27.1.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/1


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2016/89

2015 m. lapkričio 18 d.

kuriuo, sudarant Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (1), ypač į jo 3 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 347/2013 sukuriami bendro intereso projektų (toliau – BIP), reikalingų siekiant įgyvendinti devynis geografiniu atžvilgiu prioritetinius strateginius elektros energijos, dujų ir naftos infrastruktūros koridorius ir tris ES masto elektros energijos magistralių, pažangiųjų tinklų ir anglies dioksido transportavimo tinklų infrastruktūros prioritetines sritis, nustatymo, planavimo ir įgyvendinimo metmenys;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 347/2013 3 straipsnio 4 dalį Komisija įgaliota priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatytų Sąjungos BIP sąrašą (toliau – Sąjungos sąrašas);

(3)

projektus, kuriuos siūloma įtraukti į Sąjungos sąrašą, įvertino regioninės grupės; jie atitinka Reglamento (ES) Nr. 347/2013 4 straipsnio kriterijus;

(4)

dėl BIP regioninių sąrašų projektų techninio lygmens posėdžiuose susitarė regioninės grupės. 2015 m. spalio 30 d. gavę teigiamą Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (toliau – ACER) nuomonę dėl vertinimo kriterijų taikymo ir kaštų ir naudos analizės nuoseklumo skirtinguose regionuose, 2015 m. lapkričio 3 d. regioninių grupių sprendimus priimantys organai patvirtino regioninius sąrašus. Pagal Reglamento (ES) Nr. 347/2013 3 straipsnio 3 dalies a punktą, prieš patvirtinant regioninius sąrašus, visus projektų pasiūlymus tvirtino valstybės narės, su kurių teritorija tie projektai susiję;

(5)

dėl projektų, kuriuos siūloma įtraukti į Sąjungos sąrašą, konsultuotasi su atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant gamintojus, skirstomųjų tinklų operatorius, tiekėjus, vartotojus atstovaujančiomis organizacijomis ir aplinkos apsaugos organizacijomis;

(6)

BIP turėtų būti suskirstyti pagal strateginius transeuropinės energetikos infrastruktūros prioritetus Reglamento (ES) Nr. 347/2013 I priede nurodyta tvarka. Sąjungos sąraše projektai neturėtų būti pateikiami pagal svarbą;

(7)

BIP turėtų būti pateikti kaip atskiri BIP arba kaip kelių BIP grupės dalis. Tačiau tam tikri BIP turėtų būti grupuojami, nes jie tarpusavyje susiję arba (galbūt) konkuruoja;

(8)

į Sąjungos sąrašą įtraukti BIP yra įvairiuose įgyvendinimo etapuose: rengiamasi atlikti galimybių tyrimą, vykdomas galimybių tyrimas, svarstomas leidimo išdavimas, vyksta statyba. BIP, kurių įgyvendinimas tik pradėtas, gali reikėti tyrimų, kuriais būtų įrodytas techninis ir ekonominis gyvybingumas ir atitiktis Sąjungos teisės aktams, įskaitant aplinkos teisės aktus. Todėl turi būti tinkamai nustatytas ir įvertintas galimas neigiamas poveikis aplinkai, jo turi būti išvengta arba jis turi būti sumažintas;

(9)

tai, kad projektai yra įtraukti į Sąjungos sąrašą, nedaro poveikio atitinkamiems aplinkos vertinimo ir leidimų išdavimo procedūrų rezultatams. Pagal Reglamento (ES) Nr. 347/2013 5 straipsnio 8 dalį projektas, kuris neatitinka Sąjungos teisės, gali būti pašalintas iš Sąjungos sąrašo. BIP įgyvendinimas, įskaitant jų atitikimą atitinkamiems teisės aktams, turėtų būti stebimas pagal to reglamento 5 straipsnį;

(10)

pagal Reglamento (ES) Nr. 347/2013 3 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą Sąjungos sąrašas sudaromas kas dveji metai, todėl Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1391/2013 (2) sudarytas Sąjungos sąrašas nebegalioja ir turėtų būti pakeistas;

(11)

pagal Reglamento (ES) Nr. 347/2013 3 straipsnio 4 dalį Sąjungos sąrašas pateikiamas kaip to reglamento priedas;

(12)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 347/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 347/2013 VII priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. lapkričio 18 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 115, 2013 4 25, p. 39.

(2)  2013 m. spalio 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1391/2013, kuriuo, sudarant Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių (OL L 349, 2013 12 21, p. 28).


PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 347/2013 VII priedas pakeičiamas taip:

„VII PRIEDAS

Sąjungos bendro intereso projektų sąrašas (Sąjungos sąrašas), nurodytas 3 straipsnio 4 dalyje

A.   SĄJUNGOS SĄRAŠO PARENGIMO PRINCIPAI

1.   Bendro intereso projektų grupės

Kai kurie bendro intereso projektai (BIP) priskirti prie grupių, nes jie yra tarpusavyje susiję, gali tarpusavyje konkuruoti arba konkuruoja. Nustatytos šių rūšių BIP grupės:

tarpusavyje susijusių BIP grupė apibrėžiama kaip „X projektų grupė, apimanti šiuos BIP“. Tokios grupės sudarytos siekiant nustatyti tuos BIP, kurie yra reikalingi siekiant šalinti tuos pačius tarpvalstybinius trukdžius ir kurie, jei įgyvendinami kartu, teikia sinergijos galimybių. Šiuo atveju, siekiant ES masto naudos, turi būti įgyvendinti visi BIP,

tarpusavyje galinčių konkuruoti BIP grupė apibrėžiama kaip „X projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP“. Tokia grupė sukurta, nes kai kurių tarpvalstybinių trukdžių mastas nėra visiškai aiškus. Šiuo atveju turi būti įgyvendinti ne visi į projektų grupę įtraukti BIP. Paliekama spręsti rinkai, ar įgyvendinti vieną, kelis arba visus iš BIP, jei atliekamas reikiamas planavimas, išduodami leidimai ir reguliavimo institucijų patvirtinimai. BIP poreikis iš naujo įvertinamas tolesniame BIP nustatymo procese, taip pat susijusiame su pajėgumo poreikiais, ir

konkuruojančių BIP grupė apibrėžiama kaip „X projektų grupė, apimanti vieną iš šių BIP“. Įgyvendinant tokios grupės projektus, šalinami tie patys trukdžiai. Vis dėlto trukdžių mastas yra aiškesnis, palyginti su tarpusavyje galinčių konkuruoti BIP grupe, todėl tik vienas BIP turi būti įgyvendintas. Paliekama spręsti rinkai, kurį BIP įgyvendinti, jei atliekamas reikiamas planavimas, išduodami leidimai ir reguliavimo institucijų patvirtinimai. Prireikus BIP poreikis iš naujo įvertinamas tolesniame BIP nustatymo procese.

Visiems BIP taikomos tokios pačios Reglamentu (ES) Nr. 347/2013 nustatytos teisės ir įpareigojimai.

2.   Pastočių ir kompresorinių traktavimas

Elektros energijos pastotės bei abipusės apkrovos stotys ir dujų kompresorinės laikomos BIP dalimis, jei jos geografiškai yra prie perdavimo linijos. Pastotės, abipusės apkrovos stotys ir kompresorinės laikomos atskirais BIP ir aiškiai išvardijamos Sąjungos sąraše, jei jų geografinė padėtis yra kitokia nei perdavimo linijų. Joms taikomos Reglamentu (ES) Nr. 347/2013 nustatytos teisės ir įpareigojimai.

3.   „Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamo projekto“ apibrėžtis

Žodžių junginys „prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas“ reiškia Sąjungos sąrašo, nustatyto Reglamentu (ES) Nr. 1391/2013, projektus, kurie bendro intereso projektais nebelaikomi dėl vienos arba kelių šių priežasčių:

naujausiais duomenimis, projektas neatitinka kriterijų,

projekto vykdytojas pakartotinai nepateikė projekto atrankai į Sąjungos sąrašą,

projektas atiduotas eksploatuoti arba bus atiduotas eksploatuoti artimiausiu metu, todėl Reglamento (ES) Nr. 347/2013 nuostatomis nebūtų pasinaudota, arba

vykdant atranką, projektas pripažintas mažiau svarbiu už kitus pasiūlytus BIP.

Tokie projektai nėra BIP, tačiau, kad būtų skaidru ir aišku, į Sąjungos sąrašą jie įrašyti su savo pirminiais BIP numeriais.

Gali būti svarstoma juos įrašyti į kitą Sąjungos sąrašą, jei neliks priežasčių, dėl kurių jie neįrašyti į dabartinį Sąjungos sąrašą.

4.   „BIP, taip pat vadinamų elektros energijos magistralėmis“, apibrėžtis

„BIP, taip pat vadinami elektros energijos magistralėmis“ – BIP, kurie priskiriami prie vieno iš prioritetinių elektros energijos koridorių ir prie prioritetinės teminės elektros energijos magistralių srities.

B.   SĄJUNGOS BENDRO INTERESO PROJEKTŲ SĄRAŠAS

1.   Jėgainių Šiaurės jūrose tinklo (angl. NSOG) prioritetinis koridorius

Pirmosios jungties Belgija–Jungtinė Karalystė statyba

Nr.

Apibrėžtis

1.1.

Belgijos ir Jungtinės Karalystės projektų grupė Zeebrugge–Canterbury [dabartinis pavadinimas – NEMO], apimanti šiuos BIP:

1.1.1.

Jungtis Zeebrugge (BE)–vicinity of Richborough (UK)

1.1.2.

Vidaus linija vicinity of Richborough–Canterbury (UK)

1.1.3.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

1.2.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

Perdavimo pajėgumo tarp Danijos, Vokietijos ir Nyderlandų didinimas

1.3.

Danijos ir Vokietijos projektų Endrup–Brunsbüttel grupė, apimanti šiuos BIP:

1.3.1.

Jungtis Endrup (DK)–Niebüll (DE)

1.3.2.

Vidaus linija Brunsbüttel–Niebüll (DE)

1.4.

Danijos ir Vokietijos projektų Kassø–Dollern grupė, apimanti šiuos BIP:

1.4.1.

Jungtis Kassø (DK)–Audorf (DE)

1.4.2.

Vidaus linija Audorf–Hamburg/Nord (DE)

1.4.3.

Vidaus linija Hamburg/Nord–Dollern (DE)

1.5.

Danijos ir Nyderlandų jungtis Endrup (DK)–Eemshaven (NL) [dabartinis pavadinimas – COBRAcable]

Perdavimo pajėgumo tarp Prancūzijos, Airijos ir Jungtinės Karalystės didinimas

1.6.

Prancūzijos ir Airijos jungtis La Martyre (FR)–Great Island (IE) arba Knockraha (IE) [dabartinis pavadinimas – Celtic Interconnector]

1.7.

Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės jungčių projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

1.7.1.

Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Cotentin (FR)–vicinity of Exeter (UK) [dabartinis pavadinimas – FAB]

1.7.2.

Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Tourbe (FR)–Chilling (UK) [dabartinis pavadinimas – IFA2]

1.7.3.

Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Coquelles (FR)–Folkestone (UK) [dabartinis pavadinimas – ElecLink]

1.8.

Vokietijos ir Norvegijos jungtis Wilster (DE)–Tonstad (NO) [dabartinis pavadinimas – NordLink]

1.9.

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungčių projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

1.9.1.

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Wexford (IE)–Pembroke, Wales (UK) [dabartinis pavadinimas – Greenlink]

1.9.2.

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Coolkeeragh, Coleraine hubs (IE)–Hunterston station, Islay, ArgyllLocation C Offshore Wind Farms (UK) [dabartinis pavadinimas – ISLES]

1.9.3.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

1.9.4.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

1.9.5.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

1.9.6.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

1.10.

Norvegijos ir Jungtinės Karalystės jungtis

1.11.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

1.12.

Suspausto oro energijos akumuliavimas Jungtinėje Karalystėje, Larne

1.13.

Islandijos ir Jungtinės Karalystės jungtis [dabartinis pavadinimas – Ice Link]

1.14.

Jungtis Revsing (DK)–Bicker Fen (UK) [dabartinis pavadinimas – Viking Link]

2.   Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių Vakarų Europoje (angl. NSI West Electricity) prioritetinis koridorius

Nr.

Apibrėžtis

2.1.

Austrijos vidaus linija WesttirolZell-Ziller (AT), kuria didinamas pajėgumas Austrijos ir Vokietijos pasienyje

Perdavimo tarp Belgijos ir Vokietijos pajėgumo didinimas. Pirmosios šių dviejų valstybių jungties statyba

2.2.

Belgijos ir Vokietijos projektų LixheOberzier grupė [dabartinis pavadinimas – ALEGrO], apimanti šiuos BIP:

2.2.1.

Jungtis Lixhe (BE)–Oberzier (DE)

2.2.2.

Vidaus linija LixheHerderen (BE)

2.2.3.

Nauja pastotė Zutendaal (BE)

2.3.

Belgijos ir Liuksemburgo projektų, kuriais didinamas pajėgumas Belgijos ir Liuksemburgo pasienyje, grupė, apimanti šiuos BIP:

2.3.1.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

2.3.2.

Jungtis Aubange (BE)–Bascharage/Schifflange (LU)

2.4.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

2.5.

Prancūzijos ir Italijos projektų Grande IlePiossasco grupė, apimanti šiuos BIP:

2.5.1.

Jungtis Grande Ile (FR)–Piossasco (IT) [dabartinis pavadinimas – Savoie-Piemont]

2.5.2.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

2.6.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

2.7.

Prancūzijos ir Ispanijos jungtis Aquitaine (FR)–Baskų kraštas (ES) [dabartinis pavadinimas – Biscay Gulf]

2.8.

Koordinuotas fazės transformatoriaus Arkale (ES) įrengimas ir eksploatavimas, siekiant didesnio jungties Argia (FR)–Arkale (ES) pajėgumo

Vokietijos šiaurės–pietų koridoriaus (vakarų pusės) projektų, kuriuos įgyvendinant didinamas perdavimo pajėgumas ir integruojama iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminta energija, grupė

2.9.

Vokietijos vidaus linija Osterath–Philippsburg (DE), kuria didinamas pajėgumas vakarų pasienyje

2.10.

Vokietijos vidaus linija Brunsbüttel-Grοβgartach–Wilster-Grafenrheinfeld (DE), kuria didinamas pajėgumas šiaurės ir pietų pasienyje

2.11.

Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos projektų, kuriuos įgyvendinant didinamas pajėgumas Bodeno ežero rajone, grupė, apimanti šiuos BIP:

2.11.1.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

2.11.2

Regiono vidaus linija Rommelsbach–Herbertingen (DE)

2.11.3

Vidaus linija Wullenstetten–Niederwangen (DE) ir vidaus linija Neuravensburg–Vokietijos ir Austrijos pasienis

2.12.

Vokietijos ir Nyderlandų jungtis Niederrhein (DE)–Doetinchem (NL)

Airijos ir Šiaurės Airijos projektų, kuriuos įgyvendinant geriau integruojama iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminta energija, grupė

2.13.

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungčių projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

2.13.1.

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Woodland (IE)–Turleenan (UK)

2.13.2.

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Srananagh (IE)–Turleenan (UK)

Perdavimo pajėgumo tarp Šveicarijos ir Italijos didinimas

2.14.

Italijos ir Šveicarijos jungiamoji linija Thusis/Sils (CH)–Verderio Inferiore (IT)

2.15.

Italijos ir Šveicarijos pajėgumų didinimo Italijos ir Šveicarijos pasienyje projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

2.15.1.

Jungtis Airolo (CH)–Baggio (IT)

2.15.2.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

2.15.3.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

2.15.4.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

Vidaus projektų, kuriuos įgyvendinant Portugalijoje geriau integruojama iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminta energija ir didinamas perdavimo pajėgumas tarp Portugalijos ir Ispanijos, grupė

2.16.

Portugalijos pajėgumo didinimo Portugalijos ir Ispanijos pasienyje ir energijos gamybos atsinaujinančiųjų išteklių naujų įrenginių prijungimo projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

2.16.1

Vidaus linija Pedralva–Sobrado (PT), anksčiau vadinta Pedralva–Alfena (PT)

2.16.2.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

2.16.3.

Vidaus linija Vieira do Minho, Ribeira de Pena–Feira (PT), anksčiau vadinta Frades B, Ribeira de Pena–Feira (PT)

Perdavimo pajėgumo tarp Portugalijos ir Ispanijos didinimas

2.17.

Portugalijos ir Ispanijos jungtys Beariz–Fontefría (ES), Fontefría (ES)–Ponte de Lima (PT) (anksčiau vadinta Vila Fria/Viana do Castelo) ir Ponte de Lima–Vila Nova de Famalicão (PT) (anksčiau vadinta Vila do Conde), įskaitant pastotes Beariz (ES), Fontefría (ES) ir Ponte de Lima (PT)

Akumuliavimo projektai Austrijoje ir Vokietijoje

2.18.

Hidroakumuliacinio telkinio Austrijoje pajėgumo didinimas, Kaunertal, Tyrol (AT)

2.19.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

2.20.

Hidroakumuliacinio telkinio Austrijoje pajėgumo didinimas, Limberg III, Salzburg (AT)

2.21.

Hidroakumuliacinis telkinys Austrijos ir Vokietijos pasienyje, Riedl

2.22.

Hidroakumuliacinis telkinys Pfaffenboden, Molln (AT)

Projektų, kuriuos įgyvendinant Belgijos šiaurėje ir vakaruose didinamas perdavimo pajėgumas, grupė

2.23.

Vidaus linijų grupė Belgijos šiaurės pasienyje Zandvliet–Lillo (BE), Lillo–Mercator (BE), įskaitant pastotę Lillo (BE) [dabartinis pavadinimas – Brabo]

2.24.

Vidaus linija Horta–Mercator (BE)

Ispanijos vidaus linijų, kuriomis didinamas perdavimo pajėgumas Viduržemio jūros regione, grupės

2.25.

Ispanijos vidaus linijų, kuriomis didinamas perdavimo pajėgumas tarp Ispanijos šiaurės ir Viduržemio jūros regiono, grupė, įskaitant šiuos BIP:

2.25.1.

Vidaus linijos Mudejar–Morella (ES) ir Mezquite–Morella (ES), įskaitant pastotę Mudejar (ES)

2.25.2.

Vidaus linija Morella–La Plana (ES)

2.26.

Ispanijos vidaus linija La Plana/Morella–Godelleta, kuria didinamas Viduržemio jūros regiono šiaurės–pietų ašies pajėgumas

2.27.

Pajėgumo tarp Ispanijos ir Prancūzijos didinimas (bendras projektas)

3.   Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. NSI East Electricity) prioritetinis koridorius

Austrijos ir Vokietijos jungties sustiprinimas

Nr.

Apibrėžtis

3.1.

Austrijos ir Vokietijos projektų St. Peter–Isar grupė, apimanti šiuos BIP:

3.1.1.

Jungtis St. Peter (AT)–Isar (DE)

3.1.2.

Vidaus linija St. Peter–Tauern (AT)

3.1.3.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

Austrijos ir Italijos jungties sustiprinimas

3.2.

Austrijos ir Italijos projektų Lienz–Veneto grupė, apimanti šiuos BIP:

3.2.1.

Jungtis Lienz (AT)–Veneto (IT)

3.2.2.

Vidaus linija Lienz–Obersielach (AT)

3.2.3.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

3.3.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

3.4.

Austrijos ir Italijos jungtis Wurmlach (AT)–Somplago (IT)

3.5.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

3.6.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

Bulgarijos ir Graikijos jungties sustiprinimas

3.7.

Bulgarijos ir Graikijos projektų Maritsa East 1–N. Santa grupė, apimanti šiuos BIP:

3.7.1.

Jungtis Maritsa East 1 (BG)–N. Santa (EL)

3.7.2.

Vidaus linija Maritsa East 1–Plovdiv (BG)

3.7.3.

Vidaus linija Maritsa East 1–Maritsa East 3 (BG)

3.7.4.

Vidaus linija Maritsa East 1–Burgas (BG)

Bulgarijos ir Rumunijos jungties sustiprinimas

3.8.

Bulgarijos ir Rumunijos projektų, kuriuos įgyvendinant didinamas pajėgumas, grupė [dabartinis pavadinimas – Black Sea Corridor], apimanti šiuos BIP:

3.8.1.

Vidaus linija Dobrudja–Burgas (BG)

3.8.2.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

3.8.3.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

3.8.4.

Vidaus linija Cernavoda–Stalpu (RO)

3.8.5.

Vidaus linija Gutinas–Smardan (RO)

3.8.6.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

Slovėnijos, Kroatijos ir Vengrijos jungčių sustiprinimas ir Slovėnijos vidaus tinklo sustiprinimas

3.9.

Kroatijos, Vengrijos ir Slovėnijos projektų Žerjavenec/Hévíz–Cirkovce grupė, apimanti šiuos BIP:

3.9.1.

Jungtis Žerjavenec (HR)/Hévíz (HU)–Cirkovce (SI)

3.9.2.

Vidaus linija Divača–Beričevo (SI)

3.9.3.

Vidaus linija Beričevo–Podlog (SI)

3.9.4.

Vidaus linija Podlog–Cirkovce (SI)

3.10.

Izraelio, Kipro ir Graikijos projektų Hadera–Atika grupė [dabartinis pavadinimas – EUROASIA Interconnector], apimanti šiuos BIP:

3.10.1.

Jungtis Hadera (IL)–Kofinou (CY)

3.10.2.

Jungtis Kofinou (CY)–Korakia, Kreta (EL)

3.10.3.

Vidaus linija Korakia, Kreta–Atika (EL)

Čekijos vidaus tinklo sustiprinimas

3.11.

Čekijos vidaus linijų projektų, kuriuos įgyvendinant didinamas pajėgumas šiaurės vakarų ir pietų pasienyje, grupė, apimanti šiuos BIP:

3.11.1.

Vidaus linija Vernerov–Vitkov (CZ)

3.11.2.

Vidaus linija Vitkov–Prestice (CZ)

3.11.3.

Vidaus linija Prestice–Kocin (CZ)

3.11.4.

Vidaus linija Kocin–Mirovka (CZ)

3.11.5.

Vidaus linija Mirovka–Cebin (CZ)

Vokietijos šiaurės, pietų koridoriaus (rytų pusės) projektų, kuriuos įgyvendinant didinamas perdavimo pajėgumas ir integruojama iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminta energija, grupė

3.12.

Vokietijos vidaus linija Wolmirstedt–Bavarija, kuria didinamas vidaus šiaurės–pietų perdavimo pajėgumas

3.13.

Vokietijos vidaus linija Halle/Saale–Schweinfurt, kuria didinamas šiaurės–pietų koridoriaus (rytų pusės) pajėgumas

Perdavimo pajėgumo tarp Vokietijos ir Lenkijos didinimas

3.14.

Vokietijos ir Lenkijos projektų Eisenhüttenstadt–Plewiska [dabartinis pavadinimas – GerPol Power Bridge] grupė, apimanti šiuos BIP:

3.14.1.

Jungtis Eisenhüttenstadt (DE)–Plewiska (PL)

3.14.2.

Vidaus linija Krajnik–Baczyna (PL)

3.14.3.

Vidaus linija Mikułowa–Świebodzice (PL)

3.15.

Vokietijos ir Lenkijos projektų Vierraden–Krajni [dabartinis pavadinimas – GerPol Improvements] grupė, apimanti šiuos BIP:

3.15.1.

Jungtis Vierraden (DE)–Krajnik (PL)

3.15.2.

Jungčių Krajnik (PL)–Vierraden (DE) fazės transformatorių įrengimas ir suderintas naudojimas su jungties Mikułowa (PL)–Hagenwerder (DE) fazės transformatoriumi

Perdavimo pajėgumo tarp Vengrijos ir Slovakijos didinimas

3.16.

Vengrijos ir Slovakijos projektų Gönyű–Gabčikovo grupė, apimanti šiuos BIP:

3.16.1.

Jungtis Gabčikovo (SK)–Gönyű (HU)–Veľký Ďur (SK)

3.16.2.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

3.16.3.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

3.17.

Vengrijos ir Slovakijos jungtis Sajóvánka (HU)–Rimavská Sobota (SK)

3.18.

Vengrijos ir Slovakijos projektų Kisvárda–Velké Kapušany grupė, apimanti šiuos BIP:

3.18.1.

Jungtis Kisvárda (HU)–Velké Kapušany (SK)

3.18.2.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

3.19.

Italijos ir Juodkalnijos projektų Villanova–Lastva grupė, apimanti šiuos BIP:

3.19.1.

Jungtis Villanova (IT)–Lastva (ME)

3.19.2.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

3.19.3.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

3.20.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

3.21.

Italijos ir Slovėnijos jungtis Salgareda (IT)–Divača, Bericevo (SI) regionas

3.22.

Rumunijos ir Serbijos projektų Resita–Pancevo grupė [dabartinis pavadinimas – Mid Continental East Corridor], apimanti šiuos BIP:

3.22.1.

Jungtis Resita (RO)–Pancevo (RS)

3.22.2.

Vidaus linija Portile de Fier–Resita (RO)

3.22.3.

Vidaus linija Resita–Timisoara/Sacalaz (RO)

3.22.4.

Vidaus linija Arad–Timisoara/Sacalaz (RO)

Hidroakumuliaciniai telkiniai Bulgarijoje ir Graikijoje

3.23.

Hidroakumuliacinis telkinys Bulgarijoje, Yadenitsa

3.24.

Hidroakumuliacinis telkinys Graikijoje, Amfilochia

3.25.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

3.26.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

4.   Baltijos šalių energijos rinkos elektros energijos jungčių plano (angl. BEMIP Electricity) prioritetinis koridorius

Nr.

Apibrėžtis

4.1.

Danijos ir Vokietijos jungtis Tolstrup Gaarde (DK)–Bentwisch (DE) per jūrinius vėjo jėgainių parkus Kriegers Flak (DK) ir Baltic 1 ir 2 (DE) [dabartinis pavadinimas – Kriegers Flak Combined Grid Solution]

4.2.

Estijos ir Latvijos projektų Kilingi-Nõmme–Riga grupė [dabartinis pavadinimas – 3 rd interconnection], apimanti šiuos BIP:

4.2.1.

Jungtis Kilingi-Nõmme (EE)–pastotė Riga CHP2 (LV)

4.2.2.

Vidaus linija Harku–Sindi (EE)

4.2.3.

Vidaus linija Riga CHP 2–Riga HPP (LV)

4.3.

Dabar priskiriamas prie BIP Nr. 4.9

4.4.

Pajėgumo tarp Latvijos ir Švedijos didinimo projektų grupė [dabartinis pavadinimas – NordBalt], apimanti šiuos BIP:

4.4.1.

Vidaus linija Ventspils, Tume–Imanta (LV)

4.4.2.

Vidaus linija Ekhyddan–Nybro/Hemsjö (SE)

Lietuvos ir Lenkijos sistemų sustiprinimas, kad veiktų jungtis LitPol Link I

4.5.

Lietuvos ir Lenkijos projektų Alytus (LT)–Elk (PL) grupė, apimanti šiuos BIP:

4.5.1.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

4.5.2.

Vidaus linija Stanisławów–Olsztyn Mątki (PL)

4.5.3.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

4.5.4.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

4.5.5.

Vidaus linija Kruonis–Alytus (LT)

Hidroakumuliaciniai telkiniai Estijoje ir Lietuvoje

4.6.

Estijos hidroakumuliacinis telkinys Muuga

4.7.

Lietuvos hidroakumuliacinio telkinio Kruonis pajėgumo didinimas

4.8.

Estijos ir Latvijos projektų grupė ir Lietuvos vidaus sistemų sustiprinimas, įskaitant šiuos BIP

4.8.1.

Jungtis Tartu (EE)–Valmiera (LV)

4.8.2.

Vidaus linija Balti–Tartu (EE)

4.8.3.

Jungtis Tsirguliina (EE)–Valmiera (LV)

4.8.4.

Vidaus linija Eesti–Tsirguliina (EE)

4.8.5.

Lietuvos vidaus linija pastotė–valstybės siena (LT)

4.8.6.

Vidaus linija Kruonis–Visaginas (LT)

4.9.

Įvairūs Baltijos valstybių elektros energijos tinklų integravimo į žemyninės Europos tinklą aspektai, įskaitant jų sinchroninį veikimą (bendras projektas)

5.   Šiaurės–pietų dujų jungčių Vakarų Europoje (angl. NSI West Gas) prioritetinis koridorius

Projektai, kuriais užtikrinami dvipusiai srautai tarp Airijos ir Jungtinės Karalystės

Nr.

Apibrėžtis

5.1.

Projektų, kuriais užtikrinami dvipusiai srautai iš Šiaurės Airijos į Didžiąją Britaniją ir Airiją, taip pat iš Airijos į Jungtinę Karalystę, grupė, apimanti šiuos BIP:

5.1.1.

Fizinis reversinis srautas sujungimo taške Moffat (IE/UK)

5.1.2.

Dujotiekio SNIP (Škotija–Šiaurės Airija) modernizavimas siekiant užtikrinti fizinį reversinį srautą Ballylumford–Twynholm

5.1.3.

Požeminės dujų saugyklos Islandmagee, Larne (Šiaurės Airija) plėtojimas

5.2.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

5.3.

Suskystintų gamtinių dujų terminalas Shannon (IE) ir jungiamasis dujotiekis

Projektai, kuriais užtikrinami dvipusiai srautai tarp Portugalijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Vokietijos

5.4.

3-iasis sujungimo taškas tarp Portugalijos ir Ispanijos

5.5.

Rytų ašis Ispanija–Prancūzija: sujungimo taškas tarp Pirėnų pusiasalio ir Prancūzijos (Le Perthus), įskaitant kompresorines Montpellier ir St. Martin de Crau [dabartinis pavadinimas – Midcat]

5.6.

Prancūzijos tinklo iš pietų į šiaurę sustiprinimas. Reversinis srautas iš Prancūzijos į Vokietiją sujungimo taške Obergailbach/Medelsheim (FR)

5.7.

Prancūzijos tinklo iš pietų į šiaurę sustiprinimo siekiant sukurti bendrą rinkos zoną projektai, įskaitant šiuos BIP:

5.7.1.

Dujotiekis Val de Saône, Etrez–Voisines (FR)

5.7.2.

Dujotiekis Gascogne-Midi (FR)

5.8.

Prancūzijos tinklo sustiprinimas siekiant jį pritaikyti srautams iš pietų į šiaurę, įskaitant šiuos BIP:

5.8.1.

Dujotiekis Est Lyonnais, Saint-Avit–Etrez (FR)

5.8.2.

Dujotiekis Eridan, Saint-Martin-de-Crau–Saint-Avit (FR)

5.9.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

5.10.

Reversinio srauto jungtis Vokietijos dujotiekyje TENP

5.11.

Reversinio srauto jungtis tarp Italijos ir Šveicarijos sujungimo taške Passo Gries

5.12.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

5.13.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

5.14.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

5.15.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

5.16.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

5.17.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

5.18.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

5.19.

Maltos jungtis su Europos dujų tinklu (dujotiekio jungtis Gela su Italija ir (arba) plaukiojanti jūrinė suskystintų gamtinių dujų saugykla su dujinimo įranga)

5.20.

Alžyrą ir Italiją (per Sardiniją) jungiantis dujotiekis [dabartinis pavadinimas – Galsi]

6.   Šiaurės–pietų dujų jungčių Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. NSI East Gas) prioritetinis koridorius

Dvipusių srautų tarp Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos užtikrinimo projektai, kuriuos įgyvendinant sujungiami suskystintų gamtinių dujų terminalai Lenkijoje ir Kroatijoje

Nr.

Apibrėžtis

6.1.

Čekijos ir Lenkijos jungties modernizavimo ir susijusių vidaus sistemų sustiprinimo projektų vakarų Lenkijoje grupė, apimanti šiuos BIP:

6.1.1.

Lenkijos ir Čekijos jungtis Libhošť–Hať (CZ/PL)–Kędzierzyn (PL) [dabartinis pavadinimas – Stork II]

6.1.2.

Perdavimo infrastruktūros projektai Lwówek–Kędzierzyn (PL)

6.1.3.

Dabar priskiriamas prie BIP Nr. 6.1.2

6.1.4.

Dabar priskiriamas prie BIP Nr. 6.1.2

6.1.5.

Dabar priskiriamas prie BIP Nr. 6.1.2

6.1.6.

Dabar priskiriamas prie BIP Nr. 6.1.2

6.1.7.

Dabar priskiriamas prie BIP Nr. 6.1.2

6.1.8.

Dabar priskiriamas prie BIP Nr. 6.2.3

6.1.9.

Dabar priskiriamas prie BIP Nr. 6.1.2

6.1.10.

Dabar priskiriamas prie BIP Nr. 6.2.3

6.1.11.

Dabar priskiriamas prie BIP Nr. 6.2.3

6.1.12.

Dujotiekis Tvrdonice–Libhošť, įskaitant kompresorinės Břeclav (CZ) modernizavimą

6.2.

Lenkijos ir Slovakijos jungties ir susijusių vidaus sistemų sustiprinimo projektų rytų Lenkijoje grupė, apimanti šiuos BIP:

6.2.1.

Lenkijos ir Slovakijos jungtis

6.2.2.

Perdavimo infrastruktūros Rembelszczyzna–Strachocina (PL) projektai

6.2.3.

Perdavimo infrastruktūros Tworóg–Strachocina (PL) projektai

6.2.4.

Dabar priskiriamas prie BIP Nr. 6.2.2

6.2.5.

Dabar priskiriamas prie BIP Nr. 6.2.2

6.2.6.

Dabar priskiriamas prie BIP Nr. 6.2.2

6.2.7.

Dabar priskiriamas prie BIP Nr. 6.2.2

6.2.8.

Dabar priskiriamas prie BIP Nr. 6.2.2

6.2.9.

Dabar priskiriamas prie BIP Nr. 6.2.2

6.3.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

6.4.

Dvipusė Austrijos ir Čekijos jungtis (BACI) Baumgarten (AT)–Reinthal (CZ/AT)–Brečlav (CZ)

Projektai, kuriais užtikrinami dujų srautai iš Kroatijos suskystintų gamtinių dujų terminalo į kaimynines šalis

6.5.

Suskystintų dujų terminalo Krk ir išsiurbimo dujotiekio į Vengriją ir toliau projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

651

Laipsniška suskystintų gamtinių dujų terminalo Krk (HR) plėtra

6.5.2.

Dujotiekis Zlobin–Bosiljevo–Sisak–Kozarac–Slobodnica (HR)

6.5.3.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

6.5.4.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

6.6.

Dabar BIP Nr. 6.26.1

6.7.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

Projektai, kuriais užtikrinami dujų iš pietinio dujų koridoriaus ir (arba) suskystintų gamtinių dujų terminalų Graikijoje srautai per Graikiją, Bulgariją, Rumuniją, Serbiją į Vengriją, įskaitant reversinio srauto pajėgumą iš pietų į šiaurę ir tranzito bei perdavimo sistemų integravimą

6.8.

Graikijos, Bulgarijos ir Rumunijos jungčių ir būtino sistemų sustiprinimo Bulgarijoje projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

6.8.1.

Graikijos ir Bulgarijos jungtis [dabartinis pavadinimas – IGB] Komotini (EL)–Stara Zagora (BG)

6.8.2.

Būtinas Bulgarijos perdavimo sistemos remontas, modernizavimas ir išplėtimas

6.8.3.

Bulgarijos dujų perdavimo sistemos šiaurinio žiedo sujungimas su dujotiekiu Komotini (EL)–Stara Zagora (BG) ir ruožo Hurezani–Horia–Csanadpalota pajėgumo didinimas

6.8.4.

Dujotiekis, kurio paskirtis – padidinti Bulgarijos ir Rumunijos dujų perdavimo tinklų šiaurinio žiedo jungties pajėgumą

6.9.

Suskystintų gamtinių dujų terminalo Graikijoje projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

6.9.1.

Suskystintų gamtinių dujų terminalas Graikijos šiaurėje

6.9.2.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

6.9.3.

Dujų kompresorinė Kipi (EL)

6.10.

Bulgarijos ir Serbijos dujų jungties BIP [dabartinis pavadinimas – IBS]

6.11.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

6.12.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

6.13.

6.13.1.

Dabar BIP Nr. 6.24.4

6.13.2.

Dabar BIP Nr. 6.24.5

6.13.3.

Dabar BIP Nr. 6.24.6

6.14.

Dabar BIP Nr. 6.24.1

6.15.

Nacionalinės perdavimo sistemos jungtis Isaccea (RO) su tarptautiniais dujotiekiais ir reversiniu srautu

6.15.1.

Dabar priskiriamas prie BIP Nr. 6.15

6.15.2.

Dabar priskiriamas prie BIP Nr. 6.15

Projektas, kuriuo užtikrinamas dujų iš pietinio dujų koridoriaus srautas per Italiją į šiaurės rytų Europą

6.16.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

6.17.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

6.18.

Dujotiekis Adriatica (IT)

6.19.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

Požeminių dujų saugyklų pietryčių Europoje plėtros projektai

6.20.

Saugyklų pajėgumo didinimo pietryčių Europoje projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

6.20.1.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

6.20.2.

Požeminės dujų saugyklos Chiren (BG) išplėtimas

6.20.3.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

ir vienas iš šių BIP:

6.20.4.

Saugykla Depomures Rumunijoje

6.20.5.

Nauja požeminė dujų saugykla Rumunijoje

6.20.6.

Nauja požeminė dujų saugykla Sarmasel Rumunijoje

6.21.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

6.22.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

6.23.

Vengrijos ir Slovėnijos jungtis NagykanizsaTornyiszentmiklós (HU)–Lendava (SI)–Kidričevo

6.24.

Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos ir Austrijos dvikrypčio perdavimo koridoriaus laipsniško pajėgumo didinimo projektų grupė [dabartinis pavadinimas – ROHUAT/BRUA], kad pirmuoju etapu būtų galima perduoti 1,75 mlrd. m3 per metus, o antruoju etapu – 4,4 mlrd. m3 per metus, įskaitant naujus Juodosios jūros išteklius

6.24.1.

Rumunijos–Vengrijos reversinis srautas. Vengrijos ruožo pirmas etapas, kompresorinė Csanádpalota (pirmas etapas)

6.24.2.

Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos ir Austrijos koridoriaus Rumunijos nacionalinės dujų perdavimo sistemos plėtra: perdavimo dujotiekis Podișor–Horia GMS ir trys naujos kompresorinės (Jupa, Bibești ir Podișor) (pirmas etapas)

6.24.3.

Projekto GCA Mosonmagyarovar kompresorinės plėtra Austrijos pusėje (pirmas etapas)

6.24.4.

Dujotiekis Városföld-Ercsi–Győr (HU) (pajėgumas 4,4 mlrd. m3 per metus)

6.24.5.

Dujotiekis Ercsi-Százhalombatta–Győr (HU) (pajėgumas 4,4 mlrd. m3 per metus)

6.24.6.

Kompresorinė Városföld (HU) (pajėgumas 4,4 mlrd. m3 per metus)

6.24.7.

Perdavimo iš Rumunijos į Vengriją pajėgumo padidinimas iki 4,4 mlrd. m3 per metus (antras etapas)

6.24.8.

Dujotiekis Black Sea shore–Podișor (RO), kuriuo tekės Juodosios jūros dujos

6.24.9.

Rumunijos–Vengrijos reversinis srautas. Vengrijos ruožo antras etapas kompresorinė Csanádpalota arba Algyő (HU), pajėgumas 4,4 mlrd. m3 per metus (antras etapas)

6.25.

Dujų tiekimo centrinei ir pietryčių Europai iš naujų šaltinių infrastruktūros projektų, kuriuos įgyvendinant siekiama tiekimo įvairovės, grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

6.25.1.

Dujotiekių sistema iš Bulgarijos į Slovakiją [dabartinis pavadinimas – Eastring]

6.25.2.

Dujotiekių sistema iš Graikijos į Austriją [dabartinis pavadinimas – Tesla]

6.25.3.

Tolesnis Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos ir Austrijos dvikrypčio perdavimo koridoriaus didinimas [dabartinis pavadinimas – ROHUAT/BRUA, trečias etapas]

6.25.4.

Infrastruktūra, reikalinga Bulgarijos dujų transporto mazgo plėtrai

6.26.

Kroatijos, Slovėnijos ir Austrijos projektų Rogatec grupė, apimanti šiuos BIP:

6.26.1.

Kroatijos ir Slovėnijos jungtis (Lučko–Zabok–Rogatec)

6.26.2.

Kompresorinė Kidričevo (SI), antras modernizavimo etapas

6.26.3.

Kroatijos dujų perdavimo sistemos kompresorinės

6.26.4.

Projektas GCA 2014/04 Murfeld (AT)

6.26.5

Jungties Murfeld/Ceršak (AT-SI) modernizavimas

6.26.6.

Jungties Rogatec modernizavimas

7.   Prioritetinis pietinis dujų koridorius (angl. SGC)

Nr.

Apibrėžtis

7.1.

Integruotos, specialios ir moduliuojamos transporto infrastruktūros ir susijusios įrangos, kuria iš naujų Kaspijos jūros regiono šaltinių per Azerbaidžaną, Gruziją ir Turkiją į ES rinkas Graikijoje ir Italijoje būtų transportuojama ne mažiau kaip 10 mlrd. m3 dujų per metus, projektų grupė, apimanti šiuos projektus:

7.1.1.

Dujotiekis iš Turkmėnistano ir Azerbaidžano per Gruziją ir Turkiją į Europos Sąjungą [dabartinis pavadinimas – projektų Trans-Caspian Gas Pipeline (TCP), Expansion of the South-Caucasus Pipeline (SCP-(F)X) ir Trans Anatolia Natural Gas Pipeline (TANAP) junginys]

7.1.2.

Dujų kompresorinė Kipi (EL)

7.1.3.

Dujotiekis iš Graikijos į Italiją per Albaniją ir Adrijos jūrą [dabartinis pavadinimas – Trans-Adriatic Pipeline (TAP)]

7.1.4.

Dujotiekis iš Graikijos į Italiją [dabartinis pavadinimas – Poseidon]

7.1.5.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

7.1.6.

Graikijos perdavimo sistemos ir Adrijos jūros dujotiekio (TAP) jungties matavimo ir reguliavimo stotys

7.1.7.

Dujotiekis Komotini–Thesprotia (EL)

7.2.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

7.3.

7.3.1.

Dujotiekis nuo Kipro jūrinės teritorijos iki žemyninės Graikijos per Kretą [dabartinis pavadinimas – EastMed]

7.3.2.

Kipro vidaus sistemos pralaidumo trukdžių šalinimas siekiant panaikinti izoliaciją ir sudaryti galimybę dujas perduoti iš rytinio Viduržemio jūros regiono

7.4.

Jungčių su Turkija projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

7.4.1.

Dujų kompresorinė Kipi (EL)

7.4.2.

Turkijos ir Bulgarijos jungtis [dabartinis pavadinimas – ITB]

8.   Baltijos šalių energijos rinkos dujų sektoriaus jungčių plano (angl. BEMIP Gas) prioritetinis koridorius

Nr.

Apibrėžtis

8.1.

Tiekimo šaltinių įvairinimo rytiniame Baltijos jūros regione projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

8.1.1.

Estijos ir Suomijos jungtis [dabartinis pavadinimas – Balticconnector] ir

8.1.2.

Vienas iš šių suskystintų gamtinių dujų terminalų:

8.1.2.1.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

8.1.2.2.

Suskystintų gamtinių dujų terminalas Paldiski (EE)

8.1.2.3.

Suskystintų gamtinių dujų terminalas Tallinn (EE)

8.1.2.4.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

Perdavimo infrastruktūros Baltijos valstybėse sustiprinimas ir požeminės dujų saugyklos Latvijoje modernizavimas

8.2.

Rytinio Baltijos jūros regiono infrastruktūros modernizavimo projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

8.2.1.

Latvijos ir Lietuvos jungties gerinimas

8.2.2.

Estijos ir Latvijos jungties gerinimas

8.2.3.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

8.2.4.

Požeminės dujų saugyklos Inčukalns (LV) gerinimas

8.3.

Lenkijos ir Danijos jungtis [dabartinis pavadinimas – Baltic Pipe]

8.4.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

8.5.

Lenkijos ir Lietuvos jungtis [dabartinis pavadinimas – GIPL]

8.6

Suskystintų gamtinių dujų terminalas Gothenburg (SE)

8.7.

Suskystintų gamtinių dujų terminalo Świnoujście (PL) pajėgumo didinimas

8.8.

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamas projektas

9.   Naftos tiekimo jungčių Vidurio ir Rytų Europoje (angl. OSC) prioritetinis koridorius

Naftos tiekimo centrinėje rytų Europoje saugumo didinimas gerinant sąveikumą ir kuriant tinkamus alternatyvius tiekimo kelius

Nr.

Apibrėžtis

9.1.

Naftotiekis Adamowo–Brody. Naftotiekis, kuriuo bendrovės Uktransnafta valdomas objektas Broduose (Ukrainoje) bus sujungtas su saugyklomis Adamove (Lenkijoje)

9.2.

Naftotiekis Bratislava–Schwechat. Naftotiekis, kuriuo bus sujungtas Švechatas (Austrijoje) ir Bratislava (Slovakijoje)

9.3.

Naftotiekiai JANAF-Adria. Esamų JANAF ir Adrijos naftotiekių, kuriais Kroatijos Omisalio uostas sujungtas su pietine naftotiekio Družba dalimi (Kroatijoje, Vengrijoje, Slovakijoje) rekonstravimas, modernizavimas, techninė priežiūra ir pajėgumo didinimas. (Vengrijos ir Slovakijos jungtis nebepriskiriama prie bendro intereso projektų)

9.4.

Naftotiekis Litvinov (CZ)–Spergau (DE). Žalios naftos naftotiekio Družba pratęsimas iki naftos perdirbimo įmonės TRM Spergau

9.5.

Pomeranijos naftotiekio projektų Lenkijoje grupė, apimanti šiuos BIP:

9.5.1.

Naftos terminalo Gdanske statyba

9.5.2.

Pomeranijos naftotiekio plėtimas. Pomeranijos naftotiekio, kuriuo saugyklos Plebankoje (netoli Plocko) sujungiamos su Gdansko terminalu, aplinkinė ir antrinė linijos

9.6.

Projektas TAL Plus. Naftotiekio TAL tarp Triesto (Italija) ir Ingolštato (Vokietija) pajėgumo didinimas

10.   Prioritetinė teminė pažangiųjų tinklų plėtros sritis

Nr.

Apibrėžtis

10.1.

Projekto North Atlantic Green Zone (Airija, Jungtinė Karalystė/Šiaurės Airija) tikslas – mažinti vėjo pagamintos energijos naudojimo apribojimus įgyvendinant ryšių infrastruktūrą, gerinant tinklo valdymą, kuriant jungtis ir nustatant (tarpvalstybinius) paklausos valdymo protokolus

10.2.

Projekto Green-Me (Prancūzija, Italija) tikslas – geriau integruoti iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą energiją įgyvendinant automatizavimo, kontrolės ir stebėjimo sistemas aukštosios ir aukštosios/vidutinės įtampos pastotėse, įskaitant ryšius su atsinaujinančiųjų išteklių energijos generatoriais ir energijos kaupimą pirminėse pastotėse, ir naujus duomenų mainus, kurie padeda geriau valdyti tarpvalstybines jungtis

10.3.

Projekto SINCRO.GRID (Slovėnija ir Kroatija) tikslas – tinklo įtampos, dažnio reguliavimo ir nepakankamo pralaidumo problemas išspręsti naudojant daugiau atsinaujinančiųjų šaltinių, o vietoj įprastinės gamybos naujus perdavimo ir skirstomųjų tinklų aktyviuosius elementus integruoti į tarpvalstybinį virtualų valdymo centrą, grindžiamą pažangiuoju duomenų valdymu, bendros sistemos optimizavimu ir dviejų kaimyninių perdavimo sistemų operatorių ir dviejų kaimyninių skirstomųjų sistemų operatorių prognozėmis

11.   Prioritetinė teminė elektros energijos magistralių sritis

BIP, taip pat vadinami elektros energijos magistralėmis

Nr.

Apibrėžtis

Jėgainių Šiaurės jūrose tinklo (angl. NSOG) prioritetinis koridorius

1.1.1.

Jungtis Zeebrugge (BE)–vicinity of Richborough (UK)

1.3.1.

Jungtis Endrup (DK)–Niebüll (DE)

1.3.2.

Vidaus linija Brunsbüttel–Niebüll (DE)

1.4.1.

Jungtis Kassø (DK)–Audorf (DE)

1.4.2.

Vidaus linija Audorf–Hamburg/Nord (DE)

1.4.3.

Vidaus linija Hamburg/Nord–Dollern (DE)

1.5.

Danijos ir Nyderlandų jungtis Endrup (DK)–Eemshaven (NL) [dabartinis pavadinimas – COBRAcable]

1.6.

Prancūzijos ir Airijos jungtis La Martyre (FR)–Great Island (IE) arba Knockraha (IE) [dabartinis pavadinimas – Celtic Interconnector]

1.7.1.

Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Cotentin (FR)–vicinity of Exeter (UK) [dabartinis pavadinimas – FAB]

1.7.2.

Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Tourbe (FR)–Chilling (UK) [dabartinis pavadinimas – IFA2]

1.7.3.

Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Coquelles (FR)–Folkestone (UK) [dabartinis pavadinimas – ElecLink]

1.8.

Vokietijos ir Norvegijos jungtis Wilster (DE)–Tonstad (NO) [dabartinis pavadinimas– NordLink]

1.10.

Norvegijos ir Jungtinės Karalystės jungtis

1.13.

Islandijos ir Jungtinės Karalystės jungtis [dabartinis pavadinimas – Ice Link]

1.14.

Jungtis Revsing (DK)–Bicker Fen (UK) [dabartinis pavadinimas – Viking Link]

Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių Vakarų Europoje (angl. NSI West Electricity) prioritetinis koridorius

2.2.1.

Jungtis Lixhe (BE)–Oberzier (DE)

2.5.1.

Jungtis Grande Ile (FR)–Piossasco (IT) [dabartinis pavadinimas – Savoie-Piemont]

2.7.

Prancūzijos ir Ispanijos jungtis Aquitaine (FR)–Baskų kraštas (ES) [dabartinis pavadinimas – Biscay Gulf]

2.9.

Vokietijos vidaus linija Osterath–Philippsburg (DE), kuria didinamas pajėgumas vakarų pasienyje

2.10.

Vokietijos vidaus linija Brunsbüttel-Grοβgartach–Wilster-Grafenrheinfeld (DE), kuria didinamas pajėgumas šiaurės ir pietų pasienyje

2.13.

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungčių projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

2.13.1.

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Woodland (IE)–Turleenan (UK)

2.13.2.

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Srananagh (IE)–Turleenan (UK)

Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. NSI East Electricity) prioritetinis koridorius

3.10.1.

Jungtis Hadera (IL)–Kofinou (CY)

3.10.2.

Jungtis Kofinou (CY)–Korakia, Kreta (EL)

3.10.3.

Vidaus linija Korakia, Kreta–Atika (EL)

3.12.

Vokietijos vidaus linija Wolmirstedt–Bavarija, kuria didinamas vidaus šiaurės–pietų perdavimo pajėgumas

Baltijos šalių energijos rinkos elektros energijos jungčių plano (angl. BEMIP Electricity) prioritetinis koridorius

4.1.

Danijos ir Vokietijos jungtis Tolstrup Gaarde (DK)–Bentwisch (DE) per jūrinius vėjo jėgainių parkus Kriegers Flak (DK) ir Baltic 1 ir 2 (DE) [dabartinis pavadinimas – Kriegers Flak Combined Grid Solution]“