1.   Šiame reglamente taikomos šios terminų apibrėžtys:

a)   prekybos kliūtys– tai trečiosios šalies pasirinkta ar remiama prekybos veikla, kurios atžvilgiu tarptautinės prekybos taisyklėse yra numatyta teisė imtis priemonių; tokia teisė imtis priemonių suteikiama, kai tarptautinėmis prekybos taisyklėmis yra visiškai uždraudžiama verstis veikla arba kitai šios veiklos veikiamai šaliai suteikiama teisė reikalauti pašalinti minėtos veiklos padarinius;

b)   Sąjungos teisės– tai tarptautinės prekybos teisės, kuriomis Sąjunga gali pasinaudoti pagal tarptautines prekybos taisykles; šiame kontekste „tarptautinės prekybos taisyklės“ – tai visų pirma globojant PPO sudarytos ir PPO sutarties priede išdėstytos taisyklės, tačiau tai taip pat gali būti bet kuriame kitame susitarime, kurio šalis yra Sąjunga, nustatytos ir Sąjungos bei trečiųjų šalių prekybai taikomos taisyklės;

c)   žala– tai bet kuri materialinė žala, patirta Sąjungos rinkoje Sąjungos pramonės dėl prekybos kliūčių, sudarytų produktui ar paslaugai, arba grėsmė tokiai žalai atsirasti;

d)   neigiamas poveikis prekybai– tai prekybos kliūčių sukeltas poveikis Sąjungos įmonių produktui arba paslaugai trečiosios šalies rinkoje, kuris turi materialinės įtakos Sąjungos arba Sąjungos regiono ekonomikai arba jų ekonominės veiklos sektoriui, arba grėsmė tokiam poveikiui atsirasti; tai, kad skundą pateikiantis asmuo nukenčia dėl tokio neigiamo poveikio, nelaikoma pakankama priežastimi Sąjungos institucijoms imtis priemonių;

e)   Sąjungos pramonė–

f)   Sąjungos įmonė– pagal valstybės narės teisę įsteigta ir registruotą buveinę, centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą Sąjungoje turinti bendrovė ar firma, kuri tiesiogiai užsiima tokių prekių gamyba arba tokių paslaugų teikimu, kuriems sudaromos prekybos kliūtys;

g)   paslaugos– tos paslaugos, dėl kurių, remdamasi Sutarties 207 straipsniu, Sąjunga gali sudaryti tarptautinius susitarimus.

2.   Šiame reglamente tiek termino „ Sąjungos pramonė“, tiek termino „Sąjungos įmonė“ kontekste sąvoka „paslaugų teikėjai“ nedaro poveikio nekomerciniam pobūdžiui, kuriuo pagal valstybės narės teisės aktus gali pasižymėti konkreti teikiama paslauga.

1.   Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo arba kiekviena juridinio asmens statuso neturinti organizacija, veikianti Sąjungos pramonės vardu ir mananti, kad dėl prekybos kliūčių, kurios turi poveikį Sąjungos rinkai, jai buvo padaryta žala, gali pateikti raštišką skundą.

2.   Skunde pateikiama pakankamai įrodymų, kad egzistuoja prekybos kliūtys ir kad dėl jų buvo patirta žala. Kai tikslinga, žalos įrodymai išdėstomi remiantis 11 straipsnyje nustatytu paaiškinamuoju veiksnių sąrašu.

1.   Kiekviena Sąjungos įmonė arba organizacija, turinti juridinio asmens statusą ar jo neturinti, veikianti vienos ar kelių Sąjungos įmonių vardu ir mananti, kad tokios Sąjungos įmonės dėl prekybos kliūčių, kurios veikia trečiosios šalies rinką, patyrė neigiamą poveikį prekybai, gali pateikti rašytinį skundą.

2.   Skunde pateikiama pakankamai įrodymų, kad egzistuoja prekybos kliūtys ir kad dėl jų buvo patirtas neigiamas poveikis prekybai. Kai tikslinga, neigiamo poveikio prekybai įrodymai išdėstomi remiantis 11 straipsnyje nustatytu paaiškinamuoju veiksnių sąrašu.

1.   3 ir 4 straipsniuose nurodyti skundai pateikiami Komisijai, kuri jų kopijas išsiunčia valstybėms narėms.

2.   Skundas gali būti atsiimtas, ir tokiu atveju procedūra gali būti sustabdyta, nebent toks sustabdymas būtų nenaudingas Sąjungai.

3.   Jei paaiškėja, kad skunde pateikta nepakankamai tyrimo pradėjimą pagrindžiančių įrodymų, apie tai atitinkamai pranešama pareiškėjui.

Komisijai nusprendus, kad skunde pateiktų tyrimo pradėjimą pagrindžiančių įrodymų nepakanka, apie tai ji praneša valstybėms narėms.

4.   Gavusi pagal 3 arba 4 straipsnį pateiktą skundą, Komisija nedelsdama priima sprendimą dėl Sąjungos patikrinimo procedūros.

Sprendimas priimamas per 45 dienas nuo skundo pateikimo dienos. Pareiškėjo prašymu arba su juo sutarus to termino eiga gali būti sustabdyta, kad būtų galima pateikti papildomos informacijos, kurios gali prireikti nuodugniai vertinant pareiškėjo atvejo pagrįstumą.

1.   Kiekviena valstybė narė gali paprašyti Komisijos pradėti 1 straipsnyje nurodytas procedūras.

2.   Savo prašymui paremti valstybė narė Komisijai pateikia pakankamai prekybos kliūčių ir jų poveikio įrodymų. Kad dėl neigiamo poveikio prekybai patirtos žalos įrodymai būtų tinkami, kai tikslinga, jie išdėstomi remiantis 11 straipsnyje nustatytu paaiškinamuoju veiksnių sąrašu.

3.   Komisija apie prašymus nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms.

4.   Jei paaiškėja, kad prašyme pateikta nepakankamai tyrimo pradėjimą pagrindžiančių įrodymų, apie tai atitinkamai pranešama valstybei narei.

Komisijai nusprendus, kad skunde pateiktų tyrimo pradėjimą pagrindžiančių įrodymų nepakanka, apie tai ji praneša valstybėms narėms.

5.   Gavusi pagal šį straipsnį pateiktą valstybės narės prašymą, Komisija nedelsdama priima sprendimą dėl Sąjungos patikrinimo procedūros. Sprendimas priimamas per 45 dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Besikreipiančios valstybės narės prašymu arba su ja sutarus to termino eiga gali būti sustabdyta, kad būtų galima pateikti papildomos informacijos, kurios gali prireikti nuodugniai vertinant besikreipiančios valstybės narės nurodyto atvejo pagrįstumą.

1.   Komisijai padeda Prekybos kliūčių komitetas (toliau – Komitetas). Tas Komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

1.   Jei Komisijai yra akivaizdu, kad yra pateikta pakankamai patikrinimo procedūros pradėjimą pagrindžiančių įrodymų, ir jei tai būtina atsižvelgiant į Sąjungos interesus, Komisija imasi tokių veiksmų:

Komisija, nusprendusi, kad skunde pateikta pakankamai tyrimo pradėjimą pagrindžiančių įrodymų, apie tai praneša valstybėms narėms.

2.   Prireikus Komisija:

Valstybės narės, kurios teritorijoje atliekami patikrinimai, pareigūnai padeda Komisijai atlikti tyrimą, jei ši valstybė narė to paprašo.

3.   Pagal Komisijos nustatytas išsamias taisykles Komisijos prašymu valstybės narės pateikia visą patikrinimui reikalingą informaciją.

4.   Pareiškėjai, suinteresuoti eksportuotojai ir importuotojai, suinteresuotos valstybės ar valstybių atstovai gali:

5.   Komisija gali išklausyti suinteresuotas šalis. Ji jas išklauso, jei per Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje išspausdintame pranešime nurodytą laiką šalys pateikia raštišką prašymą suteikti galimybę būti išklausytoms ir nurodo, jog jos yra šalys, tiesiogiai suinteresuotos procedūros taikymo rezultatais.

6.   Tiesiogiai suinteresuotų šalių prašymu Komisija joms suteikia galimybę susitikti, kad būtų išdėstytos priešingos nuomonės ir pateikti bet kokie atsiliepimai. Suteikdama šią galimybę, Komisija atsižvelgia į šalių prašymus ir poreikį išlaikyti konfidencialumą. Nė vienai iš šalių neprivaloma dalyvauti susitikime ir nedalyvavimas neturi reikšmės tos šalies atvejo nagrinėjimui.

7.   Jei per pagrįstą laiką Komisijos paprašyta informacija nepateikiama arba tyrimas gerokai apsunkinamas, išvados gali būti padarytos remiantis turimais faktais.

8.   Baigusi patikrinimą, Komisija pateikia ataskaitą Komitetui. Ataskaita pateikiama per penkis mėnesius nuo procedūros pradžios paskelbimo, nebent dėl patikrinimo sudėtingumo Komisija šį laikotarpį pratęsia iki septynių mėnesių.

1.   Pagal šį reglamentą gauta informacija naudojama tik tiems tikslams, kuriems jos buvo prašyta.

2.   Komisija, valstybės narės ir jų pareigūnai neatskleidžia pagal šį reglamentą gautos konfidencialios informacijos ir patikrinimo procedūroje dalyvaujančios šalies konfidencialiai suteiktos informacijos be tokią informaciją pateikiančios šalies specialaus leidimo.

Kiekviename prašyme dėl konfidencialumo statuso nurodoma, kodėl informacija yra konfidenciali, ir prie jo pridedama nekonfidenciali informacijos santrauka arba išdėstomos priežastys, kodėl ta informacija negali būti įtrauka į tokią santrauką.

3.   Informacija laikoma konfidencialia, jei ją atskleidus gali būti padarytas neigiamas poveikis tokios informacijos teikėjui arba šaltiniui.

4.   Jei paaiškėja, kad prašymas dėl konfidencialumo statuso yra nepagrįstas, o teikėjas nenori viešai skelbti minėtos informacijos arba leisti atskleisti ją apibendrinta ar sutrumpinta forma, į tokią informaciją gali būti neatsižvelgiama.

5.   Šis straipsnis neužkerta kelio Sąjungos institucijoms atskleisti apibendrintą informaciją, visų pirma priežastis, dėl kurių pagal šį reglamentą priimami sprendimai. Atskleidžiant tokią informaciją būtina atsižvelgti į teisėtą suinteresuotų šalių interesą, kad jų verslo paslaptys nebūtų atskleistos.

1.   Tikrinant padarytą žalą atitinkamais atvejais atsižvelgiama į šiuos veiksnius:

2.   Įtarus, kad kilo grėsmė, jog gali būti padaryta žala, Komisija taip pat patikrina, ar galima aiškiai iš anksto numatyti, ar dėl konkrečios situacijos galėtų kilti faktinė žala. Tokiu atveju taip pat galima atsižvelgti į šiuos veiksnius:

3.   Kiti žalą sukeliantys veiksniai, kurie atskirai arba kartu taip pat neigiamai veikia Sąjungos pramonę, nepriskiriami nagrinėjamai veiklai.

4.   Įtarus, kad daromas neigiamas poveikis prekybai, Komisija patikrina tokio neigiamo poveikio įtaką Sąjungos ar Sąjungos regiono ekonomikai arba jų ekonominės veiklos sektoriui. Dėl to prireikus Komisija gali atsižvelgti į 1 ir 2 dalyse išvardytų rūšių veiksnius. Neigiamas poveikis prekybai, inter alia, gali pasireikšti esant situacijoms, kai dėl prekybos kliūčių yra stabdomi su produktu ar paslauga susiję prekybos srautai, jiems trukdoma arba jie nukreipiami, arba dėl susiklosčiusių situacijų, kai prekybos kliūtys materialiai paveikia Sąjungos įmonių pasiūlą arba sąnaudas, pavyzdžiui, dalis ir komponentus arba žaliavas. Įtarus, kad gali kilti grėsmė, jog bus padarytas neigiamas poveikis prekybai, Komisija taip pat patikrina, ar yra galimybė iš anksto aiškiai numatyti, kad dėl konkrečios situacijos gali atsirasti faktinis neigiamas poveikis prekybai.

5.   Tikrindama neigiamo poveikio prekybai įrodymus, Komisija atsižvelgia į nuostatas, principus arba praktiką, kurie reglamentuoja atitinkamomis tarptautinėmis taisyklėmis suteiktą teisę imtis priemonių, nurodytus 2 straipsnio 1 dalies a punkte.

6.   Komisija toliau tikrina kitus skunde arba prašyme išdėstytus susijusius įrodymus. Tokiu atveju 1–5 dalyse išvardytų veiksnių ir požymių sąrašas nėra baigtinis, o pagal vieną ar kelis tokius veiksnius ir požymius negalima neabejotinai teigti, kad buvo padaryta žala arba neigiamas poveikis prekybai.

1.   Jei pagal 9 straipsnį atliekamos patikrinimo procedūros metu nustatoma, kad atsižvelgiant į Sąjungos interesus jokių veiksmų nereikia imtis, Komisija, laikydamasi 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, baigia patikrinimo procedūrą.

2.   Jei po pagal 9 straipsnį atliktos patikrinimo procedūros susijusi trečioji šalis arba šalys imasi priemonių, kurios laikomos pakankamomis, ir dėl šios priežasties Sąjungai nebereikia imtis jokių veiksmų, Komisija minėtą procedūrą gali sustabdyti laikydamasi 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Komisija, tam tikrais atvejais remdamasi informacija, kurią suinteresuotos trečiosios šalys pateikia nustatytais laiko tarpais jai paprašius ir kurią ji prireikus patikrina, prižiūri, kaip taikomos tos priemonės.

Jei priemonės, kurių ėmėsi suinteresuota trečioji šalis arba šalys, buvo panaikintos, sustabdytos ar netinkamai įgyvendintos arba jei Komisija turi pagrindo manyti, kad taip atsitiko, arba jei Komisijos pagal šios dalies antrą pastraipą prašoma informacija nebuvo pateikta, Komisija praneša valstybėms narėms ir, prireikus ir jei tai pagrįsta tyrimo rezultatais bei naujais turimais duomenimis priemonių imamasi pagal 14 straipsnio 2 dalį.

3.   Jei atlikus patikrinimo procedūrą pagal 9 straipsnį arba kuriuo nors metu prieš pradedant tarptautinių ginčų nagrinėjimo procedūrą, jos metu arba jai pasibaigus paaiškėja, kad pati tinkamiausia ginčo, kylančio dėl kliūčių prekybai, sprendimo priemonė yra susitarimas su susijusia trečiąja šalimi arba šalimis, kuriuo gali būti pakeistos materialinės Sąjungos ir susijusios trečiosios šalies arba šalių teisės, Komisija sustabdo procedūrą vadovaudamasi 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta patariamąja procedūra, ir pagal Sutarties 207 straipsnio nuostatas vykdomos derybos.

1.   Paaiškėjus, remiantis pagal 9 straipsnį atliktos patikrinimo procedūros rezultatais, nebent susiklosto tokia faktinė ir teisinė padėtis, kad patikrinimo procedūros nebereikia, kad Sąjungos interesais būtina imtis priemonių siekiant užtikrinti tarptautinėmis prekybos taisyklėmis suteiktų Sąjungos teisių įgyvendinimą ir pašalinti žalą arba dėl trečiųjų šalių sudarytų ar palaikomų prekybos kliūčių padarytą neigiamą poveikį prekybai, 14 straipsnyje nustatyta tvarka priimamos atitinkamos priemonės.

2.   Jei pagal Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus reikia pradėti išankstinę tarptautinę konsultacijų arba ginčų sprendimo procedūrą, dėl 3 dalyje nurodytų priemonių nusprendžiama tik baigus minėtą procedūrą ir atsižvelgus į jos rezultatus. Visų pirma Sąjungai pareikalavus, kad tarptautinė ginčų sprendimo institucija nurodytų ir leistų taikyti tarptautinių ginčų nagrinėjimo procedūros rezultatams įgyvendinti tinkamas priemones, Sąjungos prekybos politikos priemonių, kurių gali prireikti dėl tokio leidimo, imamasi atsižvelgiant į tokios tarptautinės ginčų sprendimo institucijos rekomendacijas.

3.   Gali būti imamasi prekybos politikos priemonių, kurios atitinka esamus tarptautinius įsipareigojimus ir tvarką, visų pirma:

4.   Atitinkamuose sprendimuose išdėstomos jų priėmimo priežastys, ir jie paskelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jų paskelbimas taip pat laikomas pranešimu tiesiogiai susijusioms valstybėms ir šalims.

1.   Kai dėl pagal 3 arba 4 straipsnį pateikto skundo arba pagal 6 straipsnį pateikto prašymo Sąjunga laikosi formalių tarptautinių konsultacijų vedimo arba ginčų sprendimo procedūrų, sprendimus dėl tokių procedūrų pradėjimo, jų vykdymo arba nutraukimo priima Komisija.

Nusprendusi pradėti, vykdyti arba nutraukti formalias tarptautines konsultacijų arba ginčų sprendimo procedūras Komisija apie tai informuoja valstybes nares.

2.   Kai 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Sąjunga turi priimti sprendimą dėl prekybos politikos priemonių pagal 12 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą arba 13 straipsnį, ji nedelsdama imasi priemonių pagal Sutarties 207 straipsnį ir, prireikus, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 654/2014 (6) arba kitas taikytinas procedūras.