9.8.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 261/105


TARYBOS REKOMENDACIJA

2017 m. liepos 11 d.

dėl 2017 m. Slovėnijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2017 m. Slovėnijos stabilumo programos

(2017/C 261/23)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (1), ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (2), ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)

2016 m. lapkričio 16 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2017 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2017 m. kovo 9–10 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus. 2016 m. lapkričio 16 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Slovėnija nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Tą pačią dieną Komisija taip pat priėmė rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos; 2017 m. kovo 9–10 d. tą rekomendaciją Europos Vadovų Taryba patvirtino. 2017 m. kovo 21 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos (toliau – euro zonai skirta rekomendacija) (3);

(2)

kaip valstybė narė, kurios valiuta yra euro, atsižvelgdama į glaudžias ekonominės ir pinigų sąjungos šalių ekonomikos sąsajas, Slovėnija turėtų užtikrinti, kad euro zonai skirta rekomendacija būtų visiškai ir laiku įgyvendinta, kaip nurodyta toliau išdėstytose 1–3 rekomendacijose;

(3)

2017 m. vasario 22 d. paskelbta 2017 m. Slovėnijos ataskaita. Joje įvertinta Slovėnijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2016 m. liepos 12 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas, veiksmai, kurių Slovėnija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais priimtas šaliai skirtas rekomendacijas, ir Slovėnijos pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“. Į ją įtraukti ir nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatai, kurie taip pat buvo paskelbti 2017 m. vasario 22 d. Remdamasi savo analize, Komisija padarė išvadą, kad Slovėnijoje yra susidarę makroekonominiai disbalansai. Visų pirma pažeidžiamumą lemia bankų sektoriaus trūkumai, įmonių įsiskolinimas ir fiskalinė rizika. Atsižvelgiant į atsinaujinusį augimą atsargų disbalansas palaipsniui mažėja. Skola įmonių sektoriuje buvo smarkiai sumažinta ir vėl atsinaujino privačios investicijos, be kita ko, tiesioginių užsienio investicijų forma, nors atsargos iš tiesioginių užsienio investicijų tebėra mažos, palyginti su kitomis regiono šalimis. Valstybės skolos lygis aukščiausią tašką pasiekė 2015 m., ir tikimasi, kad ateinančius kelerius metus mažės. Pažanga bankų sektoriaus restruktūrizavimo srityje sutapo su sparčiu neveiksnių paskolų dalies mažėjimu, kuris, tikimasi, tęsis. Vyriausybė ėmėsi reikiamų priemonių siekdama konsoliduoti ir restruktūrizuoti bankų sektorių bei pagerinti valstybės įmonių valdymą. Vis dėlto dar reikia imtis tolesnių politinių veiksmų, siekiant spręsti įmonių skolos problemą ir šalinti likusius finansų sektoriaus trūkumus, užtikrinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą ir gerinti verslo aplinką;

(4)

2017 m. stabilumo programą Slovėnija pateikė 2017 m. balandžio 28 d., o 2017 m. nacionalinę reformų programą – 2017 m. gegužės 3 d. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(5)

į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų (toliau – ESI fondai) programas. Kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (4) 23 straipsnyje, Komisija, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimų. Kaip naudotųsi šia nuostata, Komisija išsamiau nurodė Priemonių, kuriomis ESI fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairėse;

(6)

šiuo metu Slovėnijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir pereinamojo laikotarpio skolos taisyklė. 2017 m. stabilumo programoje Vyriausybė numato, kad 2017 m. nominalus deficitas pagerės iki 0,8 % BVP, o 2020 m. bus pasiektas 0,4 % BVP perteklius. Planuojama, kad vidutinės trukmės biudžeto tikslas – struktūriniu požiūriu subalansuotas biudžetas, kuris neatitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų, – bus pasiektas be vėliau kaip 2020 m. Tačiau, remiantis perskaičiuotu (5) struktūriniu balansu, vidutinės trukmės biudžeto tikslas programos laikotarpiu nebūtų pasiektas. 2017 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis su BVP sumažės iki 77,0 % BVP 2017 m. ir toliau mažės iki 67,5 % 2020 m. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos tos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. Vis dėlto priemonės, kurių reikia norint pasiekti planuojamus tikslus 2017 m. ir vėliau, nepakankamai konkretizuotos;

(7)

2017 m. stabilumo programoje nurodyta, kad išskirtinio atvykstančių pabėgėlių srauto poveikis biudžetui 2016 m. ir 2017 m. yra didelis, ir pateikta tinkamų šių papildomų biudžeto išlaidų apimties ir pobūdžio įrodymų. Komisijos nuomone, reikalavimus atitinkančios papildomos išlaidos, susijusios su išskirtiniu atvykstančių pabėgėlių srautu, 2016 m. sudarė 0,07 % BVP. Ši suma yra nepasikeitusi, palyginti su 2017 m. biudžeto plano projektu, kuriame patvirtinamos 2016 m. stabilumo programos projekcijos. Kalbant apie 2017 m., stabilumo programoje pateiktas prašymas dėl 0,07 % BVP išlaidų, iš kurių Komisija atsižvelgs į 0,01 % BVP papildomą poveikį. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 3 dalies nuostatas šios papildomos išlaidos yra priimtinos, atsižvelgiant į tai, kad pabėgėlių srautas ir su saugumu susijusios priemonės yra neįprasti įvykiai, jų poveikis Slovėnijos viešiesiems finansams yra didelis, o tvarumas nebūtų pažeistas leidus laikinai nukrypti nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinės trukmės biudžeto tikslo. Todėl 2016 m. reikiamas koregavimas siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo buvo sumažintas siekiant atsižvelgti į šias papildomas biudžeto išlaidas. 2018 m. pavasarį Komisija atliks galutinį 2017 m. vertinimą remdamasi Slovėnijos valdžios institucijų pateiktais stebėtaisiais duomenimis, be kita ko, reikalavimus atitinkančių sumų vertinimą;

(8)

2016 m. liepos 12 d. Taryba rekomendavo Slovėnijai 2017 m. užtikrinti bent 0,6 % BVP metinį fiskalinį koregavimą siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo. Remiantis Komisijos 2017 m. pavasario prognoze, esama rizikos, kad 2017 m. bus kiek nukrypta nuo to reikalavimo;

(9)

2018 m., atsižvelgiant į Slovėnijos fiskalinę padėtį ir visų pirma skolos dydį, numatoma, kad šalis toliau vykdys koregavimą siekdama tinkamo vidutinės trukmės biudžeto tikslo. Pagal bendrai sutartą koregavimo matricą taikant Stabilumo ir augimo paktą, tas koregavimas būtinas, kad grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų (6) nominalusis augimas neviršytų 0,6 %. Tai atitiktų 1 % BVP struktūrinį koregavimą. Jeigu politika nesikeis, esama rizikos, kad 2018 m. nuo to reikalavimo bus labai nukrypta. Prognozuojama, kad 2017 ir 2018 m. Slovėnija laikysis skolos taisyklės. Apskritai Taryba mano, kad Slovėnija turi būti pasirengusi imtis papildomų priemonių 2017 m. ir kad 2018 m. reikės imtis papildomų priemonių siekiant laikytis Stabilumo ir augimo pakto nuostatų. Tačiau, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1466/97, vertinant biudžeto planus ir rezultatus reikėtų atsižvelgti į valstybės narės biudžeto balansą pagal ciklo sąlygas. Kaip primenama Komisijos komunikate dėl 2017 m. Europos semestro, kuris pridedamas prie šių konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, vertinant 2018 m. biudžeto planų projektus, o vėliau – 2018 m. biudžeto rezultatus, reikės tinkamai atsižvelgti į tikslą siekti fiskalinės krypties, kuri padėtų ir stiprinti vykstantį atsigavimą, ir užtikrinti Slovėnijos viešųjų finansų tvarumą. Šiame kontekste Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ketina atlikti bendrą vertinimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, visų pirma atsižvelgdama į Slovėnijos ciklinę padėtį; Be to, dėl itin didelio ekonomikos susitraukimo 2008–2013 m. ir įgyvendinamų esminių struktūrinių ir finansų sektoriaus reformų konkrečiu Slovėnijos atveju esama didelio netikrumo dėl ciklinės padėties;

(10)

2015 m. liepos mėn. priimtu Fiskalinių taisyklių įstatymu patvirtinta valdžios sektoriaus vidutinės trukmės biudžeto sistema. Kad ji pradėtų veikti, būtina iš dalies pakeisti Viešųjų finansų įstatymą. Iš pradžių Vyriausybė įsipareigojo persvarstytą Viešųjų finansų įstatymą priimti per šešis mėnesius nuo Fiskalinių taisyklių įstatymo priėmimo. Tačiau šis terminas kelis kartus buvo atidėtas ir persvarstytas teisės aktas dar nepateiktas svarstyti parlamentui. Persvarstytas Viešųjų finansų įstatymas yra viena iš teisinių priemonių siekiant perkelti į nacionalinę teisę Tarybos direktyvą 2011/85/ES (7), kurią valstybės narės turėjo baigti perkelti iki 2013 m. pabaigos. 2017 m. kovo 21 d. buvo paskirti Fiskalinės tarybos nariai;

(11)

didelė valstybės skola, 2016 m. siekusi 79,7 % BVP, yra Slovėnijos valstybės finansų silpnoji vieta. Šalies visuomenė senėja greičiau nei daugumoje valstybių narių. Slovėnijai kyla didelė su ilgalaikiu viešųjų finansų tvarumu susijusi rizika, o jos ilgalaikio tvarumo atotrūkio rodiklis dėl prognozuojamo su pensijomis susijusių viešųjų išlaidų, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros išlaidų didėjimo yra didžiausias iš visų valstybių narių;

(12)

Vyriausybė pateikė pasiūlymų reformuoti sveikatos priežiūros sistemą. Sveikatos priežiūros ir sveikatos draudimo įstatymo, kaip pagrindinio reformos elemento, projektas 2017 m. vasario mėn. buvo pateiktas viešoms konsultacijoms ir planuojama iki 2017 m. vasaros jį perduoti Valstybės Susirinkimui. Svarbu laikytis numatyto tvarkaraščio, kad įstatymas įsigaliotų dar 2017 m. 2016 m. gruodžio mėn. buvo pateikti pasiūlymai iš dalies pakeisti Sveikatos priežiūros paslaugų įstatymą bei Pacientų teisių įstatymą ir buvo priimtas naujas Farmacijos įstatymas. Likę uždaviniai susiję su ligoninių valdymu ir jų veiklos rezultatais, pirmine priežiūra, kaip prevencine stacionarinio gydymo priemone, ligoninių mokėjimo sistemomis, sveikatos technologijų vertinimu ir informacinėmis sistemomis. Be to, medicinos prekių ir paslaugų centralizuotų viešųjų pirkimų teikiama nauda iš esmės tebėra nejuntama, kol rengiama nauja vaistų centralizuotų viešųjų pirkimų sistema, kuri galėtų padėti padidinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir ekonominį efektyvumą. Svarbus uždavinys taip pat yra vykdyti ilgalaikės priežiūros reformą. Iki šiol Slovėnijoje nėra integruotos ilgalaikės priežiūros sistemos. Rengiamas ilgalaikės priežiūros poreikiams nustatyti skirtas bandomasis projektas;

(13)

2016 m. balandžio mėn. Vyriausybė priėmė Baltąją knygą dėl pensijų ir pradėjo viešas konsultacijas dėl pensijų sistemos ateities. Tačiau vis dar trūksta konkrečių teisės aktų pasiūlymų. Ateities uždaviniai yra užtikrinti ilgalaikį pensijų sistemos tvarumą ir adekvatumą, teisės aktais nustatytą pensinį amžių suderinant su ilgėjančia vidutine tikėtina gyvenimo trukme ir skatinant vėlesnį išėjimą į pensiją, didinti papildomų pensijų sistemų aprėptį, tinkamai spręsti skirtingų karjeros modelių keliamus uždavinius ir mažinti vyresnio amžiaus žmonių skurdo riziką;

(14)

darbo rinkos ir socialinės tendencijos toliau gerėjo. Darbo vietų kūrimas paspartėjo, o nedarbas mažėja. Žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, sumažėjo, tačiau vyresnio amžiaus žmonių grupėje ši grėsmė tebėra didesnė už ES vidurkį. Gerėjanti padėtis darbo rinkoje teikia galimybę įdarbinti vyresnio amžiaus darbuotojus, tačiau jų dalyvavimo darbo rinkoje lygis tebėra žemas. Pastaraisiais metais darbuotojai vis dažniau išeina į pensiją pagal nedarbo draudimo sistemą. Ilgalaikio nedarbo lygis vis dar viršija iki krizės buvusį lygį ir ilgalaikiai bedarbiai sudaro daugiau nei pusę visų bedarbių. Daugiau kaip 40 % visų ilgalaikių bedarbių yra vyresni nei 50 metų ir beveik pusė iš jų neturi darbo dvejus ar daugiau metų. Parengta ir su socialiniais partneriais apsvarstyta analizė ir veiksmų planas, kuriais siekiama didinti vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygį. Laiku įgyvendintas, veiksmų planas galėtų padėti skatinti vyresnio amžiaus darbuotojų aktyvumą. Žemos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo lygis tebėra žemas ir gerokai žemesnis už iki krizės buvusį lygį, taip pat ES vidurkį. 2016 m. sausio mėn. priimtame aktyvios darbo rinkos politikos įgyvendinimo plane toliau taikomas dabartinis metodas, o šios srities išlaidos tebėra mažos. Vykdant aktyvią darbo rinkos politiką vyresnio amžiaus ir žemos kvalifikacijos darbuotojams ir toliau skiriama nepakankamai dėmesio. Nepaisant 2013 m. reformos, darbo rinkos segmentacijos problema vis dar neišspręsta;

(15)

nors neveiksnių paskolų lygis vis dar aukštas, jis patikimai mažėja. Slovėnijos bankas įgyvendino keletą priemonių, teikiančių bankams paskatų tvariai mažinti neveiksnių paskolų kiekį. Spaudimas mažinti skolą pradėjo slūgti, tačiau kredito srautai į įmones ir toliau mažėja. Atskirų įmonių pažanga mažinant skolą buvo netolygi. 2016 m. susijungus trims bankams vyksta bankų sektoriaus konsolidavimas ir restruktūrizavimas. Slovėnija įsipareigojo parduoti bent 50 % savo valdomų akcijų stambiausiame valstybės valdomame banke iki 2017 m. gruodžio 31 d., o dar 25 % be vienos akcijos – iki 2018 m. gruodžio 31 d. Peržiūrėjus teisinę sistemą buvo dar labiau sustiprinti Bankų turto valdymo bendrovės įmonių restruktūrizavimo gebėjimai. MVĮ neveiksnių paskolų dalis išlieka didelė. Šiam klausimui spręsti, padedant Pasaulio bankui, buvo parengtas sisteminis MVĮ neveiksnių paskolų tvarkymo metodas. Be to, Vyriausybė priėmė įstatymo projektą dėl centrinio kreditų registro steigimo, kad būtų galima veiksmingiau valdyti riziką ir sumažinti įsiskolinimo riziką;

(16)

kreditingų įmonių galimybės naudotis alternatyviais finansavimo šaltiniais yra labai ribotos. Slovėnijos įmonių fondas ir bankas „Slovenska izvozna in razvojna banka“ daugiausia nustatė naujas skolos priemones MVĮ, įskaitant tokias priemones kaip mikrokreditai. 2016 m. Slovėnijos įmonių fondas įgyvendino vieną pradinio kapitalo schemą, kurios parama pasinaudojo kiek mažiau nei 50 MVĮ. Kitos alternatyvaus finansavimo priemonės, be kita ko, rizikos kapitalo ir nuosavo kapitalo priemonės panaudojant ESI fondų lėšas, galėtų būti pagrindinis papildomo finansavimo šaltinis, tačiau jų teikiamomis galimybėmis iš esmės vis dar nėra visapusiškai pasinaudota;

(17)

padaryta tam tikra pažanga įgyvendinant 2015–2020 m. viešojo administravimo plėtros strategiją. Tačiau kai kurių konkrečių priemonių įgyvendinimas, pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymo priėmimas, vėl buvo atidėtas. Apskaičiuota, kad pagal Vyriausybės taikomą administracinės naštos mažinimo programą 2009–2015 m. iš viso sutaupyta 365 mln. EUR ir įgyvendinta beveik 60 % iš 318 administracinės naštos mažinimo priemonių. Tačiau privačias investicijas vis dar stabdo sudėtingos ir ilgos administracinės procedūros, visų pirma susijusios su statyba ir teritorijų planavimu. Nors teisingumo sistemos efektyvumas ir kokybė dar pagerėjo, komercinėse bylose vis dar ilgai trunka paskirti pirmųjų posėdžių laiką, o skundai negali būti teikiami elektroninėmis priemonėmis. Nepaisant kai kurių svarbių kovos su korupcija reformų, kaip antai korupcijos netoleravimo programos, priėmimo, korupcijos suvokimo rodiklis išlieka neigiamas ir, ko gero, tai daro poveikį verslo sprendimams. Po pradinės pažangos modernizuojant profesijų reglamentavimą, reformų tempas sulėtėjo. Panaikinus ribojamąsias profesijų reglamentavimo kliūtis galėtų padidėti konkurencija šių profesijų rinkose;

(18)

nepaisant 2013 m. pradėtos privatizavimo programos valstybė vis dar daug dalyvauja ekonomikoje. Valstybė yra didžiausias darbdavė, turto valdytoja ir įmonių skolos vertybinių popierių turėtoja Slovėnijoje. Silpnas įmonių valdymas ir didelė valstybės nuosavybės dalis turėjo didelių fiskalinių ir ekonominių pasekmių. Apskaičiuota, kad jos 2007–2014 m. sudarė 13 mlrd. EUR arba maždaug trečdalį BVP, visų pirma dėl finansų sektoriaus stabilizavimo priemonių ir valstybės įmonių negauto pelno, palyginti su privačiomis įmonėmis. Dėl naujos įmonių valdymo sistemos valstybės įmonių rezultatai pradėjo gerėti, tačiau rizika išlieka. Iki 2015 m. pabaigos pasiekti rezultatai rodo, kad Slovėnijos valstybės kontroliuojančiosios bendrovės valdomų įmonių pelningumas padidėjo, nors ir nepasiekė valdymo strategijoje nustatyto tarpinio tikslo. Vyriausybė 2017 m. sausio mėn. patvirtino 2017 m. turto valdymo planą, kuriame nustatomi kiekvienos atskiros valstybės įmonės kiekybiniai veiklos rodikliai ir atnaujinamas parduotino turto sąrašas. Tačiau dar neperžiūrėta turto valdymo strategija, kurią pirmą kartą 2015 m. patvirtino parlamentas, nes Vyriausybė savo sprendimą atidėjo 2017 m. antrajam pusmečiui. Nors 2017 m. vasario mėn. pabaigoje buvo paskirtas naujas valdybos pirmininkas, paskirti dar ne visi stebėtojų tarybos nariai;

(19)

atsižvelgdama į 2017 m. Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Slovėnijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2017 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino 2017 m. stabilumo programą, 2017 m. nacionalinę reformų programą, taip pat veiksmus, kurių Slovėnija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Slovėnijos politikai, bet ir tai, kaip jie atitinka Sąjungos taisykles ir gaires, nes Sąjungos lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą;

(20)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2017 m. stabilumo programą, o jos nuomonė (8) pateikta visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(21)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo 2017 m. nacionalinę reformų programą ir 2017 m. stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1 ir 3 rekomendacijose,

REKOMENDUOJA Slovėnijai 2017–2018 m. imtis šių veiksmų:

1.

2018 m. toliau dėti dideles fiskalines pastangas pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies reikalavimus, atsižvelgiant į poreikį stiprinti vykstantį atsigavimą ir užtikrinti Slovėnijos viešųjų finansų tvarumą. Patvirtinti ir įgyvendinti siūlomą sveikatos priežiūros sistemos reformą ir patvirtinti planuojamą ilgalaikės priežiūros reformą, padidinant ekonominį efektyvumą, prieinamumą ir priežiūros kokybę. Visapusiškai išnaudoti centralizuotų viešųjų pirkimų sveikatos priežiūros sektoriuje potencialą. Patvirtinti priemones, kurių reikia siekiant užtikrinti ilgalaikį pensijų sistemos tvarumą ir adekvatumą.

2.

Suintensyvinti pastangas siekiant padidinti žemos kvalifikacijos ir vyresnio amžiaus darbuotojų įsidarbinimo galimybes, visų pirma taikant tikslines mokymosi visą gyvenimą ir aktyvumo skatinimo priemones.

3.

Pagerinti finansavimo sąlygas, be kita ko, palengvinant ilgalaikį neveiksnių paskolų pertvarkymą ir padidinant galimybes naudotis alternatyviais finansavimo šaltiniais. Užtikrinti visapusišką bankų turto valdymo bendrovės strategijos įgyvendinimą. Sumažinti teritorijų planavimo ir statybos leidimų išdavimo taisyklių sudaromą administracinę naštą verslui ir užtikrinti gerą valstybės įmonių valdymą.

Priimta Briuselyje 2017 m. liepos 11 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

T. TÕNISTE


(1)  OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(2)  OL L 306, 2011 11 23, p. 25.

(3)  OL C 92, 2017 3 24, p. 1.

(4)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

(5)  Pagal ciklą pakoreguotas balansas atėmus vienkartines ir laikinąsias priemones, Komisijos tarnybų perskaičiuotas taikant bendrai sutartą metodiką.

(6)  Grynąsias valdžios sektoriaus išlaidas sudaro bendrosios valdžios sektoriaus išlaidos, atėmus išlaidas palūkanoms, su Sąjungos programomis, kurios visiškai finansuojamos iš gautų Sąjungos lėšų, susijusias išlaidas ir išlaidas, atsirandančias dėl nediskrecinių su bedarbio pašalpomis susijusių pokyčių. Valstybės finansuojamas bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas subalansuojamas per 4 metų laikotarpį. Įskaičiuojamos diskrecinės su pajamomis susijusios priemonės arba įstatymais nustatytas pajamų padidėjimas. Vienkartinės priemonės, susijusios tiek su pajamomis, tiek su išlaidomis, neįskaičiuojamos.

(7)  2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyva 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (OL L 306, 2011 11 23, p. 41).

(8)  Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 2 dalį.