kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 290 straipsnį,

atsižvelgdama į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (1), ypač į jo 2, 7, 10, 24, 31, 36, 40, 62, 65, 75, 88, 99, 106, 115, 122, 126, 131, 142, 151, 156, 160, 164, 168, 175, 180, 183, 186, 196, 206, 212, 216, 221, 224, 231, 235, 253, 265 straipsnius,

1. Prašymams ir sprendimams reikalingos informacijos mainams ir saugojimui taikomi A priede nurodyti bendrieji duomenų reikalavimai.

2. Deklaracijoms, pranešimams ir muitinio statuso įrodymams reikalingos informacijos mainams ir saugojimui taikomi B priede nurodyti bendrieji duomenų reikalavimai.

Registruodama asmenį muitinė surenka ir išsaugo to asmens duomenis, nurodytus 12-01 priede. Šie duomenys sudaro EORI įrašą.

Muitinė gali leisti asmenims teikti EORI registracijai reikalingus duomenis ne elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

1. Ekonominės veiklos vykdytojas, įsisteigęs ne Sąjungos muitų teritorijoje, registruojasi prieš:

2. Neatsižvelgiant į 1 dalies a punkto ii papunktį, ekonominės veiklos vykdytojai, įsisteigę ne Sąjungos muitų teritorijoje, registruojasi muitinėje prieš pateikdami muitinės deklaraciją prekių laikinojo įvežimo procedūrai įforminti arba reeksporto deklaraciją tai procedūrai pripažinti įvykdyta, kai registracija privaloma, kad būtų įmanoma naudotis bendra garantijų valdymo sistema.

3. Neatsižvelgiant į 1 dalies a punkto iii papunktį, ekonominės veiklos vykdytojai, įsisteigę bendrojo tranzito šalyje, registruojasi muitinėje prieš pateikdami muitinės deklaraciją pagal Konvenciją dėl bendrosios tranzito procedūros, kai ta deklaracija yra pateikta vietoj įvežimo bendrosios deklaracijos arba yra naudojama kaip išankstinė išvežimo deklaracija.

4. Neatsižvelgiant į 1 dalies a punkto iv papunktį, ekonominės veiklos vykdytojai, įsisteigę Andoroje arba San Marine, registruojasi muitinėje prieš pateikdami muitinės deklaraciją Sąjungos tranzito procedūrai įforminti, kai ta deklaracija yra pateikta vietoj įvežimo bendrosios deklaracijos arba yra naudojama kaip išankstinė išvežimo deklaracija.

5. Nukrypstant nuo 1 dalies d punkto, ekonominės veiklos vykdytojas, veikiantis kaip vežėjas, vežantis prekes jūrų, vidaus vandenų arba oro transportu, muitinėje nesiregistruoja, jei pagal Sąjungos pripažintą trečiosios šalies verslo partnerystės programą jam suteiktas unikalus trečiosios šalies identifikacinis kodas.

6. Kai pagal šį straipsnį registracija privaloma, ekonominės veiklos vykdytojas registruojasi muitinėje, kurios kompetencijai priklauso vietos, kurioje jis pateikia deklaraciją arba prašymą priimti sprendimą, priežiūra.

1. Asmenys, kurie nėra ekonominės veiklos vykdytojai, registruojasi muitinėje, kai įvykdoma viena iš šių sąlygų:

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, muitinės vertinimu pagrįstais atvejais registruotis neprivaloma, jeigu asmuo, kuris nėra ekonominės veiklos vykdytojas, pateikia muitinės deklaracijas tik kartais.

1. Muitinė pripažįsta EORI kodą negaliojančiu bet kuriuo iš šių atvejų:

2. Muitinė registruoja EORI kodo pripažinimo negaliojančiu datą ir ją praneša registruotajam asmeniui.

1. Laikotarpis, per kurį pareiškėjas gali pareikšti savo nuomonę prieš priimant sprendimą, kuris galėtų būti jam nepalankus, trunka 30 dienų.

2. Neatsižvelgiant į 1 dalį, atvejais, kai sprendimas yra susijęs su prekių, kurioms įforminti nepateikta bendroji deklaracija, laikinojo saugojimo deklaracija, reeksporto deklaracija arba muitinės deklaracija, tikrinimo rezultatais, muitinė gali pareikalauti atitinkamo asmens pareikšti savo nuomonę per 24 valandas.

Kai pagal Kodekso 22 straipsnio 6 dalies pirmą pastraipą priežastys nurodomos tikrinimo metu, jas galima nurodyti ne elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

Kai pateikiant prašymą arba pranešant apie sprendimą naudojamos ne elektroninės duomenų apdorojimo priemonės, priežastys gali būti nurodomos tomis pačiomis priemonėmis.

Konkretūs atvejai, kuriais pareiškėjui nesuteikiama galimybė pareikšti savo nuomonės:

1. Prašymas priimti sprendimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu, yra priimamas, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

2. Nukrypstant nuo 1 dalies d punkto, tame punkte nurodytas laikotarpis yra treji metai, kai ankstesnis sprendimas buvo pripažintas negaliojančiu pagal Kodekso 27 straipsnio 1 dalį arba prašymas yra pateiktas pagal Kodekso 38 straipsnį siekiant įgyti įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusą.

Kai kompetentingos muitinės neįmanoma nustatyti remiantis Kodekso 22 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa, kompetentinga muitine laikoma muitinė, veikianti toje vietoje, kurioje laikomi ar yra prieinami pareiškėjo apskaitos registrai ir dokumentai, kuriais remdamasi muitinė gali priimti sprendimą (t. y. pagrindiniai muitinei reikalingi apskaitos registrai).

1. Kai prašymą priėmusi muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, mano esant tikslinga pareiškėjo paprašyti papildomos informacijos, reikalingos sprendimui priimti, ji pareiškėjui nustato 30 dienų neviršijantį terminą tai informacijai pateikti. Kodekso 22 straipsnio 3 dalyje nurodytas sprendimo priėmimo terminas pratęsiamas minėtu laikotarpiu. Pareiškėjas informuojamas apie sprendimo priėmimo termino pratęsimą.

2. Kai taikoma 8 straipsnio 1 dalis, Kodekso 22 straipsnio 3 dalyje nurodytas sprendimo priėmimo terminas pratęsiamas 30 dienų. Pareiškėjas informuojamas apie pratęsimą.

3. Kai muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, pratęsia konsultacijų su kita muitine laikotarpį, sprendimo priėmimo terminas pratęsiamas tokios trukmės laikotarpiu, kokiu pratęstas konsultacijų laikotarpis. Pareiškėjas informuojamas apie sprendimo priėmimo termino pratęsimą.

4. Kai esama rimtų priežasčių įtarti muitų teisės aktų pažeidimą ir tuo pagrindu muitinė vykdo tyrimus, sprendimo priėmimo terminas pratęsiamas tokios trukmės laikotarpiu, koks reikalingas šiems tyrimams užbaigti. Tas pratęsimas negali viršyti devynių mėnesių. Pareiškėjas informuojamas apie pratęsimą, jei tokiu pranešimu nekeliamas pavojus tyrimams.

Sprendimas įsigalioja ne nuo tos dienos, kurią pareiškėjas jį gauna arba laikomas gavusiu, šiais atvejais:

1. Muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, sprendimą peržiūri šiais atvejais:

2. Muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, praneša peržiūrėjimo išvadas sprendimo adresatui.

1. Muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, užuot sprendimą pripažinus negaliojančiu, jį atšaukus arba iš dalies pakeitus pagal Kodekso 23 straipsnio 3 dalį, 27 ar 28 straipsnį, sustabdo jo galiojimą, kai:

2. 1 dalies b ir c punktuose nustatytais atvejais sprendimo adresatas nurodo muitinei, kompetentingai priimti sprendimą, priemones kurių imsis sąlygų vykdymui arba pareigų laikymuisi užtikrinti, ir laikotarpį, kurio jam reikia šioms priemonėms įvykdyti.

1. 16 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytais atvejais kompetentingos muitinės nustatytas sustabdymo laikotarpis atitinka laikotarpį, kurio tai muitinei reikia nustatyti, ar įvykdytos sprendimo pripažinimo negaliojančiu, atšaukimo ar dalinio pakeitimo sąlygos. Šis laikotarpis neviršija 30 dienų.

Tačiau jei, muitinės vertinimu, sprendimo adresatas gali neatitikti Kodekso 39 straipsnio a punkte nustatytų kriterijų, sprendimo galiojimas yra sustabdomas tol, kol bus nustatyta, ar toliau minimi asmenys įvykdė reikšmingą arba kartotinį pažeidimą:

2. 16 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytais atvejais muitinės, kompetentingos priimti sprendimą, nustatytas sustabdymo laikotarpis atitinka laikotarpį, kurį sprendimo adresatas nurodė pagal 16 straipsnio 2 dalį. Atitinkamais atvejais sustabdymo laikotarpis gali būti vėl pratęstas sprendimo adresato prašymu.

Sustabdymo laikotarpis gali būti vėl pratęstas tokiam laikotarpiui, kokio kompetentingai muitinei reikia patikrinti, ar tomis priemonėmis užtikrinamas sąlygų ar pareigų laikymasis. Šis laikotarpis neviršija 30 dienų.

3. Kai po sprendimo galiojimo sustabdymo muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, ketina sprendimą pripažinti negaliojančiu, atšaukti arba iš dalies pakeisti pagal Kodekso 23 straipsnio 3 dalį, 27 ar 28 straipsnį, sustabdymo laikotarpis, nustatytas pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, atitinkamais atvejais pratęsiamas iki tol, kol įsigalioja sprendimas dėl pripažinimo negaliojančiu, atšaukimo ar dalinio pakeitimo.

1. Sprendimo galiojimo sustabdymas pasibaigia sustabdymo laikotarpio pabaigoje, išskyrus atvejus, kai prieš šio laikotarpio pabaigą susiklosto bet kuri iš šių padėčių:

2. Muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, informuoja sprendimo adresatą apie galiojimo sustabdymo pabaigą.

(Kodekso 22 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa ir 6 straipsnio 3 dalies a punktas)

1. Nukrypstant nuo Kodekso 22 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos, prašymas priimti sprendimą dėl privalomosios informacijos ir visi prie jo pridedami ar jį papildantys dokumentai pateikiami valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs pareiškėjas, kompetentingai muitinei arba valstybės narės, kurioje ta informacija turi būti naudojama, kompetentingai muitinei.

2. Laikoma, kad pateikdamas prašymą priimti sprendimą dėl privalomosios informacijos pareiškėjas sutinka, kad visi sprendimo duomenys, įskaitant visas nuotraukas, vaizdus ir brošiūras, išskyrus konfidencialią informaciją, būtų skelbiami viešai Komisijos interneto svetainėje. Duomenys viešai skelbiami nepažeidžiant asmens teisės į duomenų apsaugą.

3. Kai nėra įdiegtos elektroninės sistemos, skirtos prašymams priimti sprendimą dėl privalomosios kilmės informacijos (PKI) teikti, valstybės narės gali leisti šiuos prašymus pateikti ne elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

1. Kai Komisija pagal Kodekso 34 straipsnio 10 dalies a punktą informuoja muitinę, kad sustabdomas PTI ir PKI sprendimų priėmimas, Kodekso 22 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas sprendimo priėmimo terminas yra pratęsiamas tol, kol Komisija praneša muitinei, kad yra užtikrinamas teisingas ir vienodas tarifinis prekių klasifikavimas arba kilmės nustatymas.

Šis pratęstas laikotarpis, nurodytas pirmoje pastraipoje, neviršija 10 mėnesių, tačiau išskirtinėmis aplinkybėmis gali būti taikomas papildomas ne ilgesnis kaip 5 mėnesių trukmės pratęsimas.

2. Kodekso 22 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodytas laikotarpis gali viršyti 30 dienų, jei per tą laikotarpį neįmanoma užbaigti analizės, kuri, muitinės, kompetentingos priimti sprendimą, vertinimu, yra būtina tam sprendimui priimti.

Kai pateikiant prašymą priimti PKI sprendimą naudotos ne elektroninės duomenų apdorojimo priemonės, muitinė gali pranešti pareiškėjui apie PKI sprendimą ne elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

Su sprendimų peržiūrėjimu ir galiojimo sustabdymu susiję 15–18 straipsniai netaikomi sprendimams dėl privalomosios informacijos.

1. Kai Kodekso 38 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas (saugumas ir sauga, AEOS) savo vardu pateikia išankstinę išvežimo deklaraciją muitinės deklaracijos arba reeksporto deklaracijos forma, nereikia pateikti jokių kitų duomenų, tik nurodytuosius šiose deklaracijose.

2. Kai AEOS išankstinę išvežimo deklaraciją muitinės deklaracijos arba reeksporto deklaracijos forma pateikia kito asmens, kuris taip pat yra AEOS, vardu, nereikia pateikti jokių kitų duomenų, tik nurodytuosius šiose deklaracijose.

1. Įgaliotajam ekonominės veiklos vykdytojui (AEO) taikomas retesnis fizinis ir dokumentų tikrinimas nei kitiems ekonominės veiklos vykdytojams.

2. Kai AEOS yra pateikęs įvežimo bendrąją deklaraciją arba, Kodekso 130 straipsnyje nurodytais atvejais, muitinės deklaraciją arba laikinojo saugojimo deklaraciją, arba kai AEOS yra pateikęs pranešimą ir suteikia prieigą prie duomenų, susijusių su jo įvežimo bendrąja deklaracija, savo kompiuterinėje sistemoje, kaip nurodyta Kodekso 127 straipsnio 8 dalyje, pirmoji įvežimo muitinės įstaiga, nurodyta Kodekso 127 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje, atrinkusi siuntą fiziniam tikrinimui, apie šį faktą praneša AEOS. Tas pranešimas pateikiamas iki prekių atvežimo į Sąjungos muitų teritoriją.

Tas pranešimas pateikiamas ir vežėjui, jei tai nėra pirmoje pastraipoje nurodytas AEOS, kai tas vežėjas yra AEOS ir yra prisijungęs prie elektroninių sistemų, susijusių su pirmoje pastraipoje nurodytomis deklaracijomis.

Tas pranešimas nepateikiamas, kai jo pateikimas gali kelti pavojų numatomam tikrinimui ar jo rezultatams.

3. Kai įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas (AEO) pateikia laikinojo saugojimo deklaraciją arba muitinės deklaraciją pagal Kodekso 171 straipsnį, kompetentinga muitinės įstaiga, įgaliota gauti tą laikinojo saugojimo deklaraciją arba muitinės deklaraciją, atrinkusi siuntą muitiniam tikrinimui, apie šį faktą praneša AEO. Tas pranešimas pateikiamas iki prekių pateikimo muitinei.

Tas pranešimas nepateikiamas, kai jo pateikimas gali kelti pavojų numatomam tikrinimui ar jo rezultatams.

4. Kai AEO deklaruotos siuntos yra atrenkamos fiziniam arba dokumentų tikrinimui, šie tikrinimai atliekami pirmumo tvarka.

AEO prašymu, tikrinimas gali būti atliekamas kitoje vietoje nei ta, kurioje prekės turi būti pateiktos muitinei.

5. 2 ir 3 dalyse nurodytuose pranešimuose nepranešama apie muitinį tikrinimą, kurį atlikti nuspręsta po prekių pateikimo remiantis laikinojo saugojimo deklaracija arba muitinės deklaracija.

24 straipsnyje nurodytos palankesnės sąlygos netaikomos jokiam muitiniam tikrinimui, susijusiam su specifinio padidinto pavojaus lygiu arba tikrinimo pareigomis, nustatytomis kitais Sąjungos teisės aktais.

Tačiau muitinė reikiamus AEOS deklaruotų siuntų tvarkymo, įforminimo ir tikrinimo veiksmus atlieka pirmumo tvarka.

1. Be 11 straipsnio 1 dalyje numatytų prašymo priėmimo sąlygų, siekdamas įgyti AEO statusą pareiškėjas pateikia savikontrolės klausimyną, kurį muitinė paviešina kartu su prašymu.

2. Ekonominės veiklos vykdytojas pateikia vieną prašymą suteikti AEO statusą, apimantį visus jo nuolatinius verslo padalinius Sąjungos muitų teritorijoje.

Kai kompetentingos muitinės neįmanoma nustatyti remiantis Kodekso 22 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa arba šio reglamento 12 straipsniu, prašymas pateikiamas tos valstybės narės, kurioje, kaip nurodyta prašyme, yra pareiškėjo nuolatinis verslo padalinys ir laikoma arba yra prieinama informacija apie jo bendrąją logistikos valdymo veiklą Sąjungoje, muitinei.

1. Kodekso 22 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto sprendimo priėmimo terminas gali būti pratęsiamas ne daugiau kaip 60 dienų.

2. Kai neužbaigtas baudžiamasis procesas, dėl kurio abejojama, ar pareiškėjas atitinka Kodekso 39 straipsnio a punkte nurodytas sąlygas, sprendimo priėmimo terminas pratęsiamas laikotarpiu, kurio reikia šiam procesui užbaigti.

Nukrypstant nuo Kodekso 22 straipsnio 4 dalies, leidimas, kuriuo suteikiamas įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusas (AEO leidimas), įsigalioja penktą dieną po sprendimo priėmimo.

1. Kai dėl neatitikimo kuriam nors Kodekso 39 straipsnyje nurodytam kriterijui AEO leidimo galiojimas yra sustabdomas, bet kurio sprendimo, priimto dėl to AEO ir pagrįsto arba AEO leidimu apskritai, arba kuriuo nors konkrečiu kriterijumi, dėl neatitikino kuriam AEO leidimo galiojimas sustabdytas, galiojimas sustabdomas tą sprendimą priėmusios muitinės.

2. Sustabdžius AEO adresuoto sprendimo, susijusio su muitų teisės aktų taikymu, galiojimą AEO leidimo galiojimas nėra automatiškai sustabdomas.

3. Kai pagal 16 straipsnio 1 dalį dėl neatitikimo Kodekso 39 straipsnio d punkte nurodytoms sąlygoms sustabdomas sprendimo, susijusio su asmeniu, kuris yra ir AEOS, ir įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas (muitinės formalumų supaprastinimas), kaip nurodyta Kodekso 38 straipsnio 2 dalies a punkte (AEOC), galiojimas, šio asmens AEOC leidimo galiojimas yra sustabdomas, tačiau jo AEOS leidimas lieka galioti.

Kai pagal 16 straipsnio 1 dalį dėl neatitikimo Kodekso 39 straipsnio e punkte nurodytoms sąlygoms sustabdomas sprendimo, susijusio su asmeniu, kuris yra ir AEOS, ir AEOC, galiojimas, šio asmens AEOS leidimo galiojimas yra sustabdomas, tačiau jo AEOC leidimas lieka galioti.

VEIKSNIAI, KURIAIS REMIANTIS TAIKOMI IMPORTO ARBA EKSPORTO MUITAI BEI KITOS SU PREKYBA PREKĖMIS SUSIJUSIOS PRIEMONĖS

22-01 priede nurodytos prekės laikomos prekėmis, kurių paskutinis esminis perdirbimas arba apdorojimas, kurio metu buvo pagamintas naujas produktas arba kuris buvo svarbus jo gamybos etapas, vyko šalyje ar teritorijoje, atitinkančioje tame priede nurodytas taisykles arba nustatomoje pagal tas taisykles.

Kitoje šalyje arba teritorijoje vykdytos perdirbimo arba apdorojimo operacijos laikomos ekonomiškai nepagrįstomis, jeigu, remiantis turimais faktais, nustatoma, kad ta operacija siekta išvengti Kodekso 59 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo.

Prekėms, kurioms taikomas 22-01 priedas, taikomos toms prekėms taikytinos likutinės skirsnio taisyklės.

Prekių, kurioms netaikomas 22-01 priedas, atveju, kai paskutinis perdirbimas arba apdorojimas laikomas ekonomiškai nepagrįstu, laikoma, kad paskutinis esminis ekonomiškai pagrįstas perdirbimas arba apdorojimas, kurio metu buvo pagamintas naujas produktas arba kuris buvo svarbus jo gamybos etapas, vyko šalyje ar teritorijoje, kuri yra didžiosios dalies medžiagų (vertinant pagal medžiagų vertę) kilmės šalis.

Kilmės statusui įgyti esminiu ekonomiškai pagrįstu produktų apdorojimu ar perdirbimu nelaikomos šios operacijos:

1. Reikmenys, atsarginės dalys ar įrankiai, pristatomi kartu su Kombinuotosios nomenklatūros XVI, XVII ir XVIII skyriuose nurodytomis prekėmis ir įeinantys į standartinės įrangos sudėtį, laikomi tos pačios kilmės kaip ir tos prekės.

2. Esminės atsarginės dalys, naudojamos kartu su Kombinuotosios nomenklatūros XVI, XVII ir XVIII skyriuose nurodytomis prekėmis, anksčiau išleistomis į laisvą apyvartą Sąjungoje, laikomos tos pačios kilmės kaip ir tos prekės, jeigu gamybos etapu įkomponavus esmines atsargines dalis šių prekių kilmė nesikeistų.

3. Taikant šį straipsnį esminėmis atsarginėmis dalimis laikomos dalys, kurios yra:

1. Siekiant nustatyti, ar prekės kilusios iš šalies arba teritorijos, neatsižvelgiama į šių elementų kilmę:

2. Kai pagal Kombinuotosios nomenklatūros, išdėstytos Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/8713 I priede, 5 bendrąją aiškinimo taisyklę klasifikavimo tikslu pakavimo medžiagos ir pakavimo talpyklos yra laikomos produkto dalimi, į jas neatsižvelgiama nustatant kilmę, išskyrus atvejus, kai atitinkamoms prekėms taikant 22-01 priedo taisyklę remiamasi pridėtinės vertės procentiniu dydžiu.

Prašymų išduoti informacijos sertifikatą INF 4 pateikimo ir jo išdavimo priemonės

1. 22-02 priedo duomenų reikalavimus atitinkantį prašymą išduoti informacijos sertifikatą INF 4 galima pateikti ne elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

2. Informacijos sertifikatas INF 4 turi atitikti 22-02 priede išvardytus duomenų reikalavimus.

Prašymų suteikti patvirtinto eksportuotojo leidimą pateikimo ir jo suteikimo priemonės

Prašymai suteikti patvirtinto eksportuotojo statusą siekiant surašyti lengvatinę kilmę įrodančius dokumentus gali būti teikiami ir patvirtinto eksportuotojo leidimai gali būti suteikiami ne elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

Prašymai suteikti registruotojo eksportuotojo statusą gali būti teikiami ne elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

Kilmės statusą turinčių produktų sąvokos apibrėžtis, taikytina Sąjungos bendrojoje lengvatų sistemoje

Toliau nurodyti produktai laikomi kilusiais iš lengvatomis besinaudojančios šalies:

1. Atitinkamoje lengvatomis besinaudojančioje šalyje turi būti laikomasi šiame poskirsnyje nustatytų prekių kilmės statuso įgijimo sąlygų.

2. Terminas „lengvatomis besinaudojanti šalis“ apima tos šalies teritorinę jūrą iki jos ribų, kaip apibrėžta Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje (1982 m. gruodžio 10 d. Montego Bėjaus konvencija).

3. Jei kilmės statusą turintys produktai, eksportuoti iš lengvatomis besinaudojančios šalies į kitą šalį, grąžinami, jie laikomi neturinčiais kilmės statuso, jeigu kompetentingoms institucijoms nepateikiama joms priimtinų įrodymų, kad įvykdytos šios sąlygos:

1. Produktai, deklaruoti išleidimui į laisvą apyvartą Sąjungoje įforminti, turi būti tie patys, kaip produktai, eksportuoti iš lengvatomis besinaudojančios šalies, kuri laikoma jų kilmės šalimi. Prieš tai, kai produktai deklaruojami išleidimui į laisvą apyvartą įforminti, jie neturi būti kaip nors pakeičiami arba su jais neturi būti atliekamos kitos operacijos, išskyrus tas, kurios yra būtinos gerai produktų būklei išlaikyti arba ženklams, etiketėms, plomboms ar kitiems dokumentams, kuriais užtikrinamas specialių Sąjungoje taikomų vidaus reikalavimų laikymasis, pridėti ar pritvirtinti.

2. Taikant 53, 54, 55 arba 56 straipsniuose numatytą kumuliaciją, į lengvatomis besinaudojančią šalį importuojami produktai turi būti tie patys, kaip produktai, eksportuoti iš šalies, kuri laikoma jų kilmės šalimi. Prieš deklaruojant produktus atitinkamai muitinės procedūrai importo šalyje, jie neturi būti kaip nors pakeičiami arba su jais neturi būti atliekamos kitos operacijos, išskyrus tas, kurios yra būtinos gerai produktų būklei išlaikyti.

3. Produktus galima saugoti, jeigu juos prižiūri tranzito šalies (-ių) muitinė (-ės).

4. Siuntas galima skaidyti, kai tai atlieka eksportuotojas arba tai atliekama jo atsakomybe, jeigu atitinkamas prekes prižiūri tranzito šalies (-ių) muitinė (-ės).

5. Laikoma, kad 1–4 dalyse nustatyti reikalavimai įvykdyti, nebent muitinė turi priežasčių manyti, kad jų nesilaikoma; tokiais atvejais muitinė gali pareikalauti deklaranto pateikti įrodymus, kad reikalavimų laikomasi, bet kokiu būdu, įskaitant sutartinius transporto dokumentus, tokius kaip laivo važtaraščiai (konosamentai), arba faktinius ar konkrečius įrodymus, pagrįstus pakuočių ženklinimu ar numeracija, arba su pačiomis prekėmis susijusius įrodymus.

1. Toliau nurodyti produktai laikomi gautais tik lengvatomis besinaudojančioje šalyje:

2. Šio straipsnio 1 dalies h ir i punktuose vartojami terminai „jos laivai“ ir „jos žvejybos produktų perdirbimo laivai“ taikomi tik tiems laivams ir žvejybos produktų perdirbimo laivams, kurie atitinka visus šiuos reikalavimus:

3. Kiekviena iš 2 dalyje nurodytų sąlygų gali būti įvykdyta valstybėse narėse arba skirtingose lengvatomis besinaudojančiose šalyse tiek, kiek visos susijusios lengvatomis besinaudojančios šalys taiko regioninę kumuliaciją pagal 55 straipsnio 1 ir 5 dalis. Šiuo atveju laikoma, kad produktai yra kilę iš lengvatomis besinaudojančios šalies, su kurios vėliava, vadovaujantis 2 dalies b punktu, plaukioja laivas arba žvejybos produktų perdirbimo laivas.

Pirma pastraipa taikoma tik su sąlyga, kad įvykdytos 55 straipsnio 2 dalies a, c ir d punktuose nustatytos sąlygos.

1. Nepažeidžiant 47 ir 48 straipsnių, produktai, gauti ne vien tik atitinkamoje lengvatomis besinaudojančioje šalyje, kaip apibrėžta 44 straipsnyje, laikomi kilusiais iš tos šalies su sąlyga, kad laikomasi 22-03 priedo sąraše atitinkamoms prekėms nustatytų sąlygų.

2. Jeigu pagal šio straipsnio 1 dalį kurioje nors šalyje kilmės statusą įgijęs produktas toje šalyje papildomai perdirbamas ir panaudojamas kaip medžiaga kitam produktui pagaminti, į kilmės statuso neturinčias medžiagas, kurios galėjo būti panaudotos jam pagaminti, neatsižvelgiama.

1. Kiekvieno produkto atveju nustatoma, ar laikomasi 45 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

Tačiau kai atitinkama taisyklė grindžiama didžiausio kilmės statuso neturinčių medžiagų kiekio kriterijumi, kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė gali būti apskaičiuojama pagal vidurkį, kaip nustatyta 2 dalyje, siekiant atsižvelgti į sąnaudų ir valiutų kurso svyravimus.

2. Šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytu atveju vidutinė produkto gamintojo kaina (ex-works kaina) ir vidutinė panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė apskaičiuojama atitinkamai remiantis visų ankstesniais finansiniais metais parduotų produktų gamintojo kainų (ex-works kainų) suma ir visiems produktams pagaminti ankstesniais finansiniais metais, kaip nustatyta eksportuojančioje šalyje, panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų verčių suma, arba, jeigu nėra visų finansinių metų statistikos, pasirinkus ne trumpesnį kaip trys mėnesiai laikotarpį.

3. Eksportuotojai, pasirinkę skaičiavimą pagal vidurkį, šį metodą taiko nuosekliai kitais metais po ataskaitinių finansinių metų arba prireikus kitais metais po trumpesnio laikotarpio, naudojamo kaip ataskaitinis laikotarpis. Jie gali nustoti taikyti šį metodą, kai konkrečiais finansiniais metais arba atitinkamu ne trumpesniu kaip trys mėnesiai laikotarpiu nustato, jog sąnaudų arba valiutų kurso svyravimai, dėl kurių buvo pasirinkta taikyti šį metodą, pasibaigė.

4. Siekiant nustatyti, ar laikomasi reikalavimo neviršyti didžiausio kilmės statuso neturinčių medžiagų kiekio, 2 dalyje nurodyti vidurkiai naudojami kaip gamintojo kaina (ex-works kaina) ir kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė.

1. Nepažeidžiant 3 dalies ir neatsižvelgiant į tai, ar 45 straipsnio reikalavimai įvykdyti, kilmės statusas nesuteikiamas dėl šių nepakankamo apdorojimo ar perdirbimo operacijų:

2. Taikant 1 dalį, operacijos laikomos paprastomis, kai joms atlikti nebūtina turėti jokių įgūdžių, mechanizmų, aparatų ar įrankių, pagamintų ar įrengtų specialiai toms operacijoms atlikti.

3. Nustatant, ar konkretaus produkto apdorojimas ar perdirbimas turi būti laikomas nepakankamu, kaip apibrėžta 1 dalyje, atsižvelgiama į visas lengvatomis besinaudojančioje šalyje su tuo produktu atliktas operacijas.

1. Nukrypstant nuo 45 straipsnio nuostatų ir laikantis šio straipsnio 2 ir 3 dalių, kilmės statuso neturinčias medžiagas, kurių, vadovaujantis 22-03 priedo sąraše nustatytomis sąlygomis, negalima naudoti atitinkamam produktui pagaminti, vis dėlto šiuo tikslu galima naudoti, jeigu įvertinta bendra produkto vertė ar neto masė neviršija:

2. Taikant 1 dalį, neleidžiama viršyti nė vieno didžiausio kilmės statuso neturinčių medžiagų kiekio procentinio dydžio, nurodyto 22-03 priedo sąraše nustatytose taisyklėse.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos tik lengvatomis besinaudojančioje šalyje gautiems produktams, kaip apibrėžta 44 straipsnyje. Tačiau, nedarant poveikio 47 straipsniui ir 49 straipsnio 2 daliai, minėtose dalyse numatyti leistinieji nuokrypiai vis dėlto taikomi visoms medžiagoms, naudojamoms produktui, kuriam pagal 22-03 priede pateiktame sąraše nustatytą taisyklę turi būti naudojamos tik tam tikroje šalyje ar teritorijoje gautos medžiagos, pagaminti.

1. Šio poskirsnio nuostatoms taikyti reikalingu kvalifikaciniu vienetu laikomas konkretus produktas, kuris, klasifikuojant pagal Suderintą sistemą, laikomas baziniu vienetu.

2. Kai siuntą sudaro tam tikras skaičius vienodų produktų, priskiriamų tai pačiai Suderintos sistemos pozicijai, šio poskirsnio nuostatos taikomos atskirai kiekvienam produktui.

3. Jeigu taikant Suderintos sistemos 5 bendrąją aiškinimo taisyklę pakuotė klasifikuojama kartu su produktu, nustatant prekių kilmę ji vertinama kartu su produktu.

Reikmenys, atsarginės dalys ir įrankiai, siunčiami kartu su įranga, mechanizmu, aparatu ar transporto priemone, įeinantys į įprastą jų sudėtį ir įtraukti į jų gamintojo kainą (ex-works kainą), yra laikomi neatskiriama tos įrangos, mechanizmo, aparato ar transporto priemonės dalimi.

Rinkiniai, kaip apibrėžta Suderintos sistemos 3 bendrosios aiškinimo taisyklės b punkte, laikomi turinčiais kilmės statusą, jei kilmės statusą turi visos jų sudėtinės dalys.

Jei rinkinį sudaro kilmės statusą turintys ir kilmės statuso neturintys produktai, pats rinkinys vis dėlto laikomas turinčiu kilmės statusą, jeigu kilmės statuso neturinčių produktų vertė neviršija 15 % rinkinio gamintojo kainos (ex-works kainos).

Siekiant nustatyti, ar produktas turi kilmės statusą, neatsižvelgiama į tolesnių elementų, kurie gali būti naudojami produkto gamyboje, kilmę:

Medžiagų atsargų kumuliacijos ir apskaitos taisyklės, taikytinos pagal sąjungos BLS

Taikant dvišalę kumuliaciją, Sąjungos kilmės produktus leidžiama laikyti lengvatomis besinaudojančios šalies kilmės medžiagomis, kai jie įkomponuojami į toje šalyje gaminamą produktą, su sąlyga, kad ten atliktų apdorojimo ar perdirbimo operacijų mastas yra didesnis nei 47 straipsnio 1 dalyje aprašytų operacijų mastas.

41–52 straipsniai ir nuostatos dėl paskesnio kilmės įrodymų tikrinimo mutatis mutandis taikomos taikant dvišalę kumuliaciją prekėms, eksportuojamoms iš Sąjungos į lengvatomis besinaudojančią šalį.

1. Taikant kumuliaciją su Norvegija, Šveicarija ar Turkija, leidžiama šių šalių kilmės produktus laikyti lengvatomis besinaudojančios šalies kilmės medžiagomis, su sąlyga, kad ten atliktų apdorojimo ar perdirbimo operacijų mastas yra didesnis nei 47 straipsnio 1 dalyje aprašytų operacijų mastas.

2. Kumuliacija su Norvegija, Šveicarija ar Turkija netaikoma produktams, priskiriamiems Suderintos sistemos 1–24 skirsniams.

1. Regioninė kumuliacija taikoma šioms keturioms atskiroms regioninėms grupėms:

2. Regioninė kumuliacija tarp tos pačios grupės šalių taikoma tik tuomet, jeigu laikomasi toliau nurodytų sąlygų:

Taikant b punktą, kai 22-03 priedo II dalyje nustatytas kilmės statusą suteikiantis procesas nėra tas pats visoms į kumuliaciją įtrauktoms šalims, iš vienos regioninės grupės šalies į kitą eksportuotų produktų kilmė taikant regioninę kumuliaciją nustatoma remiantis taisykle, kuri būtų taikoma, jeigu produktai būtų eksportuojami į Sąjungą.

Jei regioninės grupės šalys laikėsi pirmos pastraipos c ir d punktuose nustatytų reikalavimų iki 2011 m. sausio 1 d., naujo įsipareigojimo prisiimti nereikalaujama.

3. 22-04 priedo sąraše išvardytoms medžiagoms 2 dalyje nustatyta regioninė kumuliacija netaikoma, kai:

4. Regioninė kumuliacija tarp tos pačios regioninės grupės lengvatomis besinaudojančių šalių taikoma tik su sąlyga, kad lengvatomis besinaudojančioje šalyje, kurioje medžiagos toliau apdorojamos ar įkomponuojamos, atliktų apdorojimo ar perdirbimo operacijų mastas yra didesnis nei 47 straipsnio 1 dalyje aprašytų operacijų mastas, o tekstilės gaminių atveju – taip pat didesnis nei 22-05 priede nurodytų operacijų mastas.

Kai pirmoje pastraipoje nurodyta sąlyga neįvykdyta ir medžiagoms taikoma viena ar daugiau operacijų, aprašytų 47 straipsnio 1 dalies b–q punktuose, produktams eksportuoti į Sąjungą išduotame arba surašytame kilmės įrodyme kaip kilmės šalis nurodoma ta regioninės grupės šalis, kuriai priskiriama didžiausia panaudotų regioninės grupės šalių kilmės medžiagų vertės dalis.

Kai produktai yra eksportuojami jų papildomai neapdorojus ir neperdirbus arba su jais atlikus tik 47 straipsnio 1 dalies a punkte aprašytas operacijas, produktams eksportuoti į Sąjungą išduotame arba surašytame kilmės įrodyme kaip kilmės šalis nurodoma ta lengvatomis besinaudojanti šalis, kuri yra nurodyta prekių kilmės įrodymuose, išduotuose arba surašytuose lengvatomis besinaudojančioje šalyje, kurioje produktai buvo pagaminti.

5. I arba III grupės lengvatomis besinaudojančios šalies institucijų prašymu Komisija gali leisti tarp tų grupių šalių taikyti regioninę kumuliaciją, jeigu ji įsitikina, kad laikomasi visų šių sąlygų:

Prie pirmoje pastraipoje nurodyto prašymo pridedami dokumentai, kuriais įrodoma, kad yra įvykdytos toje pastraipoje nustatytos sąlygos. Prašymas siunčiamas Komisijai. Komisija priims sprendimą dėl prašymo atsižvelgusi į visus su kumuliacija susijusius aspektus, kurie bus laikomi svarbiais, įskaitant medžiagas, kurioms taikytina kumuliacija.

6. Gavus leidimą taikyti regioninę kumuliaciją ir ją taikant tarp I arba III grupės lengvatomis besinaudojančių šalių, vienos regioninės grupės šalies kilmės medžiagos laikomos kitai regioninei grupei priklausančios šalies kilmės medžiagomis, jeigu jos įkomponuojamos į joje gautą produktą, su sąlyga, kad pastarojoje lengvatomis besinaudojančioje šalyje atliktų apdorojimo ar perdirbimo operacijų mastas yra didesnis nei 47 straipsnio 1 dalyje aprašytų operacijų mastas, o tekstilės gaminių atveju – taip pat didesnis nei 22-05 priede nurodytų operacijų mastas.

Kai pirmoje pastraipoje nurodyta sąlyga neįvykdyta ir su medžiagoms atliekama viena ar daugiau operacijų, aprašytų 47 straipsnio 1 dalies b–q punktuose, produktams eksportuoti į Sąjungą naudojamame kilmės įrodyme kaip kilmės šalis nurodoma ta kumuliacijoje dalyvaujanti šalis, kuriai priskiriama didžiausia panaudotų kumuliacijoje dalyvaujančių šalių kilmės medžiagų vertės dalis.

7. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (C serijoje) paskelbs datą, kurią įsigalioja 5 dalyje numatyta kumuliacija tarp I ir III grupių šalių, šią kumuliaciją taikančias šalis ir, prireikus, medžiagų, kurioms taikoma kumuliacija, sąrašą.

8. 41–52 straipsnių ir kilmės įrodymų išdavimo ar surašymo ir paskesnio kilmės įrodymų tikrinimo tvarką reglamentuojančios nuostatos mutatis mutandis taikomos eksportui iš vienos lengvatomis besinaudojančios šalies į kitą lengvatomis besinaudojančią šalį taikant regioninę kumuliaciją.

1. Bet kurios lengvatomis besinaudojančios šalies institucijų prašymu Komisija gali suteikti teisę taikyti išplėstinę kumuliaciją tarp lengvatomis besinaudojančios šalies ir šalies, su kuria, vadovaujantis galiojančio Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsniu, Sąjunga yra sudariusi galiojantį laisvosios prekybos susitarimą, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytame prašyme pateikiamas su kumuliacija susijusių medžiagų sąrašas, o prie prašymo pridedami dokumentai, kuriais įrodoma, kad laikomasi pirmos pastraipos a ir b punktuose nustatytų sąlygų. Prašymas siunčiamas Komisijai. Kai atitinkamos medžiagos pasikeičia, pateikiamas kitas prašymas.

Išplėstinė kumuliacija netaikoma medžiagoms, priskiriamoms Suderintos sistemos 1–24 skirsniams.

2. 1 dalyje minėtais išplėstinės kumuliacijos taikymo atvejais panaudotų medžiagų kilmė ir taikytini dokumentiniai prekių kilmės įrodymai nustatomi vadovaujantis atitinkamame laisvosios prekybos susitarime nustatytomis taisyklėmis. Į Sąjungą eksportuojamų produktų kilmė nustatoma vadovaujantis 2 poskirsnyje nustatytomis kilmės taisyklėmis.

Norint, kad gautas produktas įgytų kilmės statusą, nebūtina, kad šalies, su kuria Sąjunga yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimą, kilmės medžiagoms, naudojamoms į Sąjungą eksportuojamam produktui lengvatomis besinaudojančioje šalyje pagaminti, būtų taikomas pakankamas apdorojimas ar perdirbimas, jeigu atitinkamoje lengvatomis besinaudojančioje šalyje atliktų apdorojimo ar perdirbimo operacijų mastas yra didesnis nei 47 straipsnio 1 dalyje aprašytų operacijų mastas.

3. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (C serijoje) paskelbs datą, kurią įsigalioja išplėstinė kumuliacija, šią kumuliaciją taikančias šalis ir medžiagų, kurioms taikoma kumuliacija, sąrašą.

Dvišalės kumuliacijos arba kumuliacijos su Norvegija, Šveicarija ar Turkija taikymas kartu su regionine kumuliacija

Kai kartu su regionine kumuliacija taikoma dvišalė kumuliacija arba kumuliacija su Norvegija, Šveicarija ar Turkija, gautas produktas įgyja vienos iš atitinkamos regioninės grupės šalių kilmės statusą, nustatomą vadovaujantis 55 straipsnio 4 dalies pirma ir antra pastraipomis arba atitinkamais atvejais 55 straipsnio 6 dalies pirma ir antra pastraipomis.

1. Jeigu produktui apdoroti ar perdirbti naudojamos kilmės statusą turinčios ir jo neturinčios pakeičiamos medžiagos, ekonominės veiklos vykdytojų, įsisteigusių Sąjungos muitų teritorijoje, rašytiniu prašymu valstybių narių muitinės gali leisti Sąjungoje apskaityti medžiagas taikant apskaitos atskyrimo metodą, kad būtų galima vėliau šias medžiagas eksportuoti į lengvatomis besinaudojančią šalį taikant dvišalę kumuliaciją, neprivalant atskirai jų laikyti.

2. Valstybių narių muitinės gali 1 dalyje minėtą leidimą suteikti taikydamos tokias sąlygas, kokios, jų vertinimu, yra tinkamos.

Leidimas suteikiamas tik tuomet, jeigu taikant 1 dalyje nurodytą metodą bet kuriuo metu galima užtikrinti, kad gautų produktų, kuriuos būtų galima laikyti Sąjungos kilmės produktais, kiekis būtų toks pats, koks būtų gautas fiziškai atskyrus tokių medžiagų atsargas.

Suteikus leidimą, metodas taikomas ir jo taikymas registruojamas pagal Sąjungoje taikomus bendruosius apskaitos principus.

3. 1 dalyje nurodytą metodą taikantis asmuo surašo prekių kilmės įrodymus arba, kol netaikoma registruotųjų eksportuotųjų sistema, kreipiasi, kad jie būtų surašyti produktų, kurie gali būti laikomi Sąjungos kilmės produktais, kiekiui. Valstybių narių muitinių prašymu metodą taikantis asmuo pateikia tų kiekių apskaitos ataskaitą.

4. Valstybių narių muitinės stebi, kaip naudojamas 1 dalyje nurodytas leidimas.

Kilmės statusą turinčių produktų sąvoka, taikytina pagal kilmės taisykles įgyvendinant lengvatinių muitų tarifų priemones, kurias Sąjunga vienašališkai patvirtino tam tikroms šalims ar teritorijoms

1. Taikant nuostatas, susijusias su lengvatinių muitų tarifų priemonėmis, kurias Sąjunga vienašališkai patvirtino tam tikroms šalims, šalių arba teritorijų grupėms (toliau – lengvatomis besinaudojanti šalis ar teritorija), išskyrus išvardytąsias šio skirsnio 2 poskirsnyje, ir užjūrio šalims ir teritorijoms, asocijuotoms su Sąjunga, toliau išvardyti produktai laikomi lengvatomis besinaudojančios šalies ar teritorijos kilmės produktais:

2. Taikant šį poskirsnį, kai Sąjungos kilmės produktų, kaip apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje, apdorojimo ir perdirbimo mastas lengvatomis besinaudojančioje šalyje ar teritorijoje yra didesnis nei 62 straipsnyje nurodytas mastas, šie produktai laikomi tos lengvatomis besinaudojančios šalies kilmės produktais.

3. 1 dalis mutatis mutandis taikoma nustatant Sąjungoje gautų produktų kilmę.

1. Toliau išvardyti produktai laikomi tik lengvatomis besinaudojančioje šalyje ar teritorijoje arba Sąjungoje gautais produktais:

2. Šio straipsnio 1 dalies g ir h punktuose vartojami terminai „jų laivai“ ir „jų žvejybos produktų perdirbimo laivai“ taikomi tik tiems laivams ir žvejybos produktų perdirbimo laivams, kurie atitinka visas šias sąlygas:

3. Terminai „lengvatomis besinaudojanti šalis ar teritorija“ ir „Sąjunga“ taip pat apima tos lengvatomis besinaudojančios šalies ar teritorijos arba valstybių narių teritorines jūras.

4. Jeigu atviroje jūroje žvejojantys laivai, įskaitant žvejybos produktų perdirbimo laivus, kuriuose sužvejotos žuvys yra apdorojamos arba perdirbamos, atitinka 2 dalies reikalavimus, jie laikomi lengvatomis besinaudojančios šalies ar teritorijos arba valstybės narės, kuriai jie priklauso, teritorijos dalimi.

Taikant 59 straipsnį, produktai, kurie nėra tik lengvatomis besinaudojančioje šalyje ar teritorijoje arba Sąjungoje gauti produktai, laikomi pakankamai apdorotais ar perdirbtais, jei įvykdomos 22-11 priedo sąraše nustatytos sąlygos.

Šiose sąlygose nurodomos kiekvieno produkto, kuriam taikomas šis poskirsnis, apdorojimo arba perdirbimo operacijos, kurias privaloma atlikti su gamybai naudojamomis kilmės statuso neturinčiomis medžiagomis, ir šios sąlygos taikomos tik tokioms medžiagoms.

Jei produktas, kuris įgijo kilmės statusą, nes buvo įvykdytos sąraše nurodytos sąlygos, naudojamas kito produkto gamybai, jam netaikomos sąlygos, taikytinos produktui, į kurį jis įkomponuotas, ir neatsižvelgiama į kilmės statuso neturinčias medžiagas, kurios galėjo būti naudojamos jį gaminant.

1. Nepažeidžiant 2 dalies ir neatsižvelgiant į tai, ar 61 straipsnio reikalavimai įvykdyti, kilmės statusas nesuteikiamas dėl šių nepakankamo apdorojimo ar perdirbimo operacijų:

2. Nustatant, ar produkto apdorojimas arba perdirbimas yra nepakankamas, kaip apibrėžta 1 dalyje, atsižvelgiama iš karto į visas operacijas, su tuo produktu atliktas lengvatomis besinaudojančioje šalyje ar teritorijoje arba Sąjungoje.

1. Taikant šio poskirsnio nuostatas, kvalifikaciniu vienetu laikomas konkretus produktas, kuris, klasifikuojant pagal Suderintos sistemos nomenklatūrą, laikomas baziniu vienetu.

2. Jei pagal Suderintos sistemos 5 bendrąją aiškinimo taisyklę pakuotė klasifikuojama kartu su produktu, nustatant kilmę ji taip pat vertinama kartu su produktu.

1. Nukrypstant nuo 61 straipsnio nuostatų, kilmės statuso neturinčios medžiagos gali būti naudojamos konkrečiam produktui gaminti, jei jų bendra vertė neviršija 10 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos).

Jeigu sąraše nurodoma vienas ar keli maksimalūs kilmės statuso neturinčių naudotinų medžiagų procentiniai dydžiai, taikant pirmąją pastraipą minėtų procentinių dydžių viršyti negalima.

2. 1 dalis netaikoma produktams, priskiriamiems Suderintos sistemos 50–63 skirsniams.

Reikmenys, atsarginės dalys ir įrankiai, siunčiami kartu su įranga, mechanizmu, aparatu ar transporto priemone, kurie yra įprastos įrangos dalis ir įeina į jo kainą arba nėra atskirai įkainoti, laikomi neatskiriamais nuo tos įrangos, mechanizmo, aparato ar transporto priemonės.

Rinkiniai, kaip apibrėžta Suderintos sistemos 3 bendrojoje aiškinimo taisyklėje, laikomi turinčiais kilmės statusą, jei kilmės statusą turi visos jų sudėtinės dalys. Tačiau jei rinkinį sudaro kilmės statusą turintys ir kilmės statuso neturintys produktai, visas rinkinys laikomas turinčiu kilmės statusą, jei kilmės statuso neturinčių produktų vertė neviršija 15 % rinkinio gamintojo kainos (ex-works kainos).

Siekiant nustatyti, ar produktas turi kilmės statusą, nebūtina nustatyti jo gamybai naudojamų toliau nurodomų elementų kilmę:

Teritoriniai reikalavimai, taikytini pagal kilmės taisykles įgyvendinant lengvatinių muitų tarifų priemones, kurias Sąjunga vienašališkai patvirtino tam tikroms šalims ar teritorijoms

Lengvatomis besinaudojančioje šalyje ar teritorijoje arba Sąjungoje privaloma visada laikytis 4 poskirsnyje ir šiame poskirsnyje pateiktų prekių kilmės statuso įgijimo sąlygų.

Jei kilmės statusą turintys produktai, eksportuoti iš lengvatomis besinaudojančios šalies ar teritorijos arba Sąjungos į kitą šalį, grąžinami, jie laikomi neturinčiais kilmės statuso, jeigu kompetentingoms institucijoms nepateikiama joms priimtinų įrodymų, kad įvykdytos šios sąlygos:

1. Toliau nurodyti produktai laikomi tiesiogiai vežamais iš lengvatomis besinaudojančios šalies ar teritorijos į Sąjungą arba iš Sąjungos į lengvatomis besinaudojančią šalį ar teritoriją:

2. Siekiant įrodyti, kad laikomasi 1 dalies b punkte nurodytų sąlygų, kompetentingoms muitinėms pateikiami bet kurie iš šių įrodymų:

1. Kilmės statusą turintiems produktams, iš lengvatomis besinaudojančios šalies ar teritorijos išsiųstiems į parodą kitoje šalyje ir po parodos parduotiems importuoti į Sąjungą, importuojant taikomi 59 straipsnyje nurodyti lengvatiniai muitų tarifai, jeigu produktai atitinka 4 poskirsnio ir šio poskirsnio sąlygas, kuriomis leidžiama juos laikyti lengvatomis besinaudojančios šalies ar teritorijos kilmės produktais, ir jeigu kompetentingai Sąjungos muitinei pateikiama jai priimtinų įrodymų, kad:

2. EUR.1 judėjimo sertifikatas Sąjungos muitinei pateikiamas įprastine tvarka. Jame turi būti nurodytas parodos pavadinimas ir adresas. Prireikus gali būti reikalaujama pateikti papildomus patvirtinamuosius dokumentus, kuriuose nurodomas produktų pobūdis ir jų eksponavimo sąlygos.

3. 1 dalis taikoma bet kuriai prekybos, pramonės, žemės ūkio ar amatų parodai, mugei ar panašiam viešojo demonstravimo renginiui, kurie nėra organizuojami parduotuvėse ar verslo patalpose asmeniniais tikslais parduodant užsieninius produktus ir kurių metu produktus prižiūri muitinė.

1. Kodekso 73 straipsnyje nurodytas leidimas gali būti suteikiamas, kai įvykdomos šios sąlygos:

Perdirbtųjų produktų, gautų taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, importo muito sumos apskaičiavimas

1. Siekiant nustatyti importo muito, pagal Kodekso 86 straipsnio 3 dalį taikytino perdirbtiesiems produktams, sumą, pagal 2 ir 6 dalis nustatomas prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, kiekis perdirbtuosiuose produktuose, dėl kurių atsirado skola muitinei.

2. 3 ir 4 dalyse nustatytas kiekybinio skaičiavimo metodas taikomas šiais atvejais:

3. 2 dalies a punkte nurodytu atveju prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, kiekis perdirbtuosiuose produktuose, dėl kurių atsirado skola muitinei, nustatomas visam prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, kiekiui taikant procentinį dydį, kurį atitinka perdirbtieji produktai, dėl kurių atsirado skola muitinei, palyginti su visu perdirbtųjų produktų, gautų atlikus perdirbimo operaciją, kiekiu.

4. 2 dalies b punkte nurodytu atveju prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, kiekis perdirbtuosiuose produktuose, dėl kurių atsirado skola muitinei, nustatomas visam prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, kiekiui taikant procentinį dydį, apskaičiuojamą padauginus šiuos daugiklius:

5. Taikant kiekybinio skaičiavimo metodą neatsižvelgiama į prekių, kurioms įforminta procedūra, kiekius, kurie vykdant perdirbimo operaciją sunaikinami ar prarandami, visų pirma, dėl išgaravimo, desikacijos, sublimacijos ar nutekėjimo procesų.

6. 2 dalyje nenurodytais atvejais pagal antrą, trečią ir ketvirtą pastraipas taikomas vertinio skaičiavimo metodas.

Prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, kiekis perdirbtuosiuose produktuose, dėl kurių atsirado skola muitinei, nustatomas visam prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, kiekiui taikant procentinį dydį, apskaičiuojamą padauginus šiuos daugiklius:

Taikant vertinio skaičiavimo metodą, perdirbtųjų produktų vertė nustatoma remiantis esamomis gamintojo kainomis (ex-works kainomis) Sąjungos muitų teritorijoje arba tais atvejais, kai tokių gamintojo kainų (ex-works kainų) nustatyti neįmanoma, esamomis tokių pačių arba panašių produktų pardavimo kainomis Sąjungos muitų teritorijoje. Nustatant perdirbtųjų produktų vertę nenaudojamos šalių, kurios, kaip atrodo, yra tarpusavyje susijusios arba taiko kompensacinius susitarimus, kainos, išskyrus atvejus, kai nustatoma, kad kainoms šie santykiai poveikio nedaro.

Tais atvejais, kai perdirbtųjų produktų vertės neįmanoma nustatyti pagal trečią pastraipą, ji nustatoma taikant kurį nors pagrįstą metodą.

Galutinio vartojimo procedūros nuostatų taikymas perdirbtiesiems produktams, gautiems taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą

1. Kai taikant Kodekso 86 straipsnio 3 dalį apskaičiuojama skolą muitinei atitinkanti importo muito suma, mokėtina už perdirbtuosius produktus, gautus taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, prekės, kurioms taikyta ta procedūra, dėl jų tikslinės paskirties neapmokestinamos muitu arba joms taikoma sumažinta muito norma, kuris būtų toms prekėms pritaikyta, jei joms pagal Kodekso 254 straipsnį būtų įforminta galutinio vartojimo procedūra.

Lengvatinio muitų tarifų režimo taikymas prekėms, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra

Taikant Kodekso 86 straipsnio 3 dalį, kai muitinės deklaracijos prekių laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai įforminti priėmimo metu importuojamos prekės atitinka lengvatinio muitų tarifų režimo taikymo pagal tarifines kvotas ir tarifines ribas sąlygas, šioms prekėms taikytinas bet kuris lengvatinis muitų tarifų režimas, numatytas tapačioms prekėms jų išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijos priėmimo metu.

Specifinis importo muitas, taikomas perdirbtiesiems produktams, gautiems taikant laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, arba pakaitos produktams

Kai perdirbtiesiems produktams, gautiems taikant laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, arba pakaitos produktams taikytinas specifinis importo muitas, importo muito suma apskaičiuojama iš perdirbtųjų produktų muitinės vertės jų išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijos priėmimo metu atėmus atitinkamų laikinai išvežtų prekių statistinę vertę laikinojo išvežimo perdirbti procedūros įforminimo šioms prekėms metu ir gautą skirtumą padauginus iš importo muito sumos, taikytinos perdirbtiesiems produktams arba pakaitos produktams, ir padalinus iš perdirbtųjų produktų arba pakaitos produktų muitinės vertės.

Nuostata, leidžianti nukrypti nuo perdirbtųjų produktų, gautų taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, importo muito sumos apskaičiavimo metodo

Kodekso 86 straipsnio 3 dalis taikoma be deklaranto prašymo, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

Vietos, kurioje skola muitinei atsirado taikant Sąjungos tranzito procedūrą, nustatymo terminas

Kodekso 87 straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas, kai prekėms įforminta Sąjungos tranzito procedūra, yra vienas iš šių:

Vietos, kurioje skola muitinei atsirado taikant tranzito procedūrą pagal TIR konvenciją, nustatymo terminas

Kodekso 87 straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas, kai prekių tranzitas įformintas pagal Muitinės konvenciją dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (TIR konvencija) su vėlesniais pakeitimais, yra septyni mėnesiai nuo paskutinės dienos, kurią prekės turėjo būti pateiktos paskirties arba išvežimo muitinės įstaigai.

Vietos, kurioje skola muitinei atsirado taikant tranzito procedūrą pagal ATA konvenciją arba Stambulo konvenciją, nustatymo terminas

Kodekso 87 straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas, kai prekių tranzitas įformintas pagal 1961 m. gruodžio 6 d. Briuselyje sudarytą Muitinės konvenciją dėl prekių laikinojo įvežimo su ATA knygele (ATA konvencija) su vėlesniais pakeitimais arba Laikinojo įvežimo konvenciją (Stambulo konvencija) su vėlesniais pakeitimais, yra septyni mėnesiai nuo dienos, kurią prekės turėjo būti pateiktos paskirties muitinės įstaigai.

Vietos, kurioje skola muitinei atsirado ne tranzito atvejais, nustatymo terminas

Kodekso 87 straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas, kai prekėms įforminta specialioji procedūra, išskyrus tranzitą, arba kai jos laikinai saugomos, yra septyni mėnesiai nuo kurio nors iš šių laikotarpių pabaigos:

Garantija, pateikiama dėl galinčios atsirasti arba atsiradusios skolos muitinei

Atvejai, kai neprivaloma pateikti garantijos prekėms įforminant laikinojo įvežimo procedūrą

Įforminant laikinojo įvežimo procedūrą prekėms neprivaloma pateikti garantijos šiais atvejais:

(Kodekso 94 straipsnis, 22 straipsnio 4 dalis ir 6 straipsnio 3 dalies a punktas)

1. Kai pateikta garanto įsipareigojimo formos garantija gali būti naudojama daugiau nei vienoje valstybėje narėje, garantas nurodo savo įstaigos adresą arba paskiria agentą kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje garantija gali būti naudojama.

2. Garanto pripažinimo arba garanto įsipareigojimo atšaukimas įsigalioja 16-tą dieną po dienos, kurią garantas gauna arba laikomas gavusiu sprendimą dėl atšaukimo.

3. Garanto įsipareigojimo panaikinimas įsigalioja 16-tą dieną po dienos, kurią apie panaikinimą garantas praneša muitinės įstaigai, kuriai buvo pateikta garantija.

4. Lakštų formos garantiją, skirtą vienai operacijai (vienkartinę garantiją), galima pateikti ne elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

1. Kitos nei piniginis užstatas arba garanto įsipareigojimas garantijos formos yra šios:

2. 1 dalyje nurodytos formos garantijos nėra priimtinos prekėms įforminant Sąjungos tranzito procedūrą.

3. Valstybės narės priima 1 dalyje nurodytas garantijų formas tokiu mastu, kokiu šios garantijų formos yra priimtinos pagal jų nacionalinę teisę.

Bendrosios garantijos dydžio sumažinimas ir atleidimas nuo pareigos pateikti garantiją

1. Leidimas naudoti bendrąją garantiją, kurios dydis sumažintas iki 50 % referencinio dydžio, suteikiamas tais atvejais, kai pareiškėjas įrodo, kad atitinka šias sąlygas:

2. Leidimas naudoti bendrąją garantiją, kurios dydis sumažintas iki 30 % referencinio dydžio, suteikiamas tais atvejais, kai pareiškėjas įrodo, kad atitinka šias sąlygas:

3. Nuo pareigos pateikti garantiją atleidžiama tais atvejais, kai pareiškėjas įrodo, kad atitinka šiuos reikalavimus:

4. Jeigu pareiškėjas yra įsisteigęs trumpiau nei trejus metus, jo atitiktis 1 dalies d punkte, 2 dalies e punkte ir 3 dalies j punkte nurodytam reikalavimui tikrinama remiantis turimais apskaitos registrais ir informacija.

Nuostatos, taikomos Sąjungos tranzito procedūrai ir procedūrai pagal Stambulo ir ATA konvencijas

(Kodekso 6 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 3 dalies a punktas ir 98 straipsnis)

1. Jei Sąjungos tranzito procedūra nebuvo pripažinta įvykdyta, išvykimo valstybės narės muitinė per devynis mėnesius nuo nustatyto prekių pateikimo paskirties muitinės įstaigai termino praneša garantui apie procedūros nepripažinimą įvykdyta.

2. Jeigu Sąjungos tranzito procedūra nebuvo pripažinta įvykdyta, pagal Kodekso 87 straipsnį nustatyta muitinė per trejus metus nuo tranzito deklaracijos priėmimo informuoja garantą apie tai, kad jis privalo arba iš jo gali būti pareikalauta sumokėti skolą, už kurios sumokėjimą jis yra atsakingas, atsiradusią dėl konkrečios Sąjungos tranzito operacijos.

3. Garantas atleidžiamas nuo prisiimtų įsipareigojimų, jeigu iki nustatyto termino pabaigos jam nebuvo pateiktas nė vienas iš 1 ir 2 dalyse nurodytų pranešimų.

4. Garantas informuojamas apie skolos išieškojimą arba procedūros pripažinimą įvykdyta, jeigu jam buvo pateiktas bent vienas iš minėtų pranešimų.

5. Bendrieji duomenų reikalavimai, taikomi 1 dalyje nurodytam pranešimui, yra nustatyti 32-04 priede.

Bendrieji duomenų reikalavimai, taikomi 2 dalyje nurodytam pranešimui, yra nustatyti 32-05 priede.

6. Pagal Kodekso 6 straipsnio 3 dalies a punktą 1 ir 2 dalyse nurodyti pranešimai gali būti siunčiami ne elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

Garantuojančiajai asociacijai adresuotas mokėjimo reikalavimas dėl prekių, nurodytų ATA knygelėje, ir pranešimas, kad CPD knygelė nebaigta įforminti, siunčiami pagal ATA konvencijoje arba Stambulo konvencijoje nustatytą procedūrą

(Kodekso 6 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 3 dalies a punktas ir 98 straipsnis)

1. Kai nesilaikoma kurio nors įsipareigojimo, prisiimto pagal ATA knygelę arba CPD knygelę, muitinė sutvarko laikinojo įvežimo dokumentus (atitinkamai – parengia garantuojančiajai asociacijai adresuotą mokėjimo reikalavimą arba pranešimą, kad knygelė nebaigta įforminti) pagal Stambulo konvencijos A priedo 9, 10 ir 11 straipsnius arba, kai taikytina, pagal ATA konvencijos 7, 8 ir 9 straipsnius.

2. Importo muito ir mokesčių suma, mokėtina pagal garantuojančiajai asociacijai adresuotą mokėjimo reikalavimą, yra apskaičiuojama surašant nustatyto pavyzdžio apmokestinimo formą.

3. Bendrieji duomenų reikalavimai, taikomi 1 dalyje nurodytam garantuojančiajai asociacijai adresuotam mokėjimo reikalavimui, yra nurodyti 33-01 priede.

4. Bendrieji duomenų reikalavimai, taikomi 1 dalyje nurodytam pranešimui, kad CPD knygelė nebaigta įforminti, yra nurodyti 33-02 priede.

5. Pagal Kodekso 6 straipsnio 3 dalies a punktą garantuojančiajai asociacijai adresuotas mokėjimo reikalavimas ir pranešimas, kad CPD knygelė nebaigta įforminti, gali būti siunčiami atitinkamai garantuojančiajai asociacijai ne elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

Muitų išieškojimas ir mokėjimas, importo ir eksporto muitų grąžinimas ir atsisakymas juos išieškoti

Importo arba eksporto muito sumos apskaičiavimas, pranešimas apie skolą muitinei ir jos įtraukimas į apskaitą

Pranešimas apie skolą muitinei ir garantuojančiajai asociacijai adresuotas mokėjimo reikalavimas

Pranešimas apie skolą muitinei pagal Kodekso 102 straipsnį gali būti pateikiamas ne elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

1. Muitinė gali neinformuoti apie skolą muitinei, atsiradusią nesilaikant Kodekso 79 ar 82 straipsnio, kai atitinkama importo arba eksporto muito suma nesiekia 10 EUR.

2. Kai jau buvo pranešta apie skolą muitinei nurodant importo arba eksporto muito sumą, kuri buvo mažesnė nei mokėtina importo ar eksporto muito suma, muitinė gali neinformuoti apie dėl skirtumo tarp šių sumų atsiradusią skolą muitinei, jeigu ši suma nesiekia 10 EUR.

3. 1–2 dalyse nurodytas 10 EUR apribojimas taikomas kiekvienu skolos išieškojimo atveju.

Mokėjimo termino trukmės skaičiavimo sustabdymas, kai pateikiamas prašymas atsisakyti išieškoti skolą

1. Muitinė sustabdo importo arba eksporto muito sumos, atitinkančios skolą muitinei, mokėjimo termino trukmės skaičiavimą iki sprendimo dėl prašymo atsisakyti išieškoti skolą priėmimo, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

2. Kai prašymo pateikimo metu prekės, dėl kurių pateiktas prašymas atsisakyti išieškoti skolą, nebėra muitinės prižiūrimos, pateikiama garantija.

3. Nukrypstant nuo 2 dalies, muitinė garantijos nereikalauja, jeigu nustatoma, kad pateikdamas garantiją skolininkas greičiausiai susidurs su dideliais ekonominiais arba socialiniais sunkumais.

Mokėjimo termino trukmės skaičiavimo sustabdymas, kai prekės turi būti konfiskuotos, sunaikintos arba perduotos valstybės nuosavybėn

Muitinė sustabdo importo arba eksporto muito sumos, atitinkančios skolą muitinei, mokėjimo termino trukmės skaičiavimą, kai prekės tebėra muitinės prižiūrimos ir turi būti konfiskuotos, sunaikintos arba perduotos valstybės nuosavybėn, be to, muitinės vertinimu, tikėtina, kad konfiskavimo, sunaikinimo arba perdavimo valstybės nuosavybėn sąlygos bus įvykdytos iki galutinio sprendimo dėl jų konfiskavimo, sunaikinimo arba perdavimo valstybės nuosavybėn priėmimo.

Mokėjimo termino trukmės skaičiavimo sustabdymas, kai skola muitinei atsirado dėl reikalavimų nesilaikymo

1. Muitinė sustabdo termino, per kurį Kodekso 79 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas asmuo turi sumokėti importo arba eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, trukmės skaičiavimą, kai skola muitinei yra atsiradusi dėl Kodekso 79 straipsnyje nurodyto reikalavimų nesilaikymo, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

2. Mokėjimo termino trukmės skaičiavimas sustabdomas su sąlyga, kad asmuo, kuriam šis sprendimas adresuotas, pateiks garantiją už atitinkamą importo arba eksporto muito sumą, išskyrus šiuos atvejus:

3. Sustabdymo trukmė negali būti ilgesnė kaip vieni metai. Tačiau šį laikotarpį dėl pagrįstų priežasčių muitinė gali pratęsti.

(Kodekso 6 straipsnio 3 dalies a punktas, 22 straipsnio 1 dalis ir 103 straipsnis)

1. Nukrypstant nuo Kodekso 22 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos, Kodekso 116 straipsnyje nurodytas prašymas grąžinti importo arba eksporto muitus arba atsisakyti juos išieškoti pateikiamas valstybės narės, kurioje pranešta apie skolą muitinei, kompetentingai muitinei.

2. 1 dalyje nurodytas prašymas gali būti pateiktas ne elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis, laikantis atitinkamos valstybės narės nuostatų.

Bendrieji duomenų reikalavimai, taikomi prašymui pateikti papildomos informacijos, kai prekės yra kitoje valstybėje narėje, yra nurodyti 33-06 priede.

Pirmoje pastraipoje nurodytas prašymas pateikti papildomos informacijos gali būti pateiktas ne elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

Pranešimo apie sprendimą dėl grąžinimo arba atsisakymo išieškoti priemonės

Apie sprendimą dėl importo arba eksporto muito sumos grąžinimo arba atsisakymo išieškoti atitinkamam asmeniui gali būti pranešta ne elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

Bendrieji duomenų reikalavimai, susiję su formalumais, kai prekės yra kitoje valstybėje narėje

Bendrieji duomenų reikalavimai, taikomi atsakymui į prašymą pateikti informacijos apie formalumų atlikimą, kai prašymas grąžinti muitus arba atsisakyti juos išieškoti yra susijęs prekėmis, kurios yra kitoje valstybėje narėje nei toji, kurioje pranešta apie skolą muitinei, yra nustatyti 33-07 priede.

Informacijos apie atliktus formalumus, kai prekės yra kitoje valstybėje narėje, siuntimo priemonės

95 straipsnyje nurodytas atsakymas gali būti siunčiamas ne elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

Sprendimo dėl grąžinimo arba atsisakymo išieškoti priėmimo termino pratęsimas

Kai taikoma Kodekso 116 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa arba antros pastraipos b punktas, sprendimo dėl grąžinimo arba atsisakymo išieškoti priėmimo termino trukmės skaičiavimas sustabdomas tol, kol atitinkama valstybė narė gaus pranešimą apie Komisijos sprendimą arba Komisijos pranešimą apie bylos grąžinimą dėl 98 straipsnio 6 dalyje nurodytų priežasčių.

Kai taikomas Kodekso 116 straipsnio 3 dalies antros pastraipos b punktas, sprendimo dėl grąžinimo arba atsisakymo išieškoti priėmimo termino trukmės skaičiavimas sustabdomas tol, kol atitinkama valstybė narė gaus pranešimą apie Komisijos sprendimą dėl nagrinėjamo faktų ir teisės normų požiūriu panašaus atvejo.

1. Valstybė narė, prieš perduodama bylą, atitinkamam asmeniui praneša apie ketinimą perduoti bylą Komisijai ir suteikia jam 30 dienų laikotarpį pasirašyti pareiškimui, patvirtinant, kad su byla susipažino, ir nurodant, kad neturi jokios papildomos informacijos, arba išvardinant visą papildomą informaciją, kuri, jo manymu, turi būti į bylą įtraukta. Jei per tas 30 dienų atitinkamas asmuo pareiškimo nepateikia, laikoma, kad su byla jis susipažino ir papildomos informacijos neturi.

2. Kai Kodekso 116 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais valstybė narė perduoda bylą Komisijai, kad būtų priimtas sprendimas, į bylą įtraukiama bent:

3. Gavusi bylą, Komisija iškart patvirtina atitinkamai valstybei narei, kad ją gavo.

4. Per 15 dienų nuo bylos gavimo dienos Komisija visoms valstybėms narėms pateikia bylos santraukos, nurodytos 2 dalies a punkte, kopiją.

5. Kai valstybės narės perduotos informacijos Komisijai nepakanka, kad galėtų priimti sprendimą, Komisija gali paprašyti valstybės narės pateikti papildomos informacijos.

6. Komisija valstybei narei grąžina bylą ir laikoma, kad byla Komisijai niekada nebuvo pateikta, bet kuriuo iš šių atvejų:

1. Kai Komisija ketina priimti nepalankų sprendimą Kodekso 116 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, ji raštu praneša atitinkamam asmeniui apie savo prieštaravimus, kartu pateikdama nuorodą į visus dokumentus ir informaciją, kuriais tie prieštaravimai grindžiami. Komisija atitinkamą asmenį informuoja apie jo teisę susipažinti su byla.

2. Komisija informuoja atitinkamą valstybę narę apie savo ketinimą ir 1 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimą.

3. Atitinkamam asmeniui suteikiama galimybė raštu pareikšti savo nuomonę Komisijai per 30 dienų nuo dienos, kurią jis gavo 1 dalyje nurodytą pranešimą.

1. Komisija priima sprendimą dėl to, ar pagrįstas prašymas dėl grąžinimo arba atsisakymo išieškoti, per devynis mėnesius nuo dienos, kurią gavo 98 straipsnio 1 dalyje nurodytą bylą.

2. Jeigu Komisija nusprendžia prašyti valstybės narės pateikti papildomos informacijos, kaip nurodyta 98 straipsnio 5 dalyje, 1 dalyje nurodytas laikotarpis pratęsiamas tiek, kiek trunka laikotarpis nuo dienos, kurią Komisija išsiuntė prašymą pateikti papildomos informacijos, iki dienos, kurią ji tą informaciją gavo. Komisija praneša atitinkamam asmeniui apie termino pratęsimą.

3. Jeigu Komisija atlieka tyrimus, kad galėtų priimti sprendimą, 1 dalyje nurodytas laikotarpis pratęsiamas tokiam laikui, kokio prireikia tyrimams užbaigti. Toks pratęsimas negali viršyti devynių mėnesių. Komisija praneša valstybei narei ir atitinkamam asmeniui tyrimų pradžios ir pabaigos datas.

4. Kai Komisija ketina priimti nepalankų sprendimą, kaip nurodyta 99 straipsnio 1 dalyje, 1 dalyje nurodytas laikotarpis pratęsiamas 30 dienų.

1. Komisija apie savo sprendimą valstybei narei praneša kuo skubiau ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo 100 straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos.

2. Muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, priima sprendimą, grindžiamą Komisijos sprendimu, apie kurį buvo pranešta pagal 1 dalį.

Valstybė narė, kuriai pavaldi muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, apie tai informuoja Komisiją, nusiųsdama jai atitinkamo sprendimo kopiją.

3. Kai Kodekso 116 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais sprendimas yra palankus atitinkamam asmeniui, Komisija gali nurodyti sąlygas, kuriomis muitinė turi grąžinti arba atsisakyti išieškoti muitą faktų ir teisės normų požiūriu panašiais atvejais.

Jeigu Komisija nepriima sprendimo per 100 straipsnyje numatytą terminą arba apie sprendimą nepraneša konkrečiai valstybei narei per 101 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, priima atitinkamam asmeniui palankų sprendimą.

Reikalavimų nesilaikymas, neturintis didelės įtakos teisingam muitinės procedūros taikymui

Reikalavimų nesilaikymu, neturinčiu didelės įtakos teisingam muitinės procedūros taikymui, laikomos šios aplinkybės:

1. Įvežimo bendrosios deklaracijos nereikalaujama pateikti šių prekių atveju:

2. Iki 2020 m. gruodžio 31 d. įvežimo bendrosios deklaracijos nereikalaujama, kai prekės įvežamos pašto siuntose, kurių svoris neviršija 250 g.

Jeigu prekės įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją pašto siuntose, kurių svoris viršija 250 gramų, nepateikus įvežimo bendrosios deklaracijos, sankcijos netaikomos. Pateikus prekes, jei įmanoma, remiantis laikinojo saugojimo deklaracija arba muitinės deklaracija, kuriose šios prekės nurodytos, atliekama rizikos analizė.

Iki 2020 m. gruodžio 31 d. Komisija, remdamasi šia dalimi, įvertina su pašto siuntose įvežamomis prekėmis susijusią padėtį, siekdama pritaikyti nuostatas, jei to prireiktų atsižvelgiant į pašto paslaugų teikėjų naudojamas su prekių gabenimu susijusias elektronines priemones.

Jūrų transportu vežamų prekių įvežimo bendrosios deklaracijos pateikimo terminai

Kai prekės į Sąjungos muitų teritoriją įvežamos jūrų transportu, įvežimo bendroji deklaracija teikiama laikantis šių terminų:

Oro transportu vežamų prekių įvežimo bendrosios deklaracijos pateikimo terminai

1. Kai prekės į Sąjungos muitų teritoriją įvežamos oro transportu, įvežimo bendroji deklaracija pateikiama kuo anksčiau.

Minimalus įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų rinkinys pateikiamas ne vėliau nei prieš pakraunant prekes į orlaivį, kuriuo jos bus įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją.

2. Jei iki 1 dalies antroje pastraipoje nurodyto termino pateikiamas tik minimalus duomenų rinkinys, kiti duomenys pateikiami laikantis šių terminų:

Geležinkelių transportu vežamų prekių įvežimo bendrosios deklaracijos pateikimo terminai

Kai prekės į Sąjungos muitų teritoriją įvežamos geležinkelių transportu, įvežimo bendroji deklaracija teikiama laikantis šių terminų:

Kelių transportu vežamų prekių įvežimo bendrosios deklaracijos pateikimo terminai

Kai prekės įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją kelių transportu, įvežimo bendroji deklaracija pateikiama likus ne mažiau kaip valandai iki prekių atvežimo į vietą, kurios priežiūra priklauso pirmosios įvežimo muitinės įstaigos kompetencijai.

Vidaus vandenų transportu vežamų prekių įvežimo bendrosios deklaracijos pateikimo terminai

Kai prekės įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją vidaus vandenų transportu, įvežimo bendroji deklaracija pateikiama likus ne mažiau kaip dviem valandoms iki prekių atvežimo į vietą, kurios priežiūra priklauso pirmosios įvežimo muitinės įstaigos kompetencijai.

Kombinuotuoju transportu vežamų prekių įvežimo bendrosios deklaracijos pateikimo terminai

Kai prekės įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją transporto priemone, kuri pati vežama aktyviąja transporto priemone, įvežimo bendrosios deklaracijos pateikimo terminas yra aktyviajai transporto priemonei taikomas terminas.

Prekių įvežimo bendrosios deklaracijos pateikimo terminai force majeure atveju

Jūrų arba vidaus vandenų transportu vežamų prekių įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų pateikimas per kitus asmenis konkrečiais atvejais

1. Kai tos pačios prekės vežamos jūrų ar vidaus vandenų transportu pagal vieną ar daugiau papildomų vežimo sutarčių, sudarytų vieno ar daugiau asmenų, kurie nėra vežėjai, su vienu ar keliais laivo važtaraščiais (konosamentais), o laivo važtaraštį (konosamentą) surašantis asmuo nepateikia įvežimo bendrajai deklaracijai būtinų duomenų savo kontrahentui, kuris surašo laivo važtaraštį (konosamentą), skirtą jam arba jo kontrahentui, su kuriuo jis sudarė susitarimą dėl bendro prekių pakrovimo, reikiamų duomenų nepateikęs asmuo juos pateikia pirmajai įvežimo muitinės įstaigai pagal Kodekso 127 straipsnio 6 dalį.

Jei laivo važtaraštyje (konosamente), su kuriuo prekės vežamos be dalinių laivo važtaraščių (konosamentų), nurodytas gavėjas tą laivo važtaraštį (konosamentą) surašančiam asmeniui nepateikia įvežimo bendrajai deklaracijai būtinų duomenų, jis tuos duomenis pateikia pirmajai įvežimo muitinės įstaigai.

2. Kiekvienas Kodekso 127 straipsnio 5 dalyje nurodytus duomenis teikiantis asmuo atsako už savo pateiktus duomenis pagal Kodekso 15 straipsnio 2 dalies a ir b punktus.

Oro transportu vežamų prekių įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų pateikimas per kitus asmenis konkrečiais atvejais

1. Jei tos pačios prekės vežamos oro transportu pagal vieną ar daugiau papildomų vežimo sutarčių, sudarytų vieno ar daugiau asmenų, kurie nėra vežėjai, su vienu ar keliais orlaivio važtaraščiais, o orlaivio važtaraštį surašantis asmuo nepateikia įvežimo bendrajai deklaracijai būtinų duomenų savo kontrahentui, kuris surašo orlaivio važtaraštį, skirtą jam arba jo kontrahentui, su kuriuo jis sudarė susitarimą dėl bendro prekių pakrovimo, reikiamų duomenų nepateikęs asmuo juos pateikia pirmajai įvežimo muitinės įstaigai pagal Kodekso 127 straipsnio 6 dalį.

2. Jei prekės vežamos oro transportu pagal Pasaulinės pašto sąjungos aktų taisykles, o pašto paslaugų teikėjas vežėjui nepateikia įvežimo bendrajai deklaracijai būtinų duomenų, pašto paslaugų teikėjas tuos duomenis pateikia pirmajai įvežimo muitinės įstaigai pagal Kodekso 127 straipsnio 6 dalį.

3. Kiekvienas Kodekso 127 straipsnio 5 dalyje nurodytus duomenis teikiantis asmuo atsako už savo pateiktus duomenis pagal Kodekso 15 straipsnio 2 dalies a ir b punktus.

Valstybės narės šį skyrių ir Kodekso 133–152 straipsnius taiko prekybai prekėmis tarp specialiosios fiskalinės teritorijos ir kitos Sąjungos muitų teritorijos dalies, kuri nėra specialioji fiskalinė teritorija.

Prekių pateikimo muitinei ir laikinojo saugojimo vietos pripažinimas priimtina

1. Kita nei kompetentinga muitinės įstaiga vieta gali būti pripažinta priimtina prekėms pateikti, jeigu laikomasi šių sąlygų:

Jeigu toje vietoje jau leidžiama turėti laikinojo saugojimo sandėlius, tokio patvirtinimo nereikalaujama.

2. Kita nei laikinojo saugojimo sandėlis vieta gali būti pripažinta priimtina prekėms laikinai saugoti, jeigu laikomasi šių sąlygų:

1. Kodekso 148 straipsnio 4 dalyje nurodytuose apskaitos registruose registruojama ši informacija ir duomenys:

Kai apskaitos registrai nėra pagrindinių muitinei reikalingų apskaitos registrų dalis, jų įrašuose pateikiamos nuorodos į pagrindinius muitinei reikalingus apskaitos registrus.

2. Muitinė gali nereikalauti, kad būtų registruojama tam tikra 1 dalyje nurodyta informacija, jei tai neturi neigiamos įtakos prekių muitinės priežiūrai ir jų tikrinimui. Tačiau šis atleidimas nuo pareigos registruoti informaciją netaikomas tais atvejais, kai prekės gabenamos iš vieno laikinojo saugojimo sandėlio į kitą.

Kodekso 148 straipsnyje nurodyti leidimai turėti laikinojo saugojimo sandėlius suteikiami, jei laikomasi šių sąlygų:

Pagal Kodekso 148 straipsnio 5 dalies c punktą muitinė gali leisti laikinai saugomas prekes gabenti iš vieno laikinojo saugojimo sandėlio į kitą, kai suteikti skirtingi leidimai turėti šiuos sandėlius, su sąlyga, kad tų leidimų turėtojai yra AEOC.

BENDROSIOS TAISYKLĖS, SUSIJUSIOS SU MUITINIU STATUSU, MUITINĖS PROCEDŪROS ĮFORMINIMU PREKĖMS, TIKRINIMU, IŠLEIDIMU IR DISPONAVIMU PREKĖMIS

1. Prielaida, kad prekės turi Sąjungos prekių muitinį statusą, netaikoma šioms prekėms:

2. Sąjungos prekės gali būti gabenamos iš vienos Sąjungos muitų teritorijos vietos į kitą ir laikinai išvežamos iš tos teritorijos neįforminus joms muitinės procedūros ir nekeičiant jų muitinio statuso šiais atvejais:

3. Sąjungos prekės gali būti gabenamos iš vienos Sąjungos muitų teritorijos vietos į kitą ir laikinai išvežamos iš tos teritorijos neįforminus joms muitinės procedūros ir nekeičiant jų muitinio statuso, su sąlyga, kad jų turimas Sąjungos prekių statusas įrodomas, šiais atvejais:

1. Muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, gali suteikti leidimą laivybos bendrovei steigti reguliariąsias laivybos linijas, kuriuo tai bendrovei suteikiamos teisės gabenti Sąjungos prekes iš vienos Sąjungos muitų teritorijos vietos į kitą ir laikinai išvežti iš tos teritorijos nepakeičiant Sąjungos prekių muitinio statuso.

3. Leidimą pagal šį straipsnį gavusios laivybos įmonės teikia tame leidime nurodytas reguliariosios laivybos linijos paslaugas.

Šios reguliariosios laivybos linijos paslaugos teikiamos tuo tikslu pagal 121 straipsnį užregistruotais laivais.

1. Laivybos bendrovė, kuriai suteiktas leidimas steigti reguliariąsias laivybos linijas 119 straipsnio 2 dalies b punkto taikymo tikslu, įregistruoja laivus, kuriuos ji ketina naudoti, ir uostus, į kuriuos pakeliui ketinama įplaukti, pateikdama muitinei, kompetentingai priimti sprendimą, šią informaciją:

2. 1 dalyje nurodyta registracija įsigalioja pirmą darbo dieną po to, kai nurodytą informaciją įregistruoja muitinės įstaiga, kompetentinga priimti sprendimą.

3. Laivybos bendrovė, kuriai suteiktas leidimas steigti reguliariąsias laivybos linijas 119 straipsnio 2 dalies b punkto taikymo tikslu, muitinei, kompetentingai priimti sprendimą, praneša apie bet kokį 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytos informacijos pakeitimą ir to pakeitimo įsigaliojimo datą bei laiką.

Vežant prekes reguliariosiomis laivybos linijomis susiklosčiusios nenumatytos aplinkybės

Kai laivas, registruotas kaip 119 straipsnio 2 dalies b punkto taikymo tikslu įsteigtos reguliariosios laivybos linijos laivas, dėl nenumatytų aplinkybių perkrauna prekes jūroje arba pakeliui įplaukia į Sąjungos muitų teritorijai nepriklausantį uostą, reguliariajai laivybos linijai nepriklausantį uostą ar Sąjungos uosto laisvąją zoną, arba tokiame uoste ar zonoje pakrauna arba iškrauna prekes, gabenamų prekių muitinis statusas nekeičiamas, jei jos nebuvo pakrautos arba iškrautos tose vietose.

Jeigu muitinė turi pagrindo abejoti, ar prekės atitinka šias sąlygas, įrodomas prekių muitinis statusas.

Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymas, t. y. T2L, T2LF arba muitinis prekių manifestas, galioja 90 dienų nuo įregistravimo dienos arba, jei pagal 128 straipsnį nenustatyta pareiga įregistruoti muitinį prekių manifestą, nuo jo surašymo dienos. Atitinkamo asmens prašymu ir dėl pateisinamų priežasčių muitinės įstaiga gali nustatyti ilgesnį įrodymo galiojimo laikotarpį.

T2L, T2LF arba muitinio prekių manifesto MRN pateikti galima pateikti naudojantis bet kuria iš šių ne elektroninių duomenų apdorojimo priemonių:

Keleiviams, kurie nėra ekonominės veiklos vykdytojai, skirtas Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymas

Keleivis, kuris nėra ekonominės veiklos vykdytojas, gali pateikti popieriuje surašytą prašymą įforminti Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymą.

Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymas pateikiant sąskaitą faktūrą arba transporto dokumentą

1. Prekių, kurių vertė neviršija 15 000 EUR, turimą Sąjungos prekių muitinį statusą įrodyti galima naudojantis bet kuria iš šių ne elektroninių duomenų apdorojimo priemonių:

2. 1 dalyje nurodytoje sąskaitoje faktūroje arba transporto dokumente nurodomi bent šie duomenys: tikslus siuntėjo arba, jei siuntėjo nėra, atitinkamo asmens pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas, kompetentinga muitinės įstaiga, pakuočių skaičius ir rūšis, jų ženklai ir registracijos numeriai, prekių aprašymas, bruto masė kilogramais, prekių vertė ir, jei reikia, konteinerių numeriai.

Siuntėjas arba, jei jo nėra, atitinkamas asmuo nurodo Sąjungos prekių muitinį statusą atitinkamai įrašydamas kodą T2L arba T2LF ir šalia pasirašydamas sąskaitoje faktūroje arba transporto dokumente.

Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymas TIR ar ATA knygelėje arba 302-ojoje formoje

Kai Sąjungos prekės vežamos pagal TIR konvenciją, ATA konvenciją, Stambulo konvenciją arba 1951 m. birželio 19 d. Londone pasirašytą Šiaurės Atlanto sutarties Šalių susitarimą dėl jų karinių pajėgų statuso, Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymas gali būti pateikiamas naudojantis ne elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymas, kurį išduoda įgaliotasis išdavėjas

1. Bet kuriam Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigusiam asmeniui, atitinkančiam Kodekso 39 straipsnio a ir b punktuose nustatytus kriterijus, gali būti suteikiamas leidimas išduoti:

2. 1 dalyje nurodytą leidimą atitinkamo asmens prašymu suteikia kompetentinga muitinės įstaiga.

Specialiosios nuostatos dėl jūrų žvejybos produktų ir iš jų gautų prekių

Norint įrodyti, kad 119 straipsnio 1 dalies d ir e punktuose išvardyti produktai ir prekės turi Sąjungos prekių muitinį statusą, turi būti nustatyta, kad tos prekės buvo gabenamos tiesiai į Sąjungos muitų teritoriją vienu iš šių būdų:

1. Norint įrodyti muitinį statusą pagal 129 straipsnį, žvejybos žurnale, iškrovimo deklaracijoje, perkrovimo deklaracijoje ir, jei taikoma, teikiant laivų stebėjimo sistemos duomenis, kaip reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 (14), nurodoma ši informacija:

2. Perkraunant 119 straipsnio 1 dalies d ir e punktuose nurodytus produktus ir prekes į Sąjungos žvejybos laivą arba Sąjungos žvejybos produktų perdirbimo laivą (laivą, į kurį perkraunama), Sąjungos žvejybos laivo ar Sąjungos žvejybos produktų perdirbimo laivo, iš kurio produktai ir prekės perkraunami, žvejybos žurnale arba perkrovimo deklaracijoje, be 1 dalyje nurodytos informacijos, nurodomas laivo, į kurį produktai ir prekės buvo perkrauti, pavadinimas, vėliavos valstybė, registracijos numeris ir kapitono tikslus vardas ir pavardė.

Laivo, į kurį perkraunama, žvejybos žurnale arba perkrovimo deklaracijoje, be 1 dalies b ir c punktuose nurodytos informacijos, nurodomas Sąjungos žvejybos laivo arba Sąjungos žvejybos produktų perdirbimo laivo, iš kurio produktai arba prekės buvo perkrauti, pavadinimas, vėliavos valstybė, registracijos numeris ir kapitono tikslus vardas ir pavardė.

3. Taikant 1 ir 2 dalis, popieriuje surašytą žvejybos žurnalą ir popieriuje surašytą iškrovimo arba perkrovimo deklaraciją muitinė priima iš laivų, kurių bendras ilgis yra ne mažesnis kaip 10 metrų, bet ne didesnis kaip 15 metrų.

1. Jeigu 119 straipsnio 1 dalies d ir e punktuose nurodyti produktai ir prekės perkraunami į laivus, kurie nėra Sąjungos žvejybos laivai arba Sąjungos žvejybos produktų perdirbimo laivai, kaip Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymas pateikiama atspausdinta laivo, į kurį perkraunama, perkrovimo deklaracija kartu su Sąjungos žvejybos laivo arba Sąjungos žvejybos produktų perdirbimo laivo, iš kurio produktai ir prekės buvo perkrauti, atspausdintu žvejybos žurnalo išrašu, atspausdinta perkrovimo deklaracija ir, jei taikoma, atspausdintais laivų stebėjimo sistemos duomenimis.

2. Jei prekės perkraunamos kelis kartus, taip pat pateikiamos atspausdintos visos perkrovimo deklaracijos.

Jūrų žvejybos produktų ir kitų produktų, su trečiosios šalies vėliava plaukiojančių laivų sugautų arba sužvejotų Sąjungos muitų teritorijoje, Sąjungos muitinio statuso įrodymas

Jūrų žvejybos produktų ir kitų produktų, su trečiosios šalies vėliava plaukiojančių laivų išgautų arba sužvejotų Sąjungos muitų teritorijoje, Sąjungos prekių muitinis statusas gali būti įrodomas pateikiant atspausdintą žvejybos žurnalo išrašą.

Produktai ir prekės, perkraunami Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančioje šalyje arba teritorijoje ir vežami per ją

Jeigu 119 straipsnio 1 dalies d ir e punktuose nurodyti produktai ir prekės perkraunami Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančioje šalyje arba teritorijoje ir vežami per ją, pateikiamas atspausdintas Sąjungos žvejybos laivo arba Sąjungos žvejybos produktų perdirbimo laivo žvejybos žurnalo išrašas ir, jei taikoma, atspausdinta perkrovimo deklaracija, kuriuose nurodoma ši informacija:

Prekybai su specialiosiomis fiskalinėmis teritorijomis skirta muitinės deklaracija

1. Prekybai Kodekso 1 straipsnio 3 dalyje nurodytomis Sąjungos prekėmis taikomos šios nuostatos:

2. Bet kuris asmuo gali įvykdyti savo pareigas pagal 1 dalyje nurodytas nuostatas, pateikdamas sąskaitą faktūrą arba transporto dokumentą šiais atvejais:

1. Žodžiu galima pateikti šių prekių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijas:

2. 136 straipsnio 1 dalyje nurodytų prekių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijos gali būti pateikiamos žodžiu, jeigu šios prekės atleidžiamos nuo importo muito kaip grąžintos prekės.

1. Žodžiu galima pateikti šių prekių laikinojo įvežimo muitinės deklaracijas:

2. 1 dalyje nurodytų prekių laikinojo įvežimo procedūrai pripažinti įvykdyta reeksporto deklaracijas galima pateikti žodžiu.

2. 136 straipsnio 1 dalyje nurodytų prekių eksporto muitinės deklaracijos gali būti pateikiamos žodžiu, jei tas prekes ketinama reimportuoti.

Prekės, laikomos deklaruotomis išleidimui į laisvą apyvartą įforminti pagal 141 straipsnį

Deklaruotomis išleidimui į laisvą apyvartą įforminti pagal 141 straipsnį laikomos šios prekės, jei jos nėra deklaruotos naudojantis kitomis priemonėmis:

Prekės, laikomos deklaruotomis laikinajam įvežimui ir reeksportui įforminti pagal 141 straipsnį

1. 136 straipsnio 1 dalies e–j punktuose nurodytos prekės laikomos deklaruotomis laikinajam įvežimui įforminti pagal 141 straipsnį, jei jos nėra deklaruotos naudojantis kitomis priemonėmis.

2. 136 straipsnio 1 dalies e–j punktuose nurodytos prekės pagal 141 straipsnį laikomos deklaruotomis reeksportui, kuriuo laikinojo įvežimo procedūra pripažįstama įvykdyta, įforminti, jei jos nėra deklaruotos naudojantis kitomis priemonėmis.

1. Deklaruotomis eksportui įforminti pagal 141 straipsnį laikomos šios prekės, jei jos nėra deklaruotos naudojantis kitomis priemonėmis:

2. Į Helgolandą siunčiamos prekės laikomos deklaruotomis eksportui įforminti pagal 141 straipsnį.

1. 138 straipsnio a–d punktuose, 139 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje nurodytų prekių atveju muitinės deklaracija laikomas bet kuris iš šių veiksmų:

2. Korespondencija laikoma deklaruota išleidimui į laisvą apyvartą įforminti ją įvežant į Sąjungos muitų teritoriją.

Korespondencija laikoma deklaruota eksportui arba reeksportui įforminti ją išvežant iš Sąjungos muitų teritorijos.

3. Pašto siuntose esančios prekės, kurios pagal Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 23–27 straipsnius atleidžiamos nuo importo muito, laikomos deklaruotomis išleidimui į laisvą apyvartą įforminti jas pateikiant muitinei pagal Kodekso 139 straipsnį, jeigu reikalingi duomenys yra priimtini muitinei.

4. Pašto siuntose esančios prekės, kurių vertė neviršija 1 000 EUR ir kurios neapmokestinamos eksporto muitu, laikomos deklaruotoms eksportui įforminti jas išvežant iš Sąjungos muitų teritorijos.

Keleiviai gali pateikti popieriuje surašytą jų vežamų prekių muitinės deklaraciją.

Pašto paslaugų teikėjas gali teikti pašto siuntoje esančių prekių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaraciją, kurioje pateikiamas B priede nurodytas mažesnis duomenų rinkinys, jei prekės atitinka visas šias sąlygas:

Leidimo reguliariai naudoti supaprastintas muitinės deklaracijas suteikimo sąlygos

1. Leidimas reguliariai įforminti prekėms muitinės procedūrą naudojantis supaprastinta deklaracija pagal Kodekso 166 straipsnio 2 dalį suteikiamas, jeigu laikomasi šių sąlygų:

2. AEOC laikomi atitinkančiais 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytas sąlygas, jeigu jų apskaitos registrai yra tinkami prekėms taikytinai muitinės procedūrai įforminti naudojantis supaprastinta deklaracija.

1. Kai muitinė turi įtraukti mokėtiną importo ar eksporto muito sumą į apskaitą pagal Kodekso 105 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, Kodekso 167 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta papildoma deklaracija pateikiama per 10 dienų nuo prekių išleidimo.

2. Kai įtraukimas į apskaitą atliekamas pagal Kodekso 105 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, o teikiama papildoma deklaracija yra apibendrinta, periodinė arba suvestinė, laikotarpis, kurį apima papildoma deklaracija, neviršija vieno kalendorinio mėnesio.

3. Laikotarpį, per kurį turi būti pateikta 2 dalyje nurodyta papildoma deklaracija, nustato muitinė. Jis neturi viršyti 10 dienų nuo laikotarpio, kurį apima papildoma deklaracija, pabaigos.

Laikotarpis, per kurį deklarantas turi turėti deklaracijas papildančius dokumentus, kai pateikiamos papildomos deklaracijos

1. Deklaraciją papildančius dokumentus, kurių trūko teikiant supaprastintą deklaraciją, deklarantas turi turėti per 146 straipsnio 1 arba 3 dalyje nurodytą papildomos deklaracijos pateikimo laikotarpį.

2. Tinkamai pagrįstais atvejais muitinė gali nustatyti ilgesnį laikotarpį, per kurį turi būti užtikrinamas deklaraciją papildančių dokumentų prieinamumas, nei numatyta 1 dalyje. Šis laikotarpis neturi viršyti 120 dienų nuo prekių išleidimo.

3. Kai deklaraciją papildantys dokumentai yra susiję su muitine verte, tinkamai pagrįstais atvejais muitinė gali nustatyti ilgesnį laikotarpį, nei numatyta 1 ar 2 dalyje, deramai atsižvelgdama į Kodekso 103 straipsnio 1 dalyje nurodytą senaties terminą.

1. Jeigu nustatoma, kad prekės per klaidą buvo deklaruotos muitinės procedūrai, pagal kurią atsiranda importo skola muitinei, įforminti, o turėjo būti deklaruotos kitai muitinės procedūrai įforminti, gavus pagrįstą deklaranto prašymą muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia išleidus prekes, jei tenkinamos šios sąlygos:

2. Jeigu nustatoma, kad įforminant muitinės procedūrą, pagal kurią atsiranda importo skola muitinei, per klaidą buvo deklaruotos ne tos prekės, gavus pagrįstą deklaranto prašymą muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia išleidus prekes, jei tenkinamos šios sąlygos:

3. Jeigu prekės, parduotos pagal nuotolinės prekybos sutartį, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES (15) 2 straipsnio 7 dalyje, buvo išleistos į laisvą apyvartą ir yra grąžinamos, gavus pagrįstą deklaranto prašymą muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia išleidus prekes, jei tenkinamos šios sąlygos:

4. Be 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų atvejų, gavus pagrįstą deklaranto prašymą muitinės deklaracijos pripažįstamos negaliojančiomis išleidus prekes bet kuriuo iš šių atvejų:

5. Prekių, kurios apmokestinamos eksporto muitu, dėl kurių pateiktas prašymas grąžinti importo muitą, už kurias mokamos grąžinamosios išmokos ar kitos eksporto išmokos arba kurias eksportuojant taikomos specialios priemonės, muitinės deklaracija gali būti pripažinta negaliojančia pagal 4 dalies a punktą tik jei tenkinamos šios sąlygos:

1. Pagal Kodekso 179 straipsnį leidimas atlikti centralizuotą muitinį įforminimą suteikiamas, kai tokio įforminimo prašymai yra susiję su bet kuria iš šių procedūrų:

2. Kai muitinės deklaracija pateikiama įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus būdu, leidimas atlikti centralizuotą muitinį įforminimą gali būti suteikiamas laikantis 150 straipsnyje nustatytų sąlygų.

Leidimų įtraukti į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus suteikimo sąlygos

1. Leidimas muitinės deklaraciją pateikti įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus būdu suteikiamas, jei pareiškėjai įrodo, kad jie atitinka Kodekso 39 straipsnio a, b ir d punktuose nustatytus kriterijus.

2. Pagal Kodekso 182 straipsnio 1 dalį leidimas muitinės deklaraciją pateikti įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus būdu suteikiamas, kai prašymas yra susijęs su bet kuria iš šių procedūrų:

3. Jeigu prašymas suteikti leidimą yra susijęs su išleidimu į laisvą apyvartą, leidimas nesuteikiamas:

4. Jeigu prašymas suteikti leidimą yra susijęs su eksportu ir reeksportu, leidimas suteikiamas tik tuo atveju, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:

5. Jeigu prašymas suteikti leidimą yra susijęs su eksportu ir reeksportu, akcizais apmokestinamų prekių eksportuoti neleidžiama, išskyrus atvejus, kai taikomas Direktyvos 2008/118/EB 30 straipsnis.

6. Leidimas įtraukti į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus nesuteikiamas, jei prašymas susijęs su procedūra, kurios atveju muitinės vykdo standartizuotus informacijos mainus pagal 181 straipsnį, išskyrus tuo atveju, jei muitinė leidžia naudoti kitas elektronines informacijos mainų priemones.

Jei Kodekso 185 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareiškėjas yra leidimo įtraukti į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus turėtojas, leidimas naudotis savikontrole suteikiamas su sąlyga, kad pateiktas prašymas leisti naudotis savikontrole atliekant 150 straipsnio 2 dalyje nurodytas muitinės procedūras arba reeksportą.

Leidimų naudotis savikontrole turėtojams gali būti leidžiama muitinei prižiūrint atlikti tikrinimus, kaip laikomasi leidime nurodytų draudimų ir apribojimų.

Jeigu prieš išleidžiant prekes, dėl kurių pateiktas prašymas leisti naudotis tarifine kvota, atitinkama tarifinė kvota nėra laikoma kritine, prekės išleidžiamos nereikalaujant už jas pateikti garantijos.

1. Jeigu deklaracija muitinės procedūrai arba reeksportui įforminti pateikta naudojantis ne elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis, muitinė gali pranešti deklarantui apie prekių išleidimą naudodamasi ne elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

2. Jei prekės iki išleidimo buvo laikinai saugomos ir muitinė leidimo turėti atitinkamus laikinojo saugojimo sandėlius turėtojui turi pranešti apie prekių išleidimą, informacija gali būti pateikiama ne elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

Muitinė suteikia leidimą surašyti standartines muitinės deklaracijas papildančius dokumentus, kuriais patvirtinama, kad švieži bananai, kurių KN kodas 0803 90 10 ir kurie apmokestinami importo muitu, buvo pasverti (bananų svėrimo pažymas), jeigu prašymą suteikti tokį leidimą pateikęs asmuo atitinka visas šias sąlygas:

Sprendimas dėl prašymo suteikti 155 straipsnyje nurodytą leidimą priimamas nedelsiant ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo priėmimo dienos.

Bananų svėrimo pažymos gali būti surašomos ir pateikiamos naudojantis ne elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

1. Prekės laikomos grąžintomis tokio paties pavidalo, kokio buvo eksportuotos, jei po to, kai buvo eksportuotos iš Sąjungos muitų teritorijos, jos buvo tvarkytos arba apdorotos tik siekiant pakeisti jų išvaizdą arba jas sutaisyti, atkurti gerą jų būklę ar ją išlaikyti.

2. Prekės laikomos grąžintomis tokio paties pavidalo, kokio buvo eksportuotos, jei po to, kai buvo eksportuotos iš Sąjungos muitų teritorijos, jos buvo tvarkytos arba apdorotos kitu būdu nei tas, kuriuo siekiama pakeisti jų išvaizdą arba jas sutaisyti, atkurti gerą jų būklę ar ją išlaikyti, tačiau pradėjus tokį tvarkymą arba apdorojimą paaiškėjo, kad toks tvarkymas arba apdorojimas nėra tinkamas pagal numatomą prekių naudojimo paskirtį.

3. Jeigu 1 arba 2 dalyje nurodytos prekės buvo tvarkytos arba apdorotos taip, kad dėl tokio tvarkymo arba apdorojimo jos turėtų būti apmokestinamos importo muitu, jei joms būtų įforminta laikinojo išvežimo perdirbti procedūra, tokios prekės laikomos grąžintomis tokio paties pavidalo, kokio buvo eksportuotos, tik jei tvarkymas ar apdorojimas, įskaitant atsarginių dalių įmontavimą, neviršija to, kas tikrai būtina siekiant užtikrinti, kad prekės būtų naudojamos tokiu pačiu būdu kaip ir jas eksportuojant iš Sąjungos muitų teritorijos.

Prekės, kurias eksportuojant buvo pritaikytos bendrosios žemės ūkio politikos priemonės

1. Grąžintos prekės, kurias eksportuojant buvo pritaikytos bendrosios žemės ūkio politikos priemonės, atleidžiamos nuo importo muito, jei yra įvykdytos visos šios sąlygos:

Dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad sąlygos, kuriomis prekės atleidžiamos nuo importo muito, buvo įvykdytos (informacinis lapas INF 3), gali būti pateiktas naudojantis ne elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

Nukrypstant nuo Kodekso 211 straipsnio 3 dalies a punkto, pavieniais atvejais muitinė gali, jei tai jai atrodo pagrįsta, suteikti leidimą taikyti galutinio vartojimo procedūrą arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą asmenims, įsisteigusiems ne Sąjungos muitų teritorijoje.

Ne Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigusio pareiškėjo prašymo pateikimo vieta

1. Nukrypstant nuo Kodekso 22 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos, jei pareiškėjas, prašantis leidimo taikyti galutinio vartojimo procedūrą, yra įsisteigęs ne Sąjungos muitų teritorijoje, kompetentinga muitine laikoma muitinė, veikianti toje vietoje, kurioje prekės bus naudojamos pirmiausia.

2. Nukrypstant nuo Kodekso 22 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos, jei pareiškėjas, prašantis leidimo taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, yra įsisteigęs ne Sąjungos muitų teritorijoje, kompetentinga muitine laikoma muitinė, veikianti toje vietoje, kurioje prekės bus perdirbamos pirmiausia.

(Kodekso 6 straipsnio 1 ir 2 dalys, 3 dalies a punktas ir 211 straipsnio 1 dalis)

1. Muitinės deklaracija, kurioje pateikiami papildomi duomenų elementai, kaip nustatyta A priede, laikoma prašymu suteikti leidimą bet kuriuo iš šių atvejų:

3. Jeigu muitinė mano, kad transporto priemonėms ar jų atsarginėms dalims, reikmenims ir įrangai įforminus laikinojo įvežimo procedūrą kiltų didelė rizika, kad bus nesilaikoma kurios nors iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, 1 dalyje nurodyta muitinės deklaracija negali būti pateikiama žodžiu arba pagal 141 straipsnį. Tokiu atveju muitinė po to, kai jai pateikiamos prekės, nedelsdama apie tai informuoja deklarantą.

4. Pareiga pateikti 1 dalyje nurodytus papildomus duomenų elementus nėra taikoma tais atvejais, kai teikiamos kurios nors iš šių deklaracijų:

5. ATA ir CPD knygelės laikomos prašymais suteikti leidimą taikyti laikinojo įvežimo procedūrą, jeigu jos atitinka visas šias sąlygas:

Muitinė gali leisti raštu pateikti prašymą atnaujinti arba iš dalies pakeisti Kodekso 211 straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą.

Kai pagal 163 straipsnį žodinė muitinės deklaracija laikoma prašymu suteikti leidimą taikyti laikinojo įvežimo procedūrą, deklarantas pateikia deklaraciją papildantį dokumentą, kaip nustatyta 71-01 priede.

1. Kodekso 211 straipsnio 4 dalies b punkte nustatyta sąlyga netaikoma leidimams taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, išskyrus šiuos atvejus:

2. Kodekso 211 straipsnio 4 dalies b punkte nustatyta sąlyga netaikoma leidimams taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, išskyrus tuos atvejus, kai esama įrodymų, kad esminiams Sąjungos gamintojų, gaminančių 71-02 priede išvardytas prekes, interesams gali būti padarytas neigiamas poveikis, ir prekių neketinama remontuoti.

Atvejai, kuriais laikinojo įvežimo perdirbti ekonominės sąlygos laikomos įvykdytomis

1. Laikinojo įvežimo perdirbti ekonominės sąlygos laikomos įvykdytomis, kai prašymas susijęs su bet kuria iš šių operacijų:

2. 1 dalies f punkto i papunktyje nurodytas atvejis, kai nėra prekių, apima bet kurią iš šių situacijų:

Importo muito sumos apskaičiavimas tam tikrais laikinojo įvežimo perdirbti atvejais

1. Kai nereikalaujama atlikti ekonominių sąlygų tikrinimo, o prekėms, kurioms ketinama įforminti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, būtų taikoma žemės ūkio ar prekybos politikos priemonė, laikinas arba galutinis antidempingo muitas, kompensacinis muitas, apsaugos priemonė arba papildomas muitas, susidarantis dėl sustabdyto nuolaidų taikymo, jei tos prekės būtų deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą įforminti, importo muito suma apskaičiuojama pagal Kodekso 86 straipsnio 3 dalį.

Pirma pastraipa netaikoma, jei ekonominės sąlygos laikomos įvykdytomis 167 straipsnio 1 dalies h, i, m, p arba s punkte nurodytais atvejais.

2. Jei perdirbtuosius produktus, gautus atlikus laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, tiesiogiai arba netiesiogiai importuoja leidimo turėtojas ir jei jie išleidžiami į laisvą apyvartą per vienus metus nuo jų reeksporto, importo muito suma apskaičiuojama pagal Kodekso 86 straipsnio 3 dalį.

1. Suteikiant leidimą pagal Kodekso 223 straipsnio 2 dalį nėra svarbu, ar ekvivalentiškos prekės naudojamos nuolat, ar ne.

2. Kodekso 223 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų ekvivalentiškų prekių naudoti neleidžiama tais atvejais, kai prekėms, kurioms įforminama specialioji procedūra, būtų taikomas laikinas arba galutinis antidempingo muitas, kompensacinis muitas, apsaugos muitas ar papildomas muitas, susidarantis dėl sustabdyto nuolaidų taikymo, jei tos prekės būtų deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą įforminti.

3. Kodekso 223 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų ekvivalentiškų prekių naudoti neleidžiama tais atvejais, kai ne Sąjungos prekėms, perdirbamoms vietoj Sąjungos prekių, kurioms įforminama laikinojo išvežimo perdirbti procedūra, būtų taikomas laikinas ar galutinis antidempingo muitas, kompensacinis muitas, apsaugos muitas ar papildomas muitas, susidarantis dėl sustabdyto nuolaidų taikymo, jei tos prekės būtų deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą įforminti.

4. Taikant muitinio sandėliavimo procedūrą ekvivalentiškų prekių naudoti neleidžiama, jei ne Sąjungos prekės, kurioms įforminama muitinio sandėliavimo procedūra, yra nurodytos 71-02 priede.

5. Ekvivalentiškų prekių neleidžiama naudoti prekių arba produktų, kurie buvo genetiškai modifikuoti, arba kuriuose yra genetiškai modifikuotų elementų, atveju.

6. Nukrypstant nuo Kodekso 223 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos, taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą ekvivalentiškomis prekėmis laikomos šios prekės:

7. Nukrypstant nuo Kodekso 223 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos, 71-04 priede nurodytoms prekėms taikomos tame priede išdėstytos specialiosios nuostatos.

8. Laikinojo įvežimo atveju ekvivalentiškos prekės gali būti naudojamos tik jei pagal 208–211 straipsnius suteikiamas leidimas taikyti laikinojo įvežimo procedūrą prekes visiškai atleidžiant nuo importo muito.

Perdirbtieji produktai arba prekės, kurioms įforminama laikinojo įvežimo perdirbti IM/EX procedūra

1. Leidime taikyti laikinojo įvežimo perdirbti IM/EX procedūrą pareiškėjo prašymu nurodoma, kad perdirbtieji produktai arba prekės, kurioms įforminta ta laikinojo įvežimo perdirbti IM/EX procedūra ir kurios nebuvo deklaruotos kitai muitinės procedūrai įforminti arba reeksportuotos pasibaigus procedūros pripažinimo įvykdyta laikotarpiui, laikomos išleistomis į laisvą apyvartą paskutinę procedūros pripažinimo įvykdyta laikotarpio dieną.

2. 1 dalis netaikoma, jei produktams ar prekėms taikomos draudžiamosios ar ribojamosios priemonės.

Sprendimo dėl prašymo suteikti Kodekso 211 straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą priėmimo terminas

1. Jeigu prašymas suteikti Kodekso 211 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą leidimą susijęs tik su viena valstybe nare, sprendimas dėl šio prašymo, nukrypstant nuo Kodekso 22 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, priimamas nedelsiant ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo priėmimo dienos.

Jeigu prašymas suteikti Kodekso 211 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą leidimą susijęs tik su viena valstybe nare, sprendimas dėl šio prašymo, nukrypstant nuo Kodekso 22 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, priimamas nedelsiant ir ne vėliau kaip per 60 dienų nuo prašymo priėmimo dienos.

2. Kai pagal Kodekso 211 straipsnio 6 dalį turi būti atliekamas ekonominių sąlygų tikrinimas, šio straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas terminas gali būti pratęstas iki vienų metų nuo tos dienos, kurią byla buvo perduota Komisijai.

Muitinė praneša pareiškėjui arba leidimo turėtojui, kad reikia atlikti ekonominių sąlygų tikrinimą ir, jei leidimas dar nebuvo suteiktas, kad terminas pratęsiamas pagal pirmą pastraipą.

1. Kai muitinė suteikia leidimą, taikomą atgaline data pagal Kodekso 211 straipsnio 2 dalį, toks leidimas įsigalioja ne anksčiau kaip prašymo priėmimo dieną.

2. Išimtinėmis aplinkybėms muitinė gali leisti, kad 1 dalyje nurodytas leidimas įsigaliotų ne anksčiau kaip prieš vienus metus (prekių, kurioms taikomas 71-02 priedas, atveju – prieš tris mėnesius) iki prašymo priėmimo dienos.

3. Jeigu prašoma atnaujinti leidimą, susijusį su tos pačios rūšies operacija ir prekėmis, atgaline data taikomas leidimas gali įsigalioti paskutinę pirminio leidimo galiojimo dieną.

Jeigu, vadovaujantis Kodekso 211 straipsnio 6 dalimi, atnaujinant leidimą, susijusį su tos pačios rūšies operacija ir prekėmis, reikia atlikti ekonominių sąlygų tikrinimą, atgaline data taikomas leidimas įsigalioja ne anksčiau kaip tą dieną, kurią padaryta išvada dėl ekonominių sąlygų.

1. Kai leidimas suteikiamas pagal Kodekso 211 straipsnio 1 dalies a punktą, leidimo galiojimo laikotarpis neviršija penkerių metų nuo jo įsigaliojimo dienos.

2. Kai leidimas susijęs su 71-02 priede nurodytomis prekėmis, 1 dalyje nurodytas galiojimo laikotarpis neviršija trejų metų.

1. Pagal Kodekso 211 straipsnio 1 dalį suteiktame leidime nurodytą specialiosios procedūros pripažinimo įvykdyta laikotarpį procedūros vykdytojo prašymu muitinė gali pratęsti net ir pasibaigus iš pradžių nustatytam laikotarpiui.

2. Jei procedūros pripažinimo įvykdyta laikotarpis visoms prekėms, kurioms procedūra įforminta tam tikru laikotarpiu, baigiasi konkrečią dieną, muitinė Kodekso 211 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytame leidime gali nustatyti, kad procedūros pripažinimo įvykdyta laikotarpis automatiškai pratęsiamas visoms prekėms, kurioms tą dieną dar taikoma ta procedūra. Muitinė gali nuspręsti nutraukti automatinį laikotarpio pratęsimą visoms arba kai kurioms prekėms, kurioms įforminta ta procedūra.

1. Leidimuose taikyti laikinojo įvežimo perdirbti IM/EX procedūrą ir laikinojo įvežimo perdirbti EX/IM procedūrą nevykdant 176 straipsnyje nurodytų standartizuotų informacijos mainų arba galutinio vartojimo procedūrą turi būti numatyta, kad leidimo turėtojas per 30 dienų nuo procedūros pripažinimo įvykdyta laikotarpio pabaigos prižiūrinčiai muitinės įstaigai turi pateikti procedūros įvykdymo dokumentą.

Tačiau prižiūrinčioji muitinės įstaiga gali atleisti nuo pareigos pateikti procedūros įvykdymo dokumentą, jei ji mano, kad tai nėra būtina.

2. Leidimo turėtojo prašymu muitinė gali pratęsti 1 dalyje nurodytą laikotarpį iki 60 dienų. Išimtiniais atvejais muitinė gali pratęsti laikotarpį net jam pasibaigus.

3. Procedūros įvykdymo dokumente pateikiami 71-06 priede nurodyti duomenys, išskyrus atvejus, kai prižiūrinčioji muitinės įstaiga nustato kitaip.

4. Jeigu perdirbtieji produktai ar prekės, kuriems įforminta laikinojo įvežimo perdirbti IM/EX procedūra, laikomi išleistais į laisvą apyvartą pagal 170 straipsnio 1 dalį, šis faktas turi būti nurodytas procedūros įvykdymo dokumente.

5. Jei leidime taikyti laikinojo įvežimo perdirbti IM/EX procedūrą nurodoma, kad perdirbtieji produktai arba prekės, kurioms įforminta ta procedūra, laikomi išleistais į laisvą apyvartą paskutinę procedūros pripažinimo įvykdyta laikotarpio dieną, leidimo turėtojas prižiūrinčiajai muitinės įstaigai pateikia procedūros įvykdymo dokumentą, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje.

6. Muitinė gali leisti procedūros įvykdymo dokumentą pateikti ne elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

Standartizuoti informacijos mainai ir leidimo taikyti perdirbimo procedūrą turėtojo pareigos

1. Leidimuose taikyti laikinojo įvežimo perdirbti EX/IM procedūrą arba laikinojo išvežimo perdirbti EX/IM procedūrą, kurie susiję su viena ar daugiau valstybių narių, ir leidimuose taikyti laikinojo įvežimo perdirbti IM/EX procedūrą ar laikinojo išvežimo perdirbti IM/EX procedūrą, kurie susiję su daugiau nei viena valstybe nare, nustatomos šios pareigos:

2. Leidimuose taikyti laikinojo įvežimo perdirbti IM/EX procedūrą, susijusiuose tik su viena valstybe nare, nustatoma, kad leidimo turėtojas prižiūrinčiosios muitinės įstaigos prašymu tai muitinės įstaigai pateikia pakankamai informacijos apie prekes, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, kuria remdamasi prižiūrinčioji muitinės įstaiga galėtų apskaičiuoti importo muito sumą pagal Kodekso 86 straipsnio 3 dalį.

Jeigu Sąjungos prekės saugomos muitiniam sandėliavimui skirtame sandėlyje su ne Sąjungos prekėmis ir bet kuriuo metu atpažinti kiekvienos rūšies prekes būtų neįmanoma arba įmanoma tik patiriant neproporcingų išlaidų, Kodekso 211 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytame leidime nustatoma, kad atskirai apskaitomos kiekvienos rūšies, muitinio statuso ir, prireikus, kiekvienos kilmės šalies prekės.

1. Kodekso 214 straipsnio 1 dalyje nurodytuose apskaitos registruose registruojama ši informacija:

2. Laisvųjų zonų apskaitos registruose be 1 dalyje nurodytos informacijos registruojami:

3. Muitinė gali nereikalauti kai kurios 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos, jei tai neturi neigiamos įtakos muitinės priežiūrai ir tikrinimui, kaip taikoma specialioji procedūra.

4. Laikinojo įvežimo atveju apskaitos registrai tvarkomi tik jei to reikalauja muitinė.

1. Prekės, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti, laikinojo įvežimo arba galutinio vartojimo procedūra, gali būti gabenamos iš vienos vietos į kitą Sąjungos muitų teritorijoje neatliekant muitinės formalumų, išskyrus nurodytuosius 178 straipsnio 1 dalies e punkte.

2. Prekės, kurioms įforminta laikinojo išvežimo perdirbti procedūra, gali būti gabenamos Sąjungos muitų teritorijoje iš įforminimo muitinės įstaigos į išvežimo muitinės įstaigą.

3. Prekės, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, gali būti gabenamos Sąjungos muitų teritorijoje neatliekant muitinės formalumų, išskyrus nurodytuosius 178 straipsnio 1 dalies e punkte, šiais atvejais:

Prekės, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, gali būti gabenamos ne ilgiau kaip 30 dienų po išgabenimo iš muitinės sandėlio.

Procedūros vykdytojo prašymu muitinė gali pratęsti 30-ies dienų laikotarpį.

4. Kai prekės, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, gabenamos iš sandėlių į išvežimo muitinės įstaigą, Kodekso 214 straipsnio 1 dalyje nurodytuose apskaitos registruose pateikiama informacija apie prekių išvežimą per 100 dienų po to, kai prekės išvežamos iš muitinės sandėlio.

Muitinės procedūros vykdytojo prašymu muitinė gali pratęsti 100-o dienų laikotarpį.

Kodekso 220 straipsnyje nurodytos įprastinės prekių tvarkymo operacijos yra nustatytos 71-03 priede.

1. Prižiūrinčioji muitinės įstaiga pagal Kodekso 16 straipsnio 1 dalį sukurtoje elektroninėje standartizuotų informacijos mainų (INF) sistemoje pateikia 71-05 priedo A skirsnyje nustatytus atitinkamus duomenų elementus, susijusius su:

2. Atsakingai muitinės įstaigai, nurodytai Kodekso 101 straipsnio 1 dalyje, paprašius muitinių vykdyti standartizuotus informacijos apie prekes, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti IM/EX procedūra, susijusi tik su viena valstybe nare, mainus, prižiūrinčioji muitinės įstaiga pagal Kodekso 16 straipsnio 1 dalį sukurtoje elektroninėje INF sistemoje pateikia 71-05 priedo B skirsnyje nustatytus atitinkamus duomenų elementus.

3. Jeigu muitinės deklaracijoje arba reeksporto deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą yra nuoroda į INF, kompetentinga muitinė pagal Kodekso 16 straipsnio 1 dalį sukurtoje elektroninėje INF sistemoje pateikia 71-05 priedo A skirsnyje nustatytus specialiuosius duomenų elementus.

4. Muitinė leidimo turėtojui jo prašymu atskleidžia naujausią su INF susijusią informaciją.

Gyvūnų, kuriems įforminta specialioji procedūra, atsivestų gyvūnų muitinis statusas

Jei gyvūnų, kurie įtraukti į vieną muitinės deklaraciją ir kuriems įforminta saugojimo procedūra, laikinojo įvežimo procedūra arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, Sąjungos muitų teritorijoje atsivestų gyvūnų bendra vertė viršija 100 EUR, tie gyvūnai laikomi ne Sąjungos prekėmis ir jiems turi būti įforminta tokia pati procedūra kaip ir juos atsivedusiems gyvūnams.

Nuo pareigos pateikti papildomą deklaraciją atleidžiama tuo atveju, jei prekėms įforminta specialioji procedūra, išskyrus tranzitą, buvo pripažinta įvykdyta įforminant kitą specialiąją procedūrą, išskyrus tranzitą, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

Tranzito deklaracijos arba TIR operacijos MRN muitinei galima pateikti naudojantis bet kuria iš šių ne elektroninių duomenų apdorojimo priemonių:

Bendrieji duomenų reikalavimai, taikomi tranzito lydimajam dokumentui ir, jei reikia, prekių sąrašui, ir tranzito / saugumo lydimajam dokumentui bei tranzito / saugumo prekių sąrašui, yra nustatyti B-02 priede.

Prašymai suteikti Kodekso 230 straipsnyje nurodytą įgaliotojo gavėjo statusą, kuriuo naudojamasi atliekant TIR operacijas, pateikiami muitinei, kompetentingai priimti sprendimą toje valstybėje narėje, kurioje turi būti užbaigtos pareiškėjo vykdomos TIR operacijos.

1. Kodekso 230 straipsnyje nurodytas įgaliotojo gavėjo statusas suteikiamas pareiškėjams, atitinkantiems šias sąlygas:

2. Leidimas suteikiamas tik su sąlyga, kad muitinė mano galėsianti vykdyti TIR operacijų priežiūrą ir atlikti tikrinimą be administracinių pastangų, kurios būtų neproporcingos atitinkamo asmens reikalavimams.

3. Leidimas naudotis įgaliotojo gavėjo statusu taikomas tik TIR operacijoms, kurios turi būti užbaigtos toje valstybėje narėje, kurioje buvo suteiktas leidimas, ir tik leidime nurodytoje tos valstybės narės vietoje ar vietose.

1. Kai Sąjungos prekės gabenamos iš specialiosios fiskalinės teritorijos į kitą Sąjungos muitų teritorijos dalį, kuri nėra specialioji fiskalinė teritorija, ir jų gabenimas baigiamas vietoje, esančioje už valstybės narės, kurioje jos įvežtos į tą Sąjungos muitų teritorijos dalį, ribų, tos Sąjungos prekės gabenamos įforminus Kodekso 227 straipsnyje nurodytą vidinio Sąjungos tranzito procedūrą.

2. Kitais nei 1 dalyje nurodytieji atvejais vidinio Sąjungos tranzito procedūra gali būti taikoma Sąjungos prekėms, gabenamoms tarp specialiosios fiskalinės teritorijos ir kitos Sąjungos muitų teritorijos dalies.

Jeigu Sąjungos prekės eksportuojamos į trečiąją šalį, kuri yra Konvencijos dėl bendrosios tranzito procedūros susitariančioji šalis, arba jeigu Sąjungos prekės eksportuojamos ir gabenamos per vieną arba daugiau bendrojo tranzito šalių ir taikomos Konvencijos dėl bendrosios tranzito procedūros nuostatos, toms prekėms įforminama išorinio Sąjungos tranzito procedūra, kaip nurodyta Kodekso 226 straipsnio 2 dalyje, šiais atvejais:

Prekes pateikiančio asmens prašymu paskirties muitinės įstaigos patvirtintame kvite ir tos muitinės įstaigos reikalaujamoje informacijoje pateikiami 72-03 priede nurodyti duomenys.

1. Kodekso 233 straipsnio 4 dalyje nurodyti leidimai suteikiami pareiškėjams, atitinkantiems šias sąlygas:

2. Leidimai suteikiami tik su sąlyga, kad muitinė mano galėsianti vykdyti Sąjungos tranzito procedūros priežiūrą ir atlikti tikrinimą be administracinių pastangų, kurios būtų neproporcingos atitinkamo asmens reikalavimams.

Prašymai suteikti įgaliotojo siuntėjo statusą, kuriuo naudojamasi prekėms įforminant Sąjungos tranzito procedūrą

Prašymai suteikti Kodekso 233 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytą įgaliotojo siuntėjo statusą, kuriuo naudojamasi prekėms įforminant Sąjungos tranzito procedūrą, teikiami muitinei, kompetentingai priimti sprendimą toje valstybėje narėje, kurioje turi būti pradėtos pareiškėjo vykdomos Sąjungos tranzito procedūros.

Leidimų naudotis įgaliotojo siuntėjo statusu prekėms įforminant Sąjungos tranzito procedūrą suteikimas

Kodekso 233 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytas įgaliotojo siuntėjo statusas suteikiamas tik tiems pareiškėjams, kurie pagal Kodekso 89 straipsnio 5 dalį yra gavę leidimą pateikti bendrąją garantiją arba naudotis atleidimu nuo pareigos pateikti garantiją pagal Kodekso 95 straipsnio 2 dalį.

Prašymai suteikti įgaliotojo gavėjo statusą, kuriuo naudojamasi gaunant prekes, gabenamas įforminus Sąjungos tranzito procedūrą

Prašymai suteikti Kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punkte nurodytą įgaliotojo gavėjo statusą, kuriuo naudojamasi gaunant prekes, gabenamas įforminus Sąjungos tranzito procedūrą, teikiami muitinei, kompetentingai priimti sprendimą toje valstybėje narėje, kurioje turi būti užbaigtos pareiškėjo vykdomos Sąjungos tranzito procedūros.

Leidimų naudotis įgaliotojo gavėjo statusu gaunant prekes, gabenamas įforminus Sąjungos tranzito procedūrą, suteikimas

Kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punkte nurodytas įgaliotojo gavėjo statusas suteikiamas tik pareiškėjams, deklaravusiems, kad jie reguliariai gaus prekes, kurioms įforminta Sąjungos tranzito procedūra.

Kvite, kurį įgaliotasis gavėjas išduoda vežėjui prekių pristatymo metu, ir reikalaujamoje informacijoje pateikiami 72-03 priede nurodyti duomenys.

1. Pagal Kodekso 233 straipsnio 4 dalies c punktą leidimai naudoti specialias plombas ant transporto priemonių, konteinerių arba pakuočių, naudojamų vykdant Sąjungos tranzito procedūrą, suteikiami, jei muitinė patvirtina prašyme suteikti leidimą nurodytas plombas.

2. Suteikdama leidimą muitinė pripažįsta kitos valstybės narės muitinės patvirtintas specialias plombas, išskyrus tuo atveju, jei ji turi informacijos, kad konkreti plomba nėra tinkama muitinės reikmėms.

Leidimas naudoti tranzito deklaraciją, kurioje reikalaujama pateikti mažiau duomenų

Pagal Kodekso 233 straipsnio 4 dalies d punktą leidimai naudoti muitinės deklaraciją, kurioje reikalaujama pateikti mažiau duomenų, įforminant prekėms Sąjungos tranzito procedūrą suteikiami šiais atvejais:

Leidimai naudoti elektroninį transporto dokumentą kaip tranzito deklaraciją vežant prekes oro transportu

Vežant prekes oro transportu, leidimai naudoti elektroninį transporto dokumentą kaip tranzito deklaraciją pagal Kodekso 233 straipsnio 4 dalies e punktą prekėms įforminant Sąjungos tranzito procedūrą suteikiami tik jei:

Leidimai naudoti elektroninį transporto dokumentą kaip tranzito deklaraciją vežant prekes jūrų transportu

Vežant prekes jūrų transportu, leidimai naudoti elektroninį transporto dokumentą kaip tranzito deklaraciją pagal Kodekso 233 straipsnio 4 dalies e punktą įforminant prekėms Sąjungos tranzito procedūrą suteikiami tik jei:

Leidimai naudoti sandėlius prekių muitiniam sandėliavimui suteikiami su sąlyga, kad sandėliai nenaudojami mažmeninei prekybai, išskyrus mažmeninį prekių pardavimą kuriuo nors iš šių atvejų:

Jeigu prekės kelia pavojų kitoms prekėms arba gali jas sugadinti, arba dėl kitų priežasčių joms reikalingos specialios sąlygos, leidimuose naudoti sandėlius muitiniam sandėliavimui gali būti nurodyta, kad prekes leidžiama saugoti tik specialiai joms pritaikytuose sandėliuose.

Leidimuose naudoti sandėlius prekių muitiniam sandėliavimui nurodoma, kokių tipų muitinės sandėliai turėtų būti naudojami pagal kiekvieną leidimą:

Jei nenumatyta kitaip, leidimai taikyti laikinojo įvežimo procedūrą suteikiami su sąlyga, kad prekių, kurioms įforminta ta procedūra, būklė išlieka tokia pati.

Tačiau leidžiama atlikti remontą ir techninę priežiūrą, įskaitant išsamų patikrinimą ir sureguliavimą, arba taikyti priemones, skirtas prekių būklei išsaugoti arba jų atitikčiai techniniams naudojimo pagal procedūrą reikalavimams užtikrinti.

1. Nukrypstant nuo Kodekso 22 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos, prašymas suteikti leidimą taikyti laikinojo įvežimo procedūrą teikiamas muitinės įstaigai, kurios kompetencijai priklauso muitinės priežiūra toje vietoje, kurioje prekės bus naudojamos pirmiausia.

2. Nukrypstant nuo Kodekso 22 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos, jei prašymas suteikti leidimą taikyti laikinojo įvežimo procedūrą teikiamas kaip žodinė muitinės deklaracija pagal 136 straipsnį arba veiksmu pagal 139 straipsnį, arba naudojantis ATA ar CPD knygele pagal 163 straipsnį, jis teikiamas toje vietoje, kurioje prekės pateikiamos ir deklaruojamos laikinajam įvežimui įforminti.

1. Leidimas taikyti laikinojo įvežimo procedūrą iš dalies atleidžiant nuo importo muito suteikiamas, kai prekės atitinka ne visus atitinkamus 209–216 ir 219–236 straipsniuose nustatytus visiško atleidimo nuo importo muito reikalavimus.

2. Leidimas taikyti laikinojo įvežimo procedūrą iš dalies atleidžiant nuo importo muito nesuteikiamas vartojimo prekių atveju.

3. Leidimas taikyti laikinojo įvežimo procedūrą iš dalies atleidžiant nuo importo muito suteikiamas su sąlyga, kad importo muito suma, mokėtina pagal Kodekso 252 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, sumokama, kai atitinkama procedūra pripažįstama įvykdyta.

Transporto priemonės, padėklai ir konteineriai, įskaitant jų reikmenis ir įrangą

Visiškai atleidžiamos nuo importo muito gali būti 208–211 ir 213 straipsniuose nurodytos prekės, taip pat tuo atveju, jei pareiškėjas ir procedūros vykdytojas yra įsisteigę Sąjungos muitų teritorijoje.

Padėklų atsarginės dalys, reikmenys ir įranga visiškai atleidžiami nuo importo muito, jei jie laikinai įvežami ketinant juos reeksportuoti atskirai arba kartu su padėklais.

1. Nuo importo muitų visiškai atleidžiami konteineriai, kurie tinkamoje ir gerai matomoje vietoje pažymėti patvariais ženklais, teikiančiais visą šią informaciją:

Krovinių konteinerių, kurie bus plukdomi jūrų transportu, arba bet kurių kitų konteinerių, kurie pažymėti ISO standartiniu kodu (keturios didžiosios raidės, paskutinioji – U), savininko arba pagrindinio naudotojo tapatybė, konteinerio eilės numeris ir kontrolinis skaitmuo nurodomi pagal tarptautinį standartą ISO 6346 ir jo priedus.

2. Kai prašymas suteikti leidimą teikiamas pagal 163 straipsnio 1 dalį, konteinerių stebėseną vykdo Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigęs asmuo arba asmuo, įsisteigęs ne Sąjungos muitų teritorijoje, kuris yra atstovaujamas Sąjungos muitų teritorijoje.

Tas asmuo paprašytas muitinei pateikia išsamią informaciją apie kiekvieno konteinerio, kurį leista laikinai įvežti, gabenimą, įskaitant jo įvežimo ir iškrovimo datas ir vietas.

Šiame straipsnyje terminas „transporto priemonė“ apima su transporto priemone gabenamas jos įprastines atsargines dalis, reikmenis ir įrangą.

1. Šiame straipsnyje terminas „transporto priemonė“ apima su transporto priemone gabenamas jos įprastines atsargines dalis, pagalbinius reikmenis ir įrangą.

2. Kai transporto priemonės žodžiu deklaruojamos laikinajam įvežimui įforminti pagal 136 straipsnį arba kitu veiksmu pagal 139 straipsnį, leidimas suteikiamas asmeniui, kuris fiziškai kontroliuoja prekes jas išleidžiant laikinojo įvežimo procedūrai atlikti, išskyrus atvejus, kai šis asmuo veikia kito asmens vardu. Tokiu atveju leidimas suteikiamas pastarajam asmeniui.

3. Kelių, geležinkelių, oro, jūrų ir vidaus vandenų transporto priemonės visiškai atleidžiamos nuo importo muito, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

Jei šias transporto priemones asmeniniams tikslams naudoja ne Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigęs trečiasis asmuo, visiškas atleidimas nuo importo muito suteikiamas su sąlyga, kad tą asmenį tinkamai raštu įgaliojo leidimo turėtojas.

Transporto priemonių atsarginės dalys, reikmenys ir įranga visiškai atleidžiami nuo importo muito, jei jie laikinai įvežami ketinant juos reeksportuoti atskirai arba kartu su transporto priemonėmis.

Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigusių asmenų visiško atleidimo nuo importo muito sąlygos

Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigę asmenys visiškai atleidžiami nuo importo muito, jeigu tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

Fizinių asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Sąjungos muitų teritorijoje, naudojimasis transporto priemonėmis

1. Fiziniai asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Sąjungos muitų teritorijoje, registracijos liudijimo turėtojo prašymu visiškai atleidžiami nuo transporto priemonei, kurią jie kartais naudoja asmeninėms reikmėms, taikytino importo muito, su sąlyga, kad registracijos liudijimo turėtojas transporto priemonės naudojimo metu yra Sąjungos muitų teritorijoje.

2. Fiziniai asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Sąjungos muitų teritorijoje, visiškai atleidžiami nuo importo muito, taikytino transporto priemonei, kurią jie išsinuomojo pagal rašytinę sutartį ir naudoja asmeninėms reikmėms vienu iš šių tikslų:

3. Fiziniai asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Sąjungos muitų teritorijoje, visiškai atleidžiami nuo transporto priemonėms, kurias jie naudoja komerciniais tikslais arba asmeninėms reikmėms, taikytino importo muito, su sąlyga, kad jie įdarbinti transporto priemonės savininko, nuomotojo arba nuomininko ir kad darbdavys yra įsisteigęs ne toje muitų teritorijoje.

Asmeninėms reikmėms transporto priemonę leidžiama naudoti vykstant iš darbuotojo gyvenamosios vietos į darbo vietą ir atgal arba darbuotojo darbo sutartyje nustatytoms profesinėms užduotims atlikti.

Transporto priemonę naudojantis asmuo muitinės prašymu pateikia darbo sutarties kopiją.

1. Visiškas atleidimas nuo importo muito suteikiamas tais atvejais, kai transporto priemonės Sąjungos muitų teritorijoje laikinai registruojamos siekiant reeksportuoti vieno iš šių asmenų vardu:

2. Išimtiniais atvejais visiškas atleidimas nuo importo muitų gali būti suteiktas, jeigu transporto priemones komerciniams tikslams ribotą laiką naudoja Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigę asmenys.

Transporto priemonėms ir konteineriams įformintos laikinojo įvežimo procedūros pripažinimo įvykdyta laikas

Transporto priemonėms ir konteineriams įforminta laikinojo įvežimo procedūra pripažįstama įvykdyta per šį laikotarpį nuo šios procedūros įforminimo prekėms:

1. Jeigu transporto priemonė buvo laikinai įvežta į Sąjungą ją visiškai atleidžiant nuo importo muito pagal 212 straipsnį ir buvo grąžinta profesionaliam nuomos paslaugų teikėjui, įsisteigusiam Sąjungos muitų teritorijoje, reeksportas, kuriuo laikinojo įvežimo procedūra pripažįstama įvykdyta, atliekamas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dienos, kurią transporto priemonė buvo įvežta į Sąjungos muitų teritoriją.

Kai transporto priemonę profesionalus nuomos paslaugų teikėjas pernuomoja asmeniui, įsisteigusiam ne Sąjungos muitų teritorijoje, arba fiziniams asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Sąjungos muitų teritorijoje, reeksportas, kuriuo laikinojo įvežimo procedūra pripažįstama įvykdyta, atliekamas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dienos, kurią transporto priemonė buvo įvežta į Sąjungos muitų teritoriją, ir per tris savaites nuo pernuomojimo sutarties sudarymo.

Įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją diena laikoma nuomos sutarties, pagal kurią transporto priemonė buvo naudojama įvežimo į tą teritoriją metu, sudarymo data, išskyrus atvejus, kai įrodoma tikroji įvežimo diena.

2. 1 dalyje nurodytas leidimas laikinai įvežti transporto priemonę suteikiamas su sąlyga, kad transporto priemonė nebus naudojama kitiems nei reeksporto tikslams.

3. 215 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju transporto priemonė per tris savaites nuo nuomos arba pernuomojimo sutarties sudarymo grąžinama Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigusiam nuomos paslaugų teikėjui, jei transporto priemone fizinis asmuo naudojasi grįždamas į savo gyvenamąją vietą Sąjungos muitų teritorijoje, arba reeksportuojama, jei transporto priemone jis naudojosi išvykdamas iš Sąjungos muitų teritorijos.

Prekės, kurias įveža Sąjungos muitų teritorijoje negyvenantys keleiviai, visiškai atleidžiamos nuo importo muito, jeigu tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

Jūreivių gerovės reikmenys visiškai atleidžiami nuo importo muito šiais atvejais:

Nelaimės atveju teikiamos pagalbos siuntos visiškai atleidžiamos nuo importo muito, jei jos susijusios su priemonėmis, kurių imamasi nelaimių ar panašių situacijų, turinčių poveikį Sąjungos muitų teritorijoje, padariniams šalinti.

Pareiškėjas ir procedūros vykdytojas gali būti įsisteigę Sąjungos muitų teritorijoje.

Medicinos, chirurginė ir laboratorinė įranga visiškai atleidžiama nuo importo muito, kai ji paskolinama diagnostikai ar gydymui ligoninės ar kitos medicinos įstaigos prašymu, kuriai tokia įranga yra skubiai reikalinga ir kuriai šios įrangos trūksta. Pareiškėjas ir procedūros vykdytojas gali būti įsisteigę Sąjungos muitų teritorijoje.

Gyvūnai, kurie nuosavybės teise priklauso asmeniui, įsisteigusiam ne Sąjungos muitų teritorijoje, visiškai atleidžiami nuo importo muito.

Nuo importo muito visiškai atleidžiamos šios pasienio zonose skirtos naudoti prekės:

1. Nuo importo muito visiškai atleidžiama profesinė įranga, atitinkanti šias sąlygas:

2. Neatsižvelgiant į 1 dalį, nuo importo muito visiškai atleidžiami nešiojamieji muzikos instrumentai, kuriuos laikinai įveža keleiviai, ketindami juos naudoti kaip profesinę įrangą. Keleivių gyvenamoji vieta gali būti Sąjungos muitų teritorijoje arba už jos ribų.

3. Visiškai atleidžiama nuo importo muito negali būti profesinė įranga, kurios paskirtis yra bet kuri iš šių:

Nuo importo muito visiškai atleidžiama mokymo medžiaga ir mokslinė įranga, atitinkanti šias sąlygas:

Liejimo formos, štampai, spausdinimo formos, brėžiniai, eskizai, matavimo, tikrinimo bei bandymo instrumentai ir kiti panašūs dirbiniai

Nuo importo muito visiškai atleidžiamos liejimo formos, štampai, spausdinimo formos, brėžiniai, eskizai, matavimo, tikrinimo bei bandymo instrumentai ir kiti panašūs dirbiniai, atitinkantys šias sąlygas:

Nuo importo muito visiškai atleidžiami specialūs įrankiai ir instrumentai, atitinkantys šias sąlygas:

Nuo importo muito visiškai atleidžiami pavyzdžiai, naudojami tik rodyti arba demonstruoti Sąjungos muitų teritorijoje, su sąlyga, kad pavyzdžių kiekis, atsižvelgiant į tokią paskirtį, yra pagrįstas.

Nuo importo muito visiškai atleidžiamos gamybos pakaitos priemonės, kuriomis vartotojui laikinai leidžia naudotis tiekėjas arba remontuotojas, kol bus pristatytos ar pataisytos panašios prekės.

1. Nuo importo muito visiškai atleidžiamos prekės, kurios bus eksponuojamos arba naudojamos viešame renginyje, organizuojamame ne vien komerciniais prekių pardavimo tikslais, arba kurios gautos tokiuose renginiuose iš prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo procedūra.

Išimtiniais atvejais muitinė gali nuo importo muito visiškai atleisti prekes, kurios bus eksponuojamos arba naudojamos kituose renginiuose, arba kurios gautos tokiuose renginiuose iš prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo procedūra.

2. Nuo importo muito visiškai atleidžiamos prekės, kurias savininkas pristato patikrinti asmeniui Sąjungoje, turinčiam teisę po patikrinimo jas nupirkti.

Nuo importo muito visiškai atleidžiamos atsarginės dalys, reikmenys ir įranga, naudojami prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo procedūra, remontui ir techninei priežiūrai, įskaitant išsamų patikrinimą, sureguliavimui ir jų būklės išsaugojimui.

Nuo importo muito gali būti visiškai atleidžiamos prekės, išskyrus 208–216 ir 219–235 straipsniuose nurodytas prekes arba tuose straipsniuose nustatytų sąlygų neatitinkančias prekes, bet kuriuo iš šių atvejų:

1. 231 straipsnio c punkte, 233 straipsnyje ir 234 straipsnio 2 dalyje nurodytoms prekėms įformintos procedūros pripažinimo įvykdyta laikotarpis yra 6 mėnesiai nuo tada, kai prekėms įforminama laikinojo įvežimo procedūra.

2. 223 straipsnyje nurodytiems gyvūnams įformintos procedūros pripažinimo įvykdyta laikotarpis yra ne trumpesnis nei 12 mėnesių nuo tada, kai gyvūnams įforminama laikinojo įvežimo procedūra.

1. Tais atvejais, kai prekėms, kurioms įforminta laikinojo įvežimo procedūra, vėliau įforminama kita muitinės procedūra, kurią įforminus laikinojo įvežimo procedūrą galima pripažinti įvykdyta pagal Kodekso 215 straipsnio 1 dalį, muitinės deklaracijoje, pateikiamoje kitai muitinės procedūrai įforminti, išskyrus ATA/CPD knygelę, nurodoma „TA“ ir, jei taikoma, atitinkamo leidimo numeris.

2. Kai prekės, kurioms įforminta laikinojo įvežimo procedūra, yra reeksportuojamos pagal Kodekso 270 straipsnio 1 dalį, reeksporto deklaracijoje, išskyrus ATA/CPD knygelę, pateikiami 1 dalyje nurodyti duomenys.

Leidimas taikyti galutinio vartojimo procedūrą suteikiamas su sąlyga, kad leidimo turėtojas įsipareigoja įvykdyti vieną iš šių pareigų:

1. Leidime taikyti perdirbimo procedūrą nurodomos priemonės, kuriomis nustatoma:

2. Leidimas taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą gali būti suteikiamas leidžiant naudoti Kodekso 5 straipsnio 37 punkto e papunktyje apibrėžtus gamybos priedus, išskyrus:

3. Leidimas taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą suteikiamas tik tuo atveju, jei tenkinamos šios sąlygos:

Pirma pastraipa netaikoma, jeigu importo muito suma apskaičiuojama pagal Kodekso 86 straipsnio 3 dalį.

1. Kai prekėms, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, arba iš jų gautiems perdirbtiesiems produktams vėliau įforminama kita muitinės procedūra, kurią įforminus laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą galima pripažinti įvykdyta pagal Kodekso 215 straipsnio 1 dalį, muitinės deklaracijoje, pateikiamoje kitai muitinės procedūrai įforminti, išskyrus ATA/CPD knygelę, nurodoma „IP“ ir, jei taikoma, atitinkamo leidimo numeris arba INF numeris.

Kai prekėms, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, taikomos specialios prekybos politikos priemonės ir šios priemonės ir toliau taikomos tuo metu, kai perdirbtųjų produktų pavidalą įgijusioms arba jo neįgijusioms prekėms įforminama kita muitinės procedūra, muitinės deklaracijoje, pateikiamoje kitai muitinės procedūrai įforminti, pateikiami pirmoje pastraipoje nurodyti duomenys ir nurodoma „C P M“.

2. Kai prekės, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, yra reeksportuojamos pagal Kodekso 270 straipsnio 1 dalį, reeksporto deklaracijoje pateikiami 1 dalyje nurodyti duomenys.

1. Leidime taikyti laikinojo išvežimo perdirbti IM/EX procedūrą nurodomas laikotarpis, per kurį Sąjungos prekėms, kurios pakeičiamos ekvivalentiškomis prekėmis, įforminama laikinojo išvežimo perdirbti procedūra. Tas laikotarpis negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai.

Leidimo turėtojo prašymu tas laikotarpis gali būti pratęstas net jam pasibaigus, su sąlyga, kad bendras laikotarpis neviršytų vienų metų.

2. Perdirbtųjų produktų ankstesnio importo atveju pateikiama garantija, užtikrinanti, kad bus įvykdyta pareiga sumokėti importo muitą, kurį reikėtų sumokėti, jeigu pakeistoms Sąjungos prekėms nebūtų pagal 1 dalį įforminta laikinojo išvežimo perdirbti procedūra.

Tais atvejais, kai remontui atlikti pageidaujama taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, laikinai išvežamas prekes turi būti įmanoma suremontuoti, be to, ši procedūra netaikoma prekių techninėms charakteristikoms pagerinti.

1. Kodekso 263 straipsnyje nurodyta išankstinė išvežimo deklaracija pateikiama kompetentingai muitinės įstaigai laikantis šių terminų:

2. Neatsižvelgiant į 1 dalį, tais atvejais, kai išankstinė išvežimo deklaracija pateikiama deklaruojant prekes, už kurias prašoma grąžinamųjų išmokų pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 612/2009 (18), ji pateikiama kompetentingai muitinės įstaigai ne vėliau kaip pakraunant prekes pagal to reglamento 5 straipsnio 7 dalį.

3. Terminas, per kurį turi būti pateikta išankstinė išvežimo deklaracija, yra terminas, taikomas aktyviajai transporto priemonei, kuria prekės išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos, šiais atvejais:

1. Neatleidžiant nuo pareigos pateikti muitinės deklaraciją pagal Kodekso 158 straipsnio 1 dalį arba reeksporto deklaraciją pagal Kodekso 270 straipsnio 1 dalį, nereikalaujama pateikti šių prekių išankstinės išvežimo deklaracijos:

2. Išankstinės prekių išvežimo deklaracijos nereikalaujama pateikti šiais atvejais:

Informacijos mainų priemonės, naudojamos pateikiant prekes išvežimo muitinės įstaigai

Kai prekės pateikiamos išvežimo muitinės įstaigai pagal Kodekso 267 straipsnio 2 dalį, ne elektroninės duomenų apdorojimo priemonės informacijos mainams gali būti naudojamos šiais atvejais:

Įrodymų, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, teikimo būdai

Kad būtų patvirtintas prekių išvežimas, įrodymai, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, gali būti pateikti eksporto muitinės įstaigai naudojantis ne elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

1. Jei neatitinka prekių, išleistų eksportuoti, laikinai išvežti perdirbti arba reeksportuoti, ir išvežimo muitinės įstaigai pateiktų prekių pobūdis, eksporto muitinės įstaiga atitinkamą deklaraciją pripažįsta negaliojančia.

2. Jeigu praėjus 150 dienų nuo prekių išleidimo eksportuoti, laikinai išvežti perdirbti arba reeksportuoti eksporto muitinės įstaiga negavo nei informacijos apie prekių išvežimą, nei įrodymų, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, ta įstaiga gali atitinkamą deklaraciją pripažinti negaliojančia.

Jei buvo būtina pateikti eksporto ar reeksporto deklaraciją, tačiau prekės iš Sąjungos muitų teritorijos buvo išvežtos be tokios deklaracijos, ta eksporto arba reeksporto deklaracija gali būti teikiama atgaline data, informacijos mainams naudojant ne elektronines duomenų apdorojimo priemones.

1. Leidimai, suteikti remiantis Reglamentu (EEB) Nr. 2913/92 arba Reglamentu (EEB) Nr. 2454/93 ir galiojantys 2016 m. gegužės 1 d., kurių galiojimo laikas neribotas, turi būti peržiūrėti.

1. Leidimai, suteikti remiantis Reglamentu (EEB) Nr. 2913/92 arba Reglamentu (EEB) Nr. 2454/93 ir galiojantys 2016 m. gegužės 1 d., galioja:

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, 250 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodyti leidimai galioja tol, kol juos atšaukia muitinės, kurios juos išdavė.

2016 m. gegužės 1 d. galiojančių sprendimų dėl privalomosios informacijos galiojimas

Sprendimai dėl privalomosios informacijos, galiojantys 2016 m. gegužės 1 d., galioja juose nustatytą laikotarpį. Toks sprendimas nuo 2016 m. gegužės 1 d. yra privalomas tiek muitinei, tiek sprendimo adresatui.

2016 m. gegužės 1 d. galiojančių sprendimų, kuriais leidžiama atidėti mokėjimą, galiojimas

Sprendimai, kuriais leidžiama atidėti mokėjimą, priimti remiantis Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 224 straipsniu ir galiojantys 2016 m. gegužės 1 d., galioja:

Jei sprendimas arba leidimas pagal 251–253 straipsnius galioja ir po 2016 m. gegužės 1 d., sąlygos, kuriomis šis sprendimas ar leidimas taikomas, nuo 2016 m. gegužės 1 d. yra tos, kurios nustatytos atitinkamose Kodekso nuostatose, Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/2447, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (19), ir šiame reglamente, kaip nustatyta 90 priede pateiktoje atitikmenų lentelėje.

Muitinės plombos ir specialios plombos, atitinkančios Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 46a priedo reikalavimus, gali būti toliau naudojamos, kol baigsis atsargos arba iki 2019 m. gegužės 1 d., atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(2) 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 70/2008/EB dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos (OL L 23, 2008 1 26, p. 21).

(3) 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993 10 11, p. 1).

(4) 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimas 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994 m.) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, 1994 12 23, p. 1).

(6) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).

(7) 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinanti Direktyvą 92/12/EEB (OL L 9, 2009 1 14, p. 12).

(9) 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 91).

(12) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 (OL L 303, 2012 10 31, p. 1).

(14) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(15) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).

(16) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 510/2014, kuriuo nustatoma prekybos tvarka, taikoma tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus, ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1216/2009 ir (EB) Nr. 614/2009 (OL L 150, 2014 5 20, p. 1).

(17) 2003 m. sausio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 150/2003, sustabdantis importo muitus už kai kuriuos ginklus ir karinę įrangą (OL L 25, 2003 1 30, p. 1).

(18) 2009 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 612/2009, nustatantis bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles (OL L 186, 2009 7 17, p. 1).

(19) 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 558).

A PRIEDAS

BENDRIEJI DUOMENŲ REIKALAVIMAI, TAIKYTINI PRAŠYMAMS IR SPRENDIMAMS

Įvadinės pastabos apie prašymams ir sprendimams taikytinų duomenų reikalavimų lenteles

BENDROSIOS NUOSTATOS

Į šias pastabas įtrauktos nuostatos taikomos visoms šio priedo antraštinėms dalims.

I–XXI antraštinėse dalyse pateiktose duomenų reikalavimų lentelėse nurodyti visi būtini prašymų ir sprendimų, kuriems taikomas šis priedas, duomenų elementai.

Šiame priede aprašytų su duomenų reikalavimais susijusių duomenų formatai, kodai ir, jei taikytina, struktūra yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Reglamento (ES) Nr. 952/2013 nuostatų įgyvendinimo taisyklės], priimtame pagal Kodekso 8 straipsnio 1 dalies a punktą.

Šiame priede nustatyti duomenų reikalavimai taikomi prašymams ir sprendimams, parengtiems naudojantis elektroninio duomenų apdorojimo priemonėmis, taip pat popieriuje surašytiems prašymams ir sprendimams.

Duomenų elementai, kurie gali būti pateikiami pildant kelis prašymus ir sprendimus, yra nustatyti šio priedo I antraštinės dalies 1 skyriaus duomenų reikalavimų lentelėje.

Duomenų elementai, pateikiami tik tam tikrų rūšių prašymuose ir sprendimuose, yra nustatyti šio priedo II–XXI antraštinėse dalyse.

Šio priedo I–XXI antraštinių dalių 2 skyriuose pateiktos specialios nuostatos dėl kiekvieno duomenų elemento taikomos nepažeidžiant duomenų reikalavimų lentelėse nustatyto duomenų elemento statuso. Pavyzdžiui, šio priedo I antraštinės dalies 1 skyriaus duomenų reikalavimų lentelėje D. E. 5/8 „Prekių identifikavimo duomenys“ yra pažymėtas kaip privalomas (A statusas), kad būtų suteiktas leidimas laikinai įvežti perdirbti (8a skiltis) ir laikinai išvežti perdirbti (8b skiltis); tačiau ši informacija nepildoma laikinojo ekvivalentiškų prekių įvežimo arba išvežimo perdirbti atveju ir laikinojo išvežimo perdirbti taikant standartinio prekių pakeitimo sistemą, kaip aprašyta šio priedo I antraštinės dalies 2 skyriuje.

Išskyrus atvejus, kai su atitinkamu duomenų elementu susijusiu ženklinimu nurodyta kitaip, atitinkamoje duomenų reikalavimų lentelėje išvardytus duomenų elementus galima naudoti tiek prašymo, tiek sprendimo priėmimo tikslais.

Toliau pateikiamoje duomenų reikalavimų lentelėje nurodytas statusas neturi poveikio faktui, kad tam tikri duomenys pateikiami tik esant tam tikroms aplinkybėms. Pavyzdžiui, D. E. 5/6 „Ekvivalentiškos prekės“ naudojamas tik jei ekvivalentiškas prekes prašoma naudoti pagal Kodekso 223 straipsnį.

10.

Jei pagal 163 straipsnį pateikiamas prašymas leisti taikyti specialiąją procedūrą, išskyrus tranzito procedūrą, be muitinės deklaracijai taikomų duomenų reikalavimų turi būti pateiktas šio priedo I antraštinės dalies duomenų reikalavimų lentelės 8f skiltyje nustatytas su atitinkama procedūra susijęs duomenų rinkinys, kaip numatyta B priedo I antraštinės dalies 3 skyriaus 1 skirsnyje.

I ANTRAŠTINĖ DALIS

Prašymai ir sprendimai

1 SKYRIUS

Lentelės sutartinių ženklų paaiškinimas

Skiltys	Prašymo / sprendimo rūšis		Teisinė nuoroda	Specialiųjų duomenų reikalavimų antraštinės dalies Nr.
D. E. eilės numeris		Atitinkamo duomenų elemento eilės numeris
D. E. pavadinimas		Atitinkamo duomenų elemento pavadinimas
Sprendimai dėl privalomosios informacijos
1a	Prašymas ir sprendimas dėl privalomosios tarifinės informacijos (PTI sprendimas)		Kodekso 33 straipsnis	II antraštinė dalis
1b	Prašymas ir sprendimas dėl privalomosios kilmės informacijos (PKI sprendimas)		Kodekso 33 straipsnis	III antraštinė dalis
Įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas
2	Prašymas suteikti įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusą ir leidimas tuo statusu naudotis		Kodekso 38 straipsnis	IV antraštinė dalis
Muitinis įvertinimas
3	Sumų, kurios yra prekių muitinės vertės dalis, nustatymo supaprastinimo prašymas ir leidimas		Kodekso 73 straipsnis	V antraštinė dalis
Bendroji garantija ir mokėjimo atidėjimas
4a	Prašymas ir leidimas pateikti bendrąją garantiją, įskaitant galimą sumažinimą arba atleidimą nuo pareigos ją pateikti		Kodekso 95 straipsnis	VI antraštinė dalis
4b	Prašymas ir leidimas atidėti mokėtino muito mokėjimą, jei leidimas nesuteikiamas dėl vienintelės operacijos		Kodekso 110 straipsnis	VII antraštinė dalis
4c	Prašymas ir sprendimas grąžinti importo arba eksporto muito sumą arba atsisakyti ją išieškoti		Kodekso 116 straipsnis	VIII antraštinė dalis
Su prekių atvežimu susiję formalumai
5	Prašymas ir leidimas turėti laikinojo saugojimo sandėlius		Kodekso 148 straipsnis	IX antraštinė dalis
Prekių muitinis statusas
6a	Prašymas ir leidimas steigti reguliariąją laivybos liniją		120 straipsnis	X antraštinė dalis
6b	Prašymas suteikti įgaliotojo išdavėjo statusą ir leidimas tuo statusu naudotis		128 straipsnis	XI antraštinė dalis
Muitinės formalumai
7a	Prašymas ir leidimas naudoti supaprastintas deklaracijas		Kodekso 166 straipsnio 2 dalis	XII antraštinė dalis
7b	Prašymas ir leidimas atlikti centralizuotą muitinį įforminimą		Kodekso 179 straipsnis	XIII antraštinė dalis
7c	Prašymas ir leidimas pateikti muitinės deklaraciją (taip pat ir eksporto procedūros atveju) įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus būdu		Kodekso 182 straipsnis	XIV antraštinė dalis
7d	Prašymas ir leidimas naudotis savikontrole		Kodekso 185 straipsnis	XV antraštinė dalis
7e	Prašymas suteikti įgaliotojo bananų svėrėjo statusą ir leidimas tuo statusu naudotis		155 straipsnis	XVI antraštinė dalis
Specialiosios procedūros
8a	Prašymas ir leidimas taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą		Kodekso 211 straipsnio 1 dalies a punktas	XVII antraštinė dalis
8b	Prašymas ir leidimas taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą		Kodekso 211 straipsnio 1 dalies a punktas	XVIII antraštinė dalis
8c	Prašymas ir leidimas taikyti galutinio vartojimo procedūrą		Kodekso 211 straipsnio 1 dalies a punktas	(1)
8d	Prašymas ir leidimas taikyti laikinojo įvežimo procedūrą		Kodekso 211 straipsnio 1 dalies a punktas	(1)
8e	Prašymas ir leidimas turėti sandėlius prekių muitiniam sandėliavimui		Kodekso 211 straipsnio 1 dalies b punktas	XIX antraštinė dalis
8f	Prašymas ir leidimas taikyti laikinojo įvežimo, galutinio vartojimo, laikinojo įvežimo perdirbti arba laikinojo išvežimo perdirbti procedūras tais atvejais, kai taikomas 163 straipsnis		Kodekso 211 straipsnio 1 dalies a punktas ir 163 straipsnis	(1)
Tranzitas
9a	Prašymas suteikti įgaliotojo gavėjo TIR operacijoms statusą ir leidimas tuo statusu naudotis		Kodekso 230 straipsnis	(1)
9b	Prašymas suteikti įgaliotojo siuntėjo statusą, kuriuo naudojamasi prekėms įforminant Sąjungos tranzito procedūrą ir leidimas tuo statusu naudotis		Kodekso 233 straipsnio 4 dalies a punktas	XX antraštinė dalis
9c	Prašymas suteikti įgaliotojo gavėjo statusą, kuriuo naudojamasi prekėms įforminant Sąjungos tranzito procedūrą ir leidimas tuo statusu naudotis		Kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punktas	(1)
9d	Prašymas ir leidimas naudoti specialias plombas		Kodekso 233 straipsnio 4 dalies c punktas	XXI antraštinė dalis
9e	Prašymas ir leidimas naudoti tranzito deklaraciją, kurioje pateikiama mažiau duomenų		Kodekso 233 straipsnio 4 dalies d punktas	(1)
9f	Prašymas ir leidimas naudoti elektroninį transporto dokumentą kaip muitinės deklaraciją		Kodekso 233 straipsnio 4 dalies e punktas	-

Simboliai langeliuose

Simbolis	Simbolio aprašymas
A	Privalomi: duomenys, kuriuos reikalauja pateikti kiekviena valstybė narė.
B	Valstybėms narėms neprivalomi: duomenys, kurių valstybės narės gali nuspręsti nereikalauti teikti.
C	Pareiškėjui neprivalomi: duomenys, kuriuos pareiškėjas gali nuspręsti pateikti, bet kurių valstybės narės negali reikalauti pateikti.

Duomenų grupės

Grupė	Grupės pavadinimas
1 grupė	Prašymo /sprendimo informacija
2 grupė	Papildomų dokumentų, sertifikatų bei leidimų nuorodos
3 grupė	Šalys
4 grupė	Datos, laikas, laikotarpiai ir vietos
5 grupė	Prekių identifikavimo duomenys
6 grupė	Sąlygos
7 grupė	Veikla ir procedūros
8 grupė	Kita

Ženklinimas

Ženklinimo tipas	Ženklinimo aprašymas
[*]	Šis duomenų elementas naudojamas tik atitinkamame prašyme.
[+]	Šis duomenų elementas naudojamas tik atitinkamame sprendime.

Duomenų reikalavimų lentelė

D. E. eilės Nr.

D. E. pavadinimas

1 grupė. Prašymo /sprendimo informacija

1/1.

Prašymo /sprendimo rūšies kodas

1/2.

Parašas /patvirtinimas

1/3.

Prašymo rūšis

A [*]

1/4.

Galiojimo teritorija – Sąjunga

1/5.

Galiojimo teritorija – bendrojo tranzito šalys

[1]

1/6.

Sprendimo registracijos numeris

A [+]

A [2]

1/7.

Sprendimą priimanti muitinė

A [+]

2 grupė. Papildomų dokumentų, sertifikatų bei leidimų nuorodos

2/1.

Kiti prašymai ir sprendimai dėl turimos privalomosios informacijos

A [*]

2/2.

Sprendimai dėl privalomosios informacijos, skirti kitiems adresatams

A [*]

2/3.

Nebaigtos arba užbaigtos teisinės ar administracinės procedūros

A [*]

2/4.

Pridedami dokumentai

A [*]

A [3]

2/5.

Sandėlio identifikacinis numeris

A [+]

3 grupė. Šalys

3/1.

Pareiškėjas /leidimo turėtojas arba sprendimo adresatas

A [4]

3/2.

Pareiškėjo /leidimo turėtojo arba sprendimo adresato identifikavimo duomenys

3/3.

Atstovas

A [*] [4]

A [4]

3/4.

Atstovo identifikavimo duomenys

A [*]

3/5.

Už muitinės klausimus atsakingo asmens vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys

A [*]

A [*] [5]

3/6.

Už prašymą atsakingas asmuo ryšiams

A [*]

C [*]

A [*]

3/7.

Pareiškėjo bendrovei vadovaujantis ar jos valdymą kontroliuojantis asmuo

A [*]

A [*] [5]

3/8.

Prekių savininkas

[6]

4 grupė. Datos, laikas, laikotarpiai ir vietos

4/1.

Vieta

A [7]

4/2.

Data

4/3.

Vieta, kurioje laikomi pagrindiniai muitinei reikalingi apskaitos registrai arba galima su jais susipažinti

A [*] [5]

A [*]

A [*] [5]

A [*] [5] [8]

A [*] [5]

4/4.

Vieta, kur vedama apskaita

A [*]

A [*] [9]

A [*]

A [*] [9]

A [*]

A [*] [8]

A [*]

4/5.

Pirmoji naudojimo arba perdirbimo vieta

A [*] [10]

4/6.

[Prašoma] sprendimo galiojimo pradžios data

A [+]

C [*]

[+]

C [*]

[+]

C [*]

A [+]

C [*]

[+]

C [*]

[+]

C [*]

[+]

C [*]

[+]

C [*]

[+]

C [*]

[+]

C [*]

[+]

C [*]

[+]

C [*] A

[+]

C [*] A [+]

C [*] A

[+]

C [*] A [+]

C [*]

[+]

C [*]

[+]

C [*]

[+]

C [*]

[+]

C [*]

[+]

C [*]

[+]

4/7.

Sprendimo galiojimo pabaigos data

A [+]

4/8.

Prekių buvimo vieta

[*] [11]

4/9.

Perdirbimo arba naudojimo vieta (-os)

4/10.

Įforminimo muitinės įstaiga (-os)

4/11.

Įvykdymą pripažįstanti (-čios) muitinės įstaiga (-os)

4/12.

Garantijos muitinės įstaiga

[+]

A [12]

4/13.

Prižiūrinčioji muitinės įstaiga

A [+]

[+]

A [+]

4/14.

Paskirties muitinės įstaiga (-os)

C [*]

A [+]

C [*]

A [+]

4/15.

Išvykimo muitinės įstaiga (-os)

C [*]

A [+]

4/16.

Terminas

A [+]

[+]

A [+] [13]

A [+]

4/17.

Procedūros pripažinimo įvykdyta laikotarpis

4/18.

Procedūros įvykdymo dokumentas

A [+]

[14]

A [+]

[15]

5 grupė. Prekių identifikavimo duomenys

5/1.

Prekės kodas

C [*]

A [+]

[*]

C [*]

5/2.

Prekių aprašymas

[*]

5/3.

Prekių kiekis

A [+]

[*]

5/4.

Prekių vertė

5/5.

Išeiga

[16]

5/6.

Ekvivalentiškos prekės

5/7.

Perdirbtieji produktai

[17]

5/8.

Prekių identifikavimo duomenys

5/9.

Prekių kategorijos arba jų gabenimo atvejai, kuriems taikomos išimtys

A [+]

6 grupė. Sąlygos

6/1.

Draudimai ir apribojimai

[*]

6/2.

Ekonominės sąlygos

[17]

6/3.

Bendrosios pastabos

A [+]

[+]

A [+]

[+]

A [+]

7 grupė. Veikla ir procedūros

7/1.

Sandorio rūšis

A [*]

7/2.

Muitinės procedūrų rūšis

7/3.

Deklaracijos rūšis

7/4.

Operacijų skaičius

[*]

A [*]

7/5.

Planuojamos veiklos duomenys

8 grupė. Kita

8/1.

Pagrindinių muitinei reikalingų apskaitos registrų rūšis

A [*]

[*]

A [*]

[8]

A [*]

8/2.

Įrašų rūšis

A [*]

[*]

A [*]

[8]

A [*]

8/3.

Prieiga prie duomenų

8/4.

Pavyzdžiai ir kt.

A [*]

8/5.

Papildoma informacija

C [*]

[*]

C [*]

[*]

C [*]

8/6.

Garantija

A [18]

A [12]

8/7.

Garantijos suma

[18]

[12]

8/8.

Teisių ir pareigų perleidimas

8/9.

Raktiniai žodžiai

A [+]

8/10.

Duomenys apie sandėlius

8/11.

Sąjungos prekių saugojimas

8/12.

Sutikimas dėl skelbimo leidimo turėtojų sąraše

A [*]

8/13.

Importo muito sumos apskaičiavimas pagal Kodekso 86 straipsnio 3 dalį

[19]

Pastabos

Pastabos numeris

Pastabos aprašymas

[1]

Šis duomenų elementas pildomas tik jei leidimas pateikti bendrąją garantiją bus naudojamas prekėms įforminant Sąjungos tranzito procedūrą.

[2]

Šis duomenų elementas prašyme naudojamas tik kai prašoma iš dalies pakeisti, pratęsti arba panaikinti sprendimą.

[3]

Nepažeidžiant jokių konkrečių įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką priimtų nuostatų, prie prašymo, susijusio su prekėmis, teikiant atitinkamą muitinės deklaraciją nurodytomis pateiktoje importo ar eksporto licencijoje, pridedamas ir pažymėjimas, kurį išduoda už minėtų licencijų išdavimą atsakinga institucija. Pažymėjime turi būti patvirtinta, kad buvo imtasi reikiamų priemonių, kad būtų pašalintos jos išdavimo pasekmės.

Minėtojo pažymėjimo nereikia, jei:

a)	muitinė, kuriai buvo pateiktas prašymas, pati išdavė licenciją,

b)	prašymo pagrindas yra klaida, neturinti jokio poveikio licencijos suteikimui.

Minėtosios nuostatos taip pat taikomos prekių reeksporto atveju, patalpinant prekes į muitinės sandėlį, įvežant į laisvąją zoną arba jas sunaikinant.

[4]

Ši informacija privaloma tik tais atvejais, kai nereikalaujama nurodyti asmens EORI kodą. Jei nurodomas EORI kodas, vardo, pavardės ir adreso nurodyti nereikia, išskyrus atvejį, kai prašymas arba sprendimas surašytas popieriuje.

[5]

Ši informacija neteikiama, jei pareiškėjas yra įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas.

[6]

Ši informacija pateikiama tik jei prašymas susijęs su laikinojo įvežimo procedūros taikymu ir jei informaciją reikalaujama pateikti pagal muitų teisę.

[7]

Ši informacija naudojama tik jei prašymas surašytas popieriuje.

[8]

Jei ketinama naudotis II tipo atviruoju muitinės sandėliu, šis duomenų elementas nenaudojamas.

[9]

Šios informacijos nereikalaujama, jei taikomas 162 straipsnis.

[10]

Ši informacija pateikiama tik jei taikomas 162 straipsnis.

[11]

Šios informacijos galima nepateikti tais atvejais, kai Sąjungos muitų teisės aktais atleista nuo pareigos pateikti prekes.

[12]

Jei prašoma taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, šis duomenų elementas nenaudojamas, išskyrus atvejį, kai prašoma leisti išankstinį pakaitos produktų arba perdirbtųjų produktų importą.

[13]

Ši informacija sprendime pateikiama tik jei leidimo turėtojas nėra atleistas nuo pareigos pateikti prekes.

[14]

Ši informacija naudojama tik leidimo taikyti laikinojo įvežimo perdirbti IM/EX procedūrą atveju.

[15]

Ši informacija naudojama tik leidimo taikyti laikinojo įvežimo perdirbti IM/EX, laikinojo įvežimo perdirbti EX/IM procedūrą nenaudojant INF arba galutinio vartojimo procedūros atveju.

[16]

Ši informacija pateikiama tik jei prašymas susijęs su laikinojo įvežimo ar išvežimo perdirbti arba galutinio vartojimo procedūra ir jei galutinio vartojimo procedūra apima prekių perdirbimą.

[17]

Ši informacija naudojama tik jei prašymas susijęs su laikinojo įvežimo ar išvežimo perdirbti procedūros taikymu.

[18]

Jei prašoma taikyti laikinojo įvežimo perdirbti EX/IM procedūrą, šis duomenų elementas nenaudojamas, išskyrus atvejį, kai taikomi eksporto muitai.

[19]

Ši informacija naudojama tik jei prašymas susijęs su laikinojo įvežimo perdirbti procedūros taikymu.

2 SKYRIUS

Pastabos, susijusios su duomenų reikalavimais

Įvadas

Šiame skyriuje pateikti aprašymai ir pastabos taikomi 1 skyriaus duomenų reikalavimų lentelėje nurodytiems duomenų elementams.

Duomenų reikalavimai

1 grupė. Prašymo /sprendimo informacija

1/1. Prašymo /sprendimo rūšies kodas

Naudojamos visos atitinkamos lentelės skiltys

Prašymas

Naudojant atitinkamus kodus nurodoma, kurio leidimo arba sprendimo prašoma.

Sprendimas

Naudojant atitinkamus kodus nurodoma leidimo arba sprendimo rūšis.

1/2. Parašas /patvirtinimas

Naudojamos visos atitinkamos lentelės skiltys

Prašymas

Popieriuje surašytus prašymus pasirašo prašymą pateikiantis asmuo. Pasirašantis asmuo turėtų nurodyti savo pareigas.

Prašymus, parengtus naudojantis elektroninio duomenų apdorojimo priemonėmis, patvirtina prašymą pateikiantis asmuo (pareiškėjas arba atstovas).

Jei prašymas pateiktas naudojantis Komisijos ir valstybių narių tarpusavio sutarimu nustatyta ES darniąja verslininko sąsaja, laikoma, kad prašymas patvirtintas.

Sprendimas

Asmuo, priimantis sprendimą dėl leidimo suteikimo, dėl privalomosios informacijos arba dėl importo arba eksporto muito grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti, pasirašo popieriuje surašytus sprendimus arba kitaip patvirtina sprendimus, parengtus naudojantis elektroninio duomenų apdorojimo priemonėmis.

Lentelės 1a skiltis

Jei pareiškėjas turi registracijos numerį, jį galima įrašyti čia.

Lentelės 2 skiltis

Pasirašantis asmuo visada turėtų būti asmuo, visapusiškai atstovaujantis pareiškėjui.

1/3. Prašymo rūšis

Naudojamos visos atitinkamos lentelės skiltys

Naudojant atitinkamą kodą nurodoma prašymo rūšis. Jei prašoma iš dalies pakeisti arba tam tikrais atvejais atnaujinti leidimą, D. E. 1/6 „Sprendimo registracijos numeris“ nurodomas ir atitinkamo sprendimo numeris.

1/4. Galiojimo teritorija – Sąjunga

Naudojamos visos atitinkamos lentelės skiltys

Nukrypstant nuo Kodekso 26 straipsnio, nurodoma, ar sprendimas galioja tik vienoje ar keliose valstybėse narėse ir aiškiai nurodoma (-os) atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės).

1/5. Galiojimo teritorija – bendrojo tranzito šalys

Naudojamos visos atitinkamos lentelės skiltys

Nurodomos bendrojo tranzito šalys, kuriose galima naudoti leidimą.

1/6. Sprendimo registracijos numeris

Naudojamos visos atitinkamos lentelės skiltys

Unikalus registracijos numeris, kurį kompetentinga muitinė priskyrė sprendimui.

1/7. Sprendimą priimanti muitinė

Naudojamos visos atitinkamos lentelės skiltys

Sprendimą priimančios muitinės identifikacinis numeris arba pavadinimas ir adresas.

Lentelės 1b skiltis

Sprendimą priėmusios valstybės narės muitinės identifikacinis numeris arba jį priėmusio asmens parašas, vardas ir pavardė.

Lentelės 2 skiltis

Valstybės narės muitinės administracijos autentiškumo patvirtinimas ir pavadinimas. Jeigu to reikia dėl muitinės administracijos organizacinės struktūros, gali būti nurodomas regioninio lygmens valstybės narės muitinės administracijos pavadinimas.

2 grupė. Papildomų dokumentų, sertifikatų bei leidimų nuorodos

2/1. Kiti prašymai ir sprendimai, susiję su turima privalomąja informacija

Lentelės 1a skiltis

Nurodoma (taip /ne), ar pareiškėjas kreipėsi dėl PTI sprendimo dėl šios antraštinės dalies D. E. 5/2 „Prekių aprašymas“ ir II antraštinės dalies D. E. II/3 „Komercinis pavadinimas ir papildoma informacija“ aprašytoms prekėms tapačių ar panašių Sąjungos prekių, ir ar jį gavo. Jei atsakymas teigiamas, reikėtų pateikti ir šią informaciją:

Prašymo pateikimo šalis: šalis, kurioje buvo pateiktas prašymas.

Prašymo pateikimo vieta: vieta, kurioje buvo pateiktas prašymas.

Prašymo data: data, kurią Kodekso 22 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodyta kompetentinga muitinė gavo prašymą.

PTI sprendimo registracijos numeris: PTI sprendimo, kurį pareiškėjas jau gavo, registracijos numeris. Ši dalis privaloma, jei pareiškėjas, pateikęs prašymą, sulaukė PTI sprendimo.

Sprendimo galiojimo pradžios data: data, nuo kurios pradeda galioti PTI sprendimas.

Prekės kodas: PTI sprendime nurodytas nomenklatūros kodas.

Lentelės 1b skiltis

Nurodoma, ar pareiškėjas kreipėsi dėl PKI ir (arba) PTI sprendimo dėl šios antraštinės dalies D. E. 5/1 „Prekių kodas“ ir D. E. 5/2 „Prekių aprašymas“ arba III antraštinės dalies D. E. III/3 nurodytoms prekėms ar medžiagoms tapačių ar panašių prekių ar medžiagų ir ar jį gavo, ir pateikiami atitinkami duomenys. Jei atsakymas teigiamas, pateikiamas ir atitinkamo PKI ir (arba) PTI sprendimo registracijos numeris.

2/2. Sprendimai dėl privalomosios informacijos, skirti kitiems adresatams

Lentelės 1a skiltis

Nurodoma, ar pareiškėjas žino apie kitiems adresatams skirtus PTI sprendimus dėl šios antraštinės dalies D. E. 5/2 „Prekių aprašymas“ ir II antraštinės dalies D. E. II/3 „Komercinis pavadinimas ir papildoma informacija“ aprašytoms prekėms tapačių ar panašių prekių. Informaciją apie priimtus PTI sprendimus galima rasti EBTI duomenų bazėje internete.

Jei atsakymas teigiamas, šie papildomi elementai yra neprivalomi:

PTI sprendimo registracijos numeris: PTI sprendimo, apie kurį pareiškėjas žino, registracijos numeris.

Sprendimo galiojimo pradžios data: data, nuo kurios pradeda galioti PTI sprendimas.

Prekės kodas: PTI sprendime nurodytas nomenklatūros kodas.

Lentelės 1b skiltis

Nurodoma, ar, pareiškėjo žiniomis, jau buvo kreiptasi dėl PKI ir (arba) PTI sprendimo dėl tapačių ar panašių prekių ir ar jis jau buvo išduotas Sąjungoje.

Jei atsakymas teigiamas, šie papildomi elementai yra neprivalomi:

PKI ir (arba) PTI sprendimo registracijos numeris: PKI ir (arba) PTI sprendimo, apie kurį pareiškėjas žino, registracijos numeris.

Sprendimo galiojimo pradžios data: data, nuo kurios pradeda galioti PKI ir (arba) PTI sprendimas.

Prekės kodas: PKI ir (arba) PTI sprendime nurodytas nomenklatūros kodas.

2/3. Nebaigtos arba užbaigtos teisinės ar administracinės procedūros

Lentelės 1a skiltis

Nurodoma, ar pareiškėjas žino apie kokias nors nebaigtas Sąjungoje vykstančias teisines ar administracines procedūras, susijusias su tarifiniu klasifikavimu, arba apie Sąjungoje jau priimtą teismo sprendimą dėl tarifinio klasifikavimo, susijusio su prekėmis, aprašytomis II antraštinės dalies D. E. 5/2 „Prekių aprašymas“ ir D. E. II/3. „Komercinis pavadinimas ir papildoma informacija“. Jei atsakymas teigiamas, šie papildomi elementai yra neprivalomi:

Įrašomas teismo pavadinimas ir adresas, nagrinėjamos bylos ir (arba) sprendimo registracijos numeris bei visa kita svarbi informacija.

Lentelės 1b skiltis

Nurodoma, ar, pareiškėjo žiniomis, šios antraštinės dalies D. E. 5/1 „Prekės kodas“ ir D. E. 5/2 „Prekių aprašymas“ arba III antraštinės dalies D. E. III/3 „Sąlygos, pagal kurias galima nustatyti kilmę“ aprašytų prekių atžvilgiu Sąjungoje vyksta teisinės ar administracinės procedūros dėl kilmės arba Sąjungoje jau priimtas teismo sprendimas dėl kilmės.

Įrašomas teismo pavadinimas ir adresas, nagrinėjamos bylos ir (arba) sprendimo registracijos numeris bei visa kita svarbi informacija.

2/4. Pridedami dokumentai

Naudojamos visos atitinkamos lentelės skiltys

Pateikiama informacija apie prie prašymo arba sprendimo pridedamo (-ų) dokumento (-ų) rūšį ir, jei taikytina, jo (-ų) identifikacinį numerį ir (arba) išdavimo datą. Taip pat nurodomas bendras pridedamų dokumentų skaičius.

Jei dokumente yra informacija, papildanti kitoje prašymo ar sprendimo vietoje pateiktą informaciją, pateikiama nuoroda į atitinkamą duomenų elementą.

2/5. Sandėlio identifikacinis numeris

Naudojamos visos atitinkamos lentelės skiltys

Jei taikytina, įrašomas sprendimą priimančios muitinės sandėliui priskirtas identifikacinis numeris.

3 grupė. Šalys

3/1. Pareiškėjas /leidimo turėtojas arba sprendimo adresatas

Naudojamos visos atitinkamos lentelės skiltys

Prašymas

Pareiškėjas – asmuo, kuris prašo muitinės priimti sprendimą.

Įrašomas atitinkamo asmens vardas, pavardė ir adresas.

Sprendimas

Sprendimo adresatas – asmuo, kuriam skirtas sprendimas.

Leidimo turėtojas – asmuo, kuriam išduotas leidimas.

3/2. Pareiškėjo /leidimo turėtojo arba sprendimo adresato identifikacinis numeris

Naudojamos visos atitinkamos lentelės skiltys

Prašymas

Pareiškėjas – asmuo, kuris prašo muitinės priimti sprendimą.

Įrašomas atitinkamo asmens ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo kodas (EORI kodas), nurodytas 1 straipsnio 18 dalyje.

Jei prašymas pateikiamas naudojantis elektroninio duomenų apdorojimo priemonėmis, visada reikia pateikti pareiškėjo EORI kodą.

Sprendimas

Sprendimo adresatas – asmuo, kuriam skirtas sprendimas.

Leidimo turėtojas – asmuo, kuriam išduotas leidimas.

3/3. Atstovas

Naudojamos visos atitinkamos lentelės skiltys

Jei pareiškėjui, nurodytam D. E. 3/1 „Pareiškėjas /leidimo turėtojas arba sprendimo adresatas“ arba D. E. 3/2 „Pareiškėjo /leidimo turėtojo arba sprendimo adresato identifikacinis numeris“ atstovauja atstovas, apie jį pateikiama atitinkama informacija.

Jei pagal Kodekso 19 straipsnio 2 dalį to reikalauja sprendimą priimanti muitinė, pateikiama atitinkamos sutarties kopija, įgaliojimas ar bet kuris kitas dokumentas, kuriame pateikiama įrodymų, jog suteiktas atstovo muitinėje statusas.

3/4. Atstovo identifikavimo duomenys

Naudojamos visos atitinkamos lentelės skiltys

Jei pagal Kodekso 19 straipsnio 2 dalį sprendimą priimanti muitinė to reikalauja, pateikiama atitinkamos sutarties kopija, įgaliojimas ar bet kuris kitas dokumentas, kuriame pateikiama įrodymų, jog suteiktas atstovo muitinėje statusas.

3/5. Už muitinės klausimus atsakingo asmens vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys

Naudojamos visos atitinkamos lentelės skiltys

Atitinkamo asmens kontaktinė informacija, įskaitant, fakso numerį, jei jį turi, kuri gali būti naudojama tolesniems ryšiams ir bendravimui su muitine susijusiais klausimais.

3/6. Už prašymą atsakingas asmuo ryšiams

Naudojamos visos atitinkamos lentelės skiltys

Asmuo ryšiams yra atsakingas už ryšių su muitine palaikymą su prašymu susijusiais klausimais.

Ši informacija pateikiama tik jei šis asmuo nėra D. E. 3/5 „Už muitinės klausimus atsakingo asmens vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys“ nurodytas už muitinės klausimus atsakingas asmuo.

Įrašomas asmens ryšiams vardas, pavardė ir kurie nors iš šių duomenų: telefono numeris, e. pašto adresas (pageidautina, funkcinės e. pašto dėžutės) ir, jei turi, fakso numeris.

3/7. Pareiškėjo bendrovei vadovaujantis ar jos valdymą kontroliuojantis asmuo

Naudojamos visos atitinkamos lentelės skiltys

Kodekso 39 straipsnio a dalies įgyvendinimo tikslais, atsižvelgiant į pareiškėjo bendrovės teisėtą įsisteigimą /juridinį statusą, įrašomas (-i) atitinkamo (-ų) asmens (-ų) vardas (-ai), pavardė (-ės) ir išsamūs duomenys, visų pirma: bendrovės direktoriaus /vadovo, valdybos direktorių ir valdybos narių, jei yra. Turėtų būti pateikta ši informacija: vardas, pavardė ir tikslus adresas, gimimo data ir nacionalinis asmens identifikavimo numeris.

3/8. Prekių savininkas

Naudojamos visos atitinkamos lentelės skiltys

Kai taikytina pagal atitinkamą straipsnį, įrašomas ne Sąjungoje įsikūrusio prekių, kurioms bus įforminta laikinojo įvežimo procedūra ir kurios aprašytos D. E. 5/1 „Prekės kodas“ ir D. E. 5/2 „Prekių aprašymas“, savininko vardas, pavardė ir adresas.

4 grupė. Datos, laikas, laikotarpiai ir vietos

4/1. Vieta

Naudojamos visos atitinkamos lentelės skiltys

Prašymas

Vieta, kur buvo pasirašytas ar kokiu nors kitu būdu patvirtintas prašymas.

Sprendimas

Vieta, kurioje buvo suteiktas leidimas arba priimtas sprendimas, susiję su privalomąja kilmės informacija, arba dėl atsisakymo išieškoti importo arba eksporto muitą arba dėl jo grąžinimo.

4/2. Data

Naudojamos visos atitinkamos lentelės skiltys

Prašymas

Data, kurią pareiškėjas pasirašė ar kokiu nors kitu būdu patvirtino prašymą.

Sprendimas

Data, kurią buvo suteiktas leidimas arba priimtas sprendimas dėl privalomosios informacijos arba dėl importo arba eksporto muito grąžinimo arba dėl atsisakymo jį išieškoti.

4/3. Vieta, kurioje laikomi pagrindiniai muitinei reikalingi apskaitos registrai arba galima su jais susipažinti

Naudojamos visos atitinkamos lentelės skiltys

Kaip nurodyta Kodekso 22 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, pagrindiniai muitinei reikalingi apskaitos registrai yra tie registrai, kuriuos muitinė laiko pagrindiniais muitinei reikalingais apskaitos registrais, leidžiančiais muitinei prižiūrėti ir stebėti visą veiklą, kuriai išduotas atitinkamas leidimas. Pareiškėjo turimą komercinę, fiskalinę ar kitą apskaitos medžiagą galima priimti kaip pagrindinius muitinei reikalingus apskaitos registrus, jei jie palengvina auditu pagrįstą tikrinimą.

Įrašomas tikslus vietos, kurioje ketinama laikyti pagrindinius apskaitos registrus arba kurioje su jais būtų galima susipažinti, adresas ir valstybė narė. Vietoj adreso galima pateikti UN/LOCODE, jei pagal jį galima vienareikšmiškai identifikuoti atitinkamą vietą.

Lentelės 1a ir 1b skiltys

Privalomosios informacijos atveju, ją reikia pateikti tik jei šalis skiriasi nuo tos, kuri nurodyta prie pareiškėjo identifikavimo duomenų.

4/4. Vieta, kur vedama apskaita

Naudojamos visos atitinkamos lentelės skiltys

Įrašomas tikslus vietos (-ų), kurioje (-se) vedama pareiškėjo apskaita arba ketinama ją vesti, adresas ir valstybė (-ės) narė (-ės). Vietoj adreso galima pateikti UN/LOCODE, jei pagal jį galima vienareikšmiškai identifikuoti atitinkamą vietą.

Ši informacija reikalinga vietai, kurioje vedama apskaita, susijusi su prekėmis, esančiomis D. E. 4/8 „Prekių buvimo vieta“ nurodytu adresu, identifikuoti.

4/5. Pirmoji naudojimo arba perdirbimo vieta

Naudojamos visos atitinkamos lentelės skiltys

Naudojant atitinkamą kodą įrašomas atitinkamos vietos adresas.

4/6. [Prašoma] sprendimo galiojimo pradžios data

Lentelės 1a ir 1b skiltys

Data, nuo kurios pradeda galioti sprendimas dėl privalomosios informacijos.

Lentelės 2 skiltis

Pagal 29 straipsnį nurodoma diena, mėnuo ir metai.

Lentelės 3, 4a, 5, 6 a, 6b, 7a–7e, 8a–8e ir 9a–9f skiltys

Prašymas

Pareiškėjas gali prašyti, kad leidimas pradėtų galioti nuo konkrečios dienos. Nustatant šią datą vis dėlto atsižvelgiama į Kodekso 22 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus terminus ir prašoma data negali būti ankstesnė už nurodytąją Kodekso 22 straipsnio 4 dalyje.

Sprendimas

Data, kurią leidimas įsigalioja.

Lentelės 4b skiltis

Prašymas

Pareiškėjas gali prašyti, kad leidimas pradėtų galioti nuo konkrečios dienos. Nustatant šią datą vis dėlto atsižvelgiama į Kodekso 22 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus terminus ir data negali būti ankstesnė už nurodytąją Kodekso 22 straipsnio 4 dalyje.

Sprendimas

Pirmojo veiklos laikotarpio pradžios data, kurią nustatė institucija, kad būtų galima apskaičiuoti mokėjimo atidėjimo terminą.

4/7. Sprendimo galiojimo pabaigos data

Naudojamos visos atitinkamos lentelės skiltys

Data, kurią nustoja galioti leidimas arba sprendimas dėl privalomosios informacijos.

4/8. Prekių buvimo vieta

Lentelės 4c skiltis

Įrašomas atitinkamos vietos pavadinimas ir adresas su pašto kodu, jei jis yra. Kai prašymas pateiktas naudojantis elektroninio duomenų apdorojimo priemonėmis, vietoj adreso gali būti nurodytas atitinkamas kodas, jei pagal jį galima vienareikšmiškai identifikuoti atitinkamą vietą.

Lentelės 7e skiltis

Naudojant atitinkamą kodą įrašomas vietos, kurioje sveriami bananai, identifikatorius.

Lentelės 7b–7d skiltys

Naudojant atitinkamą kodą įrašomas vietos, kurioje gali būti prekės, kai joms įforminama muitinės procedūra, identifikatorius.

Lentelės 9a skiltis

Naudojant atitinkamą kodą įrašomas vietos (-ų), kurioje (-se) bus gautos prekės pagal TIR operaciją, identifikatorius.

Lentelės 9b skiltis

Naudojant atitinkamą kodą įrašomas vietos (-ų), kurioje (-se) prekėms bus įforminta Sąjungos tranzito procedūra, identifikatorius.

Lentelės 9c skiltis

Naudojant atitinkamą kodą įrašomas vietos (-ų), kurioje (-se) bus gautos prekės pagal Sąjungos tranzito procedūrą, identifikatorius.

4/9. Perdirbimo arba naudojimo vieta (-os)

Naudojamos visos atitinkamos lentelės skiltys

Naudojant atitinkamą kodą nurodomas (-i) atitinkamos (-ų) vietos (-ų) adresas (-ai).

4/10. Įforminimo muitinės įstaiga (-os)

Naudojamos visos atitinkamos lentelės skiltys

Nurodoma siūloma (-os) muitinės įstaiga (-os), kaip numatyta 1 straipsnio 16 dalyje.

4/11. Įvykdymą pripažįstanti (-čios) muitinės įstaiga (-os)

Naudojamos visos atitinkamos lentelės skiltys

Nurodoma siūloma (-os) muitinės įstaiga (-os).

4/12. Garantijos muitinės įstaiga

Naudojamos visos atitinkamos lentelės skiltys

Nurodoma atitinkama muitinės įstaiga.

4/13. Prižiūrinčioji muitinės įstaiga

Naudojamos visos atitinkamos lentelės skiltys

Nurodoma kompetentinga muitinės įstaiga, numatyta 1 straipsnio 35 dalyje.

4/14. Paskirties muitinės įstaiga (-os)

Lentelės 9a ir 9c skiltys

Nurodoma paskirties muitinės įstaiga (-os), atsakinga (-os) už vietą, kurioje prekes gauna įgaliotasis gavėjas.

Lentelės 9f skiltis

Nurodoma paskirties muitinės įstaiga (-os), atsakinga (-os) už paskirties uostą (-us) ir (arba) oro uostą (-us).

4/15. Išvykimo muitinės įstaiga (-os)

Lentelės 9b skiltis

Nurodoma išvykimo muitinės įstaiga (-os), atsakinga (-os) už vietą, kurioje prekėms bus įforminta Sąjungos tranzito procedūra.

Lentelės 9f skiltis

Nurodoma išvykimo muitinės įstaiga (-os), atsakinga (-os) už išvykimo uostą (-us) ir (arba) oro uostą (-us).

4/16. Terminas

Lentelės 6b skiltis

Nurodomas minutėmis išreikštas terminas, per kurį muitinės įstaiga gali atlikti patikrinimą iki prekių išvežimo.

Lentelės 7b skiltis

Nurodomas minutėmis išreikštas terminas, per kurį pateikimo muitinės įstaiga turi informuoti prižiūrinčiąją muitinės įstaigą apie savo ketinimą atlikti patikrinimą iki prekių išleidimo.

Lentelės 7c skiltis

Nurodomas minutėmis išreikštas terminas, per kurį muitinės įstaiga gali pareikšti apie savo ketinimą atlikti patikrinimą iki prekių išleidimo.

Lentelės 9a ir 9c skiltys

Nurodomas minutėmis išreikštas terminas, per kurį įgaliotasis gavėjas turi gauti leidimą iškrauti prekes.

Lentelės 9b skiltis

Nurodomas minutėmis išreikštas terminas, kuris išvykimo muitinės įstaigai skirtas tam, kad įgaliotajam siuntėjui pateikus tranzito deklaraciją, minėtoji įstaiga galėtų iki prekių išleidimo ir išvežimo atlikti visus reikalingus patikrinimus.

4/17. Procedūros pripažinimo įvykdyta laikotarpis

Naudojamos visos atitinkamos lentelės skiltys

Įrašomas mėnesiais išreikštas numatomas laikotarpis, reikalingas operacijoms atlikti arba specialiai muitinės procedūrai, dėl kurios teikiamas prašymas, atlikti.

Nurodoma, ar taikytinas procedūros pripažinimo įvykdyta laikotarpio automatinis pratęsimas pagal 174 straipsnio 2 dalį.

Lentelės 8a skiltis

Sprendimą priimanti muitinė leidime gali nurodyti, kad procedūros pripažinimo įvykdyta laikotarpis baigiasi paskutinę kito mėnesio /ketvirčio /pusmečio po to mėnesio /ketvirčio /pusmečio, kurį prasidėjo procedūros pripažinimo įvykdyta laikotarpis, dieną.

4/18. Procedūros įvykdymo dokumentas

Naudojamos visos atitinkamos lentelės skiltys

Nurodoma, ar reikia naudoti procedūros įvykdymo dokumentą.

Jei atsakymas teigiamas, įrašomas 175 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, per kurį leidimo turėtojas turi pateikti procedūros įvykdymo dokumentą prižiūrinčiajai muitinės įstaigai.

Tam tikrais atvejais pagal 175 straipsnio 3 dalį nurodomas procedūros įvykdymo dokumento turinys.

5 grupė. Prekių identifikavimo duomenys

5/1. Prekės kodas

Lentelės 1a skiltis

Prašymas

Įrašomas muitinės nomenklatūros kodas, kuris, kaip pareiškėjas tikisi, bus priskirtas prekėms.

Sprendimas

Muitinės nomenklatūros kodas, prekėms priskirtinas muitinės nomenklatūroje.

Lentelės 1b skiltis

Prašymas

Pozicija /subpozicija (muitinės nomenklatūros kodas), kurioms prekės priskiriamos pakankamai tiksliai, kad būtų galima identifikuoti kilmės nustatymo taisyklę. Jei asmuo, kuris kreipiasi dėl PKI, turi tų pačių prekių PTI, nurodomas aštuonženklis KN kodas.

Sprendimas

Prašyme nurodyta pozicija /subpozicija arba aštuonženklis KN kodas.

Lentelės 3 skiltis

Įrašomas aštuonženklis KN kodas.

Lentelės 4c skiltis

Įrašomas atitinkamų prekių aštuonženklis KN kodas, TARIC kodas ir tam tikrais atvejais papildomas (-i) TARIC kodas (-ai) bei nacionalinis (-iai) papildomas (-i) kodas (-ai).

Lentelės 7c ir 7d skiltys

Įrašomi bent pirmi keturi atitinkamų prekių KN kodo skaitmenys.

Lentelės 8a ir 8b skiltys

Nurodomi pirmi keturi prekių, kurioms bus įforminta laikinojo įvežimo ar išvežimo perdirbti procedūra, KN kodo skaitmenys.

Aštuonženklį KN kodą privaloma pateikti, jei:

bus naudojamos ekvivalentiškos prekės arba standartinio prekių pakeitimo sistema,

prekėms taikomas 71–02 priedas,

prekėms netaikomas 71–02 priedas ir naudojamas ekonominių sąlygų kodas 22 (deminimis taisyklė).

Lentelės 8c skiltis

Jei prašymas susijęs su prekėmis, kurioms bus įforminama kita nei 2 punkte nurodyta specialioji procedūra, įrašomas, jei yra, aštuonženklis KN kodas (1 skiltis), TARIC kodas (2 skiltis) ir tam tikrais atvejais papildomas (-i) TARIC kodas (-ai) (3 skiltis).

Jei prašymas susijęs su prekėmis, kurioms taikomos Kombinuotosios nomenklatūros pirmos dalies „Preliminariosios nuostatos“ II skyriuje išdėstytos specialiosios nuostatos (A ir B dalys) (prekės, skirtos tam tikrų kategorijų laivams, valtims ar kitoms vandens transporto priemonėms bei gręžybos ar verslinėms-žvejybinėms platformoms, civiliniai orlaiviai ir prekės, skirtos naudoti civiliniuose orlaiviuose), KN kodų pateikti nereikalaujama.

Lentelės 8d skiltis

Nurodomi pirmi keturi prekių, kurioms bus įforminta laikinojo įvežimo procedūra, KN kodo skaitmenys.

Lentelės 8e skiltis

Nurodomi pirmi keturi prekių, kurioms bus įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, KN kodo skaitmenys.

Jei prašymas susijęs su keletu skirtingų prekių, duomenų elementas gali likti neužpildytas. Tokiu atveju D. E. 5/2 „Prekių aprašymas“ nurodomas prekių, kurios būtų saugomos atitinkamame sandėlyje, pobūdis.

Jei ekvivalentiškos prekės naudojamos taikant muitinio sandėliavimo procedūrą, reikia pateikti aštuonženklį KN kodą.

5/2. Prekių aprašymas

Lentelės 1a skiltis

Prašymas

Detalus prekių aprašymas, pagal kurį jas įmanoma identifikuoti ir suklasifikuoti muitinės nomenklatūroje. Aprašyme dar turėtų būti pateikta informacija apie prekių sudėtį ir tyrimo metodus, taikytus sudėčiai nustatyti, jei nuo to priklauso jų klasifikavimas. Į II antraštinės dalies D. E. II/3 „Komercinis pavadinimas ir papildoma informacija“ reikėtų įrašyti visus duomenis, kuriuos pareiškėjas laiko konfidencialiais.

Sprendimas

Pakankamai išsamus prekių aprašymas, pagal kurį jas galima atpažinti be jokių abejonių ir lengvai susieti PTI sprendime aprašytas prekes su muitiniam įforminimui pateiktomis prekėmis. Neturėtų būti nurodyta jokių duomenų, kuriuos PTI prašyme pareiškėjas pažymėjo kaip konfidencialius.

Lentelės 1b skiltis

Prašymas

Išsamus prekių aprašymas, pagal kurį jas įmanoma identifikuoti.

Sprendimas

Pakankamai išsamus prekių aprašymas, pagal kurį jas galima atpažinti be jokių abejonių ir lengvai susieti PKI sprendime aprašytas prekes su pateiktomis prekėmis.

Lentelės 3 skiltis

Pateikiamas prekės aprašymas.

Lentelės 4c skiltis

Pateikiamas įprastinis prekės aprašymas arba jos tarifų aprašymas. Aprašymas turi atitikti D. E. VIII/1 „Teisė išieškoti“ nurodytoje muitinės deklaracijoje pateiktą aprašymą.

Nurodomas pakuočių skaičius, rūšis, ženklai ir identifikaciniai numeriai. Jei prekės nesupakuotos, pateikiamas objektų skaičius arba nurodoma, kad jos yra birios.

Lentelės 7a–7d ir 8d skiltys

Nurodomas prekės aprašymas ir (arba) techninis aprašymas. Prekės aprašymas ir (arba) techninis aprašymas turėtų būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad būtų galima priimti sprendimą dėl prašymo.

Lentelės 8a ir 8b skiltys

Nurodomas prekės aprašas ir (arba) techninis aprašymas.

Prekės aprašymas ir (arba) techninis aprašymas turėtų būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad būtų galima priimti sprendimą dėl prašymo. Kai planuojama naudoti ekvivalentiškas prekes arba standartinio prekių pakeitimo sistemą, pateikiama informacija apie jų prekinę kokybę ir technines charakteristikas.

Lentelės 8c skiltis

Nurodomas prekės aprašas ir (arba) techninis aprašymas. Prekės aprašymas ir (arba) techninis aprašymas turėtų būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad būtų galima priimti sprendimą dėl prašymo.

Lentelės 5 ir 8e skiltys

Nurodoma bent tai, ar prekės yra žemės ūkio ir (arba) pramoninės prekės.

5/3. Prekių kiekis

Lentelės 1a skiltis

Šis duomenų elementas naudojamas tik tais atvejais, kai patenkinamas prašymas pratęsti naudojimosi sprendimu laikotarpį, nurodant prekių, kurios gali būti įformintos muitinėje per naudojimosi sprendimu pratęsimo laikotarpį, kiekį ir vienetus. Vienetai turi būti išreikšti papildomais mato vienetais, kaip apibrėžta Kombinuotojoje nomenklatūroje (Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priede).

Lentelės 4c skiltis

Įrašomas bendras prekių, išreikštų papildomais mato vienetais, kaip apibrėžta Kombinuotojoje nomenklatūroje (Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I