26.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 137/1

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2016/822

2016 m. balandžio 21 d.

kuriuo dėl likvidavimo laikotarpių, taikomų skirtingų klasių finansinėms priemonėms, iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 153/2013

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (1), ypač į jo 41 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 153/2013 (2) nustatyti techniniai reguliavimo standartai dėl reikalavimų pagrindinėms sandorio šalims, susijusių su likvidavimo laikotarpiais, taikomais skirtingų klasių finansinėms priemonėms. Tuos techninius reguliavimo standartus būtina atnaujinti, siekiant atsižvelgti į reguliavimo pokyčius;

(2)

siekiant apskaičiuoti garantinės įmokos reikalavimus, būtinus pagrindinės sandorio šalies rinkos rizikos pozicijai padengti, tam tikros sąskaitų struktūros, pagrįstos minimaliu vienos dienos likvidavimo laikotarpiu ir apskaičiuojamos bendrąja verte, užtikrina pakankamą garantinės įmokos lygį pagrindinėms sandorio šalims ir geriau apsaugo klientus bei sumažina sisteminę riziką. Todėl tą minimalų likvidavimo laikotarpį reikėtų leisti naudoti atliekant klientų finansinių priemonių, išskyrus ne biržos išvestines finansines priemones, pozicijų tarpuskaitą, kai laikomasi tam tikrų sąlygų;

(3)

atsižvelgiant į tai, kad individualios atskirtos sąskaitos užtikrina dar didesnio lygio klientų apsaugą nei bendros (angl. omnibus) sąskaitos bendrąja verte, individualioms atskirtoms sąskaitoms reikėtų leisti taikyti tokios pačios trukmės minimalų likvidavimo laikotarpį garantinėms įmokoms apskaičiuoti kaip ir bendroms sąskaitoms bendrąja verte;

(4)

pagrindinėms sandorio šalims, kurios per dieną nepriskiria sandorių kiekvienam klientui, minimalaus likvidavimo laikotarpio sutrumpinimas nuo dviejų dienų iki vienos dienos gali reikšti, kad naujų sandorių, kurių tarpuskaita atliekama per dieną ir kurie nepriskiriami atskiriems klientams, atveju pagrindinė sandorio šalis garantines įmokas nustato vienos dienos grynąja verte. Dėl to pagrindinė sandorio šalis gali turėti didelių nuostolių, jeigu dėl dienos kainų pokyčių nereikalaujama dienos garantinių įmokų. Todėl reikia nustatyti konkrečią ribą, kad pagrindinės sandorio šalys reikalautų dienos garantinių įmokų ir išliktų pakankamai apsaugotos, nepaisant likvidavimo laikotarpio sutrumpinimo;

(5)

todėl Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 153/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

šis reglamentas pagrįstas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais, parengtais pasikonsultavus su Europos bankininkystės institucija ir Europos centrinių bankų sistema;

(7)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (3) 10 straipsnį EVPRI surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais grindžiamas šis reglamentas, išnagrinėjo galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 37 straipsnį įsteigta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 153/2013 26 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1)

1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Taikant Reglamento (ES) Nr. 648/2012 41 straipsnį, pagrindinė sandorio šalis nustato tinkamą likvidavimo laikotarpio trukmę atsižvelgdama į finansinės priemonės, kurios tarpuskaita atliekama, ypatybes, sąskaitos, kurioje finansinė priemonė laikoma, rūšį, rinką, kurioje finansine priemone prekiaujama, ir šią minimalią likvidavimo laikotarpio trukmę:

a)

penkios darbo dienos ne biržos išvestinių finansinių priemonių atveju;

b)

dvi darbo dienos finansinių priemonių, kurios nėra ne biržos išvestinės finansinės priemonės ir kurios laikomos c punkte nustatytų sąlygų neatitinkančiose sąskaitose, atveju;

c)

viena darbo diena finansinių priemonių, kurios nėra ne biržos išvestinės finansinės priemonės ir kurios laikomos bendrose klientų sąskaitose arba atskirose klientų sąskaitose, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

i)

pagrindinė sandorio šalis atskirai registruoja kiekvieno kliento pozicijas bent kiekvienos dienos pabaigoje, apskaičiuoja garantines įmokas kiekvienam klientui ir renka garantinės įmokos reikalavimų, taikomų kiekvienam klientui, sumą bendrąja verte;

ii)

pagrindinė sandorio šalis žino visų klientų tapatybę;

iii)

sąskaitoje laikomos pozicijos nėra įmonių, priklausančių tai pačiai grupei kaip tarpuskaitos narys, nuosavos pozicijos;

iv)

pagrindinė sandorio šalis įvertina pozicijas ir apskaičiuoja kiekvienos sąskaitos pradinės ir kintamosios garantinės įmokos reikalavimus beveik realiu laiku ir bent kas valandą per dieną, naudodama atnaujintas pozicijas ir kainas;

v)

kai pagrindinė sandorio šalis nepriskiria naujų sandorių kiekvienam klientui per dieną, pagrindinė sandorio šalis renka garantines įmokas per valandą, jeigu pagal iv punktą apskaičiuoti garantinės įmokos reikalavimai yra didesni nei 110 % atnaujinto prieinamo įkaito pagal X skyrių, nebent pagrindinei sandorio šaliai mokėtinų dienos garantinių įmokų suma nėra reikšminga, palyginti su iš anksto apibrėžta pagrindinės sandorio šalies nustatyta ir su kompetentinga institucija suderinta suma, ir jeigu anksčiau klientams priskirtiems sandoriams garantinės įmokos nustatomos atskirai nuo sandorių, kurie nepriskiriami per dieną.

2.   Kad nustatytų tinkamą likvidavimo laikotarpio trukmę, pagrindinė sandorio šalis visais atvejais bent įvertina ir susumuoja:

a)

ilgiausią įmanomą laiką, kuris gali praeiti nuo paskutinio garantinių įmokų surinkimo iki pagrindinės sandorio šalies skelbiamo įsipareigojimų neįvykdymo arba pagrindinės sandorio šalies pradedamo įsipareigojimų neįvykdymo valdymo proceso pradžios;

b)

numatomą laikotarpį, kurio reikia tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo valdymo strategijai parengti ir įgyvendinti atsižvelgiant į kiekvienos finansinių priemonių klasės ypatybes, įskaitant jų likvidumą ir pozicijų dydį bei koncentraciją, ir rinkas, kuriose pagrindinė sandorio šalis uždarys arba visiškai apdraus tarpuskaitos nario poziciją;

c)

jei tinka, laikotarpį, kurio reikia pagrindinei sandorio šaliai kylančiai sandorio šalies rizikai padengti.“;

2)

4 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

toks laikotarpis yra ne trumpesnis nei dvi darbo dienos arba viena darbo diena, jei įvykdomos 1 dalies c punkte nustatytos sąlygos.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2016 m. balandžio 21 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1)  OL L 201, 2012 7 27, p. 1.

(2)  2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 153/2013, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 papildomas nuostatomis dėl pagrindinėms sandorio šalims taikomų reikalavimų techninių reguliavimo standartų (OL L 52, 2013 2 23, p. 41).

(3)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).