13.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 428/10

1.

Pagal Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį vienas iš Sąjungos tikslų yra skatinti savo tautų gerovę ir siekti Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu. Sąjunga kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialinį teisingumą ir apsaugą, moterų ir vyrų lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą.

2.

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnį Sąjunga, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, privalo atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su aukšto užimtumo lygio skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, taip pat aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga.

3.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 151 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga ir valstybės narės, atsižvelgdamos į pagrindines socialines teises, nustatytas 1961 m. spalio 18 d. Turine pasirašytoje Europos socialinėje chartijoje ir 1989 m. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijoje, mano, jog tikslinga didinti užimtumą, skatinti kurti geresnes gyvenimo bei darbo sąlygas, kad palaikant jų gerėjimą būtų galima siekti jų suderinimo, deramos socialinės apsaugos, administracijos ir darbuotojų dialogo, žmogiškųjų išteklių plėtotės siekiant nuolatinio didelio užimtumo ir kovojant su socialine atskirtimi.

4.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 152 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga, atsižvelgdama į nacionalinių sistemų įvairovę, pripažįsta ir remia socialinių partnerių vaidmenį savo lygiu. Ji turi sudaryti palankias sąlygas jų tarpusavio dialogui ir gerbti jų savarankiškumą.

5.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, paskelbta 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime Nicoje, garantuojami ir skatinami įvairūs pagrindiniai principai, kurie yra labai svarbūs įgyvendinant Europos socialinį modelį. Šios Chartijos nuostatos skirtos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams, tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą, bei valstybėms narėms tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę.

6.

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatyta Sąjungos kompetencija įvairiose srityse, be kita ko, laisvo darbuotojų judėjimo (45–48 straipsniai), įsisteigimo laisvės (49–55 straipsniai), socialinės politikos (151–161 straipsniai), administracijos ir darbuotojų dialogo skatinimo (154 straipsnis), įskaitant susitarimus, sudarytus ir įgyvendinamus Sąjungos lygmeniu (155 straipsnis), vienodo vyrų ir moterų užmokesčio už vienodą darbą (157 straipsnis), pagalbos plėtojant kokybišką švietimą ir profesinį mokymą (165 ir 166 straipsniai), Sąjungos veiklos, kuria papildoma valstybių narių politika, ir bendradarbiavimo sveikatos srityje skatinimo (168 straipsnis), ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos (174–178 straipsniai), bendrų ekonominės politikos gairių rengimo ir jų įgyvendinimo priežiūros (121 straipsnis), užimtumo gairių rengimo ir įgyvendinimo tikrinimo (148 straipsnis) ir, platesniu mastu, teisės aktų derinimo (114–117 straipsniai).

7.

Europos Parlamentas paragino sukurti tvirtą Europos socialinių teisių ramstį, kuris sustiprintų socialines teises, darytų teigiamą poveikį žmonių gyvenimui trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu ir padėtų kurti XXI amžiaus Europą (1). 27 valstybių narių vadovai pabrėžė, kad ekonominio ir socialinio nestabilumo šalinimas yra prioritetas ir paragino sukurti perspektyvią ekonominę ateitį visiems, apsaugoti mūsų gyvenimo būdą ir suteikti geresnių galimybių jaunimui (2). Romos darbotvarkėje 27 valstybių narių vadovai, Europos Vadovų Taryba, Europos Parlamentas ir Europos Komisija įsipareigojo kurti socialinę Europą. Šis įsipareigojimas grindžiamas tvaraus ekonomikos augimo ir ekonominės bei socialinės pažangos skatinimo, taip pat sanglaudos ir konvergencijos principais, kartu išlaikant vidaus rinkos vientisumą; Sąjunga, kuri atsižvelgia į nacionalinių sistemų įvairovę ir svarbų socialinių partnerių vaidmenį; Sąjunga, kuri propaguoja moterų ir vyrų lygybę, taip pat visų teises ir vienodas galimybes; Sąjunga, kuri kovoja su nedarbu, diskriminacija, socialine atskirtimi ir skurdu; Sąjunga, kurioje jauni žmonės įgyja geriausią išsilavinimą bei gauna geriausią mokymą ir gali studijuoti ir rasti darbą visame žemyne; Sąjunga, kuri saugo mūsų kultūros paveldą ir skatina kultūrų įvairovę (3). Socialiniai partneriai įsipareigojo toliau padėti kurti darbuotojams ir įmonėms naudingą Europą (4).

8.

Pastaraisiais dešimtmečiais kuriant Europos bendrąją rinką taip pat buvo kuriama tvirta socialinė acquis, kuria užtikrinta pažanga judėjimo laisvės, gyvenimo ir darbo sąlygų, lyčių lygybės, darbuotojų saugos ir sveikatos, socialinės apsaugos bei švietimo ir mokymo srityse. Įvedus eurą Sąjunga įgijo stabilią bendrą valiutą, kuria naudojasi daugiau kaip 340 milijonų piliečių devyniolikoje valstybių narių ir kuri palengvina jų kasdienybę ir saugo nuo finansinio nestabilumo. Be to, Sąjungai labai išsiplėtus, sudaroma dar daugiau ekonominių galimybių ir visame žemyne skatinama socialinė pažanga.

9.

Darbo rinkos ir visuomenės greitai kinta, o globalizacija, skaitmeninė revoliucija, kintantys darbo modeliai ir visuomeniniai bei demografiniai pokyčiai sukuria ir naujų galimybių, ir naujų problemų. Įvairių valstybių narių patiriamos problemos dažnai yra panašios, kaip antai didelė nelygybė, ilgalaikis ir jaunimo nedarbas ar kartų solidarumas, tačiau jų mastas skiriasi.

10.

Europa įrodė savo pasiryžimą įveikti finansų ir ekonomikos krizę – ėmusis ryžtingų veiksmų, Sąjungos ekonomika tapo stabilesnė, užimtumo rodikliai kaip niekad aukšti, o nedarbo mastas nuolat mažėja. Tačiau krizės socialinės pasekmės – nuo ilgalaikio ir jaunimo nedarbo iki skurdo grėsmės – yra didelio masto ir jų šalinimas išlieka vienas svarbiausių prioritetų.

11.

Viena svarbiausių Europos užimtumo ir socialinių problemų priežasčių – palyginti lėtas ekonomikos augimas, o taip yra dėl neišnaudotų galimybių dalyvauti profesiniame gyvenime ir neišnaudoto produktyvumo. Ekonominė ir socialinė pažanga glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl Europos socialinių teisių ramstis turėtų būti tik dalis platesnių pastangų sukurti labiau integracinį ir tvaresnį ekonomikos augimo modelį gerinant Europos konkurencingumą ir sudarant joje geresnes sąlygas investicijoms, darbo vietų kūrimui ir socialinės sanglaudos skatinimui.

12.

Europos socialinių teisių ramsčiu nustatomos gairės, padėsiančios veiksmingai siekti užimtumo ir socialinių rezultatų sprendžiant dabartines ir ateityje kilsiančias problemas – tiesioginis jų tikslas yra patenkinti pagrindinius žmonių poreikius ir siekti užtikrinti geresnį socialinių teisių įtvirtinimą ir įgyvendinimą.

13.

Skirti daugiau dėmesio pažangai užimtumo ir socialinėje srityje itin svarbu siekiant padidinti ekonominės ir pinigų sąjungos atsparumą ir ją sustiprinti. Todėl Europos socialinių teisių ramstis visų pirma buvo kuriamas euro zonai, tačiau jis skirtas visoms valstybėms narėms.

14.

Europos socialinių teisių ramstyje išdėstyti principai ir teisės yra gyvybiškai svarbūs sąžiningoms ir sklandžiai veikiančioms darbo rinkoms ir socialinės gerovės sistemoms XXI amžiaus Europoje. Jame pakartotinai išdėstomos kai kurios Sąjungos acquis jau įtvirtintos teisės. Nustatomi tam tikri nauji principai, padėsiantys spręsti problemas, kylančias dėl visuomeninių, technologinių ir ekonominių pokyčių. Kad principai ir teisės būtų teisiškai vykdytini, pirma reikia, kad atitinkamu lygmeniu būtų priimtos specialios priemonės arba teisės aktai.

15.

Europos socialinių teisių ramstyje įtvirtinti principai taikytini Sąjungos piliečiams ir trečiųjų šalių piliečiams, teisėtai gyvenantiems ES. Kai nustatant principą minimi darbuotojai, šį sąvoka apima visus dirbančius asmenis, nesvarbu, koks jų užimtumo statusas, forma ir trukmė.

16.

Europos socialinių teisių ramstis netrukdo valstybėms narėms ar jų socialiniams partneriams nustatyti aukštesnių socialinių standartų. Visų pirma, jokia Europos socialinių teisių ramsčio nuostata negali būti aiškinama kaip ribojanti ar kitaip varžanti teises ir principus, atitinkamose taikymo srityse pripažįstamus pagal Sąjungos teisę, tarptautinę teisę arba tarptautinius susitarimus, kurių šalys yra Sąjunga arba visos valstybės narės, įskaitant 1961 m. spalio 18 d. Turine pasirašytą Europos socialinę chartiją ir susijusias Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas ir rekomendacijas.

17.

Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas yra bendras politinis įsipareigojimas ir atsakomybė. Europos socialinių teisių ramstis turėtų būti įgyvendinamas ir Sąjungos, ir valstybių narių lygmenimis, neviršijant jų atitinkamų kompetencijų, tinkamai atsižvelgiant į skirtingas socialines ir ekonomines aplinkas ir nacionalinių sistemų įvairovę, įskaitant socialinių partnerių vaidmenį, ir laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų.

18.

Kalbant apie Sąjungą, Europos socialinių teisių ramstyje nėra išplečiami Sutartimis suteikti Sąjungos įgaliojimai ir pavestos užduotys. Jis turėtų būti įgyvendinamas neviršijant šių įgaliojimų.

19.

Europos socialinių teisių ramstyje atsižvelgiama į Europos tautų kultūrų ir tradicijų įvairovę, taip pat į valstybių narių nacionalinį savitumą ir jų nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų sandarą. Visų pirma, Europos socialinių teisių ramsčio priėmimas neturi įtakos valstybių narių teisei nustatyti savo socialinio draudimo sistemų pagrindinius principus ir valdyti savo viešuosius finansus ir neturi didesniu mastu paveikti jų finansinės pusiausvyros.

20.

Socialinis dialogas yra vienas svarbiausių būdų stiprinti socialines teises ir skatinti tvarų ir integracinį ekonomikos augimą. Laikantis socialinių partnerių autonomiškumo derantis dėl susitarimų ir juos sudarant principo ir atsižvelgiant į jų teisę į kolektyvines derybas ir kolektyvinius veiksmus, visų lygmenų socialiniams partneriams teks labai svarbus vaidmuo įgyvendinant ir taikant Europos socialinių teisių ramstį.

a)

Vienodas požiūris į moteris ir vyrus ir jų lygios galimybės turi būti užtikrinami ir skatinami visose srityse, įskaitant dalyvavimą darbo rinkoje, įdarbinimo sąlygas ir karjeros raidą.

b)

Moterys ir vyrai turi teisę į vienodą užmokestį už vienodos vertės darbą.

a)

Kiekvienas turi teisę laiku gauti konkrečiai jam pritaikytą pagalbą siekiant pagerinti perspektyvas įsidarbinti ar pradėti dirbti savarankiškai. Tai, be kita ko, teisė į paramą ieškant darbo, mokantis ir persikvalifikuojant. Kiekvienas, keisdamas profesinę veiklą, turi teisę į savo socialinės apsaugos ir mokymų teisių perkėlimą.

b)

Jaunimas turi teisę į tolesnį mokymąsi, pameistrystę, mokomąją praktiką arba tinkamo lygio darbo pasiūlymą per 4 mėnesius nuo tapimo bedarbiu arba mokymosi pabaigos.

c)

Bedarbiai turi teisę gauti individualiai pritaikytą, tęstinę ir nuoseklią paramą. Ilgalaikiai bedarbiai turi teisę į išsamų konkrečios jų padėties įvertinimą vėliausiai po 18 mėnesių nedarbo.

a)

Darbuotojai, nesvarbu, kokia jų darbo santykių rūšis ir trukmė, turi teisę į sąžiningą ir vienodą požiūrį, kiek tai susiję su darbo sąlygomis, galimybe naudotis socialine apsauga ir galimybe mokytis. Skatinama pereiti prie neterminuotų įdarbinimo formų.

b)

Atsižvelgiant į teisės aktus ir kolektyvines sutartis darbdaviams užtikrinamas reikiamas lankstumas, leidžiantis greitai prisitaikyti prie pasikeitusių ekonominių aplinkybių.

c)

Skatinamos naujoviškos darbo formos, kuriomis užtikrinamos geros darbo sąlygos. Palaikomas verslumas ir savarankiškas darbas. Sudaromos geresnės profesinio judumo galimybės.

d)

Užkertamas kelias tokiems darbo santykiams, kuriuose sudaromos mažų garantijų darbo sąlygos, be kita ko, nustatant draudimą piktnaudžiauti netipinėmis sutartimis. Bandomasis laikotarpis neturėtų būti ilgesnis nei pagrįsta.

a)

Darbuotojai turi teisę į teisingą darbo užmokestį, kuris jiems užtikrintų deramą gyvenimo lygį.

b)

Užtikrinamas deramas minimalusis darbo užmokestis, leidžiantis patenkinti darbuotojo ir jo šeimos poreikius atsižvelgiant į nacionalines ekonomines ir socialines sąlygas ir išsaugant galimybes įsidarbinti ir paskatas ieškoti darbo. Užkertamas kelias dirbančiųjų skurdui.

c)

Darbo užmokestis visuomet nustatomas skaidriai ir nuspėjamai, paisant nacionalinės praktikos ir socialinių partnerių autonomiškumo.

a)

Įdarbinimo pradžioje darbuotojai turi teisę būti raštu informuoti apie su darbo santykiais susijusias jų teises ir pareigas, be kita ko, apie bandomąjį laikotarpį.

b)

Prieš atleidžiami darbuotojai turi teisę būti informuoti apie atleidimo priežastis ir teisę į pakankamo ilgio įspėjimo laikotarpį. Jie turi teisę pasinaudoti veiksminga ir nešališka ginčų sprendimo sistema, o nepagrįsto atleidimo atveju – teisę į teisminę gynybą, įskaitant tinkamą kompensaciją.

a)

Ekonominės, užimtumo ir socialinės politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais, atsižvelgiant į nacionalinę praktiką, konsultuojamasi su socialiniais partneriais. Laikantis socialinių partnerių autonomiškumo principo ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų jie skatinami jiems svarbiais klausimais derėtis ir sudaryti kolektyvines sutartis. Prireikus socialinių partnerių sudaryti tarpusavio susitarimai įgyvendinami Sąjungos ir jos valstybių narių lygmeniu.

b)

Darbuotojai arba jų atstovai turi teisę į tai, kad jiems svarbiais klausimais, visų pirma dėl įmonių perkėlimo, restruktūrizavimo ir susijungimo, taip pat dėl kolektyvinio atleidimo iš darbo, jie būtų apie tai laiku informuojami ir su jais būtų laiku konsultuojamasi.

c)

Skatinama padėti didinti socialinių partnerių gebėjimus skatinti socialinį dialogą.

a)

Darbuotojai turi teisę į aukšto lygio sveikatos apsaugą ir saugą darbe.

b)

Darbuotojai turi teisę į jų profesinėms reikmėms pritaikytą darbo aplinką, leidžiančią jiems ilgiau dalyvauti darbo rinkoje.

c)

Darbuotojai turi teisę į asmens duomenų apsaugą darbo santykių srityje.

a)

Vaikai turi teisę į kokybišką ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą už prieinamą kainą.

b)

Vaikai turi teisę į apsaugą nuo skurdo. Vaikai iš socialiai remtinos aplinkos turi teisę į specialias lygių galimybių skatinimo priemones.

a)

Išėję į pensiją darbuotojai ir savarankiškai dirbę asmenys turi teisę gauti pensiją, proporcingą jų įmokoms ir užtikrinančią tinkamas pajamas. Moterims ir vyrams sudaromos vienodos galimybės įgyti teises į pensiją.

b)

Kiekvienas senatvėje turi teisę į išteklius, užtikrinančius orų gyvenimą.

a)

Asmenims, kuriems to reikia, suteikiamas kokybiškas socialinis būstas arba teikiama parama aprūpinant būstu.

b)

Pažeidžiami asmenys turi teisę į tinkamą pagalbą ir apsaugą nuo priverstinio iškeldinimo.

c)

Skatinant benamių socialinę įtrauktį jiems suteikiama tinkama pastogė ir paslaugos.