24.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 137/22

(1)

Tarybos direktyvoje 91/477/EEB (3) nustatyta papildoma vidaus rinkos priemonė. Ja nustatyta pusiausvyra tarp, viena vertus, įsipareigojimo užtikrinti tam tikrą kai kurių šaunamųjų ginklų ir jų pagrindinių dalių judėjimo laisvę Sąjungoje, ir, kita vertus, būtinybės kontroliuoti tą laisvę tiems produktams pritaikytomis saugumo garantijomis;

(2)

tam tikrus su Direktyva 91/477/EEB susijusius aspektus reikia toliau proporcingai tobulinti, siekiant kovoti su šaunamųjų ginklų naudojimu nusikalstamais tikslais ir atsižvelgiant į neseniai įvykdytus teroristinius išpuolius. Tokiomis aplinkybėmis Komisija 2015 m. balandžio 28 d. komunikate dėl Europos saugumo darbotvarkės paragino peržiūrėti tą direktyvą ir suformuoti bendrą požiūrį į šaunamųjų ginklų deaktyvavimą, siekiant užkirsti kelią tam, kad nusikaltėliai juos reaktyvuotų ir naudotų;

(3)

kai šaunamieji ginklai įsigyjami ir laikomi vadovaujantis Direktyva 91/477/EEB, turėtų būti taikomos ginklų nešiojimą, medžioklę ar sportinį šaudymą reglamentuojančios nacionalinės nuostatos;

(4)

Direktyvos 91/477/EEB tikslais tarpininko apibrėžtis turėtų apimti bet kurį fizinį ar juridinį asmenį, įskaitant partnerystes, o terminas „tiekimas“ turėtų apimti skolinimą ir išperkamąją nuomą. Kadangi tarpininkai teikia panašias paslaugas, kokias teikia prekiautojai, jiems turėtų būti taikoma Direktyva 91/477/EEB dėl tų prekiautojų pareigų, kurios susijusios su tarpininkų veikla, tiek, kiek jie gali vykdyti tas pareigas, ir tiek, kiek prekiautojas jų nevykdo dėl to paties pagrindinio sandorio;

(5)

prekiautojo veiklai priskiriama ne tik šaunamųjų ginklų, pagrindinių dalių ir šaudmenų gamyba, bet ir jų pakeitimas arba perdirbimas, kaip antai viso šaunamojo ginklo sutrumpinimas, kurį atlikus jie priskiriami prie kitos kategorijos ar pakategorės. Išimtinai privati nekomercinė veikla, kaip antai asmeniniam naudojimui skirtų šaudmenų užtaisymas ir pertaisymas naudojant šaudmenų dalis arba atitinkamo asmens turimų šaunamųjų ginklų ar pagrindinių dalių pakeitimas, kaip antai buožės ar taikiklio keitimas arba tvarkymas susidėvėjus pagrindinėms dalims, neturėtų būti laikoma veikla, kuria būtų leidžiama užsiimti tik prekiautojui;

(6)

siekiant pagerinti visų šaunamųjų ginklų ir pagrindinių dalių atsekamumą bei siekiant palengvinti jų laisvą judėjimą, visi šaunamieji ginklai ar jų pagrindinės dalys turėtų būti pažymėti aiškiu, nuolatiniu ir unikaliu ženklu bei užregistruoti valstybių narių duomenų kaupimo sistemose;

(7)

duomenų kaupimo sistemose laikomi įrašai turėtų apimti visą informaciją, kuria remiantis šaunamąjį ginklą būtų galima susieti su jo savininku, ir jose turėtų būti registruojamas šaunamojo ginklo gamintojo pavadinimas ar prekių ženklas, pagaminimo šalis ar vieta, tipas, markė, modelis, kalibras ir serijos numeris arba unikalus žymuo, uždėtas ant šaunamojo ginklo rėmo arba uokso. Pagrindinės dalys, išskyrus rėmą ar uoksą, duomenų kaupimo sistemose turėtų būti registruojamos prie įrašo, susijusio su šaunamuoju ginklu, kuriame jos turi būti montuojamos;

(8)

kad žymenų nebūtų galima lengvai ištrinti ir, siekiant paaiškinti, ant kurių pagrindinių dalių turėtų būti dedami žymenys, reikėtų nustatyti bendras Sąjungos taisykles dėl žymėjimo. Tos taisyklės turėtų būti taikomos tik šaunamiesiems ginklams ar pagrindinėms dalims, kurie pagaminti arba įvežti į Sąjungą 2018 m. rugsėjo 14 d. arba po tos datos, kai jie pateikiami rinkai, o šaunamiesiems ginklams ir dalims, pagamintiems arba įvežtiems į Sąjungą anksčiau nei tą datą, turėtų būti ir toliau taikomi iki tos datos taikomi žymėjimo ir registravimo reikalavimai pagal Direktyvą 91/477/EEB;

(9)

atsižvelgiant į šaunamųjų ginklų ir pagrindinių dalių pavojingumą ir ilgaamžiškumą, siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos galėtų atsekti šaunamuosius ginklus ir pagrindines dalis administracinio ir baudžiamojo procesų tikslais bei atsižvelgiant į nacionalinę proceso teisę, būtina užtikrinti, kad įrašai duomenų kaupimo sistemose būtų saugomi 30 metų po atitinkamų šaunamųjų ginklų ar pagrindinių dalių sunaikinimo dienos. Tik kompetentingos institucijos turėtų turėti prieigą prie tų duomenų ir visų susijusių asmens duomenų, ir ta prieiga turėtų būti suteikiama tik ne ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui po atitinkamų šaunamojo ginklo ar pagrindinių dalių sunaikinimo dienos leidimų išdavimo ar atšaukimo, ar muitinės procedūrų tikslais, įskaitant galimą administracinių sankcijų taikymą, ir ne ilgesniam nei 30 metų laikotarpiui po atitinkamų šaunamojo ginklo ar pagrindinių dalių sunaikinimo dienos baudžiamosios teisės vykdymo užtikrinimo tikslais;

(10)

siekiant užtikrinti veiksmingą duomenų kaupimo sistemų veikimą svarbu užtikrinti efektyvų, viena vertus, prekiautojų ir tarpininkų, ir, kita vertus, nacionalinių kompetentingų institucijų keitimąsi informacija. Todėl prekiautojai ir tarpininkai turėtų nepagrįstai nedelsdami teikti informaciją nacionalinėms kompetentingoms institucijoms. Siekiant tam sudaryti palankias sąlygas, nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų nustatyti prekiautojams ir tarpininkams prieinamas elektroninio ryšio priemones, kurios galėtų apimti informacijos teikimą e. paštu arba tiesiogiai per duomenų bazę ar kitą registrą;

(11)

kalbant apie valstybių narių pareigą nustatyti stebėsenos sistemą, siekiant užtikrinti, kad laikotarpiu, kuriam išduotas leidimas, būtų laikomasi šaunamųjų ginklų leidimų išdavimo sąlygų, valstybės narės turėtų nuspręsti, ar vertinimas turi apimti išankstinį sveikatos ar psichologinį patikrinimą;

(12)

nedarant poveikio nacionalinei teisei dėl profesinės atsakomybės, atitinkamos medicininės ar psichologinės informacijos vertinimą atliekantiems medicinos specialistams ar kitiems tokią informaciją teikiantiems asmenims neturėtų kilti atsakomybė tais atvejais, kai yra piktnaudžiaujama šaunamaisiais ginklais, laikomais pagal Direktyvą 91/477/EEB;

(13)

kai šaunamieji ginklai ir šaudmenys yra tiesiogiai neprižiūrimi, jie turėtų būti saugiai saugomi. Jei šaunamieji ginklai ir šaudmenys saugomi kitur nei saugykloje, jie turėtų būti laikomi atskirai vieni nuo kitų. Kai šaunamasis ginklas ir šaudmenys turi būti perduoti vežti vežėjui, tas vežėjas turėtų būti atsakingas už jų tinkamą priežiūrą ir saugojimą. Tinkamo saugojimo ir saugaus transportavimo kriterijai turėtų būti apibrėžti nacionalinėje teisėje, atsižvelgiant į atitinkamų šaunamųjų ginklų skaičių ir kategoriją;

(14)

Direktyva 91/477/EEB neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių taisyklėms, pagal kurias leidžiama sudaryti teisėtus sandorius dėl šaunamųjų ginklų, pagrindinių dalių ir šaudmenų užsakomojo pardavimo paštu būdu, internetu ar sudarant nuotolinės prekybos sutartis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES (4), pavyzdžiui, skelbiant interneto aukcionų katalogus ar skelbimus, susitariant telefonu ar e. paštu. Vis dėlto labai svarbu, kad tokių sandorių šalių tapatybes ir jų teisėtas galimybes sudaryti tokius sandorius būtų galima patikrinti ir jos būtų faktiškai patikrintos. Todėl, kalbant apie pirkėjus, tikslinga užtikrinti, kad jų tapatybę ir, kai tinkama, tai, ar jiems išduotas leidimas įsigyti šaunamąjį ginklą, pagrindines dalis ar šaudmenis, licencijuotas ar leidimą turintis prekiautojas ar tarpininkas arba viešosios valdžios institucija ar tokios institucijos atstovas patikrintų iki pristatymo arba ne vėliau kaip pristatymo metu;

(15)

patiems pavojingiausiems šaunamiesiems ginklams Direktyvoje 91/477/EEB turėtų būti nustatytos griežtesnės taisyklės siekiant užtikrinti, kad tų ginklų, išskyrus kai kurias ribotas ir tinkamai pagrįstas išimtis, nebūtų galima nei įsigyti, nei turėti, nei pardavinėti. Kai tų taisyklių nesilaikoma, valstybės narės turėtų imtis visų tinkamų priemonių, kurios galėtų apimti tų ginklų konfiskavimą;

(16)

vis dėlto valstybės narės turėtų turėti galimybę leisti įsigyti ir laikyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis, kai tai būtina švietimo, kultūros, įskaitant kino filmus ir teatrą, mokslinių tyrimų ar istoriniais tikslais. Leidimą turintys asmenys gali būti, inter alia, ginklininkai, ginklų patikros tarnybos, gamintojai, sertifikuoti ekspertai, kriminalistikos srityje dirbantys mokslininkai, o tam tikrais atvejais – su filmų ar televizijos laidų kūrimu susiję asmenys. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti suteikta galimybė leisti asmenims įsigyti ir laikyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis nacionalinės gynybos tikslais, kaip antai vykdant savanoriškus karinius mokymus, numatytus pagal nacionalinę teisę;

(17)

valstybės narės turėtų galėti nuspręsti pripažintiems muziejams ir kolekcininkams išduoti leidimus įsigyti ir laikyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis, kai tai būtina istoriniais, kultūros, moksliniais, techniniais, švietimo ar paveldo išsaugojimo tikslais, su sąlyga, kad prieš gaudami tokį leidimą tokie muziejai ir kolekcininkai įrodo, jog jie ėmėsi būtinų priemonių, kad nekiltų joks pavojus visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, be kita ko, užtikrinus tinkamą saugojimą. Bet koks toks leidimas turėtų būti išduodamas atsižvelgus į konkrečią situaciją, įskaitant kolekcijos pobūdį ir jos tikslus, ir turi ją atitikti, o valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta kolekcininkų ir kolekcijų stebėsenos sistema;

(18)

prekiautojams ir tarpininkams neturėtų būti trukdoma valdyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis tais atvejais, kai įsigyti ir laikyti tokius šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis leidžiama išimties tvarka (kai juos būtina valdyti deaktyvavimo ar perdarymo tikslais), arba kai tai leidžiama kitais atvejais pagal Direktyvą 91/477/EEB, iš dalies pakeistą šia direktyva. Taip pat prekiautojams ir tarpininkams neturėtų būti trukdoma valdyti tokių šaunamųjų ginklų, pagrindinių dalių ir šaudmenų tais atvejais, kurie nepatenka į Direktyvos 91/477/EEB, iš dalies pakeistos šia direktyva, taikymo sritį, kaip antai tuo atveju, kai šaunamieji ginklai, pagrindinės dalys ir šaudmenys turi būti eksportuojami už Sąjungos ribų arba kai ginklus turi įsigyti ginkluotosios pajėgos, policija arba viešosios valdžios institucijos;

(19)

prekiautojai ir tarpininkai turėtų turėti galimybę atsisakyti vykdyti bet kokį įtartiną pilnų šovinių dėtuvių ar šaudmenų veikiančio detonatoriaus sudedamųjų dalių pirkimo sandorį. Sandoris gali būti laikomas įtartinu, jei, pavyzdžiui, perkamas numatomam asmeniniam naudojimui neįprastas kiekis, pirkėjas atrodo nežinantis, kaip naudojami šaudmenys, arba jeigu pirkėjas primygtinai nori atsiskaityti grynaisiais pinigais ir nenori pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Prekiautojai ir tarpininkai taip pat turėtų turėti galimybę apie tokius įtartinus sandorius pranešti kompetentingoms institucijoms;

(20)

rizika, kad imitaciniai ir kitų tipų tuščiaisiais šoviniais šaudantys ginklai bus perdirbti į tikrus šaunamuosius ginklus, yra didelė. Todėl problemą, kai tokiais perdirbtais ginklais naudojasi nusikaltėliai, būtina spręsti, visų pirma juos įtraukiant į Direktyvos 91/477/EEB taikymo sritį. Be to, siekiant išvengti rizikos, kad dujiniai ir signaliniai ginklai būtų gaminami taip, kad juos būtų galima perdirbti taip, jog sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jų būtų galima atlikti šūvį ar paleisti kulką ar sviedinį, Komisija turėtų priimti technines specifikacijas, siekiant užtikrinti, kad jų nebūtų galima perdirbti tokiu būdu;

(21)

atsižvelgiant į pavojų, kad netinkamai deaktyvuoti šaunamieji ginklai gali būti reaktyvuoti, ir siekiant padidinti saugumą visoje Sąjungoje, tokie šaunamieji ginklai turėtų būti įtraukti į Direktyvos 91/477/EEB taikymo sritį. Turėtų būti pateikta deaktyvuotų šaunamųjų ginklų apibrėžtis, kuri atspindėtų šaunamųjų ginklų deaktyvavimo bendruosius principus, kaip nustatyta Protokole prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, pridėtame prie Tarybos sprendimo 2014/164/ES (5), kuriuo tas protokolas perkeliamas į Sąjungos teisinę sistemą;

(22)

kariniam naudojimui skirti šaunamieji ginklai, kaip antai AK 47 ir M 16, kuriais galima šaudyti pasirinkus šaudymo režimą, kai jie gali būti rankiniu būdu perjungti į automatinį arba pusiau automatinį šaudymo režimą, turėtų būti priskirti A kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir todėl jie turėtų būti uždrausti civiliniais tikslais. Juos perdirbus į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, jie turėtų būti priskirti A kategorijos 6 punktui;

(23)

kai kurie pusiau automatiniai ginklai gali būti lengvai perdirbti į automatinius ginklus, taigi jie gali kelti grėsmę saugumui. NET jei nebūtų tokio perdirbimo, tam tikri pusiau automatiniai šaunamieji ginklai galėtų būti labai pavojingi, kai jų šovinių skaičius yra didelis. Todėl turėtų būti uždrausta civiliniais tikslais naudoti pusiau automatinius šaunamuosius ginklus su pritvirtinta dėtuve, kuri sudaro sąlygas iššauti didelį skaičių šovinių, taip pat pusiau automatinius šaunamuosius ginklus su nuimama didelės talpos dėtuve. Šaunamojo ginklo priskyrimas konkrečiai kategorijai nenustatomas remiantis vien galimybe ilgiesiems šaunamiesiems ginklams pritaikyti dėtuvę, į kurią telpa daugiau kaip 10 šovinių, o trumpiesiems šaunamiesiems ginklams – dėtuvę, į kurią telpa daugiau kaip 20 šovinių;

(24)

nedarant poveikio leidimų atnaujinimui pagal Direktyvą 91/477/EEB, pusiau automatiniai šaunamieji ginklai, šaudantys žiedinio įskėlimo šoviniais, įskaitant šaudančius 22 ir mažesnio kalibro šoviniais, neturėtų būti priskirti A kategorijai, nebent jie yra perdirbti iš automatinių šaunamųjų ginklų;

(25)

nedarant poveikio valstybių narių teisei pasirinkti taikyti griežtesnes taisykles, Direktyvos 91/477/EEB nuostatos dėl Europos šaunamojo ginklo leidimo kaip pagrindinio dokumento, kurio reikia šauliams sportininkams ir kitiems asmenims, kuriems išduotas leidimas pagal tą direktyvą, kad jie galėtų vykdyti savo atitinkamą veiklą, turėtų būti patobulintos įtraukiant į jos atitinkamas nuostatas nuorodą į A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus;

(26)

daiktai, kurie yra fiziškai panašūs į šaunamuosius ginklus (kopijos), tačiau kurie yra pagaminti taip, kad jų nebūtų galima perdirbti taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio varomąja jėga iš jų būtų galima atlikti šūvį ar paleisti kulką ar sviedinį, neturėtų patekti į Direktyvos 91/477/EEB taikymo sritį;

(27)

kai valstybės narės turi nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius senovinius ginklus, tokiems ginklams Direktyva 91/477/EEB yra netaikoma. Vis dėlto senovinių šaunamųjų ginklų kopijos neturi tokios pačios istorinės svarbos ar nekelia tokio paties susidomėjimo ir jos gali būti gaminamos naudojant šiuolaikines technologijas, kurios gali padidinti jų ilgaamžiškumą ir tikslumą. Todėl tokioms kopijoms turėtų būti taikoma Direktyva 91/477/EEB. Direktyva 91/477/EEB netaikoma kitiems gaminiams, kaip antai oriniams prietaisams, kurie neatitinka šaunamojo ginklo apibrėžties ir todėl jų ta direktyva nereglamentuoja;

(28)

siekiant pagerinti valstybių narių keitimąsi informacija, būtų naudinga, jei Komisija galėtų įvertinti tokių informacijos, saugomos valstybių narių jau sukurtose kompiuterizuotose duomenų kaupimo sistemose, keitimosi sistemos būtinuosius elementus, įskaitant galimybę sudaryti sąlygas kiekvienai valstybei narei naudotis tokia sistema. Toje sistemoje gali būti naudojamas vidaus rinkos informacinės sistemos (IMI), sukurtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 (6), modulis, konkrečiai pritaikytas šaunamiesiems ginklams. Toks valstybių narių keitimasis informacija turėtų vykti laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 (7) nustatytų asmens duomenų apsaugos taisyklių. Kai kompetentingai institucijai reikia susipažinti su informacija apie asmens, prašančio išduoti leidimą įsigyti ar turėti šaunamąjį ginklą, teistumą, ta institucija turėtų turėti galimybę gauti tą informaciją pagal Tarybos pamatinį sprendimą 2009/315/TVR (8). Atsižvelgiant į turimas keitimosi informacija priemones, jei tinkama, prie Komisijos įvertinimo galėtų būti pridėtas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(29)

siekiant užtikrinti tinkamą valstybių narių keitimąsi informacija elektroninėmis priemonėmis apie išduotus leidimus perduoti šaunamuosius ginklus į kitą valstybę narę ir atsisakymus išduoti leidimus įsigyti ar laikyti šaunamąjį ginklą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais nustatomos nuostatos, kuriomis valstybėms narėms būtų suteikta galimybė sukurti tokią informacijos keitimosi sistemą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (9) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(30)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (10);

(31)

šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

(32)

tvarkant asmens duomenis pagal Direktyvą 91/477/EEB turėtų būti taikomas Reglamentas (ES) 2016/679. Kai pagal Direktyvą 91/477/EEB surinkti asmens duomenys tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais, tuos duomenis tvarkančios institucijos turėtų laikytis taisyklių, priimtų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 (11);

(33)

kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(34)

todėl Direktyva 91/477/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(35)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šia direktyva ir Direktyva 91/477/EEB plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (12), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (13) 1 straipsnyje nurodytas sritis;

(36)

Šveicarijos atžvilgiu šia direktyva ir Direktyva 91/477/EEB plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (14), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnyje nurodytas sritis, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (15) 3 straipsniu;

(37)

Lichtenšteino atžvilgiu šia direktyva ir Direktyva 91/477/EEB plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (16), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnyje nurodytas sritis, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (17) 3 straipsniu,

1)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

1.   Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   šaunamasis ginklas– bet kuris nešiojamas vamzdinis šaunamasis ginklas, kuris yra sukonstruotas arba gali būti perdirbtas taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jo atliekamas šūvis ar paleidžiama kulka ar sviedinys, išskyrus atvejus, kai toks ginklas neįtrauktas į šią apibrėžti dėl vienos iš I priedo III dalyje nurodytų priežasčių. Šaunamųjų ginklų klasifikacija pateikta I priedo II dalyje.

Laikoma, kad daiktas gali būti perdirbtas taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jo galėtų būti atliekamas šūvis ar paleidžiama kulka ar sviedinys, jei šis daiktas:

2)   pagrindinė dalis– vamzdis, rėmas, uoksas, įskaitant ir viršutinį, ir apatinį uoksus, atitinkamais atvejais, pistoleto užraktas, revolverio būgnelis, spyna arba užraktas, kurių kiekvienas atskirai yra priskiriamas tai šaunamųjų ginklų, į kuriuos jie įmontuoti arba numatyti įmontuoti, kategorijai;

3)   šaudmenys– sukomplektuotas šaudmuo arba jo komponentai, įskaitant tūteles, kapsules (detonatorius), propelentą, kulkas ar sviedinius, naudojamus šaunamajame ginkle su sąlyga, kad tiems komponentams atitinkamoje valstybėje narėje taip pat taikomas leidimo reikalavimas;

4)   dujiniai ir signaliniai ginklai– įrenginiai, turintys šovinio lizdą, kurie yra sukonstruoti šaudyti tik tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos signaliniais šoviniais, ir kurie negali būti perdirbti taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jų būtų atliekamas šūvis ar paleidžiama kulka ar sviedinys;

5)   imitaciniai ginklai– šaunamieji ginklai, specialiai perdirbti, kad būtų galima šaudyti tik tuščiaisiais šaudmenimis, skirti naudoti, kaip antai teatrų spektakliuose, fotografijos sesijose, filmuose ir televizijos įrašuose, istorinių įvykių atkūrime, paraduose, sporto renginiuose ir mokymuose;

6)   deaktyvuoti šaunamieji ginklai– šaunamieji ginklai, kurie deaktyvuojant buvo padaryti visam laikui netinkamais naudoti, užtikrinant, kad visos atitinkamo šaunamojo ginklo pagrindinės dalys būtų perdirbtos taip, kad būtų visam laikui netinkamos naudoti ir kad jų nebūtų įmanoma išimti, pakeisti kitomis ar pakeisti jų savybes taip, kad būtų galima kaip nors reaktyvuoti šaunamąjį ginklą;

7)   muziejus– visuomenei atvira ir visuomenės bei jos vystymosi poreikius tenkinanti nuolatinė įstaiga, kuri istoriniais, kultūros, moksliniais, techniniais, švietimo, paveldo išsaugojimo ar pramoginiais tikslais įgyja, saugo, tiria ir eksponuoja šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ar šaudmenis, ir kurią tokia yra pripažinusi atitinkama valstybė narė;

8)   kolekcininkas– bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kurio veikla skirta šaunamųjų ginklų, pagrindinių dalių ar šaudmenų rinkimui bei išsaugojimui istoriniais, kultūriniais, moksliniais, techniniais, švietimo ar paveldo išsaugojimo tikslais, ir kurį tokiu yra pripažinusi atitinkama valstybė narė;

9)   prekiautojas– bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kurio vykdomą prekybą ar verslą visiškai arba iš dalies sudaro bet kuri iš šių veiklų:

10)   tarpininkas– bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, išskyrus prekiautoją, kurio vykdomą prekybą ar verslą visiškai arba iš dalies sudaro bet kuri iš šių veiklų:

11)   neteisėta gamyba– šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių dalių ir šaudmenų gamyba ar surinkimas:

12)   neteisėta prekyba– šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių dalių ar šaudmenų įsigijimas, pardavimas, pristatymas, judėjimas ar perdavimas iš vienos valstybės narės teritorijos ar per jos teritoriją į kitos valstybės narės teritoriją, jei kuri nors iš atitinkamų valstybių narių neišduoda tam leidimo pagal šios direktyvos sąlygas arba jei šaunamieji ginklai, pagrindinės dalys ar šaudmenys nėra pažymėti pagal 4 straipsnį;

13)   atsekamumas– sisteminis šaunamųjų ginklų ir, jei įmanoma, jų pagrindinių dalių bei šaudmenų judėjimo sekimas nuo gamintojo iki pirkėjo, siekiant padėti valstybių narių kompetentingoms institucijoms nustatyti, ištirti ir išnagrinėti neteisėtą prekybą ir gamybą.

2.   Šios direktyvos tikslais asmuo laikomas nuolatiniu gyventoju tos valstybės, kurios adresas nurodytas jo gyvenamąją vietą patvirtinančiame oficialiame dokumente, kaip antai pase ar nacionalinėje tapatybės kortelėje, kuris tikrinant įsigijimą arba laikymą yra pateikiamas valstybės narės kompetentingai institucijai arba prekiautojui ar tarpininkui. Jeigu asmens adresas nenurodytas jo pase ar nacionalinėje tapatybės kortelėje, jo gyvenamosios vietos šalis nustatoma pagal kitus atitinkamos valstybės narės pripažįstamus oficialius gyvenamosios vietos įrodymus.

3.   Europos šaunamojo ginklo leidimas – dokumentas, kurį asmens, teisėtai įsigijusio šaunamąjį ginklą ir juo besinaudojančio, prašymu išduoda valstybės narės kompetentingos institucijos. Leidimo galiojimo terminas yra ne ilgesnis kaip penkeri metai. Galiojimo terminas gali būti pratęstas. Leidime pateikiama II priede nurodyta informacija. Jo negalima perleisti ir jame įrašomas (-i) leidimo turėtojo laikomas (-i) ir naudojamas (-i) šaunamasis ginklas arba šaunamieji ginklai. Šaunamuoju ginklu besinaudojantis asmuo šį leidimą privalo turėti visą laiką, ir jame turi būti nurodyti bet kokie šaunamojo ginklo nuosavybės ar charakteristikų pasikeitimai, taip pat ir tai, kad ginklas (-ai) buvo pamestas (-i) ar pavogtas (-i).“;

2)

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

1.   Šia direktyva nedaromas poveikis nacionalinių nuostatų dėl ginklų nešiojimo, medžioklės ar sportinio šaudymo, naudojant pagal šią direktyvą teisėtai įsigytus ir laikomus ginklus, taikymui.

2.   Direktyva netaikoma ginkluotųjų pajėgų, policijos ir viešosios valdžios institucijų įsigyjamiems ir laikomiems ginklams ir šaudmenims, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje. Ji taip pat netaikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/43/EB (*1) reglamentuojamam perdavimui.

(*1)  2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo (OL L 146, 2009 6 10, p. 1).“;"

3)

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

4a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

„4a straipsnis

Nedarant poveikio 3 straipsniui, valstybės narės leidžia įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus tik asmenims, kuriems buvo išduota licencija, o šaunamųjų ginklų, priskirtų C kategorijai, atveju – kuriems buvo išduotas specialus leidimas įsigyti ir laikyti tokius šaunamuosius ginklus pagal nacionalinę teisę.“;

5)

4b straipsnis išbraukiamas;

6)

5 ir 6 straipsniai pakeičiami taip:

„5 straipsnis

1.   Nedarant poveikio 3 straipsniui, valstybės narės leidžia įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus tik tiems asmenims, kurie turi tam tinkamą priežastį ir kurie:

2.   Valstybės narės nustato stebėsenos sistemą, kurią jos gali naudoti nuolat arba periodiškai, siekiant užtikrinti, kad laikotarpiu, kuriam išduotas leidimas, būtų laikomasi nacionalinėje teisėje nustatytų leidimo išdavimo sąlygų ir, inter alia, būtų vertinama medicininė ir psichologinė informacija. Konkreti tvarka nustatoma vadovaujantis nacionaline teise.

Kai bet kuri iš leidimų išdavimo sąlygų nebetenkinama, valstybės narės panaikina atitinkamą leidimą.

Valstybės narės negali uždrausti jų teritorijoje gyvenantiems asmenims laikyti kitoje valstybėje narėje įsigyto šaunamojo ginklo, išskyrus atvejus, kai jų teritorijoje yra draudžiama įsigyti tokio paties tipo šaunamąjį ginklą.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad leidimas įsigyti ir leidimas laikyti šaunamąjį ginklą, priskirtą B kategorijai, būtų panaikinamas, jei nustatoma, kad asmuo, kuriam buvo išduotas tas leidimas, laiko dėtuvę, kurią galima įdėti į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus ar pertaisomus šaunamuosius ginklus, kurie šaudo centrinio įskėlimo šoviniais, ir kurioje:

išskyrus atvejus, kai tam asmeniui buvo išduotas leidimas pagal 6 straipsnį arba jam leidimas buvo patvirtintas, atnaujintas arba pratęstas pagal 7 straipsnio 4a dalį.

5a straipsnis

Siekiant kuo labiau sumažinti pavojų, kad šaunamieji ginklai ir šaudmenys taps prieinami leidimo neturinčiam asmeniui, valstybės narės nustato taisykles, reglamentuojančias tinkamą šaunamųjų ginklų ir šaudmenų priežiūrą, ir taisykles, reglamentuojančias tinkamą saugų jų saugojimą. Šaunamieji ginklai ir jų šaudmenys neturi būti lengvai prieinami kartu. Tinkama priežiūra reiškia, kad atitinkamą šaunamąjį ginklą arba šaudmenis teisėtai laikantis asmuo išlaiko jų kontrolę jų transportavimo ir naudojimo metu. Tokios tinkamos saugojimo tvarkos tikrinimo lygis turi atspindėti atitinkamų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų skaičių ir kategoriją.

5b straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, kai A, B ar C kategorijai priskirti šaunamieji ginklai, pagrindinės dalys ar šaudmenys yra įsigyjami ir parduodami sudarant nuotolinės prekybos sutartis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES (*2) 2 straipsnio 7 punkte, šaunamąjį ginklą, jo pagrindines dalis ar šaudmenis įsigyjančio asmens tapatybė, ir kai reikalaujama, leidimas būtų patikrinti prieš juos pristatant tam asmeniui arba ne vėliau kaip pristatymo metu. Tą patikrinimą turi atlikti:

6 straipsnis

1.   Nedarant poveikio 2 straipsnio 2 daliai, valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių, kad uždraustų įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis, priskiriamus A kategorijai. Jos užtikrina, kad tie šaunamieji ginklai, pagrindinės dalys ir šaudmenys, kurių neteisėtas laikymas prieštarauja tam draudimui, būtų konfiskuoti.

2.   Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, komercinės laivybos, didelės vertės krovinių vilkstinių ir ribotos prieigos objektų apsaugos, nacionalinės gynybos, švietimo, kultūros, mokslinių tyrimų ir istoriniais tikslais bei nedarant poveikio 1 daliai, nacionalinės kompetentingos institucijos gali atskirais atvejais išimties tvarka ir tinkamai pagrindus išduoti leidimus A kategorijai priskiriamų šaunamųjų ginklų, pagrindinių dalių ir šaudmenų atžvilgiu, jei tai neprieštarauja visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

3.   Valstybės narės atskirais ypatingais atvejais išimties tvarka ir tinkamai pagrindus gali išduoti kolekcininkams leidimą įsigyti ir laikyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, jų pagrindines dalis ir šaudmenis taikant griežtas saugumo sąlygas, be kita ko, įrodant nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, kad imtasi priemonių siekiant išvengti bet kokio pavojaus visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir kad atitinkami šaunamieji ginklai, pagrindinės dalys ar šaudmenys yra laikomi užtikrinant saugumo lygį, atitinkantį neleistinos prieigos prie tokių gaminių riziką.

Valstybės narės užtikrina, kad kolekcininkai, kuriems išduotas leidimas pagal šios dalies pirmą pastraipą, būtų identifikuoti 4 straipsnyje nurodytose duomenų kaupimo sistemose. Tokie leidimą turintys kolekcininkai turi tvarkyti visų savo turimų A kategorijai priskirtų šaunamųjų ginklų registrą, kuris turi būti prieinamas nacionalinėms kompetentingoms institucijoms. Valstybės narės, atsižvelgdamos į visus atitinkamus veiksnius, turi sukurti tinkamą tokių leidimą turinčių kolekcininkų stebėsenos sistemą.

4.   Valstybės narės gali leisti prekiautojams ar tarpininkams, vykdantiems savo atitinkamą profesinę veiklą, įsigyti, gaminti, deaktyvuoti, taisyti, tiekti, perduoti ir laikyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, jų pagrindines dalis ir šaudmenis laikantis griežtų saugumo sąlygų.

5.   Valstybės narės gali leisti muziejams įsigyti ir laikyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis laikantis griežtų saugumo sąlygų.

6.   Valstybės narės gali leisti šauliams sportininkams įsigyti ir laikyti A kategorijos 6 ar 7 punktui priskirtus pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, jei laikomasi šių sąlygų:

A kategorijos 6 punktui priskirtų šaunamųjų ginklų atveju valstybės narės, kurios taiko visuotine karine prievole grindžiamą karinę sistemą ir kuriose pastaruosius 50 metų taikoma karinių šaunamųjų ginklų perdavimo karo tarnybos prievolę atlikusiems ir kariuomenę paliekantiems asmenims sistema, gali išduoti leidimą tiems asmenims kaip šauliams sportininkams laikyti vieną šaunamąjį ginklą, naudotą privalomos karo tarnybos metu. Atitinkama viešosios valdžios institucija tuos šaunamuosius ginklus perdaro į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus ir periodiškai tikrina, ar tokius šaunamuosius ginklus naudojantys asmenys nekelia pavojaus visuomenės saugumui. Taikomos pirmos pastraipos a, b ir c punktuose įtvirtintos nuostatos.

7.   Pagal šį straipsnį išduoti leidimai peržiūrimi periodiškai, ne rečiau kaip kas penkerius metus.“;

(*2)  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64)."

7)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8)

8 straipsnio 3 dalis iš dalies keičiama taip:

„3.   Jei valstybė narė savo teritorijoje draudžia įsigyti ir laikyti B arba C kategorijai priskirtą šaunamąjį ginklą arba nustato, kad jam įsigyti ir laikyti reikia gauti leidimą, ji apie tai praneša kitoms valstybėms narėms, kurios apie tai padaro atitinkamą įrašą kiekviename Europos šaunamojo ginklo leidime, jų išduotame tokiam šaunamajam ginklui pagal 12 straipsnio 2 dalį.“;

9)

10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

1.   Šaudmenų įsigijimo ir laikymo taisyklės yra tokios pat kaip ir šaunamųjų ginklų, kuriems jie skirti, laikymo taisyklės.

Pusiau automatiniams šaunamiesiems ginklams, kurie šaudo centrinio įskėlimo šoviniais, skirtas dėtuves, kuriose gali tilpti daugiau kaip 20 šovinių arba ilgųjų šaunamųjų ginklų atveju – gali tilpti daugiau kaip 10 šovinių, leidžiama įsigyti tik asmenims, kuriems išduotas leidimas pagal 6 straipsnį arba kuriems leidimas patvirtintas, atnaujintas arba pratęstas pagal 7 straipsnio 4a dalį.

2.   Tarpininkai ir prekiautojai gali atsisakyti vykdyti bet kokį pilnų šovinių dėtuvių ar šaudmenų dalių pirkimo sandorį, kurį dėl jo pobūdžio ar masto jie pagrįstai laiko įtartinu, ir apie tokį bandymą sudaryti sandorį turi pranešti kompetentingoms institucijoms.“;

10)

įterpiami šie straipsniai:

„10a straipsnis

1.   Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad įrenginių, turinčių šovinio lizdą, kurie yra sukonstruoti šaudyti tik tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos signaliniais šoviniais, nebūtų negalima perdirbti taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jų būtų galima atlikti šūvį ar paleisti kulką ar sviedinį.

2.   Valstybės narės šaunamiesiems ginklams priskiria įrenginius, turinčius šovinio lizdą, kurie yra sukonstruoti šaudyti tik tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos signaliniais šoviniais ir kuriuos galima perdirbti taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jų būtų galima atlikti šūvį ar paleisti kulką ar sviedinį.

3.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos dujinių ir signalinių ginklų, pagamintų arba įvežtų į Sąjungą 2018 m. rugsėjo 14 d. arba po tos datos, techninės specifikacijos, siekiant užtikrinti, kad jų nebūtų galima perdirbti taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jų būtų galima atlikti šūvį ar paleisti kulką ar sviedinį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 13b straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Pirmą tokį įgyvendinimo aktą Komisija priima ne vėliau kaip 2018 m. rugsėjo 14 d.

10b straipsnis

1.   Valstybės narės nustato tvarką, pagal kurią kompetentingos institucijos tikrina šaunamųjų ginklų deaktyvavimą, siekiant užtikrinti, kad atlikti kiekvienos pagrindinės šaunamojo ginklo dalies pakeitimai padarytų jo pagrindines dalis visam laikui netinkamomis naudoti ir kad jų nebūtų galima išimti, pakeisti kitomis ar pakeisti jų savybes taip, jog būtų galima kaip nors reaktyvuoti šaunamąjį ginklą. Valstybės narės numato, kad po tokio patikrinimo būtų išduotas sertifikatas ir kitas dokumentas, liudijantis, kad šaunamasis ginklas yra deaktyvuotas, bei kad ant šaunamojo ginklo būtų įtvirtintas aiškiai matomas tai įrodantis žymuo.

2.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi deaktyvavimo standartai ir metodai siekiant užtikrintų, kad visos šaunamojo ginklo pagrindinės dalys būtų padarytos visam laikui netinkamomis naudoti ir jog jų nebūtų galima išimti, pakeisti kitomis ar pakeisti jų savybes taip, kad būtų galima kaip nors reaktyvuoti šaunamąjį ginklą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 13b straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   2 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai netaikomi deaktyvuotiems šaunamiesiems ginklams iki tų įgyvendinimo aktų taikymo pradžios datos, nebent tie šaunamieji ginklai perduoti į kitą valstybę narę ar pateikti rinkai po tos datos.

4.   Valstybės narės per du mėnesius po 2017 m. birželio 13 d. gali pranešti Komisijai apie savo nacionalinius deaktyvavimo standartus ir metodus, taikytus iki 2016 m. balandžio 8 d., pagrįsdamos priežastis, dėl kurių tais nacionaliniais standartais ir metodais užtikrintas saugumo lygmuo yra lygiavertis nustatytajam šaunamųjų ginklų deaktyvavimo techninėse specifikacijose, įtvirtintose 2016 m. balandžio 8 d. taikomo Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2403 (*4) I priede.

5.   Kai valstybės narės teikia Komisijai pranešimą pagal šio straipsnio 4 dalį, Komisija ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo pranešimo gavimo dienos priima įgyvendinimo aktus, kuriuose pateikiamas sprendimas, ar tais nacionaliniais deaktyvavimo standartais ir metodais, apie kuriuos pranešta, buvo užtikrinta, kad šaunamieji ginklai buvo deaktyvuojami užtikrinant tokį saugumo lygį, kuris yra lygiavertis saugumo lygiui, užtikrinamam šaunamųjų ginklų deaktyvavimo techninėmis specifikacijomis, įtvirtintomis 2016 m. balandžio 8 d. taikomo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2403 I priede. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 13b straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6.   Iki 5 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų taikymo pradžios datos bet koks pagal iki 2016 m. balandžio 8 d. taikytus nacionalinius deaktyvavimo standartus ir metodus deaktyvuotas šaunamasis ginklas, kai perduotas į kitą valstybę narę arba pateiktas rinkai, turi atitikti šaunamųjų ginklų deaktyvavimo technines specifikacija, įtvirtintas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2403 I priede.

7.   Šaunamieji ginklai, deaktyvuoti iki 2016 m. balandžio 8 d. pagal nacionalinius deaktyvavimo standartus ir metodus, kurie, kaip buvo pripažinta, užtikrino tokį saugumo lygį, kuris yra lygiavertis saugumo lygiui, užtikrinamam šaunamųjų ginklų deaktyvavimo techninėmis specifikacijomis, įtvirtintomis 2016 m. balandžio 8 d. taikomo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2403 I priede, laikomi deaktyvuotais šaunamaisiais ginklais, įskaitant, ir tuos atvejus, kai jie yra perduodami į kitą valstybę narę ar patiekti rinkai po 5 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų taikymo pradžios datos.

(*4)  2015 m. gruodžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2403, kuriuo nustatomos bendrosios deaktyvacijos standartų ir metodų gairės siekiant užtikrinti, kad deaktyvuoti šaunamieji ginklai būtų visiškai netinkami naudoti (OL L 333, 2015 12 19, p. 62).“;"

11)

3 skyriaus pavadinime žodis „Bendrija“ pakeičiamas žodžiu „Sąjunga“;

12)

11 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Nedarant poveikio 12 straipsniui, šaunamuosius ginklus galima perduoti iš vienos valstybės narės į kitą tik tada, kai yra laikomasi šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Ta tvarka taip pat taikoma šaunamųjų ginklų perdavimui juos pardavus sudarant nuotolinės prekybos sutartį, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/83/ES 2 straipsnio 7 punkte.“;

13)

12 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

14)

13 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

„4.   Valstybių narių kompetentingos institucijos elektroninėmis priemonėmis keičiasi informacija apie išduotus leidimus perduoti šaunamuosius ginklus į kitą valstybę narę ir informacija apie atsisakymą išduoti leidimą, kaip numatyta 6 ir 7 straipsniuose, saugumo arba atitinkamo asmens patikimumo sumetimais.

5.   Komisija numato sistemą, skirtą keistis šiame straipsnyje nurodyta informacija.

Komisija pagal 13a straipsnį priima deleguotuosius aktus, siekiant papildyti šią Direktyvą, nustatydama išsamią sistemingo keitimosi informacija elektroninėmis priemonėmis tvarką. Pirmą tokį deleguotąjį aktą Komisija priima ne vėliau kaip 2018 m. rugsėjo 14 d.“;

15)

13a straipsnis pakeičiamas taip:

„13a straipsnis

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   13 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2017 m. birželio 13 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 13 straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“;

16)

įterpiamas šis straipsnis:

„13b straipsnis

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (*5).

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

(*5)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“;"

17)

15 straipsnio 1 dalyje žodis „Bendrija“ pakeičiamas žodžiu „Sąjunga“;

18)

17 straipsnis pakeičiamas taip:

„17 straipsnis

Ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 14 d., o vėliau – kas penkerius metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo ataskaitą, įskaitant jos nuostatų tinkamumo patikrą, prie kurios prireikus pridedami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl, visų pirma, I priede nustatytų šaunamųjų ginklų kategorijų ir klausimų, susijusių su Europos šaunamojo ginklo leidimo sistemos įgyvendinimu, žymėjimu ir naujųjų technologijų, kaip antai trimačio spausdinimo poveikiu ir greitojo atsako (QR) kodo ir radijo dažninio atpažinimo (RFID) naudojimo, poveikiu.“;

19)

I priedas iš dalies keičiamas taip:

20)

II priedo f punktas pakeičiamas taip: