical Guidelines for the estimation of measurement uncertainty and limits of quantification for PCB analysis“ nurodytais principais (4).

8.   Veiksmingumo charakteristikos. Ne dioksinų tipo PCB sumai didžiausios leidžiamosios koncentracijos lygiu taikomi kriterijai

	Masės spektrometrija su izotopų skleidimu (*1)	Kiti metodai
Teisingumas	nuo – 20 iki + 20 %	nuo – 30 iki + 30 %
Tarpinis glaudumas (RSDR)	≤ 15 %	≤ 20 %
Viršutinės ir žemutinės ribinių koncentracijų apskaičiavimo skirtumas	≤ 20 %	≤ 20 %

9.   Rezultatų ataskaita

—

Į rezultatus įtraukiama atskirų ne dioksinų tipo PCB giminingų junginių koncentracija ir ne dioksinų tipo PCB suma, pateikiamos kaip žemutinė ribinė, viršutinė ribinė ir vidutinė ribinė koncentracija, kad rezultatų ataskaitoje būtų kuo daugiau informacijos ir juos būtų galima aiškinti laikantis specialiųjų reikalavimų.

—

Ataskaitoje taip pat nurodomas metodas, taikytas atliekant PCB ir lipidų ekstrahavimą. Nustatomas ir užregistruojamas lipidų kiekis maisto produktų matricose, kai nustatyta didžiausia leidžiamoji koncentracija išreikšta riebalų pagrindu, o numatytoji riebalų koncentracija yra 0–2 % (vadovaujantis galiojančiais teisės aktais); dėl kitų mėginių lipidų kiekio nustatyti nebūtina.

—	Turi būti pateiktos atskirų vidinių etalonų išgavos vertės, jei išgavos vertės neatitinka 6 punkte nurodyto intervalo, jei viršijama didžiausia leidžiamoji koncentracija ir visais kitais atvejais, kai to prašoma.

—

Kadangi sprendžiant, ar mėginys atitinka reikalavimus, reikia atsižvelgti į išplėstąją matavimo neapibrėžtį, šį parametrą taip pat reikia pateikti. Todėl analizės rezultatai ataskaitoje pateikiami kaip x +/– U, čia x – analizės rezultatas, U – išplėstoji matavimo neapibrėžtis, taikant aprėpties koeficientą 2, kuriuo užtikrinamas maždaug 95 % pasikliovimo lygis.

—	Rezultatai išreiškiami tokiais pačiais vienetais ir tokiu pačiu reikšminių skaitmenų skaičiumi, kaip Reglamente (EB) Nr. 1881/2006 nustatyta didžiausia leidžiamoji koncentracija.

---

(1)  Nustatyta, kad dažnai kartu išplaunami yra, pvz., PCB 28 ir 31, PCB 52 ir 69, taip pat PCB 138, 163 ir 164. Be to, taikant GC-MS, turi būti atsižvelgiama į galimus didesnės eilės chlorintų giminingų junginių fragmentų trukdžius.

(2)  Kai taikoma, turėtų būti vadovaujamasi dokumente „Guidance Document on the Estimation of LOD and LOQ for Measurements in the Field of Contaminants in Feed and Food“ [link to website] nurodytais principais.

(3)  Primygtinai rekomenduojama, kad tuščiosios reagento vertės indėlis į teršalo lygį mėginyje būtų mažesnis. Laboratorija privalo rūpintis, kad tuščiųjų verčių pokytis būtų kontroliuojamas, ypač kai tuščiosios vertės yra atimamos.

(4)  „Guidance Document on Measurement Uncertainty for Laboratories performing PCDD/F and PCB Analysis using Isotope Dilution Mass Spectrometry“ [link to website], „Guidance Document on the Estimation of LOD and LOQ for Measurements in the Field of Contaminants in Feed and Food“ [link to website].

(*1)  Taikomi visi šeši žymėti 13C analogai, kaip reikalaujama pagal vidinius etalonus.