25.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/131

(1)

Sprendimu Nr. 243/2012/ES (3) nustatytoje daugiametėje radijo spektro politikos programoje (toliau – RSPP) Europos Parlamentas ir Taryba išdėstė tokius tikslus: ne vėliau kaip 2015 m. skirti bent 1 200 MHz spektro belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms Sąjungoje teikti; remti tolesnę novatoriškų transliavimo paslaugų plėtrą užtikrinant pakankamai spektro tokių paslaugų teikimui palydovinio ir antžeminio ryšio priemonėmis, jeigu poreikis yra aiškiai pagrįstas; bei užtikrinti pakankamai spektro programų kūrimo ir specialiųjų renginių (toliau – PMSE) reikmėms;

(2)

2015 m. gegužės 6 d. komunikate „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ Komisija pabrėžė 694–790 MHz (toliau –700 MHz) dažnių juostos svarbą siekiant užtikrinti, kad plačiajuosčio ryšio paslaugos būtų teikiamos kaimo vietovėse, siekiant užtikrinti prieigą ir sujungiamumą, bei nurodė poreikį koordinuotai atlaisvinti tą dažnių juostą, kartu atsižvelgiant į specifinius transliavimo paslaugų paskirstymo poreikius. Skaitmeninės atskirties mažinimas aprėpties ir žinių srityje yra svarbus aspektas, kuriam turi būti teikiama pirmenybė, kartu užtikrinant, kad naudotojams pradėjus naudoti naujas technologijas neatsirastų naujų formų atskirties;

(3)

veiksmingas spektro valdymas yra viena iš sąlygų siekiant pramonės perėjimo prie 5G ryšio, kuris užtikrintų Sąjungai svarbiausią vaidmenį inovacijų srityje ir sukurtų palankią aplinką elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms plėtoti, taip padidinant skaitmeninės ekonomikos augimo potencialą. Sąjungos ekonomikai skaitmeninė visuomenė bus vis svarbesnė, todėl reikia užtikrinti visa aprėpiantį tinklą, kad būtų galima plėtoti su daiktų internetu ir e. prekyba susijusias paslaugas bei Europos debesijos paslaugas ir kad visoje Sąjungoje būtų galima visapusiškai pasinaudoti ketvirtosios pramonės revoliucijos („Pramonė 4.0“) teikiama nauda;

(4)

700 MHz dažnių juosta suteikia galimybę pasauliniu mastu užtikrinti suderintą ir koordinuotą belaidžio plačiajuosčio ryšio spektrą, kuris sudaro sąlygas pasiekti masto ekonomiją. Ji turėtų sudaryti sąlygas miesto ir kaimo arba atokiose vietovėse plėtoti naujas novatoriškas skaitmenines paslaugas, kaip antai e. sveikatos ir m. sveikatos, kurios būtų palaikomos mobiliaisiais telefonais, pacientų stebėjimo prietaisais ir kitais belaidžiais įrenginiais, taip pat pažangiaisiais elektros energijos tinklais;

(5)

2016 m. sausio 19 d. rezoliucijoje dėl kuriamo Bendrosios skaitmeninės rinkos akto Europos Parlamentas priminė valstybėms narėms jų įsipareigojimą pasiekti bent 30 Mb/s tikslinės spartos plačiajuosčio ryšio visuotinį diegimą ne vėliau kaip 2020 m., pabrėžė, kad radijo spektras yra belaidžio plačiajuosčio ryšio ir taip pat transliavimo vidaus rinkai būtinas išteklius ir yra ypač svarbus būsimam Sąjungos konkurencingumui, bei prašė pirmenybę teikti darniai ir konkurencijai palankiai spektro paskirstymo ir spektro veiksmingo valdymo sistemai;

(6)

spektras yra viešoji gėrybė. 470–790 MHz dažnių juostoje jis yra vertingas išteklius siekiant ekonomiškai efektyviai diegti belaidžio ryšio tinklus, kuriais užtikrinama visuotinė aprėptis patalpose ir lauke. Dabar tas spektras visoje Sąjungoje naudojamas skaitmeninei antžeminei televizijai ir belaidei garso PMSE. Todėl jis yra būtina prieigos prie kultūrinio turinio, informacijos bei idėjų ir jų skleidimo sąlyga. Jis kartu su naujomis paskirstymo formomis padeda plėtoti žiniasklaidos ir kūrybos, kultūros ir mokslinių tyrimų sektorius, kurie juo išsamiai remiasi, kad belaidžiu ryšiu būtų galima teikti turinį galutiniams naudotojams;

(7)

700 MHz dažnių juostos paskirstymo struktūra turėtų būti tokia, kad būtų palengvinama konkurencija, o paskirstymas turėtų būti vykdomas taip, kad nebūtų kenkiama esamai konkurencijai;

(8)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos Radijo ryšio reglamentu, priimtu 2015 m. Pasaulinėje radijo ryšio konferencijoje, 700 MHz dažnių juosta 1-ame regione, kuriam priklauso Sąjunga, bendra pirmine teise priskirta transliavimo ir judriojo ryšio tarnyboms (išskyrus judriąją oreivystės tarnybą). 470–694 MHz dažnių juosta (toliau – žemesnių nei 700 MHz dažnių juosta) tebėra išimtinai priskirta transliavimo tarnybai (pirmine teise) ir belaidei garso PMSE (antrine teise);

(9)

dėl sparčiai didėjančio belaidžio plačiajuosčio ryšio duomenų srauto ir vis augančios skaitmeninės ekonomikos ekonominės, pramoninės ir socialinės svarbos būtina didinti belaidžių tinklų pralaidumą. Spektras 700 MHz dažnių juostoje užtikrina tiek papildomą pralaidumą, tiek visuotinę aprėptį, ypač ekonominiu požiūriu sudėtingose kaimo, kalnuotose ir salų vietovėse, taip pat kitose atokiose vietovėse, iš anksto nustatytose atsižvelgiant į vietoves, kurios laikomos prioritetinėmis nacionalinės svarbos vietovėmis, įskaitant pagrindinius sausumos transporto maršrutus, ir būtų tinkamas naudoti patalpose ir įvairių rūšių ryšiui tarp įrenginių. Esant toms aplinkybėms, nuosekliomis ir koordinuotomis priemonėmis, skirtomis aukštos kokybės antžeminio belaidžio ryšio aprėpčiai visoje Sąjungoje užtikrinti, kurios grindžiamos geriausia nacionaline praktika, operatorių licencinių įsipareigojimų vykdymo atžvilgiu, turėtų būti siekiama RSPP tikslo – ne vėliau kaip 2020 m. užtikrinti, kad visi piliečiai visoje Sąjungoje tiek patalpose, tiek lauke galėtų naudotis kuo spartesniu plačiajuosčiu ne mažesnės kaip 30 Mb/s spartos ryšiu, ir turėtų būti siekiama įgyvendinti plataus užmojo gigabitinės visuomenės Sąjungoje viziją. Tokiomis priemonėmis bus skatinamos novatoriškos skaitmeninės paslaugos ir užtikrinama ilgalaikė socialinė bei ekonominė nauda;

(10)

5G ryšys turės didelį poveikį ne tik skaitmeniniam sektoriui, bet ir visai ekonomikai. Ypač atsižvelgiant į lėtą 4G ryšio ir atitinkamų paslaugų diegimą, sėkmingas 5G ryšio įdiegimas Sąjungoje bus itin svarbus siekiant užtikrinti ekonominį vystymąsi ir Sąjungos ekonomikos konkurencingumą bei našumą. Todėl Sąjunga turi atlikti svarbų vaidmenį užtikrindama pakankamai spektro sėkmingam 5G ryšio įdiegimui ir plėtojimui. Be to, išduodamos 700 MHz dažnių juostos naudojimo leidimus, valstybės narės turėtų atsižvelgti į galimybę užtikrinti, kad virtualiųjų judriojo ryšio tinklų operatoriai galėtų padidinti savo tinklų geografinę aprėptį. Valstybei narei paprašius Komisija, kai įmanoma, turėtų sudaryti palankias sąlygas kartu rengiamiems aukcionams ir taip prisidėti prie paneuropinių struktūrų;

(11)

bendrai naudoti spektrą bendroje dažnių juostoje, pirma, belaidžiam abikrypčiam plačiajuosčiam ryšiui didelėje teritorijoje (aukštynkryptei ir žemynkryptei linijoms) ir, antra, vienkrypčiam televizijos transliavimui arba belaidei garso PMSE, yra techniškai sudėtinga, kai jų aprėpties zonos iš dalies sutampa arba yra arti viena kitos. Tai reiškia, kad pakeitus 700 MHz dažnių juostos paskirtį, paskiriant ją naudoti abikrypčio antžeminio belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms, iš skaitmeninės antžeminės televizijos ir belaidės garso PMSE naudotojų būtų atimta dalis jų spektro išteklių. Todėl skaitmeninės antžeminės televizijos ir PMSE sektoriuose būtina užtikrinti galimybės naudotis pakankamu spektru ilgalaikį reglamentavimo nuspėjamumą, kad jie galėtų garantuoti tvarų savo paslaugų, ypač nemokamos televizijos, teikimą ir plėtrą, tuo pačiu metu užtikrinant tinkamą aplinką investicijoms, kad būtų įgyvendinti Sąjungos ir nacionalinės audiovizualinės politikos tikslai, kaip antai socialinė sanglauda, žiniasklaidos pliuralizmas ir kultūrų įvairovė. Gali būti, kad priemonių reikės Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, siekiant užtikrinti papildomų spektro išteklių belaidės garso PMSE naudojimui už 470–790 MHz dažnių juostos ribų;

(12)

savo ataskaitoje Komisijai aukšto lygio darbo grupės dėl būsimo UHF (470–790 MHz dažnių) juostos naudojimo pirmininkas Pascal Lamy rekomendavo ne vėliau kaip 2020 m. (+/– dveji metai) užtikrinti, kad 700 MHz dažnių juostą būtų galima naudoti belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui. Toks atlaisvinimas padėtų pasiekti tikslą – užtikrinti ilgalaikį reglamentavimo nuspėjamumą skaitmeninės antžeminės televizijos srityje, iki 2030 m. užtikrinant galimybę naudoti žemesnių nei 700 MHz dažnių juostą, nors tai turėtų būti peržiūrėta ne vėliau kaip 2025 m.;

(13)

Radijo spektro politikos grupė 2015 m. vasario 19 d. nuomonėje dėl ilgalaikės būsimo UHF (470–790 MHz dažnių) juostos naudojimo Europos Sąjungoje strategijos rekomendavo patvirtinti visoje Sąjungoje suderintą požiūrį, siekiant ne vėliau kaip iki 2020 m. pabaigos užtikrinti, kad 700 MHz dažnių juostą būtų galima efektyviai naudoti belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms teikti, pažymėdama, kad valstybės narės, remdamosi pagrįstomis priežastimis, turi teisę nuspręsti atidėti šios juostos naudojimą ne ilgiau kaip dvejiems metams. Be to, galimybė žemesnių nei 700 MHz dažnių juostą naudoti transliavimo paslaugų teikimui turėtų būti užtikrinta iki 2030 m.;

(14)

kai kuriose valstybėse narėse jau pradėtos arba užbaigtos nacionalinės leidimų naudoti 700 MHz dažnių juostą abikrypčio antžeminio belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms teikti išdavimo procedūros. Reikia suderinto požiūrio į 700 MHz dažnių juostos naudojimą ateityje, kuris taip pat užtikrintų reglamentavimo nuspėjamumą, įvairovės valstybėse narėse ir bendrosios skaitmeninės rinkos tikslų pusiausvyrą ir skatintų Europos lyderystę tarptautinio technologijų vystymo srityje. Tomis aplinkybėmis turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės laiku pakeistų 700 MHz dažnių juostos paskirtį, vadovaudamosi Sąjungos ir nacionaline teise;

(15)

valstybės narės, remdamosi tinkamai pagrįstomis priežastimis, turėtų galėti atidėti terminą, nuo kurio leidžiama naudoti 700 MHz dažnių juostą antžeminėse sistemose, kuriomis galima teikti plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugas, užtikrinimą ne ilgiau kaip dvejiems metams nei bendras 2020 m. Sąjungos terminas. Toks atidėjimas turėtų būti galimas tik dėl šių priežasčių: neišspręsti tarpvalstybinio koordinavimo klausimai, dėl ko kyla žalingųjų trukdžių, poreikis užtikrinti techninį didelio gyventojų skaičiaus perėjimą prie pažangių transliavimo standartų ir tokio užtikrinimo sudėtingumas, perėjimo finansinės sąnaudos, viršijančios tikėtinas įplaukas, gaunamas vykdant dažnių skyrimo procedūras, arba nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės. Valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad dėl to būtų sukeliama kuo mažiau žalingųjų trukdžių tokį poveikį patiriančiose valstybėse narėse. Jei valstybės narės nusprendžia atidėti terminą, nuo kurio leidžiama naudoti 700 MHz dažnių juostą, jos turėtų atitinkamai pranešti kitoms valstybėms narėms bei Komisijai ir įtraukti tinkamai pagrįstas priežastis tuo klausimu į savo nacionalinius veiksmų planus. Tokios valstybės narės ir visos dėl atidėjimo poveikį patiriančios valstybės narės turėtų bendradarbiauti siekdamos koordinuotai atlaisvinti 700 MHz dažnių juostą ir jos turėtų įtraukti informaciją apie tokį koordinavimą į savo nacionalinius veiksmų planus;

(16)

kaip leidžiama pagal tarptautinius susitarimus, 700 MHz dažnių juosta trečiosiose valstybėse ar nacionalinių teritorijų dalyse, kurių valstybių narių institucijos negali veiksmingai kontroliuoti, gali būti naudojama kitais tikslais, todėl kai kuriose valstybėse narėse 700 MHz dažnių juostos naudojimas antžeminio belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms galėtų būti ribojamas. Tai atimtų toms valstybėms narėms galimybę laikytis bendro Sąjungos lygmeniu nustatyto tvarkaraščio. Atitinkamos valstybės narės turėtų imtis visų būtinų veiksmų, kad kuo labiau sumažintų tokių apribojimų trukmę ir geografinę aprėptį, ir prireikus kreiptis Sąjungos pagalbos pagal Sprendimo Nr. 243/2012/ES 10 straipsnio 2 dalį. Be to, apie tokius apribojimus jos turėtų pranešti Komisijai pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 676/2002/EB (4) 6 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnį, o pagal Sprendimo Nr. 676/202/EB 5 straipsnį informacija turėtų būti skelbiama viešai;

(17)

šiuo sprendimu neturėtų būti daromas poveikis priemonėms, kurių, laikantis Sąjungos teisės, imtasi nacionaliniu lygmeniu ir kuriomis siekiama bendro intereso tikslų, susijusių su valstybių narių teise tvarkyti ir naudoti savo spektrą viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir gynybos tikslais;

(18)

700 MHz dažnių juostos naudojimui antžeminio belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms teikti kuo anksčiau turėtų būti pradėta taikyti lanksti leidimų išdavimo tvarka. Tai turėtų apimti galimybę spektro naudojimo teisių turėtojams perleisti ir išnuomoti savo turimas teises, taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB (5) 9, 9a ir 9b straipsnius, atsižvelgiant į Sprendimo Nr. 243/2012/ES 5 straipsnyje nustatytą pareigą skatinti veiksmingą konkurenciją neiškreipiant konkurencijos elektroninių ryšių paslaugų vidaus rinkoje. Valstybės narės, atlikdamos savo atitinkamus vertinimus suteikiant teisę naudoti spektrą turėtų atsižvelgti į leidimų galiojimo trukmę, operatorių verslo planą ir jo indėlį siekiant skaitmeninės darbotvarkės tikslų ir skatinant inovacines skaitmenines paslaugas bei siekiant ilgalaikės socialinės ir ekonominės naudos;

(19)

svarbu užtikrinti skaitmeninės antžeminės televizijos ilgalaikį reglamentavimo nuspėjamumą, susijusį su galimybe naudoti žemesnių nei 700 MHz dažnių juostą, atsižvelgiant į 2015 m. Pasaulinės radijo ryšio konferencijos rezultatus. Vadovaudamosi Direktyvos 2002/21/EB 9 ir 9a straipsniais, valstybės narės turėtų, kai įmanoma, laikytis lankstaus požiūrio ir turėtų galėti leisti žemesnių nei 700 MHz dažnių juostą naudoti alternatyviais tikslais, kaip antai antžeminio belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms teikti, atsižvelgiant į nacionalinius poreikius, susijusius su transliavimo paslaugų teikimu, be kita ko, novatoriškoms naudotojų poreikiais grindžiamoms iniciatyvoms įgyvendinti. Atsižvelgiant į nacionalinius poreikius, tokiu naudojimu alternatyviais tikslais transliavimo tarnybai ir toliau turėtų būti užtikrinama galimybė naudoti spektrą pirmine teise. Tuo tikslu valstybės narės turėtų skatinti transliuotojų, siuntėjų ir judriojo ryšio operatorių bendradarbiavimą, siekiant palengvinti garso bei vaizdo platformų ir interneto platformų konvergenciją ir bendrą spektro naudojimą. Kaip numatyta 2006 m. Regioninėje radijo ryšio konferencijoje pasiektame susitarime, leisdamos naudoti žemesnių nei 700 MHz dažnių juostą antžeminio belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms teikti, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad toks naudojimas nekeltų žalingųjų trukdžių skaitmeniniam antžeminiam transliavimui kaimyninėse valstybėse narėse;

(20)

valstybės narės turėtų priimti nuoseklius nacionalinius veiksmų planus, kuriais siekiama palengvinti 700 MHz dažnių juostos naudojimą antžeminio belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms teikti, kartu užtikrinant televizijos transliavimo paslaugų, kurios atlaisvina šią juostą, tęstinumą. Priėmusios tokius nacionalinius veiksmų planus, valstybės narės juos turėtų padaryti prieinamus Sąjungoje skaidriu būdu. Nacionaliniuose veiksmų planuose turėtų būti numatyti dažnių naudojimo plano pakeitimo veiksmai ir laikotarpiai, tinklo ir galutinių naudotojų įrangos techniniai pakeitimai, radijo ir ne radijo ryšio įrangos sambūvis, esama ir nauja leidimų išdavimo tvarka, mechanizmai, kuriais siekiama išvengti žalingųjų trukdžių spektro naudotojams gretimose juostose, ir informacija apie galimybę kompensuoti perėjimo sąnaudas, jei tokių sąnaudų būtų, kad būtų išvengta, inter alia, sąnaudų galutiniams naudotojams ar transliuotojams. Kai valstybės narės ketina išlaikyti skaitmeninę antžeminę televiziją, nacionaliniuose veiksmų planuose turėtų būti apsvarstyta galimybė palengvinti transliavimo įrangos modernizavimą pereinant prie efektyviau spektrą naudojančių technologijų, kaip antai pažangiųjų vaizdo formatų (pvz., HEVC) ar signalų perdavimo technologijų (pvz., DVB-T2);

(21)

galimo kompensavimo už perėjimo prie spektro naudojimo užbaigimą apimtis ir mechanizmas, ypač kalbant apie galutinius naudotojus, turėtų būti nagrinėjami laikantis atitinkamų nacionalinių nuostatų, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB (6) 14 straipsnyje, ir turėtų atitikti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius, siekiant, pavyzdžiui, palengvinti perėjimą prie efektyviau spektrą naudojančių technologijų. Valstybės narės prašymu Komisija turėtų galėti pateikti jai rekomendacijas, siekiant sudaryti palankias sąlygas perėjimui prie spektro naudojimo;

(22)

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie žemesnių nei 700 MHz dažnių juostos naudojimo pokyčius, siekiant užtikrinti veiksmingą spektro naudojimą, laikantis taikytinos Sąjungos teisės. Komisija turėtų atsižvelgti į socialinius, ekonominius, kultūrinius ir tarptautinius aspektus, kurie daro poveikį žemesnių nei 700 MHz dažnių juostos naudojimui, į tolesnį technologijų vystymą, vartotojų elgsenos pokyčius ir į sujungiamumo reikalavimus siekiant skatinti ekonomikos augimą ir inovacijas Sąjungoje;

(23)

kadangi šio sprendimo tikslo, t. y. užtikrinti koordinuotą požiūrį į 470–790 MHz dažnių juostos naudojimą Sąjungoje vadovaujantis bendrais tikslais, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,