31.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 88/6

(1)

Sąjunga yra grindžiama visuotinėmis žmogaus orumo, laisvės, lygybės ir solidarumo bei pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms vertybėmis. Ji grindžiama valstybėms narėms bendrais demokratijos ir teisinės valstybės principais;

(2)

teroro aktai yra vienas iš sunkiausių visuotinių žmogaus orumo, laisvės, lygybės ir solidarumo bei naudojimosi žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga, pažeidimų. Jie yra vienas iš rimčiausių išpuolių, nukreiptų prieš demokratijos ir teisinės valstybės principus, kurie yra bendri valstybėms narėms ir kuriais grindžiama Sąjunga;

(3)

Tarybos pamatinis sprendimas 2002/475/TVR (3) yra valstybių narių kovos su terorizmu baudžiamosios justicijos priemonėmis pagrindas. Visoms valstybėms narėms bendra teisine sistema, visų pirma suderinta teroristinių nusikaltimų apibrėžtimi, nustatomi kriterijai, kuriais vadovaudamosi kompetentingos nacionalinės institucijos keičiasi informacija ir bendradarbiauja pagal Tarybos pamatinį sprendimą 2006/960/TVR (4), Tarybos sprendimus 2008/615/TVR (5) ir 2005/671/TVR (6), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 603/2013 (7) ir Tarybos pagrindų sprendimus 2002/584/TVR (8) bei 2002/465/TVR (9);

(4)

pastaraisiais metais terorizmo grėsmė išaugo ir sparčiai išsiplėtė. Užsienio teroristais kovotojais vadinami asmenys vyksta į užsienį terorizmo tikslu. Grįžtantys užsienio teroristai kovotojai kelia dar didesnę grėsmę saugumui visose valstybėse narėse. Užsienio teroristai kovotojai siejami su neseniai įvykdytais išpuoliais ir sąmokslais keliose valstybėse narėse. Be to, Sąjungai ir jos valstybėms narėms vis didesnę grėsmę kelia asmenys, įkvėpti ar parengti teroristinių grupių užsienyje, tačiau liekantys Europoje;

(5)

savo Rezoliucijoje 2178 (2014) JT Saugumo Taryba pareiškė susirūpinimą dėl stiprėjančios užsienio teroristų kovotojų keliamos grėsmės ir pareikalavo, kad visos JT valstybės narės užtikrintų, jog už su šiuo reiškiniu susijusią nusikalstamą veiką būtų baudžiama pagal nacionalinę teisę. 2015 m. Europos Taryba šiuo klausimu priėmė Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos papildomą protokolą;

(6)

atsižvelgiant į plintančią terorizmo grėsmę ir į Sąjungos bei valstybių narių teisines pareigas pagal tarptautinę teisę, teroristinių nusikaltimų, su teroristine grupe susijusių nusikalstamų veikų ir su teroristine veikla susijusių nusikalstamų veikų apibrėžtys visose valstybėse narėse turėtų būti dar labiau suderintos, kad jos išsamiau apimtų visų pirma užsienio teroristų kovotojų veiklą ir su teroristų finansavimu susijusią veiklą. Už tokią veiklą turėtų būti baudžiama ir tuo atveju, jei ji vykdoma internetu, įskaitant socialinius tinklus;

(7)

be to, dėl terorizmo tarpvalstybinio pobūdžio siekiant kovoti su terorizmu reikia griežtų koordinuojamų atsakomųjų veiksmų ir bendradarbiavimo valstybėse narėse ir tarp jų, taip pat su kompetentingomis Sąjungos agentūromis ir įstaigomis, įskaitant Eurojustą ir Europolą, ir tarp jų. Todėl turėtų būti veiksmingai naudojamos turimos bendradarbiavimo priemonės ir ištekliai, pavyzdžiui, jungtinės tyrimų grupės ir Eurojusto rengiami koordinaciniai pasitarimai. Dėl terorizmo visuotinio pobūdžio būtinas tarptautinis atsakas, o Sąjunga ir jos valstybės narės turi stiprinti bendradarbiavimą su atitinkamomis trečiosiomis valstybėmis. Siekiant apsaugoti elektroninius įrodymus ir jų gauti taip pat būtini griežti koordinuojami atsakomieji veiksmai ir bendradarbiavimas;

(8)

šioje direktyvoje išsamiai išvardijami tokie sunkūs nusikaltimai, kaip pasikėsinimas į asmens gyvybę, tyčinės veikos, kurias galima priskirti teroristiniams nusikaltimams, kai ir jei jos įvykdomos siekiant konkretaus teroristinio tikslo, t. y. stipriai įbauginti gyventojus, neleistinai priversti Vyriausybę arba tarptautinę organizaciją imtis veiksmų arba jų nesiimti, arba rimtai destabilizuoti ar sunaikinti pagrindines šalies ar tarptautinės organizacijos politines, konstitucines, ekonomines ar socialines struktūras. Grasinimas įvykdyti tokias tyčines veikas taip pat turėtų būti laikomas teroristiniu nusikaltimu, kai remiantis objektyviomis aplinkybėmis nustatoma, kad toks grasinimas buvo vykdytas siekiant kurio nors iš tokių teroristinių tikslų. Kita vertus, veikos, kuriomis siekiama, pavyzdžiui, priversti Vyriausybę vykdyti veiksmus ar nuo jų susilaikyti, tačiau kurios nėra įtrauktos į išsamų sunkių nusikaltimų sąrašą, pagal šią direktyvą nelaikomos teroristiniais nusikaltimais;

(9)

su teroristine veikla susijusios nusikalstamos veikos yra labai sunkaus pobūdžio, nes gali skatinti daryti teroristinius nusikaltimus ir sudaryti galimybę teroristams bei teroristinėms grupėms palaikyti ir plėtoti savo nusikalstamą veiklą, todėl šios veiklos kriminalizavimas yra pateisinamas;

(10)

viešo kurstymo įvykdyti teroristinį nusikaltimą nusikalstamoms veikoms priskiriamas, inter alia, terorizmo šlovinimas ir pateisinimas arba pranešimų ar vaizdų, įskaitant susijusius su terorizmo aukomis, platinimas internete ir realiame gyvenime siekiant užsitikrinti paramą teroristų elgesiui ar stipriai įbauginti gyventojus. Už tokį elgesį turėtų būti baudžiama, kai dėl jo kyla pavojus, kad gali būti įvykdyti teroro aktai. Kiekvienu konkrečiu atveju svarstant, ar esama tokio pavojaus, turėtų būti atsižvelgiama į konkrečias su tuo atveju susijusias aplinkybes, pavyzdžiui, pranešimo autorių ir adresatą, taip pat aplinkybes, kuriomis veika yra vykdoma. Taikant nuostatą dėl viešo kurstymo pagal nacionalinę teisę taip pat turėtų būti atsižvelgiama į pavojaus mastą ir tikėtinumą;

(11)

kriminalizavus dalyvavimą mokiniu teroristų rengime papildoma jau kriminalizuota teroristų rengimo veika, ypač atsižvelgiama į grėsmes, kurias kelia asmenys, aktyviai besirengiantys daryti teroristinius nusikaltimus, įskaitant tuos, kurie galiausiai veikia kaip pavieniai asmenys. Dalyvavimas mokiniu teroristų rengime apima žinių, dokumentacijos ar praktinių įgūdžių įgijimą. Savarankiškas rengimasis, be kita ko, naudojantis internetu ar kita mokomąja medžiaga, taip pat turėtų būti laikomas dalyvavimu mokiniu teroristų rengime, kai tai daroma aktyviai ir ketinant įvykdyti teroristinį nusikaltimą arba prisidėti prie jo įvykdymo. Atsižvelgiant į visas konkrečias su tam tikru atveju susijusias aplinkybes, išvadą dėl tokio ketinimo galima padaryti, pavyzdžiui, remiantis medžiagos, kuria domimasi, rūšimi ir paieškos dažnumu. Taigi sprogmenų gamybos vadovo parsisiuntimas siekiant įvykdyti teroristinį nusikaltimą galėtų būti laikomas dalyvavimu mokiniu teroristų regime. Kita vertus, vien lankymasis interneto svetainėse ar medžiagos rinkimas teisėtais tikslais, pavyzdžiui, akademiniais arba mokslinių tyrimų tikslais, pagal šią direktyvą nelaikomas dalyvavimu mokiniu teroristų rengime;

(12)

atsižvelgiant į grėsmės rimtumą ir poreikį visų pirma sustabdyti užsienio teroristų kovotojų srautus, būtina kriminalizuoti išvykimą terorizmo tikslais, t. y. siekiant ne tik vykdyti teroristinius nusikaltimus ir rengti teroristus arba dalyvauti mokiniu teroristų rengime, bet ir dalyvavimą teroristinės grupės veikloje. Nebūtina kriminalizuoti paties vykimo. Be to, vis didesnę grėsmę saugumui kelia kelionės į Sąjungos teritoriją terorizmo tikslais. Valstybės narės taip pat gali nuspręsti vykimo į atitinkamą valstybę narę terorizmo tikslais keliamos terorizmo grėsmės klausimą spręsti kriminalizuodamos parengiamuosius veiksmus, kurie gali apimti planavimą ar sąmokslą, siekiant įvykdyti teroristinį nusikaltimą arba prisidėti prie jo įvykdymo. Taip pat turėtų būti kriminalizuojami visi veiksmai, kuriais palengvinamos tokios kelionės;

(13)

neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais, nafta, narkotikais, cigaretėmis, suklastotomis prekėmis ir kultūros vertybėmis, taip pat prekyba žmonėmis, reketas ir turto prievartavimas tapo pelningais teroristinių grupių finansavimo šaltiniais. Todėl stiprėjantis ryšys tarp organizuoto nusikalstamo ir teroristinių grupių kelia vis didesnę grėsmę Sąjungos saugumui ir todėl į tai turėtų atsižvelgti baudžiamajame procese dalyvaujančios valstybių narių institucijos;

(14)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 (10) nustatytos bendros taisyklės, reglamentuojančios Sąjungos finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevenciją. Valstybėse narėse ne tik turėtų būti laikomasi šio prevencinio požiūrio į teroristų finansavimą – už tokį finansavimą taip pat turėtų būti baudžiama. Turėtų būti kriminalizuotas ne tik teroro aktų finansavimas, bet ir teroristinės grupės finansavimas, taip pat kitų nusikalstamų veikų, susijusių su teroristų veikla, pavyzdžiui, verbavimo teroristinei veiklai ir teroristų rengimo ar kelionių teroristiniais tikslais, finansavimas, kad būtų išardytos paramos struktūros, palengvinančios teroristinių nusikaltimų darymą;

(15)

už materialinės paramos terorizmui teikimą pasitelkiant asmenis, vykdančius arba tarpininkaujančius vykdant paslaugų, turto ir prekių tiekimą ar judėjimą, įskaitant prekybos sandorius, susijusius su įvežimu į Sąjungą arba išvežimu iš Sąjungos, pavyzdžiui, archeologinę, meninę, istorinę ar mokslinę vertę turinčių kultūros vertybių, neteisėtai išvežtų iš teritorijos, kurią išvežimo metu kontroliavo teroristinė grupė, pardavimą, įsigijimą ar mainus, valstybėse narėse turėtų būti baudžiama kaip už pagalbą terorizmui ir bendrininkavimą šioje veikloje arba kaip už terorizmo finansavimą, jei tai atliekama žinant, kad šias operacijas arba iš jų gautas pajamas ketinama visiškai arba iš dalies panaudoti teroristiniais tikslais arba jos bus naudingos teroristinėms grupėms. Siekiant veiksmingai kovoti su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, kuri yra vienas iš teroristinių grupių pajamų šaltinių, gali reikėti papildomų priemonių;

(16)

turėtų būti baudžiama už kėsinimąsi vykti terorizmo tikslais, už kėsinimąsi rengti teroristų mokymą ir kėsinimąsi verbuoti teroristinei veiklai;

(17)

kalbant apie šioje direktyvoje numatytas nusikalstamas veikas, visiems šių veikų sudėtiniams elementams turi būti taikoma tyčios samprata. Išvadą, kad veiksmas ar neveikimas yra tyčinio pobūdžio, galima padaryti remiantis objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis;

(18)

už tokias nusikalstamas veikas atsakingiems fiziniams ir juridiniams asmenims turėtų būti numatytos tokių nusikalstamų veikų sunkumą atitinkančios sankcijos;

(19)

kai teroristinei veiklai verbuojami arba į teroristų rengimą įtraukiami vaikai, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad teisėjai, priimdami nuosprendžius nusikalstamų veikų vykdytojams, turėtų galimybę atsižvelgti į šią aplinkybę, tačiau teisėjai neturėtų būti įpareigojami skirti griežtesnę bausmę. Teisėjas ir toliau savo nuožiūra turi turėti galimybę įvertinti tą aplinkybę kartu su kitais faktiniais konkrečios bylos elementais;

(20)

turėtų būti nustatytos jurisdikcijos taisyklės siekiant užtikrinti, kad dėl šioje direktyvoje nustatytų nusikalstamų veikų būtų galima vykdyti veiksmingą baudžiamąjį persekiojimą. Visų pirma, tikslinga nustatyti jurisdikciją dėl nusikalstamų veikų, padarytų teroristus rengiančių asmenų, nepriklausomai nuo jų pilietybės, atsižvelgiant į galimą tokio elgesio poveikį Sąjungos teritorijoje ir glaudų materialų teroristų rengimo ir dalyvavimo mokiniu teroristų rengime nusikalstamų veikų ryšį;

(21)

kad būtų užtikrintas sėkmingas teroristinių nusikaltimų, su teroristine grupe susijusių nusikalstamų veikų ar su teroristine veikla susijusių nusikalstamų veikų tyrimas ar baudžiamasis persekiojimas dėl jų, asmenys, atsakingi už tokių nusikalstamų veikų tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą dėl jų, turėtų turėti galimybę naudotis veiksmingomis tyrimo priemonėmis, pavyzdžiui, priemonėmis, kurios naudojamos kovojant su organizuotu nusikalstamumu ar kitais sunkiais nusikaltimais. Tokių priemonių naudojimas pagal nacionalinę teisę turėtų būti tikslingas, jas taikant turėtų būti atsižvelgiama į proporcingumo principą bei tiriamų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą ir turėtų būti gerbiama teisė į asmens duomenų apsaugą. Tokios priemonės prireikus turėtų apimti, pavyzdžiui, bet kokio asmeninio turto kratą, informacijos perėmimą, slaptą sekimą, įskaitant sekimą elektroninėmis priemonėmis, garso įrašų darymą ir laikymą asmeninėse transporto priemonėse ir privačiose vietose ar viešojo transporto priemonėse ir viešosiose vietose bei asmenų atvaizdų darymą ir fiksavimą viešojo transporto priemonėse ir viešosiose vietose ir finansinius tyrimus;

(22)

veiksminga kovos su terorizmu internete priemonė yra internetinio turinio, kuriuo viešai kurstoma įvykdyti teroristinį nusikaltimą, pašalinimas iš jo šaltinio. Valstybės narės turėtų kuo labiau stengtis bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, siekdamos užtikrinti, kad iš jų teritorijoje esančių serverių būtų pašalintas internetinis turinys, kuriuo viešai kurstoma įvykdyti teroristinį nusikaltimą. Vis dėlto, kai pašalinti tokį turinį iš jo šaltinio neįmanoma, taip pat gali būti nustatyti mechanizmai, kuriais būtų blokuojama prieiga prie tokio turinio iš Sąjungos teritorijos. Priemonės, kurių valstybės narės imasi pagal šią direktyvą siekdamos pašalinti internetinį turinį, kuriuo viešai kurstoma įvykdyti teroristinį nusikaltimą, arba tais atvejais, kai tai neįmanoma, blokuoti prieigą prie tokio turinio, galėtų būti grindžiamos viešaisiais teisėkūros, su teisėkūros procedūra nesusijusiais ar teisminiais veiksmais. Atsižvelgiant į tai, šia direktyva nedaromas poveikis savanoriškiems veiksmams, kurių imasi interneto pramonė, siekdama užkirsti kelią piktnaudžiavimui jos paslaugomis, ar bet kokiai valstybių narių teikiamai tokių veiksmų paramai, pavyzdžiui, teroristinio turinio nustatymui ir žymėjimui. Nepriklausomai nuo pasirinkto veiksmų pagrindo ar metodo, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad juo naudotojams ir paslaugų teikėjams būtų garantuotas tinkamo lygio teisinis tikrumas bei nuspėjamumas ir galimybė pasinaudoti teisminėmis teisių gynimo priemonėmis pagal nacionalinę teisę. Tokiose priemonėse turi būti atsižvelgiama į galutinių naudotojų teises ir laikomasi galiojančių teisinių bei teisminių procedūrų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija);

(23)

internetinio turinio, kuriuo viešai kurstoma įvykdyti teroristinį nusikaltimą, pašalinimu arba tais atvejais, kai tai neįmanoma, prieigos prie tokio turinio blokavimu pagal šią direktyvą neturėtų būti daromas poveikis taisyklėms, nustatytoms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/31/EB (11). Visų pirma paslaugų teikėjams neturėtų būti nustatoma nei bendra prievolė stebėti jų perduodamą ar saugomą informaciją, nei aktyviai ieškoti faktų ar aplinkybių, rodančių neteisėtą veiklą. Be to, prieglobos paslaugų teikėjai neturėtų būti laikomi atsakingais, jei jie neturi tikrų žinių apie neteisėtą veiklą arba informaciją ir nežino faktų ar aplinkybių, rodančių neteisėtą veiklą ar informaciją;

(24)

siekiant veiksmingai kovoti su terorizmu, labai svarbus veiksmingas kompetentingų institucijų ir Sąjungos agentūrų keitimasis informacija, kurią jos laiko svarbia teroristinių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo dėl jų tikslais. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad informacija būtų keičiamais veiksmingai ir laiku, laikantis nacionalinės teisės ir galiojančios Sąjungos teisinės sistemos, pavyzdžiui, Sprendimo 2005/671/TVR, Tarybos sprendimo 2007/533/TVR (12) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/681 (13). Svarstydamos, ar keistis atitinkama informacija, nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į rimtą grėsmę, kurią kelia teroristiniai nusikaltimai;

(25)

siekdamos sustiprinti esamą keitimosi informacija kovojant su terorizmu sistemą, kaip nustatyta Sprendime 2005/671/TVR, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad su atitinkama jų kompetentingų institucijų, pavyzdžiui, teisėsaugos institucijų, prokurorų ar ikiteisminio tyrimo teisėjų, vykdant baudžiamąjį procesą surinkta informacija galėtų susipažinti kitos valstybės narės atitinkamos kompetentingos institucijos, kurioms, jų nuomone, ši informacija galėtų būti aktuali. Tokia atitinkama informacija turėtų atitinkamai apimti bent tą informaciją, kuri perduodama Europolui ar Eurojustui pagal Sprendimą 2005/671/TVR. Šiam procesui taikomos Sąjungos taisyklės dėl duomenų apsaugos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/680 (14), ir juo nedaromas poveikis Sąjungos taisyklėms dėl kompetentingų nacionalinių institucijų bendradarbiavimo baudžiamojo proceso metu, pavyzdžiui tokioms, kurios nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/41/ES (15) arba Pamatiniame sprendime 2006/960/TVR;

(26)

turėtų būti keičiamasi valstybių narių kompetentingų institucijų baudžiamojo proceso metu surinkta atitinkama informacija, susijusia su teroristiniais nusikaltimais. Terminas „baudžiamasis procesas“ suprantamas kaip visus proceso etapus, nuo to momento, kai asmuo įtariamas arba apkaltinamas įvykdžius nusikalstamą veiką, tol, kol įsigalioja galutinis sprendimas, kuriuo galutinai nusprendžiama, ar tas asmuo įvykdė atitinkamą nusikalstamą veiką, apimantis procesas;

(27)

valstybės narės turėtų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES (16) ir kaip toliau reikalaujama pagal šią direktyvą patvirtinti apsaugos, paramos ir pagalbos priemones, kuriomis būtų tenkinami konkretūs terorizmo aukų poreikiai. Direktyvos 2012/29/ES 2 straipsnyje terorizmo auka apibrėžta kaip fizinis asmuo, kuris tiesiogiai dėl teroristinio nusikaltimo patyrė žalą, įskaitant fizinę, psichinę ar emocinę žalą, arba ekonominių nuostolių, ar asmens, kurio mirtis tiesiogiai susijusi su teroristiniu nusikaltimu, šeimos narys, kuris patyrė žalą dėl to asmens mirties. Teroristinius nusikaltimus išgyvenusių aukų šeimos nariai, kaip apibrėžta tame straipsnyje, turi galimybę kreiptis į paramos aukoms tarnybas ir pasinaudoti apsaugos priemonėmis pagal tą direktyvą;

(28)

pagalba tenkinant aukų kompensacijos reikalavimus nedaro poveikio pagalbai, kurią terorizmo aukos gauna iš paramos institucijų pagal Tarybos direktyvą 2004/80/EB (17), ir šią pagalbą papildo. Tuo nedaromas poveikis nacionalinėms taisyklėms dėl teisinio atstovavimo reikalaujant kompensacijos, be kita ko, naudojantis teisinės pagalbos priemonėmis, ir kitoms susijusioms nacionalinėms taisyklėms dėl kompensacijos;

(29)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nacionalinėje skubaus reagavimo infrastruktūroje būtų numatytos visapusiškos terorizmo aukų konkrečių poreikių patenkinimo iškart po teroristinio išpuolio ir tol, kol būtina, priemonės. Tuo tikslu valstybės narės gali sukurti bendrą nuolat atnaujinamą svetainę, kurioje būtų pateikiama visa aktuali informacija, ir įsteigti skubios paramos aukoms ir jų šeimos nariams centrą, kuriame būtų teikiama psichologinė pirmoji pagalba ir emocinė parama. Valstybių narių iniciatyvos šioje srityje turėtų būti remiamos visapusiškai pasinaudojant Sąjungos lygmeniu turimais bendros pagalbos mechanizmais ir ištekliais. Paramos tarnybos turėtų atsižvelgti į tai, kad terorizmo aukų konkretūs poreikiai laikui bėgant gali kisti. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad paramos tarnybos visų pirma patenkintų bent emocinius ir psichologinius labiausiai pažeidžiamų terorizmo aukų poreikius ir informuotų visas terorizmo aukas apie galimybę gauti tolesnę emocinę ir psichologinę paramą, įskaitant paramą ir konsultavimą po traumų;

(30)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visos terorizmo aukos turėtų galimybę gauti informaciją apie aukų teises, esamas paramos paslaugas ir kompensavimo sistemas valstybėje narėje, kurioje buvo įvykdytas teroristinis nusikaltimas. Atitinkamos valstybės narės turėtų imtis tinkamų veiksmų tarpusavio bendradarbiavimui palengvinti, siekdamos užtikrinti, kad terorizmo aukoms, kurios yra kitos valstybės narės nei valstybė narė, kurioje buvo įvykdytas teroristinis nusikaltimas, rezidentai, būtų užtikrintos realios galimybės gauti tokią informaciją. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad terorizmo aukos turėtų galimybę naudotis ilgalaikės paramos paslaugomis savo gyvenamosios vietos valstybėje narėje, net jei teroristinis nusikaltimas buvo įvykdytas kitoje valstybėje narėje;

(31)

kaip išdėstyta patikslintoje 2014 m. ES strategijoje dėl kovos su radikalizacija ir verbavimu teroristinei veiklai ir 2015 m. Europos Sąjungos Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių išvadose dėl reagavimo į radikalizaciją, vedančią prie terorizmo ir smurtinio ekstremizmo, baudžiamosios justicijos priemonėmis stiprinimo, radikalizacijos ir verbavimo teroristinei veiklai, įskaitant radikalizaciją internete, prevencijai reikia ilgalaikio, iniciatyvaus ir visapusiško požiūrio. Toks požiūris turėtų apjungti priemones baudžiamosios justicijos srityje ir politiką švietimo, socialinės įtraukties ir integracijos srityse, taip pat veiksmingų deradikalizavimo ar teroristinės veiklos nutraukimo, pasitraukimo iš radikalizmo ar reabilitacijos programų įgyvendinimą, be kita ko, kalėjimuose ir probacijos sąlygomis. Valstybės narės turėtų dalytis gerosios patirties pavyzdžiais, susijusiais su veiksmingomis šios srities priemonėmis ir projektais, visų pirma užsienio teroristų kovotojų ir sugrįžusių užsienio kovotojų klausimais, prireikus bendradarbiaudamos su Komisija ir atitinkamomis Sąjungos agentūromis ir įstaigomis;

(32)

valstybės narės turėtų toliau dėti pastangas, kad būtų užkirstas kelias terorizmą sukeliančiam radikalėjimui ir su šiuo reiškiniu kovojama, koordinuodamos veiklą, dalydamosi informacija ir patirtimi nacionalinės prevencijos politikos priemonių srityje ir įgyvendindamos arba atitinkamai atnaujindamos nacionalinės prevencijos politikos priemones, atsižvelgdamos į savo pačių poreikius, tikslus ir gebėjimus, grindžiamus jų pačių patirtimi. Komisija turėtų prireikus teikti paramą nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, rengiančioms prevencijos politikos priemones;

(33)

valstybės narės, atsižvelgdamos į atitinkamus poreikius, ypač į konkrečias aplinkybes, kiekvienoje valstybėje narėje turėtų teikti paramą specialistams, įskaitant pilietinės visuomenės partnerius, kurie gali susidurti su radikalėjimo pažeidžiamais asmenimis. Tokios paramos priemonės gali visų pirma apimti mokymo ir informuotumo didinimo priemones, kuriomis būtų siekiama išmokyti juos atpažinti radikalėjimo požymius ir imtis atitinkamų veiksmų. Tokių priemonių prireikus turėtų būti imamasi bendradarbiaujant su privačiomis bendrovėmis, atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis, vietos bendruomenėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais;

(34)

kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl poreikio suderinti nuostatas Sąjungos mastu tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(35)

šioje direktyvoje laikomasi principų, pripažintų ES sutarties 2 straipsnyje, gerbiamos pagrindinės teisės bei laisvės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Chartijoje, įskaitant nurodytus jos II, III, V ir VI antraštinėse dalyse, kurios apima, inter alia, teisę į laisvę ir saugumą, saviraiškos ir informacijos laisvę, asociacijų laisvę ir minties, sąžinės bei religijos laisvę, bendrą diskriminacijos draudimą, ypač dėl rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar bet kurių kitų pažiūrų, teisę į privatų ir šeimos gyvenimą ir teisę į asmens duomenų apsaugą, teisėtumo ir nusikalstamos veikos bei sankcijų proporcingumo principą, taip pat apimantį tikslumo, aiškumo ir numatomumo reikalavimą baudžiamosios teisės srityje, nekaltumo prezumpciją ir judėjimo laisvę, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsnio 1 dalyje ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB (18). Ši direktyva turi būti įgyvendinama remiantis minėtomis teisėmis ir principais, taip pat atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir kitus įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę žmogaus teisių srityje;

(36)

šia direktyva nedaromas poveikis valstybių narių pareigoms pagal Sąjungos teisę įtariamųjų ar kaltinamųjų procesinių teisių baudžiamojo proceso metu atžvilgiu;

(37)

šia direktyva neturėtų būti pakeistos valstybių narių teisės, pareigos ir įsipareigojimai pagal tarptautinę teisę, be kita ko, pagal tarptautinę humanitarinę teisę. Šia direktyva nereglamentuojama ginkluotų konfliktų metu vykdoma ginkluotųjų pajėgų veikla, kurią reglamentuoja tarptautinė humanitarinė teisė, kaip tos sąvokos apibrėžiamos pagal tą teisę, ir valstybės karinių pajėgų veikla joms atliekant savo oficialias pareigas tiek, kiek tą veiklą reglamentuoja kitos tarptautinės teisės normos;

(38)

ši direktyva netaikoma humanitarinei veiklai, vykdomai pagal tarptautinę teisę, įskaitant tarptautinę humanitarinę teisę, pripažintų nešališkų humanitarinių organizacijų, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

(39)

pagal šią direktyvą priimtų baudžiamosios teisės priemonių įgyvendinimas turėtų būti proporcingas nusikalstamos veikos pobūdžiui ir aplinkybėms, atsižvelgiant į siekiamus teisėtus tikslus ir jų reikalingumą demokratinėje visuomenėje; taip pat turėtų būti draudžiama visų formų savivalė, rasizmas arba diskriminacija;

(40)

neturėtų būti suprantama, kad kuria nors šios direktyvos nuostata siekiama sumažinti arba apriboti informacijos sklaidą moksliniais, akademiniais arba informavimo tikslais. Radikalių, poleminių ar prieštaringų nuomonių reiškimas viešai diskutuojant opiais politiniais klausimais nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį, visų pirma į viešo kurstymo įvykdyti teroristinius nusikaltimus sąvokos apibrėžtį;

(41)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, tos valstybės narės nedalyvauja priimant šią direktyvą, ir ji nėra joms privaloma ar taikoma;

(42)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą, ir ji nėra jai privaloma ar taikoma;

(43)

todėl šia direktyva turėtų būti pakeičiamas Pamatinis sprendimas 2002/475/TVR valstybių narių, kurioms ši direktyva privaloma, atžvilgiu ir iš dalies keičiamas Sprendimas 2005/671/TVR,

a)

pasikėsinimai į asmens gyvybę, galintys sukelti mirtį;

b)

pasikėsinimai į asmens fizinę neliečiamybę;

c)

žmogaus pagrobimas arba laikymas įkaitu;

d)

Vyriausybinio ar visuomeninio pastato, transporto sistemos, infrastruktūros įrenginio, įskaitant informacinę sistemą, stacionarios platformos kontinentiniame šelfe, viešosios vietos arba privačios nuosavybės didelio masto sunaikinimas, galintis kelti pavojų žmonių gyvybei arba padaryti didelių ekonominių nuostolių;

e)

orlaivių, laivų ar kitų viešojo ar krovininio transporto priemonių užgrobimas;

f)

sprogmenų arba ginklų, įskaitant cheminius, biologinius, radiologinius ar branduolinius ginklus, gaminimas, laikymas, įsigijimas, gabenimas, tiekimas ar naudojimas, taip pat cheminių, biologinių, radiologinių ar branduolinių ginklų moksliniai tyrimai ir kūrimas;

g)

pavojingų medžiagų paleidimas arba gaisrų, potvynių ar sprogimų sukėlimas siekiant sukelti pavojų žmonių gyvybei;

h)

vandens, energijos ar kurių nors kitų pagrindinių gamtos išteklių tiekimo trukdymas ar trikdymas siekiant sukelti pavojų žmonių gyvybei;

i)

neteisėtas įsikišimas į sistemas, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/40/ES (19) 4 straipsnyje, tais atvejais, kai taikoma tos direktyvos 9 straipsnio 3 dalis arba 9 straipsnio 4 dalies b arba c punktas, ir neteisėtas įsikišimas į duomenis, kaip nurodyta tos direktyvos 5 straipsnyje, tais atvejais, kai taikomas tos direktyvos 9 straipsnio 4 dalies c punktas;

j)

grasinimas padaryti kurią nors iš a–i punktuose išvardytų veikų;

a)

stipriai įbauginti gyventojus;

b)

neleistinai priversti Vyriausybę ar tarptautinę organizaciją atlikti kokį nors veiksmą arba susilaikyti nuo veiksmo;

c)

rimtai destabilizuoti ar sunaikinti pagrindines politines, konstitucines, ekonomines ar socialines šalies ar tarptautinės organizacijos struktūras.

a)

vadovavimą teroristinei grupei;

b)

dalyvavimą teroristinės grupės veikloje, be kita ko, teikiant informaciją ar materialinius išteklius arba bet kuriuo būdu finansuojant jos veiklą, žinant, kad tokiu dalyvavimu bus prisidėta prie teroristinės grupės nusikalstamos veiklos.

a)

vykimą į tą valstybę narę siekiant įvykdyti teroristinį nusikaltimą arba prisidėti prie jo įvykdymo, kaip nurodyta 3 straipsnyje, siekiant dalyvauti teroristinės grupės veikloje žinant, kad tokiu dalyvavimu bus prisidėta prie tokios grupės nusikalstamos veiklos, kaip nurodyta 4 straipsnyje, arba siekiant rengti teroristus ar dalyvauti mokiniu teroristų rengime, kaip nurodyta 7 ir 8 straipsniuose, arba

b)

į tą valstybę narę atvykstančio asmens parengiamuosius veiksmus siekiant įvykdyti teroristinį nusikaltimą, kaip nurodyta 3 straipsnyje, arba prisidėti prie jo įvykdymo.

a)

vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis siekiant įvykdyti vieną iš 3 straipsnyje išvardytų nusikalstamų veikų;

b)

turto prievartavimą siekiant įvykdyti vieną iš 3 straipsnyje išvardytų nusikalstamų veikų;

c)

suklastotų administracinių dokumentų rengimą arba naudojimą siekiant įvykdyti vieną iš 3 straipsnio 1 dalies a–i punktuose, 4 straipsnio b punkte ir 9 straipsnyje išvardytų nusikalstamų veikų.

a)

atsisako teroristinės veiklos ir

b)

administracinėms arba teisminėms institucijoms suteikia informacijos, kurios jos kitaip nebūtų galėjusios gauti, ir taip padeda joms:

a)

atstovauti juridiniam asmeniui;

b)

priimti sprendimus juridinio asmens vardu; arba

c)

vykdyti kontrolę juridinio asmens struktūroje.

a)

teisės į valstybės skiriamas išmokas arba pagalbą atėmimą;

b)

laikiną ar nuolatinį teisės verstis komercine veikla atėmimą;

c)

teisminės priežiūros skyrimą;

d)

teismo nutartį dėl likvidavimo;

e)

laikiną ar galutinį verslo vietų, kuriomis buvo pasinaudota vykdant nusikalstamą veiką, uždarymą.

a)

visa nusikalstama veika ar jos dalis yra padaryta jos teritorijoje;

b)

nusikalstama veika yra padaryta su jos vėliava plaukiojančiame laive arba joje registruotame orlaivyje;

c)

nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra vienas iš jos piliečių ar rezidentų;

d)

nusikalstama veika yra padaryta jos teritorijoje įsteigto juridinio asmens naudai;

e)

nusikalstama veika yra padaryta atitinkamos valstybės narės institucijoms ar gyventojams arba toje valstybėje narėje įsikūrusiai Sąjungos institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai.

a)

tai yra ta valstybė narė, kurios teritorijoje veika buvo įvykdyta,

b)

tai yra ta valstybė narė, kurios pilietis arba rezidentas yra nusikalstamą veiką padaręs asmuo,

c)

valstybė narė yra aukų kilmės šalis,

d)

tai yra ta valstybė narė, kurios teritorijoje nusikalstamą veiką padaręs asmuo buvo surastas.

1)

1 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

(*1)  2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL L 88, 2017 3 31, p. 6).“;"

2)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

emocinę ir psichologinę paramą, pavyzdžiui, paramą po traumų ir konsultavimą;

b)

rekomendacijas ir informaciją apie visus atitinkamus teisinius, praktinius ar finansinius klausimus, įskaitant palankesnių sąlygų sudarymą terorizmo aukoms naudotis teise į informaciją, kaip nustatyta 26 straipsnyje;

c)

pagalbą, susijusią su reikalavimais dėl kompensacijos terorizmo aukoms, numatytos pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę.