15.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 191/1

(1)

1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje (3), kurios viena iš susitariančiųjų šalių yra Sąjunga, numatyti išteklių išsaugojimo įpareigojimai, įskaitant įpareigojimą išlaikyti arba atkurti tokius žvejojamų žuvų rūšių populiacijų dydžius, kurie padėtų užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY);

(2)

2002 m. Johanesburge įvykusiame pasauliniame susitikime darnaus vystymosi klausimais Sąjunga ir jos valstybės narės įsipareigojo kovoti su nuolatiniu daugelio žuvų rūšių išteklių mažėjimu. Todėl būtina pakoreguoti Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių naudojimo lygius, siekiant užtikrinti, kad tie ištekliai būtų naudojami taip, kad jie galėtų atsikurti ir išlikti gausesni, nei būtina MSY užtikrinti;

(3)

bendra žuvininkystės politika (BŽP) turi padėti saugoti jūrų aplinką, tvariai valdyti visų komerciniais tikslais naudojamų rūšių išteklius ir visų pirma iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje (4);

(4)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 (5) nustatytos BŽP taisyklės, atitinkančios Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus. BŽP siekiama, inter alia, užtikrinti žvejybos ir akvakultūros ilgalaikį tvarumą, valdyti žvejybą taikant atsargumo principą ir įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą;

(5)

Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (STECF) mokslinėje rekomendacijoje nurodoma, kad kai kurie menkių, šprotų ir silkių ištekliai naudojami intensyviau, nei turėtų būti siekiant užtikrinti MSY;

(6)

nuo Tarybos reglamento (EB) Nr. 1098/2007 (6) įsigaliojimo 2007 m. taikomas menkių išteklių valdymo planas, tačiau silkių ir šprotų ištekliams panašūs planai kol kas netaikomi. Kadangi tarp menkių ir pelaginių žuvų išteklių yra stipri biologinė sąveika, menkių išteklių dydis gali turėti įtakos silkių ir šprotų išteklių dydžiui ir atvirkščiai. Be to, valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai pasisakė už pagrindinių Baltijos jūros išteklių valdymo planų parengimą ir įgyvendinimą;

(7)

šiuo reglamentu nustatomas daugiametis planas (toliau – planas), remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsniais, turėtų būtų pagrįstas mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis ir jame turėtų būti nurodyti tikslai, kiekybiniai tikslai ir tikslūs jų įgyvendinimo tvarkaraščiai, išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai ir apsaugos priemonės;

(8)

atsižvelgiant į menkių, silkių ir šprotų rūšių sąveikos dinamiką ir kartu turint omenyje tų rūšių žvejybos priegaudą, kurią sudaro Baltijos jūroje gyvenančios jūrinės plekšnės, paprastosios upinės plekšnės, paprastieji otai ir švelnieji rombai, derėtų sukurti įvairioms rūšims taikomą žvejybos planą;

(9)

šio plano tikslas turėtų būti padėti pasiekti BŽP tikslus ir visų pirma užtikrinti ir išlaikyti atitinkamų išteklių MSY;

(10)

be to, kadangi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, įskaitant visą laimikį tų rūšių, kurioms taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, planas taip pat turėtų padėti įgyvendinti įpareigojimą iškrauti į krantą visą menkių, silkių, šprotų ir jūrinių plekšnių laimikį;

(11)

laikantis ekosisteminio metodo ir be to, kad taikomas Direktyvoje 2008/56/EB pateiktas su žvejyba susijęs deskriptorius, žvejybos valdymui svarbūs 1, 4 ir 6 deskriptoriai;

(12)

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad žvejybos galimybės būtų nustatomos atsižvelgiant į daugiamečiuose planuose nustatytus kiekybinius tikslus;

(13)

derėtų nustatyti tikslinį mirtingumą dėl žvejybos (F), kuris atitinka MSY pasiekimo ir išlaikymo tikslą, kaip reikšmių intervalus, atitinkančius didžiausią galimo tausios žvejybos laimikio siekį (FMSY). Tie mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti intervalai reikalingi tam, kad būtų lanksčių galimybių atsižvelgti į mokslinių rekomendacijų pasikeitimus, būtų prisidedama prie įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo ir atsižvelgiama į mišriosios žvejybos ypatumus. FMSY intervalus apskaičiuoja ICES, remdamasi keletu principų. Intervalai apskaičiuojami taip, kad būtų užtikrinta, jog laimikis ilguoju laikotarpiu nesumažėtų daugiau kaip 5 %, palyginti su MSY. Viršutinė intervalo ribinė reikšmė nustatoma tokia, kad tikimybė, jog išteklių dydis pasidarys mažesnis už ribinį tam tikrų išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos tašką (Blim), būtų ne didesnė kaip 5 %. Ta viršutinė ribinė reikšmė taip pat atitinka vadinamąją ICES rekomendacijų taisyklę, pagal kurią tokiais atvejais, kai išteklių neršiančių žuvų biomasė mažesnė už minimalų išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos tašką (MSY Btrigger), F turi būti sumažinamas iki tokios reikšmės, kuri neviršija viršutinės ribinės reikšmės, lygios FMSY vertei, padaugintai iš išteklių neršiančių žuvų biomasės BLSK metais ir padalintai iš MSY Btrigger. Tuos principus ir rekomendacijų taisyklę ICES taiko teikdama mokslines rekomendacijas dėl mirtingumo dėl žvejybos ir laimikio galimybių;

(14)

siekiant nustatyti žvejybos galimybes, turėtų būti nustatyta viršutinė įprastomis aplinkybėmis taikomo FMSY intervalo riba ir, jeigu laikoma, kad atitinkami ištekliai yra geros būklės (viršija MSY Btrigger), viršutinė ribinė reikšmė tam tikrais atvejais. Turėtų būti įmanoma nustatyti viršutinę ribinę reikšmę siekiančias žvejybos galimybes tik tuo atveju, jeigu pagal mokslines rekomendacijas ar duomenis tai būtina norint pasiekti šiame reglamente nustatytus tikslus vykdant mišrią žvejybą, arba jeigu tai būtina, siekiant išvengti žalos ištekliams, kylančios dėl rūšies viduje arba tarp rūšių vykstančios sąveikos dinamikos, ar siekiant sumažinti žvejybos galimybių kasmetinius svyravimus. Norint taikyti viršutinę ribinę reikšmę, būtina nepamiršti Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatytų tikslų, pagal kuriuos siekiama, kad bet kokiu atveju didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio naudojimo lygis būtų pasiektas ne vėliau kaip 2020 m.;

(15)

išteklių, kurių išsaugojimo lygio atskaitos taškai yra nustatyti, atveju, atsižvelgiant į apsaugos priemonių taikymą, būtina nustatyti išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškus, išreikštus kaip MSY Btrigger ir Blim. Turėtų būti numatytos atitinkamos apsaugos priemonės tam atvejui, jeigu išteklių dydis taptų mažesnis negu tokie kritiniai tam tikrų išteklių neršiančių žuvų biomasės dydžiai;

(16)

apsaugos priemonės turėtų apimti žvejybos galimybių mažinimą ir konkrečias išsaugojimo priemones, kai mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad tam tikriems ištekliams yra iškilusi grėsmė. Tas priemones turėtų papildyti visos kitos tinkamos priemonės;

(17)

išteklių, kurių išsaugojimo lygio atskaitos taškai nėra nustatyti, atveju derėtų taikyti atsargumo principą;

(18)

kai Komisija pateikia pasiūlymą dėl šio reglamento priedų dalinio keitimo, svarbu, kad Taryba ir Europos Parlamentas siektų užtikrinti, kad jis būtų greitai priimtas;

(19)

kai nėra mokslinių rekomendacijų dėl minimalios tų išteklių, kurie sužvejojami kaip priegauda, neršiančių žuvų biomasės dydžio, turėtų būti priimamos konkrečios išsaugojimo priemonės, jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad reikia imtis taisomųjų priemonių;

(20)

siekiant, kad būtų įgyvendinamas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, plane turėtų būti numatytos papildomos valdymo priemonės. Tokios priemonės turėtų būti nustatomos deleguotaisiais aktais;

(21)

plane taip pat turėtų būti numatyta, kad deleguotaisiais aktais priimamos tam tikros papildomos techninės priemonės, taip padedant siekti plano tikslų, visų pirma susijusių su neršiančių žuvų ir jauniklių apsauga, arba siekiant pagerinti selektyvumą;

(22)

siekiant laiku ir proporcingai prisitaikyti prie technikos ir mokslo pažangos, taip pat užtikrinti lankstumą ir sudaryti sąlygas plėtoti kai kurias priemones, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais šis reglamentas būtų papildomas dėl jūrinėms plekšnėms, paprastosioms upinėms plekšnėms, paprastiesiems otams ir švelniesiems rombams skirtų taisomųjų priemonių, įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo ir techninių priemonių. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (7) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(23)

reikėtų nustatyti terminą, per kurį atitinkamos valstybės narės gali pateikti bendras rekomendacijas, kaip reikalaujama Reglamente (ES) Nr. 1380/2013;

(24)

siekiant užtikrinti atitiktį šiame reglamente nustatytoms priemonėms, turėtų būti priimtos tam tikros papildomos kontrolės priemonės, be jau numatytųjų Tarybos reglamente (EB) Nr. 1224/2009 (8);

(25)

pripažįstant, kad Baltijos jūra yra gana mažas žvejybos rajonas, kuriame dažniausiai mažais laivais vykdomi trumpi žvejybos reisai, Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnyje nustatytas reikalavimas teikti išankstinį pranešimą turėtų būti taikomas visiems žvejybos laivams, kurių bendras ilgis – aštuoni metrai ar daugiau, ir išankstinis pranešimas turėtų būti pateikiamas likus ne mažiau kaip vienai valandai iki numatomo atvykimo į uostą laiko. Tačiau, atsižvelgiant į ribotą žvejybos reisų, kurių metu sužvejojama labai mažai žuvies, poveikį atitinkamiems žuvų ištekliams ir į išankstinių pranešimų apie tokius žvejybos reisus administracinę naštą, derėtų nustatyti, kad išankstinis pranešimas turi būti teikiamas tada, kai tuose laivuose yra bent 300 kg menkių arba dvi tonos pelaginių rūšių žuvų;

(26)

vadovaujantis tuo pačiu principu, žvejybos laivams, kurių bendras ilgis – aštuoni metrai ar daugiau, turėtų būti taikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje nustatytas reikalavimas pildyti žvejybos žurnalus;

(27)

taip pat laivų, žvejojančių žuvis, kurios bus iškraunamos neišrūšiuotos, atveju reikėtų patikslinti žvejybos žurnale įrašomo apytikrio laive laikomų žuvų kiekio leidžiamą nuokrypį;

(28)

turėtų būti nustatytas menkių, silkių ir šprotų ribinis sužvejotas kiekis, kurį žvejybos laivas privalo iškrauti paskirtame uoste arba arti kranto esančioje vietoje, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 43 straipsnyje. Be to, paskirdamos šiuos uostus arba arti kranto esančias vietas, valstybės narės turėtų taip taikyti to reglamento 43 straipsnio 5 dalyje numatytus kriterijus, kad galėtų užtikrinti veiksmingą iškraunamų išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, kontrolę;

(29)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 10 straipsnio 3 dalimi, turėtų būti priimtos nuostatos, pagal kurias Komisija periodiškai vertintų plano tinkamumą ir veiksmingumą. Vertinant turėtų būti vadovaujamasi ir remiamasi ICES atliktu atitinkamų išteklių lyginamuoju vertinimu;

(30)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų paaiškinti, kad laikino veiklos nutraukimo priemonės, kurios buvo patvirtintos tam, kad būtų pasiekti šio plano tikslai, gali būti laikomos atitinkančiomis paramos skyrimo reikalavimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 (9);

(31)

atsižvelgiant į šiuo reglamentu patvirtintas priemones, reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2187/2005 (10). Siekiant apsaugoti neršiančias žuvis ir jauniklius, būtina išlaikyti žvejybos rajonų apribojimus, nustatytus Reglamentu (EB) Nr. 1098/2007. Taip pat būtina paaiškinti plano ir Reglamento (EB) Nr. 2187/2005 ryšį techninių priemonių srityje ir nustatyti atitinkamas techninių priemonių priėmimo procedūras taikant daugiamečius planus. Be to, menkes žvejojantiems laivams taikomos įrankių laikymo laivuose konkrečios taisyklės turėtų būti panaikintos;

(32)

Reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 turėtų būti panaikintas;

(33)

tai, kad priimamas planas, nedaro poveikio Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1396/2014 (11) taikymui,

a)

menkių (Gadus morhua) ICES 22–24 pakvadračiuose (vakarinės Baltijos jūros dalies menkių);

b)

menkių (Gadus morhua) ICES 25–32 pakvadračiuose (rytinės Baltijos jūros dalies menkių);

c)

silkių (Clupea harengus) ICES 25, 26, 27, 28.2, 29 ir 32 pakvadračiuose (centrinės Baltijos jūros dalies silkių);

d)

silkių (Clupea harengus) ICES 28.1 pakvadratyje (Rygos įlankos silkių);

e)

silkių (Clupea harengus) ICES 30 pakvadratyje (Botnijos jūros silkių);

f)

silkių (Clupea harengus) ICES 31 pakvadratyje (Botnijos įlankos silkių);

g)

silkių (Clupea harengus) ICES 22–24 pakvadračiuose (vakarinės Baltijos jūros dalies silkių);

h)

šprotų (Sprattus sprattus) ICES 22–32 pakvadračiuose (Baltijos šprotų).

1)

pelaginių žuvų ištekliai – šio reglamento 1 straipsnio 1 dalies c–h punktuose nurodyti ištekliai ir bet kokie jų deriniai;

2)

FMSY intervalas – reikšmių intervalas, kai visi mirtingumo dėl žvejybos lygiai, patenkantys į moksliškai nustatyto to intervalo ribas, mišriosios žvejybos atveju laikantis mokslinių rekomendacijų užtikrina didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) ilguoju laikotarpiu, esant vidutinėms aplinkos sąlygoms, nedarydami didelio poveikio atitinkamų išteklių reprodukcijos procesui;

3)

MSY Flower ir MSY Fupper yra atitinkamai mažiausia ir didžiausia FMSY intervalo reikšmės;

4)

MSY Btrigger – žemiausias tam tikrų išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškas; jeigu biomasė yra mažesnė už šį dydį, derėtų imtis konkrečių atitinkamų valdymo veiksmų, siekiant užtikrinti, kad naudojimo lygis, imant drauge su natūraliais svyravimais, leistų atsikurti ištekliams ir jiems viršyti tokį dydį, kuris gali užtikrinti MSY ilguoju laikotarpiu;

5)

atitinkamos valstybės narės – valstybės narės, turinčios tiesioginių valdymo interesų, t. y. Danija, Vokietija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Suomija ir Švedija.

a)

užtikrinti, kad būtų įvykdytos Direktyvos 2008/56/EB I priede pateiktame 3 deskriptoriuje aprašytos sąlygos, ir

b)

padėti įgyvendinti tos direktyvos I priede pateiktų kitų atitinkamų deskriptorių nuostatas proporcingai pagal vaidmenį, kurį žuvininkystė atlieka juos įgyvendinant.

a)

remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina, kad vykdant mišrią žvejybą būtų pasiekti 3 straipsnyje nustatyti tikslai;

b)

remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina, siekiant išvengti didelės žalos ištekliams, kylančios dėl rūšies viduje arba tarp rūšių vykstančios sąveikos dinamikos, arba

c)

siekiama užtikrinti, kad kelių metų iš eilės žvejybos galimybės nesvyruotų daugiau kaip 20 %.

a)

Komisijos priemonės, taikomos, kai kyla didelė grėsmė jūrų biologiniams ištekliams, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsnį;

b)

valstybės narės neatidėliotinos priemonės pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 13 straipsnį;

c)

priemonės pagal šio reglamento 7 ir 8 straipsnius.

a)

žvejybos įrankio charakteristikų, būtent tinklo akių dydžio, kabliukų dydžio, įrankio konstrukcijos, siūlo storio, įrankio dydžio arba selektyvumo įtaisų naudojimo, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą;

b)

žvejybos įrankio naudojimo, būtent įrankio panardinimo trukmės ir naudojimo gylio, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą;

c)

žvejybos tam tikruose rajonuose draudimo ar ribojimo, siekiant apsaugoti neršiančias žuvis ir jauniklius arba žuvis, kurių ištekliai nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, arba netikslines žuvų rūšis;

d)

žvejybos arba tam tikrų tipų žvejybos įrankių naudojimo tam tikrais laikotarpiais draudimo ar ribojimo, siekiant apsaugoti neršiančias žuvis ir jauniklius arba žuvis, kurių ištekliai nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, arba netikslines žuvų rūšis;

e)

mažiausių išteklių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių, siekiant užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą;

f)

kitų charakteristikų, susijusių su selektyvumu.

a)

nuostatų, kuriomis leidžiama įpareigojimo iškrauti laimikį netaikyti toms rūšims, kurių aukštas išgyvenimo koeficientas patvirtintas moksliškai, atsižvelgiant į žvejybos įrankio charakteristikas, žvejybos praktiką ir ekosistemą, siekiant palengvinti įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimą;

b)

de minimis išimčių, siekiant palengvinti įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimą; tokios de minimis išimtys numatomos tiems atvejams, kurie yra nustatyti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalies c punkte, ir atitinka tame punkte nustatytas sąlygas;

c)

specialių nuostatų dėl laimikių dokumentavimo, visų pirma įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo stebėjimo tikslu, ir

d)

mažiausių išteklių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių nustatymo, siekiant užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą.

a)

žvejybos įrankių charakteristikų specifikacijų ir jų naudojimo taisyklių, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą, sumažinti nepageidaujamo laimikio kiekį arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai;

b)

žvejybos įrankių modifikacijų ar papildomų su šiais įrankiais naudojamų įtaisų specifikacijų, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą, sumažinti nepageidaujamo laimikio kiekį arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai;

c)

tam tikruose žvejybos rajonuose arba tam tikrais laikotarpiais taikomų tam tikrų žvejybos įrankių naudojimo ir žvejybos veiklos apribojimų ar draudimų, siekiant apsaugoti neršiančias žuvis, taip pat žuvis, kurių ištekliai nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, ar netikslinių rūšių žuvis arba siekiant kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai, ir

d)

išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, išsaugojimą užtikrinančių mažiausių orientacinių dydžių nustatymo, siekiant užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą.

a)

750 kilogramų menkių;

b)

5 tonos pelaginių žuvų išteklių.

1)

13 straipsnio 3 dalis išbraukiama;

2)

įterpiamas šis straipsnis:

„16a straipsnis

Žvejybos rajonų apribojimai

1.   Nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d. draudžiama bet kokia žvejybos veikla rajonuose, kurių ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (pastarųjų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, leidžiama žvejoti žiauniniais tinklais, pinkliaisiais tinklais ir sieniniais tinklais, kurių akies dydis yra 157 mm arba didesnis, arba dreifuojančiomis ūdomis. Laive neleidžiama laikyti jokių kitų žvejybos įrankių.“;

3)

įterpiamas šis straipsnis:

„28aa straipsnis

Techninių priemonių priėmimo procedūra atsižvelgiant į daugiamečius planus

Komisijai suteikiami įgaliojimai, siekiant priimti teisės aktus, nurodytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1139 (*) 8 straipsnio 1 dalyje, ir to reglamento galiojimo metu priimti technines priemones. Tokios techninės priemonės turi būti nustatytos deleguotaisiais aktais, priimtais laikantis šio reglamento 28b straipsnio ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio, ir atitinkamais atvejais gali nukrypti nuo nuostatų, susijusių su:

(*)  2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 (OL L 191, 2016 7 15, p. 1).“;"

4)

28b straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse žodžiai „14a ir 28a straipsniai“ pakeičiami žodžiais „14a, 28a ir 28aa straipsniai“.