28.2.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 50/18

(1)

2016 m. spalio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1777 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) Europos Komisija (toliau – Komisija) nustatė laikinąjį antidempingo muitą į Europos Sąjungą (toliau – Sąjunga) importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės plokštiems produktams iš nelegiruotojo arba legiruotojo plieno (išskyrus nerūdijantįjį plieną, silicinį elektrotechninį plieną, įrankinį plieną ir greitapjovį plieną), karštai valcuotiems, neplakiruotiems, nepadengtiems arba neapvilktiems, nesuvyniotiems į ritinius, kurių storis didesnis kaip 10 mm, o plotis ne mažesnis kaip 600 mm, arba kurių storis ne mažesnis kaip 4,75 mm, bet ne didesnis kaip 10 mm, o plotis ne mažesnis kaip 2 050 mm (toliau – sunkiosios plokštės).

(2)

Gavusi 2016 m. sausio 4 d. Europos plieno asociacijos (toliau – „Eurofer“) gamintojų, kurie Sąjungoje pagamina daugiau nei 25 % visų sunkiųjų plokščių, vardu pateiktą skundą, 2016 m. vasario 13 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (toliau – pranešimas apie inicijavimą) inicijavo tyrimą.

(3)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 28 ir 29 konstatuojamosiose dalyse, atliekant tyrimą dėl dempingo ir žalos nagrinėtas 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL), o tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(4)

Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1357 (3) (toliau – registracijos reglamentas) nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nustatė privalomą KLR kilmės sunkiųjų plokščių importo registraciją. Importo registracija nutraukta 2016 m. spalio 8 d. nustačius laikinąsias priemones.

(5)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta 20 dienų nuo registracijos pradžios pastaboms pateikti. Pastabų nebuvo gauta.

(6)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas (toliau – pirminis faktų atskleidimas), „Eurofer“, KLR plieno gamintojų asociacija (toliau – CISA), KLR eksportuojantis gamintojas, laikinojo reglamento 34 konstatuojamojoje dalyje nurodytas Sąjungos sunkiųjų plokščių importuotojas (toliau – vienas importuotojas) ir galutinės grandies pramonės (toliau – vėjo jėgainių bokštų) ad hoc naudotojų asociacija raštu pateikė pastabų dėl preliminarių išvadų.

(7)

Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Buvo išklausytas vienas KLR eksportuojantis gamintojas, CISA ir vienas importuotojas.

(8)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktas pastabas ir prireikus jas toliau pakomentavo.

(9)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą norint padaryti galutines išvadas. Siekiant patikrinti nesusijusių importuotojų klausimyno atsakymus, tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių patalpose:

(10)

Komisija visoms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis į Sąjungą importuojamoms KLR kilmės sunkiosioms plokštėms ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo muito sumas (toliau – galutinis faktų atskleidimas).

(11)

Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio faktų atskleidimo. „Eurofer“, CISA ir vienas importuotojas pateikė raštu savo pastabas po galutinio faktų atskleidimo ir per klausymo posėdį. Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(12)

CISA tvirtino, kad buvo atrinkta per mažai Sąjungos gamintojų ir pardavimo apimtis yra nepakankama: jiems teko 28,5 % viso Sąjungos pramonės pardavimo.

(13)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos gamintojų atranka atlikta atsižvelgiant į didžiausią pardavimo Sąjungoje apimtį per tiriamąjį laikotarpį, kurią buvo galima pagrįstai ištirti per nustatytą laiką.

(14)

Jau vien dėl šios priežasties argumentas turi būti atmestas. Kaip nurodyta 197 konstatuojamojoje dalyje, kone visiškai sutampa daugiau nei 90 % (pagal apimtį) ir maždaug 70 % (pagal produkto kontrolės numerį (toliau – PKN), pagal kurį tyrimo tikslais skirstomos produkto rūšys) atrinktų KLR eksportuojančių gamintojų eksportuojamų produktų rūšių ir atrinktų Sąjungos gamintojų Sąjungos rinkoje parduodamų produktų rūšių.

(15)

Po galutinio faktų atskleidimo savo pastabose ir klausymo posėdžio metu CISA grįžo prie šio klausimo, pareikšdama, kad labai sunku patikėti, kad PKN kone visiškai sutampa, nors tarp visų trijų atrinktų Sąjungos gamintojų parduodamų produktų daugumos PKN nėra. Komisija pažymi, kad PKN sutapimas vėliau buvo patikrintas dar kartą ir buvo nustatyta, kad 14 konstatuojamojoje dalyje pateikti procentiniai dydžiai yra teisingi.

(16)

Šiomis aplinkybėmis Komisija pažymi, kad sutapimas reiškia, jog KLR atrinktų eksportuojančių gamintojų eksportuojamos tam tikros rūšies produkto, kuris turi konkretų PKN, atveju yra bent vienas sandoris dėl tos rūšies produkto, kurio PKN yra toks pat kaip atrinktų Sąjungos gamintojų. 90 % apimties sutapimas reiškia, kad tiriamuoju laikotarpiu 90 % KLR atrinktų eksportuojančių gamintojų importo sandorių yra susiję su PKN, pagal kurį yra nustatytas bent vienas sandoris, sudarytas atrinktų Sąjungos gamintojų. 70 % PKN sutapimas reiškia, kad 70 % tam tikrų rūšių produktų, importuojamų pagal konkretų PKN, atveju yra nustatytas bent vienas sandoris, sudarytas atrinktų Sąjungos gamintojų.

(17)

Todėl Komisija daro išvadą, kad atrinkti Sąjungos gamintojai yra tipiški, net jeigu pats faktas, kad buvo remtasi didžiausia apimtimi, kurią buvo galima pagrįstai ištirti, buvo nepakankamas.

(18)

Kadangi daugiau pastabų dėl atrankos metodo negauta, laikinojo reglamento 11–24 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos preliminarios išvados patvirtinamos.

(19)

Laikinojo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje pažymėta, kad septyni KLR eksportuojantys gamintojai nurodė norintys prašyti individualaus nagrinėjimo pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį.

(20)

Nors nė vienas iš šių eksportuojančių gamintojų nepateikė klausimyno atsakymų ir todėl laikoma, kad nebuvo pateikta nė vieno prašymo, vienas iš šių septynių eksportuojančių gamintojų atsiuntė prašymo taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) formą ir, paskelbus laikinąjį reglamentą, paprašė Komisijos įvertinti prašymą taikyti RER.

(21)

Kadangi eksportuojantis gamintojas nepateikė klausimyno atsakymų, bendrovės individualaus nagrinėjimo prašymas buvo atmestas, nes eksportuojantis gamintojas neįrodė, kad jis atitinka individualaus nagrinėjimo sąlygas. Šiomis aplinkybėmis jam buvo pranešta, kad vien prašymo taikyti RER nepakanka, kad būtų galima pagrįsti tokį prašymą. Komisija nenagrinėjo jo prašymo taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies d punktą, nes jis nebuvo atrinktas ir jo individualaus nagrinėjimo prašymas nebuvo patenkintas.

(22)

Kadangi daugiau jokių pastabų dėl individualaus nagrinėjimo negauta, laikinojo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos preliminarios išvados patvirtinamos.

(23)

Laikinojo reglamento 30 ir 31 konstatuojamosiose dalyse pateikta nagrinėjamojo produkto preliminari apibrėžtis.

(24)

Laikinojo reglamento 34 ir 41 konstatuojamosiose dalyse pateikti vieno importuotojo tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities ir Komisijos atliktas jų įvertinimas.

(25)

Nustačius laikinąsias priemones, vienas importuotojas Sąjungoje ir CISA toliau panašiai tvirtino, kad tam tikrų rūšių produktai, t. y.:

jų vadinami specialiosiomis sunkiosiomis plokštėmis, turėtų būti pašalinti iš produkto apibrėžtosios srities.

(26)

Komisija pažymi, kad tiek specialioji sunkioji plokštė, tiek kitokia sunkioji plokštė gali būti pagaminta pagal išmatavimus, todėl šis jų atskyrimo kriterijus nėra tinkamas.

(27)

Buvo pateiktas ir tolesnėse dalyse išnagrinėtas ne vienas šį teiginį dėl pašalinimo iš produkto apibrėžtosios srities patvirtinantis argumentas.

(28)

Visų pirma, Komisija primena, kad, vadovaujantis Teismo praktika, nei pagrindiniame reglamente, nei PMO antidempingo susitarime sąvokos „nagrinėjamasis produktas“ aprėptis yra nepateikta. Todėl Teismas mano, kad Komisija, apibrėždama nagrinėjamąjį produktą, naudojasi didele veiksmų laisve. Visų pirma, nėra reikalavimo dėl svarstomų produktų vienodumo ar panašumo. Sąjungos teismai svarstė, ar svarbu tai, ar visi aptariami produktai turi tas pačias pagrindines fizines ir technines charakteristikas. Bendrasis teismas taip pat nutarė, kad galutinė paskirtis ir pakeičiamumas gali būti svarbūs kriterijai.

(29)

Komisija pirmiausia išanalizuos šių kriterijų taikymą šiame tyrime, o tada paaiškins priežastis, dėl kurių nutarta pasinaudoti didele veiksmų laisve.

(30)

Vienas importuotojas tvirtino, kad specialiąsias sunkiąsias plokštes galima lengvai atskirti nuo prekinių sunkiųjų plokščių pagal chemines savybes, pvz., anglies kiekį, fizines savybes, pvz., takumo ribą ar Brinelio kietį, ir technines savybes, pvz., markių ženklinimą ar storį.

(31)

CISA tvirtino, kad svarbiausias specialiųjų sunkiųjų plokščių atskyrimo kriterijus (pagal eksporto apimtį) yra plokštės storis, ir šis kriterijus taikytinas daugiau nei pusei produktų, kurie turėtų būti pašalinti iš produkto apibrėžtosios srities. Šis CISA argumentas dėl pašalinimo iš produkto apibrėžtosios srities grindžiamas tyrimo tikslais skirtingoms produkto rūšims sugrupuoti naudojamo PKN sandara.

(32)

PKN sandara naudojama, kai reikia palyginti gaminius, kurių sąnaudos ir kainos yra palyginamos, bet pagal šią sandarą negalima daryti jokios išvados dėl produkto naudojimo ar pakeičiamumo. Kalbant apie storį, juo remiantis nieko negalima pasakyti apie fizines, chemines ir technines produkto savybes. Visų pirma, nė viena suinteresuotoji šalis nesugebėjo įrodyti, kad sunkioji plokštė, kurios storis yra 155 mm, turėtų kitą galutinę naudojimo paskirtį nei sunkioji plokštė, kurios storis yra 145 mm, ir jų nebūtų įmanoma tarpusavyje sukeisti, kai visi kiti parametrai yra vienodi.

(33)

Be to, nors iš tiesų 30 konstatuojamojoje dalyje paminėtos konkrečios savybės gali skirtis, kaip buvo nurodyta, tai neįrodo, kad specialiosios sunkiosios plokštės neturi tokių pačių pagrindinių savybių kaip prekinės sunkiosios plokštės.

(34)

„Eurofer“ paprašė nekeisti produkto apibrėžties ir pritarė Komisijos argumentams, pateiktiems laikinojo reglamento 36 ir 41 konstatuojamosiose dalyse.

(35)

Be to, ji tvirtino, kad dempingo kaina iš KLR importuojamo plieno markės ir matmenys yra labai įvairūs ir kad importuojamos tiek legiruotojo, tiek nelegiruotojo plieno sunkiosios plokštės. Galiausiai ji pažymėjo, kad į nagrinėjamojo produkto apibrėžtąją sritį nėra įtraukta jokio „konkretaus reikalavimo dėl produktų vienodumo ar panašumo“.

(36)

Komisija pažymi, kad iš tiesų yra įprasta, jog atliekant antidempingo tyrimus produkto apibrėžtajai sričiai gali būti priskirta šimtų ar net tūkstančių produktų rūšių, kurios nėra identiškos ar vienodos, bet visgi turi tas pačias pagrindines savybes, kaip ir šio tyrimo metu.

(37)

Po galutinio faktų atskleidimo CISA, „Eurofer“ ir vienas importuotojas prie šio klausimo sugrįžo pateikdami pastabas ir klausymo posėdžio metu.

(38)

Dėl pirmiau išdėstytų pastabų Komisija pažymi, kad, kaip ir daugelyje tyrimų, nagrinėjamojo produkto apibrėžties taikymo sritis apima įvairių rūšių produktus, kurie turi tas pačias ar panašias pagrindines fizines, technines ir chemines charakteristikas. Tai, kad šios įvairių rūšių produktų charakteristikos gali skirtis, gali lemti plačią įtraukiamų rūšių įvairovę.

(39)

Be to, Komisija pažymi, kad nors skirtingų rūšių sunkiosios plokštės yra skirtingo storio, plieno markių ir pan., CISA ir vienas importuotojas nesugebėjo įrodyti ir pateikti įrodymų ar pagrįstų argumentų, kad 150 mm storis būtų tinkamas specialiųjų sunkiųjų plokščių ir prekinių sunkiųjų plokščių atskyrimo kriterijus, atsižvelgiant į jų fizines, chemines ir technines charakteristikas arba galutinę paskirtį ir pakeičiamumą (žr. 2.1.2 punktą).

(40)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad specialioji sunkioji plokštė ir prekinė sunkioji plokštė turi tas pačias pagrindines fizines, chemines ir technines charakteristikas.

(41)

CISA ir vienas importuotojas taip pat tvirtino, kad specialiųjų sunkiųjų plokščių importo paskirtis yra visiškai kita ir kad jų negalima pakeisti prekinėmis sunkiosiomis plokštėmis, arba atvirkščiai. CISA pareiškė, kad importuojamos specialiosios sunkiosios plokštės iš esmės yra skirtos Sąjungos metalo formavimo pramonei, kuri priklauso nuo šio importo.

(42)

Tuo pat metu vienas importuotojas taip pat tvirtino, kad specialioji sunkioji plokštė yra naudojama įvairiose pramonės šakose, įskaitant kalnakasybos ir žemės kasimo mašinas (geltonos spalvos prekes), kranus ir kėlimo įrenginius, tiltų konstrukcijas, vėjo jėgainių bokštus, energetikos ir kt. sektorius.

(43)

40 konstatuojamojoje dalyje pateikto argumento neparėmė nė vienas Sąjungos naudotojas ar pramonės šakos, nurodytos 41 ir 42 konstatuojamosiose dalyse, atstovas. Atvirkščiai, visų pirma šio importuotojo ir kitų suinteresuotųjų šalių pateikti įrodymai dėl vėjo jėgainių bokštų rodo, kad vėjo jėgainių bokštų gamintojai iš tikrųjų perka sunkiąsias plokštes, kurios yra įtrauktos ne į suinteresuotųjų šalių siūlomą specialiosios sunkiosios plokštės apibrėžtį, kaip siūlo vienas importuotojas arba CISA, bet į prekinės sunkiosios plokštės apibrėžtį.

(44)

Komisija pažymi, kad iš tiesų yra daug įvairių specialiosios sunkiosios plokštės galutinių naudojimo paskirčių. Tačiau suinteresuotosios šalys nepateikė išsamių įrodymų (pvz., šios pramonės šakos naudotojams skirtų sąskaitų faktūrų, kuriose nurodoma, kad šios pramonės šakos faktiškai naudoja minėtus produktus), kuriais remdamasi Komisija būtų galėjusi įvertinti, ar skiriasi minėtų specialiųjų sunkiųjų plokščių ir prekinių sunkiųjų plokščių galutinės naudojimo paskirtys ir ar dauguma arba visi galutiniai naudotojai iš tiesų turi galimybę jas pakeisti vienas kitomis. Taigi, nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad specialiosios sunkiosios plokštės negali būti pakeičiamos kitomis sunkiosiomis plokštėmis, arba atvirkščiai.

(45)

Po galutinio faktų atskleidimo CISA, vienas importuotojas ir „Eurofer“ prie šio klausimo sugrįžo pateikdami pastabas ir klausymo posėdžio metu. CISA naujų argumentų nepateikė. Vienas importuotojas pareiškė, kad sunkiųjų plokščių naudojimas priklauso nuo apskaičiuotų konstrukcinių verčių bei mechaninio poveikio (susijusių su fizinėmis ir cheminėmis savybėmis) ir nuo komercinių dalykų (susijusių su kainomis ir gamybos procesų sąnaudomis).

(46)

Pagrįsdamas šiuos argumentus jis nurodė:

(47)

Komisija pažymi, kad ir CISA, ir vienas importuotojas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad specialiosios sunkiosios plokštės ir prekinės sunkiosios plokštės objektyvus atskyrimo kriterijus yra mažesnis arba didesnis nei 150 mm storis.

(48)

Be to, nepateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog gretimi sunkiųjų plokščių, pvz., kurių storis nuo 145 iki 155 mm, segmentai nepersidengia ir tarpusavyje nekonkuruoja. Atvirkščiai, vieno importuotojo pateiktos sąskaitos faktūros rodo, kad prekinės sunkiosios plokštės ir specialiosios sunkiosios plokštės buvo parduotos pagal tą pačią sąskaitą faktūrą tam pačiam pirkėjui.

(49)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas importuotojas dar pareiškė, kad Komisija galėtų nustatyti naują atskirą TARIC kodą, kad prekines sunkiąsias plokštes ir specialiąsias sunkiąsias plokštes būtų įmanoma atskirti remiantis fizinėmis bei cheminėmis savybėmis ir storiu. Ši šalis dar pasiūlė formalų reikalavimą dėl nepriklausomo tyrimo bendrovės tikrinimo ataskaitos, siekiant patvirtinti pirmiau minėtą atskyrimą, kai atliekamas prekių muitinis įforminimas.

(50)

150 mm storio, kaip specialiosios sunkiosios plokštės ir prekinės sunkiosios plokštės atskirties taško, kriterijus nėra tinkamai pagrįstas, tad importuotojo argumentas dėl muitinės kodų apibrėžimo ir oficialaus tikrinimo neturi būti svarstomas. Tačiau Komisija sutinka, kad, iš esmės, techniniu požiūriu tam tikrus produktus įmanoma pašalinti iš produkto apibrėžtosios srities. Tačiau esminis klausimas yra tai, ar, vadovaujantis teisiniais, ekonominiais ir politiniais motyvais, toks pašalinimas būtų pagrįstas (šis klausimas aptariamas tolesnėje dalyje).

(51)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo vienas importuotojas dar pateikė anoniminių sąskaitų faktūrų, pareikšdamas, kai jos susijusios su specialiųjų sunkiųjų plokščių pardavimu kalnakasybos ir žemės kasimo mašinų (geltonos spalvos prekių), kranų ir kėlimo įrenginių, tiltų konstrukcijų, vėjo jėgainių bokštų, energetikos ir kt. sektorių naudotojams. Be to, šis importuotojas pasiūlė Komisijai susitarti dėl šių duomenų patikrinimo.

(52)

Komisijos nuomone, šiame tyrime toks patikrinimas nėra būtinas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šis pasiūlymas pateiktas labai pavėluotai, būtų labai sudėtinga, o gal net ir neįmanoma tai atlikti.

(53)

Tačiau, kaip buvo nurodyta 47 konstatuojamojoje dalyje, keletas šio importuotojo pateiktų sąskaitų faktūrų parodė, kad prekinės sunkiosios plokštės ir specialiosios sunkiosios plokštės buvo parduotos pagal tą pačią sąskaitą faktūrą tam pačiam pirkėjui. Tai aiškiai rodo, kad tie patys pirkėjai gali naudoti ir iš tiesų naudoja abiejų rūšių sunkiąsias plokštes.

(54)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo vienas importuotojas taip pat paminėjo „Stahl-Informations-Zentrum“ leidinį, kuriame aprašomos įvairios sunkiųjų plokščių paskirtys. Komisija atsižvelgė į šį pranešimą ir žino apie įvairias sunkiųjų plokščių paskirtis. Tačiau, kaip paminėta 44 konstatuojamojoje dalyje, nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad specialiosios sunkiosios plokštės negali būti pakeičiamos kitomis sunkiosiomis plokštėmis, arba atvirkščiai.

(55)

Galiausiai, savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo vienas importuotojas paminėjo Australijoje ir JAV sunkiosioms plokštėms nustatytas antidempingo priemones, kurios, atsižvelgiant į markes ir storį, išimties tvarka netaikomos tam tikrų rūšių produktams.

(56)

Tačiau Komisija pažymi, kad tos išimtys nustatytos tyrimo inicijavimo metu, nenurodant priežasčių, dėl kurių jas buvo nutarta taikyti. Bet kuriuo atveju kitų PPO narių sprendimai negali nulemti padėties Sąjungoje.

(57)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo „Eurofer“ pareiškė, kad vieno importuotojo ir CISA nurodytos specialiųjų sunkiųjų plokščių markės klasifikuojamos tik pagal jų pačių subjektyvų vertinimą. Siekdama tai įrodyti, „Eurofer“ pateikė du pavyzdžius, kurie patvirtina 47 konstatuojamojoje dalyje pateiktą Komisijos išvadą:

(58)

Atsižvelgdama į tai, Komisija atmeta argumentą, kad specialiųjų sunkiųjų plokščių galutinė naudojimo paskirtis yra kitokia ir jų negalima pakeisti kitais tiriamaisiais produktais, arba atvirkščiai.

(59)

Komisija pažymi, kad tai, jog, remiantis sunkiosios plokštės apibrėžtąja sritimi, sunkiąsias plokštes galima įvairiai skirstyti pagal rūšis, markes, savybes ir pan. ir gali skirtis gamybos metodai ir sąnaudos, netrukdo jų laikyti vienu produktu tol, kol joms būdingos tos pačios pagrindinės fizinės, techninės ir (arba) cheminės charakteristikos. Šiuo požiūriu Komisija remiasi 28 konstatuojamojoje dalyje cituojama teismo praktika.

(60)

Be to, Komisija pripažįsta, kad galėtų pašalinti tam tikrus produktus iš tyrimo aprėpties, kaip yra pasielgusios kitų PPO valstybių narių tyrimo institucijos, jeigu tokį sprendimą laikytų tinkamu.

(61)

Tačiau Komisija mano, kad, remiantis visų per tyrimą nustatytų faktų įvertinimu, toks pašalinimas yra nepagrįstas.

(62)

CISA pateikė skaičiavimus, rodančius, kad iš produkto apibrėžtosios srities pašalintos specialiosios sunkiosios plokštės sudarytų 9,2 % viso importo iš KLR. Tuo remdamasi ji teigė, kad, jei specialiosios sunkiosios plokštės būtų pašalintos iš produkto apibrėžtosios srities, tai „turėtų labai nedidelį poveikį bendroms tyrimo išvadoms“ ir „nekeltų grėsmės bendram antidempingo priemonių poveikiui dempingo kaina importuojamoms sunkiosioms plokštėms“, nes prekinėms sunkiosioms plokštėms priemonės ir toliau būtų taikomos.

(63)

Atlikus atrinktų KLR eksportuojančių gamintojų pardavimo eksportui analizę pagal PKN, paaiškėjo, kad specialiosios sunkiosios plokštės lėmė priverstinį Sąjungos pramonės pardavimo kainų mažinimą, ir tai buvo viena iš Sąjungos pramonei padarytos žalos priežasčių.

(64)

Neįmanoma nustatyti, ar specialiosios sunkiosios plokštės galutinė naudojimo paskirtis skiriasi nuo prekinės sunkiosios plokštės ir ar jų negalima tarpusavyje sukeisti, todėl jų parduodamais kiekiais, kurie šiuo metu yra riboti, negalima remtis kaip įrodymu, kad jas pašalinus iš produkto apibrėžtosios srities nesumažėtų priemonių veiksmingumas. Iš tiesų, jei specialiosios sunkiosios plokštės būtų pašalintos iš produkto apibrėžtosios srities, šiuo metu prekines sunkiąsias plokštes perkantys naudotojai jas galėtų pakeisti specialiosiomis sunkiosiomis plokštėmis, išvengti muitų ir sumažinti priemonių veiksmingumą.

(65)

Be to, priešingai nei yra kitose PPO valstybėse narėse, Sąjungos gamintojai visų rūšių sunkiąsias plokštes gamina dideliais kiekiais, ir visiems tiems produktams dempingas yra žalingas.

(66)

Tuo remdamasi Komisija atmeta argumentą, kad specialiųjų sunkiųjų plokščių pašalinimas iš produkto apibrėžtosios srities nesumažintų antidempingo priemonių veiksmingumo.

(67)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad nė vienas iš CISA ir vieno importuotojo pateiktų argumentų neįrodo, kad specialioji sunkioji plokštė turėtų būti pašalinta iš tiriamojo produkto apibrėžtosios srities.

(68)

Kadangi daugiau pastabų dėl produkto apibrėžtosios srities negauta, Komisija patvirtina laikinojo reglamento 30 ir 31 konstatuojamosiose dalyse pateiktą nagrinėjamojo produkto apibrėžtį.

(69)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 43 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų neprašė taikyti RER ir nebuvo priimtas nė vienas individualaus nagrinėjimo prašymas, įskaitant prašymus taikyti RER.

(70)

Laikinajame reglamente Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį panašia šalimi pasirinko Australiją.

(71)

Paskelbus laikinąjį reglamentą, CISA pažymėjo, kad tyrimo pradžioje buvo pateikusi pastabų dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų pasirinkimo, kuris jai kėlė didžiulį susirūpinimą, nes tokiu atveju Komisija naudotųsi bendrovių, susijusių su Sąjungos pramone, duomenimis. CISA pažymėjo, kad Komisija turėtų naudotis kitų šalių duomenimis ir JAV rinktis tik kraštutiniu atveju, jeigu kitos šalys nebendradarbiautų.

(72)

Paskelbus laikinąjį reglamentą, „Eurofer“, vienas KLR eksportuojantis gamintojas ir CISA pateikė pastabų dėl Australijos pasirinkimo ir paprašė vietoj jos rinktis Jungtines Amerikos Valstijas.

(73)

„Eurofer“ ir KLR eksportuojantis gamintojas Komisijai siūlė naudotis Jungtinių Amerikos Valstijų duomenimis, nes šioje šalyje yra daugiau konkurencingų vietos gamintojų, tad būtų duomenų apie įvairesnes produkto rūšis nei jų buvo gauta iš vienintelio Australijos gamintojo.

(74)

Atsižvelgiant į tai, kad atliekant tyrimą bendradarbiavo tik vienas JAV gamintojas, pasirinkus JAV kaip panašią šalį, duomenų iš kitų gamintojų nebūtų gauta.

(75)

CISA paprašė Komisijos apskaičiuoti dempingo skirtumus remiantis duomenimis, gautais iš vienintelio bendradarbiaujančio JAV gamintojo, o gavus visiškai kitokius rezultatus nei pradiniame etape, kai buvo pasirinkta Australija, priimti sprendimą, kad Australija nėra tinkama panaši šalis, ir vietoj jos pasirinkti JAV.

(76)

Šis prašymas buvo atmestas. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 44–52 konstatuojamosiose dalyse, kaip panaši šalis pasirinkta Australija, ir šis Australijos pasirinkimas, nepaisant naujų CISA argumentų, nepasirodė netinkamas.

(77)

Po galutinio faktų atskleidimo CISA pateikė daugiau pastabų dėl Australijos kaip panašios šalies tinkamumo.

(78)

Pirma, ji pažymėjo, kad apskaičiuoti KLR eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumai buvo didesni už žalos dydį, todėl Australijos normalioji vertė buvo didesnė nei nežalinga vidutinė Sąjungos pramonės kaina. Šiuo atveju CISA padarė išvadą, kad Australija „negali būti laikoma tinkama panašia šalimi“.

(79)

Šis argumentas atmetamas. Remiantis kainomis ar sąnaudomis susijusioje rinkos ekonomikos šalyje, normaliosios vertės dydis – tai informacija, kuri patikrinama pasirinkus panašią šalį. Normalioji vertė – tai panašaus produkto vidaus kaina rinkos ekonomikos šalies vidaus rinkoje, o ne priežastis, dėl kurios Australijos būtų galima nelaikyti panašia šalimi.

(80)

Antra, CISA nurodė neseniai atliktą tyrimą dėl KLR (LAN strypų) (12), kurio metu tvirtino, kad po to, kai „suinteresuotosios šalys užginčijo labai dideles vidaus kainas ir gamybos sąnaudas“, Komisija, apskaičiuodama normaliąją vertę panašioje šalyje, neįtraukė tam tikrų rūšių produktų.

(81)

CISA paminėtas pavyzdys su šiuo tyrimu yra visai nesusijęs. Su LAN strypais susijusio tyrimo metu Komisija nustatė tam tikrų rūšių produktus, gaminamus pagal panašios šalies standartus ir nekonkuruojančius su tam tikrų rūšių produktais, eksportuojamais iš KLR. Normaliąją vertę lyginant su KLR eksportuojančių gamintojų eksporto kaina, į šių konkrečių rūšių produktus nebuvo atsižvelgiama.

(82)

Kadangi CISA nepatvirtino, kad gamintojas iš Australijos gamina tam tikrų rūšių produktus, kurie nekonkuruoja su tam tikrų rūšių produktais, eksportuojamais iš KLR į Sąjungą, šis pavyzdys yra netinkamas.

(83)

Kadangi daugiau pastabų dėl panašios šalies negauta, laikinojo reglamento 52 konstatuojamojoje dalyje pateikta preliminari Komisijos išvada pasirinkti Australiją kaip panašią šalį patvirtinama.

(84)

„Eurofer“ pateikė pastabų dėl laikinojo reglamento 68 konstatuojamojoje dalyje aprašytos laikinosios metodikos, kurią Komisija naudoja panašios šalies gamintojo neparduotų tam tikros rūšies produktų atveju. Ji paprašė Komisijos „numatyti koregavimą atsižvelgiant į didesnes sąnaudas“, susijusias su panašios šalies vidaus rinkoje neparduotais produktais.

(85)

Komisija šį prašymą atmeta, nes vieninteliai turimi duomenys, susiję su sunkiųjų plokščių sąnaudomis ar kainomis Australijoje, yra patikrinti panašios šalies gamintojo pateikti duomenys. Jeigu gamintojas negamino konkrečios rūšies produkto, kurį iš KLR eksportavo eksportuojantis gamintojas, nėra ir duomenų, pagal kuriuos būtų galima atlikti tokį koregavimą.

(86)

Kadangi daugiau jokių pastabų dėl normaliosios vertės negauta, laikinojo reglamento 53–68 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(87)

Kadangi pastabų dėl eksporto kainos negauta, laikinojo reglamento 69 ir 70 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(88)

Kadangi pastabų dėl palyginimo negauta, laikinojo reglamento 71–73 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(89)

Kadangi pastabų dėl dempingo skirtumų negauta, laikinojo reglamento 2 lentelėje pateikti laikinieji dempingo skirtumai patvirtinami.

(90)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės apibrėžties ir Sąjungos gamybos negauta, laikinojo reglamento 82–85 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(91)

Kadangi pastabų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, laikinojo reglamento 86–89 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(92)

Kadangi pastabų dėl importo iš KLR apimties ir rinkos dalies negauta, laikinojo reglamento 90–94 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(93)

„Eurofer“ tvirtino, kad „Komisija koreguodama pagal išlaidas po importo turėtų tai daryti atsargiai, kad priverstinio kainų mažinimo skirtumas nebūtų pernelyg neįvertintas“.

(94)

Tačiau Komisija pažymi, kad išlaidų po importo sumos buvo patvirtintos atliekant patikrinimą vietoje, todėl negali būti laikomos per didelėmis.

(95)

„Eurofer“ taip pat teigė, kad „taip pat nederėtų mažinti Sąjungos pramonės kainų atimant susijusių šalių komisinių, sumokėtų įmonių grupės viduje“.

(96)

Komisija pažymi, kad komisinių atskaita yra pagrįsta, kai sandoryje dalyvaujanti bendrovė vykdo tarpininko funkcijas, neatsižvelgiant į tai, ar ji yra susijusi, ar ne. Be to, nei „Eurofer“, nei kuris nors Sąjungos gamintojas nepateikė jokių argumentų, kad būtų priešingai. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad atskaita yra pagrįsta.

(97)

„Eurofer“ taip pat teigė, kad „Kinijos eksportuojantys gamintojai į įprastinį konstrukcinį plieną dažnai prideda tam tikrą kiekį boro arba chromo, kad jam būtų taikomos Kinijos mokesčių lengvatos, bet po to plieną parduoda Sąjungos rinkoje kaip įprastinį nelegiruotąjį konstrukcinį plieną (pvz., S235, S275 ir S355 markės)“. Ji paprašė, kad Komisija užtikrintų, jog „atliekant priverstinio kainų mažinimo analizę, šie produktai būtų tinkamai palyginami su Sąjungos pramonės parduodamu S235, S275 ir S355 markių plienu“.

(98)

Atliekant priverstinio kainų mažinimo analizę, importo iš KLR kainos lyginamos su Sąjungos kainomis remiantis produkto kontrolės numeriu (PKN), kuris yra vienodas viso tyrimo metu. PKN apima plieno markę, kuri buvo patikrinta per atrinktų KLR eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos gamintojų tikrinamuosius vizitus. Todėl, atliekant priverstinio kainų mažinimo analizę, buvo lyginamos tos pačios plieno markės.

(99)

Kadangi daugiau jokių pastabų dėl importo iš KLR kainų ir priverstinio kainų mažinimo negauta, laikinojo reglamento 95–99 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(100)

Laikinojo reglamento 104 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymi, kad vienas iš atrinktų Sąjungos gamintojų 2015 m. gruodį sustabdė sunkiųjų plokščių gamybą.

(101)

Vienas KLR eksportuojantis gamintojas teigė, kad Komisija turėtų pašalinti šį atrinktą Sąjungos gamintoją iš žalos analizės, nes „lieka tikimybė, kad analizė bus iškreipta, tad reikėtų ją patikslinti nesinaudojant netinkamos bendrovės informacija arba surenkant duomenų iš kito ES gamintojo“.

(102)

Gamybos sustabdymas neturi jokio poveikio žalos rodikliams, nes gamyba sustabdyta paskutinėmis tiriamojo laikotarpio dienomis, todėl nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai, t. y. makroekonominiai duomenys apie visus Sąjungos gamintojus ir mikroekonominiai rodikliai, susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais, atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(103)

Kadangi jokių pastabų dėl bendrųjų pastabų dėl Sąjungos pramonės ekonominės padėties negauta, laikinojo reglamento 100–104 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(104)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo negauta, laikinojo reglamento 105–110 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(105)

CISA pareiškė nesutinkanti su metodika, kurią taikant lyginami pardavimo apimties žalos rodikliai tyrimo pradžioje (2012 m.) ir pabaigoje (2015 m., t. y. TL), ir su padaryta išvada, kad Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 7 %. Anot CISA, naujesni duomenys yra tinkamesni žalai nustatyti. CISA taip pat teigia, kad Komisija turėjo „labiau atsižvelgti į pastarojo meto Sąjungos pramonės pardavimo apimties tendenciją, nerodančią jokio mažėjimo per pastaruosius 3 metus“, t. y. nuo 2013 iki 2015 m.

(106)

Komisija šį argumentą atmeta dėl toliau nurodytų priežasčių.

(107)

Pirma, Komisija primena 3 konstatuojamąją dalį, kurioje nustatyta, kad tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos.

(108)

Komisija išnagrinėjo visus žalos rodiklius pateikdama jų raidą per visą nagrinėjamąjį laikotarpį ir prireikus analizuodama juos pamečiui.

(109)

Antra, laikinojo reglamento 112 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad „pardavimo apimtis 2012–2013 m. sumažėjo 7 %, o 2014 m. – dar 2 procentiniais punktais, tačiau per TL nežymiai padidėjo 2 procentiniais punktais“. Todėl akivaizdu, kad Komisija atliko išsamų visų nagrinėjamojo laikotarpio metų palyginimą, o ne paprasčiausio tyrimo pradžios (2012 m.) ir pabaigos (2015 m., t. y. TL) palyginimą, kaip tvirtinama.

(110)

Trečia, vertinant pardavimo apimties stabilumą nuo 2013 m. iki 2015 m., reikėtų atsižvelgti į pastebimai 11 procentinių punktų padidėjusį suvartojimą, kaip nurodyta laikinojo reglamento 3 lentelėje. Todėl, nepaisant pardavimo apimties stabilumo, nepavyko išvengti to, kad tuo pačiu laikotarpiu rinkos dalis sumažėjo net 9,3 procentinio punkto, kaip nurodyta laikinojo reglamento 7 lentelėje. Todėl laikoma, kad pardavimo apimties stabilumas nuo 2013 m. iki 2015 m. yra žalos požymis, nes pardavimo apimtis turi būti analizuojama atsižvelgiant į didėjantį suvartojimą ir mažėjančią rinkos dalį.

(111)

Kadangi daugiau jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies negauta, laikinojo reglamento 111–114 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(112)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės užimtumo ir našumo negauta, laikinojo reglamento 115–117 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(113)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės darbo sąnaudų negauta, laikinojo reglamento 118 ir 119 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(114)

Kadangi jokių pastabų dėl augimo negauta, laikinojo reglamento 120 ir 121 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(115)

Kadangi jokių pastabų dėl dempingo skirtumo dydžio ir atsigavimo po buvusio dempingo negauta, laikinojo reglamento 122 ir 124 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(116)

Kadangi jokių pastabų dėl atrinktų Sąjungos gamintojų kainų ir kainoms poveikio turinčių veiksnių negauta, laikinojo reglamento 125–127 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(117)

Kadangi jokių pastabų dėl atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų negauta, laikinojo reglamento 128–130 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(118)

CISA tvirtino, kad ir kokia buvo importo iš KLR apimtis, nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų Sąjungos gamintojų vieneto gamybos sąnaudos visuomet buvo didesnės už jų pardavimo kainas.

(119)

Laikinojo reglamento 10 lentelėje pateikiamos tiek atrinktų Sąjungos gamintojų nustatytų vieneto pardavimo kainų, tiek vieneto gamybos sąnaudų tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 126 konstatuojamojoje dalyje, „pardavimo kainos mažėjo greičiau ir buvo vidutiniškai visą laiką mažesnės už vieneto gamybos sąnaudas“.

(120)

CISA taip pat tvirtino, kad negali suprasti, kaip atrinkti Sąjungos gamintojai galėjo dirbti pelningai, kai 2012 m. vieneto gamybos sąnaudos buvo didesnės nei vidutinė vieneto pardavimo kaina.

(121)

Laikinojo reglamento 10 lentelėje matyti, kad vidutinės gamybos sąnaudos iš tiesų yra didesnės nei vidutinė pardavimo kaina 2012 m. Paprastai tai reikštų, kad tie metai buvo nuostolingi. Tačiau laikinojo reglamento 12 lentelėje nurodytas 2012 m. pelnas yra susijęs su vieno iš atrinktų Sąjungos gamintojų pajamomis, susijusiomis su sunkiųjų plokščių gamyba, bet nenurodytomis bendrovės sąnaudų apskaitos sistemoje, o todėl ir laikinojo reglamento 10 lentelėje.

(122)

Po galutinio faktų atskleidimo CISA klausė, kodėl vieno atrinkto Sąjungos gamintojo, susijusio su sunkiųjų plokščių gamyba, pajamos nebuvo įtrauktos į bendrovės vidaus sąnaudų apskaitos sistemą (produkto sąnaudų sistemą).

(123)

Kaip pranešė šis atrinktas Sąjungos gamintojas ir kaip Komisija vėliau patikrino, taip įvyko dėl to, kad visą šią pelno sumą sudaro metų pabaigos patikslinimas pagal tarptautinius apskaitos standartus (toliau – TAS), atsižvelgiant į įprastinę bendrovės verslo veiklą. Todėl ji neįtraukta į tais metais pagamintų produktų sąnaudų įrašus, tačiau nurodyta kai kuriuose nebalansiniuose pelno ir nuostolio ataskaitos straipsniuose (kaip nustatyta TAS 1). Jeigu nebūtų atsižvelgta į šį pelną, Sąjungos pramonės veikla būtų nuostolinga ir 2012 m. (nuostolis būtų mažesnis kaip 1 %).

(124)

Be to, laikinojo reglamento 10 lentelėje nurodytos vidutinės gamybos sąnaudos yra susijusios su atrinktų Sąjungos gamintojų bendra gamybos apimtimi, o vidutinė pardavimo kaina – tik su atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimu pirmajam nesusijusiam pirkėjui Sąjungoje. Šių dviejų vidurkių tiesiogiai negalima palyginti dėl šių priežasčių:

(125)

Po galutinio faktų atskleidimo CISA klausė, ar laikinojo reglamento 7 lentelėje nurodyta pardavimo apimtis ir rinkos dalis reiškia pardavimą nesusijusiems pirkėjams, ar ir susijusiems, ir nesusijusiems pirkėjams. Komisija primena laikinojo reglamento 102 konstatuojamąją dalį, kurioje nustatyta, kad makroekonominiai rodikliai, kaip antai gamybos ar pardavimo apimtys, vertinami visos Sąjungos pramonės lygiu. Todėl, kaip nurodo „Eurofer“, 7 lentelėje pateikti duomenys reiškia pardavimą pirmam nesusijusiam pirkėjui. Jeigu būtų įtrauktas pardavimas nesusijusioms šalims, kiltų dvigubos apskaitos pavojus.

(126)

Be to, po galutinio faktų atskleidimo pateiktose pastabose CISA teigė, kad Sąjungos pramonės gamybos apimtis ir pardavimo pirmam nesusijusiam pirkėjui Sąjungoje apimtis skiriasi dėl didelės pardavimo susijusiems pirkėjams apimties. Tuo remdamasi CISA nusprendė, kad Komisijai nepavyko surinkti duomenų apie pardavimo susijusiems pirkėjams apimtis ir juos pateikti, todėl ji padėtį Sąjungos rinkoje atskleidė tik iš dalies.

(127)

Šie teiginiai grindžiami klaidinga prielaida. Komisija primena, kad skirtumas tarp gamybos apimties ir pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje apimties priklauso ne tik nuo pardavimo susijusiems pirkėjams, bet ir nuo pardavimo pirkėjams už Sąjungos ribų. Be to, neatrinktų Sąjungos gamintojų atveju gali būti skirtumų, kurių priežastis – pardavimas pirmiems nesusijusiems pirkėjams, apie kurį, kaip nustatė Komisija, „Eurofer“, siekdama išvengti dvigubos apskaitos, galėjo nepranešti dėl to, kad taikė 125 konstatuojamojoje dalyje aprašytą pranešimo būdą. Laikinojo reglamento 7 lentelėje nurodoma pardavimo tik Sąjungos rinkoje apimtis ir rinkos dalis.

(128)

CISA nurodė dar du atvejus, kai Komisija atliko atskirą susijusių ir nesusijusių pirkėjų analizę, būtent atlikdama tyrimą dėl KLR kilmės labai atsparių strypų (13) ir tyrimą dėl KLR ir Rusijos kilmės plokščių šaltai valcuotų plieno produktų (14).

(129)

Komisija primena, kad šiais atvejais analizė buvo susijusi su plokščių šaltai valcuotų plieno produktų uždaruoju naudojimu arba labai atsparių strypų pardavimu susijusiems naudotojams, o ne su pardavimu susijusiems pirkėjams, kaip antai susijusioms pardavimo bendrovėms. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 89 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos gamintojų uždarasis naudojimas yra nežymus.

(130)

Galiausiai, dėl kainų ir pelningumo Sąjungos rinkose Komisija primena, kad šie rodikliai yra svarbūs tik pardavimo tarp nesusijusių šalių atveju.

(131)

Kadangi daugiau jokių pastabų dėl atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų, investicijų grąžos ir pajėgumo padidinti kapitalą negauta, laikinojo reglamento 131–138 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(132)

Kadangi daugiau jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 139–147 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados dėl žalos patvirtinamos.

(133)

„Eurofer“ teigė, kad importas dempingo kaina iš KLR yra „vienintelis svarbiausias veiksnys, daręs poveikį Sąjungos pramonei nagrinėjamuoju laikotarpiu“. Ji taip pat pažymėjo, kad „importo iš KLR apimtis nuo 2013 iki 2014 m. padvigubėjo, o nuo 2014 iki 2015 m. padvigubėjo dar sykį“ ir kad 2015 m. importo iš KLR apimtis „viršijo importo iš visų kitų trečiųjų šalių bendrą apimtį“.

(134)

„Eurofer“ pastebėjo, kad importo dempingo kaina iš KLR rinkos dalių raidos tendencijos buvo panašios, ir pabrėžė, kad rinkos dalys „nuo 2013 m. iki 2015 m. išsaugo nuo 4,1 % iki 14,4 %, nors tuo pačiu laikotarpiu importo iš visų kitų trečiųjų šalių rinkos dalis nuo 2013 m. iki 2015 m. sumažėjo nuo 13,2 % iki 12,2 %“.

(135)

Galiausiai „Eurofer“ padarė išvadą, kad „beveik visa importo dempingo kaina iš Kinijos rinkos dalis padidėjo Sąjungos pramonei priklausiusios rinkos dalies sąskaita“. Ji pridūrė, kad „nagrinėjamuoju laikotarpiu importo dempingo kaina iš Kinijos sumažėjo beveik 30 %, ir nustatyta, kad dėl šio importo Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos vidutiniškai 29 %“.

(136)

Tai patvirtina laikinojo reglamento 151 konstatuojamojoje dalyje pateiktą išvadą, kad praktiškai nuolatinis importo iš KLR augimas, dėl kurio buvo priverstinai labai mažinamos kainos, po 2013 m. turėjo akivaizdų neigiamą poveikį Sąjungos pramonės veiklos rezultatams.

(137)

Kadangi daugiau jokių pastabų dėl importo dempingo kaina poveikio negauta, laikinojo reglamento 150–157 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados dėl importo dempingo kaina poveikio patvirtinamos.

(138)

Kadangi jokių pastabų dėl aršios konkurencijos, susijusios su paklausos problemomis Sąjungos rinkoje, negauta, laikinojo reglamento 158–163 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(139)

Kadangi jokių pastabų dėl mažo Sąjungos gamintojų pajėgumų naudojimo negauta, laikinojo reglamento 164–166 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(140)

CISA teigė, kad „Komisija importą iš Rusijos ir Ukrainos atskirai analizavo, todėl nenustatė požymių, kad importas iš šių dviejų šalių darė žalos Sąjungos pramonei“.

(141)

Be to, CISA tvirtino, kad Komisija turėjo atlikti „bendrą importo iš Ukrainos ir Rusijos poveikio vertinimą“ ir net „bendrą importo iš visų trijų šalių (Kinijos, Rusijos ir Ukrainos) poveikio vertinimą“, teigdama, kad „TL importo iš Ukrainos ar Rusijos apimtis nėra nereikšminga, palyginti su Sąjungos rinka“, ir kad „vidutinės importo iš abiejų šalių kainos buvo net mažesnės už Kinijos“.

(142)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, CISA pateikė išvadą, kad „jeigu dėl importo iš Kinijos buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, dėl importo iš Ukrainos ir Rusijos Sąjungos pramonės kainos priverstinai sumažintos dar daugiau. Jeigu Komisija taikytų tą pačią metodiką, kurią taikė Kinijai, t. y. tyrimo pradžios ir pabaigos palyginimą, Komisija būtų nustačiusi, kad šių dviejų šalių pardavimo apimtis ir importo rinkos dalis atitinkamai padidėjo 41 % ir 2,2 procentinio punkto“.

(143)

Komisija remiasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad importo poveikis gali būti vertinamas bendrai tik tuomet, kai dėl jo atliekami antidempingo tyrimai. Dėl importo iš Ukrainos ir Rusijos antidempingo tyrimai neatliekami, todėl importo iš šių šalių poveikis negali būti vertinamas bendrai su importu iš KLR.

(144)

Vidutinių Ukrainos, Rusijos ir KLR produktų kainų taip pat nebūtina tiesiogiai palyginti, nes vidutinė kaina priklauso nuo produktų asortimento. Daugiau svarbos teikiama kainų raidai per nagrinėjamąjį laikotarpį. Laikinojo reglamento 13 lentelėje aiškiai parodyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės importo iš Ukrainos ir Rusijos kainos mažėjo daug lėčiau nei importo iš KLR kainos.

(145)

Importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo palyginti stabili, o importo iš KLR – padidėjo trigubai. Sąjungos suvartojimui nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjus 5 %, o Sąjungos pramonės rinkos daliai sumažėjus 10 procentinių punktų reiškia, kad importo iš KLR rinkos dalis padidėjo tik Sąjungos pramonės rinkos dalies sąskaita.

(146)

Galiausiai, importo iš KLR apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo beveik 1 mln. tonų, o importo iš Ukrainos – apie 160 000 tonų, iš Rusijos – apie 75 000 tonų.

(147)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į daug mažesnę importo iš Ukrainos ir Rusijos apimtį, palyginti su importo iš KLR apimtimi, nėra požymių, kad dėl importo iš šių dviejų šalių galėtų nutrūkti importo dempingo kaina iš KLR ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(148)

Kadangi daugiau jokių pastabų dėl importo iš kitų trečiųjų šalių poveikio negauta, laikinojo reglamento 167–178 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(149)

Kadangi jokių pastabų dėl poveikio Sąjungos pramonės pardavimui eksportui negauta, laikinojo reglamento 179–183 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(150)

Kadangi jokių pastabų dėl vertikaliai integruotų Sąjungos gamintojų ir pervalcuotojų konkurencijos Sąjungoje poveikio negauta, laikinojo reglamento 184–189 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(151)

Be to, CISA tvirtino, kad nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio atrinkti Sąjungos gamintojai iš esmės dirbo nuostolingai ir kad didžiausių nuostolių jie patyrė 2013 m., t. y. tuomet, kai sunkiųjų plokščių importas iš KLR pasiekė žemiausią lygį.

(152)

Šis argumentas aptartas laikinojo reglamento 134 konstatuojamojoje dalyje, kurioje paaiškinta, kad „2013 m. net 12,2 % nuostolių patirta dėl ypatingai mažos paklausos tais metais, tačiau 2014 m. ir per tiriamąjį laikotarpį dėl didėjančio importo iš KLR darytas didelis spaudimas Sąjungos pramonės kainoms ir apimčiai, todėl Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti 11 procentinių punktų dinamiškai padidėjusiu Sąjungos suvartojimu.“ Kaip nurodyta laikinojo reglamento 93 konstatuojamojoje dalyje, šį augimą beveik visiškai patenkino importas dempingo kaina iš KLR.

(153)

Todėl Komisija daro išvadą, kad 2013 m. didelių nuostolių patirta ne dėl mažos importo iš KLR apimties, o dėl itin mažos paklausos Sąjungos rinkoje. Tačiau 2014 ir 2015 m. Sąjungos pramonės patirtų nuostolių priežastis buvo nuolat didėjančio importo dempingo kaina iš KLR apimtis.

(154)

Be to, Komisija pažymi, kad 2011 ir 2012 m. Sąjungos pramonė dirbo pelningai. 2011 m., kai importo iš KLR apimtis dar nebuvo didelė, Sąjungos pramonės pelno dydis buvo 7,9 %, kaip nurodyta laikinojo reglamento 221 konstatuojamojoje dalyje. 2012 m. dėl didelės importo dempingo kaina iš KLR apimties pelnas jau tapo gerokai mažesnis – tik 1,6 %. Pažymima, kad nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė pastabų dėl Sąjungos pramonės pelningumo 2011 ir 2012 m.

(155)

CISA teigia, kad be importo dempingo kaina iš KLR yra „kitų svarbių veiksnių, kurie daro tariamą žalą Sąjungos pramonei“ ir kad „dėl to gali nutrūkti priežastinis ryšys tarp tariamo importo dempingo kaina“ iš KLR ir žalos. CISA paprašė Komisijos persvarstyti priežastinio ryšio analizę ir atsižvelgti į visus kitus veiksnius.

(156)

Šiuo atveju reikia pažymėti, kad buvo atsižvelgta į šešis papildomus veiksnius, kurie buvo aptarti laikinajame reglamente arba šiame reglamente. Akivaizdu, kad Komisija kruopščiai išnagrinėjo visus suinteresuotųjų šalių nurodytus veiksnius. CISA netgi nenurodė, kuriuos „kitus svarbius veiksnius“, be jau išsamiai išnagrinėtų šešių, reikėtų išnagrinėti. CISA tik paminėjo, kad jie yra „akivaizdūs“, ir nepateikė jokios papildomos informacijos. Todėl Komisija šį argumentą atmetė.

(157)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir kadangi daugiau jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 190–194 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(158)

CISA tvirtino, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojams priklausė daugiau nei 70 % Sąjungos rinkos. Ji teigė, kad jų padėtis Sąjungos rinkoje yra dominuojanti ir vienintelis rimtas konkurencijos šaltinis yra importas iš KLR.

(159)

Komisija pažymi, kad CISA neatsižvelgia į tai, kad Sąjungos gamintojai konkuruoja tarpusavyje ir su importu iš KLR ir kitų trečiųjų šalių, kurių rinkos dalis yra 12,2 %, kaip nurodyta laikinojo reglamento 13 lentelėje. Be to, nėra požymių, kad Sąjungos gamintojai tarpusavyje nekonkuruotų.

(160)

Nustačius laikinąsias priemones vienas importuotojas taip pat pareiškė, kad, įvedus antidempingo priemones, bus dirbtinai sumažinta konkurencija Sąjungos rinkoje, o specialiųjų sunkiųjų plokščių rinkos segmente susidarys oligopolinė padėtis, nes šiame rinkos segmente jau dabar dominuoja tik vienas dalyvis.

(161)

Tačiau Komisija pažymi, kad ši šalis nepateikė jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, remiantis po galutinio faktų atskleidimo „Eurofer“ pastabose pateikta informacija, yra daugybė Sąjungos gamintojų, siūlančių įvairių rūšių specialiąsias sunkiąsias plokštes.

(162)

Komisija pripažįsta, kad, nustačius muitus, konkurentų skaičius tam tikruose Sąjungoje specialiųjų sunkiųjų plokščių rinkos segmentuose gali sumažėti. Tačiau antidempingo tyrimo tikslas nėra produkto bei geografinės rinkos apibrėžimas ar įtakos rinkoje ir tikėtinos jos raidos įvertinimas. Todėl, remiantis konkurencijos teise, per šį tyrimą nebuvo galima padaryti jokių išvadų (o jos ir nebuvo daromos), ar yra rizika, kad vienoje iš rinkų kas nors įgys dominuojančią padėtį arba ją sustiprins.

(163)

Komisija, atlikdama Sąjungos interesų analizę, privalo atsižvelgti į kitų sričių Sąjungos politiką, kaip antai konkurencijos politiką. Tačiau šiomis aplinkybėmis tolesnis tyrimas reikalingas tik tuo atveju, kai yra konkrečių dominuojančios padėties ir piktnaudžiavimo ja įrodymų. Suinteresuotųjų šalių pateikta informacija šio reikalavimo neatitiko.

(164)

Bet kuriuo atveju Komisija primena, kad antidempingo muitai nustatomi siekiant pašalinti visuose sunkiųjų plokščių segmentuose nustatyto žalingo dempingo poveikį ir kad dominuojanti padėtis rinkoje dar nereiškia, jog ja piktnaudžiaujama. Jeigu ateityje suinteresuotosios šalys pastebėtų kokią nors konkurencijos nuostatas pažeidžiančią veiklą, gali pasinaudoti teise pateikti skundą kompetentingai konkurencijos institucijai.

(165)

Nustačius laikinąsias priemones vienas importuotojas pareiškė, kad, įvedus antidempingo priemones, kainos Sąjungos rinkoje neturėtų didėti.

(166)

Komisija primena, kad antidempingo priemonėmis siekiama pašalinti žalingo dempingo prekybos iškreipiamąjį poveikį. Šių priemonių poveikis kainoms priklauso nuo įvairių rinkos dalyvių kainodaros sprendimų, todėl jo neįmanoma nuspėti. Didesnės kainos gali būtų nustatytos tada, kai rinkos jėgos nusprendžia, kad neiškraipytoje rinkoje turėtų vyrauti didesnės kainos.

(167)

CISA taip pat teigė, kad Sąjungos naudotojams reikalingi konkurencingi ir stabilūs tiekimo šaltiniai ir kad, nustačius antidempingo priemones, „gali būti padaryta didelė žala ir (arba) galutinės grandies pramonei gali tekti atsisakyti darbo vietų Europos Sąjungoje“.

(168)

Tačiau tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje buvo 30 gamintojų ir buvo importuojama iš daugelio šalių, įskaitant Rusiją ir Ukrainą, o tai užtikrino stabilų sunkiųjų plokščių tiekimą naudotojams Sąjungoje. Be to, nė vienas galutinės grandies pramonės naudotojas nepateikė įrodymų, kad, nustačius antidempingo priemones, negalėtų įsigyti sunkiųjų plokščių. Kalbant apie riziką patirti didelių nuostolių ir (arba) darbo vietų Sąjungoje praradimą, panašiai tvirtino tik vienas galutinės grandies pramonės atstovas, būtent vėjo jėgainių bokštų gamintojas. Šis tvirtinimas yra aptariamas tolesnėje dalyje.

(169)

Galutinės grandies pramonės (vėjo jėgainių bokštų) ad hoc naudotojų asociacija teigė, kad, nustačius priemones sunkiosioms plokštėms, kils rizika, kad vėjo jėgainių bokštų gamyba bus perkelta į KLR, o gatavų ar pusiau gatavų vėjo jėgainių bokštų tiekimo saugumui ateityje kils problemų. Šį argumentą po galutinio faktų atskleidimo vienas importuotojas taip pat nurodė savo pastabose dėl vėjo jėgainių bokštų ir kitų vėjo energijos sistemų dalių.

(170)

Komisija šiuos pareiškimus atmetė, nes šios suinteresuotosios šalys savo tvirtinimo nepagrindė jokiais įrodymais ar analize, kurią, pvz., būtų atlikę iki pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatyto termino apie save pranešę vėjo jėgainių bokštų gamintojai, pateikdami klausimyno atsakymus, patikslindami, kokių rūšių sunkiosios plokštės naudojamos šioje pramonės šakoje vėjo jėgainių bokštams konstruoti, ir pateikdami analizę, ar šių rūšių sunkiąsias plokštes galima pakeisti kitose pramonės šakose naudojamų rūšių sunkiosiomis plokštėmis, arba atvirkščiai.

(171)

Komisija pažymi, kad turima informacija rodo, jog vėjo jėgainių bokštų gamintojams specialiosios sunkiosios plokštės pašalinimas iš produkto apibrėžtosios srities, kaip aprašyta 42 konstatuojamojoje dalyje, negalėjo būti naudingas. Todėl jiems būtų naudinga tik tada, jei vėjo turbinų bokštams skirtos sunkiosios plokštės Sąjungos interesais būtų pašalintos iš produkto apibrėžtosios srities. Tačiau šiame etape vėjo turbinų bokštų gamintojai nepateikė jokios konkrečios ir išsamios analizės, įskaitant muitų nustatymo poveikio jų gamybos sąnaudoms ir galimybės perkelti šias sąnaudas savo naudotojams paaiškinimą, kuriuo būtų galima pagrįsti tokį pašalinimą.

(172)

Be to, Komisija pažymi, kad vėjo jėgainių bokštų gamintojai gali pateikti tinkamai pagrįstą prašymą atlikti Sąjungos interesų, susijusių su sunkiosioms plokštėms taikomomis priemonėmis, tarpinę peržiūrą. Be to, atlikus tyrimą nenustatyta jokių požymių, kad Sąjungos pramonė keltų pavojų naudotojų operacijoms. Rinkos jėgoms veikiant įprastai tokia elgsena būtų netikėta.

(173)

Vienas importuotojas teigė, kad specialiųjų sunkiųjų plokščių pašalinimas iš produkto apibrėžtosios srities atitinka Sąjungos interesus, nes kelios pagrindinės pramonės šakos, kaip antai Sąjungos įrenginių gamybos ir energetikos sektoriai, tariamai yra priklausomos nuo specialiųjų sunkiųjų plokščių importo iš KLR. Tačiau nė vienas šioms pramonės šakoms atstovaujantis naudotojas nepatvirtino šio teiginio.

(174)

Šis importuotojas taip pat teigė, kad specialiąsias sunkiąsias plokštes, kurių storis didesnis nei 150 mm, gamina tik trys Sąjungos gamintojai. Didelės takumo ribos plokščių, grūdinamojo ir atleidžiamojo plieno plokščių ir dilimui atsparių sunkiųjų plokščių gamybą tariamai kontroliuoja tik keturi Sąjungos gamintojai. Tuo remdamasi jis teigė, kad Sąjungos galutinės grandies pramonė jau dabar patiria sunkumų dėl ribotos pasiūlos ir stipriai išaugusių pardavimo kainų ir kad tai tegali atsverti specialiųjų sunkiųjų plokščių importas iš KLR.

(175)

CISA dar teigė, kad metalo formavimo pramonės sektoriui priklausantys specialiųjų sunkiųjų plokščių naudotojai irgi galėtų susidurti su pasiūlos stygiumi, atsižvelgiant į tai, kad Europoje yra labai nedaug specialiųjų sunkiųjų plokščių gamintojų. Tačiau nė vienas šios galutinės grandies pramonės naudotojas nekėlė klausimo dėl pasiūlos trūkumo.

(176)

Komisija atmetė 173–175 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus argumentus, nes suinteresuotosios šalys savo tvirtinimų nepagrindė jokiais įrodymais ar analize. Priešingai, atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu sunkiųjų plokščių kainos Sąjungoje gerokai sumažėjo. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė turi daug nepanaudotų pajėgumų dėl nuolat mažėjančio pajėgumų naudojimo. Be to, CISA teigimu, specialiųjų sunkiųjų plokščių eksporto iš KLR apimtis yra nedidelė.

(177)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas importuotojas prie šio klausimo sugrįžo po galutinio faktų atskleidimo pateiktose pastabose. Tačiau naujų esminių argumentų nebuvo pateikta.

(178)

Kai nėra jokių tariamo pasiūlos trūkumo dėl antidempingo priemonių nustatymo faktinių įrodymų, Komisija negali daryti išvados, kad nustačius tokias priemones specialiųjų sunkiųjų plokščių pasiūla bus per maža.

(179)

Apibendrinant, nė vienas iš suinteresuotųjų šalių pateiktų argumentų neįrodo, kad yra įtikinamų priežasčių, dėl kurių iš KLR importuojamam nagrinėjamajam produktui neturėtų būti nustatytos priemonės.

(180)

Bet kokias neigiamas pasekmes nesusijusiems naudotojams kompensuoja alternatyvūs tiekimo šaltiniai. Teigiamas antidempingo priemonių poveikis Sąjungos rinkai, visų pirma Sąjungos pramonei, yra didesnis nei galimas neigiamas poveikis kitoms interesų grupėms.

(181)

Kadangi daugiau jokių pastabų dėl Sąjungos interesų negauta, laikinojo reglamento 195–215 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(182)

Kaip minėta 4 konstatuojamojoje dalyje, Komisija, gavusi „Eurofer“ prašymą, nustatė privalomą KLR kilmės sunkiųjų plokščių importo registraciją. Buvo registruojamas importas nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki laikinųjų priemonių nustatymo, t. y. 2016 m. spalio 7 d.

(183)

Remiantis pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punktu, muitas gali būti taikomas atgaline data, jeigu „greta tyrimo laikotarpiu žalą sukėlusio importo lygio nustatytas dar ir žymus importo augimas, kuris dėl laikotarpio, savo apimties ir kitų aplinkybių gali žymiai sumažinti numatomo taikyti galutinio antidempingo muito atstatomąjį poveikį“.

(184)

CISA tvirtino, kad bet koks galimas priemonių nustatymas atgaline data turėtų neigiamo poveikio importuotojams, kadangi jie „nepagrįstai patirtų papildomų išlaidų“, nes turi mokėti antidempingo muitus. CISA teigė, kad importuotojai „neketina sukaupti nagrinėjamojo produkto“ iš KLR ir kad buvo registruojamas pagal senas sutartis, sudarytas dar iki tyrimo inicijavimo, importuojamas nagrinėjamasis produktas. CISA teigė, kad Sąjungos importuotojai ir naudotojai „dėl nelaukto muito patirs nuostolių“.

(185)

Galiausiai CISA teigė, kad „importo registravimas ir grasinimas nustatyti priemones atgaline data tėra dar viena prekybos apsaugos priemonė, taikoma, kad ES importuotojai nustotų importavę iš Kinijos net nelaukdami, kol bus įrodyta, kad toks importas daro žalą ES pramonei“.

(186)

Eurostato pateikti importo statistiniai duomenys 1 lentelėje rodo, kad po tiriamojo laikotarpio labai sumažėjo sunkiųjų plokščių importas iš KLR.

1 lentelė

Vidutinės importo apimties per mėnesį pokytis

(187)

Komisija daro išvadą, kad pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punkte nustatyta teisinė sąlyga dėl muitų surinkimo atgaline data nebuvo įvykdyta, kadangi nenustatyta, kad importas ir toliau būtų žymiai augęs. Todėl muitai už užregistruotą importą neturėtų būti renkami atgaline data.

(188)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 222 konstatuojamojoje dalyje, remdamasi atsižvelgiant į sąnaudas po importo ir muitus tinkamai pakoreguotos atrinktų KLR eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos tiriamuoju laikotarpiu palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė žalos pašalinimo lygį.

(189)

CISA pateikė keletą pastabų dėl metodikos, taikytos šiuo atveju apskaičiuojant atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalingą kainą.

(190)

Visų pirma CISA klausė, kodėl Komisija, taikydama šią metodiką, prie Sąjungos pramonės pardavimo kainų pridėjo tiriamuoju laikotarpiu patirtus nuostolius, o tada dar ir 7,9 % tikslinio pelno dydį, užuot pastarąjį pridėjusi prie gamybos sąnaudų.

(191)

Komisija, siekdama nustatyti žalos pašalinimo lygį, vieną iš dviejų metodikų renkasi atsižvelgdama į konkretų atvejį. Jeigu Sąjungos pramonės palyginamojo pardavimo nėra, nežalinga kaina dažnai nustatoma tikslinį pelną pridėjus prie visų sąnaudų. Tačiau šiuo atveju buvo galima remtis palyginamuoju pardavimu.

(192)

Taip yra dėl to, kad Sąjungos pramonės parduodamam panašiam produktui priskiriami šimtų rūšių produktai, o atrinkti Sąjungos gamintojai buvo sukūrę platų susijusių bendrovių tinklą, įskaitant su plieno gaminiais susijusių paslaugų centrus, kuris buvo patyręs sąnaudų, neįtrauktų į atrinktų Sąjungos gamintojų apskaitą taip, kad jas būtų galima lengvai priskirti skirtingiems PKN. Dėl šių priežasčių buvo neįmanoma surinkti informacijos apie sąnaudas pagal kiekvieną PKN ne tik iš gamybos įmonių, bet ir iš visų susijusių prekybos bendrovių (visų pirma su plieno gaminiais susijusių paslaugų centrų) Sąjungoje ir taip nustatyti bendras sąnaudas pagal kiekvieną PKN.

(193)

Todėl Komisija pasirinko kitą metodiką ir nustatė bendras sąnaudas pagal kiekvieną PKN, prie vidutinės svertinės pardavimo kainos pridėjus atrinktų Sąjungos gamintojų svertinį patirtų nuostolių vidurkį. Tada prie taip nustatytų bendrų sąnaudų buvo pridėtas 7,9 % tikslinio pelno dydis, dėl kurio po laikinųjų priemonių nustatymo nebuvo gauta jokių pastabų.

(194)

Galiausiai CISA taip pat tvirtino, kad buvo taikoma klaidinga metodika ir kad pagal abi metodikas „gaunami visiškai skirtingi rezultatai“. Ji pateikė pavyzdį, remdamasi spėjamomis gamybos sąnaudomis ir spėjama pardavimo kaina, kuris tariamai rodo, kad tikslinės kainos apskaičiavimas remiantis pardavimo kaina yra klaidingas.

(195)

Komisija pažymi, kad kadangi pavyzdyje iš esmės visa informacija yra hipotetinė ir nesiremiama faktiniais duomenimis, remiantis tokiu pavyzdžiu negalima daryti išvados, kad šiuo konkrečiu atveju buvo taikoma klaidinga metodologija. Todėl Komisija negali šio argumento laikyti įrodymu. Jei turimos informacijos išsamumas būtų tokio paties lygio, taikant abi metodikas būtų gaunami tokie patys rezultatai.

(196)

Galiausiai CISA teigė, kad „jeigu daugumą Kinijos eksportuojančių gamintojų eksportuojamų tam tikrų rūšių produktų, atitinkančių PKN, parduoda mažiau kaip trys atrinkti Sąjungos gamintojai, reikėtų kelti klausimą dėl pardavimo duomenų, gautų iš atrinktų Sąjungos gamintojų, tipiškumo ir daryti išvadą, kad priverstinio kainų mažinimo skaičiavimas remiantis šiuo tipiškumu yra ginčytinas. Nebebūtina minėti ir to, kad vargu, ar įmanoma įrodyti žalą, jeigu ES pramonė net negamina ir (arba) neparduoda Kinijos eksportuojančių gamintojų eksportuojamo tam tikrų rūšių produkto.“

(197)

Komisija pažymi, kad nors buvo atrinkti trys Sąjungos gamintojai, tai, kad „daugumą Kinijos eksportuojančių gamintojų eksportuojamų tam tikrų rūšių produktų, atitinkančių PKN, parduoda mažiau kaip 3 atrinkti Sąjungos gamintojai“, nereiškia, kad Sąjungos pramonė ar net atrinkti Sąjungos gamintojai iš viso jų neparduoda. Tai tereiškia, kad ne visi trys atrinkti Sąjungos gamintojai parduoda visus atrinktų KLR eksportuojančių gamintojų eksportuojamų tam tikrų rūšių produktus, atitinkančius PKN.

(198)

Komisija taip pat pažymi, kad ne visi atrinkti KLR eksportuojantys gamintojai eksportavo į Sąjungą tam tikrų rūšių produktus, atitinkančius tuos pačius PKN. Iš tikrųjų, didžiąją dalį atrinktų eksportuojančių gamintojų į Sąjungą eksportuojamų tam tikrų rūšių produktų, atitinkančių PKN (daugiau nei 90 % šio eksporto apimties), pagamina vienas ar keli atrinkti Sąjungos gamintojai.

(199)

Po galutinio faktų atskleidimo CISA sugrįžo prie šio klausimo savo pastabose ir klausymo posėdžio metu.

(200)

CISA tvirtino, kad Sąjungos pramonė negalėjo nurodyti teisingų duomenų ir pasinaudojo palankiomis sąlygomis pažeisti kitų šalių teises į objektyvų, nešališką ir nediskriminacinį tyrimą. Šias Sąjungos pramonei tariamai palankias sąlygas rodo ir Komisijos atlaidumas jos atžvilgiu, kai buvo nepateikta tam tikra svarbi informacija (CISA paminėjo informacijos apie gamybos sąnaudas lygį).

(201)

Teiginys dėl palankių sąlygų atmetamas. Klausimas susijęs su laikinojo reglamento 191–193 konstatuojamosiose dalyse pateikta formuluote. Šiose konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodė motyvus, kuriais vadovautasi renkantis vieną iš dviejų metodų, kuriuos Komisija naudoja siekdama nustatyti žalos pašalinimo lygį.

(202)

Kadangi daugiau jokių pastabų dėl žalos pašalinimo lygio negauta, laikinojo reglamento 217–223 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(203)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas KLR eksportuojantis gamintojas pateikė Komisijai įsipareigojimo dėl kainos pasiūlymą. Šiame pasiūlyme buvo nurodytos KLR eksportuojančio gamintojo Sąjungoje parduodamų sunkiųjų plokščių minimalios importo kainos (toliau – MIK) ir MIK indeksavimo pagal pagrindinių žaliavų kainas metodas.

(204)

Komisija atmetė įsipareigojimo dėl kainos pasiūlymą dėl didelės kryžminio kompensavimo rizikos, kadangi skirtingų, tačiau sunkiai atskiriamų rūšių produktų MIK buvo pernelyg skirtingos, o indeksavimo metodas buvo pernelyg sudėtingas. Be to, eksportuojančio gamintojo pardavimo eksportui kanalų struktūra ir lygiagretus kitų produktų pardavimas eksportui neleido atlikti tinkamos stebėsenos, todėl buvo pernelyg didelė galimybė, kad su eksportuojančiu gamintoju susijusioms bendrovėms parduodant produktus vyks kryžminis kompensavimas.

(205)

Eksportuojančiam gamintojui buvo praneštos jo įsipareigojimo pasiūlymo atmetimo priežastys ir buvo suteikta galimybė pateikti pastabų.

(206)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi importuojamam nagrinėjamajam produktui turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kurių dydis prilygtų žalos pašalinimo lygiui, vadovaujantis mažesnio muito taisykle.

(207)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, 2 lentelėje nustatomos šios galutinių antidempingo muitų normos:

2 lentelė

Dempingo skirtumas, žalos pašalinimo lygis ir muito norma

(208)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka per minėtą tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Todėl šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas visoms kitoms bendrovėms) taikomos tik tam importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino bendrovės, t. y. nurodyti konkretūs juridiniai asmenys. Šios normos negali būti taikomos importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su tomis konkrečiomis bendrovėmis, – jam taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(209)

Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti siunčiamas Komisijai (15), pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus (kaip, pvz., gamyba, prekyba vidaus rinkoje ir pardavimas eksportui), susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(210)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma turėtų būti taikoma ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuotojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu neeksportavo į Sąjungą.

(211)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį, reikėtų galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, sumas.

(212)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

—

tiriamuoju laikotarpiu (2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d.) į Sąjungą neeksportavo 1 straipsnio 1 dalyje aprašyto produkto,

—

nėra susijęs su jokiais Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotojais ar gamintojais, kuriems taikomos šiuo reglamentu nustatytos priemonės,

—

faktiškai nagrinėjamąjį produktą eksportavo į Sąjungą po tiriamojo laikotarpio, kurio duomenimis remtasi nustatant priemones, arba turi neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Sąjungą didelį jo kiekį,