15.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 189/15

(1)

kvalifikacijos turi įvairią paskirtį. Jos darbdaviams parodo, ką kvalifikacijų turėtojai iš esmės išmano ir moka daryti (t. y. mokymosi rezultatus). Jos gali būti būtina sąlyga norint dirbti pagal tam tikras reglamentuojamas profesijas. Jos padeda švietimo ir mokymo institucijoms ir paslaugų teikėjams nustatyti asmens išsimokslinimo lygį ir turinį. Jos taip pat yra svarbios asmeniui kaip asmeninių laimėjimų išraiška. Todėl kvalifikacijos atlieka svarbų vaidmenį didinant galimybes įsidarbinti, palengvinant judumą ir galimybes toliau mokytis;

(2)

kvalifikacijos yra formalus kompetentingos institucijos atliekamo vertinimo ir patvirtinimo proceso rezultatas ir paprastai išreiškiamos dokumentais, pavyzdžiui, pažymėjimais ar diplomais. Jomis patvirtinama, kad asmuo pasiekė konkrečius standartus atitinkančių mokymosi rezultatų. Tų mokymosi rezultatų gali būti pasiekta įvairiais būdais formaliojo, neformaliojo arba savaiminio mokymosi aplinkoje – tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Informacija apie mokymosi rezultatus turėtų būti nesunkiai prieinama ir skaidri;

(3)

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (1) buvo sukurta bendra aštuonių lygių susiejimo sistema, išreikšta mokymosi rezultatais pagal didėjantį kvalifikacijos lygį. Šiais lygiais naudojamasi kaip skirtingų kvalifikacijų sistemų ir jų lygių atitikties nustatymo priemone. Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandara (EKS) siekiama didinti žmonių kvalifikacijų skaidrumą, palyginamumą ir perkeliamumą;

(4)

šia rekomendacija siekiama platesnių tikslų – padėti modernizuoti švietimo ir mokymo sistemas ir didinti darbuotojų bei besimokančių asmenų galimybes įsidarbinti, judumą ir socialinę integraciją. Ja taip pat siekiama geriau susieti formalųjį, neformalųjį bei savaiminį mokymąsi ir remti įvairiose aplinkose pasiektų mokymosi rezultatų patvirtinimą;

(5)

valstybės narės yra parengusios arba rengia nacionalines kvalifikacijų sandaras pagal mokymosi rezultatus ir susieja jas su EKS taikydamos „susiejimo“ procesą. EKS lygiai ir mokymosi rezultatų aprašai padeda didinti įvairių nacionalinių sistemų kvalifikacijų skaidrumą ir palyginamumą. Jie taip pat padeda visuotinai pereiti prie mokymosi rezultatais grindžiamo švietimo ir mokymo. Susiejimas su EKS turėtų būti atliekamas naudojant nacionalines kvalifikacijų sandaras arba, jei tokių nėra, nacionalines kvalifikacijų sistemas (toliau – nacionalinės kvalifikacijų sandaros ar sistemos);

(6)

kvalifikacijos yra skaidresnės ir labiau palyginamos, kai jos išdėstomos dokumentuose, kuriuose pateikiama nuoroda į taikytiną EKS lygį ir aprašomi pasiekti mokymosi rezultatai;

(7)

įgyvendinant EKS Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis ir siekiant užtikrinti jai kuo platesnę paramą, reikėtų įtraukti daug įvairių suinteresuotųjų subjektų. Pagrindiniai suinteresuotieji subjektai – tai visi besimokantys asmenys, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjai, kvalifikacijas tvirtinančios institucijos, kokybės užtikrinimo įstaigos, darbdaviai, profesinės sąjungos, pramonės, prekybos ir amatų rūmai, organizacijos, dalyvaujančios pripažįstant akademines ir profesines kvalifikacijas, įdarbinimo tarnybos ir tarnybos, atsakingos už migrantų integraciją;

(8)

2013 m. gruodžio 19 d. ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai dėl EKS įvertinimo Komisija padarė išvadą, kad EKS yra plačiai pripažįstama kaip atskaitos taškas kuriant nacionalines kvalifikacijų sandaras, diegiant mokymosi rezultatais grindžiamą požiūrį ir didinant įgūdžių ir kompetencijų skaidrumą ir pripažinimą. Joje buvo pabrėžta, kad Sąjunga turėtų sudaryti galimybes besimokantiems asmenims ir darbuotojams padidinti savo įgūdžių ir kompetencijų matomumą, kad ir kur jie būtų įgyti;

(9)

toje ataskaitoje Komisija taip pat padarė išvadą, kad EKS patariamoji grupė teikė veiksmingas rekomendacijas nacionaliniams susiejimo procesams ir sukūrė dalyvaujančių šalių tarpusavio pasitikėjimo ir supratimo atmosferą. Ji taip pat padarė išvadą, kad EKS nacionalinių koordinavimo punktų veiksmingumas didele dalimi priklauso nuo to, kaip glaudžiai jie susieti su nacionaliniu susiejimo proceso valdymu;

(10)

atsižvelgiant į teigiamą EKS patariamosios grupės įvertinimą itin svarbu tęsti tos grupės veiklą siekiant užtikrinti nuoseklų, darnų, skaidrų ir koordinuotą šios rekomendacijos įgyvendinimą;

(11)

įgūdžių ir kvalifikacijų skaidrumas bei pripažinimas yra vienas iš naujų prioritetų pagal 2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendrą ataskaitą. Toje ataskaitoje pabrėžiama, kad EKS turėtų būti toliau plėtojama siekiant didinti kvalifikacijų skaidrumą ir palyginamumą. Kalbant apie naujai atvykusius migrantus, joje taip pat pabrėžiama, kad esamos skaidrumo priemonės galėtų padėti geriau suprasti užsienio kvalifikacijas Sąjungoje ir atvirkščiai;

(12)

dėl didesnio pasitikėjimo, kvalifikacijų supratimo ir palyginamumo EKS ir su ja susietos nacionalinės kvalifikacijų sandaros ar sistemos gali padėti plėtoti esamą pripažinimo praktiką. Tuo gali būti palengvintas pripažinimo mokymosi ir darbo tikslais procesas. Visa apimančiomis kvalifikacijų sandaromis, pavyzdžiui, EKS, galėtų būti naudojamasi kaip informavimo priemonėmis pripažinimo praktikoje, kaip paminėta pagal Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvenciją priimtoje Rekomendacijoje dėl kvalifikacijų sandarų naudojimo pripažįstant užsienio kvalifikacijas;

(13)

nacionalinės kvalifikacijų sandaros ir sistemos ilgainiui kinta, todėl susiejimą su EKS prireikus reikėtų peržiūrėti ir atnaujinti;

(14)

siekiant remti besimokančių asmenų ir darbuotojų judumą tiek sektorių ir geografinėse ribose, tiek už jų, itin svarbus pasitikėjimas kvalifikacijų, kurios priklauso su EKS susietoms nacionalinėms kvalifikacijų sandaroms ar sistemoms (toliau – EKS lygį atitinkančios kvalifikacijos), kokybe ir lygiu. 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo pateikti bendri aukštojo mokslo ir profesinio rengimo ir mokymo kokybės užtikrinimo principai. Jais buvo paisoma valstybių narių atsakomybės už kokybės užtikrinimo priemones, taikomas nacionalinėms kvalifikacijoms, remiantis subsidiarumo principu. Šių bendrųjų principų pagrindas yra Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo standartai ir gairės ir Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema;

(15)

būtų galima išnagrinėti galimybę sukurti registrą ne aukštojo mokslo srityje, skirtą kokybės užtikrinimo sistemų, susijusių su kvalifikacija, stebėsenos įstaigoms;

(16)

kreditų sistemos gali padėti asmenims daryti pažangą mokantis, nes jomis sudaromos sąlygos lankstiems mokymosi būdams ir perėjimui iš vieno lygio į kitą ir nuo vienos švietimo ir mokymo rūšies prie kitos bei iš vienos valstybės į kitą suteikiant besimokantiems asmenims galimybę kaupti ir perkelti skirtingus mokymosi rezultatus, pasiektus skirtingomis mokymosi aplinkybėmis, įskaitant e. mokymąsi ir neformalųjį bei savaiminį mokymąsi. Laikantis mokymosi rezultatais grindžiamo požiūrio taip pat galima sudaryti palankesnes sąlygas nustatyti, suteikti ir įvertinti visas kvalifikacijas arba jų sudedamąsias dalis;

(17)

tiek nacionalinio, tiek Europos lygmens kreditų sistemos veikia institucinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, aukštojo mokslo ar profesinio rengimo ir mokymo srityse. Europos aukštojo mokslo erdvėje Europos lygmeniu sukurta aukštajam mokslui skirta Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema. Profesinio rengimo ir mokymo srityje kuriama Europos profesinio mokymo kreditų sistema vadovaujantis 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET) sukūrimo (2). Prireikus galėtų būti skatinamos nacionalinių kvalifikacijų sandarų ir kreditų sistemų sąsajos;

(18)

nors Sąjungos acquis teisėtos migracijos ir prieglobsčio srityje pripažįstant kvalifikacijas numatytas vienodas požiūris kaip ir į piliečius ir net palengvinimo priemonės, kalbant apie asmenis, kuriems suteikta tarptautinė apsauga pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES (3), tretinį išsilavinimą turinčių trečiųjų šalių piliečių, kurie yra pernelyg aukštos kvalifikacijos ir nepakankamai užimti, skaičius tebėra didelis. Sąjungos ir trečiųjų šalių bendradarbiavimas kvalifikacijų skaidrumo srityje gali paskatinti migrantų integraciją į Sąjungos darbo rinkas. Dėl didėjančių migracijos srautų į Sąjungą ir iš jos būtina geriau suprasti ir sąžiningai pripažinti ne Sąjungoje įgytas kvalifikacijas;

(19)

pagrindinės EKS savybės, būtent, mokymosi rezultatais grindžiamas požiūris, lygių aprašų apibrėžtis ir susiejimo kriterijų nustatymas, kaip tai išplėtojo EKS patariamoji grupė, buvo įkvėpimo šaltinis kuriant nacionalines ir regionų kvalifikacijų sandaras visame pasaulyje. Vis daugiau trečiųjų šalių ir regionų siekia, kad jų kvalifikacijų sandara ir EKS būtų glaudžiau susietos;

(20)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/36/EB (4) numatyta, kad reglamentuojamųjų profesijų bendroji rengimo struktūra gali būti parengta Komisijos deleguotuoju aktu, nustatant bendrą žinių, įgūdžių ir kompetencijų derinį. Bendros mokymo programos turi būti grindžiamos EKS lygiais. Susiejimas su EKS kvalifikacijų lygiais neturi daryti poveikio galimybei patekti į darbo rinką, jeigu profesinės kvalifikacijos pripažintos pagal Direktyvą 2005/36/EB;

(21)

Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandaroje pateikiami aukštojo mokslo trumposios pakopos (kuri gali būti susieta su pirmąja pakopa arba gali įeiti į pirmąją pakopą), pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopų aprašai. Aprašant kiekvieną pakopą nurodomi pasiekimai ir gebėjimai, susiję su pabaigus šią pakopą suteiktomis kvalifikacijomis. EKS atitinka Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandarą ir jos pakopų aprašus. Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandaros trumpoji pakopa (kuri gali būti susieta su pirmąja pakopa arba gali įeiti į pirmąją pakopą), pirmoji, antroji ir trečioji pakopos atitinkamai atitinka EKS 5–8 lygius;

(22)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2241/2004/EB (5) žmonėms padedama geriau informuoti apie savo įgūdžius, kompetencijas ir kvalifikacijas;

(23)

Komisija rengia Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatorių (ESCO). Naudojamas savanoriškai jis galėtų padėti užtikrinti geresnį švietimo ir užimtumo tarpusavio ryšį. Duomenys, kuriuos, atsižvelgdamos į EKS, parengė valstybės narės, galėtų būti naudingi rengiant šį klasifikatorių;

(24)

informacija apie nacionalinių kvalifikacijų sandarų ar sistemų susiejimo su EKS procesą ir EKS lygį atitinkančias kvalifikacijas, turėtų būti lengvai prieinama visuomenei. Šio tikslo būtų lengviau siekti, jeigu būtų naudojamos bendros duomenų struktūros ir formatai. Be to, būtų lengviau suprasti ir naudoti paskelbtą informaciją apie kvalifikacijas;

(25)

įgyvendinant EKS, nacionalines kvalifikacijų sandaras ar sistemas ir įgūdžių, kompetencijų ir kvalifikacijų skaidrumo bei pripažinimo priemones, įskaitant kokybės užtikrinimo priemones, kreditų kaupimo ir perkėlimo priemones bei priemones, parengtas atsižvelgiant į Europos aukštojo mokslo erdvę įgūdžių, kompetencijų ir kvalifikacijų skaidrumo bei pripažinimo srityje, turėtų būti užtikrinamas suderinamumas, papildomumas ir sinergija nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis;

(26)

EKS turėtų būti plėtojama ją visapusiškai derinant su galiojančia Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strategine programa „ET 2020“ ir būsimomis Europos ET strateginėmis programomis;

(27)

ši rekomendacija nepakeičia ir neapibrėžia nacionalinių kvalifikacijų sandarų ar sistemų. EKS neapibūdinamos specifinės kvalifikacijos ar asmens kompetencijos, o konkrečios kvalifikacijos turėtų būti siejamos su atitinkamu EKS lygiu naudojantis atitinkamomis nacionalinėmis kvalifikacijų sistemomis;

(28)

šia rekomendacija EKS įtvirtinama kaip bendra aštuonių lygių susiejimo sandara, išreikšta mokymosi rezultatais, kuriais naudojamasi kaip skirtingų kvalifikacijų sandarų ar sistemų ir jų lygių atitikties nustatymo priemone;

(29)

atsižvelgiant į neprivalomą šios rekomendacijos pobūdį, ji atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus, nes remia ir papildo valstybių narių veiksmus palengvindama tolimesnį jų bendradarbiavimą, siekiant didinti žmonių kvalifikacijų skaidrumą, palyginamumą ir perkeliamumą. Ši rekomendacija turėtų būti įgyvendinama vadovaujantis nacionaline teise ir praktika;

1.

naudoti EKS, kad susietų savo nacionalines kvalifikacijų sandaras ar sistemas ir palygintų visas kvalifikacijų rūšis ir lygius Sąjungoje, kurie priklauso nacionalinėms kvalifikacijų sandaroms ar sistemoms, visų pirma susiejant savo kvalifikacijų lygius su II priede nurodytais EKS lygiais ir taikant III priede išdėstytus kriterijus;

2.

deramai atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, peržiūrėti ir prireikus atnaujinti nacionalinių kvalifikacijų sandarų ar sistemų lygių susiejimą su II priede nurodytais EKS lygiais, taikant III priede nurodytus kriterijus;

3.

užtikrinti, kad EKS lygį atitinkančios kvalifikacijos atitiktų IV priede išdėstytus bendruosius kokybės užtikrinimo principus, nepažeidžiant nacionalinių kokybės užtikrinimo principų, kurie taikomi nacionalinėms kvalifikacijoms;

4.

prireikus skatinti kreditų sistemų ir nacionalinių kvalifikacijų sandarų ar sistemų sąsajas, atsižvelgiant į V priede išdėstytus bendruosius kreditų sistemoms taikomus principus, nedarant poveikio nacionaliniams sprendimams i) pasinaudoti kreditų sistemomis ir ii) jas sieti su nacionalinėmis kvalifikacijų sandaromis ar sistemomis. Taikant tuos bendruosius principus nebus pereita prie automatinio kvalifikacijų pripažinimo;

5.

prireikus imtis priemonių, kad visuose naujai kompetentingų institucijų išduotuose kvalifikaciją patvirtinančiuose dokumentuose (pavyzdžiui, pažymėjimuose, diplomuose, pažymėjimų prieduose, diplomų prieduose) ir (arba) kvalifikacijų registruose būtų aiškiai nurodytas atitinkamas EKS lygis;

6.

viešai paskelbti susiejimo proceso rezultatus nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis ir, jei įmanoma, užtikrinti, kad informacija apie kvalifikacijas ir mokymosi rezultatus būtų prieinama ir skelbiama naudojant duomenų laukelius pagal VI priedą;

7.

skatinti socialinius partnerius, viešąsias įdarbinimo tarnybas, švietimo paslaugų teikėjus, kokybės užtikrinimo įstaigas ir valdžios institucijas naudoti EKS, kad būtų galima lengviau palyginti kvalifikacijas ir užtikrinti mokymosi rezultatų skaidrumą;

8.

užtikrinti EKS nacionalinių koordinavimo punktų įgyvendinamų užduočių tolesnį įgyvendinimą ir koordinavimą. Pagrindinės EKS nacionalinių koordinavimo punktų užduotys yra parama nacionalinėms institucijoms susiejant nacionalines kvalifikacijų sandaras ar sistemas su EKS ir EKS priartinimas prie asmenų ir organizacijų;

9.

remti nuoseklų tolesnį EKS įgyvendinimą valstybėse narėse, lyginant ir aptariant metodikas, naudojamas kvalifikacijų išlyginimui nacionalinėse kvalifikacijų sandarose ar sistemose, deramai atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes;

10.

deramai atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, remti mokymosi rezultatų aprašymo, naudojimo ir pritaikymo metodikų rengimą siekiant padidinti kvalifikacijų skaidrumą, supratimą ir palyginamumą;

11.

remti savanoriškų procedūrų, skirtų tarptautinių kvalifikacijų išlyginimui pasinaudojant nacionalinėmis kvalifikacijų sandaromis ar sistemomis, nustatymą ir valstybių narių tarpusavio keitimąsi informacija ir konsultacijas dėl tų procedūrų siekiant užtikrinti nuoseklumą;

12.

parengti informacijos teikimo apie EKS gaires, visų pirma, kaip nurodyti EKS lygį naujai išduotuose pažymėjimuose, diplomuose ir prieduose ir (arba) kvalifikacijų registruose, vadovaujantis nacionalinėmis sistemomis ir pažymėjimus bei diplomus reglamentuojančiomis taisyklėmis;

13.

išnagrinėti galimybes kurti ir taikyti kriterijus ir procedūras, pagal kuriuos, laikantis tarptautinių susitarimų, būtų galima trečiųjų šalių nacionalines ir regionines kvalifikacijų sandaras palyginti su EKS;

14.

sudaryti sąlygas tarpusavio mokymuisi bei valstybių narių keitimuisi geriausia patirtimi ir, jei tinka, valstybių narių prašymu palengvinti tarpusavio konsultavimąsi;

15.

užtikrinti, kad įgyvendinant šią rekomendaciją būtų pasiremta veiksmais, kurie yra finansuojami iš atitinkamų Sąjungos programų lėšų;

16.

užtikrinti veiksmingą EKS įgyvendinimo valdymą išlaikant ir visapusiškai remiant 2009 m. įsteigtą EKS patariamąją grupę, kurią sudaro valstybių narių ir kitų dalyvaujančių šalių, socialinių partnerių ir kitų suinteresuotųjų subjektų, jei taikytina, atstovai. EKS patariamoji grupė turėtų užtikrinti bendrą nuoseklumą ir skatinti skaidrumą bei pasitikėjimą nacionalinių kvalifikacijų sandarų ar sistemų susiejimo su EKS procesu;

17.

pateikti pažangos, padarytos po šios rekomendacijos priėmimo, ataskaitą, jei taikytina, atitinkamų švietimo, mokymo ir užimtumo politikos programų kontekste;

18.

bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir pasikonsultavus su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais įvertinti veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į šią rekomendaciją, ir ne vėliau kaip 2022 m. pateikti Tarybai ataskaitą apie įgytą patirtį ir poveikį ateičiai, įskaitant, jei reikia, galimą šios rekomendacijos peržiūrą ir patikslinimą.