(1)

Tarptautinės aviacijos išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis sudaro daugiau kaip 2 % viso išmetamo šių dujų kiekio ir proporcingai didėja, o 2050 m. prognozės rodo, kad toliau pagal įprastinį scenarijų vykdant tarptautinės aviacijos veiklą išmetamas šių dujų kiekis gali išaugti daugiau kaip 200 %, palyginti su dabartiniu lygiu. Iki 2050 m. bendrą išmetamą ŠESD kiekį reikėtų sumažinti ne mažiau kaip 50 %, palyginti su 1990 m. lygiu. Prie to išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai, įskaitant tarptautinę aviaciją;

(2)

2015 m. gruodžio mėn. vykusios 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje sėkmingai priimtas Paryžiaus susitarimas, kurio tikslas – siekti, kad pasaulio temperatūra padidėtų kur kas mažiau nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad ji padidėtų ne daugiau kaip 1,5 °C;

(3)

Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) įsteigta 1944 m. Čikagos Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija. Sąjungos valstybės narės yra šios Konvencijos susitariančiosios šalys bei ICAO narės, o Sąjunga gali stebėtojo teisėmis dalyvauti kai kuriuose ICAO susitikimuose, įskaitant kas trejus metus vykstančias ICAO asamblėjos sesijas. Sąjunga ir jos valstybės narės yra 1997 m. Kioto protokolo šalys, todėl pagal jo nuostatas, bendradarbiaudamos ICAO, turi mažinti tarptautinės aviacijos išmetamą ŠESD kiekį. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1600/2002/EB (1) Sąjunga raginama identifikuoti konkrečius veiksmus, mažinančius išmetamus ŠESD kiekius tarptautinėje aviacijoje, ir jų imtis, jeigu ICAO nėra susitarta dėl tokių veiksmų 2002 m.;

(4)

2001 m. vykusioje 33-iojoje ICAO asamblėjos sesijoje pritarta atviros tarptautinės aviacijos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos kūrimui (2). 2004 m. ICAO aviacijos aplinkos apsaugos komitetas rekomendavo nutraukti specialiai aviacijai skirtos prekybos taršos leidimais sistemos, ICAO iniciatyva nustatytos nauja teisine priemone, taikymą. 2004 m. vykusioje 35-ojoje ICAO asamblėjos sesijoje pritarta tolimesniam atviros prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos kūrimui ir galimybei ICAO susitariančiosioms šalims tarptautinės aviacijos išmetamuosius teršalus inkorporuoti į savo apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemas (3), tačiau 2007 m. vykusioje 36-ojoje ICAO asamblėjos sesijoje paraginta kitose ICAO susitariančiosiose šalyseįsisteigusių orlaivių naudotojų neįtraukti į prekybą, nebent tos šalys abipusiai susitaria įgyvendinti apyvartinių taršos leidimų sistemą kitų ICAO susitariančiųjų šalių orlaivių valdytojų atžvilgiu (4). Sąjunga, jos valstybės narės ir kitos Europos valstybės sistemingai pasilieka teisę nediskriminuodamos taikyti rinka grindžiamas priemones visiems orlaivių naudotojams, teikiantiems skrydžių į savo teritoriją, iš jos arba joje paslaugas, turėdamos omenyje, kad Čikagos konvencijoje pripažįstama jos šalių teisė savo aviacijos įstatymus ir kitus teisės aktus nediskriminuojant taikyti visų valstybių orlaiviams, kuriais teikiamos skrydžių į jų teritoriją, iš jos arba joje paslaugos (5);

(5)

kadangi tarptautinės aviacijos išmetamo ŠESD kiekio ribojimas yra labai svarbus indėlis, atitinkantis bendrus išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimus, Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Direktyvą 2008/101/EB (6), kuria iš dalies pakeista Direktyva 2003/87/EB (7), įtraukiant į tą sistemą aviacijos veiklą. Direktyvos 2008/101/EB penktoje konstatuojamoje dalyje numatoma, kad Sąjunga sieks užtikrinti, kad į tokį visuotinį susitarimą, kuriuo siekiama neleisti kilti pasaulio temperatūrai, būtų įtrauktos priemonės, skirtos aviacijos sektoriuje išmetamiems ŠESD kiekiams mažinti, ir kad tokiu atveju Komisija turėtų apsvarstyti, kokie Direktyvos 2003/87/EB pakeitimai dėl orlaivių naudotojų yra būtini;

(6)

Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai „Paryžiaus protokolas. Kaip švelninsime klimato kaitą pasaulyje po 2020 m.?“ pabrėžiama, kad ICAO iki 2016 m. pabaigos turėtų imtis veiksmų, kuriais siektų veiksmingai reguliuoti tarptautinės aviacijos išmetamųjų teršalų kiekį. Kitas ICAO asamblėjos susitikimas įvyks 2016 m., jame turėtų būti susitarta dėl tarptautinio dokumento, kuriuo ketinama nuo 2020 m. įgyvendinti bendrą pasaulinę rinka grindžiama priemonę tarptautinės aviacijos išmetamiesiems teršalams;

(7)

2013 m. vykusioje 38-ojoje ICAO asamblėjos sesijoje nuspręsta, kad ICAO ir susitariančiosios šalys su atitinkamomis aplinkosaugos ir aviacijos organizacijomis kiekvienoje ICAO susitariančiojoje šalyje stengsis pasiekti didelio užmojo bendrą tarpinį tikslą nuo 2020 m. tarptautinės aviacijos išmetamą bendrą grynojo anglies dioksido kiekį išlaikyti tame pačiame lygyje, ir nuspręsta parengti pasaulinę rinka grindžiamą priemonę tarptautinė aviacijos išmetamiesiems teršalams ir šio darbo rezultatus pateikti 2016 m. vyksiančioje 39-ojoje ICAO asamblėjos sesijoje, kad dėl jų būtų priimtas sprendimas. Prognozuojama, kad 2020 m. tarptautinės aviacijos išmetamųjų teršalų kiekis bus maždaug 70 % didesnis nei 2005 m. (8) ir Sąjunga bei jos valstybės narės nuolat siekia, kad bendras tarptautinės aviacijos išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslas būtų 10 % iki 2020 m., palyginti su 2005 m. lygiu. Tačiau Sąjungai būtų naudinga pasinaudoti proga paskatinti per gana trumpą laiką parengti pasaulinę rinka grindžiamą priemonę, skirtą užtikrinti, kad tarptautinės aviacijos išmetamas ŠESD kiekis neviršytų jo 2020 m. lygio, numatant galimybę ilgainiui prireikus šį tikslą persvarstyti;

(8)

kad 2016 m. vyksiančioje ICAO asamblėjos sesijoje būtų lengviau priimti tinkamą tarptautinę priemonę, Europos Parlamentas ir Taryba Reglamentu (ES) Nr. 421/2014 (9) nusprendė Direktyvos 2003/87/EB reikalavimus dėl skrydžių į Europos ekonominei erdvei (EEE) nepriklausančiose valstybėse esančius aerodromus ir iš jų laikinai laikyti įvykdytais. Taip Sąjunga pabrėžė, kad teisiniai reikalavimai gali būti taikomi skrydžiams į EEE valstybėse esančius aerodromus ir iš jų ir kad tokiu pačiu būdu teisiniai reikalavimai gali būti taikomi su skrydžiais tarp tokių aerodromų susijusiems išmetamiesiems teršalams;

(9)

Direktyvoje 2003/87/EB su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 421/2014, išdėstyti tam tikri įpareigojimai, kurių Komisija turi laikytis po 2016 m. vyksiančios 39-osios ICAO asamblėjos sesijos. Komisija turi parengti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie veiksmus, kuriais bus siekiama nuo 2020 m. įgyvendinti tarptautinį susitarimą dėl pasaulinės rinka grindžiamos priemonės, kuri padės nediskriminaciniu būdu sumažinti tarptautinės aviacijos išmetamą ŠESD kiekį. Savo ataskaitoje Komisija turi svarstyti tuos išmetamųjų teršalų, susijusių su skrydžiais į EEE nepriklausančiose valstybėse esančius aerodromus ir iš jų, reglamentavimo nuo 2017 m. sausio 1 d. apimties pokyčius ir prireikus pateiks pasiūlymus dėl jų;

(10)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu dėl tarptautinio dokumento, kuris turi būti parengtas ICAO institucijose ir kuriuo bus numatyta nuo 2020 m. įgyvendinti bendrą pasaulinę rinka grindžiamą priemonę tarptautinės aviacijos išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti;

(11)

nors Sąjunga nėra ICAO narė, ji turi stebėtojo statusą, kuris Komisijai galėtų suteikti galimybę dalyvauti tam tikrose atitinkamų ICAO institucijų, įskaitant asamblėją, diskusijose Sąjungos pozicijai palaikyti;

(12)

Sąjungos poziciją būtina priimti gerokai prieš kitą ICAO asamblėjos sesiją,