16.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 342/57

(1)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnyje nustatyta trečiosiose šalyse įsteigtų pagrindinių sandorio šalių (toliau – PSŠ) pripažinimo procedūra yra siekiama trečiosiose šalyse, kurių reguliavimo standartai yra lygiaverčiai tame reglamente nustatytiems standartams, įsteigtoms ir leidimą gavusioms PSŠ sudaryti sąlygas teikti tarpuskaitos paslaugas Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ar prekybos vietoms. Taigi tame straipsnyje numatyta pripažinimo procedūra ir sprendimas dėl lygiavertiškumo padeda siekti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 bendrojo tikslo mažinti sisteminę riziką pradedant naudoti saugias ir patikimas PSŠ ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitai atlikti, įskaitant atvejus, kai tos PSŠ yra įsteigtos ir leidimą gavusios trečiojoje šalyje;

(2)

kad pagrindinėms sandorio šalims taikomą trečiosios šalies teisinį režimą būtų galima laikyti lygiaverčiu Sąjungos teisiniam režimui, esminis taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos rezultatas, vertinant ja pasiekiamus reguliavimo tikslus, turėtų būti lygiavertis Sąjungos reikalavimų rezultatui. Todėl šio lygiavertiškumo vertinimo tikslas – patikrinti, ar Japonijos teisine ir priežiūros tvarka užtikrinama, kad dėl toje šalyje įsteigtų ir leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms nekiltų didesnė rizika, negu galėtų kilti dėl Sąjungoje leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių, ir dėl to jos Sąjungoje nekeltų nepriimtino lygio sisteminės rizikos. Kartu ypač reikėtų atsižvelgti į gerokai mažesnę riziką, būdingą tarpuskaitos veiklai, vykdomai mažesnėse nei Sąjungos finansų rinkose;

(3)

pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį nustatant, ar trečiosios šalies teisinė ir priežiūros tvarka, taikoma joje leidimą gavusioms PSŠ, yra lygiavertė tame reglamente nustatytai tvarkai, reikia atsižvelgti į tris sąlygas;

(4)

pirmoji sąlyga – trečiojoje šalyje leidimą gavusios PSŠ turi atitikti teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams;

(5)

Japonijos teisiškai privalomi reikalavimai, taikomi toje šalyje leidimą gavusioms PSŠ, yra nurodyti 2006 m. Finansinių priemonių ir biržos įstatyme (toliau – FIEA, angl. Financial Instruments and Exchange Act), kuriuo nustatyta organizacijų, atliekančių vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą, priežiūros sistema, ir 2009 m. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių įstatyme (toliau – CDA, angl. Commodity Derivatives Act), kuriuo nustatyta organizacijų, atliekančių biržos prekių tarpuskaitą, priežiūros sistema. Dabartinis sprendimas yra taikomas tik CDA nustatytam režimui, taikomam biržos prekių sandorių tarpuskaitos organizacijoms (toliau – BPSTO). CDA nustatyti reikalavimai, kurių BPSTO turi nuolat laikytis, kad galėtų teikti tarpuskaitos paslaugas Japonijoje. Leidimą BPSTO turi suteikti kompetentingas ministras. Kompetentingas ministras gali nustatyti BPSTO licencijos suteikimo sąlygas. Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ministerijos (toliau – MAFF) ministras yra BPSTO, kurios teikia tarpuskaitos paslaugas tik biržos prekių rinkoms, pavaldžioms MAFF, kompetentingas ministras. Ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerijos (toliau – METI) ministras yra BPSTO, kurios teikia tarpuskaitos paslaugas tik biržos prekių rinkoms, pavaldžioms METI, kompetentingas ministras. Kitų BPSTO kompetentingi ministrai yra tiek MAFF, tiek METI ministrai;

(6)

be to, 2014 m. lapkričio mėn. METI ir MAFF paskelbė Biržos prekių sandorių tarpuskaitos organizacijų priežiūros pagrindines gaires (toliau – Gairės), kuriose išsamiai aprašyta BPSTO priežiūros sistema, atitinkanti finansų rinkos infrastruktūrų principus, kuriuos 2012 m. balandžio mėn. paskelbė Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komitetas (2) ir Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija, ir visų pirma tai, kaip BPSTO turi laikytis CDA. Gairės yra įgyvendinamos BPSTO vidaus taisyklėmis ir procedūromis;

(7)

pagal pirmines taisykles BPSTO privalo priimti vidaus darbo taisykles – BPSTO vidaus taisykles ir procedūras – kurios atitiktų taikomus teisės aktus ir taisykles ir užtikrintų, kad išvestinių vertybinių popierių sandoriai būtų vykdomi tinkamai ir saugiai. Vidaus darbo taisyklėmis taip pat užtikrinama, kad BPSTO finansinė būklė būtų pakankamai gera, kad ji galėtų vykdyti biržos prekių sandorių tarpuskaitą; kad numatomos pajamos ir išlaidos, susijusios su BPSTO veikla, būtų tinkamos; kad BPSTO darbuotojai turėtų pakankamai žinių ir patirties biržos prekių sandorių tarpuskaitai tinkamai ir užtikrintai atlikti ir kad BPSTO struktūra ir sistema būtų tinkamai išplėtotos, kad atsiskaitymas galėtų būti tinkamai atliekamas. Šias vidaus taisykles ir procedūras turi patvirtinti kompetentingas ministras ir jų negalima keisti, jei tam prieštarauja kompetentingas ministras;

(8)

todėl Japonijoje leidimą gavusioms BPSTO taikomus teisiškai privalomus reikalavimus sudaro dviejų pakopų struktūra. Pagal pirminėse taisyklėse nurodytus BPSTO taikomus pagrindinius principus yra nustatyti aukšto lygio standartai, kurių turi laikytis BPSTO, kad gautų licenciją teikti tarpuskaitos paslaugas Japonijoje (kartu – pirminės taisyklės). Tos pirminės taisyklės apima pirmą BPSTO taikomų Japonijoje teisiškai privalomų reikalavimų pakopą. Siekdamos įrodyti, kad laikosi pirminių taisyklių, BPSTO savo vidaus taisykles ir procedūras turi pateikti kompetentingam ministrui patvirtinti. Tos vidaus taisyklės ir procedūros sudaro antrą BPSTO taikomų Japonijoje teisiškai privalomų reikalavimų pakopą, kuria privaloma pateikti nurodymus dėl būdo; jose griežtai ir išsamiai numatyta, kaip paraišką teikianti BPSTO atitiks tuos standartus laikydamasi Gairių. Be to, BPSTO vidaus taisyklės ir procedūros apima papildomas nuostatas, papildančias pirmines taisykles. METI ir MAFF vertina, ar BPSTO laikosi tų standartų ir finansų rinkos infrastruktūrų principų. Kompetentingam ministrui patvirtinus, tos vidaus taisyklės ir procedūros tampa teisiškai privalomos BPSTO;

(9)

atliekant teisinės ir priežiūros tvarkos, taikomos Japonijoje įsteigtoms BPSTO, lygiavertiškumo vertinimą taip pat reikėtų atsižvelgti į rizikos mažinimo rezultatą, kuris ta tvarka užtikrinamas pagal rizikos, kuri dėl dalyvavimo tų subjektų veikloje kyla Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms, lygį. Rizikos mažinimo rezultatą lemia tiek rizikos, būdingos atitinkamos PSŠ vykdomai tarpuskaitos veiklai, lygis, kuris priklauso nuo finansų rinkos, kurioje ji veikia, dydžio, tiek pagrindinėms sandorio šalims taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos tinkamumas tam rizikos lygiui sumažinti. Kad būtų užtikrintas lygiavertis rizikos mažinimo rezultatas, PSŠ, vykdančioms veiklą didesnėse finansų rinkose, kurioms būdinga didesnė rizika, reikia taikyti griežtesnius rizikos mažinimo reikalavimus negu PSŠ, vykdančioms veiklą mažesnėse finansų rinkose, kurioms būdinga mažesnė rizika;

(10)

finansų rinka, kurioje Japonijoje leidimą gavusios BPSTO vykdo tarpuskaitos veiklą, yra gerokai mažesnė negu finansų rinka, kurioje tokią veiklą vykdo Sąjungoje įsteigtos PSŠ. Per pastaruosius trejus metus bendra išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurių tarpuskaita atlikta Japonijoje, vertė sudarė mažiau negu 2 % bendros išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurių tarpuskaita atlikta Sąjungoje, vertės. Todėl dėl dalyvavimo Japonijoje įsteigtų BPSTO veikloje Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms kyla gerokai mažesnė rizika negu dėl dalyvavimo Sąjungoje leidimą gavusių PSŠ veikloje;

(11)

todėl Japonijoje įsteigtoms BPSTO taikomą teisinę ir priežiūros tvarką galima laikyti lygiaverte, kai ji tinkama tai mažesnei rizikai sumažinti. Japonijoje leidimą gavusioms BPSTO taikomomis pirminėmis taisyklėmis ir jas papildančiomis jų vidaus taisyklėmis ir procedūromis, kuriomis įgyvendinami finansų rinkos infrastruktūros principai, yra sumažinama Japonijoje kylanti mažesnė rizika ir užtikrinamas rizikos mažinimo rezultatas, kuris yra lygiavertis Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 siekiamam rezultatui;

(12)

todėl darytina išvada, kad Japonijos teisine ir priežiūros tvarka užtikrinama, kad toje šalyje leidimą gavusios BPSTO laikytųsi teisiškai privalomų reikalavimų, kurie yra lygiaverčiai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams;

(13)

pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalyje nustatytą antrąją sąlygą Japonijos teisine ir priežiūros tvarka, kuri taikoma joje leidimą gavusioms PSŠ, turi būti užtikrinama, kad būtų nuolat vykdoma veiksminga tų PSŠ priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas;

(14)

Japonijoje leidimą gavusių BPSTO priežiūrą pagal savo kompetenciją atlieka METI ir MAFF, neviršydamos savo atitinkamų įgaliojimų apimties. METI ir MAFF gali nurodyti BPSTO ir jų tarpuskaitos nariams pateikti ataskaitas arba medžiagą, susijusias su jų turtu ar veikla. METI ir MAFF taip pat gali atlikti BPSTO ir jų tarpuskaitos narių patikrinimus, apimančius jų apskaitos, dokumentų ar bet kokios kitos su jų veikla susijusios medžiagos patikrinimą. Kai mano, kad tai yra reikalinga ir tikslinga tinkamam ir patikimam tarpuskaitos paslaugų teikimui, METI ir MAFF gali nurodyti BPSTO pakeisti savo įstatus, darbo taisykles ir kitas taisykles bei darbo metodus arba imtis reikalingų priemonių savo veiklai arba turto būklei pagerinti. METI ir MAFF taip pat gali skirti drausmines priemones ir baudas BPSTO, jei šios nesilaiko joms taikomų nuostatų;

(15)

todėl darytina išvada, kad Japonijoje leidimą gavusioms BPSTO nuolat taikoma veiksminga priežiūra ir reikalavimų vykdymo užtikrinimas;

(16)

trečioji sąlyga pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį – Japonijos teisine ir priežiūros tvarka turi būti numatyta veiksminga lygiavertė pagal trečiosiose šalyse galiojančius teisinius režimus leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių (toliau – trečiųjų šalių PSŠ) pripažinimo sistema;

(17)

trečiųjų šalių PSŠ gali kreiptis dėl BPSTO leidimo, kad galėtų Japonijoje teikti tokias pačias paslaugas, kurias teikti jos yra gavusios leidimą toje trečiojoje šalyje. Japonijos finansinių paslaugų agentūra (toliau – JFSA) turi įgaliojimus, pasitarusi su ministru, kurio jurisdikcijai priklauso biržos prekių rinka, nurodyti biržos prekes, kuriomis gali būti prekiaujama finansinių priemonių rinkoje pagal Japonijos finansinių priemonių ir biržų įstatymą. Kai trečiųjų šalių PSŠ atlieka tokių paskirtųjų sandorių, kuriais prekiaujama finansinių priemonių rinkoje, tarpuskaitą, PSŠ gali pateikti paraišką JFSA dėl užsienio PSŠ licencijos, kuri suteiktų teisę Japonijoje teikti tas pačias paslaugas, kurias teikti jos turi leidimą trečiojoje šalyje. Kriterijai, taikomi trečiųjų šalių PSŠ, teikiančiai paraišką dėl licencijos, yra panašūs į kriterijus, taikomus Japonijos tarpuskaitos organizacijoms, tačiau trečiųjų šalių PSŠ netaikomi tam tikri reikalavimai, taikomi vietos PSŠ, gavusioms leidimą Japonijoje, kai jos yra gavusios lygiavertę licenciją iš atitinkamos trečiosios šalies institucijos, su kuria JFSA yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimą. Trečiųjų šalių PSŠ, kurios vykdo sandorių, kurie nėra paskirtieji sandoriai ir kuriais prekiaujama finansinių priemonių rinkoje, tarpuskaitą, pagal Japonijos CDA turi pateikti paraišką dėl licencijos METI ir MAFF. Svarstydamos paraišką dėl licencijos METI ir MAFF atsižvelgia į PSŠ leidimo statusą trečiojoje šalyje;

(18)

todėl darytina išvada, kad Japonijos teisine ir priežiūros tvarka yra numatyta veiksminga lygiavertė trečiųjų šalių PSŠ pripažinimo sistema;

(19)

šis sprendimas grindžiamas teisiškai privalomais reikalavimais, šio sprendimo priėmimo metu taikomais BPSTO Japonijoje. Komisija turėtų toliau stebėti Japonijos BPSTO taikomos teisinės ir priežiūros sistemos pokyčius ir sąlygų, kuriomis remiantis priimtas šis sprendimas, vykdymą;

(20)

reguliari teisinės ir priežiūros tvarkos, taikomos Japonijoje leidimą gavusioms PSŠ, peržiūra neturėtų turėti poveikio Komisijos galimybei bet kada, bendradarbiaujant su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, be bendrosios peržiūros, atlikti specialią peržiūrą, kai dėl atitinkamų pokyčių Komisijai būtina iš naujo įvertinti šiuo sprendimu patvirtintą lygiavertiškumą. Dėl tokio pakartotinio įvertinimo šis sprendimas gali būti panaikintas;

(21)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,