26.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/44


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2016/797

2016 m. gegužės 11 d.

dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalį, 170 ir 171 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/57/EB (4) buvo iš esmės keletą kartų keičiama. Kadangi tą direktyvą reikia iš dalies keisti dar kartą, dėl aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija;

(2)

siekiant Sąjungos piliečiams, ekonominės veiklos vykdytojams ir kompetentingoms valdžios institucijoms leisti visapusiškai naudotis pranašumais, kurie atsiranda sukūrus bendrą Europos geležinkelių erdvę, ypač reikia tobulinti nacionalinių geležinkelių tinklų sujungimą ir sąveiką bei galimybę naudotis tais tinklais ir įgyvendinti visas priemones, kurių reikėtų techninio standartizavimo srityje, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 171 straipsnyje;

(3)

įgyvendinant Sąjungos geležinkelių sistemos sąveikos planus turėtų būti nustatytas optimalus techninio suderinimo lygis, Sąjungoje ir trečiosiose šalyse turėtų būti lengviau teikti tarptautines geležinkelių transporto paslaugas, jas gerinti ir plėtoti, taip pat turėtų būti lengviau palaipsniui kurti įrangos ir paslaugų, skirtų Sąjungos geležinkelių sistemai konstruoti, atnaujinti, patobulinti ir eksploatuoti, vidaus rinką;

(4)

siekiant prisidėti užbaigiant bendrą Europos geležinkelių erdvę, sumažinti leidimų išdavimo procedūrų išlaidas ir trukmę bei pagerinti geležinkelių saugą, tikslinga supaprastinti ir suderinti leidimų išdavimo procedūras Sąjungos lygmeniu;

(5)

daugelyje valstybių narių metro, tramvajams ir kitoms lengvojo bėginio transporto sistemoms taikomi vietos techniniai reikalavimai. Tokioms vietos viešojo transporto sistemoms licencijavimas Sąjungoje paprastai netaikomas. Be to, tramvajams ir lengvojo bėginio transporto sistemoms dėl bendros infrastruktūros dažnai taikomi kelių teisės aktai. Dėl tų priežasčių tokios vietos sistemos neturi būti sąveikios ir todėl joms ši direktyva neturėtų būti taikoma. Tai nekliudo valstybėms narėms taikyti šios direktyvos nuostatų vietos geležinkelių sistemoms savanoriškai, jei, jų nuomone, tai tikslinga;

(6)

tramvajus-traukinys yra viešojo transporto koncepcija, pagal kurią galima bendrai naudoti tiek lengvojo bėginio transporto infrastruktūrą, tiek sunkiasvorio geležinkelių transporto infrastruktūrą. Į šios direktyvos įgyvendinimo priemonių taikymo sritį valstybėms narėms turėtų būti leista neįtraukti transporto priemonių, kurios visų pirma naudojamos lengvojo bėginio transporto infrastruktūroje, tačiau kuriose yra kai kurių sunkiasvorio geležinkelių transporto komponentų, būtinų sudaryti galimybę pervažiuoti nedidelę ir ribotą sunkiasvorio geležinkelių transporto infrastruktūros dalį tik sujungiamumo tikslais. Kai tramvajai-traukiniai naudoja geležinkelių infrastruktūrą, turėtų būti užtikrinta, kad laikomasi visų esminių reikalavimų, o atitinkamose linijose – numatyto saugos lygio.. Tarpvalstybiniais atvejais kompetentingos valdžios institucijos turėtų bendradarbiauti;

(7)

dėl geležinkelių tinkle teikiamų komercinių vežimo geležinkeliais paslaugų visų pirma reikalingas ypač geras infrastruktūros ir transporto priemonių charakteristikų suderinamumas, taip pat veiksmingas įvairių infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių informacijos ir ryšių sistemų tarpusavio ryšys. Nuo tokio suderinamumo ir tarpusavio ryšio priklauso eksploatavimo lygiai, sauga, paslaugų kokybė ir sąnaudos, ypač Sąjungos geležinkelių sistemos sąveika;

(8)

pagrindiniuose geležinkelių reguliavimo teisės aktuose Sąjungos ir valstybių narių lygiu turėtų būti aiškiai nustatyti vaidmenys ir pareigos užtikrinant, kad būtų laikomasi geležinkelių tinklams taikomų saugos, sveikatos ir vartotojų apsaugos taisyklių. Dėl šios direktyvos neturėtų sumažėti saugos lygis ar neturėtų padidėti išlaidos Sąjungos geležinkelių sistemoje. Todėl Europos geležinkelių agentūra (toliau – Agentūra), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/796 (5) ir nacionalinės saugos institucijos turėtų prisiimti visą atsakomybę už jų išduodamus leidimus;

(9)

yra didelių skirtumų tarp nacionalinės teisės aktų, vidaus taisyklių ir techninių specifikacijų, kurie taikomi geležinkelio sistemoms, posistemiams ir sudedamosioms dalims, kadangi jie apima nacionaliniams pramonės sektoriams būdingus metodus ir juose nustatyti konkretūs matmenys bei įtaisai, taip pat specialios charakteristikos. Ta padėtis traukiniams gali trukdyti važinėti po visą Sąjungą be kliūčių;

(10)

siekiant padidinti jos konkurencingumą pasauliniu lygmeniu, Sąjungos geležinkelių pramonei reikia atviros ir konkurencingos rinkos;

(11)

dėl to yra tikslinga apibrėžti esminius su geležinkelių sąveika susijusius reikalavimus visai Sąjungai, kurie turėtų būti taikomi jos geležinkelių sistemai;

(12)

rengiant technines sąveikos specifikacijas (toliau – TSS) išryškėjo poreikis išaiškinti santykį tarp esminių reikalavimų bei TSS ir Europos standartų bei kitų norminio pobūdžio dokumentų. Visų pirma reikėtų aiškiai atskirti standartus ar jų dalis, kurie turėtų tapti privalomi norint pasiekti šios direktyvos tikslus, ir darniuosius standartus, kurie parengti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 (6). Jei būtina, TSS gali būti daroma tiesioginė nuoroda į Europos standartus arba specifikacijas, kurie nuo TSS taikymo pradžios tampa privalomi;

(13)

kad Sąjungos geležinkelių sektorius iš tiesų taptų labiau konkurencingas ir nebūtų iškreipta pagrindinių Sąjungos geležinkelių sistemos subjektų konkurencija, TSS ir su šiomis TSS susijusios Agentūros rekomendacijos turėtų būti rengiamos laikantis atvirumo, sutarimo ir skaidrumo principų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 II priede;

(14)

geležinkelių paslaugų kokybė Sąjungoje priklauso, inter alia, nuo tinklo (plačiausiąja prasme, pavyzdžiui, visų susijusių posistemių stacionarių dalių) charakteristikų ir tų transporto priemonių (įskaitant visų susijusių posistemių sudedamųjų dalių) charakteristikų ypač gero suderinamumo. Nuo to suderinamumo priklauso eksploatavimo lygiai, sauga, paslaugų kokybė ir sąnaudos;

(15)

TSS turi tiesioginį arba galimą poveikį posistemį eksploatuojančiam ir techniškai prižiūrinčiam personalui. Todėl, prireikus, Agentūra, rengdama TSS turėtų konsultuotis su socialiniais partneriais;

(16)

TSS turėtų būti nustatytos visos sąlygos, kurias turi atitikti sąveikos sudedamoji dalis, ir tvarka, kurios reikia laikytis vertinant atitiktį. Be to, būtina nustatyti, kad turėtų būti atlikta kiekvienos sudedamosios dalies atitikties ir tinkamumo TSS nurodytai paskirčiai įvertinimo procedūra ir kad ji turėtų turėti atitinkamą sertifikatą, kuriame būtų pateiktas arba atskirai nagrinėjamos sąveikos sudedamosios dalies atitikties techninėms specifikacijoms, kurias ji turi atitikti, įvertinimas, arba sąveikos sudedamosios dalies tinkamumo naudoti geležinkelių aplinkoje, kuriai ji skirta, įvertinimas techninių specifikacijų atžvilgiu;

(17)

rengiant naujas TSS visada reikėtų siekti užtikrinti suderinamumą su esamais posistemiais. Tai padės skatinti geležinkelio transporto konkurencingumą ir išvengti nereikalingų papildomų išlaidų, nes bus reikalaujama tobulinti ar atnaujinti esamus posistemius, kad būtų užtikrintas atgalinis suderinamumas. Išskirtiniais atvejais, kai nebus įmanoma užtikrinti suderinamumo, TSS turėtų būti galima pasitelkti kaip gaires, būtinas norint nuspręsti, ar esamam posistemiui reikia naujo sprendimo arba leidimo pradėti eksploatuoti ar pateikti rinkai, ir nustatyti atitinkamus terminus;

(18)

jei TSS negalima aiškiai nustatyti konkrečių esminius reikalavimus atitinkančių techninių aspektų, tos TSS priede turėtų būti nurodoma, kad tie aspektai, kuriuos dar reikia išaiškinti, yra neišspręsti klausimai. Tiems neišspręstiems klausimams, taip pat specifiniams atvejams, siekiant atitikties esamoms sistemoms, turėtų būti taikomos nacionalinės taisyklės, kurias valstybėje narėje gali priimti bet kuri kompetentinga nacionalinė, regionų ar vietos institucija. Siekiant išvengti perteklinių patikrų ir nebūtinos administracinės naštos, nacionalinės taisyklės turėtų būti klasifikuojamos taip, kad būtų aišku, kurios skirtingų valstybių narių tos pačios srities taisyklės yra lygiavertės;

(19)

turėtų būti nustatyta tvarka, kurios laikomasi, kai posistemiui taikomi esminiai reikalavimai dar nereglamentuojami atitinkamoje TSS. Tokiu atveju už atitikties įvertinimo ir tikrinimo procedūras turėtų būti atsakingos šioje direktyvoje nurodytos paskirtosios įstaigos;

(20)

ši direktyva turėtų būti taikoma visai Sąjungos geležinkelių sistemai, o TSS taikymo sritis turėtų būti išplėsta, kad aprėptų į transeuropinę geležinkelių sistemą neįtrauktas transporto priemones ir tinklus. Todėl Direktyvos 2008/57/EB I priedas turėtų būti supaprastintas;

(21)

funkcinės ir techninės specifikacijos, kurias turi atitikti posistemiai ir jų sąsajos, gali skirtis priklausomai nuo atitinkamų posistemių naudojimo, pavyzdžiui, priklausomai nuo linijų ir transporto priemonių kategorijų, visų pirma siekiant užtikrinti greitųjų ir paprastųjų geležinkelių sistemų suderinamumą;

(22)

siekiant užtikrinti nuoseklų geležinkelių sąveikos įgyvendinimą visoje Sąjungoje ir palaipsniui mažinti paveldėtųjų sistemų įvairovę, TSS turėtų būti pateiktos nuostatos, taikytinos atnaujinant arba patobulinant esamus posistemius, ir galėtų būti pateikti pasiūlymai dėl numatytų sistemų įgyvendinimo etapais. Tačiau, siekiant išlaikyti geležinkelių sektoriaus konkurencingumą ir išvengti nepagrįstų išlaidų, dėl naujų ar iš dalies pakeistų TSS įsigaliojimo transporto priemonės ir infrastruktūra neturėtų būti iš karto pritaikomi pagal naujas specifikacijas;

(23)

TSS turėtų būti nurodoma, kada dėl infrastruktūros ir transporto priemonių atnaujinimo ir patobulinimo reikia išduoti naują leidimą. Visais infrastruktūros atnaujinimo ir patobulinimo atvejais pareiškėjas turėtų pateikti bylą pagal vieno langelio sistemą, nurodytą Reglamente (ES) 2016/796, nacionalinei saugos institucijai, kad ji, remdamasi šioje direktyvoje įtvirtintais kriterijais, galėtų nuspręsti, ar reikalingas naujas leidimas. Transporto priemonių, kurioms išduotas leidimas pateikti rinkai, patobulinimo ir atnaujinimo atveju pareiškėjas, remdamasis šioje direktyvoje išdėstytais kriterijais, turėtų galėti nuspręsti, ar jam dėl naujo leidimo išdavimo reikia kreiptis į nacionalinę saugos instituciją ar Agentūrą;

(24)

atsižvelgiant į Sąjungos geležinkelių sistemos sąveikos kliūčių panaikinimo laipsnišką metodą ir laiką, kurio dėl tos priežasties prireiks TSS priimti, reikėtų imtis priemonių, kad būtų išvengta padėties, kai valstybės narės priima naujas nacionalines taisykles arba imasi projektų, kurie didina esamos sistemos įvairovę;

(25)

siekiant pašalinti sąveikos kliūtis ir taip išplėsti TSS taikymo sritį, kad ji apimtų visą Sąjungos geležinkelių sistemą, nacionalinių taisyklių skaičius turėtų būti palaipsniui mažinamas. Nacionalinės taisyklės, susijusios tik su esamomis sistemomis, turėtų būti atskirtos nuo taisyklių, kurių reikia dėl TSS neišspręstų klausimų. Pastarosios rūšies taisyklės turėtų būti palaipsniui naikinamos, išsprendus TSS neišspręstus klausimus;

(26)

nacionalinės taisyklės turėtų būti parengtos ir paskelbtos taip, kad jas galėtų suprasti bet kuris potencialus nacionalinio tinklo naudotojas. Tokiose taisyklėse dažnai daromos nuorodos į kitus dokumentus, kaip antai nacionalinius standartus, Europos standartus, tarptautinius standartus arba kitas technines specifikacijas, kurie gali būti iš dalies arba visiškai saugomi intelektinės nuosavybės teisėmis. Todėl pareiga paskelbti neturėtų būti taikoma nacionalinėje taisyklėje tiesiogiai ar netiesiogiai nurodytų dokumentų atžvilgiu;

(27)

laipsniško metodo taikymas atitinka Sąjungos geležinkelių sistemos, turinčios seną nacionalinę infrastruktūrą ir senas transporto priemones, kurioms pritaikyti ar atnaujinti būtinos didelės investicijos, sąveikos tikslą, ir reikėtų itin stengtis, kad būtų išlaikytas geležinkelių konkurencingumas kitų rūšių transporto atžvilgiu;

(28)

paaiškėjo, kad dėl Sąjungos geležinkelių sistemos masto ir sudėtingumo, būtina dėl praktinių priežasčių ją padalyti į toliau nurodytus posistemius: infrastruktūros, kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos, riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos, energijos, riedmenų, traukinių eismo organizavimo ir valdymo, techninės priežiūros ir telematikos priemonių keleivių ir krovinių vežimo paslaugoms. Kiekvienam iš tų posistemių, ypač jų sudedamosioms dalims ir sąsajoms, reikia apibrėžti esminius reikalavimus ir nustatyti technines specifikacijas, kad tie esminiai reikalavimai būtų įvykdyti. Ta pati sistema skirstoma į stacionarią ir mobilią dalis, kurių viena susideda iš tinklo, kurį sudaro linijos, stotys, terminalai ir visa kita saugiam ir nuolatiniam sistemos veikimui užtikrinti būtina stacionari įranga, o kita – iš visų tuo tinklu važiuojančių transporto priemonių. Todėl šioje direktyvoje transporto priemonę sudaro vienas posistemis (riedmenys) ir, kai tai taikoma, kiti posistemiai (pirmiausia transporto priemonėje esantis kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemis). Nors sistema suskirstyta į keletą elementų, Agentūra, siekdama skatinti sąveiką ir saugumą, turėtų laikytis bendro požiūrio į sistemą;

(29)

pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kurios šalimi yra Sąjunga, prieinamumas yra vienas iš Konvencijos bendrųjų principų, ir ja reikalaujama, kad valstybės, Konvencijos šalys, imtųsi reikiamų priemonių siekiant asmenims turintiems negalią užtikrinti tokį patį prieinamumą kaip ir kitiems asmenims, be kitų dalykų, rengdamos ir skelbdamos būtinuosius prieinamumo standartus ir gaires bei stebėdamos jų įgyvendinimą. Todėl prieinamumas asmenims turintiems negalią ir riboto judumo asmenims yra esminis Sąjungos geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimas;

(30)

joks asmuo negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojamas dėl negalios. Siekiant užtikrinti, kad sukūrus bendrą Europos geležinkelių erdvę, jos privalumais galėtų naudotis visi Sąjungos piliečiai, valstybės narės turėtų propaguoti visiems prieinamą geležinkelių sistemą;

(31)

įgyvendinant Sąjungos geležinkelių sistemos sąveikos nuostatas neturėtų atsirasti nepagrįstų išlaidų nei būti trukdoma išsaugoti esamų geležinkelių tinklų sąveiką;

(32)

TSS taip pat turi poveikį sąlygoms, kuriomis asmenys naudojasi geležinkelių transportu, ir dėl to su tais naudotojais, įskaitant asmenų su negalia organizacijas atitinkamais atvejais, reikia konsultuotis jiems rūpimais klausimais;

(33)

kiekvienai atitinkamai valstybei narei turėtų būti leidžiama tam tikrais tinkamai pagrįstais atvejais netaikyti tam tikrų TSS. Tie atvejai ir procedūros, kurių turi būti laikomasi konkrečios TSS netaikymo atvejais, turėtų būti aiškiai apibrėžti;

(34)

TSS parengimas ir jų taikymas Sąjungos geležinkelių sistemai neturėtų kliudyti technologinei inovacijai, kuria turėtų būti siekiama gerinti ekonominius veiklos rezultatus;

(35)

kad atitiktų atitinkamas viešųjų pirkimų tvarkos geležinkelių sektoriuje nuostatas ir visų pirma tas nuostatas, kurios nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/25/ES (7), bendruose dokumentuose arba kiekvienos sutarties sąlygose perkančiosios organizacijos turi įrašyti technines specifikacijas. Tuo tikslu reikia parengti taisyklių rinkinį, kuriuo būtų grindžiamos tos techninės specifikacijos;

(36)

Sąjungai būtų pravarti tarptautinė standartizacijos sistema, kurią taikant būtų rengiami standartai, faktiškai naudojami tų, kurie dalyvauja tarptautinėje prekyboje, ir tų, kurie atitinka Sąjungos politikos reikalavimus. Dėl to Europos standartizacijos organizacijos turėtų toliau bendradarbiauti su tarptautinėmis standartizacijos organizacijomis;

(37)

perkančioji organizacija, kuri užsako atlikti posistemio projektavimą, konstravimą, atnaujinimą ar patobulinimą, galėtų būti geležinkelio įmonė, infrastruktūros valdytojas, už techninę priežiūrą atsakingas subjektas, valdytojas arba už projekto įgyvendinimą atsakingas koncesininkas. Perkančiosios organizacijos turėtų nustatyti reikalavimus, reikalingus, siekiant užbaigti Europos specifikacijas ar kitus standartus. Tos specifikacijos turėtų atitikti esminius reikalavimus, kurie buvo suderinti Sąjungos lygmeniu ir kuriuos turi atitikti Sąjungos geležinkelių sistema;

(38)

sudedamųjų dalių atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimą reglamentuojanti tvarka turėtų būti pagrįsta atitikties ir tinkamumo naudoti vertinimo bei EB patikros procedūrų modulių, skirtų naudoti pagal šią direktyvą priimtose techninėse sąveikos specifikacijose, naudojimu. Kiek įmanoma ir siekiant skatinti pramonės plėtrą, tikslinga parengti su kokybės užtikrinimo sistema susijusią tvarką;

(39)

siekiant garantuoti sistemos sąveiką, sudedamųjų dalių atitiktis daugiausia siejama su jų naudojimo vieta, ne tik su jų laisvu judėjimu Sąjungos rinkoje. Turėtų būti įvertintas pačių svarbiausių sudedamųjų dalių tinkamumas naudoti saugos, prieinamumo ar sistemos ekonomiškumo atžvilgiu. Dėl to gamintojui nebūtina pažymėti CE ženklu sudedamųjų dalių, kurioms taikoma ši direktyva. Remiantis atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti įvertinimu turėtų užtekti gamintojo atitikties deklaracijos;

(40)

tačiau gamintojai privalo pažymėti CE ženklu tam tikras sudedamąsias dalis, kad būtų patvirtinta jų atitiktis kitiems su jomis susijusiems Sąjungos teisės aktams;

(41)

kai TSS įsigalioja, kai kurios sąveikos sudedamosios dalys jau yra rinkoje. Reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kad tas sudedamąsias dalis būtų galima integruoti į posistemį, net jei jos tą TSS atitinka ne visiškai;

(42)

Sąjungos geležinkelių sistemą sudarantiems posistemiams turėtų būti taikoma patikros procedūra. Ta patikra turėtų leisti už jų eksploatavimo pradžią arba pateikimą rinkai atsakingiems subjektams būti tikriems, kad projektuojant, konstruojant ir pradedant eksploatuoti buvo laikomasi galiojančių taisyklių ir techninių bei eksploatavimo nuostatų. Dėl jos gamintojai taip pat galėtų tikėtis vienodų sąlygų visose valstybėse narėse;

(43)

pradėjus eksploatuoti posistemį arba pateikus jį rinkai, reikėtų tikrinti, ar jis eksploatuojamas ir techniškai prižiūrimas pagal jam keliamus esminius reikalavimus. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/798 (8) atsakomybė už tų reikalavimų laikymąsi atitinkamų jų posistemių atžvilgiu tenka infrastruktūros valdytojui, geležinkelio įmonei arba už techninę priežiūrą atsakingam subjektui, kiekvienam atsakant už savo dalį;

(44)

kai eksploatavimo metu paaiškėja, kad transporto priemonė arba transporto priemonės tipas neatitinka vieno iš taikytinų esminių reikalavimų, atitinkamos geležinkelio įmonės turėtų imtis reikalingų taisomųjų priemonių, kad transporto priemonė (-ės) atitiktų reikalavimus. Be to, jei dėl to neatitikimo kyla rimtas pavojus saugai, už transporto priemonės judėjimo priežiūrą atsakingos nacionalinės saugos institucijos turėtų galėti imtis reikalingų laikinų saugos priemonių, įskaitant neatidėliotiną atitinkamos veiklos apribojimą ar sustabdymą. Jei taisomųjų priemonių nepakanka ir rimtas pavojus saugai, kilęs dėl neatitikimo reikalavimams, išlieka, nacionalinėms saugos institucijoms arba Agentūrai turėtų būti leidžiama panaikinti arba pakeisti leidimą. Šiuo atveju rimtas pavojus saugai turėtų būti suprantamas kaip rimtas teisinių pareigų ar saugos reikalavimų nesilaikymas, kuris vienas pats arba kaip tam tikrų įvykių sekos dalis gali sukelti avariją arba rimtą avariją. Atšaukimo procesas turėtų būti paremtas tinkamu Agentūros ir nacionalinių saugos institucijų keitimusi informacija, įskaitant registrų naudojimą;

(45)

turėtų būti aiškiai nustatyti atitinkami visų susijusių subjektų vaidmenys ir pareigos, susiję su transporto priemonių pateikimo rinkai ir naudojimo procedūra ir su stacionarių įrenginių pradėjimo eksploatuoti procedūra;

(46)

Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos prireikus turėtų bendradarbiauti ir dalytis kompetencija leidimų išdavimo klausimais, tinkamai atsižvelgdamos į saugą. Tuo tikslu turėtų būti sudaryti Agentūros ir nacionalinių saugos institucijų bendradarbiavimo susitarimai;

(47)

siekiant užtikrinti, kad Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (toliau – ERTMS) įranga atitiktų atitinkamą galiojančią specifikaciją ir siekiant užkirsti kelią tam, kad papildomais su ERTMS susijusiais reikalavimais būtų trukdoma jos sąveikai, Agentūra turėtų veikti kaip ERTMS sistemos institucija. Tuo tikslu, prieš pradedant arba skelbiant bet kokį konkursą, susijusį su ERTMS kelio įranga, Agentūra turėtų būti atsakinga už numatytų techninių sprendimų įvertinimą, kad būtų patikrinta, ar tie techniniai sprendimai atitinka atitinkamas TSS ir yra visiškai sąveikūs. Atliekant patikros procedūrą turėtų būti vengiama bet kokio šio Agentūros atliekamo įvertinimo ir notifikuotųjų įstaigų užduočių dubliavimo. Todėl pareiškėjas turėtų informuoti Agentūrą apie tai, ar notifikuotoji įstaiga jau yra pradėjusi patikros procedūrą arba apie tai, ar jau parengtas koks nors atitikties sertifikatas. Pareiškėjas turėtų galėti pasirinkti prašyti Agentūros tokio įvertinimo kiekvienam atskiram ERTMS projektui arba projektų deriniui, linijai, linijų grupei arba tinklui;

(48)

dėl šios direktyvos įsigaliojimo neturėtų būti atidėtas ERTMS projektų, kurių pasiūlymų pateikimo arba sutarčių sudarymo procesas jau pasibaigė, vykdymas;

(49)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pateikti rinkai transporto priemones ir sumažinti administracinę naštą, turėtų būti pradėta naudoti visoje Sąjungoje galiojančio leidimo pateikti transporto priemonę rinkai sąvoka. Gavus leidimą pateikti transporto priemonę rinkai galima sudaryti komercinius sandorius dėl transporto priemonių bet kur Sąjungos rinkoje, tačiau transporto priemonė gali būti naudojama tik toje naudojimo vietoje, kuriai yra išduotas leidimas. Atsižvelgiant į tai, išplėtus naudojimo vietą, transporto priemonės leidimas turėtų būti atnaujintas. Transporto priemonėms, kurioms leidimas jau išduotas pagal ankstesnes direktyvas, taip pat būtina išduoti leidimą pateikti rinkai, jei ketinama jas naudoti tinkluose, kuriems jų leidimas netaikomas;

(50)

kai naudojimo vieta apima tik vieną ar kelis tinklus vienoje valstybėje narėje, pareiškėjas turėtų galėti pasirinkti, ar paraišką dėl transporto priemonės leidimo pateikti pagal Reglamente (ES) 2016/796 nurodytą vieno langelio sistemą tos valstybės narės nacionalinei saugos institucijai, ar Agentūrai. Pareiškėjo padarytas pasirinkimas turėtų būti įpareigojantis tol, kol paraiškos nagrinėjimas nebus baigtas arba nutrauktas;

(51)

pareiškėjas turėtų turėti galimybę pasinaudoti tinkama procedūra, kad pateiktų skundą dėl Agentūros arba nacionalinių saugos institucijų sprendimo arba veiksmų nesiėmimo. Be to, reikėtų nustatyti aiškias procesines ir ginčų sprendimo nuostatas, taikomas tais atvejais, kai Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos nesutaria dėl atliktų įvertinimų, susijusių su transporto priemonių leidimų išdavimu;

(52)

specialiomis priemonėmis, įskaitant bendradarbiavimo susitarimus, turėtų būti atsižvelgiama į konkrečią geografinę ir istorinę tam tikrų valstybių narių padėtį, kartu užtikrinant tinkamą vidaus rinkos veikimą;

(53)

kai veikla vykdoma tik tinkluose, kuriuose dėl geografinių arba istorinių priežasčių reikia specialių žinių, ir kai tokie tinklai yra izoliuoti nuo likusios Sąjungos geležinkelių sistemos, pareiškėjas turėtų turėti galimybę atlikti būtinus formalumus vietoje, kreipdamasis į atitinkamas nacionalines saugos institucijas. Tuo tikslu, siekiant sumažinti administracinę naštą ir išlaidas, Agentūrai ir atitinkamoms nacionalinėms saugos institucijoms turėtų būti galima sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, kuriuose būtų numatytas atitinkamas užduočių paskirstymas, nedarant poveikio Agentūros galutinės atsakomybės už leidimo išdavimą prisiėmimui;

(54)

Baltijos valstybėse (Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje) geležinkelių tinklų vėžės plotis yra 1520 mm – toks pat, kaip ir kaimyninėse trečiosiose šalyse, tačiau skiriasi nuo Sąjungos pagrindinio geležinkelių tinklo vėžės pločio. Šie Baltijos šalių tinklai paveldėjo bendrus techninius ir eksploatavimo reikalavimus, kurie de facto sudaro sąlygas šių tinklų sąveikai, todėl šiuo atžvilgiu vienoje iš šių valstybių narių išduotas transporto priemonės leidimas galėtų galioti likusiose šiuos tinklus turinčiose valstybėse narėse. Siekiant palengvinti veiksmingą ir proporcingą išteklių paskirstymą išduodant leidimus pateikti transporto priemonę rinkai arba tvirtinant transporto priemonių tipus ir sumažinti tokiais atvejais pareiškėjui tenkančią finansinę bei administracinę naštą, specialioje Agentūros ir atitinkamų nacionalines saugos institucijų bendradarbiavimo tvarkoje turėtų būti numatyta, jei būtina, galimybė sutartimi pavesti užduotis šioms atitinkamoms nacionalinėms saugos institucijoms;

(55)

valstybės narės, kurių didelė geležinkelių eismo dalis yra susijusi su trečiosiomis šalimis, kurių vėžės plotis yra toks pats, tačiau kuris skiriasi nuo Sąjungos pagrindinio geležinkelių tinklo vėžės pločio, turėtų turėti galimybę toliau taikyti skirtingas transporto priemonių leidimų procedūras prekiniams vagonams ir keleiviniams vagonams, kurie bendrai naudojami su tomis trečiosiomis šalimis;

(56)

dėl atsekamumo ir saugos priežasčių valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos turėtų transporto priemonei suteikti Europos transporto priemonės numerį, kai to prašo transporto priemonės valdytojas. Tada informacija apie transporto priemonę turėtų būti įtraukiama į transporto priemonių registrą. Transporto priemonių registrai turėtų būti prieinami visoms valstybėms narėms ir tam tikriems ūkio subjektams Sąjungoje informacijai gauti. Transporto priemonių registruose turėtų būti nuosekliai naudojamas duomenų formatas. Todėl jie turėtų būti reglamentuoti bendrose naudojimo ir techninėse specifikacijose. Tam, kad būtų sumažinta administracinė našta ir nepagrįstos išlaidos, Komisija turėtų priimti Europos transporto priemonių registro, kuris apimtų nacionalinius transporto priemonių registrus, specifikaciją, siekiant sukurti bendrą priemonę, tuo pačiu metu leidžiant palikti konkretiems valstybės narės poreikiams reikalingas papildomas funkcines galimybes;

(57)

siekiant užtikrinti transporto priemonių ir jų istorijos atsekamumą, nuorodos į leidimą pateikti transporto priemonę rinkai turėtų būti įrašomos kartu su kitais transporto priemonės duomenimis;

(58)

turėtų būti nustatytos transporto priemonės ir maršrutų, kuriuose jos bus naudojamos, suderinamumo patikrinimo procedūros, vykdomos išdavus leidimą pateikti transporto priemonę rinkai ir prieš geležinkelio įmonei naudojant transporto priemonę jos naudojimo vietoje, nurodytoje leidime pateikti transporto priemonę rinkai;

(59)

notifikuotosios įstaigos, atsakingos už sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo ir tinkamumo naudoti procedūrų bei posistemių įvertinimo procedūros tikrinimą, turėtų, ypač tais atvejais, kai nėra jokios Europos specifikacijos, kuo atidžiau koordinuoti savo sprendimus;

(60)

nacionalinės valdžios institucijos visoje Sąjungoje turėtų laikyti, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2008 (9) numatyta skaidri akreditacija, kuria užtikrinamas būtinas pasitikėjimo atitikties sertifikatais lygis, yra pageidautinas būdas įrodyti notifikuotųjų įstaigų ir, mutatis mutandis, įstaigų, paskirtų tikrinti, kaip laikomasi nacionalinių taisyklių, techninę kompetenciją. Vis dėlto nacionalinės institucijos turėtų galėti laikytis pozicijos, kad jos turi tinkamas priemones atlikti vertinimą pačios. Tokiais atvejais, siekiant užtikrinti tinkamą kitų nacionalinių institucijų atliktų vertinimų patikimumo lygį, jos turėtų pateikti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms reikiamus dokumentinius įrodymus, kad įvertintos atitikties vertinimo įstaigos atitinka reikiamus norminius reikalavimus;

(61)

šia direktyva turėtų būti nustatyti tik sąveikos sudedamųjų dalių ir posistemių sąveikos reikalavimai. Kad būtų lengviau laikytis tų reikalavimų, būtina numatyti sąveikos sudedamųjų dalių ir posistemių, atitinkančių darniuosius standartus, kurie pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 priimti siekiant pateikti išsamias technines su tais reikalavimais susijusias specifikacijas, atitikties prielaidą;

(62)

priemonės, patvirtintos pagal šią direktyvą, turėtų būti papildytos iniciatyvomis, kuriomis būtų siekiama užtikrinti finansinę paramą novatoriškoms ir sąveikioms technologijoms Sąjungos geležinkelių sektoriuje;

(63)

siekiant papildyti neesmines šios direktyvos nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl konkrečių kiekvienos TSS tikslų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(64)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su: TSS ir TSS daliniais pakeitimais, įskaitant tuos dalinius pakeitimus, būtinus TSS trūkumams pašalinti, sąveikos sudedamųjų dalių EB atitikties ar tinkamumo naudoti deklaracijos šablonu ir pridedamais dokumentais; informacija, kuri turi būti įtraukta į bylą, kuri turėtų būti pridedama prie prašymo netaikyti vienos arba daugiau TSS arba jų dalių, su tos bylos formatu ir pateikimo būdais ir, atitinkamais atvejais, su sprendimu netaikyti TSS; nacionalinių taisyklių, apie kurias pranešta, klasifikavimu į įvairias grupes siekiant sudaryti palankias sąlygas stacionarios ir mobilios įrangos suderinamumo patikrinimams; EB patikros procedūros ir patikros procedūros nacionalinių taisyklių atveju informacija bei EB patikros deklaracijos šablonais ir techninės bylos, kuri turėtų būti pridedama prie patikros deklaracijos, dokumentų šablonais, taip pat ir patikros sertifikatų šablonais; praktine tvarka dėl leidimų pateikti transporto priemonę rinkai; pavyzdine atitikties tipui deklaracija ir, kai tinkama, ad hoc atitikties vertinimo moduliais; nacionalinių transporto priemonių registrais, Europos transporto priemonių registru ir leidimų pateikti tam tikro tipo transporto priemones rinkai registru; ir turinio, duomenų formato, funkcinės ir techninės architektūros, darbo režimo bendrosiomis specifikacijomis ir duomenų įvesties bei paieškos taisyklėmis. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (10) ;

(65)

TSS turėtų būti reguliariai peržiūrimos. Aptikus trūkumų TSS, turėtų būti paprašyta, kad Agentūra pateiktų nuomonę, kuri tam tikromis sąlygomis galėtų būti paskelbta ir ja naudotųsi visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant pramonę ir notifikuotąsias įstaigas, kaip tinkama atitikties priemone, kol nepersvarstytos susijusios TSS;

(66)

įgyvendinimo aktuose, kuriais nustatomos naujos TSS arba TSS keičiamos, turėtų atsispindėti konkretūs Komisijos deleguotaisiais aktais nustatyti tikslai;

(67)

siekiant, kad Agentūra pasirengtų vykdyti sustiprintą savo vaidmenį pagal šią direktyvą, reikia imtis tam tikrų organizacinių veiksmų. Todėl turėtų būti numatytas atitinkamas perinamasis laikotarpis. Tuo laikotarpiu Komisija turėtų peržiūrėti Agentūros padarytą pažangą rengiantis vykdyti sustiprintą savo vaidmenį. Po to Komisija turėtų reguliariai teikti šios direktyvos įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Visų pirma ataskaitoje turėtų būti įvertinamas transporto priemonių leidimų išdavimo procesas, TSS netaikymo atvejai ir registrų naudojimas. Be to, Komisija turėtų teikti ataskaitas dėl saugai svarbių sudedamųjų dalių nustatymo ir atsekamumo veiksmų, kurių imtasi;

(68)

valstybėms narėms, nacionalinėms saugos institucijoms ir suinteresuotiesiems subjektams reikia skirti pakankamai laiko pasirengti įgyvendinti šią direktyvą;

(69)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. geležinkelių sistemos sąveikos visos Sąjungos mastu, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(70)

pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios iš esmės skiriasi nuo Direktyvos 2008/57/EB. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas atsiranda pagal Direktyvą 2008/57/EB;

(71)

ši direktyva neturėtų turėti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų, nurodytų V priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šia direktyva nustatomos sąlygos, kurias reikia atitikti norint pasiekti Sąjungos geležinkelių sistemos sąveiką tokiu būdu, kuris būtų suderintas su Direktyva (ES) 2016/798, siekiant nustatyti optimalų techninio suderinimo lygį, suteikti galimybę sudaryti palankesnes sąlygas teikti geležinkelių transporto paslaugas Sąjungoje ir santykiuose su trečiosiomis šalimis, jas gerinti ir plėtoti, taip pat prisidėti užbaigiant kurti bendrą Europos geležinkelių erdvę ir laipsniškai kuriant vidaus rinką. Tos sąlygos yra susijusios su tos sistemos dalių projektavimu, konstravimu, pradėjimu eksploatuoti, patobulinimu, atnaujinimu, naudojimu ir technine priežiūra, taip pat su personalo, kuris ją eksploatuoja ir techniškai prižiūri, profesine kvalifikacija ir jiems taikomomis sveikatos bei saugos sąlygomis.

2.   Šia direktyva įtvirtinamos nuostatos, susijusios su kiekvieno posistemio sąveikos sudedamosiomis dalimis, sąsajomis ir procedūromis, bei bendro Sąjungos geležinkelių sistemos suderinamumo sąlygos, reikalingos jos sąveikai pasiekti.

3.   Ši direktyva netaikoma:

a)

metro;

b)

tramvajaus bei lengvojo bėginio transporto priemonėms ir infrastruktūrai, kuria naudojasi tik tos transporto priemonės;

c)

tinklams, kurie funkciniu požiūriu yra atskirti nuo likusios Sąjungos geležinkelių sistemos, ir yra skirti tik keleivių vežimo vietos, miesto ar priemiestiniais maršrutais paslaugoms teikti, taip pat įmonėms, kurios vykdo veiklą tik tuose tinkluose.

4.   Į šios direktyvos įgyvendinimo priemonių taikymo sritį valstybės narės gali neįtraukti:

a)

privačios geležinkelių infrastruktūros, įskaitant privažiuojamuosius kelius, kurią savininkas arba operatorius naudoja savo atitinkamai krovinių vežimo veiklai vykdyti arba žmonių vežimui nekomerciniais tikslais, ir tik tokioje infrastruktūroje naudojamų transporto priemonių;

b)

infrastruktūros ir transporto priemonių, skirtų tik vietinėms, istorinėms ar turizmo reikmėms;

c)

lengvojo bėginio transporto infrastruktūros, kuria kartais naudojasi sunkiasvorio geležinkelių transporto priemonės pagal lengvojo bėginio transporto sistemos veiklos sąlygas, kai tai būtina tik tų transporto priemonių sujungiamumo tikslais; ir

d)

transporto priemonių, kurios visų pirma naudojamos lengvojo bėginio transporto infrastruktūroje, tačiau kuriose yra kai kurių sunkiasvorio geležinkelių transporto sudedamųjų dalių, būtinų sudaryti galimybę pervažiuoti nedidelę ir ribotą sunkiasvorio geležinkelių transporto infrastruktūros dalį tik sujungiamumo tikslais.

5.   Sąjungos geležinkelių sistemoje veikiančių tramvajų-traukinių atveju, kai nėra tramvajams-traukiniams taikomų TSS, taikomos šios nuostatos:

a)

siekdamos užtikrinti, kad tokie tramvajai-traukiniai atitiktų atitinkamus esminius reikalavimus, susijusios valstybės narės užtikrina, kad būtų priimtos nacionalinės taisyklės arba kitos atitinkamos prieinamos priemonės;

b)

kad būtų apibrėžta leidimo išdavimo tokiems tramvajams-traukiniams procedūra, valstybės narės gali priimti nacionalines taisykles. Transporto priemonės leidimą išduodanti institucija, siekdama užtikrinti, kad mišri tramvajų-traukinių ir geležinkelių traukinių eksploatacija atitiktų visus esminius reikalavimus, taip pat atitinkamus bendruosius saugos tikslus (toliau – BST), konsultuojasi su atitinkama nacionaline saugos institucija;

c)

nukrypstant nuo 21 straipsnio, tarptautinių operacijų atveju susijusios kompetentingos valdžios institucijos bendradarbiauja siekdamos išduoti leidimus transporto priemonėms.

Ši dalis netaikoma transporto priemonėms, kurios nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį pagal 3 ir 4 dalis.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje:

1)   Sąjungos geležinkelių sistema– I priede išvardyti elementai;

2)   sąveika– geležinkelių sistemos gebėjimas sudaryti sąlygas saugiam ir nenutrūkstamam traukinių, kurie atitinka reikalingus eksploatacijos lygius, judėjimui;

3)   transporto priemonė– geležinkelių transporto priemonė, tinkama ant ratų važiuojanti geležinkelių linijomis, naudojanti trauką ar jos nenaudojanti; transporto priemonę sudaro vienas ar keli struktūriniai ir funkciniai posistemiai;

4)   tinklas– linijos, stotys, terminalai ir visa kita saugiam ir nuolatiniam Sąjungos geležinkelių sistemos veikimui užtikrinti būtina stacionari įranga;

5)   posistemiai– struktūrinės arba funkcinės Sąjungos geležinkelių sistemos dalys, kaip nustatyta II priede;

6)   mobilus posistemis– riedmenų posistemis ir riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis;

7)   sąveikos sudedamosios dalys– bet kuri nedaloma įrengimo sudedamoji dalis, sudedamųjų dalių grupė, mazgas arba sukomplektuotas blokas, įtrauktas arba ketinamas įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso geležinkelių sistemos sąveika, įskaitant ir materialius objektus, ir nematerialius objektus;

8)   gaminys– gaminys, gautas vykdant gamybos procesą, įskaitant sąveikos sudedamąsias dalis ir posistemius;

9)   esminiai reikalavimai– visos III priede nustatytos sąlygos, kurias turi atitikti Sąjungos geležinkelių sistema, posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys, įskaitant sąsajas;

10)   Europos specifikacija– specifikacija, patenkanti į vieną iš šių kategorijų:

bendra techninė specifikacija, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/25/ES VIII priede;

Europos techninis liudijimas, kaip nurodyta Direktyvos 2014/25/ES 60 straipsnyje; arba

Europos standartas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 dalies b punkte;

11)   techninė sąveikos specifikacija (TSS)– pagal šią direktyvą patvirtinta specifikacija, kuri yra taikoma kiekvienam posistemiui ar jo daliai, kad būtų įvykdyti esminiai reikalavimai ir užtikrinta Sąjungos geležinkelių sistemos sąveika;

12)   pagrindinis parametras– bet koks norminis, techninis arba eksploatacinis reikalavimas, itin svarbus sąveikai ir nurodytas atitinkamose TSS;

13)   specifinis atvejis– bet kuri geležinkelių sistemos dalis, kuriai dėl geografinių, topografinių, miesto aplinkos arba suderinamumui su esama sistema įtakos turinčių suvaržymų TSS turi būti numatytos specialios laikinos arba nuolatinės nuostatos; tai visų pirma gali būti nuo likusiosios Sąjungos dalies atskirtos geležinkelių linijos ir tinklai, pakrovos gabaritas, vėžės plotis arba tarpukelės plotis ir transporto priemonės, skirtos tik vietiniam, regioniniam ar istoriniam naudojimui, taip pat transporto priemonės, kurių kilmės šalis yra trečioji šalis, ar kurios skirtos trečiajai šaliai;

14)   patobulinimas– bet koks svarbus posistemio ar jo dalies modifikavimo darbas, kurį atlikus reikia keisti EB patikros deklaracijos techninę bylą, jei tokia byla yra, ir kuriuo pagerinamos bendrosios posistemio eksploatacinės charakteristikos;

15)   atnaujinimas– bet koks svarbus posistemio ar jo dalies pakeitimo darbas, kuris nekeičia bendrųjų posistemio eksploatacinių charakteristikų;

16)   esama geležinkelių sistema– infrastruktūra, kurią sudaro esamo geležinkelių tinklo linijos ir stacionarūs įrenginiai, taip pat ta infrastruktūra važinėjančios visų kategorijų ir bet kokios kilmės transporto priemonės;

17)   pakeitimas atliekant techninę priežiūrą– bet koks sudedamųjų dalių keitimas tapataus veikimo ir eksploatacinių charakteristikų dalimis atliekant prevencinę arba taisomąją techninę priežiūrą;

18)   tramvajus-traukinys– transporto priemonė, sukurta bendram naudojimui tiek lengvojo bėginio transporto infrastruktūroje, tiek geležinkelių infrastruktūroje;

19)   pradėjimas eksploatuoti– visos operacijos, kuriomis posistemis parengiamas naudoti;

20)   perkančioji organizacija– posistemio projektavimą ir (arba) statybą arba atnaujinimą ar patobulinimą užsakantis viešojo arba privačiojo sektoriaus subjektas;

21)   valdytojas– fizinis arba juridinis asmuo, kuris, būdamas transporto priemonės savininku arba turėdamas teisę ją naudoti, eksploatuoja šią transporto priemonę ir yra registruotas kaip transporto priemonės valdytojas transporto priemonių registre, nurodytame 47 straipsnyje;

22)   pareiškėjas– leidimo prašantis fizinis arba juridinis asmuo; tai gali būti geležinkelio įmonė, infrastruktūros valdytojas ar bet kuris kitas asmuo ar subjektas, pavyzdžiui, gamintojas, savininkas arba valdytojas; 15 straipsnio tikslais pareiškėjas yra perkančioji organizacija arba gamintojas arba jo įgaliotieji atstovai; 19 straipsnio tikslais pareiškėjas yra fizinis arba juridinis asmuo, prašantis Agentūros sprendimo dėl numatytų techninių sprendimų, skirtų ERTMS kelio įrangos projektams, patvirtinimo;

23)   gerokai pažengęs projektas– projektas, kurio planavimo ar statybos darbai yra pažengę tiek, kad dėl techninių specifikacijų pakeitimo gali nukentėti suplanuotas to projekto ekonominis perspektyvumas;

24)   darnusis standartas– Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 dalies c punkte apibrėžtas Europos standartas;

25)   nacionalinė saugos institucija– Direktyvos (ES) 2016/798 3 straipsnio 7 punkte apibrėžta saugos institucija;

26)   tipas– transporto priemonės tipas, pagal kurį nustatomos pagrindinės transporto priemonės konstrukcijos charakteristikos, pateikiamos atitinkamame patikros modulyje aprašytame tipo arba konstrukcijos tyrimo sertifikate;

27)   serija– keletas identiško konstrukcijos tipo transporto priemonių;

28)   už techninę priežiūrą atsakingas subjektas (ECM)– Direktyvos (ES) 2016/798 3 straipsnio 20 punkte apibrėžtas už techninę priežiūrą atsakingas subjektas;

29)   lengvasis bėginis transportas– miestų ir (arba) priemiesčių bėginio transporto sistema, kurios atsparumo smūgiams kategorija yra C-III arba C-IV (pagal standartą EN 15227:2011), o maksimalus transporto priemonės konstrukcijos tvirtumas yra 800 kN (išilginė gniuždymo jėga sukabinimo vietoje); lengvajam bėginiam transportui gali būti skiriamos atskiros kelio juostos arba tos pačios kelio juostos kaip kitam kelių transportui; be to, lengvojo bėginio transporto priemonės paprastai negali būti jungiamos prie tolimųjų keleivinių ar krovininių transporto priemonių (ir atvirkščiai);

30)   nacionalinės taisyklės– visos valstybėje narėje priimtos privalomos taisyklės, nepriklausomai nuo to kokia įstaiga jas priėmė, kurios apima geležinkelių saugos arba techninius reikalavimus, išskyrus nustatytuosius Sąjungos arba tarptautinėmis taisyklėmis, ir kurios yra taikytinos toje valstybėje narėje geležinkelio įmonėms, infrastruktūros valdytojams arba trečiosioms šalims;

31)   projektinė veikimo būklė– normalaus veikimo režimas ir numatomos suprastėjusios sąlygos (įskaitant nusidėvėjimą) pagal techninėje ir techninės priežiūros bylose nustatytą intervalą ir naudojimo sąlygas;

32)   transporto priemonės naudojimo vieta– tinklas ar tinklai valstybėje narėje arba valstybių narių grupėje, kurioje transporto priemonę ketinama naudoti;

33)   tinkama atitikties priemonė– Agentūros paskelbtos neprivalomosios nuomonės, kuriose apibrėžiama, kaip nustatoma atitiktis esminiams reikalavimams;

34)   tinkama nacionalinė atitikties priemonė– valstybių narių paskelbtos neprivalomosios nuomonės, kuriose apibrėžiama, kaip nustatoma atitiktis nacionalinėms taisyklėms;

35)   pateikimas rinkai– pirmasis sąveikos sudedamosios dalies, posistemio arba transporto priemonės, kuri gali veikti esant projektinei būklei, tiekimas Sąjungos rinkai;

36)   gamintojas– fizinis arba juridinis asmuo, kuris gamina gaminį – sąveikos sudedamąją dalį, posistemį arba transporto priemonę – arba kuris užsako jį suprojektuoti ar pagaminti ir kuris jį parduoda savo vardu arba naudodamas savo prekės ženklą;

37)   įgaliotasis atstovas– Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, turintis raštišką gamintojo arba perkančiosios organizacijos įgaliojimą to gamintojo arba perkančiosios organizacijos vardu vykdyti konkrečias užduotis;

38)   techninė specifikacija– dokumentas, kuriame nustatyti techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti gaminys, posistemis, procesas arba paslauga;

39)   akreditavimas– akreditavimas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 10 punkte;

40)   nacionalinė akreditacijos įstaiga– nacionalinė akreditacijos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 11 punkte;

41)   atitikties vertinimas– procesas, kuriuo nustatoma, ar gaminys, procesas, paslauga, posistemis, asmuo arba įstaiga atitinka jiems nustatytus reikalavimus;

42)   atitikties vertinimo įstaiga– įstaiga, kuri yra notifikuota arba paskirta atsakinga už atitikties vertinimo veiklą, įskaitant kalibravimą, bandymus, sertifikavimą ir patikrinimą; atitikties vertinimo įstaiga priskiriama notifikuotosioms įstaigoms valstybei narei ją notifikavus; atitikties vertinimo įstaiga priskiriama paskirtosioms įstaigoms valstybei narei ją paskyrus;

43)   asmuo, turintis negalią, ir riboto judumo asmuo– asmuo, turintis laikiną arba nuolatinį fizinį, psichikos, intelekto arba jutimo trūkumą, kuris esant įvairioms kliūtims gali tam asmeniui trukdyti visiškai ir efektyviai naudotis transportu vienodomis sąlygomis su kitais keleiviais, arba asmuo, kurio judumą naudojantis transportu riboja amžius;

44)   infrastruktūros valdytojas– infrastruktūros valdytojas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES (11) 3 straipsnio 2 punkte;

45)   geležinkelio įmonė– Direktyvos 2012/34/ES 3 straipsnio 1 punkte apibrėžta geležinkelio įmonė, taip pat bet kuri kita viešojo arba privačiojo sektoriaus įmonė, kuri užsiima krovinių ir (arba) keleivių vežimu geležinkeliais, ir kuri turi užtikrinti trauką; šis terminas apima ir tas įmones, kurios teikia vien tik traukos paslaugas.

3 straipsnis

Esminiai reikalavimai

1.   Sąjungos geležinkelių sistema, posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys, įskaitant sąsajas, atitinka atitinkamus esminius reikalavimus.

2.   Techninės specifikacijos, nurodytos Direktyvos 2014/25/ES 60 straipsnyje, kurios yra būtinos užbaigti Europos specifikacijas arba kitus standartus, naudojamus Sąjungoje, neprieštarauja esminiams reikalavimams.

II SKYRIUS

TECHNINĖS SĄVEIKOS SPECIFIKACIJOS

4 straipsnis

TSS turinys

1.   Kiekvienam iš II priede apibrėžtų posistemių taikoma viena TSS. Jei būtina, posistemiui gali būti taikomos kelios TSS ir viena TSS gali būti taikoma keletui posistemių.

2.   Remiantis šia direktyva ir nedarant poveikio 3 dalies f punktui, stacionarieji posistemiai turi atitikti TSS ir nacionalines taisykles, kurios galioja tuo metu, kai prašoma leidimo pradėti eksploatuoti.

Remiantis šia direktyva ir nedarant poveikio 3 dalies f punktui, transporto priemonės turi atitikti TSS ir nacionalines taisykles, kurios galioja tuo metu, kai prašoma išduoti leidimą pateikti rinkai.

Stacionariųjų posistemių ir transporto priemonių atitiktis ir laikymasis yra nuolatos palaikomi, kol jie yra naudojami.

3.   Tiek, kiek reikia 1 straipsnyje nurodytiems šios direktyvos tikslams pasiekti, kiekvienoje TSS:

a)

nurodoma numatyta jos taikymo sritis (I priede nurodyta tinklo ar transporto priemonių dalis; II priede nurodytas posistemis ar jo dalis);

b)

nustatomi kiekvieno atitinkamo posistemio ir jo sąsajų su kitais posistemiais esminiai reikalavimai;

c)

nustatomos funkcinės ir techninės specifikacijos, kurias turi atitikti posistemis ir jo sąsajos su kitais posistemiais. Prireikus šios specifikacijos gali skirtis pagal posistemio paskirtį, pavyzdžiui, pagal I priede numatytas linijų, mazgų ir (arba) transporto priemonių kategorijas;

d)

nustatomos sąveikos sudedamosios dalys ir sąsajos, kurioms turi būti taikomos Europos specifikacijos, įskaitant Europos standartus, būtinos sąveikai Sąjungos geležinkelių sistemoje pasiekti;

e)

kiekvienu nagrinėjamu atveju nurodoma, kokios procedūros turi būti taikomos norint įvertinti sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį ar tinkamumą naudoti arba posistemių atitiktį EB patikrai. Tos procedūros grindžiamos Komisijos sprendime 2010/713/ES (12) apibrėžtais moduliais;

f)

nurodoma TSS taikymo strategija. Visų pirma reikia nurodyti etapus, kurie turi būti užbaigti, atsižvelgiant į numatomas išlaidas ir naudingumą, taip pat tikėtiną poveikį susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, kad būtų galima palaipsniui pereiti iš esamos padėties į galutinę padėtį, kurioje TSS laikymasis yra norma. Kai TSS būtina įgyvendinti koordinuotai, pavyzdžiui, vežant koridoriais arba tarp infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių, strategija gali apimti pasiūlymus dėl įgyvendinimo etapais;

g)

nurodoma atitinkamų darbuotojų profesinė kvalifikacija bei profesinės sveikatos ir darbo saugos sąlygos, kurios reikalingos minėtam posistemiui eksploatuoti ir techniškai prižiūrėti, taip pat TSS taikyti;

h)

nurodoma, kurios nuostatos taikomos esamiems posistemiams ir transporto priemonėms, visų pirma, kai jie patobulinami ir atnaujinami, ir, tokiais atvejais, modifikavimo darbas, kurio atveju reikia pateikti paraišką naujam leidimui gauti;

i)

nurodoma, kuriuos transporto priemonių ir stacionariųjų posistemių parametrus tikrina geležinkelio įmonė ir kokios procedūros taikomos siekiant patikrinti tuos parametrus, kai leidimas pateikti transporto priemonę rinkai išduotas, bet pirmiau nei ji panaudojama pirmą kartą, kad būtų užtikrintas transporto priemonių ir maršrutų, kuriuose jos bus eksploatuojamos, suderinamumas.

4.   Kiekviena TSS parengiama remiantis esamo posistemio tyrimu ir joje nurodoma, koks tikslinis posistemis per pagrįstą terminą gali būti palaipsniui pasiektas. Atitinkamai TSS priėmimas ir jų laikymasis padeda palaipsniui pasiekti Sąjungos geležinkelių sistemos sąveiką.

5.   TSS tinkamu būdu išlaiko kiekvienos valstybės narės esamos geležinkelių sistemos suderinamumą. Tuo tikslu gali būti numatyti specifiniai atvejai kiekvienai TSS, susijusiai ir su tinklu, ir su transporto priemonėmis, visų pirma susiję su pakrovos gabaritu, vėžės pločiu arba tarpukelės pločiu ir transporto priemonėmis, kurių kilmės šalis yra trečioji šalis arba kurios yra skirtos trečiosioms šalims. Kiekvienu specifiniu atveju TSS turi būti nustatytos 3 dalies c–g punktuose numatytų TSS elementų įgyvendinimo taisyklės.

6.   Jei į TSS negalima aiškiai įtraukti konkrečių esminius reikalavimus atitinkančių techninių aspektų, jie TSS priede yra aiškiai nurodomi kaip „neišspręsti klausimai“.

7.   TSS netrukdo valstybėms narėms priimti sprendimų dėl infrastruktūros naudojimo transporto priemonių, kurioms TSS netaikomos, eismui.

8.   TSS gali būti konkreti, aiškiai apibrėžta nuoroda į Europos arba tarptautinius standartus ar specifikacijas arba Agentūros paskelbtus techninius dokumentus, jei to būtinai reikia šios direktyvos tikslams pasiekti. Tokiu atveju šie standartai ar specifikacijos (ar atitinkamos jų dalys) arba techniniai dokumentai laikomi atitinkamų TSS priedais ir tampa privalomi nuo TSS taikymo pradžios. Nesant tokių standartų ar specifikacijų arba techninių dokumentų ir iki jie bus parengti, gali būti daroma nuoroda į aiškiai apibrėžtus norminius dokumentus, kurie yra lengvai prieinami ir vieši.

5 straipsnis

TSS rengimas, priėmimas ir persvarstymas

1.   Siekiant nustatyti konkrečius kiekvienos TSS tikslus, Komisijai pagal 50 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, susijusius su visų pirma ir kai tinkama:

a)

TSS geografine ir technine taikymo sritimi;

b)

taikytinais esminiais reikalavimais;

c)

norminių, techninių ir eksploatacinių sąlygų, kurios turi būti suderintos posistemių lygiu ir posistemių tarpusavio sąsajų lygiu, sąrašu ir jų numatomu suderinimo lygiu;

d)

geležinkeliams būdingomis procedūromis, skirtomis įvertinti sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį ir tinkamumą naudoti;

e)

geležinkeliams būdingomis procedūromis, skirtomis įvertinti posistemių EB patikrą;

f)

darbuotojų, dalyvaujančių eksploatuojant atitinkamus posistemius ir atliekant jų techninę priežiūrą, kategorijomis ir bendrais tikslais nustatant atitinkamų darbuotojų būtiniausius profesinės kvalifikacijos reikalavimus ir profesinės sveikatos ir darbo saugos sąlygas;

g)

visais kitais būtinais elementais, į kuriuos turi būti atsižvelgta siekiant užtikrinti Sąjungos geležinkelio sistemos sąveiką pagal 1 straipsnio 1 ir 2 dalis, pavyzdžiui, TSS suderinimu su Europos ir tarptautiniais standartais ar specifikacijomis.

Priimdama tuos deleguotuosius aktus, Komisija pagrindžia, kodėl reikia naujos arba iš esmės pakeistos TSS, įskaitant jos poveikį esamoms taisyklėms ir techninėms specifikacijoms.

2.   Kad užtikrintų vienodą 1 dalyje nurodytų deleguotųjų aktų įgyvendinimą, Komisija prašo Agentūros parengti TSS ir jų dalinių pakeitimų projektus ir pateikti Komisijai atitinkamas rekomendacijas.

Kiekvienas TSS projektas rengiamas šiais etapais:

a)

Agentūra nustato pagrindinius TSS parametrus bei sąsajas su kitais posistemiais ir bet kokius kitus specifinius atvejus, kurių gali reikėti;

b)

remdamasi pagrindiniais parametrais, nurodytais a punkte, Agentūra parengia TSS projektą. Kai reikia, Agentūra atsižvelgia į technikos pažangą, jau atliktą standartizavimo darbą, esamas dirbančiąsias šalis ir pripažintą tyrimų darbą.

3.   Rengdama ar persvarstydama kiekvieną TSS (įskaitant pagrindinius parametrus), Agentūra atsižvelgia į visų svarstytų techninių sprendimų ir sąsajų tarp jų numatomas išlaidas ir naudingumą, kad būtų nustatyti ir įgyvendinti perspektyviausi sprendimai. Tame įvertinime nurodomas tikėtinas poveikis visiems susijusiems veiklos vykdytojams ir ekonominiams subjektams ir tinkamai atsižvelgiama į Direktyvos (ES) 2016/798 reikalavimus. Valstybės narės dalyvauja šiame vertinime, prireikus, suteikdamos reikiamus duomenis.

4.   Agentūra TSS ir jų dalinių pakeitimų projektus rengia pagal Reglamento (ES) 2016/796 5 ir 19 straipsnius ir įvykdydama Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 II priede nustatytus atvirumo, sutarimo ir skaidrumo kriterijus.

5.   51 straipsnyje nurodytas komitetas (toliau – komitetas) periodiškai informuojamas apie parengiamąjį TSS darbą. Atliekant šį darbą, kad įvykdytų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų deleguotųjų aktų reikalavimus, Komisija gali suformuluoti bet kokias gaires ar naudingas rekomendacijas dėl TSS projekto ir sąnaudų ir naudos analizės. Visų pirma Komisija gali reikalauti, kad būtų išnagrinėti alternatyvūs sprendimai ir kad tų sprendimų sąnaudų ir naudos įvertinimas būtų pateiktas TSS projekto priede pateikiamoje ataskaitoje.

6.   Kai dėl techninio suderinamumo priežasčių vienu metu turi būti pradedami eksploatuoti skirtingi posistemiai, atitinkamų TSS taikymo pradžios data yra ta pati.

7.   Rengdama, priimdama ar persvarstydama TSS, Agentūra atsižvelgia į naudotojų nuomonę apie charakteristikas, kurios turi tiesioginį poveikį sąlygoms, kuriomis jie naudoja posistemius. Tuo tikslu TSS rengimo ir persvarstymo etapų metu Agentūra konsultuojasi su naudotojams atstovaujančiomis asociacijomis ir įstaigomis. Prie TSS projekto ji prideda ataskaitą apie tos konsultacijos rezultatus.

8.   Pagal Reglamento (ES) 2016/796 7 straipsnį Komisija, kuriai padeda komitetas, rengia ir periodiškai atnaujina keleivių asociacijų ir įstaigų, su kuriomis turi būti konsultuojamasi, sąrašą. Tas sąrašas gali būti pakartotinai patikrintas ir atnaujintas valstybės narės prašymu ar Komisijos iniciatyva.

9.   Rengdama ar persvarstydama TSS, Agentūra atsižvelgia į socialinių partnerių nuomonę dėl 4 straipsnio 3 dalies g punkte nurodytų profesinių kvalifikacijų ir profesinės sveikatos bei darbo saugos sąlygų. Tuo tikslu Agentūra prieš pateikdama Komisijai rekomendacijas dėl TSS ir jų dalinių pakeitimų konsultuojasi su socialiniais partneriais. Su socialiniais partneriais konsultuojamasi sektorių dialogo komitete, įsteigtame pagal Komisijos sprendimą 98/500/EB (13). Socialiniai partneriai pateikia savo nuomonę per tris mėnesius nuo konsultacijos.

10.   Kai persvarsčius TSS keičiami reikalavimai, naujoji TSS turi užtikrinti suderinamumą su posistemiais, kurie pradėti eksploatuoti remiantis ankstesnėmis TSS.

11.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato TSS skirtas konkretiems tikslams, nustatytiems 1 dalyje nurodytuose deleguotuose aktuose, įgyvendinti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Į juos įtraukiami visi 4 straipsnio 3 dalyje išvardyti elementai ir jie turi atitikti 4 straipsnio 4–6 dalyse ir 8 dalyje nustatytus reikalavimus.

6 straipsnis

TSS trūkumai

1.   Jei priėmus TSS paaiškėja, kad joje yra trūkumas, ta TSS iš dalies keičiama pagal 5 straipsnio 11 dalį. Prireikus Komisija nedelsdama taiko šią procedūrą. Tokie trūkumai apima atvejus, kurių rezultatas gali būti nesaugios operacijos valstybėje narėje.

2.   Kol TSS nepersvarstyta, Komisija gali prašyti Agentūros pateikti nuomonę. Komisija išnagrinėja Agentūros nuomonę ir apie savo išvadas informuoja komitetą.

3.   Komisijai paprašius, 2 dalyje nurodyta Agentūros nuomonė yra laikoma tinkama atitikties užtikrinimo priemone ir todėl ja gali būti remiamasi vertinant projektus, kol dar nepriimta persvarstyta TSS.

4.   Bet kuris Reglamento (ES) 2016/796 38 straipsnio 4 dalyje nurodyto atstovaujamųjų organizacijų tinklo narys gali pranešti Komisijai apie galimus TSS trūkumus.

7 straipsnis

TSS netaikymas

1.   Valstybės narės gali leisti pareiškėjui netaikyti vienos arba daugiau TSS arba jų dalių šiais atvejais:

a)

siūlomam naujam posistemiui arba jo daliai, esamo posistemio arba jo dalies atnaujinimui ar patobulinimui arba bet kokiam 1 straipsnio 1 dalyje nurodytam elementui, kurio įgyvendinimas atitinkamos (-ų) TSS taikymo pradžios dieną yra gerokai pažengęs arba kuris atliekamas pagal vykdomą sutartį;

b)

kai po avarijos ar stichinės nelaimės, tinklo skubaus atstatymo sąlygos tokios, kad ekonomiškai ar techniškai negalima iš dalies ar visiškai taikyti atitinkamų TSS; tuo atveju TSS netaikoma tik laikotarpiu iki tinklo atstatymo;

c)

siūlomam esamo posistemio arba jo dalies atnaujinimui, išplėtimui arba patobulinimui, jei dėl atitinkamos (-ų) TSS taikymo kiltų pavojus projekto ekonominiam perspektyvumui ir (arba) geležinkelių sistemos suderinamumui atitinkamoje valstybėje narėje, pavyzdžiui, pakrovos gabarito, vėžės pločio, tarpukelės pločio arba elektrifikavimo įtampos atžvilgiu;

d)

transporto priemonėms, atvykstančioms į trečiąsias valstybes ar važiuojančioms iš jų, kur vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio geležinkelių tinklo vėžės pločio Sąjungoje;

e)

siūlomam naujam posistemiui arba siūlomam esamo posistemio atnaujinimui ar patobulinimui atitinkamos valstybės narės teritorijoje, kai jos geležinkelių tinklas yra atskirtas ar izoliuotas jūra arba dėl ypatingų geografinių sąlygų atskirtas nuo likusios Sąjungos dalies geležinkelių tinklo.

2.   1 dalies a punkte nurodytu atveju atitinkama valstybė narė per vienerius metus nuo kiekvienos TSS įsigaliojimo pateikia Komisijai projektų, kurie yra vykdomi jos teritorijoje ir kurie, atitinkamos valstybės narės nuomone, yra gerokai pažengę, sąrašą.

3.   1 dalies a ir b punktuose nurodytais atvejais atitinkama valstybė narė praneša Komisijai apie savo sprendimą netaikyti vienos ar kelių TSS ar jų dalių.

4.   Šio straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nurodytais atvejais atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia prašymą dėl TSS arba jų dalių netaikymo kartu su byla, kurioje pateikiamas to prašymo pagrindimas ir nurodomos alternatyvios nuostatos, kurias ta valstybė narė ketina taikyti vietoj TSS. Šio straipsnio 1 dalies e punkte nurodytu atveju Komisija išanalizuoja prašymą ir nusprendžia, ar jį patenkinti, remdamasi tuo, ar byloje pateikta visa informacija ir ar ji yra nuosekli. Šio straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodytais atvejais Komisija remdamasi tokia analize įgyvendinimo aktais priima sprendimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

21 straipsnio 6 dalies trečioje pastraipoje nurodytais atvejais pareiškėjas pateikia bylą Agentūrai. Agentūra konsultuojasi su atitinkamomis saugos institucijomis ir savo galutinę nuomonę pateikia Komisijai.

5.   Komisija įgyvendinimo aktu nustato informaciją, kuri turi būti įtraukta į 4 dalyje nurodytą bylą, reikiamą tos bylos formatą ir jos pateikimui naudotiną būdą. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6.   Kol nepriimtas Komisijos sprendimas, valstybė narė 4 dalyje nurodytas alternatyvias nuostatas gali taikyti nedelsdama.

7.   Komisija priima sprendimą per keturis mėnesius nuo paraiškos ir bylos, į kurią turi būti įtraukti visi reikalingi dokumentai, pateikimo datos. Jei tokio sprendimo nėra, prašymas laikomas priimtu.

8.   Valstybės narės informuojamos apie nagrinėjimų išvadas ir 4 dalyje nustatytos procedūros rezultatus.

III SKYRIUS

SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

8 straipsnis

Sąveikos sudedamųjų dalių pateikimo rinkai sąlygos

1.   Valstybės narės imasi visų reikalingų priemonių siekdamos užtikrinti, kad sąveikos sudedamosios dalys būtų:

a)

pateikiamos rinkai tik tuo atveju, jei jos leidžia Sąjungos geležinkelių sistemoje pasiekti sąveiką ir kartu atitinka esminius reikalavimus;

b)

naudojamos toje srityje, kuriai jos skirtos, ir tinkamai įrengiamos ir prižiūrimos.

Ši dalis neužkerta kelio pateikti rinkai tas sudedamąsias dalis, kurios skirtos kitoms taikymo sritims.

2.   Valstybės narės neturi savo teritorijoje, remdamosi šia direktyva, drausti, riboti ar trukdyti pateikti rinkai sąveikos sudedamąsias dalis, skirtas naudoti Sąjungos geležinkelių sistemoje, jei šios sudedamosios dalys atitinka šią direktyvą. Visų pirma jos nereikalauja patikrinimų, kurie jau buvo atlikti pagal EB atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracijos rengimo procedūrą, kaip numatyta 10 straipsnyje.

9 straipsnis

Atitiktis arba tinkamumas naudoti

1.   Valstybės narės ir Agentūra laiko, kad sąveikos sudedamoji dalis atitinka esminius reikalavimus, jei ji atitinka sąlygas, nustatytas atitinkamoje TSS ar atitinkamose Europos specifikacijose, parengtose tam, kad tų sąlygų būtų laikomasi. EB atitikties ar tinkamumo naudoti deklaracijoje patvirtinama, kad sąveikos sudedamosioms dalims buvo taikytos atitikties ar tinkamumo naudoti įvertinimo procedūros, nustatytos atitinkamoje TSS.

2.   Jeigu TSS to reikalauja, kartu su EB deklaracija pateikiami:

a)

notifikuotosios įstaigos ar įstaigų išduotas atskirai vertintos sąveikos sudedamosios dalies esminės atitikties techninėms specifikacijoms sertifikatas;

b)

notifikuotosios įstaigos ar įstaigų išduotas sąveikos sudedamosios dalies tinkamumo naudoti geležinkelių aplinkoje, kuriai ji skirta, ypač susijusių funkcinių reikalavimų atžvilgiu, sertifikatas.

3.   EB deklaracijoje nurodoma data ir ją pasirašo gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas.

4.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato sąveikos sudedamųjų dalių EB atitikties ar tinkamumo naudoti deklaracijos šabloną ir kartu pateiktinų dokumentų sąrašą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5.   Posistemių, kurie buvo pradėti eksploatuoti dar iki atitinkamos TSS įsigaliojimo, atsarginės dalys tuose posistemiuose gali būti instaliuojamos netaikant 1 dalies.

6.   TSS gali būti numatytas pereinamasis laikotarpis, skirtas pagal tas TSS nustatytiems geležinkelių produktams – sąveikos sudedamosioms dalims, kurios TSS įsigaliojimo metu jau buvo pateiktos rinkai. Tokios sudedamosios dalys atitinka 8 straipsnio 1 dalį.

10 straipsnis

EB atitikties ar tinkamumo naudoti deklaracijos rengimo procedūra

1.   Rengdamas sąveikos sudedamosios dalies EB atitikties ar tinkamumo naudoti deklaraciją, gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas taiko nuostatas, numatytas atitinkamose TSS.

2.   Jeigu atitinkama TSS to reikalauja, sąveikos sudedamosios dalies atitikties ar tinkamumo naudoti vertinimą atlieka notifikuotoji įstaiga, kuriai paraišką yra pateikęs gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas.

3.   Kai sąveikos sudedamosioms dalims taikomi kiti Sąjungos teisės aktai, apimantys kitus dalykus, EB atitikties ar tinkamumo naudoti deklaracijoje nurodoma, kad sąveikos sudedamosios dalys atitinka ir tų kitų teisės aktų reikalavimus.

4.   Jeigu nei gamintojas, nei jo įgaliotasis atstovas nevykdo 1 ir 3 dalyse nustatytų pareigų, tos pareigos perleidžiamos bet kuriam asmeniui, pateikusiam sąveikos sudedamąsias dalis rinkai. Šios direktyvos tikslais tos pačios pareigos taikomos kiekvienam asmeniui, kuris surenka įvairios kilmės sąveikos sudedamąsias dalis arba sudedamųjų dalių dalis arba gamina sąveikos sudedamąsias dalis savo reikmėms.

5.   Jeigu valstybė narė nustato, kad EB deklaracija buvo parengta netinkamai, ji užtikrina, kad sąveikos sudedamoji dalis nebūtų pateikta rinkai. Tokiu atveju gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas privalo iš naujo užtikrinti sąveikos sudedamosios dalies atitiktį vadovaujantis tos valstybės narės nustatytomis sąlygomis.

11 straipsnis

Sąveikos sudedamųjų dalių neatitikimas esminiams reikalavimams

1.   Jei valstybė narė nustato, kad tikėtina, jog rinkai pateikta ir pagal paskirtį naudojama sąveikos sudedamoji dalis, kuriai taikoma EB atitikties ar tinkamumo naudoti deklaracija, galimai neatitiks esminių reikalavimų, ta valstybė narė imasi visų būtinų priemonių, kad apribotų jos taikymo galimybes, uždraustų jos naudojimą, pašalintų ją iš rinkos arba kad ji būtų atšaukta. Valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją, Agentūrą ir kitas valstybes nares apie priemones, kurių buvo imtasi, ir pateikia savo sprendimo motyvus, konkrečiai nurodydama, ar neatitikimą lėmė viena iš šių priežasčių:

a)

nesugebėjimas laikytis esminių reikalavimų;

b)

neteisingas Europos specifikacijų taikymas, kai turi būti remiamasi tokių specifikacijų taikymu;

c)

Europos specifikacijų neadekvatumas.

2.   Agentūra, gavusi Komisijos įgaliojimą, nedelsdama ir bet kuriuo atveju per 20 dienų nuo to įgaliojimo gavimo, pradeda konsultacijų procesą su susijusiomis šalimis. Jei po tų konsultacijų Agentūra nustato, kad priemonė nepagrįsta, ji skubiai apie tai informuoja Komisiją, tą valstybę narę, kuri ėmėsi iniciatyvos, taip pat kitas valstybes nares ir gamintoją arba jo įgaliotąjį atstovą. Jeigu Agentūra nustato, kad priemonė pagrįsta, ji skubiai apie tai informuoja valstybes nares.

3.   Jei 1 dalyje nurodytas sprendimas priimtas dėl Europos specifikacijų neadekvatumo, atitinkamai valstybės narės, Komisija arba Agentūra taiko vieną ar kelias iš toliau nurodytų priemonių:

a)

atitinkamų specifikacijų visiškas arba dalinis pašalinimas iš leidinių, kuriuose jos buvo paskelbtos;

b)

jeigu atitinkama specifikacija yra darnusis standartas, to standarto galiojimo apribojimas arba panaikinimas pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 11 straipsnį;

c)

TSS persvarstymas pagal 6 straipsnį.

4.   Jeigu sąveikos sudedamoji dalis, kuriai išduota EB atitikties deklaracija, neatitinka esminių reikalavimų, kompetentinga valstybė narė imasi atitinkamų priemonių kiekvieno subjekto, kuris parengė deklaraciją, atžvilgiu ir apie tai praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

IV SKYRIUS

POSISTEMIAI

12 straipsnis

Laisvas posistemių judėjimas

Nedarant poveikio V skyriaus nuostatoms, valstybės narės neturi savo teritorijoje, remdamosi šia direktyva, drausti, riboti ar trukdyti statyti, pradėti eksploatuoti ir naudoti esminius reikalavimus atitinkančių struktūrinių posistemių, sudarančių Sąjungos geležinkelių sistemą. Visų pirma jos nereikalauja, kad būtų atlikti patikrinimai, kurie jau:

a)

sudarė dalį procedūros, taikomos rengiant EB patikros deklaraciją, arba

b)

buvo atliekami kitose valstybėse narėse iki arba po šios direktyvos įsigaliojimo, siekiant įvertinti, ar identiškomis eksploatavimo sąlygomis buvo laikomasi identiškų reikalavimų.

13 straipsnis

TSS ir nacionalinių taisyklių laikymasis

1.   Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos atitinkančiais esminius reikalavimus laiko tuos Sąjungos geležinkelių sistemą sudarančius struktūrinius posistemius, kuriems atitinkamai remiantis 15 straipsniu išduota EB patikros deklaracija, parengta vadovaujantis TSS, arba remiantis 15 straipsnio 8 dalimi išduota patikros deklaracija, parengta vadovaujantis nacionalinėmis taisyklėmis, arba abi šios deklaracijos.

2.   Nacionalinės taisyklės, skirtos esminių reikalavimų įgyvendinimui, ir, atitinkamais atvejais, tinkamos nacionalinės atitikties priemonės, taikomos toliau nurodytais atvejais:

a)

kai TSS neapima arba visapusiškai neapima tam tikrų aspektų, susijusių su esminiais reikalavimais, įskaitant neišspręstus klausimus, kaip nurodyta 4 straipsnio 6 dalyje;

b)

kai remiantis 7 straipsniu buvo pranešta apie vienos arba daugiau TSS arba jų dalių netaikymą;

c)

kai specifiniu atveju reikia taikyti technines taisykles, kurios nenumatytos atitinkamoje TSS;

d)

nacionalinių taisyklių atveju, kai jos naudojamos esamų sistemų specifikacijoms nustatyti, tik siekiant įvertinti transporto priemonės techninį suderinamumą su tinklu;

e)

tinklų ir transporto priemonių, kurių neapima TSS, atveju;

f)

kaip skubi laikina prevencinė priemonė, visų pirma po avarijos.

14 straipsnis

Pranešimas apie nacionalines taisykles

1.   Apie naudojamas 13 straipsnio 2 dalyje nurodytas esamas nacionalines taisykles valstybės narės Komisijai ir Agentūrai praneša toliau nurodytais atvejais:

a)

jeigu apie nacionalinę (-es) taisyklę (-es) nebuvo pranešta ne vėliau kaip 2016 m. birželio 15 d. Tuo atveju apie jas pranešama ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 16 d.;

b)

kiekvieną kartą taisyklėms keičiantis;

c)

kai vadovaujantis 7 straipsniu pateikiamas naujas prašymas dėl TSS netaikymo;

d)

kai nacionalinės taisyklės tampa nebeaktualios paskelbus arba patikslinus atitinkamą TSS.

2.   Pagal Reglamento (ES) 2016/796 27 straipsnį valstybės narės pateikia visą nacionalinių taisyklių, nurodytų 1 dalyje, tekstą naudodamosi tinkama IT sistema.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad su nacionalinėmis taisyklėmis, nurodytomis 1 dalyje, įskaitant transporto priemonių ir tinklų sąsają reglamentuojančias taisykles, būtų galima nesunkiai susipažinti viešajame domene ir kad jos būtų pateiktos visoms suinteresuotosioms šalims suprantamais terminais. Valstybių narių gali būti paprašyta pateikti papildomos informacijos apie tas nacionalines taisykles.

4.   Valstybės narės naujas nacionalines taisykles gali nustatyti tik šiais atvejais:

a)

kai TSS nevisiškai atitinka esminius reikalavimus;

b)

kaip skubią prevencinę priemonę, ypač po avarijos.

5.   Pagal Reglamento (ES) 2016/796 27 straipsnį naudodamosi tinkama IT sistema valstybės narės pateikia naujų nacionalinių taisyklių projektus Agentūrai ir Komisijai apsvarstyti laiku ir laikydamosi Reglamento (ES) 2016/796 25 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų, iki numatomo siūlomos naujos taisyklės nustatymo nacionalinėje teisinėje sistemoje, ir nurodo tos naujos nacionalinės taisyklės nustatymo pagrindimą. Valstybės narės užtikrina, kad projektas būtų pakankamai išplėtotas, jog Agentūra galėtų atlikti jo nagrinėjimą pagal Reglamento (ES) 2016/796 25 straipsnio 2 dalį.

6.   Priimdamos naują nacionalinę taisyklę, valstybės narės pagal Reglamento (ES) 2016/796 27 straipsnį, naudodamos tinkamą informacinių technologijų sistemą, apie ją praneša Agentūrai ir Komisijai.

7.   Skubių prevencinių priemonių atveju valstybės narės gali nedelsdamos priimti ir taikyti naują nacionalinę taisyklę. Apie tą taisyklę pranešama pagal Reglamento (ES) 2016/796 27 straipsnio 2 dalį ir Agentūra atlieka jos įvertinimą pagal to Reglamento 26 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis.

8.   Pranešdamos nacionalinę taisyklę, nurodytą 1 dalyje, arba naują taisyklę valstybės narės pateikia pagrindimą, kad tokia taisyklė reikalinga siekiant įgyvendinti esminį reikalavimą, kurio dar neapima atitinkama TSS.

9.   Nacionalinių taisyklių projektus ir nacionalines taisykles, nurodytas 1 dalyje, Agentūra nagrinėja pagal Reglamento (ES) 2016/796 25 ir 26 straipsniuose nustatytas procedūras.

10.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato nacionalinių taisyklių, apie kurias pranešta, klasifikavimą į įvairias grupes siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tarpusavio pripažinimui skirtingose valstybėse narėse ir transporto priemonių pateikimui rinkai, įskaitant stacionarios ir mobilios įrangos suderinamumą. Tie įgyvendinimo aktai grindžiami Agentūros pasiekta pažanga tarpusavio pripažinimo srityje ir priimami laikantis 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Nacionalines taisykles, apie kurias pranešta pagal šį straipsnį, klasifikuoja Agentūra, remdamasi pirmoje pastraipoje nurodytais įgyvendinimo aktais.

11.   Valstybės narės gali nuspręsti nepranešti apie vietinės reikšmės taisykles ir apribojimus. Tokiais atvejais valstybės narės tas taisykles ir apribojimus įtraukia į 49 straipsnyje nurodytus infrastruktūros registrus.

12.   Nacionalinėms taisyklėms, apie kurias pranešta pagal šį straipsnį, netaikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1535 (14) nustatyta pranešimo procedūra.

13.   Nacionalinės taisyklės, apie kurias nepranešta vadovaujantis šiuo straipsniu, netaikomos šios direktyvos tikslais.

15 straipsnis

EB patikros deklaracijos rengimo procedūra

1.   Kad būtų parengta EB patikros deklaracija, būtina V skyriuje nurodytų pateikimo rinkai ir pradėjimo eksploatuoti tikslais, pareiškėjas prašo, kad tuo tikslu pasirinkta atitikties vertinimo įstaiga ar įstaigos taikytų IV priede įtvirtintą EB patikros procedūrą.

2.   Pareiškėjas rengia posistemio EB patikros deklaraciją. Pareiškėjas prisiimdamas visą atsakomybę deklaruoja, kad atitinkamas posistemis, kuriam buvo taikomos reikiamos patikros procedūros ir kad jis atitinka susijusių Sąjungos teisės aktų, taip pat visų susijusių nacionalinių taisyklių reikalavimus. Ant EB patikros deklaracijos ir prie jos pridedamų dokumentų nurodoma data ir pareiškėjas juos pasirašo.

3.   Notifikuotosios įstaigos, atsakingos už posistemio EB patikrą, užduotis prasideda projektavimo etape ir tęsiasi visu gamybos laikotarpiu iki tvirtinimo etapo, iki posistemis pateikiamas rinkai arba pradedamas eksploatuoti. Ji, vadovaudamasi atitinkama TSS, taip pat vykdo atitinkamo posistemio sąsajų su sistema, į kurią tas posistemis įtraukiamas, patikrą.

4.   Pareiškėjas yra atsakingas už techninės bylos, kuri pateikiama kartu su EB patikros deklaracija, sudarymą. Į tą techninę bylą įtraukiami visi būtini su posistemio charakteristikomis susiję dokumentai, o kai kada ir visi dokumentai, patvirtinantys sąveikos sudedamųjų dalių suderinamumą. Į ją įtraukiami ir visi dokumentai, susiję su naudojimo sąlygomis ir apribojimais, aptarnavimo, nuolatinės ar eilinės stebėsenos, suderinimo ir techninės priežiūros instrukcijomis.

5.   Posistemio atnaujinimo arba patobulinimo, dėl kurių atliekami techninės bylos daliniai pakeitimai ir kurie turi įtakos jau atliktos patikros procedūros galiojimui, atveju pareiškėjas įvertina, ar reikia naujos EB patikros deklaracijos.

6.   Notifikuotoji įstaiga gali išduoti tarpinio vertinimo dokumentus, kuriuose pateikiama informacija apie kai kuriuos patikros procedūros etapus ar apie tam tikras posistemio dalis.

7.   Jei tai leidžiama pagal atitinkamas TSS, notifikuotoji įstaiga gali išduoti vieno ar daugiau posistemių arba tam tikrų tų posistemių dalių patikros sertifikatus.

8.   Valstybės narės paskiria įstaigas, atsakingas už patikros procedūros atlikimą, kai taikomos nacionalinės taisyklės. Tuo atžvilgiu paskirtosios įstaigos yra atsakingos už atitinkamas užduotis. Nedarant poveikio 30 straipsniui, valstybė narė paskirtąja įstaiga gali paskirti notifikuotąją įstaigą ir tokiu atveju visą procesą gali atlikti viena atitikties vertinimo įstaiga.

9.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose nurodo:

a)

išsamią informaciją apie posistemių EB patikros procedūras, įskaitant patikros procedūrą nacionalinių taisyklių atveju, ir dokumentus, kuriuos pareiškėjas turi pateikti tos procedūros tikslais;

b)

EB patikros deklaracijos šablonus, įskaitant taikomus posistemio keitimo atveju arba papildomų patikrų atveju, tarpinio vertinimo dokumento šabloną ir techninės bylos, kuri turi būti pridedama prie tų deklaracijų, dokumentų šablonus, taip pat patikrinimo sertifikato šablonus.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

16 straipsnis

Posistemių neatitikimas esminiams reikalavimams

1.   Kai valstybė narė nustato, kad struktūrinis posistemis, kurio atžvilgiu galioja EB patikros deklaracija ir kartu su ja pateikiamos techninės bylos dokumentai, ne visiškai atitinka šią direktyvą, ypač jeigu jis neatitinka esminių reikalavimų, ji gali kreiptis su prašymu atlikti papildomus patikrinimus.

2.   Teikianti prašymą valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją apie visus papildomus patikrinimus, dėl kurių ji kreipiasi, ir nurodo šio prašymo priežastis. Komisija konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis.

3.   Paraišką teikianti valstybė narė nurodo priežastis, dėl kurių nepavyksta visapusiškai laikytis šios direktyvos nuostatų, t. y.:

a)

ar tai susiję su esminių reikalavimų arba su TSS nesilaikymu ar netinkamu TSS taikymu; tokiu atveju Komisija nedelsdama informuoja valstybę narę, kurioje įsisteigęs netinkamai EB patikros deklaraciją parengęs asmuo, ir prašo tą valstybę narę imtis atitinkamų priemonių;

b)

ar tai susiję su TSS neadekvatumu; tokiu atveju taikoma 6 straipsnyje nurodyta TSS dalinio keitimo procedūra.

17 straipsnis

Atitikties prezumpcija

Preziumuojama, kad darniuosius standartus arba jų dalis, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, atitinkančios sąveikos sudedamosios dalys ir posistemiai atitinka tų standartų arba jų dalių esminius reikalavimus.

V SKYRIUS

PATEIKIMAS RINKAI IR PRADĖJIMAS EKSPLOATUOTI

18 straipsnis

Leidimas pradėti eksploatuoti stacionarius įrenginius

1.   Kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos, energijos ir infrastruktūros posistemiai pradedami eksploatuoti tik tais atvejais, kai jie yra suprojektuoti, sukonstruoti ir įrengti taip, kad atitiktų esminius reikalavimus, ir gavus atitinkamą leidimą pagal 3 ir 4 dalis.

2.   Kiekviena nacionalinė saugos institucija suteikia leidimą pradėti eksploatuoti jos valstybės narės teritorijoje esančius arba naudojamus energijos, infrastruktūros ir kelio kontrolės, valdymo bei signalizacijos posistemius.

3.   Nacionalinės saugos institucijos pateikia išsamias gaires, kaip gauti šiame straipsnyje nurodytus leidimus. Paraiškos teikimo gairių dokumentas, kuriame aprašyti ir paaiškinti tų leidimų reikalavimai, taip pat išvardyti reikalaujami dokumentai, pareiškėjams pateikiamas nemokamai. Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos tokią informaciją platina bendradarbiaudamos.

4.   Pareiškėjas prašymą išduoti leidimą pradėti eksploatuoti stacionarius įrenginius pateikia nacionalinei saugos institucijai. Prie paraiškos pridedama byla, įskaitant dokumentais pagrįstus įrodymus dėl:

a)

15 straipsnyje nurodytų patikros deklaracijų;

b)

posistemių ir sistemos, į kurią jie integruojami, techninio suderinamumo, nustatyto pagal atitinkamas TSS, nacionalines taisykles ir registrus;

c)

saugios posistemių integracijos pagal atitinkamas TSS, nacionalines taisykles ir Direktyvos (ES) 2016/798 6 straipsnyje nustatytus bendruosius saugos būdus (BSB).

d)

kelio kontrolės, valdymo bei signalizacijos posistemių, apimančių Europos traukinių kontrolės sistemos (ETCS) ir (arba) geležinkelių judriojo ryšio sistemos (GSM-R) įrangą, atveju – teigiamo Agentūros sprendimo, išduoto pagal šios direktyvos 19 straipsnį, o konkurso specifikacijų projekto arba numatomų techninių sprendimų aprašymo pakeitimų, padarytų, kai teigiamas sprendimas jau buvo priimtas, atveju – atitikties Reglamento (ES) 2016/796 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros rezultatams.

5.   Per vieną mėnesį nuo pareiškėjo prašymo gavimo nacionalinė saugos institucija informuoja pareiškėją, kad byloje yra visa informacija, arba paprašo atitinkamos papildomos informacijos nustatydama pagrįstą terminą jai pateikti.

Nacionalinė saugos institucija patikrina, ar byloje yra visa informacija, ar ji yra aktuali ir nuosekli, ir, kelio ERTMS įrangos atveju, patikrina atitiktį teigiamam Agentūros sprendimui, išduotam pagal šios direktyvos 19 straipsnį, ir, tam tikrais atvejais, atitiktį Reglamento (ES) 2016/796 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros rezultatams. Atlikusi tokį patikrinimą, nacionalinė saugos institucija išduoda leidimą pradėti eksploatuoti stacionarius įrenginius arba informuoja pareiškėją apie neigiamą savo sprendimą per iš anksto nustatytą pagrįstą laikotarpį – bet kuriuo atveju per keturis mėnesius nuo visos atitinkamos informacijos gavimo.

6.   Jei esami posistemiai atnaujinami arba patobulinami, pareiškėjas nacionalinei saugos institucijai nusiunčia projekto aprašymo bylą. Per vieną mėnesį nuo pareiškėjo prašymo gavimo nacionalinė saugos institucija informuoja pareiškėją, kad byloje yra visa informacija, arba paprašo atitinkamos papildomos informacijos nustatydama pagrįstą terminą jai pateikti. Nacionalinė saugos institucija, kelio ERTMS įrangos projektų atveju glaudžiai bendradarbiaudama su Agentūra, išnagrinėja bylą ir, remdamasi toliau nurodytais kriterijais, nusprendžia, ar reikia naujo leidimo pradėti eksploatuoti:

a)

planuojami darbai gali neigiamai paveikti bendrą susijusio posistemio saugos lygį;

b)

tai būtina pagal atitinkamas TSS;

c)

tai būtina pagal valstybių narių parengtus nacionalinius įgyvendinimo planus; arba

d)

pakeičiamos parametrų, kuriais remiantis leidimas jau buvo suteiktas, vertės.

Nacionalinė saugos institucija savo sprendimą priima per iš anksto nustatytą pagrįstą laikotarpį – bet kuriuo atveju per keturis mėnesius nuo visos atitinkamos informacijos gavimo.

7.   Sprendimą, kuriuo atsisakoma išduoti leidimą pradėti eksploatuoti stacionarius įrenginius, nacionalinė saugos institucija tinkamai pagrindžia. Gavęs neigiamą atsakymą, pareiškėjas per vieną mėnesį gali pateikti prašymą, kad nacionalinė saugos institucija persvarstytų savo sprendimą. Prie prašymo pridedamas pagrindimas. Nacionalinė saugos institucija per du mėnesius nuo prašymo persvarstyti sprendimą gavimo savo sprendimą patvirtina arba atšaukia. Jeigu nacionalinės saugos institucijos neigiamas sprendimas patvirtinamas, pareiškėjas gali pateikti apeliacinį skundą apeliacinei institucijai pagal Direktyvos (ES) 2016/798 18 straipsnio 3 dalį.

19 straipsnis

Suderintas ERTMS įgyvendinimas Sąjungoje

1.   Kelio kontrolės, valdymo bei signalizacijos posistemių, apimančių ETCS ir (arba) GSM-R įrangą, atveju Agentūra užtikrina suderintą ERTMS įgyvendinimą Sąjungoje.

2.   Siekiant užtikrinti suderintą ERTMS įgyvendinimą ir sąveiką Sąjungos lygmeniu, prieš skelbiant bet kokį konkursą, susijusį su ERTMS kelio įranga, Agentūra patikrina, ar numatyti techniniai sprendimai visiškai atitinka atitinkamas TSS ir todėl yra visiškai sąveikūs.

3.   Pareiškėjas pateikia paraišką Agentūros patvirtinimui gauti. Kartu su paraiška, susijusia su atskirais ERTMS projektais arba su projektų deriniu, linija, linijų grupe arba tinklu, pateikiama byla, į kurią įtraukiami:

a)

konkurso specifikacijų projektas arba numatytų techninių sprendimų aprašymas;

b)

dokumentais pagrįsti įrodymai dėl posistemio techniniam ir eksploataciniam suderinamumui su atitinkamame tinkle numatytomis eksploatuoti transporto priemonėmis būtinų sąlygų;

c)

dokumentais pagrįsti įrodymai dėl numatytų techninių sprendimų atitikties atitinkamoms TSS;

d)

visi kiti atitinkami dokumentai, pavyzdžiui, nacionalinės saugos institucijos nuomonės, patikros deklaracijos arba atitikties sertifikatai.

Ta paraiška ir informacija apie visas paraiškas, atitinkamų procedūrų etapus ir jų rezultatus, ir, atitinkamais atvejais, apie apeliacinės tarybos prašymus bei sprendimus, pateikiami pagal Reglamento (ES) 2016/796 12 straipsnyje nurodytą vieno langelio sistemą.

Nacionalinės saugos institucijos gali pateikti nuomonę dėl prašymo patvirtinimui gauto arba pareiškėjui, jei prašymas dar nepateiktas, arba Agentūrai, jei prašymas jau pateiktas.

4.   Per vieną mėnesį nuo pareiškėjo prašymo gavimo Agentūra informuoja pareiškėją, kad byloje yra visa informacija, arba paprašo atitinkamos papildomos informacijos nustatydama pagrįstą terminą jai pateikti.

Agentūra priima teigiamą sprendimą arba informuoja pareiškėją apie galimus trūkumus per iš anksto nustatytą pagrįstą laikotarpį – bet kuriuo atveju per du mėnesius nuo visos atitinkamos informacijos gavimo. Savo nuomonę Agentūra pagrindžia pareiškėjo pateikta byla ir galimomis nacionalinių saugos institucijų nuomonėmis.

Jei pareiškėjas sutinka su Agentūros nustatytais trūkumais, jis pakoreguoja projektą ir pateikia Agentūrai naują patvirtinimo prašymą.

Jei pareiškėjas nesutinka su Agentūros nustatytais trūkumais, taikoma 5 dalyje nurodyta procedūra.

7 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytu atveju pareiškėjas neprašo atlikti naujo įvertinimo.

5.   Jei Agentūros sprendimas nėra teigiamas, Agentūra jį tinkamai pagrindžia. Gavęs tokį sprendimą, pareiškėjas per vieną mėnesį nuo jo gavimo gali pateikti argumentuotą prašymą, kad Agentūra persvarstytų savo sprendimą. Agentūra per du mėnesius nuo prašymo persvarstyti sprendimą gavimo savo sprendimą patvirtina arba atšaukia. Jei Agentūra patvirtina pirminį sprendimą, pareiškėjas turi teisę pateikti apeliacinį skundą pagal Reglamento (ES) 2016/796 55 straipsnį įsteigtai apeliacinei tarybai.

6.   Konkurso specifikacijų projekto arba numatomų techninių sprendimų aprašymo pakeitimų, padarytų, kai teigiamas sprendimas jau buvo priimtas, atveju pareiškėjas be nepagrįsto delsimo informuoja apie tai Agentūrą ir nacionalinės saugos instituciją pagal vieno langelio sistemą, nurodytą Reglamento (ES) 2016/796 12 straipsnyje. Tuo atveju taikoma to reglamento 30 straipsnio 2 dalis.

20 straipsnis

Mobilių posistemių pateikimas rinkai

1.   Mobilius posistemius pareiškėjas rinkai pateikia tik jei tie posistemiai yra suprojektuoti, sukonstruoti ir įrengti taip, kad atitiktų esminius reikalavimus.

2.   Visų pirma pareiškėjas užtikrina, kad būtų pateikta atitinkama patikros deklaracija.

21 straipsnis

Leidimas pateikti transporto priemonę rinkai

1.   Pareiškėjas pateikia transporto priemonę rinkai tik gavęs Agentūros pagal 5–7 dalis arba nacionalinės saugos institucijos pagal 8 dalį išduotą leidimą pateikti transporto priemonę rinkai.

2.   Paraiškoje išduoti leidimą pateikti transporto priemonę rinkai pareiškėjas nurodo transporto priemonės naudojimo vietą. Paraiškoje pateikiami įrodymai, kad patikrintas transporto priemonės ir naudojimo vietos tinklo techninis suderinamumas.

3.   Prie paraiškos išduoti leidimą pateikti transporto priemonę rinkai pridedama byla dėl transporto priemonės arba transporto priemonės tipo, įskaitant dokumentais pagrįstus įrodymus dėl:

a)

mobilių posistemių, iš kurių sudaryta transporto priemonė, pateikimo rinkai pagal 20 straipsnį remiantis EB patikros deklaracija;

b)

a punkte nurodytų posistemių techninio suderinamumo transporto priemonėje, nustatyto pagal atitinkamas TSS ir, kai taikytina, nacionalines taisykles;

c)

a punkte nurodytų posistemių saugios integracijos transporto priemonėje, nustatytos pagal atitinkamas TSS ir, kai taikytina, nacionalines taisykles ir Direktyvos (ES) 2016/798 6 straipsnyje nurodytus bendruosius saugos būdus;

d)

2 dalyje nurodyto transporto priemonės ir naudojimo vietos tinklo techninio suderinamumo pagal atitinkamas TSS ir, kai taikytina, nacionalines taisykles, infrastruktūros registrus ir Direktyvos (ES) 2016/798 6 straipsnyje nurodytus pavojaus įvertinimo BSB.

Ta paraiška ir informacija apie visas paraiškas, atitinkamų procedūrų etapus ir jų rezultatus, ir, atitinkamais atvejais, apie apeliacinės tarybos prašymus bei sprendimus, pateikiami pagal vieno langelio sistemą, nurodytą Reglamento (ES) 2016/796 12 straipsnyje.

Kai dokumentiniams įrodymams dėl techninio suderinamumo, nurodytiems pirmos pastraipos b ir d punktuose, gauti reikia atlikti bandymus, susijusios nacionalinės saugos institucijos gali išduoti laikinus leidimus pareiškėjui naudoti transporto priemonę praktinio pobūdžio patikroms tinkle. Konsultuodamasis su pareiškėju, infrastruktūros valdytojas deda visas pastangas siekdamas užtikrinti, kad visi bandymai būtų atlikti per tris mėnesius nuo pareiškėjo prašymo gavimo dienos. Prireikus nacionalinė saugos institucija imasi priemonių užtikrinti, kad bandymai būtų atlikti.

4.   Agentūra arba, 8 dalyje nurodytu atveju – nacionalinė saugos institucija išduoda leidimus pateikti transporto priemonę rinkai arba informuoja pareiškėją apie savo neigiamą sprendimą per iš anksto nustatytą pagrįstą laikotarpį – bet kuriuo atveju per keturis mėnesius nuo visos atitinkamos informacijos gavimo iš pareiškėjo. Agentūra arba, 8 dalyje nurodytais atvejais – nacionalinė saugos institucija taiko praktines priemones dėl leidimo išdavimo procedūros, kurios turi būti nustatytos įgyvendinimo akte, kaip nurodyta 9 dalyje. Tie leidimai leidžia transporto priemones pateikti Sąjungos rinkai.

5.   Agentūra išduoda leidimus pateikti transporto priemonę rinkai transporto priemonėms, kurių naudojimo vieta yra vienoje ar keliose valstybėse narėse. Siekdama išduoti tokius leidimus, Agentūra:

a)

įvertina bylos elementus, konkrečiai nurodytus 3 dalies pirmos pastraipos b, c ir d punktuose, kad patikrintų, ar byloje yra visa informacija, ar ji yra aktuali ir nuosekli atitinkamų TSS atžvilgiu; ir

b)

perduoda pareiškėjo bylą su numatoma naudojimo vieta susijusioms nacionalinėms saugos institucijoms, kad jos patikrintų, ar byloje yra visa informacija, ar ji yra aktuali ir nuosekli 3 dalies pirmos pastraipos d punkto atžvilgiu ir 3 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose konkrečiai nurodytų elementų atžvilgiu pagal atitinkamas nacionalines taisykles.

Atlikdamos įvertinimus pagal a ir b punktus ir tuo atveju, jeigu iškyla pagrįstų abejonių, Agentūra arba nacionalinės saugos institucijos gali prašyti, kad tinkle būtų atlikti bandymai. Kad tiems bandymams būtų sudarytos palankesnės sąlygos, susijusios nacionalinės saugos institucijos gali išduoti laikinus leidimus pareiškėjui naudoti transporto priemonę bandymams tinkle. Infrastruktūros valdytojas deda visas pastangas siekdamas užtikrinti, kad visi tokie bandymai būtų atlikti per tris mėnesius nuo Agentūros arba nacionalinės saugos institucijos prašymo dienos.

6.   Per vieną mėnesį nuo pareiškėjo prašymo gavimo Agentūra informuoja pareiškėją, kad byloje yra visa informacija, arba paprašo atitinkamos papildomos informacijos nustatydama pagrįstą terminą jai pateikti. Siekdama patikrinti, ar byloje yra visa informacija, ar ji yra aktuali ir nuosekli, Agentūra taip pat gali įvertinti 3 dalies d punkte konkrečiai nurodytus elementus.

Prieš priimdama sprendimą dėl leidimo pateikti transporto priemonę rinkai išdavimo, Agentūra visapusiškai atsižvelgia į pagal 5 dalį atliktus įvertinimus. Agentūra išduoda leidimą pateikti transporto priemonę rinkai arba informuoja pareiškėją apie neigiamą savo sprendimą per iš anksto nustatytą pagrįstą laikotarpį – bet kuriuo atveju per keturis mėnesius nuo visos atitinkamos informacijos gavimo.

7 straipsnyje nurodyto vienos arba kelių TSS arba jų dalių netaikymo atveju Agentūra leidimą pateikti transporto priemonę rinkai išduoda tik atlikus tame straipsnyje nustatytą procedūrą.

Agentūra prisiima visišką atsakomybę už savo išduodamus leidimus.

7.   Kai Agentūra nesutinka su neigiamu įvertinimu, atliktu vienos ar daugiau nacionalinių saugos institucijų pagal 5 dalies b punktą, ji apie tai informuoja konkrečią instituciją ar institucijas ir pateikia tokio savo nesutikimo priežastis. Agentūra ir nacionalinė saugos institucija ar institucijos bendradarbiauja siekdamos susitarti dėl abiem pusėms priimtino įvertinimo. Prireikus, jei taip nusprendžia Agentūra ir nacionalinė saugos institucija ar institucijos, šiame procese dalyvauja ir pareiškėjas. Jei per vieną mėnesį po to, kai Agentūra informavo nacionalinę saugos instituciją ar institucijas apie savo nesutikimą, dėl abiem pusėms priimtino įvertinimo susitarti nepavyksta, Agentūra priima galutinį sprendimą, išskyrus atvejus, kai nacionalinė saugos institucija ar institucijos yra perdavusi (-ios) klausimą pagal Reglamento (ES) 2016/796 55 straipsnį įsteigtos apeliacinės tarybos arbitražui. Apeliacinė taryba per vieną mėnesį nuo nacionalinės saugos institucijos ar institucijų prašymo nusprendžia, ar patvirtinti Agentūros sprendimo projektą.

Kai apeliacinė taryba sutinka su Agentūra, pastaroji priima sprendimą nedelsdama.

Kai apeliacinė taryba sutinka su neigiamu nacionalinės saugos institucijos pateiktu įvertinimu, Agentūra išduoda leidimą, nurodydama, kad į naudojimo vietą nepatenka neigiamą įvertinimą gavusios tinklo dalys.

Kai Agentūra nesutinka su teigiamu įvertinimu, pateiktu vienos ar daugiau nacionalinių saugos institucijų pagal 5 dalies b punktą, ji apie tai informuoja konkrečią instituciją ar institucijas ir pateikia savo nesutikimo priežastis. Agentūra ir nacionalinė saugos institucija ar institucijos bendradarbiauja siekdamos susitarti dėl abiem pusėms priimtino įvertinimo. Prireikus, jei taip nusprendžia Agentūra ir nacionalinė saugos institucija ar institucijos, šiame procese dalyvauja ir pareiškėjas. Jei per vieną mėnesį po to, kai Agentūra informavo nacionalinę saugos instituciją ar institucijas apie savo nesutikimą, dėl abiem pusėms priimtino įvertinimo susitarti nepavyksta, Agentūra priima galutinį sprendimą.

8.   Jei naudojimo vieta apima tik vienoje valstybėje narėje esantį tinklą ar tinklus, tos valstybės narės nacionalinė saugos institucija savo atsakomybe, pareiškėjui to prašant, gali išduoti leidimą pateikti transporto priemonę rinkai. Siekdama išduoti tokius leidimus, nacionalinė saugos institucija įvertina bylą, atsižvelgdama į 3 dalyje konkrečiai nurodytus elementus ir laikydamasi procedūrų, kurios turi būti nustatytos įgyvendinimo aktu, priimtu pagal 9 dalį. Per vieną mėnesį nuo pareiškėjo prašymo gavimo nacionalinė saugos institucija informuoja pareiškėją, kad byloje yra visa informacija, arba paprašo atitinkamos papildomos informacijos. Pasikonsultavus su kompetentingomis nacionalinėmis saugos institucijomis, leidimas neišplėtus jo naudojimo vietos taip pat galioja transporto priemonėms, vykstančioms į kaimyninių valstybių narių, pasižyminčių panašiomis tinklo charakteristikomis, stotis, jeigu tos stotys yra arti sienos. Ši konsultacija gali būti vykdoma kiekvienu konkrečiu atveju arba gali būti nustatyta tarpvalstybiniame nacionalinių saugos institucijų susitarime.

Jeigu naudojimo vieta yra tik vienos valstybės narės teritorija ir jeigu viena ar daugiau TSS arba jų dalių netaikoma, kaip nurodyta 7 straipsnyje, nacionalinė saugos institucija leidimą transporto priemonei išduoda tik po to, kai buvo atlikta tame straipsnyje nustatyta procedūra.

Nacionalinė saugos institucija prisiima visišką atsakomybę už savo išduodamus leidimus.

9.   Ne vėliau kaip 2018 m. birželio 16 d. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato praktines priemones, nurodančias:

a)

kaip pareiškėjas turi įvykdyti šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, susijusius su leidimu pateikti transporto priemonę rinkai ir transporto priemonės tipo patvirtinimu, ir išvardija reikalaujamus dokumentus;

b)

leidimų išdavimo proceso išsamią tvarką, pavyzdžiui, proceso etapus ir kiekvieno proceso etapo terminus;

c)

kaip Agentūra ir nacionalinė saugos institucija turi įvykdyti šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus įvairiais paraiškų teikimo ir leidimų išdavimo proceso etapais, įskaitant vertinant pareiškėjų bylas.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Juose atsižvelgiama į patirtį, įgytą rengiant šio straipsnio 14 dalyje nurodytus bendradarbiavimo susitarimus.

10.   Leidimuose pateikti transporto priemones rinkai nurodoma:

a)

naudojimo vieta (-os);

b)

TSS ir, atitinkamais atvejais, nacionalinėse taisyklėse nustatytos parametrų vertės, reikalingos tikrinant transporto priemonės ir naudojimo vietos techninį suderinamumą;

c)

transporto priemonės atitiktis atitinkamoms TSS ir nacionalinių taisyklių, susijusių su b punkte nurodytais parametrais, rinkiniams;

d)

transporto priemonės naudojimo sąlygos ir kiti apribojimai.

11.   Sprendimas dėl atsisakymo išduoti leidimą pateikti transporto priemonę rinkai arba neįtraukti dalies tinklo atsižvelgiant į 7 dalyje nurodytą neigiamą įvertinimą turi būti tinkamai pagrindžiamas. Gavęs neigiamą atsakymą, pareiškėjas per vieną mėnesį gali paprašyti, kad atitinkamai Agentūra arba nacionalinė saugos institucija persvarstytų sprendimą. Agentūra arba nacionalinė saugos institucija per du mėnesius nuo prašymo persvarstyti sprendimą gavimo savo sprendimą patvirtina arba atšaukia.

Jeigu neigiamas Agentūros sprendimas patvirtinamas, pareiškėjas gali pateikti apeliacinį skundą pagal Reglamento (ES) 2016/796 55 straipsnį paskirtai apeliacinei tarybai.

Jei patvirtinamas neigiamas nacionalinės saugos institucijos sprendimas, pareiškėjas gali pateikti apeliacinį skundą apeliacinei institucijai pagal nacionalinę teisę. Valstybės narės dalyvauti šioje apeliacijos procedūroje gali paskirti Direktyvos 2012/34/ES 55 straipsnyje nurodytą reguliavimo instituciją. Tuo atveju, taikoma Direktyvos (ES) 2016/798 18 straipsnio 3 dalis.

12.   Jei atnaujinamos arba tobulinamos esamos transporto priemonės, kurias pateikti rinkai jau yra gautas leidimas, naujo leidimo pateikti transporto priemones rinkai reikalaujama tuo atveju, jei:

a)

keičiamos 10 dalies b punkte nurodytų parametrų vertės, kurios nepatenka į TSS nustatytus priimtinų parametrų intervalus;

b)

planuojami darbai gali neigiamai paveikti bendrą atitinkamos transporto priemonės saugos lygį; arba

c)

to reikalaujama pagal atitinkamas TSS.

13.   Jeigu pareiškėjas pageidauja išplėsti jau leidimą turinčios transporto priemonės naudojimo vietą, jis privalo papildyti bylą atitinkamais 3 dalyje nurodytais dokumentais, susijusiais su papildoma naudojimo vieta. Pareiškėjas bylą pateikia Agentūrai, kuri, atlikusi 4–7 dalyse nustatytas procedūras, išduoda atnaujintą leidimą, apimantį išplėstą naudojimo vietą.

Jeigu pareiškėjas leidimą transporto priemonei gavo pagal 8 dalį ir pageidauja išplėsti naudojimo vietą toje valstybėje narėje, jis papildo bylą atitinkamais 3 dalyje nurodytais dokumentais, susijusiais su papildoma naudojimo vieta. Jis bylą pateikia nacionalinei saugos institucijai, kuri, atlikusi 8 dalyje nustatytas procedūras, išduoda atnaujintą leidimą, apimantį išplėstą naudojimo vietą.

14.   Šio straipsnio 5 ir 6 dalių taikymo tikslais Agentūra pagal Reglamento (ES) 2016/796 76 straipsnį sudaro bendradarbiavimo susitarimus su nacionalinėmis saugos institucijomis. Tie susitarimai gali būti konkretūs arba pagrindų susitarimai, ir juose gali dalyvauti viena ar daugiau nacionalinių saugos institucijų. Juose pateikiamas detalus užduočių ir reikalaujamų rezultatų, jų pasiekimui taikomų terminų ir pareiškėjo mokėtinų mokesčių paskirstymo aprašymas. Tinklų, kurie dėl geografinių ar istorinių priežasčių reikalauja specialaus įvertinimo, atveju, siekiant sumažinti administracinę naštą ir pareiškėjo patiriamus kaštus, juose taip pat gali būti numatyta speciali bendradarbiavimo tvarka. Kai tokie tinklai yra izoliuoti nuo likusios Sąjungos geležinkelių sistemos, tokia speciali bendradarbiavimo tvarka gali apimti galimybę sutartimi perduoti užduotis atitinkamoms nacionalinėms saugos institucijoms, kai tai būtina norint užtikrinti veiksmingą ir proporcingą išteklių paskirstymą vykdant leidimų išdavimo veiklą. Tie susitarimai turi būti sudaryti prieš Agentūrai pradedant vykdyti leidimų išdavimo užduotis pagal šios direktyvos 54 straipsnio 4 dalį.

15.   Tuo atveju, kai tų valstybių narių, kurių tinklo vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio Sąjungos geležinkelių tinklo vėžės pločio ir kai tokiems tinklams taikomi tapatūs techniniai ir eksploataciniai reikalavimai kaip ir kaimyninėse trečiosiose šalyse, be 14 dalyje nurodytų bendradarbiavimo susitarimų, visos susijusios nacionalinės saugos institucijos tose valstybėse narėse su Agentūra sudaro daugiašalį susitarimą, kurio tikslas – apibrėžti sąlygas, kuriomis vienoje iš tų valstybių narių išduotas transporto priemonės leidimas galiotų ir kitoms susijusioms valstybėms narėms.

16.   Šis straipsnis netaikomas prekiniams vagonams arba keleiviniams vagonams, kurie bendrai naudojami su trečiosiomis šalimis, kurių vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio Sąjungos geležinkelių tinklo vėžės pločio, ir kuriems leidimai išduoti pagal skirtingą leidimo išdavimo transporto priemonėms procedūrą. Taisyklės, reglamentuojančios leidimų išdavimo tokioms transporto priemonėms procedūrą, paskelbiamos ir apie jas pranešama Komisijai. Šių transporto priemonių atitiktį esminiams šios direktyvos reikalavimams užtikrina atitinkama geležinkelio įmonė pagal savo saugos valdymo sistemą. Komisija, remdamasi Agentūros ataskaita gali pateikti nuomonę, ar tokios taisyklės atitinka šios direktyvos tikslus. Jei tokios taisyklės neatitinka šios direktyvos tikslų, susijusios valstybės narės ir Komisija gali bendradarbiauti, siekdamos nustatyti atitinkamus veiksmus, kurių reikia imtis, prireikus įtraukiant atitinkamas tarptautines organizacijas.

17.   Valstybė narė gali nuspręsti netaikyti šio straipsnio iš trečiųjų šalių atvykstantiems lokomotyvams ar savaeigiams traukiniams, kuriais numatyta vykti iki jos teritorijoje esančios stoties, kuri yra jos teritorijoje netoli valstybinės sienos ir kuri skirta tarptautinėms operacijoms vykdyti. Tokių transporto priemonių atitiktį esminiams šios direktyvos reikalavimams užtikrina geležinkelio įmonė pagal savo saugos valdymo sistemą ir atitinkamais atvejais pagal Direktyvos (ES) 2016/798 10 straipsnio 9 dalį.

22 straipsnis

Transporto priemonių, kurias leista pateikti rinkai, registravimas

1.   Po to, kai pagal 21 straipsnį suteiktas leidimas transporto priemonę pateikti rinkai, ir prieš pirmą kartą ją naudojant, transporto priemonė valdytojo prašymu įregistruojama transporto priemonių registre, kaip nurodyta 47 straipsnyje.

2.   Kai transporto priemonės naudojimo vieta apima tik vienos valstybės narės teritoriją, ji įregistruojama toje valstybėje narėje.

3.   Kai transporto priemonės naudojimo vieta apima daugiau nei vienos valstybės narės teritoriją, ji įregistruojama vienoje iš susijusių valstybių narių.

23 straipsnis

Patikrinimai, atliekami prieš naudojant transporto priemones, kurioms išduotas leidimas

1.   Geležinkelio įmonė, prieš pradėdama naudoti transporto priemonę naudojimo vietoje, nurodytoje leidime tą transporto priemonę pateikti rinkai, patikrina:

a)

ar transporto priemonei išduotas leidimas pateikti ją rinkai pagal 21 straipsnį ir ar ji tinkamai įregistruota;

b)

ar transporto priemonė suderinta su maršrutu, remdamasi infrastruktūros registru, ar atitinka TSS ar kitą svarbią informaciją, kurią nemokamai ir per pagrįstą laiką turi pateikti infrastruktūros valdytojas, jeigu toks registras neegzistuoja arba yra neišsamus; ir

c)

ar transporto priemonė tinkamai įtraukta į traukinio, kuriame ją numatoma eksploatuoti, sudėtį, atsižvelgiant į saugos valdymo sistemą, nustatytą Direktyvos (ES) 2016/798 9 straipsnyje, ir traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS.

2.   1 dalies tikslais geležinkelio įmonė, bendradarbiaudama su infrastruktūros valdytoju, gali atlikti bandymus.

Konsultuodamasis su pareiškėju, infrastruktūros valdytojas deda visas pastangas siekdamas užtikrinti, kad visi bandymai būtų atlikti per tris mėnesius nuo pareiškėjo prašymo gavimo dienos.

24 straipsnis

Transporto priemonių tipų patvirtinimas

1.   Agentūra arba nacionalinė saugos institucija atitinkamais atvejais, laikydamasi 21 straipsnyje nustatytos procedūros, gali patvirtinti transporto priemonių tipus. Paraiška dėl transporto priemonės tipo patvirtinimo ir informacija apie visas paraiškas, atitinkamų procedūrų etapus ir jų rezultatus, ir, atitinkamais atvejais, apie apeliacinės tarybos prašymus bei sprendimus, pateikiami pagal vieno langelio sistemą, nurodytą Reglamento (ES) 2016/796 12 straipsnyje.

2.   Jeigu Agentūra arba nacionalinė saugos institucija išduoda leidimą pateikti transporto priemonę rinkai, ji pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu patvirtina transporto priemonės tipą, susijusį su ta pačia transporto priemonės naudojimo vieta.

3.   Jei daromi TSS arba nacionalinių taisyklių, kuriomis remiantis patvirtintas transporto priemonių tipas, atitinkamų nuostatų pakeitimai, TSS arba nacionalinėje taisyklėje nustatoma, ar jau patvirtinti transporto priemonių tipai galioja toliau, ar turi būti atnaujinti. Jei tą tipo patvirtinimą reikia atnaujinti, Agentūros arba nacionalinės saugos institucijos atliekami patikrinimai gali būti susiję tik su pakeistomis taisyklėmis.

4.   Komisija įgyvendinimo aktais nustato pavyzdinę atitikties tipui deklaraciją. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5.   Atitikties tipui deklaracija parengiama:

a)

laikantis atitinkamų TSS patikros procedūrų; arba

b)

jei TSS netaikomos – laikantis Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 768/2008/EB (15) B+D, B+F ir H1 moduliuose apibrėžtų atitikties vertinimo procedūrų.

6.   Prireikus Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatyti ad hoc atitikties vertinimo moduliai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7.   Patvirtinti transporto priemonių tipai registruojami 48 straipsnyje nurodytame Europos patvirtintų transporto priemonių tipų registre.

25 straipsnis

Transporto priemonių atitiktis patvirtintam transporto priemonių tipui

1.   Transporto priemonei arba transporto priemonių serijai, atitinkančiai patvirtintą transporto priemonių tipą, be papildomo tikrinimo suteikiamas transporto priemonės leidimas pagal 21 straipsnį, remiantis pareiškėjo pateikta to transporto priemonės tipo atitikties deklaracija.

2.   Transporto priemonių tipo patvirtinimo atnaujinimas, kaip nurodyta 24 straipsnio 3 dalyje, neturi įtakos leidimams pateikti transporto priemones rinkai, jau išduotiems pagal ankstesnį leidimą pateikti to tipo transporto priemones rinkai.

26 straipsnis

Transporto priemonių arba transporto priemonių tipų neatitikimas esminiams reikalavimams

1.   Kai geležinkelio įmonė eksploatavimo metu nustato, kad transporto priemonė, kurią ji naudoja, neatitinka vieno iš taikytinų esminių reikalavimų, ji imasi reikalingų taisomųjų priemonių, kad transporto priemonė atitiktų reikalavimus. Be to, ji gali informuoti Agentūrą ir bet kurias atitinkamas nacionalines saugos institucijas apie priemones, kurių buvo imtasi. Jei geležinkelio įmonė turi įrodymų, kad neatitikimo būta jau išduodant leidimą pateikti rinkai, ji informuoja Agentūrą ir bet kurias kitas atitinkamas nacionalines saugos institucijas.

2.   Kai nacionalinė saugos institucija sužino, pavyzdžiui, Direktyvos (ES) 2016/798 17 straipsnyje numatyto priežiūros proceso metu, kad transporto priemonė arba transporto priemonės tipas, kuriam Agentūra pagal 21 straipsnio 5 dalį ar pagal 24 straipsnį arba nacionalinė saugos institucija pagal 21 straipsnio 8 dalį ar pagal 24 straipsnį išdavė leidimą pateikti rinkai, naudojant pagal paskirtį neatitinka vieno iš taikytinų esminių reikalavimų, ji praneša transporto priemonę arba transporto priemonės tipą naudojančiai geležinkelio įmonei ir jos paprašo imtis reikalingų taisomųjų priemonių, kad transporto priemonė (-ės) atitiktų reikalavimus. Nacionalinė saugos institucija praneša Agentūrai ir bet kurioms kitoms atitinkamoms nacionalinėms saugos institucijoms, įskaitant esančias teritorijoje, kurioje pateikta paraiška dėl to paties tipo transporto priemonės pateikimo rinkai leidimo.

3.   Kai šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais geležinkelio įmonės taikomomis taisomosiomis priemonėmis neužtikrinamas atitikimas taikytiniems esminiams reikalavimams ir dėl to neatitikimo kyla rimtas pavojus saugai, atitinkama nacionalinė saugos institucija gali taikyti laikinas saugos priemones vykdydama savo priežiūros užduotis pagal Direktyvos (ES) 2016/798 17 straipsnio 6 dalį. Laikinas saugos priemones, kurių forma yra transporto priemonės tipo patvirtinimo sustabdymas, gali lygiagrečiai taikyti nacionalinė saugos institucija ar Agentūra, ir joms taikoma teisminė peržiūra ir 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta arbitražo procedūra.

4.   3 dalyje nurodytais atvejais Agentūra arba nacionalinė saugos institucija, išdavusi leidimą, remdamasi bet kokių priemonių, kurių buvo imtasi siekiant spręsti rimto pavojaus saugai problemą, veiksmingumo peržiūra, gali nuspręsti panaikinti arba pakeisti leidimą, kai įrodoma, kad leidimo išdavimo metu nebuvo įvykdytas esminis reikalavimas. Tuo tikslu jos praneša apie savo sprendimą leidimo pateikti rinkai arba transporto priemonės tipo patvirtinimo turėtojui, pateikdamos savo sprendimų motyvus. Gavęs Agentūros arba nacionalinės saugos institucijos sprendimą, turėtojas per vieną mėnesį gali jų paprašyti persvarstyti sprendimą. Tuo atveju sprendimas panaikinti laikinai sustabdomas. Agentūra arba nacionalinė saugos institucija per vieną mėnesį nuo prašymo persvarstyti sprendimą gavimo savo sprendimą patvirtina arba atšaukia.

Atitinkamais atvejais, kai Agentūra ir nacionalinė saugos institucija nesutaria dėl poreikio apriboti ar panaikinti leidimą, laikomasi 21 straipsnio 7 dalyje numatytos arbitražo procedūros. Jei atlikus tą procedūrą, transporto priemonės leidimas nei apribojamas, nei atšaukiamas, šio straipsnio 3 dalyje nurodytų laikinų saugos priemonių taikymas sustabdomas.

5.   Jeigu Agentūros sprendimas patvirtinamas, transporto priemonės leidimo turėtojas gali pateikti apeliacinį skundą pagal Reglamento (ES) 2016/796 55 straipsnį paskirtai apeliacinei tarybai per to reglamento 59 straipsnyje nurodytą terminą. Jeigu nacionalinės saugos institucijos sprendimas patvirtinamas, transporto priemonės leidimo turėtojas per du mėnesius nuo to sprendimo pranešimo dienos gali pateikti apeliacinį skundą pagal Direktyvos (ES) 2016/798 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą nacionalinės teisminės peržiūros procedūrą. Valstybės narės dalyvauti šioje apeliacijos procedūroje gali paskirti Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnyje nurodytą reguliavimo instituciją.

6.   Kai Agentūra nusprendžia panaikinti arba pakeisti leidimą pateikti rinkai, kurį ji suteikė, ji tiesiogiai informuoja visas nacionalines saugos institucijas, pateikdama savo sprendimo motyvus.

Kai nacionalinė saugos institucija nusprendžia panaikinti leidimą pateikti rinkai, kurį ji suteikė, ji nedelsdama informuoja apie tai Agentūrą ir pateikia savo sprendimo motyvus. Tada Agentūra informuoja kitas nacionalines saugos institucijas.

7.   Agentūros arba nacionalinės saugos institucijos sprendimas atšaukti leidimą nurodomas atitinkamame transporto priemonių registre laikantis 22 straipsnio arba, transporto priemonės tipo patvirtinimo atveju, Europos patvirtintų transporto priemonių tipų registre laikantis 24 straipsnio 7 dalies. Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos užtikrina, kad geležinkelio įmonės, naudojančios to paties tipo transporto priemones ar tipą, kuriems taikomas atšaukimas, būtų tinkamai informuotos. Tokios geležinkelio įmonės pirmiausia patikrina, ar yra iškilusi tokia pati neatitikimo problema. Tuo atveju taikoma šiame straipsnyje numatyta procedūra.

8.   Kai leidimas pateikti rinkai atšaukiamas, atitinkama transporto priemonė toliau nebenaudojama, o jos naudojimo vieta neturi būti išplėsta. Kai atšaukiamas transporto priemonės tipo patvirtinimas, jo pagrindu pagamintos transporto priemonės neturi būti pateikiamos rinkai, o jei jos jau buvo pateiktos rinkai, turi būti atšauktos. Gali būti paprašyta išduoti naują leidimą atskirų transporto priemonių atveju laikantis 21 straipsnyje numatytos procedūros arba transporto priemonės tipo atveju – 24 straipsnyje numatytos procedūros.

9.   Kai 1 arba 2 dalyse numatytais atvejais neatitikimas esminiams reikalavimams yra būdingas tik atitinkamos transporto priemonės naudojimo vietos daliai ir toks neatitikimas jau buvo leidimo pateikti rinkai išdavimo metu, šis leidimas iš dalies pakeičiamas iš jo taikymo srities išbraukiant atitinkamas naudojimo vietos dalis.

VI SKYRIUS

ATITIKTIES VERTINIMO ĮSTAIGOS

27 straipsnis

Notifikuojančiosios institucijos

1.   Valstybės narės paskiria notifikuojančiąsias institucijas, kurios atsako už reikiamų procedūrų, skirtų vertinti atitikties vertinimo įstaigas, apie jas pranešti ir jas stebėti, nustatymą ir taikymą, įskaitant tai, kad būtų laikomasi 34 straipsnio.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad tos institucijos praneštų Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie įstaigas, įgaliotas vykdyti trečiųjų asmenų atitikties vertinimo užduotis, numatytas 10 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje. Jos taip pat užtikrina, kad jos informuotų Komisiją ir kitas valstybes nares apie 15 straipsnio 8 dalyje nurodytas paskirtąsias įstaigas.

3.   Valstybės narės gali nuspręsti, kad 1 dalyje nurodytą vertinimą ir stebėjimą vykdys nacionalinė akreditacijos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 765/2008 ir pagal jį.

4.   Kai notifikuojančioji institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą, pranešimą arba stebėjimą paveda arba kitaip patiki atlikti įstaigai, kuri nėra Vyriausybinė institucija, ta įstaiga turi būti juridinis asmuo ir atitikti reikalavimus, nustatytus 28 straipsnyje. Ji imasi priemonių, susijusių su atsakomybe už jos vykdomą veiklą.

5.   Notifikuojančioji institucija yra visiškai atsakinga už užduotis, kurias atlieka 3 dalyje nurodyta įstaiga.

28 straipsnis

Notifikuojančiosioms institucijoms taikomi reikalavimai

Notifikuojančioji institucija:

a)

įsteigiama taip, kad nekiltų jos ir atitikties vertinimo įstaigų interesų konflikto;

b)

jos organizacinė struktūra tokia ir institucija veikai tokiu būdu, kad jos veikla būtų objektyvi ir nešališka;

c)

jos organizacinė struktūra tokia, kad kiekvieną sprendimą, susijusį su pranešimu apie atitikties vertinimo įstaigą, priimtų kompetentingi, tačiau kiti, nei vertinimą atlikę asmenys;

d)

nesiūlo ir nevykdo jokios veiklos, kurią vykdo atitikties vertinimo įstaigos, ir neteikia konsultavimo paslaugų komerciniu arba konkurenciniu pagrindu;

e)

užtikrina informacijos, kurią ji gauna, konfidencialumą;

f)

joje turi būti pakankamai kompetentingų darbuotojų, galinčių tinkamai atlikti jos užduotis.

29 straipsnis

Notifikuojančiųjų institucijų pareiga teikti informaciją

Valstybės narės informuoja Komisiją apie jų taikomas atitikties vertinimo įstaigų vertinimo, pranešimo apie jas bei jų stebėsenos procedūras, taip pat apie tų procedūrų pakeitimus.

Komisija tą informaciją skelbia viešai.

30 straipsnis

Atitikties vertinimo įstaigos

1.   Atitikties vertinimo įstaiga turi atitikti šio straipsnio 2–7 dalyse, taip pat 31 ir 32 straipsniuose nustatytus reikalavimus, kad apie ją būtų pranešta.

2.   Atitikties vertinimo įstaiga turi būti įsteigta pagal nacionalinę teisę ir turi turėti juridinio asmens statusą.

3.   Atitikties vertinimo įstaiga yra pajėgi atlikti visas atitikties vertinimo užduotis, kurios jai yra pavestos pagal atitinkamą TSS ir kurioms atlikti jai kaip notifikuotajai įstaigai yra suteikti įgaliojimai, neatsižvelgiant į tai, ar tas užduotis atlieka pati atitikties vertinimo įstaiga, ar jos yra atliekamos įstaigos vardu ir atsakomybe.

Visais atvejais ir dėl kiekvienos atitikties vertinimo procedūros ir kiekvienos gaminių rūšies ar kategorijos, dėl kurių atitikties vertinimo įstaigai suteikti notifikuotosios įstaigos įgaliojimai, atitikties vertinimo įstaigoje turi būti:

a)

būtini darbuotojai, turintys techninių žinių ir pakankamai reikiamos patirties atitikties vertinimo užduotims atlikti;

b)

atitinkami procedūrų aprašai, pagal kuriuos bus vertinama atitiktis, užtikrinamas tų procedūrų skaidrumas ir galėjimas jas taikyti. Joje turi būti taikoma tinkama strategija ir procedūros, kuriomis užtikrinamas užduočių, kurias ji atlieka kaip notifikuotoji atitikties vertinimo įstaiga, ir kitų jos atliekamų užduočių atskyrimas;

c)

nustatytos reikiamos procedūros, pagal kurias ji galėtų vykdyti savo veiklą tinkamai atsižvelgdama į įmonės dydį, veiklos sektorių ir struktūrą, atitinkamų gaminių technologijos sudėtingumą ir į tai, ar gamybos procesas masinis, ar serijinis.

Ji turi priemones, būtinas su atitikties vertinimo veikla susijusioms techninėms ir administracinėms užduotims tinkamai atlikti ir gali naudotis visa būtina įranga arba įrenginiais.

4.   Atitikties vertinimo įstaigos apsidraudžia atsakomybės draudimu, išskyrus atvejus, kai atsakomybę pagal nacionalinę teisę prisiima valstybė arba kai pati valstybė narė tiesiogiai atsako už atitikties vertinimą.

5.   Atitikties vertinimo įstaigos darbuotojai saugo profesinę paslaptį, susijusią su visa informacija, kurią jie gauna atlikdami savo užduotis pagal atitinkamą TSS arba bet kokią tą paslaptį nustatančią nacionalinės teisės aktų nuostatą, išskyrus atvejus, susijusius su valstybės narės, kurioje jie vykdo savo veiklą, kompetentingomis valdžios institucijomis. Nuosavybės teisės yra saugomos.

6.   Atitikties vertinimo įstaigos dalyvauja atitinkamoje standartizacijos veikloje, taip pat notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų koordinavimo grupės, sukurtos pagal atitinkamą Sąjungos teisę, veikloje arba užtikrina, kad apie šią veiklą būtų informuoti vertinimą atliekantys jų darbuotojai, o tos grupės priimtus administracinius sprendimus ir parengtus dokumentus taiko kaip bendrąsias gaires.

7.   Atitikties vertinimo įstaigos, kurios yra notifikuotos kelio ir (arba) riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių srityje, dalyvauja ERTMS grupės, nurodytos Reglamento (ES) 2016/796 29 straipsnyje, veikloje arba užtikrina, kad apie šią veiklą būtų informuoti vertinimą atliekantys jų darbuotojai. Jos laikosi gairių, parengtų pagal tos grupės veiklos rezultatus. Jei, susijusių atitikties vertinimo įstaigų nuomone, gairės taikyti netinkamos arba jų taikyti neįmanoma, savo pastabas jos pateikia aptarti ERTMS grupėje, kad gairės būtų nuolat tobulinamos.

31 straipsnis

Atitikties vertinimo įstaigų nešališkumas

1.   Atitikties vertinimo įstaiga yra trečiojo asmens įstaiga, nepriklausoma nuo organizacijos arba vertinamo gaminio gamintojo.

Tokia įstaiga gali būti laikoma įstaiga, priklausanti verslo asociacijai arba profesinei federacijai, atstovaujančiai įmonėms, susijusioms su jos vertinamų gaminių projektavimu, gamyba, tiekimu, surinkimu, naudojimu ar priežiūra, jeigu įrodoma, kad ji yra nešališka ir kad nėra jokio interesų konflikto.

2.   Užtikrinamas atitikties vertinimo įstaigų, jų aukščiausio lygio vadovų ir vertinimą atliekančių darbuotojų nešališkumas.

3.   Atitikties vertinimo įstaiga, jos aukščiausio lygio vadovai ir už atitikties vertinimo užduotis atsakingi darbuotojai negali būti vertinamų gaminių projektuotojai, gamintojai, tiekėjai, montuotojai, pirkėjai, savininkai, naudotojai ar prižiūrėtojai arba tų šalių įgaliotieji atstovai. Tai netrukdo atitikties vertinimo įstaigai naudoti įvertintų gaminių, kurie yra būtini jos veiklai, arba tokius gaminius naudoti asmeniniais tikslais.

4.   Atitikties vertinimo įstaiga, jos aukščiausio lygio vadovai ir už atitikties vertinimo užduotis atsakingi darbuotojai tiesiogiai nedalyvauja projektuojant, gaminant ar konstruojant, parduodant, montuojant ir naudojant tuos gaminius arba atliekant jų techninę priežiūrą, taip pat negali atstovauti toje veikloje dalyvaujančioms šalims. Jie nesiima jokios veiklos, kuria būtų pažeistas jų sprendimo, susijusio su atitikties vertinimo veikla, kuriai atlikti joms kaip notifikuotosioms įstaigoms yra suteikti įgaliojimai, nepriklausomumas ar sąžiningumas. Šis draudimas visų pirma taikomas konsultavimo paslaugoms.

5.   Atitikties vertinimo įstaigos užtikrina, kad joms pavaldžių įstaigų ar subrangovų veikla neturėtų poveikio jų atitikties vertinimo veiklos konfidencialumui, objektyvumui ar nešališkumui.

6.   Atitikties vertinimo įstaigos ir jų darbuotojai atitikties vertinimo veiklą vykdo laikydamiesi griežčiausių profesinio sąžiningumo reikalavimų, turi reikiamą konkrečios srities techninę kompetenciją ir nepasiduoda jokiam spaudimui ir paskatoms, visų pirma finansinėms, kurie galėtų paveikti jų sprendimą ar jų atitikties vertinimo veiklos rezultatus, ypač jei tą daro tos veiklos rezultatais suinteresuoti asmenys ar asmenų grupės.

32 straipsnis

Atitikties vertinimo įstaigų darbuotojai

1.   Už atitikties vertinimo veiklą atsakingi darbuotojai turi turėti šiuos įgūdžius:

a)

tinkamą techninį ir profesinį parengimą, apimantį visą atitikties vertinimo veiklą, kurią atitikties vertinimo įstaiga įgaliota atlikti kaip notifikuotoji įstaiga;

b)

pakankamai gerai išmano atliekamo vertinimo reikalavimus ir turi reikiamus įgaliojimus tam vertinimui atlikti;

c)

turi reikiamų žinių ir išmano esminius reikalavimus, taikomus darniuosius standartus ir atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas;

d)

geba rengti sertifikatus, įrašus ir ataskaitas, kuriais patvirtinamas vertinimo atlikimo faktas.

2.   Atitikties vertinimo įstaigos aukščiausio lygio vadovų ir vertinimą atliekančių darbuotojų atlyginimas nepriklauso nuo atliktų vertinimų skaičiaus ar tų vertinimų rezultatų.

33 straipsnis

Atitikties vertinimo įstaigos atitikties prezumpcija

Kai atitikties vertinimo įstaiga įrodo, kad atitinka kriterijus, nustatytus atitinkamuose darniuosiuose standartuose arba jų dalyse, nuorodos į kuriuos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, preziumuojama, kad ji atitinka 30–32 straipsniuose nustatytus reikalavimus tiek, kiek tuos reikalavimus apima taikytini darnieji standartai.

34 straipsnis

Notifikuotosioms įstaigoms pavaldžios įstaigos ir subrangos sutarčių su notifikuotosiomis įstaigomis sudarymas

1.   Kai notifikuotoji įstaiga konkrečias užduotis, susijusias su atitikties vertinimu, paveda atlikti subrangovui arba pavaldžiajai įstaigai, ji užtikrina, kad subrangovas ar pavaldžioji įstaiga atitiktų 30–32 straipsniuose nustatytus reikalavimus, ir apie tai praneša notifikuojančiajai institucijai.

2.   Notifikuotosios įstaigos prisiima visą atsakomybę už subrangovų ar pavaldžiųjų įstaigų atliekamas užduotis, neatsižvelgiant į tai, kur jie yra įsteigti.

3.   Pavesti notifikuotųjų įstaigų veiklą subrangovui arba pavaldžiajai įstaigai galima tik gavus kliento sutikimą.

4.   Notifikuotosios įstaigos saugo atitinkamus dokumentus, susijusius su subrangovo ar pavaldžiosios įstaigos kvalifikacijos įvertinimu ir pagal atitinkamą TSS jų atliktu darbu, kad notifikuojančioji institucija galėtų juos gauti.

35 straipsnis

Akredituotosios vidaus įstaigos

1.   Atitikties vertinimo veiklą, būtiną Sprendimo Nr. 768/2008/EB II priedo A1, A2, C1 arba C2 moduliuose nustatytoms procedūroms, taip pat Sprendimo 2010/713/ES I priedo CA1 ir CA2 moduliuose nustatytoms procedūroms įgyvendinti, pareiškėjams gali atlikti akredituotoji vidaus įstaiga. Ta įstaiga yra savarankiškas ir atskiras atitinkamo pareiškėjo padalinys ir nedalyvauja projektuojant, gaminant, tiekiant, montuojant, naudojant arba prižiūrint gaminius, kuriuos ji vertina.

2.   Akredituotoji vidaus įstaiga atitinka šiuos reikalavimus:

a)

ji yra akredituota pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008;

b)

įstaiga ir jos darbuotojai įmonės, kuriai jie priklauso, viduje yra aiškiai organizaciškai apibrėžti ir turi tokius atskaitingumo teikimo metodus, kurie užtikrina ir kompetentingai nacionalinei akreditacijos įstaigai įrodo jų nešališkumą;

c)

nei įstaiga, nei jos darbuotojai nėra atsakingi už gaminių, kuriuos jie vertina, projektavimą, gamybą, tiekimą, montavimą, veikimą arba priežiūrą ir nedalyvauja jokioje veikloje, kuria gali būti pažeistas su jų vertinimo veikla susijusių sprendimų nepriklausomumas ar sąžiningumas;

d)

įstaiga teikia savo paslaugas tik įmonei, kurios padalinys ji yra.

3.   Apie akredituotąją vidaus įstaigą nepranešama valstybėms narėms arba Komisijai, tačiau notifikuojančiajai institucijai tos institucijos prašymu informaciją apie vidaus įstaigos akreditaciją pateikia įmonė, kurios padalinys yra minėta įstaiga, arba nacionalinė akreditacijos įstaiga.

36 straipsnis

Paraiška dėl notifikavimo

1.   Atitikties vertinimo įstaiga paraišką dėl notifikavimo pateikia valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi, notifikuojančiajai institucijai.

2.   Prie tos paraiškos pridedamas atitikties vertinimo veiklos, atitikties vertinimo modulio arba modulių ir gaminio arba gaminių, kuriuos vertinti ta įstaiga teigia turinti kompetencijos, aprašas, taip pat nacionalinės akreditacijos įstaigos išduotas akreditacijos pažymėjimas, jeigu jis yra, kuriuo patvirtinama, kad atitikties vertinimo įstaiga atitinka 30–32 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

3.   Jeigu tam tikra atitikties vertinimo įstaiga negali pateikti akreditacijos pažymėjimo, ji notifikuojančiajai institucijai pateikia visus patvirtinamuosius dokumentus, būtinus jos atitikčiai 30–32 straipsniuose nustatytiems reikalavimams patikrinti, patvirtinti ir reguliariai stebėti.

37 straipsnis

Pranešimo procedūra

1.   Notifikuojančiosios institucijos praneša tik apie atitikties vertinimo įstaigas, kurios atitinka 30–32 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

2.   Notifikuojančiosios institucijos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie įstaigas, nurodytas 1 dalyje, naudodamosi Komisijos parengta ir administruojama elektronine pranešimo priemone.

3.   Pranešime pateikiama išsami informacija apie atitikties vertinimo veiklą, atitikties vertinimo modulį ar modulius, atitinkamą gaminį arba gaminius ir atitinkamą akreditacijos pažymėjimą ar kitą kompetencijos patvirtinimą, numatytą 4 dalyje.

4.   Jeigu pranešimas nėra grindžiamas akreditacijos pažymėjimu, kaip nurodyta 36 straipsnio 2 dalyje, notifikuojančioji institucija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia dokumentinius įrodymus, kuriais patvirtinama atitikties vertinimo įstaigos kompetencija ir tai, kad yra nustatyta tvarka, kuria užtikrinamas periodiškas tos įstaigos stebėjimas ir atitiktis 30–32 straipsniuose nustatytiems reikalavimams.

5.   Atitinkama įstaiga notifikuotosios įstaigos veiklą gali atlikti tik tuo atveju, jei Komisija arba kitos valstybės narės per dvi savaites po pranešimo, jeigu naudojamasi akreditacijos pažymėjimu, ar per du mėnesius po pranešimo, jeigu nesinaudojama akreditacijos pažymėjimu, nepateikia prieštaravimų.

6.   Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešama apie visus vėlesnius atitinkamus pranešimo pakeitimus.

38 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų identifikaciniai numeriai ir sąrašai

1.   Komisija notifikuotajai įstaigai suteikia identifikacinį numerį.

Notifikuotajai įstaigai suteikiamas tik vienas identifikacinis numeris, net jei apie įstaigą pranešta pagal kelis Sąjungos teisės aktus.

2.   Komisija skelbia įstaigų, apie kurias pranešta pagal šią direktyvą, sąrašą ir nurodo joms suteiktus identifikacinius numerius bei veiklą, kurią jos kaip notifikuotosios įstaigos yra įgaliotos atlikti.

Komisija užtikrina, kad tas sąrašas būtų nuolat atnaujinamas.

39 straipsnis

Pranešimų pakeitimai

1.   Jeigu notifikuojančioji institucija išsiaiškina arba jai yra pranešama, kad notifikuotoji įstaiga nebeatitinka 30–32 straipsniuose nustatytų reikalavimų arba kad ji nevykdo savo įsipareigojimų, notifikuojančioji institucija atitinkamai apriboja, sustabdo arba atšaukia pranešimo paskelbimą, atsižvelgdama į tų reikalavimų nesilaikymo arba tų pareigų nevykdymo rimtumą. Apie tai ji nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

2.   Jeigu pranešimo galiojimas apribojamas, laikinai sustabdomas ar atšaukiamas, arba kai notifikuotoji įstaiga nutraukia savo veiklą, notifikuojančioji valstybė narė imasi atitinkamų priemonių, būtinų užtikrinti, kad tos įstaigos bylas tvarkytų kita notifikuotoji įstaiga arba kad su jomis galėtų susipažinti to pageidaujančios atsakingos notifikuojančiosios ir rinkos priežiūros institucijos.

40 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų kompetencijos ginčijimas

1.   Komisija nagrinėja visus atvejus, kai jai kyla abejonių arba kai jai pranešama apie abejones dėl notifikuotosios įstaigos kompetencijos arba dėl notifikuotosios įstaigos tolesnės atitikties taikomiems reikalavimams ir jai pavestų pareigų vykdymo.

2.   Komisijos prašymu notifikuojančioji valstybė narė pateikia jai visą informaciją, susijusią su pranešimo pagrindu arba susijusios įstaigos kompetencijos išsaugojimu.

3.   Komisija užtikrina, kad visa neskelbtina informacija, gauta atliekant tyrimą, būtų nagrinėjama konfidencialiai.

4.   Įsitikinusi, kad notifikuotoji įstaiga neatitinka arba nebeatitinka pranešimui apie ją keliamų reikalavimų, Komisija apie tai praneša notifikuojančiajai valstybei narei ir paprašo jos imtis būtinų taisomųjų priemonių, įskaitant notifikuotosios įstaigos įgaliojimų panaikinimą, jei būtina.

41 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų veiklos pareigos

1.   Notifikuotosios įstaigos atitikties vertinimus atlieka pagal atitinkamose TSS numatytas atitikties vertinimo procedūras.

2.   Atitikties vertinimai atliekami laikantis proporcingumo principo, stengiantis nesukurti nereikalingos naštos ekonominės veiklos vykdytojams. Notifikuotosios įstaigos, vykdydamos savo veiklą, tinkamai atsižvelgia į įmonės dydį, jos veiklos sektorių ir struktūrą, atitinkamo gaminio technologijos sudėtingumą ir į tai, ar gamybos procesas masinis, ar serijinis.

Vis dėlto jų veiklos tikslas yra įvertinti gaminio atitiktį šiai direktyvai.

3.   Kai notifikuotoji įstaiga nustato, kad gamintojas neįvykdė atitinkamoje TSS arba atitinkamuose darniuosiuose standartuose ar techninėse specifikacijose nustatytų reikalavimų, ji reikalauja, kad tas gamintojas imtųsi reikiamų taisomųjų priemonių, ir neišduoda atitikties sertifikato.

4.   Kai po sertifikato išdavimo notifikuotoji įstaiga, stebėdama atitiktį nustato, kad gaminys nebeatitinka atitinkamos TSS arba atitinkamų darniųjų standartų ar techninių specifikacijų, ji reikalauja, kad gamintojas imtųsi reikiamų taisomųjų priemonių, ir prireikus sustabdo arba panaikina sertifikato galiojimą.

5.   Kai taisomųjų priemonių nesiimama arba jos nesukelia reikiamo poveikio, notifikuotoji įstaiga prireikus apriboja, sustabdo ar panaikina sertifikatų galiojimą.

42 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų pareiga teikti informaciją

1.   Notifikuotosios įstaigos informuoja notifikuojančiąją instituciją apie:

a)

kiekvieną atsisakymą išduoti sertifikatą, sertifikato galiojimo apribojimą, sustabdymą ar panaikinimą;

b)

bet kokias aplinkybes, turinčias įtakos notifikuotosios įstaigos įgaliojimų apimčiai ir sąlygoms;

c)

kiekvieną prašymą suteikti informacijos, kurį jos gavo iš rinkos priežiūros institucijų dėl atitikties vertinimo veiklos;

d)

jei prašoma, atitikties vertinimo veiklą, vykdytą pagal suteiktus įgaliojimus, ir bet kokią kitą veiklą, įskaitant tarpvalstybiniu mastu vykdytą veiklą ir subrangą.

Apie kiekvieną atsisakymą išduoti sertifikatą, sertifikato galiojimo apribojimą, sustabdymą ar panaikinimą pagal a punktą informuojamos ir kompetentingos nacionalinės saugos institucijos.

2.   Notifikuotosios įstaigos kitoms pagal šią direktyvą notifikuotosioms įstaigoms, vykdančioms panašią tokių pačių gaminių atitikties vertinimo veiklą, teikia atitinkamą informaciją apie klausimus, susijusius su neigiamais ir, jei prašoma, teigiamais atitikties vertinimo rezultatais.

3.   Notifikuotosios įstaigos pateikia Agentūrai posistemių patikros EB sertifikatus, sąveikos sudedamųjų dalių atitikties EB sertifikatus ir sąveikos sudedamųjų dalių tinkamumo naudoti EB sertifikatus.

43 straipsnis

Geriausios praktikos mainai

Komisija pasirūpina, kad būtų organizuojami valstybių narių nacionalinių institucijų, atsakingų už pranešimo strategiją, geriausios praktikos mainai.

44 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų veiklos koordinavimas

Komisija užtikrina deramą įstaigų, apie kurias pranešta pagal šią direktyvą, veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą įsteigiant konkretaus sektoriaus notifikuotųjų įstaigų grupę. Agentūra remia notifikuotųjų įstaigų veiklą pagal Reglamento (ES) 2016/796 24 straipsnį.

Valstybės narės užtikrina, kad jų notifikuotosios įstaigos tiesiogiai ar per paskirtuosius atstovus dalyvautų tos grupės veikloje.

45 straipsnis

Paskirtosios įstaigos

1.   30–34 straipsniuose nustatyti su atitikties vertinimo įstaigomis susiję reikalavimai taip pat taikomi pagal 15 straipsnio 8 dalį paskirtoms įstaigoms, išskyrus:

a)

įgūdžių, kurių iš jų darbuotojų reikalaujama pagal 32 straipsnio 1 dalies c punktą atveju, kai paskirtoji įstaiga turi turėti tinkamų žinių apie nacionalinę teisę ir tinkamai ją išmanyti;

b)

dokumentų, kurie turi būti laikomi pagal 34 straipsnio 4 dalį, kad juos būtų galima pateikti notifikuojančiajai institucijai, atveju, kai paskirtoji įstaiga prideda ir dokumentus, susijusius su darbu, kurį pagal atitinkamas nacionalines taisykles atlieka pavaldžios įstaigos arba subrangovai.

2.   41 straipsnyje nustatytos veiklos pareigos taip pat taikomos pagal 15 straipsnio 8 dalį paskirtoms įstaigoms, išskyrus tai, kad tos pareigos grindžiamos nacionalinėmis taisyklėmis, o ne TSS.

3.   42 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga informuoti taip pat taikoma paskirtosioms įstaigoms, kurios atitinkamai informuoja valstybes nares.

VII SKYRIUS

REGISTRAI

46 straipsnis

Transporto priemonių numeravimo sistema

1.   Po įregistravimo pagal 22 straipsnį registravimo valstybės narės kompetentinga valdžios institucija kiekvienai transporto priemonei suteikia Europos transporto priemonės numerį (toliau – ETPN). Kiekviena transporto priemonė pažymima jai suteiktu ETPN.

2.   ETPN specifikacijos nustatomos 47 straipsnio 2 dalyje nurodytose priemonėse, vadovaujantis atitinkama TSS.

3.   ETPN kiekvienai transporto priemonei suteikiamas tik vieną kartą, nebent priemonėse, kurios nurodytos 47 straipsnio 2 dalyje, nurodyta kitaip, vadovaujantis atitinkama TSS.

4.   Nepaisant 1 dalies, tuo atveju, jei transporto priemonės važiuoja ar skirtos važiuoti iš trečiųjų valstybių arba į trečiąsias valstybes, kuriose vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio Sąjungos geležinkelių tinklo vėžės pločio, valstybės narės gali įsileisti transporto priemones, aiškiai paženklintas pagal kitokią kodavimo sistemą.

47 straipsnis

Transporto priemonių registrai

1.   Kol pradės veikti 5 dalyje nurodytas Europos transporto priemonių registras, kiekviena valstybė narė tvarko nacionalinį transporto priemonių registrą. Tas registras atitinka šiuos kriterijus:

a)

jis atitinka bendrąsias specifikacijas, nurodytas 2 dalyje;

b)

jį tvarko ir atnaujina nuo jokios geležinkelio įmonės nepriklausoma įstaiga;

c)

jis yra prieinamas nacionalinėms saugos institucijoms ir tyrimų institucijoms, paskirtoms Direktyvos (ES) 2016/798 16 ir 22 straipsniuose; jis taip pat yra prieinamas pagrįstą prašymą pateikusioms reguliavimo institucijoms, nurodytoms Direktyvos 2012/34/ES 55 straipsnyje ir Agentūrai, geležinkelio įmonėms ir infrastruktūros valdytojams, taip pat asmenims arba organizacijoms, registruojančioms transporto priemones ar nurodytoms registre.

2.   Komisija įgyvendinimo aktais priima nacionalinių transporto priemonių registrų turinio, duomenų formato, funkcinės ir techninės struktūros, darbo režimo, įskaitant keitimosi duomenimis tvarką, bendrąsias specifikacijas ir duomenų įvesties bei paieškos taisykles.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   Nacionaliniame transporto priemonių registre turi būti nurodomi bent šie elementai:

a)

ETPN;

b)

nuorodos į EB patikros deklaraciją ir išduodančią instituciją;

c)

nuorodos į 48 straipsnyje nurodytą Europos patvirtintų transporto priemonių tipų registrą;

d)

transporto priemonės savininko ir valdytojo tapatybė;

e)

bet kokie transporto priemonės naudojimo apribojimai;

f)

nuorodos į už priežiūrą atsakingą subjektą.

4.   Tol, kol valstybių narių nacionaliniai transporto priemonių registrai nėra integruoti pagal 2 dalyje nurodytas specifikacijas, kiekviena valstybė narė atnaujina savo registrą atsižvelgdama į joms svarbių duomenų pakeitimus, kuriuos padarė kitos valstybės narės savo registruose.

5.   Siekiant sumažinti administracinę naštą ir nepagrįstas valstybių narių bei suinteresuotųjų subjektų išlaidas, ne vėliau kaip 2018 m. birželio 16 d. Komisija, atsižvelgdama į sąnaudų ir naudos analizės rezultatus, įgyvendinimo aktais priima Europos transporto priemonių registro, kuris apimtų nacionalinius transporto priemonių registrus, technines ir funkcines specifikacijas siekiant visiems naudotojams užtikrinti suderintą tarpusavio sąsają transporto priemonių registravimui ir duomenų valdymui. Taikomi 1 dalies b ir c punktai bei 3 dalis. Tokioje specifikacijoje apibūdinamas turinys, duomenų formatas, funkcinė ir techninė struktūra, darbo režimas, įskaitant keitimosi duomenimis tvarką, ir duomenų įvesties bei paieškos taisyklės, taip pat migravimo etapai.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ir remiantis Agentūros rekomendacija.

Europos transporto priemonių registras kuriamas atsižvelgiant į Agentūros ir valstybių narių jau sukurtas IT taikomąsias programas ir registrus, kaip antai į Europos centralizuotą virtualųjį transporto priemonių registrą, sujungtą su nacionaliniais transporto priemonių registrais. Europos transporto priemonių registras pradeda veikti ne vėliau kaip 2021 m. birželio 16 d.

6.   Valdytojas nedelsdamas praneša valstybei narei, kurioje transporto priemonė įregistruota, apie visus duomenų, įvestų į transporto priemonių registrus, pakeitimus, apie transporto priemonės sunaikinimą ar apie savo sprendimą neberegistruoti transporto priemonės.

7.   Tuo atveju, kai transporto priemonės leidimas pirmą kartą išduotas trečiojoje šalyje, o vėliau ji naudojama valstybėje narėje, ta valstybė narė užtikrina, kad transporto priemonės duomenis, įskaitant bent jau duomenis, susijusius su atitinkamu transporto priemonės valdytoju, už jo techninę priežiūrą atsakingu subjektu ir transporto priemonės naudojimo apribojimais, būtų galima gauti iš transporto priemonių registro nedelsiant arba jie būtų kitaip pateikti lengvai įskaitomu formatu ir laikantis tų pačių nediskriminavimo principų, kurie taikomi tokiems pat transporto priemonių registro duomenims.

48 straipsnis

Europos patvirtintų transporto priemonių tipų registras

1.   Agentūra sudaro ir tvarko pagal 24 straipsnį išduotų leidimų pateikti tam tikro tipo transporto priemones rinkai registrą. Tas registras:

a)

yra viešas ir juo galima naudotis elektroniniu būdu;

b)

atitinka bendrąsias specifikacijas, nurodytas 2 dalyje;

c)

yra susietas su atitinkamais transporto priemonių registrais.

2.   Komisija įgyvendinimo aktais priima patvirtintų transporto priemonių tipų registro turinio, duomenų formato, funkcinės ir techninės struktūros, darbo režimo bendrąsias specifikacijas ir duomenų įvesties bei paieškos taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   Į registrą įtraukiami bent šie elementai apie kiekvieną transporto priemonės tipą:

a)

transporto priemonės tipo, kaip apibrėžta atitinkamose TSS, techninės charakteristikos, įskaitant su galimybėmis ja naudotis asmenims turintiems negalią bei riboto judumo asmenims, susijusias technines charakteristikas;

b)

gamintojo pavadinimas;

c)

leidimų duomenys, susiję su transporto priemonės tipo naudojimo vieta, įskaitant visus apribojimus ir panaikinimus.

49 straipsnis

Infrastruktūros registras

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad būtų paskelbtas infrastruktūros registras, kuriame nurodytos kiekvieno posistemio arba susijusio posistemio dalies, išdėstytos atitinkamoje TSS, tinklo parametrų vertės.

2.   Techninis transporto priemonės ir tinklo suderinamumas tikrinamas pagal infrastruktūros registre įrašytas parametrų vertes kartu su leidime pateikti transporto priemonę rinkai įrašytomis parametrų vertėmis.

3.   Infrastruktūros registre gali būti nustatytos stacionarių įrenginių naudojimo sąlygos ir kiti apribojimai.

4.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad infrastruktūros registras būtų atnaujinamas pagal 5 dalį.

5.   Komisija įgyvendinimo aktais priima infrastruktūros registro turinio, duomenų formato, funkcinės ir techninės struktūros, darbo režimo bendrąsias specifikacijas ir duomenų įvesties bei paieškos taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

VIII SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

50 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   5 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2016 m. birželio 15 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Ypač svarbu, kad Komisija vadovautųsi savo įprasta praktika ir konsultuotųsi su ekspertais, įskaitant valstybių narių ekspertus, prieš priimdama tuos deleguotuosius aktus.

4.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 5 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

51 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Tarybos direktyvos 96/48/EB (16) 21 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

52 straipsnis

Motyvai

Kiekviename sprendime, priimtame pagal šią direktyvą dėl sąveikos sudedamųjų dalių atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimo arba Sąjungos geležinkelių sistemą sudarančių posistemių tikrinimo ar kiekviename sprendime, priimtame pagal 7, 12 ir 17 straipsnius, išsamiai išdėstomi motyvai, kuriais jis remiamas. Apie sprendimą kuo greičiau pranešama susijusiai šaliai, kartu nurodant pagal atitinkamoje valstybėje narėje galiojančią teisę galimus teisių gynimo būdus ir terminus, per kuriuos leidžiama tokiais būdais pasinaudoti.

53 straipsnis

Ataskaitų ir informacijos teikimas

1.   Ne vėliau kaip 2018 m. birželio 16 d. Komisija pateikia pažangos, padarytos rengiantis sustiprintam Agentūros vaidmeniui pagal šią direktyvą, ataskaitą. Be to, kas trejus metus, o pirmą kartą praėjus trejiems metams nuo 54 straipsnyje numatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie pažangą, padarytą siekiant Sąjungos geležinkelių sistemos sąveikumo, ir su tuo susijusią Agentūros veiklą. Toje ataskaitoje taip pat pateikiamas VII skyriuje numatytų registrų įgyvendinimo ir naudojimo įvertinimas bei 7 straipsnyje nustatytų atvejų ir V skyriaus taikymo analizė, visų pirma įvertinant Agentūros ir nacionalinių saugos institucijų sudarytų bendradarbiavimo susitarimų veikimą. Rengdama pirmąją ataskaitą po pereinamojo laikotarpio pabaigos, Komisija išsamiai konsultuojasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir sukuria programą, kad būtų galima įvertinti pažangą. Jei tikslinga atsižvelgiant į pirmiau nurodytą analizę, Komisija siūlo teisėkūros priemones, įskaitant priemones, susijusias su būsimu Agentūros vaidmeniu didinant sąveikumą.

2.   Agentūra parengia ir periodiškai atnaujina priemonę, leidžiančią valstybės narės, Europos Parlamento arba Komisijos prašymu pateikti Sąjungos geležinkelių sistemos sąveikos lygio apžvalgą. Tai priemonei rengti naudojama į VII skyriuje numatytus registrus įtraukta informacija.

54 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio transporto priemonių naudojimo tvarka

1.   Nedarant poveikio šio straipsnio 4 daliai, transporto priemonėms, kurioms reikia suteikti leidimą laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2019 m. birželio 16 d., taikomos Direktyvos 2008/57/EB V skyriaus nuostatos.

2.   Pagal 1 dalį išduoti leidimai pradėti eksploatuoti transporto priemones ir visi kiti leidimai, išduoti anksčiau nei 2016 m. birželio 15 d., įskaitant leidimus, išduotus pagal tarptautinius susitarimus, visų pirma RIC (Regolamento Internazionale Carrozze) ir RIV (Regolamento Internazionale Veicoli), lieka galioti tomis sąlygomis, kuriomis jie buvo išduoti.

3.   Jei leidimas pradėti eksploatuoti transporto priemonę išduotas pagal 1 ir 2 dalis, gaunamas naujas leidimas pateikti transporto priemonę rinkai, kad ją būtų galima eksploatuoti viename arba keliuose tinkluose, kuriems jos leidimas dar netaikomas. Tuose papildomuose tinkluose transporto priemonė pateikiama rinkai pagal 21 straipsnį.

4.   Ne vėliau kaip nuo 2019 m. birželio 16 d. Agentūra pradeda vykdyti leidimų išdavimo užduotis pagal 21 ir 24 straipsnius, taip pat 19 straipsnyje nurodytas užduotis, susijusias su naudojimo vietomis tose valstybėse narėse, kurios dar nepranešė Agentūrai ir Komisijai pagal 57 straipsnio 2 dalį. Nukrypstant nuo 21 ir 24 straipsnių, valstybių narių, kurios pranešė Agentūrai ir Komisijai pagal 57 straipsnio 2 dalį, nacionalinės saugos institucijos gali ir toliau išduoti leidimus pagal Direktyvą 2008/57/EB iki 2020 m. birželio 16 d.

55 straipsnis

Kitos pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Direktyvos 2008/57/EB IV, V, VII ir IX priedai taikomi iki šios direktyvos 7 straipsnio 5 dalyje, 9 straipsnio 4 dalyje, 14 straipsnio 10 dalyje ir 15 straipsnio 9 dalyje nurodytų atitinkamų įgyvendinimo aktų taikymo pradžios dienos.

2.   Direktyva 2008/57/EB ir toliau taikoma ERTMS kelio projektams, kurie turi būti pradėti eksploatuoti laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2019 m. birželio 16 d.

3.   Projektams, kurių atžvilgiu užbaigtas pasiūlymų pateikimo arba sutarčių sudarymo etapas anksčiau nei 2019 m. birželio 16 d., netaikomas 19 straipsnyje nurodytas išankstinio Agentūros leidimo reikalavimas.

4.   Iki 2031 m. birželio 16 d. į sutartis, kurios buvo pasirašytos iki 2016 m. birželio 15 d., įtrauktoms pasirenkamosioms galimybėms netaikomas 19 straipsnyje nurodytas išankstinio Agentūros leidimo reikalavimas, net jei jomis pasinaudojama po 2016 m. birželio 15 d.

5.   Prieš išduodamos leidimus pradėti eksploatuoti ERTMS kelio įrangą, kuriai nebuvo taikytas 19 straipsnyje nurodytas išankstinio Agentūros leidimo reikalavimas, nacionalinės saugos institucijos bendradarbiauja su Agentūra, siekdamos užtikrinti, kad techniniai sprendimai būtų visiškai sąveikūs pagal Reglamento (ES) 2016/796 30 straipsnio 3 dalį ir 31 straipsnio 2 dalį.

56 straipsnis

Agentūros rekomendacijos ir nuomonės

Rekomendacijas ir nuomones dėl šios direktyvos taikymo Agentūra teikia pagal Reglamento (ES) 2016/796 19 straipsnį. Atitinkamais atvejais į tas rekomendacijas ir nuomones atsižvelgiama rengiant įgyvendinimo aktus pagal šią direktyvą.

57 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 1 ir 2 straipsnių, 7 straipsnio 1–4 ir 6 dalių, 8 straipsnio, 9 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 5 dalies, 11 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių, 12, 13 ir 14 straipsnių, 15 straipsnio 1–8 dalių, 16 straipsnio, 18 straipsnio, 19 straipsnio 3 dalies, 21–39 straipsnių, 40 straipsnio 2 dalies, 41, 42, 44, 45 ir 46 straipsnių, 47 straipsnio 1, 3, 4 ir 7 dalių, 49 straipsnio 1–4 dalių, 54 straipsnio ir I, II, III ir IV priedų būtų laikomasi ne vėliau kaip 2019 m. birželio 16 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

2.   Valstybės narės 1 dalyje nurodytą perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpį gali pratęsti vieneriems metams. Tuo tikslu ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 16 d. valstybės narės, kurios nebus užtikrinusios, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai per 1 dalyje nurodytą perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpį, apie tai praneša Agentūrai ir Komisijai ir pateikia tokio pratęsimo priežastis.

3.   Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvas, kurias panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio redakciją nustato valstybės narės.

4.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

5.   Šios direktyvos 13 straipsnio, 14 straipsnio 1–8, 11 ir 12 dalių, 15 straipsnio 1–9 dalių, 16 straipsnio 1 dalies, 19–26 straipsnių, 45, 46 ir 47 straipsnių, 49 straipsnio 1–4 dalių ir 54 straipsnio perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo pareigos netaikomos Kiprui ir Maltai, kol jų teritorijose nėra geležinkelių sistemos.

Tačiau gavus oficialų valstybinės įstaigos arba privačios įmonės paraišką statyti geležinkelio liniją, kuria naudosis viena arba daugiau geležinkelio įmonių, atitinkamos valstybės narės per dvejus metus nuo paraiškos gavimo imasi priemonių, kuriomis įgyvendinami pirmoje pastraipoje nurodyti straipsniai.

58 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2008/57/EB, iš dalies pakeista V priedo A dalyje išvardytomis direktyvomis, panaikinama nuo 2020 m. birželio 16 d., nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su V priedo B dalyje išvardytų direktyvų perkėlimo į nacionalinės teisės aktus terminais.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal VI priede pateiktą atitikties lentelę.

59 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

60 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2016 m. gegužės 11 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. A. HENNIS-PLASSCHAERT


(1)  OL C 327, 2013 11 12, p. 122.

(2)  OL C 356, 2013 12 5, p. 92.

(3)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2015 m. gruodžio 10 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (OL C 57, 2016 2 12, p. 1). 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4)  2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje (OL L 191, 2008 7 18, p. 1).

(5)  2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/796 dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

(6)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).

(7)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).

(8)  2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 102).

(9)  2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

(10)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(11)  2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL L 343, 2012 12 14, p. 32).

(12)  2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendimas 2010/713/ES dėl atitikties ir tinkamumo naudoti vertinimo ir EB patikros procedūrų modulių, skirtų naudoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/57/EB priimtose techninėse sąveikos specifikacijose (OL L 319, 2010 12 4, p. 1).

(13)  1998 m. gegužės 20 d. Komisijos sprendimas 98/500/EB dėl sektorių dialogo komitetų, skatinančių socialinių partnerių dialogą Europos lygiu, įkūrimo (OL L 225, 1998 8 12, p. 27).

(14)  2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).

(15)  2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinantis Sprendimą 93/465/EEB (OL L 218, 2008 8 13, p. 82).

(16)  1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos (OL L 235, 1996 9 17, p. 6)


I PRIEDAS

SĄJUNGOS GELEŽINKELIŲ SISTEMOS ELEMENTAI

1.   Tinklas

Taikant šią direktyvą, prie Sąjungos tinklo priskiriami šie elementai:

a)

specialiai nutiestos greitųjų geležinkelių linijos, paprastai įrengtos važiuoti ne mažesniu kaip 250 km/h greičiu,

b)

specialiai patobulintos greitųjų geležinkelių linijos, skirtos važiuoti maždaug 200 km/h greičiu,

c)

specialiai patobulintos greitųjų geležinkelių linijos, turinčios specialių funkcijų dėl topografinių, reljefo ar miesto planavimo apribojimų, kuriomis važiavimo greitis kiekvienu atveju turi būti priderintas. Prie šios kategorijos taip pat priskiriamos greitųjų ir paprastųjų geležinkelių tinklus jungiančios linijos, stotis kertančios linijos, terminalų ir depų prieigos ir pan., pro kuriuos įprastu greičiu pravažiuoja greitųjų geležinkelių riedmenys,

d)

keleiviams vežti skirtos paprastųjų geležinkelių linijos,

e)

mišriam (keleivių ir krovinių) vežimui skirtos paprastųjų geležinkelių linijos,

f)

kroviniams vežti skirtos paprastųjų geležinkelių linijos,

g)

keleiviniai mazgai,

h)

krovininiai mazgai, įskaitant skirtingų transporto rūšių terminalus,

i)

pirmiau minėtas sudedamąsias dalis jungiančios linijos.

Šis tinklas aprėpia eismo valdymą, kelių žymėjimo ir navigacijos sistemas, techninę duomenų apdorojimo ir telekomunikacijos įrangą, skirtas tolimojo susisiekimo keleivių ir krovinių vežimo paslaugoms tinkle, siekiant garantuoti saugų ir darnų tinklo veikimą ir veiksmingą eismo valdymą.

2.   Transporto priemonės

Šioje direktyvoje prie Sąjungos transporto priemonių priskiriamos visos transporto priemonės, kurios galimai važinės visame Sąjungos tinkle arba jo dalyje:

lokomotyvai ir keleiviniai riedmenys, įskaitant šiluminius arba elektrinius traukos agregatus, savaeigius šiluminius arba elektrinius keleivinius traukinius, ir keleiviniai vagonai;

prekiniai vagonai, įskaitant visam tinklui skirtas žemagrindes transporto priemones ir sunkvežimiams vežti skirtas transporto priemones;

specialiosios transporto priemonės, pavyzdžiui, geležinkelių priežiūros mašinos.

Šis transporto priemonių sąrašas apima ir transporto priemones, specialiai suprojektuotas važinėti skirtingų tipų greitųjų geležinkelių linijomis, aprašytomis 1 punkte.


II PRIEDAS

POSISTEMIAI

1.   Posistemių sąrašas

Šioje direktyvoje Sąjungos geležinkelių sistemą sudaranti sistema gali būti skirstoma į šiuos posistemius:

a)

pagal struktūrines sritis:

infrastruktūra,

energija,

kelio kontrolė, valdymas ir signalizacija,

riedmens kontrolė, valdymas ir signalizacija,

riedmenys; arba

b)

pagal funkcines sritis:

traukinių eismo organizavimas ir valdymas,

techninė priežiūra,

telematikos priemonės keleivių ir krovinių vežimo paslaugoms.

2.   Posistemių aprašymas

Rengdama atitinkamos TSS projektą, Agentūra kiekvienam posistemiui ar jo daliai pasiūlo su sąveika susijusių sudedamųjų dalių ir aspektų sąrašą. Iš anksto nesprendžiant, kokie su sąveika susiję aspektai ir sudedamosios dalys bus pasirinkti arba kokia tvarka joms bus pradėtos taikyti TSS, posistemius sudaro toliau išvardyti dalykai.

2.1.   Infrastruktūra

Kelias, iešmai, geležinkelio pervažos, inžineriniai statiniai (tiltai, tuneliai ir kt.), su geležinkeliais susiję stočių elementai (įskaitant įėjimus, platformas, prieigos zonas, paslaugų punktus, tualetus ir informacijos sistemas, taip pat jų prieinamumo elementus, būtinus asmenims turintiems negalią bei riboto judumo asmenims), saugos ir apsaugos įranga.

2.2.   Energija

Elektrifikavimo sistema, įskaitant antžemines linijas ir elektros energijos suvartojimo matavimo ir įkrovimo sistemos kelio įranga.

2.3.   Kelio kontrolė, valdymas ir signalizacija

Visa kelio įranga, būtina saugai užtikrinti ir traukinių, kuriems leista važiuoti tinklu, judėjimui valdyti ir kontroliuoti.

2.4.   Riedmens kontrolė, valdymas ir signalizacija

Visa riedmens įranga, būtina saugai užtikrinti ir traukinių, kuriems leista važiuoti tinklu, judėjimui valdyti ir kontroliuoti.

2.5.   Traukinių eismo organizavimas ir valdymas

Procedūros ir su jomis susijusi įranga, leidžianti įvairiems struktūriniams posistemiams darniai veikti normalaus ir pablogėjusio veikimo režimu, įskaitant visų pirma traukinių formavimą ir valdymą, traukinių eismo planavimą ir valdymą.

Profesinės kvalifikacijos, kurių gali reikėti teikiant bet kurio tipo geležinkelių paslaugas.

2.6.   Telematikos priemonės

Pagal I priedą šį posistemį sudaro du elementai:

a)

priemonės keleivių vežimo paslaugoms, įskaitant sistemas, kuriomis prieš kelionę ir kelionės metu keleiviams teikiama informacija, išankstinių užsakymų ir atsiskaitymo sistemas, bagažo tvarkymą ir traukinių tvarkaraščio tvarkymą bei šio tvarkaraščio derinimą su kitų transporto rūšių tvarkaraščiais;

b)

priemonės krovinių vežimo paslaugoms, įskaitant informacijos sistemas (tikralaikį krovinių ir traukinių monitoringą), rūšiavimo ir skirstymo sistemas, išankstinių užsakymų, atsiskaitymų ir sąskaitų-faktūrų tvarkymo sistemas, traukinių tvarkaraščių derinimą su kitų transporto rūšių tvarkaraščiais ir elektroninių važtos dokumentų rengimą.

2.7.   Riedmenys

Visos traukinių įrangos struktūrinis korpusas, valdymo ir kontrolės sistema, elektros srovės ėmikliai, traukos ir energijos transformavimo vienetai, riedmens elektros energijos suvartojimo matavimo ir įkrovimo įranga, stabdymo, sukabinimo ir važiuoklės įtaisai (vežimėliai, ašys ir kt.) bei pakaba, durys, žmogaus ir mechanizmų sąsajos (mašinisto, traukinio brigados ir keleivių, įskaitant prieinamumo elementus, būtinus asmenims turintiems negalią bei riboto judumo asmenims), pasyvieji ar aktyvieji saugos įtaisai bei su keleivių ir traukinio brigados narių sveikata susiję reikmenys.

2.8.   Techninė priežiūra

Techninės priežiūros darbų tvarka, su technine priežiūra susijusi įranga, logistikos centrai ir ištekliai privalomai korekcinei ir profilaktinei techninei priežiūrai, kad būtų užtikrinta Sąjungos geležinkelių sistemos sąveika ir garantuotos reikalingos eksploatacinės savybės.


III PRIEDAS

ESMINIAI REIKALAVIMAI

1.   Bendrieji reikalavimai

1.1.   Sauga

1.1.1.   Saugai svarbių sudedamųjų dalių ir, dar konkrečiau, sudedamųjų dalių, kurios dalyvauja traukiniui judant, projektavimas, konstravimas ar surinkimas, techninė priežiūra ir monitoringas, turi garantuoti tokį saugos lygį, kuris atitinka tinklui nustatytus tikslus, įskaitant tuos, kurie numatyti konkretiems ypatingiems atvejams.

1.1.2.   Parametrai, susiję su ratų ir bėgių sąlyčiu, turi atitikti stabilumo reikalavimus, reikalingus siekiant garantuoti saugų judėjimą didžiausiu leistinu greičiu. Stabdymo įrangos parametrai turi užtikrinti, kad važiuojant didžiausiu leistinu greičiu būtų įmanoma sustoti nurodytame stabdymo atstume.

1.1.3.   Naudojamos sudedamosios dalys turi išlaikyti bet kuriuos įprastinius ar išskirtinius įtempius, kurie buvo nurodyti per jų naudojimo laikotarpį. Kiekvieno atsitiktinio gedimo neigiamos pasekmės saugai turi būti apribotos tinkamomis priemonėmis.

1.1.4.   Projektuojant stacionarius įrenginius ir riedmenis bei parenkant naudojamas medžiagas turi būti siekiama riboti ugnies ir dūmų atsiradimą, sklidimą ir poveikį kilus gaisrui.

1.1.5.   Visi naudotojams skirti įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad juos naudojant iš anksto įmanomu numatyti būdu ne pagal iškabintas instrukcijas, nebūtų pakenkta saugiam įtaisų veikimui arba naudotojų sveikatai ir saugai.

1.2.   Patikimumas ir prieinamumas

Traukiniui judant, dalyvaujančių stacionarių ar judančių sudedamųjų dalių monitoringas ir techninė priežiūra turi būti organizuojama, atliekama ir įvertinama taip, kad būtų išlaikytas jų veikimas numatytomis sąlygomis.

1.3.   Sveikata

1.3.1.   Traukiniuose ir geležinkelių infrastruktūroje negali būti naudojamos medžiagos, dėl jų naudojimo būdo galinčios kelti pavojų sveikatai tų, kuriems jos yra prieinamos.

1.3.2.   Tos medžiagos turi būti atrenkamos, laikomos ir naudojamos taip, kad būtų galima apriboti žalingų ir pavojingų dūmų ar dujų išmetimą, ypač kilus gaisrui.

1.4.   Aplinkosauga

1.4.1.   Geležinkelių sistemos sukūrimo ir eksploatavimo poveikis aplinkai turi būti įvertintas ir į jį atsižvelgta pagal Sąjungos teisę sistemas dar projektuojant.

1.4.2.   Traukiniuose ir infrastruktūroje naudojamos medžiagos turi neleisti atsirasti aplinkai kenksmingiems ir pavojingiems dūmams ar dujoms, ypač kilus gaisrui.

1.4.3.   Riedmenų ir energijos tiekimo sistemos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad elektromagnetiniu atžvilgiu būtų suderinamos su įrenginiais, įranga ir viešaisiais ar privačiais tinklais, kuriems jos galėtų trukdyti.

1.4.4.   Geležinkelių sistema turi būti suprojektuota ir eksploatuojama taip, kad nebūtų viršytas leidžiamas jos skleidžiamo triukšmo lygis:

šalia infrastruktūros, apibrėžtos Direktyvos 2012/34/ES 3 straipsnio 3 punkte, esančiose vietovėse ir

mašinisto kabinoje.

1.4.5.   Geležinkelių sistemos eksploatavimas neturi sukelti neleistino lygio žemės virpesių netoli infrastruktūros esančiose tvarkingai prižiūrimose vietose ir jose vykdomai veiklai.

1.5.   Techninis suderinamumas

Infrastruktūros ir stacionarių įrenginių techninės charakteristikos turi būti suderinamos tarpusavyje ir su geležinkelių sistemoje naudojamų traukinių charakteristikomis. Šis reikalavimas apima saugų transporto priemonės posistemio integravimą į infrastruktūrą.

Jei tam tikruose tinklo ruožuose šių charakteristikų atitiktis pasirodytų esanti sunkiai pasiekiama, gali būti įgyvendinami laikini sprendimai, užtikrinantys suderinamumą ateityje.

1.6.   Prieinamumas

1.6.1.   „Infrastruktūros“ ir „riedmenų“ posistemiai turi būti prieinami asmenims turintiems negalią ir riboto judumo asmenims, kad, nesudarant kliūčių ar jas pašalinant ir taikant kitas tinkamas priemones, jiems būtų užtikrinta galimybė tais posistemiais naudotis taip pat, kaip ir kitiems asmenims. Tai apima viešai prieinamų posistemių atitinkamų dalių projektavimą, konstravimą, atnaujinimą, patobulinimus, techninę priežiūrą ir veikimą.

1.6.2.   „Eksploatavimo“ ir „keleiviams skirtų telematikos priemonių“ posistemiuose turi būti numatytos reikiamos funkcinės savybės, kad, nesudarant kliūčių ar jas pašalinant ir taikant kitas tinkamas priemones, asmenims turintiems negalią ir riboto judumo asmenims būtų užtikrinta galimybė tais posistemiais naudotis taip pat, kaip ir kitiems asmenims.

2.   Konkretūs kiekvieno posistemio reikalavimai

2.1.   Infrastruktūra

2.1.1.   Sauga

Turi būti imamasi tinkamų priemonių, kad būtų neleidžiama patekti arba be leidimo nebūtų patenkama į įrenginius.

Turi būti imamasi priemonių, kad būtų apriboti asmenims kylantys pavojai, ypač traukiniams pravažiuojant pro stotis.

Viešai prieinama infrastruktūra turi būti suprojektuota ir pastatyta taip, kad būtų apriboti žmonių saugai kylantys pavojai (stabilumas, priešgaisrinė sauga, prieinamumas, evakuacija, platformos ir kt.).

Turi būti numatytos atitinkamos atsargos priemonės, kad būtų atsižvelgta į ypatingas saugos sąlygas labai ilguose tuneliuose ir viadukuose.

2.1.2.   Prieinamumas

Viešai prieinami infrastruktūros posistemiai turi būti prieinami asmenims turintiems negalią ir riboto judumo asmenims pagal 1.6 punktą.

2.2.   Energija

2.2.1.   Sauga

Energijos tiekimo sistemos eksploatavimas neturi pabloginti nei traukinių, nei asmenų (naudotojų, personalo, aplinkinių gyventojų ir trečiųjų asmenų) saugos sąlygų.

2.2.2.   Aplinkosauga

Elektros ar šiluminės energijos tiekimo sistemų veikimas neturi kenkti aplinkai labiau, nei leidžia nustatytos ribos.

2.2.3.   Techninis suderinamumas

Naudojamos elektros ar šiluminės energijos tiekimo sistemos turi:

sudaryti sąlygas, kad traukinius būtų galima eksploatuoti pagal apibrėžtus tokių traukinių eksploatavimo lygius,

naudojant elektros energijos tiekimo sistemas, būti suderinamos su traukiniuose esančiais elektra maitinamais įtaisais.

2.3.   Kontrolė, valdymas ir signalizacija

2.3.1.   Sauga

Kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrenginiai ir naudojamos procedūros turi sudaryti sąlygas pasiekti tokį traukinių važiavimo saugos lygį, kuris atitiktų tinklui nustatytus tikslus. Pablogėjus sąlygoms, kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemos turi ir toliau leisti saugų traukinių, kuriems leidžiama važiuoti, judėjimą.

2.3.2.   Techninis suderinamumas

Visa nauja infrastruktūra ir visi nauji riedmenys, pagaminti ar sukurti patvirtinus suderinamas kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemas, turi būti pritaikyti naudojimui tose sistemose.

Traukinio mašinistų kabinose įrengta kontrolės, valdymo ir signalizacijos įranga privalo leisti visoje geležinkelių sistemoje užtikrinti normalų darbą esant nustatytoms sąlygoms.

2.4.   Riedmenys

2.4.1.   Sauga

Riedmenų ir transporto priemonių jungčių konstrukcija turi būti suprojektuota taip, kad įvykus susidūrimui ar nuvažiavus nuo bėgių būtų apsaugotos keleivių kupė ir mašinisto kabina.

Elektros įranga negali pabloginti kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrenginių saugos ir veikimo.

Stabdymo metodai ir įtempiai turi būti suderinami su kelio, inžinerinių statinių ir signalizacijos sistemų konstrukcija.

Siekiant nekelti pavojaus asmenų saugai turi būti imamasi priemonių, kad jiems nebūtų pasiekiamos elektra veikiančios sudedamosios dalys.

Kilus pavojui, įtaisai turi sudaryti sąlygas keleiviams pranešti apie tai mašinistui, o palydovams – su jais susisiekti.

Turi būti užtikrinta į traukinius įlipančių ir iš jų išlipančių keleivių sauga. Įėjimo durys turi turėti keleivių saugą garantuojančią atidarymo ir uždarymo sistemą.

Turi būti įrengti ir nurodyti avariniai išėjimai.

Turi būti numatytos atitinkamos atsargos priemonės, kad būtų atsižvelgta į ypatingas saugos sąlygas labai ilguose tuneliuose.

Traukiniuose besąlygiškai privaloma įrengti pakankamo galingumo ir trukmės avarinio apšvietimo sistemą.

Traukiniai turi būti aprūpinti keleivių informavimo sistema, kad traukinio personalas turėtų ryšį su keleiviais.

Keleiviams turi būti suteikta lengvai suprantama ir išsami informacija apie geležinkelio stotyse ir traukiniuose jiems taikomas taisykles.

2.4.2.   Patikimumas ir prieinamumas

Svarbiausios įrangos, važiavimo, traukos ir stabdymo įrangos, taip pat kontrolės ir valdymo sistemos konstrukcija turi būti tokia, kad leistų traukiniui toliau važiuoti esant konkrečiam ypatingam atvejui ir nesukeltų neigiamų padarinių tebeveikiančiai įrangai.

2.4.3.   Techninis suderinamumas

Elektros įranga turi būti suderinama su kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrenginių veikimu.

Elektrinės traukos atveju srovės imtuvai turi būti tokie, kad traukiniai galėtų važiuoti naudodamiesi geležinkelių sistemos energijos tiekimo sistemomis.

Riedmenų charakteristikos turi būti tokios, kad leistų jiems važiuoti visomis linijomis, kuriomis važiuoti jie numatyti, atsižvelgiant į atitinkamas klimato sąlygas.

2.4.4.   Kontrolė

Traukiniuose turi būti įrengtas registravimo įtaisas. To įtaiso surenkama informacija ir jos apdorojimas turi būti suderinti.

2.4.5.   Prieinamumas

Viešai prieinami riedmenų posistemiai turi būti prieinami asmenims turintiems negalią ir riboto judumo asmenims pagal 1.6 punktą.

2.5.   Techninė priežiūra

2.5.1.   Sveikata ir sauga

Techniniai įrenginiai ir techninės priežiūros centruose taikomos procedūros turi užtikrinti saugų posistemio veikimą ir nekelti pavojaus sveikatai ir saugai.

2.5.2.   Aplinkosauga

Techniniai įrenginiai ir techninės priežiūros centruose taikomos procedūros negali viršyti leistinų kenksmingo poveikio artimai aplinkai dydžių.

2.5.3.   Techninis suderinamumas

Riedmenų techninės priežiūros įrenginiai turi būti tokie, kad būtų galima atlikti su sauga, sveikata ir komfortu susijusius darbus visiems riedmenims, kuriems tie darbai buvo numatyti.

2.6.   Traukinių eismo organizavimas ir valdymas

2.6.1.   Sauga

Tinklo eksploatacijos taisyklių darna ir mašinistų, traukinio personalo ir valdymo centrų darbuotojų kvalifikacija turi būti tokia, kad užtikrintų saugią eksploataciją atsižvelgiant į įvairius tarpvalstybinio ir vidaus vežimo reikalavimus.

Techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas, techninės priežiūros ir valdymo centrų darbuotojų mokymas bei kvalifikacija ir atitinkamų operatorių sudaryta kokybės užtikrinimo sistema valdymo ir techninės priežiūros centruose turi užtikrinti aukšto lygio saugą.

2.6.2.   Patikimumas ir prieinamumas

Techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas, techninės priežiūros ir valdymo centrų darbuotojų mokymas bei kvalifikacija ir atitinkamų operatorių nustatyta kokybės užtikrinimo sistema valdymo ir techninės priežiūros centruose turi užtikrinti aukštą sistemos patikimumo ir prieinamumo lygį.

2.6.3.   Techninis suderinamumas

Tinklo eksploatacijos taisyklių darna ir mašinistų, traukinio personalo ir traukinių eismo valdymo darbuotojų kvalifikacija turi užtikrinti geležinkelių sistemos eksploatacinį efektyvumą atsižvelgiant į įvairius tarpvalstybinio ir vidaus vežimo reikalavimus.

2.6.4.   Prieinamumas

Turi būti imtasi tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad eksploatavimo taisyklėse būtų numatytos reikiamos funkcinės savybės, būtinos užtikrinti prieinamumą asmenims turintiems negalią ir riboto judumo asmenims.

2.7.   Telematikos priemonės krovinių ir keleivių vežimui

2.7.1.   Techninis suderinamumas

Esminiai reikalavimai telematikos priemonėms garantuoja būtiniausią keleivių ir krovinių vežėjų aptarnavimo kokybę, ypač techninio suderinamumo atžvilgiu.

Turi būti imtasi priemonių siekiant užtikrinti:

kad duomenų bazės, programinė įranga ir duomenų perdavimo protokolai būtų rengiami taip, kad būtų sudarytos sąlygos maksimaliems duomenų mainams tarp įvairių programų ir operatorių, išskyrus konfidencialius komercinius duomenis,

nesudėtingą informacijos prieinamumą naudotojams.

2.7.2.   Patikimumas ir prieinamumas

Šių duomenų bazių naudojimo, tvarkymo, atnaujinimo ir techninės priežiūros būdai, programinė įranga ir duomenų perdavimo protokolai turi garantuoti šių sistemų veiksmingumą ir paslaugų kokybę.

2.7.3.   Sveikata

Šių sistemų ir naudotojų sąsajos turi atitikti būtiniausias ergonomikos ir sveikatos apsaugos taisykles.

2.7.4.   Sauga

Kaupiant ar perduodant su sauga susijusią informaciją turi būti užtikrintas tinkamas sąžiningumo ir patikimumo lygis.

2.7.5.   Prieinamumas

Turi būti imtasi tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad keleiviams skirtų telematikos priemonių posistemiuose būtų numatytos reikiamos funkcinės savybės, būtinos užtikrinti prieinamumą asmenims turintiems negalią ir riboto judumo asmenims.


IV PRIEDAS

POSISTEMIŲ EB PATIKROS PROCEDŪRA

1.   BENDRIEJI PRINCIPAI

EB patikros procedūra – 15 straipsnyje nurodyto pareiškėjo vykdoma procedūra siekiant patvirtinti, kad įvykdyti su posistemiu susijusios atitinkamos Sąjungos teisės ir nacionalinėmis taisyklėmis nustatyti reikalavimai ir posistemį galima leisti pradėti eksploatuoti.

2.   NOTIFIKUOTOSIOS ĮSTAIGOS IŠDUODAMAS PATIKROS SERTIFIKATAS

2.1.   Įvadas

Šioje direktyvoje EB patikra remiantis TSS – procedūra, kurią vykdydama notifikuotoji įstaiga tikrina ir patvirtina, kad posistemis atitinka reikiamas technines sąveikos specifikacijas (TSS).

Tai nedaro poveikio pareiškėjo pareigoms laikytis kitų Sąjungos taikomų teisės aktų ir kitose taisyklėse numatytų patikrų, atliekamų vertinimo įstaigų.

2.2.   Tarpinė posistemio patikra (TPP)

2.2.1.   Principai

Pareiškėjo prašymu gali būti tikrinamos posistemio dalys arba gali būti apsiribojama tam tikrais patikros procedūros etapais. Šiais atvejais patikros rezultatai gali būti užfiksuojami tarpinės posistemio patikros (TPP) sertifikate, kurį išduoda pareiškėjo pasirinkta notifikuotoji įstaiga.

TPP sertifikate turi būti nurodyta, pagal kurias techninės sąveikos specifikacijas įvertinta atitiktis.

2.2.2.   Posistemio dalys

Pareiškėjas gali pateikti prašymą dėl bet kurios dalies, į kurias jis nusprendė suskaidyti posistemį, TPP. Kiekviena dalis tikrinama visais 2.2.3 punkte nustatytais etapais.

2.2.3.   Patikros procedūros etapai

Posistemis arba tam tikros posistemio dalys tikrinami visais toliau išvardytais etapais:

a)

bendras projektas,

b)

gamyba: konstravimas, įskaitant visų pirma civilinės inžinerijos darbus, gaminimą, sudedamųjų dalių surinkimą ir bendrą suderinimą;

c)

galutinis išbandymas.

Pareiškėjas gali pateikti prašymą dėl viso posistemio ar bet kurios jo dalies, į kurias jis nusprendė suskaidyti posistemį (žr. 2.2.2 punktą), projektavimo (įskaitant tipo bandymų) etapo ir gamybos etapo TPP.

2.3.   Patikros sertifikatas

2.3.1.   Už patikrą atsakingos notifikuotosios įstaigos įvertina posistemio projektą, gamybą ir galutinį išbandymą ir parengia patikros sertifikatą, skirtą pareiškėjui, kuris savo ruožtu parengia EB patikros deklaraciją. Patikros sertifikate turi būti nurodyta, pagal kurias techninės sąveikos specifikacijas įvertinta atitiktis.

Jei posistemio atitiktis susijusiai (-oms) TSS neįvertinta (pavyzdžiui, jei taikoma, jei patobulinimui ar atnaujinimui taikomos ne visos TSS, jei TSS numatytas pereinamasis laikotarpis arba specifinis atvejis), patikros sertifikate tiksliai nurodoma, pagal kurią (-ias) TSS ar jos (jų) dalį (-is) notifikuotoji įstaiga, vykdydama patikros procedūrą, atitikties netikrino.

2.3.2.   Kai buvo išduoti TPP sertifikatai, už posistemio patikrą atsakinga notifikuotoji įstaiga atsižvelgia į šiuos TPP sertifikatus ir, prieš išduodama savo patikros sertifikatą,

a)

patikrina, ar TPP sertifikatai tinkamai apima reikiamus TSS reikalavimus;

b)

patikrina visus į TPP sertifikatą neįtrauktus aspektus;

c)

patikrina galutinį viso posistemio išbandymą.

2.3.3.   Jeigu daromi į patikros sertifikatą jau įtraukto posistemio pakeitimai, notifikuotoji įstaiga atlieka tik tas ekspertizes ir bandymus, kurie yra svarbūs ir būtini, t. y. vertinamos tik tos posistemio dalys, kurios buvo pakeistos, ir jų sąsajos su nepakeistomis posistemio dalimis.

2.3.4.   Kiekviena posistemio patikroje dalyvaujanti notifikuotoji įstaiga parengia jos veiklos sritį atitinkančią bylą pagal 15 straipsnio 4 dalį.

2.4.   Prie EB patikros deklaracijos pridedama techninė byla

Prie EB patikros deklaracijos pridedamą techninę bylą sudaro pareiškėjas; joje turi būti:

a)

su projektu susijusios techninės charakteristikos, įskaitant atitinkamo posistemio bendruosius ir detalius projektinius brėžinius, elektrines ir hidraulines schemas, valdymo grandynus, duomenų apdorojimo ir automatinių sistemų aprašymą, kuriame pakankamai išsamiai pagrindžiama atlikta atitikties patikra, eksploatavimo ir techninės priežiūros dokumentus ir t. t.;

b)

4 straipsnio 3 dalies d punkte nurodytų posistemio sąveikos sudedamųjų dalių sąrašas;

c)

15 straipsnio 4 dalyje nurodytos bylos, kurias sudaro kiekviena posistemio patikroje dalyvaujanti notifikuotoji įstaiga ir į kurias įtraukiamos:

EB patikros deklaracijų ir, jeigu taikoma, EB tinkamumo naudoti deklaracijų, parengtų 4 straipsnio 3 dalies d punkte nurodytoms sąveikos sudedamosioms dalims, kopijos ir tam tikrais atvejais – atitinkami skaičiavimai bei notifikuotųjų įstaigų remiantis bendromis techninėmis specifikacijomis atliktų bandymų ir ekspertizių dokumentų kopijos,

jei turima, TPP sertifikatas, pridedamas prie patikros sertifikato, įskaitant notifikuotosios įstaigos atliktos TPP galiojimo patikros rezultatus,

už patikrą atsakingos notifikuotosios įstaigos pasirašytas patikros sertifikatas su atitinkamais skaičiavimais, kuriame patvirtinama, kad posistemis atitinka susijusios (-ų) techninės (-ių) sąveikos specifikacijos (-ų) reikalavimus, ir nurodomos visos per patikrą užfiksuotos ir nepašalintos abejonės; prie patikros sertifikato taip pat turėtų būti pridėtos tikrinimo ir audito ataskaitos, kurias parengia ta pati įstaiga, atlikdama savo užduotį, nurodytą 2.5.2 ir 2.5.3 punktuose;

d)

patikros sertifikatai, išduoti pagal kitus Sąjungos teisės aktus;

e)

jei pagal 18 straipsnio 4 dalies c punktą ir 21 straipsnio 3 dalies c punktą būtina saugaus integravimo patikra, į atitinkamą techninę bylą įtraukiama vertintojų parengta (-os) Direktyvos 2004/49/EB (1) 6 straipsnio 3 dalyje nurodytų BSB pavojui įvertinti ataskaita (-os).

2.5.   Notifikuotųjų įstaigų vykdoma priežiūra

2.5.1.   Už gamybos tikrinimą atsakinga notifikuotoji įstaiga turi turėti galimybę nuolat patekti į statybos aikšteles, gamybos cechus, sandėliavimo patalpas ir tam tikrais atvejais – į ruošinių gamybos arba bandymų atlikimo patalpas ir apskritai į visas patalpas, kurios, jos manymu, turi būti prieinamos, kad ji galėtų atlikti savo užduotį. Notifikuotoji įstaiga turi iš pareiškėjo gauti visus tam tikslui reikalingus dokumentus, visų pirma įgyvendinimo planus ir su posistemiu susijusius techninius dokumentus.

2.5.2.   Už įgyvendinimo tikrinimą atsakinga notifikuotoji įstaiga turi atlikti periodinį auditą, kad patvirtintų, jog laikomasi reikiamos (-ų) techninės (-ių) sąveikos specifikacijos (-ų). Tiems, kurie yra atsakingi už įgyvendinimą, ji turi pateikti audito ataskaitą. Gali būti būtina, kad ji dalyvautų tam tikruose statybos darbų etapuose.

2.5.3.   Be to, notifikuotoji įstaiga gali neįspėdama apsilankyti darbų aikštelėse arba gamybos cechuose. Tokių apsilankymų metu notifikuotoji įstaiga gali atlikti visą arba dalinį auditą. Tiems, kurie yra atsakingi už įgyvendinimą, ji turi pateikti tikrinimo protokolą ir, jei reikia, audito ataskaitą.

2.5.4.   Notifikuotoji įstaiga turi turėti galimybę stebėti posistemį, kuriame įmontuotos sąveikos sudedamosios dalys, kad įvertintų, jei reikalaujama pagal atitinkamą techninę sąveikos specifikaciją, tų dalių tinkamumą naudoti numatytoje geležinkelių aplinkoje.

2.6.   Teikimas

Prie EB patikros deklaracijos pridedamos techninės bylos kopiją pareiškėjas turi laikyti visą posistemio eksploatavimo laiką. Paprašius ji turi būti nusiųsta bet kuriai valstybei narei ar Agentūrai.

Dokumentai, teikiami prašant leidimo pradėti eksploatuoti, pateikiami valdžios institucijai, kurioje siekiama gauti leidimą. Nacionalinė saugos institucija ar Agentūra gali paprašyti, kad kartu su leidimu teikiamų dokumentų dalis -(ys) būtų išversta (-os) į jos kalbą.

2.7.   Skelbimas

Kiekviena notifikuotoji įstaiga turi periodiškai skelbti svarbią informaciją apie:

a)

gautus patikros ir TPP prašymus;

b)

sąveikos sudedamųjų dalių atitikties ir tinkamumo naudoti įvertinimo prašymus;

c)

išduotus arba atsisakytus išduoti TPP sertifikatus;

d)

išduotus arba atsisakytus išduoti patikros sertifikatus ir EB tinkamumo naudoti sertifikatus;

e)

išduotus arba atsisakytus išduoti patikros sertifikatus.

2.8.   Kalba

Bylos ir su EB patikros procedūra susijusi korespondencija turi būti rašomos valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs pareiškėjas, Sąjungos oficialiąja kalba arba pareiškėjo vartojama Sąjungos oficialiąja kalba.

3.   PASKIRTOSIOS ĮSTAIGOS IŠDUODAMAS PATIKROS SERTIFIKATAS

3.1.   Įvadas

Jeigu taikomos nacionalinės taisyklės, patikra apima procedūrą, kurią vykdydama pagal 15 straipsnio 8 dalį paskirta įstaiga (paskirtoji įstaiga) tikrina ir patvirtina, kad posistemis kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje ketinama leisti pradėti jį eksploatuoti, atitinka nacionalines taisykles, apie kurias pranešta pagal 14 straipsnį.

3.2.   Patikros sertifikatas

Paskirtoji įstaiga parengia patikros sertifikatą, skirtą pareiškėjui.

Sertifikate tiksliai nurodoma, pagal kurią (-ias) nacionalinę (-es) taisyklę (-es) atitiktį patikrino paskirtoji įstaiga vykdydama patikros procedūrą.

Jeigu taikomos nacionalinės taisyklės, susijusios su transporto priemonę sudarančiais posistemiais, paskirtoji įstaiga padalija sertifikatą į dvi dalis: vienoje dalyje pateikiamos nuorodos į nacionalines taisykles, kurios susijusios tik su transporto priemonės ir atitinkamo tinklo techniniu suderinamumu, o kitoje dalyje nurodomos visos kitos nacionalinės taisyklės.

3.3.   Byla

Patikros, kai taikomos nacionalinės taisyklės, atveju į 2.4 punkte nurodytą prie EB patikros deklaracijos pridedamą bylą turi būti įtraukta paskirtosios įstaigos sudaryta ir prie patikros sertifikato pridedama techninė byla ir joje pateikiami posistemio atitikčiai toms nacionalinėms taisyklėms įvertinti būtini techniniai duomenys.

3.4.   Kalba

Bylos ir su EB patikros procedūra susijusi korespondencija turi būti rašomos valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs pareiškėjas, Sąjungos oficialiąja kalba arba pareiškėjo vartojama Sąjungos oficialiąja kalba.

4.   POSISTEMIŲ DALIŲ PATIKRA PAGAL 15 STRAIPSNIO 7 DALĮ

Jeigu turi būti išduodamas tam tikrų posistemio dalių patikros sertifikatas, šio priedo nuostatos mutatis mutandis taikomos toms dalims.


(1)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyva) (OL L 164, 2004 4 30, p. 44).


V PRIEDAS

A DALIS

Panaikinamos direktyvos ir jų dalinių pakeitimų sąrašas

(nurodyta 58 straipsnyje)

Direktyva 2008/57/EB

(OL L 191, 2008 7 18, p. 1)

Direktyva 2009/131/EB

(OL L 273, 2009 10 17, p. 12)

Direktyva 2011/18/ES

(OL L 57, 2011 3 2, p. 21)

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai

(nurodyta 57 straipsnyje)

Direktyva

Perkėlimo terminas

2008/57/EB

2010 m. liepos 19 d.

2009/131/EB

2010 m. liepos 19 d.

2011/18/ES

2011 m. gruodžio 31 d.


VI PRIEDAS

Atitikties lentelė

Direktyva 2008/57/EB

Ši direktyva

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnio a–z punktai

2 straipsnio 1–5, 7–17 ir 19–28 punktai

-

2 straipsnio 6, 18 ir 29–45 punktai

3 straipsnis

-

4 straipsnis

3 straipsnis

5 straipsnio 1 dalis – 3 dalies g punktas

4 straipsnio 1 dalis – 3 dalies g punktas

-

4 straipsnio 3 dalies h ir i punktai

5 straipsnio 4–8 dalys

4 straipsnio 4–8 dalys

6 straipsnis

5 straipsnis

7 straipsnis

6 straipsnis

8 straipsnis

-

9 straipsnis

7 straipsnis

10 straipsnis

8 straipsnis

11 straipsnis

9 straipsnis

12 straipsnis

-

13 straipsnis

10 straipsnis

14 straipsnis

11 straipsnis

15 straipsnio 1 dalis

18 straipsnio 2 dalis

15 straipsnio 2 ir 3 dalys

-

16 straipsnis

12 straipsnis

17 straipsnis

13 ir 14 straipsniai

18 straipsnis

15 straipsnis

19 straipsnis

16 straipsnis

-

17 straipsnis

-

18 straipsnis (išskyrus 18 straipsnio 3 dalį)

-

19, 20, 21, 22 ir 23 straipsniai

20 straipsnis

-

21 straipsnis

-

22–25 straipsniai

-

26 straipsnis

24 straipsnis

27 straipsnis

14 straipsnio 10 dalis

26 straipsnis

28 straipsnis ir VIII priedas

27–44 straipsniai

45 straipsnis

29 straipsnis

51 straipsnis

30 ir 31 straipsniai

-

32 straipsnis

46 straipsnis

33 straipsnis

47 straipsnio 3, 4, 6 ir 7 dalys

47 straipsnio 1, 2 ir 5 dalys

34 straipsnis

48 straipsnis

35 straipsnis

49 straipsnis

36 straipsnis

-

-

50 straipsnis

37 straipsnis

52 straipsnis

38 straipsnis

57 straipsnis

39 straipsnis

53 straipsnis

-

54 ir 55 straipsniai

-

56 straipsnis

40 straipsnis

58 straipsnis

41 straipsnis

59 straipsnis

42 straipsnis

60 straipsnis

I–III priedai

I–III priedai

IV priedas

9 straipsnio 2 dalis

V priedas

15 straipsnio 9 dalis

VI priedas

IV priedas

VII priedas

14 straipsnio 10 dalis

VIII priedas

30, 31 ir 32 straipsniai

IX priedas

7 straipsnio 5 dalis

X priedas

V priedas

XI priedas

VI priedas


Komisijos pareiškimas dėl aiškinamųjų dokumentų

Komisija primena, kad Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija 2011 m. spalio 27 d. Bendrame politiniame pareiškime dėl aiškinamųjų dokumentų pripažino, kad valstybių narių Komisijai teikiama informacija apie direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę „turi būti aiški ir tiksli“, kad Komisijai būtų lengviau atlikti savo užduotį – prižiūrėti Sąjungos teisės taikymą. Šiuo atveju aiškinamieji dokumentai būtų buvę naudingi. Komisija apgailestauja, kad galutiniame tekste atitinkamų nuostatų neliko.