(1)

Antidempingo priemonės tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis arba Kinija) ir Tailando kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms (toliau – VVJD arba nagrinėjamasis produktas) buvo iš pradžių nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 584/96 (2) (toliau – pradinės priemonės) ir paskutinį kartą pratęstos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 803/2009 (3) (toliau – galiojančios priemonės).

(2)

Pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį pradinių priemonių taikymas buvo išplėstas iš Taivano, Indonezijos, Šri Lankos ir Filipinų siunčiamoms importuojamoms prekėms, deklaruojamoms arba nedeklaruojamoms atitinkamai kaip Taivano, Indonezijos, Šri Lankos ir Filipinų kilmės, Tarybos reglamentais (EB) Nr. 964/2003 (4), (EB) Nr. 2052/2004 (5), (EB) Nr. 2053/2004 (6) ir (EB) Nr. 655/2006 (7).

(3)

Visoms bendrovėms taikomi 58,6 % antidempingo muitai.

(4)

Šiuo metu antidempingo priemonės taikomos importuojamoms Rusijos ir Turkijos (8) kilmės VVJD ir importuojamoms Korėjos Respublikos ir Malaizijos kilmės (9) VVJD. Tailandui taikomos priemonės nustojo galioti 2014 m. rugsėjo 4 d. (10).

(5)

2013 m. gruodžio 14 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) paskelbė pranešimą apie artėjančią antidempingo priemonių, taikomų tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Tailando kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms iš geležies arba plieno ir siunčiamoms iš Taivano, Indonezijos, Šri Lankos ir Filipinų, deklaruojamoms arba nedeklaruojamoms atitinkamai kaip Taivano, Indonezijos, Šri Lankos arba Filipinų kilmės, galiojimo pabaigą (11).

(6)

2014 m. birželio 2 d. Komisija gavo prašymą inicijuoti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(7)

Prašymą pateikė Europos Sąjungos sandūriniu būdu privirinamų jungiamųjų detalių iš plieno pramonės interesus ginantis komitetas (toliau – pareiškėjas) gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 50 % viso Sąjungoje pagaminamo produkto, vardu. Prašymas pagrįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir jo daroma žala Sąjungos pramonei greičiausiai tęstųsi.

(8)

2014 m. rugsėjo 3 d. Komisija inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (12).

(9)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pranešti jai apie ketinimą dalyvauti atliekant tyrimą. Be to, Komisija konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, naudotojams, importuotojams, eksportuojantiems nagrinėjamosios šalies gamintojams ir Kinijos valdžios institucijoms apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą ir pakvietė juos bendradarbiauti.

(10)

Visos suinteresuotosios šalys turėjo galimybę pateikti pastabų dėl peržiūros inicijavimo ir paprašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(11)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad preliminariai atrinko Sąjungos gamintojus, ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų. Bendrovės atrinktos remiantis panašaus produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje apimtimi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir atsižvelgiant į geografinį pasiskirstymą; atrinktos trys Sąjungos bendrovės ir (arba) bendrovių grupės, turinčios gamyklas Austrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje. Pastabų negauta, taigi preliminariai atrinktos bendrovės pasirinktos galutinai.

(13)

Vėliau vienas atrinktas Sąjungos gamintojas negalėjo išsamiai atsakyti į klausimyno klausimus, todėl buvo pakeistas kitu Sąjungos gamintoju. Galutinai atrinktos trys bendrovės ir (arba) bendrovių grupės pagamina 57 % viso nagrinėjamojo produkto Sąjungoje, joms tenka 58 % Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimties ir jos turi gamyklas keturiose skirtingose valstybėse narėse (Austrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje). Suinteresuotosios šalys buvo atitinkamai informuotos. Laikoma, kad atrinktos pakoreguoto sąrašo bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(14)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Iš informaciją pateikusių dvylikos importuotojų tik šeši importavo nagrinėjamąjį produktą iš Kinijos. Iš šių šešių bendrovių buvo atrinktos kelios bendrovės remiantis nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą apimtimi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, užtikrinant geografinį pasiskirstymą; atrinkti trys importuotojai, veikiantys Vokietijoje, Graikijoje ir Italijoje.

(15)

Visi apie save pranešę importuotojai buvo informuoti apie siūlomas atrinktas bendroves. Pastabų negauta. Atrinkti importuotojai importavo 15 % viso nagrinėjamojo produkto.

(16)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų eksportuojančių Kinijos gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus (jei tokių yra), kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(17)

Tik vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas iš pradžių apie save pranešė ir pateikė atrankos formoje prašomą informaciją. Todėl atranka nebuvo būtina. Vėliau, kaip nurodyta 20 konstatuojamojoje dalyje, šis eksportuojantis gamintojas nustojo bendradarbiauti.

(18)

Komisija klausimynus nusiuntė visiems atrinktiems Sąjungos gamintojams, atrinktiems Sąjungos importuotojams ir pirmiau minėtam eksportuojančiam Kinijos gamintojui.

(19)

Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai ir (arba) gamintojų grupė ir trys atrinkti nesusiję importuotojai.

(20)

Eksportuojantis Kinijos gamintojas klausimyno atsakymų nepateikė.

(21)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą dempingo ir žalos pasikartojimo tikimybei nustatyti ir įvertinti, ar priemonių nustatymas prieštarautų Sąjungos interesams. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį atlikti šių bendrovių patalpose:

(22)

Atliekant dempingo pasikartojimo tikimybės tyrimą buvo nagrinėjamas 2013 m. liepos 1 d.–2014 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(23)

Analizuojant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2011 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(24)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama toliau taikyti galiojančias antidempingo priemones, ir paragino visas suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų. Jokių pastabų nebuvo pateikta.

(25)

Peržiūrimasis produktas yra tas pats kaip ir per 2009 m. rugpjūčio mėn. atliktą priemonių galiojimo termino peržiūrą (13), t. y. Kinijos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosios detalės (išskyrus lietines jungiamąsias detales, junges ir jungiamąsias detales su įsriegtais sriegiais) iš geležies arba plieno (neįskaitant nerūdijančio plieno), kurių didžiausias išorinis skersmuo neviršija 609,6 mm, kurios naudojamos privirinimui sandūriniu būdu arba kitiems tikslams, kurių KN kodai šiuo metu yra 7307 93 11 , ex 7307 93 19 ir ex 7307 99 80 .

(26)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau išvardytų produktų pagrindinės fizinės ir cheminės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios:

(27)

Komisija padarė išvadą, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(28)

Remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi buvo išnagrinėta, ar vykdytas dempingas ir ar yra tikimybė, kad pasibaigus taikomų priemonių galiojimui dempingas tęsis arba pasikartos.

(29)

Kaip minėta 18 ir 19 konstatuojamosiose dalyse, nors klausimynas buvo išsiųstas per atranką apie save pranešusiam eksportuojančiam Kinijos gamintojui, vėliau šis eksportuojantis gamintojas nepateikė klausimyno atsakymų. Taigi nė vienas iš eksportuojančių Kinijos gamintojų nebendradarbiavo atliekant šį tyrimą, todėl reikėjo remtis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(30)

Atsižvelgiant į tai Kinijos valdžios institucijoms ir minėtam per atranką apie save pranešusiam eksportuojančiam Kinijos gamintojui buvo tinkamai pranešta apie tai, kad atsakymų į klausimyną nepateikimą Komisija laikys nebendradarbiavimu, todėl Komisija gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį dėl išvadų, susijusių su Kinija. Kaip minėta 20 konstatuojamojoje dalyje, Komisija negavo jokio atsakymo į klausimyną.

(31)

Tuo remiantis pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį toliau išdėstytos išvados dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo pagrįstos turimais faktais, visų pirma prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija ir turimais Eurostato statistiniais duomenimis, palygintais su importo statistiniais duomenimis, surinktais pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį (toliau – pagal 14 straipsnio 6 dalį sukurta duomenų bazė), ir su informacija, surinkta per nesusijusių importuotojų patikrinimus vietoje. Taip pat išnagrinėti Kinijos eksporto statistinių duomenų bazės duomenys. Tačiau iš analizės rezultatų buvo matyti, kad duomenų bazėje nurodytos importo apimtys gerokai viršijo kituose turimuose šaltiniuose, visų pirma pagal 14 straipsnio 6 dalį sukurtoje duomenų bazėje, nurodytas apimtis. Taip pat joje nurodytos vidutinės kainos gerokai viršijo kituose šaltiniuose nurodytas vidutines kainas, įskaitant vidutinę kainą, apie kurią pranešė bendradarbiaujantys nesusiję importuotojai. Taigi, nors visuose kituose turimuose šaltiniuose esantys duomenys nežymiai skyrėsi, nustatyta, kad Kinijos duomenų bazėje pateikti duomenys labai skyrėsi nuo duomenų visuose kituose Komisijos išanalizuotuose šaltiniuose. Todėl šiuo atveju Kinijos eksporto statistikos duomenų bazėje esantys duomenys laikyti nepatikimais.

(32)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė nustatoma remiantis kaina arba apskaičiuota verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje. Todėl reikėjo atrinkti rinkos ekonomikos trečiąją šalį (toliau – panaši šalis).

(33)

Tailandas buvo pasirinktas panašia šalimi atliekant pradinį tyrimą. Per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą panašia šalimi buvo pasirinktos Jungtinės Amerikos Valstijos, kadangi Tailando gamintojai nebendradarbiavo.

(34)

Atlikdama dabartinį tyrimą Komisija pranešimu apie inicijavimą informavo suinteresuotąsias šalis, kad ji numatė Korėjos Respubliką kaip galimą panašią šalį, nes Korėjos Respublika, priešingai nei Jungtinės Valstijos, neturėjo prekybos apsaugos priemonių ir eksportuojantis Korėjos gamintojas bendradarbiavo atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą dėl 4 konstatuojamoje dalyje nurodytų galiojančių priemonių, taikomų iš Malaizijos ir Korėjos Respublikos importuojamoms VVJD. Komisija paragino šalis pateikti pastabų dėl šio pasirinkimo tinkamumo, tačiau nė viena jų nepateikė jokių pastabų.

(35)

Komisija rinko informaciją apie VVJD gamintojus kitose galimose panašiose šalyse, visų pirma Bosnijoje ir Hercegovinoje, Indijoje, Izraelyje, Japonijoje, Saudo Arabijoje, Taivane ir Tailande, ir paragino visus žinomus VVJD gamintojus šiose šalyse, įskaitant Korėjos Respublikos gamintoją, pateikti reikiamą informaciją. Tik vienas gamintojas iš Saudo Arabijos bendradarbiavo ir pateikė klausimyno atsakymus.

(36)

Kaip minėta 26 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Saudo Arabijos vidaus rinkoje gaminamų ir parduodamų VVJD pagrindinės fizinės, cheminės savybės ir galutinio naudojimo paskirtis yra tokios pačios kaip ir eksportuojančių Kinijos gamintojų gaminamo ir į Sąjungą eksportuojamo produkto.

(37)

Atlikus tyrimą nenustatyta jokių iškraipymų Saudo Arabijos vidaus rinkoje. Nors buvo tik vienas gamintojas, tačiau nebuvo jokių galiojančių prekybos apsaugos priemonių ir vidaus gamintojas konkuravo su importuotojais iš Kinijos, Pietų Korėjos, Tailando ir Japonijos. Remiantis šiuo pagrindu buvo padaryta išvada, kad konkurencijos lygis Saudo Arabijos rinkoje buvo patenkinamas.

(38)

Per tyrimą taip pat nustatyta, kad Saudo Arabijos vidaus rinkoje pagaminami ir parduodami kiekiai buvo tipiški, juos palyginus su bendru Kinijos eksportu į Sąjungą pagal Eurostato duomenis.

(39)

Kaip minėta 45 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad Saudo Arabijos gamintojo VVJD pardavimas vidaus rinkoje vidutiniškai buvo nuostolingas. Nepaisant to, vidutinės gamybos sąnaudos buvo tokio paties lygio kaip Sąjungos pramonės, o audito metu patikrintos finansinės ataskaitos buvo parengtos remiantis veiklos tęstinumo prielaida. Tuo remiantis manyta, kad bendrovė artimiausioje ateityje bus gyvybinga.

(40)

Atsižvelgiant į tai Saudo Arabija laikyta tinkama panašia šalimi pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

(41)

Iš Saudo Arabijos bendradarbiaujančio gamintojo gauta informacija panaudota kaip pagrindas eksportuojančių Kinijos gamintojų normaliajai vertei apskaičiuoti.

(42)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar bendradarbiaujančio Saudo Arabijos gamintojo visas vidaus rinkoje parduotas kiekis buvo tipiškas per peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

(43)

Pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas tipišku, jei visa panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 % visos nagrinėjamojo produkto pardavimo per peržiūros tiriamąjį laikotarpį eksportui į Sąjungą apimties. Visa pardavimo eksportui apimtis buvo nustatyta remiantis Eurostato statistiniais duomenimis, kaip paaiškinta 31 konstatuojamojoje dalyje. Tuo remiantis Saudo Arabijos pardavimas vidaus rinkoje buvo laikytas tipišku.

(44)

Komisija toliau nagrinėjo, ar panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(45)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad ilgą laiką vidutinė svertinė pardavimo vidaus rinkoje kaina buvo mažesnė už vidutines svertines gamybos sąnaudas. Todėl jis negali būti laikomas atliktu įprastomis prekybos sąlygomis. Taigi, normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis gamybos sąnaudomis, prie kurių pridėta pagrįsta pardavimo, bendrųjų ir administracinių (PBA) išlaidų suma ir pelnas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(46)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies įžanginiu sakiniu PBA išlaidos buvo nustatytos remiantis duomenimis, gautais iš bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo. Nesant jokios informacijos apie faktinį eksportuojančio gamintojo pelną, naudotas pagrįstas pelno lygis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą. 5 % pelnas metalo apdirbimo pramonėje buvo laikomas pagrįstu. Dempingo skirtumas buvo 136 %.

(47)

Eksporto kaina nustatyta remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, t. y. Eurostato statistiniais duomenimis, kurie buvo palyginti su prašyme pareiškėjo pateikta informacija, pagal 14 straipsnio 6 dalį sukurta duomenų baze ir bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų pateiktais duomenimis.

(48)

Komisija palygino normaliąją vertę ir eksporto kainą remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, eksporto kaina ir normalioji vertė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo pakoreguotos atsižvelgiant į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Remiantis patikrinta nesusijusių importuotojų pateikta informacija atlikti koregavimai, atsižvelgiant į transporto (jūrų frachto), draudimo išlaidas ir muitinio įforminimo mokesčius.

(49)

Komisija palygino vidutinę svertinę normaliąją vertę su vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pirmiau pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis. Kadangi eksportuojantys Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, buvo neįmanoma nustatyti, kokių rūšių produktai eksportuojami iš Kinijos. Todėl buvo neįmanoma atlikti palyginimo pagal produktų rūšis.

(50)

Tuo remiantis dempingo skirtumų svertinis vidurkis išreikštas CIF (kaina, draudimas ir frachtas) kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, viršijo 136 %

(51)

Atsižvelgdama į peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padarytas išvadas dėl dempingo Komisija išnagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės nebūtų taikomos. Buvo išnagrinėti šie elementai: Kinijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, Kinijos eksporto praktika kitose trečiosiose šalyse ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(52)

Kinijos gamyba, gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai buvo nustatyti remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis. Remiantis šia informacija visa Kinijos gamybos apimtis siekė 435 000 tonų, o visi gamybos pajėgumai – 612 000 tonų. Taigi, visi Kinijos nepanaudoti pajėgumai buvo įvertinti 177 000 tonų ir beveik tris kartus viršijo Sąjungos suvartojimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Kaip paaiškinta 53–56 konstatuojamosiose dalyse, tikėtina, kad didelė šių nepanaudotų pajėgumų dalis bus nukreipta į Sąjungą.

(53)

Kadangi nebuvo jokios viešai prieinamos informacijos ir eksportuojantys Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, nebuvo įmanoma nustatyti vidutinių Kinijos eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainų lygio. Tačiau eksportuojantys Kinijos gamintojai vykdė nesąžiningos prekybos praktiką JAV rinkoje, kurioje nuo 1992 m. galioja VVJD taikomos antidempingo priemonės. Remiantis šia informacija ir atsižvelgiant į ankstesnę bei esamą dempingo praktiką Sąjungos rinkoje, nėra priežasčių manyti, kad Kinijos eksportuotojai artimiausiu metu pakeis eksporto kainų praktiką.

(54)

NET esant muitams eksportuojantys Kinijos gamintojai padidino savo eksporto į Sąjungą apimtį ir Sąjungos rinkos dalį – tai rodo, kad eksportuojantys Kinijos gamintojai nenustojo domėtis Sąjungos rinka. Tai taip pat patvirtina ankstesnė priemonių vengimo praktika perkraunant VVJD per Taivaną, Indoneziją, Šri Lanką ir Filipinus (žr. 2 konstatuojamąją dalį).

(55)

NET ir atsižvelgiant į tai, kad vidaus suvartojimas Kinijoje ir kitose trečiosiose šalyse galėtų padidėti, dėl didelių perteklinių gamybos pajėgumų Kinijoje, gerokai viršijančių visą suvartojimą Sąjungoje, galima daryti prielaidą, kad nustojus galioti priemonėms Kinijos eksportuojantys gamintojai vis dar turės didelius kiekius, kuriuos galės eksportuoti į Sąjungos rinką. Atsižvelgiant į tai, kad JAV – kita didelė VVJD rinka – taiko griežtas antidempingo priemones iš Kinijos importuojamoms VVJD, tikėtina, kad nustojus galioti priemonėms didelė šių nepanaudotų pajėgumų dalis bus nukreipta į Sąjungą.

(56)

Atsižvelgiant į ankstesnę ir dabartinę eksportuojančių Kinijos gamintojų dempingo praktiką, kaip paaiškinta 50 konstatuojamojoje dalyje, ir į tai, kad iš Kinijos į JAV rinką importuojamoms VVJD taikomos antidempingo priemonės, laikoma, kad Sąjungos rinka ir toliau bus patraukli Kinijos eksportuojantiems gamintojams.

(57)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu produktai iš Kinijos į Sąjungos rinką ir toliau importuoti labai mažomis dempingo kainomis. Atsižvelgdama į didelius Kinijos nepanaudotus pajėgumus (beveik tris kartus didesnius už Sąjungos suvartojimo lygį), eksporto į JAV rinką praktiką ir Sąjungos rinkos patrauklumą, Komisija padarė išvadą, kad yra dempingo tęsimosi tikimybė, jei priemonės būtų panaikintos.

(58)

Sąjungos pramonėje nebuvo esminių struktūrinių pokyčių palyginti su paskutiniu priemonių galiojimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, nurodytu 1 konstatuojamojoje dalyje. Per PTL panašų produktą Sąjungoje gamino 22 žinomi gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(59)

Per PTL nustatyta visa Sąjungos gamyba – 48 868 tonos. Komisija šią sumą nustatė remdamasi pareiškėjo pateiktais duomenimis, kurie buvo palyginti su patikrintais atrinktų bendrovių duomenimis.

(60)

Kaip nurodyta 11 konstatuojamojoje dalyje, trys Sąjungos gamintojai ir (arba) gamintojų grupės buvo galutinai atrinkti. Atrinktoms bendrovėms ir (arba) bendrovių grupėms teko 57 % Sąjungos gamybos ir 58 % Sąjungos pardavimo apimties (žr. 13 konstatuojamąją dalį). Atranka laikyta tipiška Sąjungos pramonės atžvilgiu.

(61)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi i) Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduota apimtimi pagal pareiškėjo pateiktus duomenis ir ii) importu iš trečiųjų šalių pagal Eurostato duomenis. Kaip paaiškinta 31 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad Kinijos eksporto statistinių duomenų bazėje pateikti duomenys buvo nepatikimi, todėl jie nebuvo naudojami eksporto apimčiai iš Kinijos nustatyti.

(62)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(63)

2012 m. ir 2013 m. suvartojimas, palyginti su 2011 m., šiek tiek padidėjo – atitinkamai 3 % ir 4 % iki 59 916 tonų 2012 m. ir 60 503 tonų 2013 m. Per PTL jis sumažėjo iki šiek tiek didesnio lygio nei 2011 m., t. y. iki 58 113 tonų. Taigi, apskritai Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko pastovus.

(64)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato pateiktais duomenimis. Kaip parodyta tolesnėje lentelėje bendra importo iš Kinijos apimtis – tai Kinijos kilmės importuojamos VVJD ir iš Taivano, Indonezijos, Šri Lankos ir Filipinų siunčiamos VVJD, siekiant išplėsti priemonių taikymą iš šių šalių siunčiamoms importuojamoms prekėms, kaip nurodyta 2 konstatuojamojoje dalyje.

(65)

Importo iš Kinijos į Sąjungą raida:

2 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(66)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendra importo iš Kinijos apimtis nuolat didėjo ir beveik padvigubėjo – nuo 4 790 tonų 2011 m. iki 9 435 tonų per PTL. Kinijos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu kito panašiai ir išaugo dvigubai – nuo 8 % 2011 m. iki 16 % per PTL.

(67)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato pateiktais duomenimis. Vidutinė importo kaina, kaip parodyta tolesnėje lentelėje, apima Kinijos kilmės VVJD ir dėl tų pačių priežasčių, kaip nurodyta 64 konstatuojamoje dalyje, iš Taivano, Indonezijos, Šri Lankos ir Filipinų siunčiamas VVJD. Tuo remiantis vidutinė importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies kaina kito kaip toliau nurodyta.

3 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

(68)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė importo kaina labai svyravo. Pirmiausia kaina padidėjo 17 % – nuo 1 534 EUR/t 2011 m. iki 1 801 EUR/t 2012 m. 2013 m. importo kaina sumažėjo iki 1 511 EUR/t, o per PTL – iki 1 388 EUR/t. Importo kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį iš viso sumažėjo 10 %.

(69)

Priverstinį kainų mažinimą tiriamuoju laikotarpiu Komisija nustatė lygindama atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotas vidutines svertines atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainas su vidutinėmis importo iš nagrinėjamosios šalies pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje kainomis, nustatytomis remiantis CIF (kaina, draudimas ir frachtas) kaina pagal Eurostato duomenis ir pakoreguotomis atsižvelgiant į muitą ir išlaidas po importo.

(70)

Kaip minėta 49 konstatuojamojoje dalyje, kadangi eksportuojantys Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, buvo neįmanoma nustatyti, kokių rūšių produktai eksportuojami iš Kinijos. Todėl buvo neįmanoma atlikti palyginimo pagal rūšis. Buvo lyginamos to paties prekybos lygio sandorių kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gauti rezultatai išreikšti atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo 20,5 %.

(71)

Lentelėje apžvelgiama importo į Sąjungą iš kitų trečiųjų šalių apimties, rinkos dalies ir vidutinės šio importo kainos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu.

4 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(72)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis padidėjo nuo maždaug 9 078 tonų 2011 m. iki maždaug 11 556 tonų per PTL, t. y. 27 %. Importas padidėjo daugiausia 2011–2012 m., po to importo apimtis iki PTL pabaigos išliko gana pastovi. Toks padidėjimas matyti ir pažvelgus į šių importuojamų produktų rinkos dalį – ji padidėjo nuo 16 % 2011 m. iki 19 % 2012 m., o vėliau išliko palyginti stabili ir tik šiek tiek padidėjo iki 20 % per PTL. Vidutinė importo kaina 2012 m. sumažėjo 5 %, o 2013 m. padidėjo 5 %. Per PTL ji vėl sumažėjo 6 %. Vidutiniškai šios kainos buvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas.

(73)

Per PTL produktai daugiausia importuoti iš Vietnamo, Kambodžos, Tailando ir Izraelio. Importas kito, kaip nurodyta toliau.

5 lentelė

Importo iš kitų pagrindinių trečiųjų šalių apimtis (tonomis)

(74)

Importo iš Vietnamo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padvigubėjo iki maždaug 2 562 tonų per PTL. Importo iš Tailando apimtis nuo 2011 m. gerokai sumažėjo (47 %) ir per PTL pasiekė 1 357 tonas. Galiausiai, importas iš Kambodžos ir Izraelio nagrinėjamuoju laikotarpiu gerokai padidėjo iki atitinkamai 1 368 ir 973 tonų per PTL.

(75)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(76)

Žalai analizuoti Komisija atskyrė makroekonominius žalos rodiklius nuo mikroekonominių. Komisija įvertino makroekonominius rodiklius remdamasi prašyme atlikti peržiūrą pateiktais duomenimis. Duomenys susiję su visais žinomais Sąjungos gamintojais. Komisija įvertino mikroekonominius rodiklius remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais ir su atrinktais Sąjungos gamintojais susijusiais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai yra tipiški Sąjungos pramonės ekonominės padėties atžvilgiu.

(77)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų panaudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo.

(78)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir gebėjimas padidinti kapitalą. Su mikroekonominiais rodikliais susiję skaičiai pagrįsti tik patikrintais atrinktų bendrovių arba bendrovių grupių duomenimis.

(79)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų panaudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų panaudojimas

(80)

Gamybos apimtis 2011–2013 m. buvo gana stabili, tačiau per PTL sumažėjo 10 % iki 48 868 tonų.

(81)

2011 m. 11 % sumažėję Sąjungos gamintojų gamybos pajėgumai nuo 2012 m. išliko 164 220 tonų. Pagal šios konkrečios pramonės įprastą praktiką ir ankstesniuose tyrimuose, nurodytuose 4 konstatuojamojoje dalyje, taikytą metodą pirmiau pateiktoje lentelėje nurodyti pajėgumai buvo pagrįsti teoriniais didžiausiais pajėgumais dirbant 3 pamainas per parą, 6 dienas per savaitę, 48 savaites per metus. Tačiau faktiškai ši pramonė veikia tik 2 pamainas per parą, 5 dienas per savaitę, 48 savaites per metus. Todėl nurodyti pajėgumai nebūtinai tiksliai atspindi faktinius pajėgumus per PTL.

(82)

Pajėgumų panaudojimas per PTL buvo nedidelio 29 % lygio. Pajėgumų panaudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo iki 33 %. 2012 m. ir 2013 m. Tai rodo, kad tais metais šiek tiek padidėjo gamybos apimtis. Kaip paaiškinta 81 konstatuojamojoje dalyje, nedidelį pajėgumų panaudojimo lygį iš dalies lėmė bendrų pajėgumų apskaičiavimo būdas.

(83)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(84)

Pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje 2012 m., palyginti su 2011 m., sumažėjo 8 %. Ji tik šiek tiek padidėjo 2013 m. ir per PTL vėl sumažėjo iki 37 121 tonų, t. y. bendra pardavimo apimtis sumažėjo 16 %, palyginti su 2011 m.

(85)

Sumažėjus Sąjungos pramonės pardavimui sumažėjo ir jos rinkos dalis – 12 procentinių punktų nagrinėjamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 76 % 2011 m. iki 64 % per PTL.

(86)

Užimtumo ir našumo raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

(87)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu darbuotojų skaičius palaipsniui sumažėjo 14 % – nuo 1 092 darbuotojų 2011 m. iki 947 darbuotojų per PTL. Kadangi 2012 ir 2013 m. gamyba išliko to paties lygio, Sąjungos gamintojų darbo jėgos našumas, vertintas kaip vieno darbuotojo išdirbis (tonomis) per metus, padidėjo atitinkamai 12 % ir 16 %, palyginti su 2011 m. Per PTL našumas sumažėjo dėl sumažėjusios gamybos, tačiau 6 % viršijo 2011 m. lygį.

(88)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių svertinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje ir vieneto sąnaudos

(89)

Pardavimo Sąjungoje kainos išliko palyginti stabilios ir būta tik nedidelių svyravimų. 2012 m. jos padidėjo 5 %, 2013 m. sumažėjo 4 % ir per PTL vėl padidėjo 3 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį kainos iš viso padidėjo 4 % Vieneto gamybos sąnaudų tendencija buvo tokia pati, t. y. 2012 m. sąnaudos padidėjo, tada 2013 m. sumažėjo ir per PTL vėl padidėjo. Tačiau šie svyravimai buvo nedideli – tik nuo 1 iki 2 %. Vieneto gamybos sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį iš viso padidėjo 1 %. Todėl dėl šiek tiek padidėjusių pardavimo kainų nagrinėjamuoju laikotarpiu pagerėjo Sąjungos gamintojų pelningumas, kuris vis tiek išliko neigiamas visu nagrinėjamuoju laikotarpiu, kaip nurodyta 94 konstatuojamojoje dalyje.

(90)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

(91)

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo. Nuo 2011 m. iki PTL vidutinės darbuotojo darbo sąnaudos padidėjo 4 % iki 55 715 EUR. Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendrovės sumažino darbuotojų skaičių 14 %, tačiau tai joms nepadėjo tiesiogiai sutaupyti, nes teko padengti su sutarčių nutraukimu susijusias išlaidas.

(92)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

(93)

Laikotarpio pabaigos atsargos 2012 m. iš pradžių šiek tiek padidėjo, o po to nuo 2012 m. iki 2013 m. vėl sumažėjo 1 %, ir nuo 2013 m. iki PTL – 16 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį atsargos iš viso sumažėjo 14 %. Palyginti su gamybos lygiu laikotarpio pabaigos atsargos nuo 2011 m. iki PTL sumažėjo 1 procentiniu punktu.

(94)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(95)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(96)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė patyrė didelių nuostolių. 2011 m. pramonė patyrė – 11,2 % nuostolį, kuris 2012 m. sumažėjo iki – 5,5 %, o 2013 m. ir per PTL vėl padidėjo atitinkamai iki – 8,3 % ir – 9,1 %.

(97)

Grynųjų pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų gebėjimas patiems finansuoti savo veiklą. Nepaisant pagerėjimo, ypač 2012 m., grynųjų pinigų srautas nagrinėjamuoju laikotarpiu toliau buvo neigiamas.

(98)

Investicijos toliau didėjo ir buvo skirtos gamybos proceso saugumui gerinti, energijos vartojimui mažinti ir konkurencingumui bei VVJD kokybei didinti. 2012 m. ir 2013 m. investicijos padidėjo, o per PTL vėl sumažėjo. Palyginti su 2011 m. investicijos padidėjo 30 % 2012 m., 82 % 2013 m. ir 41 % per PTL. Tačiau toks investicijų padidėjimas nelėmė teigiamos investicijų grąžos, kuri išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Ji svyravo nuo – 21,4 % 2011 m. iki – 15,3 % per PTL.

(99)

Per tyrimą nustatytas dempingo skirtumas gerokai viršija de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinio dempingo skirtumo dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(100)

Tačiau Sąjungos pramonė vis dar buvo neatsigavusi po buvusio žalingo dempingo, susijusio su importuojamomis Rusijos, Turkijos, Korėjos Respublikos ir Malaizijos kilmės VVJD.

(101)

Beveik visų pagrindinių žalos rodiklių tendencijos buvo neigiamos. Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis sumažėjo 9 %, o gamybos pajėgumai – 11 %. Sąjungos pramonė ir toliau turėjo didelių nuostolių per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Nors padėtis šiek tiek pagerėjo, Sąjungos pramonės nuostoliai per PTL siekė – 9,1 %. Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės grynųjų pinigų srautas buvo nuolat neigiamas, o užimtumas sumažėjo maždaug 11 %. Taip pat pardavimo apimtis sumažėjo 16 %, o Sąjungos gamintojų rinkos dalis sumažėjo 12 procentinių punktų.

(102)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargų padėtis šiek tiek pagerėjo – jos sumažėjo 14 %, o investicijos padidėjo 41 %. Tačiau investicijos buvo būtinos Sąjungos gamintojams, kad jie, be kita ko, galėtų konkuruoti rinkoje. Vien tik toks augimas nereiškia, kad nebuvo žalos, todėl jis turėtų būti vertinamas kaip vykdomo Sąjungos pramonės restruktūrizavimo dalis.

(103)

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(104)

57 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad labai tikėtina, jog panaikinus priemones importas iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina tęstųsi.

(105)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė per peržiūros tiriamąjį laikotarpį patyrė materialinę žalą, todėl, be kita ko, sumažėjo gamyba, pardavimo apimtis, rinkos dalis, užimtumas ir toliau nebuvo gauta pelno, kaip nurodyta 101 konstatuojamojoje dalyje.

(106)

Nepaisant didelių muitų, importo iš Kinijos apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo ir Kinijos rinkos dalis padvigubėjo (žr. 65 konstatuojamąją dalį). Atsižvelgiant į tai, kad per PTL nustatyti dideli priverstinio kainų mažinimo skirtumai, spaudimas mažinti kainas Sąjungos rinkoje tebebuvo labai didelis.

(107)

Be to, kaip minėta 52 konstatuojamojoje dalyje, per peržiūros tiriamąjį laikotarpį nepanaudoti Kinijos pajėgumai beveik tris kartus viršijo Sąjungos suvartojimą. Todėl, jei priemonės bus panaikintos, tikėtina, kad didelis nagrinėjamojo produkto kiekis pateks į Sąjungos rinką.

(108)

Atsižvelgiant į buvusią ir dabartinę nagrinėjamųjų šalių eksportuojančių gamintojų kainų praktiką, manoma, kad ir toliau bus importuojama dempingo kainomis, todėl bus smarkiai priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Importas dempingo kaina neabejotinai turėtų neigiamo poveikio Sąjungos pramonei. Sąjungos pramonei būtų daromas dar didesnis spaudimas mažinti kainas, todėl Sąjungos pramonės finansiniai rezultatai dar labiau pablogėtų. Šie importuojami produktai ir toliau užimtų rinkos dalį Sąjungos rinkoje Sąjungos pramonės sąskaita. Dėl to Sąjungos pramonės pajėgumų panaudojimas, vienas svarbiausių veiksnių, lėmusių neigiamus Sąjungos pramonės rezultatus nagrinėjamuoju laikotarpiu, dar labiau sumažėtų.

(109)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad panaikinus galiojančias priemones, tikriausiai būtų daroma tolesnė žala Sąjungos pramonei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje.

(110)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau Kinijai taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų pažeisti visos Sąjungos interesai. Vertinant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų, interesai.

(111)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(112)

Atsižvelgiant į tai buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvados dėl dempingo tęsimosi tikimybės, esama įtikinamų priežasčių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas prieštarautų Sąjungos interesams.

(113)

Galiojančios antidempingo priemonės nesutrukdė importuoti į Sąjungą dempingo kaina ir Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį patyrė materialinę žalą.

(114)

Sąjungos pramonė pasirodė esanti struktūriškai gyvybinga pramonė. Pastangos racionalizuoti gamybos procesą ir padidinti konkurencingumą ir kokybę per PTL davė rezultatų – padidėjo našumas (6 %) ir sumažėjo gamybos pajėgumai (11 %). Tai taip pat buvo matyti iš investicijų (žr. 98 konstatuojamąją dalį). Be to, Sąjungos pramonės eksporto veiklos pelningumas kito teigiamai ir ji buvo konkurencinga trečiųjų šalių rinkose (nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų gamintojų eksportas išaugo 10 %).

(115)

Nustojus galioti priemonėms veikiausiai labai padidėtų importas dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies ir dėl to dar labiau pablogėtų Sąjungos pramonės padėtis. Tikėtina, kad dėl tokio importo padidėjimo, be kitų dalykų, būtų prarasta dar didesnė rinkos dalis, sumažėtų pardavimo kaina bei pajėgumų panaudojimas ir apskritai dar labiau pablogėtų Sąjungos pramonės finansinė padėtis.

(116)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad toliau taikant antidempingo priemones Kinijai nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(117)

Atliekant šį tyrimą bendradarbiavo dvylika importuotojų, bet tik šeši pranešė apie VVJD importą iš nagrinėjamosios šalies. Atrinkti trys nesusiję importuotojai, kurie sudarė 15 % visos importo iš Kinijos apimties per PTL. Nagrinėjamasis produktas vidutiniškai sudarė tik apie 10 % viso jų pardavimo. Jų verslo veikla, susijusi su nagrinėjamuoju produktu, buvo pelninga. Atsižvelgiant į tai galiojančios priemonės neturėjo didelės įtakos patikrintiems importuotojams.

(118)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad importuotojai toliau dideliais kiekiais importavo nagrinėjamąjį produktą ir netgi padidino importo apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį. Dėl tų pačių priežasčių nepanašu, kad toliau taikant priemones jų ekonominė padėtis ateityje pablogėtų.

(119)

Atliekant dabartinį tyrimą nė vienas naudotojas nebendradarbiavo ir nepranešė apie save. Tai, kad jie nebendradarbiavo, patvirtina pradinio tyrimo išvadas, kad VVJD sudaro labai mažą jų visų gamybos sąnaudų dalį ir kad dėl galiojančių priemonių jų konkurencingumas nesumažėjo.

(120)

Remdamasi pirmiau išdėstyta informacija Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, dėl kurių nebūtų galima pratęsti galiojančių antidempingo priemonių.

(121)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį tam tikroms importuojamoms Kinijos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms taikomos antidempingo priemonės turėtų būti toliau taikomos.

(122)

Todėl importuojamam Kinijos kilmės nagrinėjamam produktui nustatytos priemonės turėtų būti toliau taikomos ir iš Taivano (14), Indonezijos (15), Šri Lankos (16) ir Filipinų (17) siunčiamam produktui, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Taivano, Indonezijos, Šri Lankos ir Filipinų kilmės.

(123)

Šis reglamentas atitinka pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalimi įsteigto komiteto nuomonę,