PRIEDAS

BENDRASIS DOKUMENTAS

„SKALICKÝ RUBÍN“

PDO-SK-01899

Pateikimo data 2014 12 17

1.   Pavadinimas (-ai)

„Skalický rubín“

2.   Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

„Skalický rubín“

„Salický rubín“ yra raudonasis vynas, gaminamas tik iš visiškai ar dalinai fermentuotų šviežių „Frankovka modrá“, „Svätovavrinecké“ ir „Modrý Portugal“ veislių vynuogių. Šis vynas turi būti gaminamas tik iš tiksliai nustatytoje Vintoperko kalvos teritorijoje užaugintų vynuogių; vyno savybes lemia ypatinga kalvos dirvožemio sudėtis. Vynas pasižymi sodriu skoniu, dideliu tanino kiekiu ir spalva, dėl kurios ir įgijo savo istorinį pavadinimą.

Organoleptinės savybės

Skaidrumas– vynas turi būti skaidrus su šiek tiek putų, gali turėti pavienių filtravimo įrangos nuosėdų, smulkių tartrato kristalėlių ar pigmento pėdsakų.

Spalva– vynas turi būti labai ryškios rubino raudonumo spalvos; ankstesnių derliaus metų vyno spalva gali būti ne tokia ryški ir įgyti rusvų atspalvių.

Aromatas– tipinis, vaisių, visada subtilių tonų; išpilstymo į butelius metu skleidžia slyvas ir slyvų uogienę primenantį kvapą.

Skonis– grynas, sodrus ir harmoningas.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)	15
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	9,5
Mažiausias bendras rūgščių kiekis	3,5 mekv/l
Didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis (miliekvivalentais viename litre)	20
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	150

5.   Vyno gamybos metodai

a.   Pagrindiniai vynininkystės metodai

„Skalický rubín“

Specifinis vynininkystės metodas. Bendrosios nuostatos:

100 % šio vyno gamybai naudojamų vynuogių privalo būti užaugintos nustatytoje geografinėje vietovėje, aprašytoje Bendrojo dokumento 5 skirsnyje. Tam, kad būtų galima kontroliuoti naudojamas žaliavas ir techninį perdirbimą, gamybos procesas turi vykti nustatytoje vietovėje. Vynas gali būti išpilstomas į butelius už nustatytos vietovės ribų, tačiau tik tokiu atveju, jei vynas jau pagamintas ir išvežus iš atitinkamoje vietovėje esančios gamyklos negali būti toliau perdirbamas.

Vyno gamybos būdas:

Vynas yra leidžiamų naudoti veislių vynuogių mišinys, galimi du gamybos būdai:

a)	Vynas gaminamas maišant atitinkamų leidžiamų naudoti rūšių vynus, kurie yra pagaminti atskirai ir po techninio perdirbimo atitinkamomis dalimis sumaišomi.

b)	Vynas gaminamas fermentuojant šviežias atitinkamų leidžiamų naudoti veislių vynuoges.

Tam, kad būtų galima gaminti vyną, cukraus kiekis vynuogėse derliaus nuėmimo metu turi būti mažiausiai 16 °NM. Vynuogės ar vynuogių misa gali būti pasaldinta cukrumi iki 24 °NM, tačiau tai turi būti leidžiama pagal specialias taisykles (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1308/2013).

b.   Didžiausias derlius

„Skalický rubín“

18 000 kg vynuogių iš vieno hektaro

Tradicinė nuoroda Akostné víno (rūšinis vynas)

17 500 kg vynuogių iš vieno hektaro

Tradicinė nuoroda Akostné víno s prívlastkom (rūšinis vynas su būdingais požymiais)

12 000 kg vynuogių iš vieno hektaro

6.   Nustatyta geografinė vietovė

Geografinę „Skalický rubín“ gamybos vietovę žymi Skalicos miesto kadastrinės teritorijos ribos ir Mokry Hajaus, Popudinske Močidlianų, Prietržkos, Radošovcės ir Vradištės kaimų kadastrinių teritorijų ribos. Geografinę vietovę sudaro maždaug 50 km2.

7.   Pagrindinės vyninių vynuogių veislės

„Svätovavrinecké“

„Frankovka modrá“

„Modrý Portugal“

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

„Skalický rubín“

Vietovė yra Baltųjų Karpatų papėdėje, kur Žemės pluta geologiniu požiūriu deformuota Moravos upės baseino. Dirvožemis – daugiausia juodžemis, maišytas su smėliu ir moliu, o podirvis akmeningas ir suteikiantis drėgmės. Vietovei būdingi gausūs krituliai pavasarį, audros vasaros mėnesiais ir sausi rudenys. Pastaraisiais metais vidutinis metinis kritulių kiekis būna 565 mm. Vidutinis metinis saulėtumas (1 857 h/metus) pakankamas juodosioms vynuogėms sunokti.

Vietovės gyventojai naudojasi šiomis sąlygomis auginti vynmedžius nuo IX a., kaip patvirtino Kopečnicoje aptikti archeologiniai radiniai – vynmedžių auginimo įrankiai.

Ilgi, saulėti rudenys, dėl kurių įmanomas vėlyvas derliaus nuėmimas (iki spalio mėnesio pabaigos), lemia greitą juodųjų vynuogių veislių sunokimą, tada jos perdirbamos netoli vynuogynų esančiuose rūsiuose: taip sumažinamas laikotarpis tarp derliaus nuėmimo ir vynuogių perdirbimo ir tampa įmanomas itin subtilus jų perdirbimas į misą. Fermentacija vyksta vynuogių odelėse, tada vidutinį fermentacijos laiką lemia klimato sąlygos rūsiuose, arba naudojami kontroliuojamos fermentacijos būdai. Tolesnis pienarūgštis rūgimas sumažina rūgšties kiekį ir 12–18 mėnesių brandinti vynai įgauna subtilų vaisių aromatą ir aksominį skonį.

Gero derliaus metais vynuogėse gausu cukraus, todėl galima gaminti vynus su požymiu výber z hrozna, kurie paprastai pasižymi ryškia aromatų puokšte. Neleidžiama vyno keisti brandinant jį statinėje ar pridedant medienos drožlių, taip pat neleidžiama gaminti ľadové vino (ledo vyno) ar lamové víno (šiaudų vyno).

NET ir sausą rudenį sunkus molingas vynuogynų podirvis užtikrina vynmedžiams pakankamą drėgmę, kad vynuogės nenunyktų. Šioje vietovėje vynmedžiai auginami tinkamiausiose plotuose, geriausiose vietose, mažuose skirtingų dirvožemio savybių, nuolydžių ir nuolydžių krypčių vynuogynuose, kurie po maišymo galiausiai suteikia gautam produktui stabilumo. Vynai laikomi originaliuose rūsiuose natūraliomis sąlygomis.

Rūsiai yra šlaituose įrengtos požeminės kameros, jos pasiekiamos per vyno spaudimo patalpą. Daugiausia jų – skliautiniai, įrengti 1,5–5 m. po žeme, priklausomai nuo šlaito nuolydžio. Taip užtikrinama, kad temperatūra išliktų stabili (8–15 °C) ir išlaikomas tinkamas ir pastovus drėgmės lygis. Geografinėje vietovėje yra apie 2 000 tokių rūsių. Kai kuriems iš jų daugiau nei 300 m., bet dauguma įrengti XX amžiuje. Rūsių plotas – nuo 15 m2 iki kelių šimtų kvadratinių metrų.

Geografinė padėtis, pasienyje turimi žemės plotai ir materialinė bei socialinė vynuogynų ir rūsių savininkų padėtis buvo firminio vyno (značkové víno) „Skalický rubín“ gamybos plėtros XX a. trečiajame dešimtmetyje pagrindas.

Sunokusiose vynuogėse cukraus kiekis yra vidutiniškai 19 °NM, tada jų rūgšties kiekis didesnis kaip 6 g/l ir iš jų galima gaminti kokybišką vyną.

Tradicinį pavadinimo aspektą patvirtina šie faktai:

Firminis vynas „Skalický rubín“ pradėtas gaminti 1924 m., kaip patvirtina jo reklama 1965 m. leidinyje „Slovácko VII“, kur apie šį vyną rašoma skiltyje apie vynmedžių auginimą Skalicoje.

Pavadinimas „Skalický rubín“ yra įtrauktas į Ženevoje įsikūrusios Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) saugomų kilmės vietos nuorodų registrą nuo 1967 m. lapkričio 22 d.; nuo 1974 m. buvo įtrauktas į Federalinio išradimų biuro registrą ir po buvusios Čekoslovakijos skilimo perkeltas į Slovakijos Pramoninės nuosavybės biuro registrą.

Nuoroda taip pat saugoma pagal dvišalius susitarimus: Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos ir Austrijos Respublikos sutartį dėl kilmės nuorodų, kilmės vietos nuorodų ir kitų žemės ūkio produktų ir pramonės gaminių kilmę žyminčių nuorodų apsaugos (1981 m.); Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos ir Portugalijos Respublikos Vyriausybių susitarimą dėl kilmės nuorodų, kilmės pavadinimų ir kitų geografinių ir panašių nuorodų apsaugos (1987 m.).

Nuorodos formuluotė taip pat buvo įtraukta į keletą užregistruotų prekių ženklų (pagal tada galiojusius nacionalinės teisės aktus).

Tradicinį pavadinimo aspektą taip pat patvirtina istorinė 1974 m. etiketė.

Visos išvardytos teisės buvo įgytos dėl nustatytoje geografinėje vietovėje pagaminto vyno ir jo pavadinimo.

„Skalický rubín“ yra sudėtinis pavadinimas, sudarytas iš geografinio pavadinimo Skalický ir žodžio rubín (rubinas), pagal vyno spalvą. Geografinis pavadinimas yra kilęs iš Skalicos miesto pavadinimo, taip pat iš Skalicos vynuogininkystės rajono (Skalický vinohradnícky rajón), kuris yra Mažųjų Karpatų vynuogininkystės srities (Malokarpatská vinohradnícká oblast) dalis, pavadinimo. Vynuogininkystės sričių skirstymas į rajonus turi istorinį pagrindą ir yra įtvirtintas atitinkamuose nacionalinės teisės aktuose.

Vynas gaminamas iš vynuogių, kurių cukraus kiekis yra mažiausiai 16 °NM. Cukraus kiekis gali būti reguliuojamas pagal galiojančius teisės aktus. Ant šakų leidžiama auginti tiek pumpurų, kad vynuogių derlius neviršytų 18 t/ha. Dauguma gaminamų vynų (beveik 100 %) yra sausi vynai, kurių likutinis cukraus kiekis – iki 2 g/l. Kadangi į vynus gali būti pridėta cukraus, alkoholio koncentracija gali siekti iki 15 % tūrio.

Priemolis ir su priemoliu maišytas molingas dirvožemis vynams suteikia daugiau mineralų; taigi vidutinis becukrio ekstrakto kiekis siekia 19,0 g/l.

9.   Kitos sąlygos

„Skalický rubín“

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos tipas:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas:

Vynuogininkystės ir vyno gamybos aktas Nr. 313/2009 su pakeitimais.

Saugoma kilmės vietos nuoroda, minima šioje specifikacijoje, gali būti nurodoma tik šiais dviem būdais:

„Skalický rubín“

„SKALICKÝ RUBÍN“

Specifikacijoje nenustatomas konkretus šrifto dydis ar tipas.

Nuoroda į produkto specifikaciją

http://www.upv.sk/swift_data/source/pdf/specifikacie_op_oz/Skalicky%20rubin.pdf