5.8.2015 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 208/10 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/1350
2015 m. rugpjūčio 3 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 461/2013, kuriuo tam tikram importuojamam Indijos kilmės polietileno tereftalatui (PET) nustatomas galutinis kompensacinis muitas
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (pagrindinis reglamentas), ypač į jo 19 straipsnį,
kadangi:
1. PROCEDŪRA
1.1. Galiojančios priemonės
(1) |
Taryba Reglamentu (EB) Nr. 2603/2000 (2) nustatė galutinį kompensacinį muitą importuojamam, inter alia, Indijos kilmės polietileno tereftalatui (toliau – PET). Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1645/2005 (3) iš dalies pakeitė iš Indijos importuojamam PET galiojančių kompensacinių priemonių dydį. Daliniai pakeitimai buvo padaryti po pagreitintos peržiūros, inicijuotos pagal Reglamento (EB) Nr. 597/2009 20 straipsnį. Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą Taryba Reglamentu (EB) Nr. 193/2007 (4) galutinį kompensacinį muitą nustatė dar penkeriems metams. Atlikus dalines tarpines peržiūras kompensacinės priemonės vėliau buvo iš dalies pakeistos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1286/2008 (5) ir Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 906/2011 (6). Vėlesnė dalinė tarpinė peržiūra buvo baigta Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 559/2012 (7), nekeičiant galiojančių priemonių. Po dar vienos priemonių galiojimo termino peržiūros Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 461/2013 (8) galutinį kompensacinį muitą nustatė dar penkeriems metams. Komisija Sprendimu 2000/745/EB (9) priėmė trijų eksportuojančių Indijos gamintojų įsipareigojimus dėl minimalios importo kainos. Komisija dėl pasikeitusių aplinkybių, kuriomis buvo priimti įsipareigojimai, Įgyvendinimo sprendimu 2014/109/ES (10) atšaukė priimtus įsipareigojimus. |
(2) |
Galiojančios priemonės – tai specifinis kompensacinis muitas, kurio dydis konkrečiai nurodytiems Indijos gamintojams yra 0–106,5 EUR/t, o visų kitų gamintojų importuojamiems produktams nustatyta – 69,4 EUR/t muito norma. |
1.2. Dviejų dalinių tarpinių peržiūrų inicijavimas
(3) |
Du prašymus atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį pateikė Indijos PET eksportuojantys gamintojai (toliau – pareiškėjai) – „Dhunseri Petrochem & Tea Limited“ (toliau – „Dhunseri“) ir „Reliance Industries Limited“ (toliau – „Reliance“). Prašyta nagrinėti tik su atitinkamais pareiškėjais susijusius subsidijavimo aspektus. |
(4) |
Pareiškėjai pateikė prima facie įrodymų, kad kompensuotinų subsidijų poveikiui kompensuoti nebebūtina toliau taikyti dabartinio dydžio priemonių. Pareiškėjai visų pirma pateikė prima facie įrodymų, kad atitinkamų jų subsidijų suma sumažėjo ir yra gerokai mažesnė nei šiuo metu jiems taikomos muito normos. |
(5) |
„Dhunseri“ atveju bendras subsidijų lygis sumažėjo dėl to, kad nustojo galioti jo į eksportą orientuotos įmonės statusas, ir dėl to, kad po tyrimo, kurį atlikus nustatytos dabartinio dydžio priemonės, sumažėjo nagrinėjamajam produktui gaminti naudojamoms žaliavoms taikomi importo muitai. |
(6) |
„Reliance“ atveju šis bendro subsidijų lygio sumažėjimas sietinas su tuo, kad nebetaikoma muito sumažinimo leidimo schema ir statuso turėtojo skatinimo pažymos schema ir sumažėjo sumos, pareiškėjo gaunamos pagal kitas schemas, pavyzdžiui, tikslinių rinkų schemą ir tikslinių produktų schemą, išankstinių leidimų schemą ir gamybos priemonių eksportui skatinti schemą. |
(7) |
Nustačiusi, kad abiejuose prašymuose pateikta pakankamai prima facie įrodymų, Komisija 2014 m. birželio 6 d. (11) ir 2014 m. rugpjūčio 1 d. (12) pranešimais paskelbė pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį inicijuojanti dalines tarpines peržiūras. Atliekant peržiūras nagrinėjami tik šių konkrečių pareiškėjų subsidijavimo aspektai. |
1.3. Su tyrimu susijusios šalys
(8) |
Komisija apie peržiūrų inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjams, eksportuojančios šalies atstovams ir Sąjungos gamintojų asociacijai. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti per pranešimuose apie inicijavimą nustatytą terminą. |
(9) |
„Reliance“ pateikė prašymą ją išklausyti ir buvo išklausyta. |
(10) |
Norėdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga tyrimui, Komisija pareiškėjams ir Indijos Vyriausybei nusiuntė klausimynus ir per nustatytą terminą gavo atsakymus. |
(11) |
Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti išvadas dėl subsidijavimo. Komisija surengė tikrinamuosius vizitus pareiškėjo „Dhunseri“ patalpose Kalkutoje, pareiškėjo „Reliance“ patalpose Mumbajuje ir Indijos Vyriausybės patalpose Naujajame Delyje (Užsienio prekybos generalinio direktorato ir Prekybos ministerijos patalpose) ir Kalkutoje (Vakarų Bengalijos Vyriausybės prekybos ir pramonės departamente). |
1.4. Peržiūros tiriamasis laikotarpis
(12) |
Atliekant subsidijavimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2013 m. balandžio 1 d. – 2014 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). |
1.5. Atskleidimas
(13) |
2015 m. birželio 16 d. ir liepos 1 d. Indijos Vyriausybei ir kitoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis Komisija ketino siūlyti iš dalies pakeisti bendrovėms „Dhunseri“ ir „Reliance“ taikomas muito normas. Joms taip pat buvo duota pakankamai laiko pateikti pastabas. Į visą pateiktą informaciją ir pastabas deramai atsižvelgta, kaip nurodyta toliau. |
2. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS
2.1. Nagrinėjamasis produktas
(14) |
Atliekant šią peržiūrą nagrinėjamas produktas – tai Indijos kilmės PET, kurio klampa pagal ISO standartą 1628–5 yra 78 ml/g arba daugiau ir kurio KN kodas šiuo metu yra 3907 60 20 (toliau – nagrinėjamasis produktas). |
2.2. Panašus produktas
(15) |
Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamasis produktas pasižymi tomis pačiomis fizinėmis bei cheminėmis savybėmis ir naudojamas tiems patiems tikslams kaip produktas, gaminamas ir parduodamas Indijos vidaus rinkoje. Todėl padaryta išvada, kad vidaus ir eksporto rinkose parduodami produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte. |
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Subsidijavimas
(16) |
Remiantis Indijos Vyriausybės ir pareiškėjų pateikta informacija bei Komisijos klausimynų atsakymuose nurodyta informacija, tirtos šios schemos, kurios, kaip įtariama, yra susijusios su subsidijų skyrimu: Nacionalinės schemos:
regioninės schemos:
kaip teigiama, nebevykdomos ir (arba) nebetaikomos nacionalinės schemos, kuriomis anksčiau naudojosi pareiškėjai:
kaip teigiama, nebevykdomos ir (arba) nebetaikomos regioninės schemos, kuriomis anksčiau naudojosi pareiškėjai:
|
(17) |
16 konstatuojamosios dalies a, c–f ir i–k punktuose nurodytos schemos yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (Plėtra ir reguliavimas) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos Vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami užsienio prekybos politikos dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Su peržiūros tiriamuoju laikotarpiu susijęs užsienio prekybos politikos dokumentas – 2009–2014 m. užsienio prekybos politika (2009–2014 m. UPP). Be to, 2009–2014 m. UPP reglamentuojančias procedūras Indijos Vyriausybė nustato Procedūrų vadovo I tome (toliau – PV I 2009–2014 m.). Procedūrų vadovas nuolat atnaujinamas. 2015 m. balandžio 1 d. Indijos Vyriausybė paskelbė naują 2015–2020 m. UPP dokumentą, pagal kurį nutraukė TRS ir TPS vykdymą. |
(18) |
16 konstatuojamosios dalies b punkte nurodyta schema yra pagrįsta 1962 m. Muitinės įstatymo 75 skirsniu, 1944 m. Centrinio akcizų įstatymo 37 skirsniu, 1994 m. Finansų įstatymo 93A ir 94 skirsniais ir 1995 m. Muitų, centrinio akcizo ir paslaugų mokesčio sąlyginio apmokestinimo taisyklėmis. Sąlyginio apmokestinimo normos skelbiamos reguliariai. |
(19) |
16 konstatuojamosios dalies g punkte nurodyta schema yra pagrįsta 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymu, kuris kasmet iš dalies keičiamas Finansų įstatymu. |
(20) |
16 konstatuojamosios dalies h punkte nurodytą schemą administruoja Vakarų Bengalijos Vyriausybė; ji nustatyta 1999 m. birželio 22 d. Vakarų Bengalijos Vyriausybės prekybos ir pramonės departamento pranešimu Nr. 580-CI/H. |
(21) |
16 konstatuojamosios dalies l punkte nurodytą schemą, grindžiamą Gudžarato pramonės lengvatų politika, administruoja Gudžarato Vyriausybė. |
(22) |
Atlikus tyrimą nustatyta, kad 16 konstatuojamosios dalies i–l punktuose nurodytos schemos nebevykdomos arba pareiškėjai nebegali jomis naudotis. |
3.2. Išankstinių leidimų schema (ILS)
(23) |
Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu „Reliance“ naudojosi ILS. |
3.2.1. Teisinis pagrindas
(24) |
Išsamus schemos apibūdinimas pateiktas 2009–2014 m. UPP 4.1.1–4.1.14 dalyse ir PV I 2009–2014 m. 4.1–4.30 skyriuose. |
3.2.2. Teisė naudotis schema
(25) |
ILS sudaro šešios poschemės, kurios išsamiau aprašytos 26 konstatuojamojoje dalyje. Šios poschemės, inter alia, skiriasi teisės naudotis schema taikymo sritimi. Teisę naudotis ILS fiziniam eksportui ir ILS metiniams poreikiams taikomomis poschemėmis turi su finansuojančiais gamintojais susieti gamintojai eksportuotojai ir prekiautojai eksportuotojai. Galutiniam eksportuotojui produktus tiekiantys gamintojai eksportuotojai turi teisę naudotis tarpiniam tiekimui taikoma ILS. Teisę naudotis ILS vadinamojo tariamo eksporto poscheme turi pagrindiniai rangovai, tiekiantys produktus 2009–2014 m. UPP 8.2 dalyje nurodytoms vadinamojo tariamo eksporto kategorijų įmonėms, pvz., į eksportą orientuotoms įmonėms. Galiausiai teisę naudotis tariamo eksporto lengvatomis pagal Išankstinio išleidimo įsakymo (IIĮ) ir Kompensacinio vidaus akredityvo poschemes turi tarpiniai gamintojų eksportuotojų tiekėjai. |
3.2.3. Praktinis įgyvendinimas
(26) |
Išankstiniai leidimai gali būti išduodami: a) Fiziniam eksportui: tai pagrindinė poschemė. Pagal ją leidžiama be muito importuoti žaliavas, naudojamas konkretiems eksportuojamiems produktams gaminti. Šiuo atveju „fizinis“ reiškia, kad eksportuojamas produktas turi būti išvežtas iš Indijos teritorijos. Licencijoje nurodoma leidžiamo importo apimtis ir eksporto įsipareigojimas, įskaitant eksportuojamo produkto rūšį. b) Metiniams poreikiams: toks leidimas susijęs su platesne produktų grupe (pvz., cheminiai ir susiję produktai), o ne konkrečiu eksportuojamu produktu. Licencijos turėtojas, neviršydamas tam tikros ribinės vertės, nustatytos atsižvelgiant į jo ankstesnės eksporto veiklos rezultatus, gali be muito importuoti visas žaliavas, kurios turi būti naudojamos bet kuriems tokiai grupei priklausantiems produktams gaminti. Jis gali pasirinkti eksportuoti bet kurį tai produktų grupei priskiriamą produktą, pagamintą naudojant tokią muitu neapmokestinamą medžiagą. c) Tarpiniam tiekimui: ši poschemė taikoma tokiais atvejais, kai du gamintojai ketina gaminti vieną eksportuojamą produktą ir pasiskirstyti gamybos procesą. Tarpinį produktą gaminantis gamintojas eksportuotojas gali be muito importuoti žaliavas ir tam gali pasinaudoti ILS tarpiniam tiekimui. Galutinis eksportuotojas baigia gamybos procesą ir privalo eksportuoti galutinį produktą. d) Tariamam eksportui: pagal šią poschemę pagrindinis rangovas gali be muito importuoti žaliavas, reikalingas gaminti produktus, kuriuos ketinama parduoti 2009–2014 m. UPP 8.2. dalies b–f, g, i ir j punktuose minėtų kategorijų pirkėjams kaip vadinamąjį tariamą eksportą. Indijos Vyriausybės nuomone, tariamas eksportas reiškia tokias operacijas, kai tiekiami produktai neišgabenami iš šalies. Tam tikros tiekimo kategorijos laikomos tariamu eksportu, jei produktai pagaminti Indijoje, pvz., produktų tiekimas į eksportą orientuotai įmonei arba specialiojoje ekonominėje zonoje esančiai bendrovei. e) IIĮ: ILS turėtojas, ketinantis gauti žaliavų iš vietinių šaltinių ir nesinaudoti tiesioginiu importu, turi galimybę jas gauti pateikdamas IIĮ. Tokiais atvejais išankstiniai leidimai pripažįstami kaip IIĮ ir patvirtinami vietos tiekėjui pristačius jame nurodytus produktus. Patvirtinus IIĮ vietos tiekėjui suteikiama teisė naudotis tariamo eksporto lengvatomis, kaip nurodyta 2009–2014 m. UPP 8.3 dalyje (t. y. tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto sąlyginiam apmokestinimui muitais ir galutinio akcizo grąžinimui taikoma ILS). Pagal IIĮ mechanizmą mokesčiai ir muitai grąžinami tiekėjui, o ne galutiniam eksportuotojui sąlyginio apmokestinimo muitais ir (arba) muitų grąžinimo forma. Mokesčiai ir (arba) muitai gali būti grąžinami už vietos ir importuotas žaliavas. f) Kompensaciniam vidaus akredityvui: ši poschemė taip pat apima vietos tiekimą išankstinio leidimo turėtojui. Išankstinio leidimo turėtojas gali kreiptis į banką dėl vidaus akredityvo atidarymo vietos tiekėjui. Bankas patvirtina tiesioginio importo leidimą tik produktų, kurie ne importuojami, o įsigyjami šalies viduje, vertei ir kiekiui. Vietos tiekėjas turi teisę naudotis tariamo eksporto lengvatomis, nurodytomis 2009–2014 m. UPP 8.3 dalyje (t. y. tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto sąlyginiam apmokestinimui muitais ir galutinio akcizo grąžinimui taikoma ILS). |
(27) |
Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu „Reliance“ dėl nagrinėjamojo produkto toliau naudojosi tik viena iš minėtų poschemių, t. y. ILS fiziniam eksportui. Todėl kompensuotinumo pagal kitas nenaudotas poschemes nustatyti nereikia. |
(28) |
Dėl naudojimosi ILS fiziniam eksportui, kaip nurodyta 26 konstatuojamosios dalies a punkte, Indijos Vyriausybė nustato leidžiamo importo ir įsipareigojimo eksportuoti apimtį ir vertę bei įrašo juos į išankstinį leidimą. Be to, importuojant ir eksportuojant Vyriausybės pareigūnai atitinkamas operacijas turi įrašyti išankstiniame leidime. Pagal ILS leidžiamą importo apimtį nustato Indijos Vyriausybė, remdamasi standartinėmis išeigos normomis (toliau – SIN), kurios nustatytos iš esmės visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. |
(29) |
Indijos valdžios institucijų atliekamo tikrinimo tikslais išankstinio leidimo turėtojas teisiškai privalo pildyti faktinio pagal kiekvieną leidimą importuotų ir (arba) šalies viduje be muitų įsigytų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio registrą ir naudoti specialią formą (PV I 2009–2014 m. 4.26 ir 4.30 dalys bei 23 priedėlis). Registrą turi tikrinti nepriklausomas atestuotasis apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas, išduodantis sertifikatą, kuriame patvirtinama, kad nurodyti registrai ir susiję įrašai patikrinti, o pagal 23 priedėlį pateikta informacija visais atžvilgiais teisinga ir tiksli. |
(30) |
Importuotos žaliavos negali būti perduodamos, jos turi būti naudojamos konkrečiam galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto įsipareigojimą reikia įvykdyti per nustatytą laikotarpį nuo licencijos išdavimo (per 24 mėnesius su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius). |
(31) |
Komisija nustatė, kad tarp importuojamų žaliavų ir eksportuotų galutinių produktų nėra glaudaus ryšio. Reikalavimus atitinkančios žaliavos taip pat importuojamos ir naudojamos kitiems produktams, nei nagrinėjamasis produktas, gaminti. Be to, licencijos įvairiems produktams gali būti ir yra grupuojamos. Tai reiškia, kad pagal ILS licenciją eksportuojant tam tikrą produktą gali būti suteikta teisė pagal tą pačią licenciją be muito importuoti žaliavas kitam produktui. Tikrinamojo vizito metu „Reliance“ Komisijai patvirtino, kad dėl minėto aiškaus ryšio nebuvimo apie žaliavų suvartojimą pranešama remiantis SIN. Dėl tikrinimo reikalavimų, nurodytų šio reglamento 29 konstatuojamojoje dalyje, bendrovė neturėjo jokių įrašų, kuriais remiantis būtų galima įrodyti, kad buvo atliktas nepriklausomas auditas. Todėl Komisija padarė išvadą, kad „Reliance“ nesugebėjo įrodyti, kad laikėsi atitinkamų UPP nuostatų. |
3.2.4. Išvada dėl ILS
(32) |
Atleidimas nuo importo muitų yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, t. y. Indijos Vyriausybės finansinis įnašas, nes jį taikant sumažėja muitų pajamos, kurios kitu atveju būtų surinktos, o tiriamieji eksportuotojai gauna naudos, nes padidinamas jų likvidumas. |
(33) |
Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis šios schemos teikiamomis lengvatomis. Todėl minėta poschemė pagal teisės aktus aiškiai priklauso nuo eksporto, todėl laikoma individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą. |
(34) |
Minėtos poschemės negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitu sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (Sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (Pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Indijos Vyriausybė netaikė veiksmingos tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar ir kokiais kiekiais žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o pakaitinių sąlyginio apmokestinimo sistemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Be to, laikoma, kad nagrinėjamojo produkto SIN buvo nepakankamai tikslios ir negali būti laikomos faktinio naudojimo tikrinimo sistema, nes dėl jų formos Indijos Vyriausybė negali pakankamai tiksliai patikrinti, koks žaliavų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgdama į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas). |
(35) |
Todėl 26 konstatuojamosios dalies a punkte nurodyta poschemė yra kompensuotina. |
3.2.5. Subsidijos sumos skaičiavimas
(36) |
Jeigu netaikomos leistinos sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos arba pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos, kompensuotina lengvata – tai atsisakymas išieškoti visus importo muitus, paprastai mokėtinus už importuojamas žaliavas. Dėl to pažymima, kad pagrindiniame reglamente ne tik numatyta kompensuoti perviršinę atsisakytų išieškoti muitų sumą. Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad gali būti kompensuojama tik perviršinė atsisakytų išieškoti muitų suma, jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju šios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tai reiškia, kad nustačius, jog stebėsena nepakankama, pirmiau nurodyta išimtis sąlyginio apmokestinimo sistemoms netaikoma. Tokiu atveju taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (prarastų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamos perviršinės atsisakytų išieškoti muitų sumos. Kaip nurodyta pagrindinio reglamento II priedo II dalyje ir III priedo II dalyje, tokią perviršinę atsisakytų išieškoti muitų sumą apskaičiuoja ne tyrimą atliekanti institucija. Priešingai, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį tyrimą atliekančios institucijos užduotis – tik surinkti pakankamai įrodymų, kad tariama tikrinimo sistema yra netinkama. |
(37) |
Kaip paaiškinta 31 konstatuojamojoje dalyje, teisė gauti naudą (t. y. eksportas pagal licenciją) ir teikiama nauda (t. y. žaliavų importas be muito) menkai susiję. Teisė gauti naudą ir pati nauda nebūtinai teikiama tam tikra tvarka arba per tam tikrą laiko tarpą. Taigi, gali būti, kad teisė gauti naudą įgyjama peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, bet atitinkama nauda teikiama prieš peržiūros tiriamąjį laikotarpį arba jam pasibaigus. Be to, kai licencijos grupuojamos, pagal vieno produkto licenciją gauta nauda gali būti perleista ir tokiu būdu suteikta kitam produktui. |
(38) |
Atliekant tyrimą, po kurio bendrovei „Reliance“ nustatytas dabartinio dydžio muitas, t. y. Reglamentu (ES) Nr. 906/2011 (toliau – ankstesnis reglamentas), pagal ILS bendrovei „Reliance“ skirtos subsidijos suma apskaičiuota remiantis nesurinktais importo muitais už visas pagal šią schemą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importuotas medžiagas, naudotas visiems produktams. Ši subsidijos suma paskirstyta visai eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. |
(39) |
Atlikdama šią peržiūrą, Komisija neturėjo duomenų apie visus peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pagal ILS išduotas licencijas importuotus produktus. Šie duomenys buvo naudojami ankstesnio tyrimo metu, kai bendrovei „Reliance“ pirmą kartą nustatyta pagal ILS gautos subsidijos norma. Vietoj minėtų duomenų, „Reliance“ pateikė duomenis, susijusius su ILS licencijomis, kurias naudojo tik peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir tik dėl nagrinėjamojo produkto. Komisija pranešė bendrovei „Reliance“, kad dėl šio reglamento 31 ir 37 konstatuojamosiose dalyse aptartų priežasčių šie duomenys laikomi nepakankamais, ir paprašė „Reliance“ pateikti klausimyne prašomą tinkamą informaciją. „Reliance“ prašomos informacijos nepateikė, paaiškindama, kad pagal ILS importuota žaliava, skirta PET gamybai, pagal ILS taip pat buvo importuojama daugeliui kitų produktų, įskaitant kitų bendrovės verslo sektorių gaminamus produktus. |
(40) |
Komisija neturėjo tinkamų duomenų, todėl negalėjo subsidijos sumos apskaičiuoti remdamasi importo muitais, nesurinktais už visas pagal minėtą schemą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importuotas medžiagas, panaudotas visiems produktams, kaip tai buvo padaryta ankstesniame tyrime. Šiomis aplinkybėmis, bendrovės „Reliance“ siūlymu, skaičiavimas atliktas remiantis visomis pagal ILS licencijas įvykdytomis su nagrinėjamuoju produktu susijusiomis eksporto operacijomis, įformintomis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Indijos Vyriausybė patvirtino, kad mažai tikėtina, jog bendrovė nepasinaudotų lengvata, kurią ji turi teisę gauti pagal ILS licenciją. Atsižvelgiant į tai, nesumokėtą importuotų žaliavų muito dydį galima patikimai apskaičiuoti naudojantis SIN. |
(41) |
Pagal šią schemą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendrovei „Reliance“ nustatyta 4,67 % subsidijų norma. |
3.2.6. Pastabos dėl galutinio atskleidimo
(42) |
„Reliance“ nesutiko su SIN naudojimu pagal ILS gautos naudos dydžiui apskaičiuoti. Bendrovė nurodė, kad Komisija šį metodą naudojo todėl, kad „Reliance“ teoriškai galėjo kitiems produktams skirtas ILS licencijas naudoti PET gamybai skirtų žaliavų importui. „Reliance“ teigimu Komisija šio tvirtinimo nepagrindė. Bendrovė taip pat teigė, kad Komisija naudodama SIN pagrįstą metodą apskaičiavo didžiausią galimą naudos, kurią „Reliance“ teoriškai galėjo gauti, dydį. Be to, „Reliance“ teigė, kad ankstesniuose tyrimuose Komisija nagrinėjo tik faktiškai dėl nagrinėjamojo produkto gautą naudą, o ne teoriškai gautą naudą, kurią bendrovė būtų gavusi dėl kitų produktų. „Reliance“ tvirtino, kad Komisija pagal ILS gautos naudos dydį turėjo apskaičiuoti, remdamasi tik nesurinktais muitais už visą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pagal ILS licencijas dėl PET vykdytą importą. |
(43) |
Komisija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad šiame tyrime taikytą metodiką sukūrė „Reliance“. Komisija taip pat pažymi, kad tai, jog pagal ILS licencijas, naudojamas dėl kitų – ne PET – produktų, importuotos žaliavos naudojamos PET gaminti, o pagal licencijas dėl PET importuotos žaliavos PET gaminti nenaudojamos, nėra vien spėjimas. Bendrovės „Reliance“ pagal ILS licencijas dėl PET be muito importuojamos žaliavos dėl savo struktūros nėra tiesiogiai naudojamos žaliavos, nes jos – pagrindinės žaliavos, pavyzdžiui, pirminis benzinas. Kaip „Reliance“ patvirtino atliekant tyrimą ir kaip pažymėta 31 konstatuojamojoje dalyje, šios pagrindinės žaliavos pagal ILS licencijas importuojamos (ir naudojamos) kitiems produktams, naudojamiems tiek naftos chemijos, tiek kituose sektoriuose. Nėra uždarų atskirų sistemų kiekvienam tokiam produktui pagaminti, todėl pagal ILS licencijas dėl PET importuojamos žaliavos sumaišomos su, be kita ko, kitomis žaliavomis, importuojamomis pagal ILS licencijas dėl kitų produktų. Iš visų šių žaliavų gaminami įvairūs produktai, skirti eksportui pagal ILS licencijas ar kitokias schemas bei šalies rinkai. Priešingai, nei teigė „Reliance“, tokia padėtis bei 37 konstatuojamojoje dalyje minėtos aplinkybės patvirtina, kad siekiant nustatyti dėl PET eksporto peržiūros tiriamuoju laikotarpiu faktiškai gautą naudą nepakanka vertinti vien pagal ILS licencijas dėl PET šiuo laikotarpiu importuotas žaliavas. |
(44) |
Dėl bendrovės „Reliance“ minėto skaičiavimo ankstesniuose tyrimuose, svarbus tik tas tyrimas, po kurio nustatytas dabartinio dydžio muitas. Kaip minėta 38–40 konstatuojamosiose dalyse, Komisijai nebuvo pateikta pakankamai duomenų šiai metodikai taikyti. Nepaisant to, Komisija nustatė, kad pagal šiame tyrime taikytą metodiką peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dėl PET eksporto pagal ILS faktiškai gauta nauda nustatyta teisingai. |
(45) |
Komisija nesutinka, kad pagal pasirinktą metodiką buvo apskaičiuotas didžiausias galimas naudos, kurią „Reliance“ galėjo gauti dėl PET eksporto, dydis. Skaičiavimai pagrįsti peržiūros tiriamuoju laikotarpiu taikytomis kainomis ir muitais, tačiau, kaip paaiškinta 37 konstatuojamojoje dalyje, susijęs eksportas galėjo būti vykdomas prieš tą laikotarpį, jo metu ar jam pasibaigus. Dėl to, kad Komisija esą apskaičiavo teoriškai naudos dydį, kaip išdėstyta 40 konstatuojamojoje dalyje, Indijos Vyriausybė patvirtino, kad mažai tikėtina, jog bendrovė nepasinaudotų lengvata, kurią ji turi teisę gauti pagal ILS licenciją. Bendrovė eksportuotų pagal ILS tik jau importavusi susijusias žaliavas arba ketindama jas importuoti artimiausiu metu. Kitu atveju bendrovė rinktųsi toliau aprašytą SAS, pagal kurią nereikalaujama importuoti žaliavų. Po galutinio atskleidimo „Reliance“ nepateikė argumentų, kodėl ji negalėjo pasinaudoti lengvata, kurią ji turėjo teisę gauti dėl eksporto pagal ILS. |
(46) |
„Reliance“ ir Indijos Vyriausybė tvirtino, kad apskaičiuojant naudą remiantis ILS turėtų būti atsižvelgta tik į šios bendrovės gautą papildomą naudą. „Reliance“ ir Indijos Vyriausybė tvirtino, kad ILS turėtų būti laikoma leistina sąlyginio apmokestinimo muitu sistema, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, kadangi egzistuoja 23 priedėliu grindžiama sistema, pagal kurią pranešama apie suvartotą tikrąją vertę. Remiantis bendrove „Reliance“ ir Indijos Vyriausybe, ši sistema kartu su 23 priedėlio sertifikavimu, kurį atlieka nepriklausomi auditoriai, bei galimybe Indijos Vyriausybei atlikti auditą yra pakankama stebėsena. Galiausiai „Reliance“ teigė, kad dėl SIN veiksmingumo, jeigu jos laikomasi, Indijos Vyriausybė gali būti tikra, kad nebuvo skirta perviršinė atsisakytų išieškoti muitų suma. |
(47) |
Kaip pažymėta 31 konstatuojamojoje dalyje, dėl 43 konstatuojamojoje dalyje aprašytų bendrovės „Reliance“ aplinkybių apie žaliavų suvartojimą pranešama remiantis SIN. Patikrinimo vietoje metu „Reliance“ Komisijai nepateikė 23 priedėlio dėl nagrinėjamojo produkto. 23 priedėlį Komisijai pateikė Indijos Vyriausybė tik po patikrinimo vietoje, atlikto bendrovės „Reliance“ ir Indijos Vyriausybės patalpose. Kaip matyti 23 priedėlyje, kai nepriklausomas auditorius atlieka sertifikavimą, pridedamas atsakomybės ribojimo pareiškimas, kuriame teigiama, kad faktiškai suvartoto kiekio auditas grindžiamas bendrovės įrašais apie sąnaudas. Komisija negavo jokių įrodymų, kad Indijos Vyriausybė atliko 23 priedėlyje pateiktos informacijos apie PET ar apie kitus bendrovės „Reliance“ pagamintus produktus auditą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija nesutinka su tuo, kad vykdoma stebėsena yra pakankama. Be to, kaip nurodyta 34 konstatuojamojoje dalyje, SIN negali būti laikomos faktinio suvartojimo tikrinimo sistema, nes dėl šių standartinių normų formos Indijos Vyriausybė negali pakankamai tiksliai patikrinti, koks žaliavų kiekis buvo suvartotas eksportuojamam produktui gaminti. Todėl, dėl šioje konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių Komisija nepritaria tam, kad ILS būtų laikoma leistina sąlyginio apmokestinimo muitu sistema pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį. |
(48) |
Be to, „Reliance“ nurodė, kad nuo 2014 m. liepos mėn. reformingo produktų importo muitas sumažėjo nuo 10 % iki 2,5 %. Kadangi pagal ILS gautos naudos dydis apskaičiuotas remiantis nesurinktu importo muitu, „Reliance“ tvirtino, kad į tokį ilgalaikį pokytį turi būti atsižvelgta skaičiuojant pagal šią schemą gautos naudos dydį. |
(49) |
Komisija pažymi, kad pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuojama pagal tai, kokią naudą subsidijos gavėjui suteikė subsidija, per subsidijavimo tiriamąjį laikotarpį. Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį į pokyčius, įvykusius po peržiūros tiriamojo laikotarpio, galima atsižvelgti, tik jei subsidija arba subsidijos yra nutrauktos arba buvo įrodyta, kad subsidijos nebeteikia jokios naudos tiriamiems eksportuotojams. Tačiau šiuo atveju taip nėra. |
(50) |
Indijos Vyriausybė teigė, kad Komisija vertino ir pagal ILS, ir pagal SAS gautą naudą dėl tų pačių eksporto operacijų. Indijos Vyriausybė pažymėjo, kad bendrovė PET žaliavų importui gali naudotis ILS, o vėliau tam tikrą pagamintų PET kiekį eksportuoti pagal SAS. Tokiu atveju bendrovė turėtų vykdyti kitas eksporto operacijas dėl nesumokėto žaliavų muito. Indijos Vyriausybė tvirtino, kad, jeigu šiuo atveju Komisija skaičiuotų naudos dydį remdamasi visais dėl žaliavų pagal ILS nesumokėtais importo muitais ir visais sąlyginio apmokestinimo muitais už eksportą pagal SAS, nauda būtų skaičiuojama du kartus. |
(51) |
Komisija pažymi, kad Indijos Vyriausybė daro prielaidą, kad pagal ILS gautos naudos dydis buvo apskaičiuotas remiantis importu peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, o pagal SAS gautos naudos dydis – remiantis eksportu. Tačiau, kaip paaiškinta 40 konstatuojamojoje dalyje, pagal ILS gautos naudos dydis buvo apskaičiuotas remiantis PET eksportu peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir nesurinktais muitais už importą, kuriam tokiu eksportu įgyjama teisė. Tokiu atveju dvigubas skaičiavimas neįmanomas. Be to, Komisija pažymi, kad, kadangi pagal šią schemą sudarytos sąlygos importuoti žaliavas pagal vieną sistemą, o pagal kitą eksportuoti iš jų pagamintą produkciją, tai rodo, kad Komisijos naudotas metodas yra tinkamas tiksliai apskaičiuoti pagal ILS gautos naudos dydį. Tai taip pat parodo, kad nėra faktiškai suvartotų žaliavų atsekamumo, todėl ILS neturėtų būti laikoma leistina sąlyginio apmokestinimo muitu sistema pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį. |
(52) |
Galiausiai „Reliance“ tvirtino, kad, kadangi ILS ir SAS yra tarpusavyje nesuderinamos schemos, pagal jas gauta nauda turėtų būti apskaičiuojama pagal atitinkamą naudos apimtį, vertinant vidutiniškai pagal ILS ir SAS gaunamą naudą. |
(53) |
„Reliance“ pastabose dėl galutinio atskleidimo pažymėjo, kad Komisija apskaičiavo pagal šias dvi schemas gautos naudos dydį remdamasi visu iš Indijos eksportuoto nagrinėjamojo produkto kiekiu. Ši metodika taikoma pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį. Be to, kaip paaiškinta 51 konstatuojamojoje dalyje, Komisija, taikydama pagal ILS ir SAS gautos naudos dydžio skaičiavimo metodiką, atsižvelgė į tai, kad abi schemos tarpusavyje nesuderinamos. Todėl bendrovės „Reliance“ pateiktas argumentas atmestas. |
3.3. Sąlyginio apmokestinimo schema (SAS)
(54) |
Komisija nustatė, kad pareiškėjai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu naudojosi SAS. |
3.3.1. Teisinis pagrindas
(55) |
Išsamus SAS apibūdinimas pateiktas 1995 m. Muitų ir centrinio akcizo sąlyginio apmokestinimo muitu taisyklėse su pakeitimais, padarytais vėliau paskelbtais pranešimais. |
3.3.2. Teisė naudotis schema
(56) |
Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai. |
3.3.3. Praktinis įgyvendinimas
(57) |
Teisę naudotis šia schema turintis eksportuotojas gali kreiptis dėl sąlyginio apmokestinimo sumos, kuri skaičiuojama procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, FOB vertės. Sąlyginio apmokestinimo normas Indijos Vyriausybė nustatė įvairiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatytos remiantis produkto gamybai kaip žaliavos naudojamų medžiagų vidutiniu kiekiu ar verte ir vidutine už žaliavas sumokėtų muitų suma. Šios normos taikomos neatsižvelgiant į faktinį importo muitų sumokėjimą. Nagrinėjamojo produkto SAS norma peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iki 2013 m. rugsėjo 21 d. buvo 3,9 % FOB vertės, o vėliau – 3 %. |
(58) |
Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Į muitinės serverį įvedant krovinio duomenis nurodoma, kad eksportas vykdomas pagal SAS, ir SAS suma nustatoma neatšaukiamai. Po to, kai vežėjas pateikia bendrąją eksporto deklaraciją ir muitinė įsitikina, kad joje pateikti duomenys atitinka važtaraščio duomenis, laikoma, kad visos sąlygos yra įvykdytos ir sąlyginio apmokestinimo suma turi būti sumokėta tiesioginiu mokėjimu į eksportuotojo banko sąskaitą arba išduodant banko vekselį. |
(59) |
Be to, eksportuotojas turi pateikti eksporto pajamų panaudojimo įrodymą pateikdamas banko pažymą apie eksporto pajamų panaudojimą (BRC). Šį dokumentą galima pateikti po to, kai sumokama sąlyginio apmokestinimo suma, tačiau Indijos Vyriausybė susigrąžina sumokėtą sumą, jei eksportuotojas per nustatytą terminą nepateikia BRC. |
(60) |
Sąlyginio apmokestinimo sumą galima naudoti bet kokiais tikslais. |
(61) |
Nustatyta, kad pagal Indijos apskaitos standartus sąlyginio apmokestinimo suma komercinėse sąskaitose gali būti kaupiamuoju principu įtraukiama į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdomas eksporto įsipareigojimas. |
3.3.4. Išvada dėl SAS
(62) |
SAS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Vadinamoji sąlyginio apmokestinimo suma yra Indijos Vyriausybės finansinis įnašas, nes tai Indijos Vyriausybės tiesioginis lėšų pervedimas. Šios lėšos gali būti naudojamos be apribojimų. Sąlyginio apmokestinimo suma taip pat yra naudinga eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą. |
(63) |
Eksporto sąlyginio apmokestinimo muitu normą kiekvienam produktui atskirai nustato Indijos Vyriausybė. Tačiau, nors subsidija vadinama sąlyginiu apmokestinimu muitu, ši schema neturi leistinos sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos arba pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, savybių. Mokėjimas grynaisiais eksportuotojui nesiejamas su faktiniu žaliavoms taikomų importo muitų mokėjimu ir nėra muitų kreditas buvusio ar būsimo žaliavų importo muitams kompensuoti. |
(64) |
Mokėjimas, kurį Indijos Vyriausybė atlieka tiesiogiai pervesdama lėšas produktų eksportą įvykdžiusiems eksportuotojams, turi būti laikomas tiesiogine Indijos Vyriausybės dotacija, kuri priklauso nuo eksporto ir todėl laikoma individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą. |
(65) |
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad SAS yra kompensuotina. |
3.3.5. Subsidijos sumos skaičiavimas
(66) |
Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu, kompensuotinų subsidijų sumą apskaičiavo remdamasi jų gavėjui tekusia nauda, nustatyta peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Šiuo atveju Komisija nustatė, kad gavėjas gauna naudos tuo metu, kai pagal šią schemą įvykdoma eksporto operacija. Šiuo momentu Indijos Vyriausybė privalo sumokėti sąlyginio apmokestinimo sumą, o tai yra finansinis įnašas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodoma konkrečiai eksporto operacijai suteiktina sąlyginio apmokestinimo suma, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti subsidiją ar jos nesuteikti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisija laiko, kad pagal SAS gauta nauda yra lygi sąlyginio apmokestinimo sumų, gautų už eksporto operacijas, įvykdytas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pagal šią schemą, sumai. |
(67) |
Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šias subsidijų sumas paskirstė visai nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamą vardiklį, nes subsidija priklauso nuo eksporto ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį. |
(68) |
Todėl Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu subsidijų normos pagal šią schemą sudarė 3,27 % (bendrovei „Dhunseri“) ir 1,09 % (bendrovei „Reliance“). |
3.3.6. Pastabos dėl galutinio atskleidimo
(69) |
„Reliance“ pažymėjo, kad po peržiūros tiriamojo laikotarpio pagal SAS gautos naudos dydis sumažintas nuo 3 % iki 2,4 %. „Reliance“ teigė, kad, kadangi šis pokytis yra ilgalaikis, į tai turėtų būti atsižvelgta skaičiuojant pagal SAS gautos naudos dydį. Be to, „Reliance“ tvirtino, kad apskaičiuojant naudą remiantis SAS turėtų būti atsižvelgta tik į šios bendrovės gautą papildomą naudą, nes SAS turėtų būti laikoma leistina sąlyginio apmokestinimo muitu sistema pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį. |
(70) |
Dėl naudos gautos pagal SAS sumažinimo, Komisija pažymi, kad pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuojama pagal tai, kokią naudą subsidijos gavėjui suteikė subsidija, per subsidijavimo tiriamąjį laikotarpį. Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį į pokyčius, įvykusius po peržiūros tiriamojo laikotarpio, galima atsižvelgti, tik jei subsidija arba subsidijos yra nutrauktos arba buvo įrodyta, kad subsidijos nebeteikia jokios naudos tiriamiems eksportuotojams. Šiame tyrime taip nėra, todėl šis argumentas turėtų būti atmestas. |
(71) |
Dėl tvirtinimo, kad SAS turėtų būti laikoma leistina sąlyginio apmokestinimo muitu sistema, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, nebuvo pateikta jokių jį patvirtinančių argumentų. Taigi šis tvirtinimas atmetamas. |
3.4. Gamybos priemonių eksportui skatinti schema (GPESS)
(72) |
Komisija nustatė, kad „Reliance“ pagal GPESS gavo nuolaidų, kurios galėjo būti skirtos nagrinėjamajam produktui peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. |
3.4.1. Teisinis pagrindas
(73) |
Išsamus GPESS apibūdinimas pateiktas 2009–2014 m. UPP 5 skyriuje ir PV I 2009–2014 m. 5 skyriuje. |
3.4.2. Teisė naudotis schema
(74) |
Teisę naudotis šia schema turi eksportuojantys gamintojai, taip pat su gamintojais susieti eksportuojantys prekiautojai ir paslaugų teikėjai. |
3.4.3. Praktinis įgyvendinimas
(75) |
Laikydamasi įsipareigojimo eksportuoti sąlygos, bendrovė gali importuoti gamybos priemones (naujas gamybos priemones ir naudotas iki 10 metų senumo gamybos priemones), mokėdama už jas sumažintą muitą. Tuo tikslu, pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, Indijos Vyriausybė išduoda GPESS licenciją. Pagal šią schemą numatyta taikyti sumažintą 3 % importo muito normą visoms pagal šią schemą importuojamoms gamybos priemonėms. Vykdant eksporto įsipareigojimą importuotos gamybos priemonės turi būti panaudotos tam tikram eksportuojamų produktų kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį. Pagal 2009–2014 m. UPP gamybos priemones pagal GPESS galima importuoti mokant 0 % normos muitą, tačiau tokiu atveju eksporto įsipareigojimui įvykdyti skiriamas trumpesnis laikotarpis. |
(76) |
GPESS licencijos turėtojas gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Tokiu atveju vietos gamybos priemonių gamintojas gali pasinaudoti be muito importuojamų komponentų, reikalingų tokioms gamybos priemonėms pagaminti, importo lengvatomis. Arba toks vietos gamintojas gali prašyti, kad už gamybos priemonių tiekimą GPESS licencijos turėtojui jam būtų taikomos tariamo eksporto lengvatos. |
3.4.4. Išvada dėl GPESS
(77) |
GPESS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas laikomas Indijos Vyriausybės finansiniu įnašu, nes taikant šią nuolaidą sumažinamos Indijos Vyriausybės muitų pajamos, kurias kitu atveju ji būtų gavusi. Muito sumažinimas taip pat naudingas eksportuotojui, nes importuojant sutaupyti muitai padidina bendrovės likvidumą. |
(78) |
Be to, pagal teisės aktus GPESS priklauso nuo eksporto, nes neįsipareigojus eksportuoti negalima gauti šių licencijų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina. |
(79) |
GPESS negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitu sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, netaikomos gamybos priemonėms, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus. |
3.4.5. Subsidijos sumos skaičiavimas
(80) |
Komisija subsidijos sumą apskaičiavo pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, remdamasi muitu, nesumokėtu už importuotas gamybos priemones, paskirstytu per laikotarpį, kuris atitinka tokių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį susijusiame pramonės sektoriuje. Vėliau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gauta subsidijos suma apskaičiuota visą nesumokėtų muitų sumą išdėstant per nusidėvėjimo laikotarpį. Tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama peržiūros tiriamajam laikotarpiui, pakoreguota, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos naudos vertė per tam tikrą laikotarpį. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka tiriamuoju laikotarpiu Indijoje galiojusi komercinių palūkanų norma. Pateiktų pagrįstų prašymų atveju, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą kaip skaitiklį, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. |
(81) |
Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, šią subsidijų sumą paskirstė nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip vardiklį, nes subsidija priklauso nuo eksporto ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį. |
(82) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu subsidijos norma pagal šią schemą bendrovei „Reliance“ sudarė 0,43 %. |
3.5. Tikslinių rinkų schema (TRS);
(83) |
Komisija nustatė, kad pareiškėjai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu naudojosi TRS. |
3.5.1. Teisinis pagrindas
(84) |
Išsamus TRS apibūdinimas pateiktas 2009–2014 m. UPP 3.14 dalyje ir PV I 2009–2014 m. 3.8 dalyje. |
3.5.2. Teisė naudotis schema
(85) |
Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai. |
3.5.3. Praktinis įgyvendinimas
(86) |
Pagal šią schemą visiems produktams, įskaitant PET, eksportuojamiems į PV I 2009–2014 m. 37(C) priedėlio 1 ir 2 lentelėje nurodytas šalis, suteikiamas 3 % FOB vertės muito kreditas. Nuo 2011 m. balandžio 1 d. visiems produktams, eksportuojamiems į 37(C) priedėlio 3 lentelėje nurodytas šalis (tikslinės rinkos), suteikiamas 4 % FOB vertės muito kreditas. Ši schema netaikoma tam tikrų rūšių eksporto veiklai, pvz., importuotų ar persiunčiamų produktų eksportui, tariamam eksportui, paslaugų eksportui ir bendrovių, veikiančių specialiosiose ekonominėse zonose, arba eksportuojančių bendrovių eksporto apyvartai. |
(87) |
TRS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 24 mėnesius nuo atitinkamo sertifikato, kuriuo suteikiama teisė naudotis kreditu, išdavimo. Jie gali būti naudojami muitams mokėti už vėliau importuojamas bet kokias žaliavas ar produktus, įskaitant gamybos priemones. |
(88) |
Sertifikatas, kuriuo suteikiama teisė naudotis kreditu, išduodamas eksportavus arba išsiuntus produktus uoste, iš kurio buvo eksportuota. Jeigu skundo pateikėjas valdžios institucijoms pateikia visų atitinkamų eksporto dokumentų (pvz., eksporto užsakymo, sąskaitų, važtaraščių, bankų pažymų apie eksporto pajamų panaudojimą) kopijas, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti muito kreditus ar jų nesuteikti. |
3.5.4. Išvada dėl TRS
(89) |
TRS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. TRS muito kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinis įnašas, nes jis galiausiai naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės muitų pajamas, kurias kitu atveju ji būtų gavusi. TRS muito kreditas taip pat yra naudingas eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą. |
(90) |
Be to, pagal teisės aktus TRS priklauso nuo eksporto, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina. |
(91) |
Šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitu sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Nėra jokios sistemos arba tvarkos, kurias taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte ir II bei III prieduose. Eksportuotojas turi teisę naudotis TRS net ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norintis gauti naudą eksportuotojas gali paprasčiausiai eksportuoti produktus ir neprivalo įrodyti, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis TRS. Be to, eksportuotojas gali naudoti TRS muito kreditus gamybos priemonėms importuoti, nors gamybos priemonėms netaikomos leistinos sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus. |
3.5.5. Subsidijos sumos skaičiavimas
(92) |
Kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota remiantis gavėjo gauta nauda, kuri, kaip nustatyta, buvo teikta peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir pareiškėjų eksporto operacijos metu kaupiamuoju principu įtraukta kaip pajamos. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, subsidijos suma (skaitiklis) paskirstyta nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį. |
(93) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu subsidijų normos pagal šią schemą bendrovei „Dhunseri“ sudarė 0,41 %, o bendrovei „Reliance“ – 1,16 %. |
3.5.6. TRS atšaukimas ir pakeitimas
(94) |
2015 m. balandžio 1 d. Indijos Vyriausybė paskelbė naują 2015–2020 m. UPP. Naujajame UPP TRS ir kitos keturios schemos pakeičiamos Prekių eksporto skatinamąja schema (PESS). PESS netaikoma eksportuojant nagrinėjamąjį produktą, nes PET nėra įtrauktas į nurodytų produktų sąrašą. Remiantis pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalimi priemonės dėl šios subsidijavimo schemos neturėtų būti nustatytos. |
3.6. Tikslinių produktų schema (TPS)
(95) |
Komisija nustatė, kad pareiškėjai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu naudojosi TPS. |
3.6.1. Teisinis pagrindas
(96) |
Išsamus schemos apibūdinimas pateiktas 2009–2014 m. UPP 3.15–3.17 dalyse ir PV I 2009–2014 m. 3.9–3.11 skyriuose. |
3.6.2. Teisė naudotis schema
(97) |
Pagal 2009–2014 m. UPP 3.15.2 dalį teisę naudotis šia schema turi PV I 2009–2014 m. 37D priedėlyje nurodytų produktų eksportuotojai. |
3.6.3. Praktinis įgyvendinimas
(98) |
Į PV I 2009–2014 m. 37D priedėlio sąrašą įtrauktų produktų eksportuotojas gali teikti prašymą pagal TPS dėl muito kredito, atitinkančio 2 % arba 5 % FOB eksporto vertės. Nagrinėjamasis produktas yra įtrauktas į 37D priedėlio 1 lentelę ir jam suteiktas 2 % muito kreditas. |
(99) |
TPS yra po eksporto taikoma schema, t. y. norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Taigi bendrovė užpildo elektroninę paraišką, kurią ji pateikia atitinkamai valdžios institucijai kartu su eksporto užsakymo, sąskaitos, banko kvito, kuriame nurodomi sumokėti mokesčiai, kopijomis, važtaraščio kopija ir banko pažyma apie įvykdytą eksportą ir gautą mokėjimą arba pervedimo užsienio valiuta už laikiną įvežimą sertifikatą tiesioginių derybų dėl dokumentų atveju. Jei važtaraščio ir (arba) banko pažymos apie įvykdytą eksportą originalai buvo pateikti kartu su prašymais gauti naudą pagal kitą schemą, bendrovė gali pateikti pačios patvirtintas kopijas, nurodydama atitinkamą valdžios instituciją, kuriai pateikti dokumentų originalai. Elektroninėje paraiškoje dėl TPS kreditų galima pateikti ne daugiau kaip 50 važtaraščių. |
(100) |
Komisija nustatė, kad pagal Indijos apskaitos standartus TPS kreditai komercinėse sąskaitose gali būti kaupiamuoju principu įtraukiami į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdomas eksporto įsipareigojimas. Tokie kreditai gali būti naudojami mokėti muitams už paskesnes importuojamas prekes, išskyrus gamybos priemones ir prekes, kurioms taikomi importo apribojimai. Produktus, importuotus naudojant tokius kreditus, galima parduoti šalies rinkoje (sumokėjus pardavimo mokestį) arba naudoti kitais tikslais. TPS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 24 mėnesius nuo išdavimo. |
3.6.4. Išvada dėl TPS
(101) |
TPS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. TPS kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinis įnašas, nes jis galiausiai naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės muitų pajamas, kurios kitu atveju būtų surinktos. Be to, TPS kreditas yra naudingas eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą. |
(102) |
Be to, pagal teisės aktus TPS priklauso nuo eksporto, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina. |
(103) |
Ši schema negali būti laikoma leistina sąlyginio apmokestinimo muitu sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, nes ji neatitinka pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (Sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (Pakaitinio sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) išdėstytų taisyklių. Tiksliau eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Be to, netaikoma jokia sistema ar tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos yra sunaudojamos eksportuojamo produkto gamyboje, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte ir II bei III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis TPS lengvatomis neatsižvelgiant į tai, ar jis apskritai importuoja kokias nors žaliavas. Norintis gauti naudą eksportuotojas gali paprasčiausiai eksportuoti produktus ir neprivalo įrodyti, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis TPS. |
3.6.5. Subsidijos sumos skaičiavimas
(104) |
Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu, kompensuotinų subsidijų sumą apskaičiavo remdamasi gavėjui suteikta nauda, nustatyta peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Šiuo atveju Komisija nustatė, kad gavėjas gauna naudos tuo metu, kai pagal šią schemą įvykdoma eksporto operacija. Tuo metu Indijos Vyriausybė privalo atsisakyti muitų, taip suteikdama finansinį įnašą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodoma konkrečiai eksporto operacijai suteiktina TPS kredito suma, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti subsidiją ar jos nesuteikti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisija laiko, kad pagal TPS gauta nauda yra lygi kredito sumų, gautų už eksporto operacijas, atliktas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pagal šią schemą, sumai. |
(105) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu subsidijų normos pagal šią schemą bendrovei „Dhunseri“ sudarė 1,66 %, o bendrovei „Reliance“ – 1,27 %. |
3.6.6. TPS atšaukimas ir pakeitimas
(106) |
2015 m. balandžio 1 d. Indijos Vyriausybė paskelbė naują 2015–2020 m. UPP. Pagal naują UPP TPS ir kitos keturios schemos pakeičiamos Prekių eksporto skatinimo schema (PESS). PESS netaikoma eksportuojant nagrinėjamąjį produktą, nes PET nėra įtrauktas į nurodytų produktų sąrašą. Remiantis pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalimi priemonės dėl šios subsidijavimo schemos neturėtų būti nustatytos. |
3.7. Skatinimo didinti eksportą schema (SDES)
(107) |
Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu „Dhunseri“ naudojosi SDES schema. |
3.7.1. Teisinis pagrindas
(108) |
Išsamus SDES aprašymas pateiktas UPP 3 skyriaus 3.14.4 dalyje ir PV I 2009–2014 m. 3 skyriaus 3.8.3 dalyje. |
3.7.2. Teisė naudotis schema
(109) |
Schema gali naudotis eksportuotojai, kurie vykdė eksportą 2011–2012 finansiniais metais ir 2012–2013 finansiniais metais. |
3.7.3. Praktinis įgyvendinimas
(110) |
Šios schemos tikslas – skatinti eksporto didinimą. Schema taikoma eksportui į konkrečius regionus, apimančius JAV, Europą ir Aziją, taip pat 53 Lotynų Amerikos bei Afrikos šalis. |
(111) |
Eksportuotojas už padidintą eksportą per finansinius metus, palyginti su praėjusiais finansiniais metais, turi teisę naudotis muito kredito priemone, kuri sudaro 2 % FOB eksporto vertės. Eksportuotojas paraišką dėl naudos turėtų pateikti atitinkamų finansinių metų pabaigoje. Naudos dydis apskaičiuojamas remiantis eksportuotojo visa eksporto apyvarta. Šiuo pagrindu apskaičiuota muito kredito priemonė gali būti laisvai perleidžiama. Tokia priemone taip pat galima naudotis perkant vietos tiekėjų prekes ir mokant paslaugų mokestį. |
3.7.4. Išvada dėl SDES
(112) |
SDES yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. SDES kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinis įnašas, nes jis galiausiai naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės muitų pajamas, kurios kitu atveju būtų surinktos. Be to, SDES kreditas yra naudingas eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą. |
(113) |
Be to, pagal teisės aktus SDES priklauso nuo eksporto, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina. |
(114) |
Ši schema negali būti laikoma leistina sąlyginio apmokestinimo muitu sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, nes ji neatitinka pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (Sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (Pakaitinio sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) išdėstytų taisyklių. Tiksliau eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Be to, netaikoma jokia sistema ar tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos yra sunaudojamos eksportuojamo produkto gamyboje, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte ir II bei III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis SDES lengvatomis neatsižvelgiant į tai, ar jis apskritai importuoja kokias nors žaliavas. Norinčiam gauti naudą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis SDES. |
3.7.5. Subsidijos sumos skaičiavimas
(115) |
Komisija kompensuotinų subsidijų sumą apskaičiavo remdamasi gavėjui suteikta nauda, nustatyta peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, šią subsidijų sumą (skaitiklį) paskirstė nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamą vardiklį, nes subsidija priklauso nuo eksporto ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį. |
(116) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu subsidijos norma pagal šią schemą bendrovei „Dhunseri“ sudarė 0,74 %. |
3.7.6. Pastabos dėl galutinio atskleidimo
(117) |
„Dhunseri“ pastabose dėl galutinio atskleidimo tvirtino, kad ši schema baigė galioti ir pagal naują 2015–2020 m. UPP jos galiojamas neatnaujintas. |
(118) |
Komisija patvirtino, kad pagal naują UPP schemos galiojimas neatnaujintas ir kad remiantis pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalimi priemonės dėl SDES neturėtų būti nustatytos. Komisija bendrovei „Dhunseri“ atitinkamai iš dalies pakeitė bendrą subsidijų normą. |
3.8. Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pajamų mokesčių skatinamoji schema (ITIRAD)
(119) |
Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu „Reliance“ naudojosi ITIRAD schema. |
3.8.1. Teisinis pagrindas
(120) |
Išsamus ITIRAD aprašymas pateiktas ITA 35(2AB) skirsnyje. |
3.8.2. Teisė naudotis schema
(121) |
Teisę naudotis šia schema turi bendrovės, vykdančios veiklą biotechnologijų srityje arba bet kokią kitą veiklą, susijusią su gaminių ar prekių, kurie nenurodyti 11 priedo sąraše, perdirbimu ar gamyba. Schema taikoma PET gaminančioms bendrovėms. |
3.8.3. Praktinis įgyvendinimas
(122) |
Skaičiuojant pajamų mokestį, iš bet kurių vidaus mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidų (išskyrus išlaidas žemei ir pastatams), kurias patvirtina Indijos Vyriausybės mokslo ir pramonės tyrimų departamentas, leidžiama išskaičiuoti 200 % faktiškai patirtų išlaidų dydžio sumą. |
3.8.4. Išvada dėl ITIRAD
(123) |
Pagal ITIRAD skiriamos pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos subsidijos. Mokesčių atskaita pagal ITA 35 (2AB) skirsnį yra Indijos Vyriausybės finansinis įnašas, nes dėl jos sumažėja Indijos Vyriausybės mokestinės pajamos, kurias kitu atveju ji būtų gavusi. Be to, pajamų mokesčių atskaita naudinga bendrovei, nes padidina jos likvidumą. |
(124) |
ITA 35(2AB) skirsnyje nustatyta, kad ITIRAD de jure yra individuali sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ir dėl to yra kompensuotina. Teisė naudotis šia schema nereglamentuojama pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte išdėstytais objektyviais ir neutraliais kriterijais. Pagal šią schemą teikiamomis lengvatomis gali naudotis tik tam tikrose pramonės šakose veiklą vykdančios bendrovės, nes Indijos Vyriausybė šią schemą taiko ne visiems sektoriams. Toks apribojimas laikomas individualiu, nes pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta pramonės šakų grupės sąvoka vartojama kaip sektoriams taikomų apribojimų sinonimas. Šis apribojimas nėra ekonominio pobūdžio ir netaikomas horizontaliai, t. y. darbuotojų skaičiui arba įmonės dydžiui. |
3.8.5. Subsidijos sumos skaičiavimas
(125) |
Komisija subsidijų sumą apskaičiavo remdamasi pajamų mokesčio, mokėtino peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, skirtumu taikant ITA 35(2AB) skirsnio nuostatą ir jos netaikant. Ši subsidija susijusi su visu nagrinėjamojo produkto vidaus ir eksporto pardavimu. Todėl subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta bendrovės apyvartai, susijusiai su nagrinėjamuoju produktu peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kaip atitinkamas vardiklis pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį. |
(126) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu subsidijos norma pagal šią schemą bendrovei „Reliance“ sudarė 0,04 %. |
3.8.6. Pastabos dėl galutinio atskleidimo
(127) |
„Reliance“ pastabose dėl galutinio atskleidimo tvirtino, kad, nepaisant to, kad ITIRAD susijusi su visu nagrinėjamojo produkto pardavimu, Komisija, skaičiuodama subsidijos normą pagal šią schemą, kaip vardiklį naudojo tik pardavimą eksportui. |
(128) |
Apsvarsčiusi šią pastabą, Komisija subsidijos normą atitinkamai perskaičiavo. Todėl Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu subsidijos norma pagal šią schemą bendrovei „Reliance“ sudarė 0,01 %. |
3.9. 1999 m. Vakarų Bengalijos paskatų schema (toliau – VBPS 1999)
(129) |
Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu „Dhunseri“ naudojosi VBSS 1999 schema. |
3.9.1. Teisinis pagrindas
(130) |
Išsamus Vakarų Bengalijos Vyriausybės taikomos schemos aprašymas pateiktas 1999 m. birželio 22 d. Vakarų Bengalijos Vyriausybės prekybos ir pramonės departamento pranešime Nr. 580-CI/H. |
3.9.2. Teisė naudotis schema
(131) |
Šios schemos teikiamomis lengvatomis gali naudotis bendrovės, kurios steigia naują pramonės įmonę arba vykdo jau veikiančios pramonės įmonės plataus masto plėtrą ekonomiškai mažiau išsivysčiusiose srityse. Nepaisant to, yra sudaryti išsamūs tokios teisės neturinčių pramonės sektorių sąrašai (neigiamas pramonės sektorių sąrašas), kuriuose nurodytoms bendrovėms, veikiančioms tam tikrose srityse, draudžiama naudotis tokiomis skatinamosiomis priemonėmis. |
3.9.3. Praktinis įgyvendinimas
(132) |
Vakarų Bengalijos valstijoje pramonės įmonėms, turinčioms teisę naudotis šia schema, taikomos įvairių formų skatinamosios priemonės, įskaitant atleidimą nuo centrinio pardavimo mokesčio ir atsisakymą išieškoti centrinį pridėtinės vertės mokestį už parduotas pagamintas prekes, siekiant skatinti ekonomiškai mažiau išsivysčiusių sričių pramonės plėtrą šioje valstijoje. |
(133) |
Pagal šią schemą bendrovės privalo investuoti į mažiau išsivysčiusias sritis. Šios sritys, tai yra Vakarų Bengalijos valstijoje esantys tam tikri teritoriniai vienetai, kurie pagal jų ekonominį išsivystymą skirstomi į įvairias kategorijas, tačiau yra išsivysčiusių sričių, kurioms tokios lengvatų schemos netaikomos. Pagrindiniai skatinamųjų priemonių sumos nustatymo kriterijai yra investicijų dydis ir geografinė sritis, kurioje veikia arba bus įsteigta įmonė. |
3.9.4. Išvada dėl VBPS 1999
(134) |
Ši schema yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Ji laikoma Vakarų Bengalijos Vyriausybės finansiniu įnašu, nes skatinamosios priemonės skirtos atleidimo nuo centrinio pardavimo mokesčio ir atsisakymo išieškoti centrinį pridėtinės vertės mokestį už parduotas pagamintas prekes forma, ir dėl jų sumažėjo mokesčių pajamos, kurias kitu atveju ji būtų gavusi. Šios skatinamosios priemonės taip pat naudingos bendrovei, kadangi pagerėja jos finansinė padėtis, nes ji nemoka mokesčių, kuriuos reikia mokėti, kai tokia schema netaikoma. |
(135) |
Be to, tai konkrečiam regionui taikoma schema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte ir 4 straipsnio 3 dalyje, nes ja gali naudotis tik tam tikros bendrovės, investavusios savo kapitalą į tam tikras nurodytas geografines sritis, priklausančias aptariamos valstijos jurisdikcijai. Ja negali naudotis bendrovės, įsikūrusios ne šiose srityse, o naudos dydis skiriasi pagal atitinkamą sritį. |
(136) |
Todėl VBPS 1999 yra kompensuotina. |
3.9.5. Subsidijos sumos skaičiavimas
(137) |
Komisija subsidijos sumą apskaičiavo remdamasi paprastai mokamų centrinio pardavimo mokesčio ir centrinio pridėtinės vertės mokesčio už parduotas pagamintas prekes peržiūros tiriamuoju laikotarpiu suma, kuri liko nesumokėta pagal šią schemą. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi ši subsidijos suma (skaitiklis) po to buvo paskirstyta visam peržiūros tiriamojo laikotarpio pardavimui kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį. |
(138) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu subsidijos norma pagal šią schemą bendrovei „Dhunseri“ sudarė 0,09 %. |
3.9.6. Teisės naudotis schema galiojimo pabaiga pagal VBPS 1999
(139) |
Po to, kai „Dhunseri“ tinkamai dideliu mastu išplėtė pajėgumus, ji įgijo teisę naudotis šia schema vienuolika metų. Šios teisės galiojimas baigėsi 2014 m. gegužės mėn. ir nebuvo pratęstas. Nuo tos dienos „Dhunseri“ nebesinaudoja pagal schemą teikiamomis lengvatomis. |
(140) |
Remiantis pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalimi priemonės dėl šios subsidijavimo schemos neturėtų būti nustatytos. |
4. KOMPENSUOTINŲ SUBSIDIJŲ SUMA
(141) |
Komisija primena, kad pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1645/2005 bendrovei „Dhunseri“ nustatytas 13,9 % subsidijų skirtumas, o bendrovei „Reliance“ pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 906/2011 nustatytas 10,7 % subsidijų skirtumas. |
(142) |
Komisija, atlikusi šią dalinę tarpinę peržiūrą, nustatė, kad bendrovei „Dhunseri“ kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, yra 3,2 %, o bendrovei „Reliance“ – 6,2 %. 1 lentelė. Subsidijų normos pagal kompensuotinas schemas
|
(143) |
Komisija primena, kad iš Indijos importuojamam PET nustatytos galiojančios kompensacinės priemonės yra specifiniai muitai. Komisija nustatė, kad bendrovei „Dhunseri“ nustatytas specifinis kompensacinis muitas yra 35,69 EUR/tona, o bendrovei „Reliance“ – 69,39 EUR/tona. |
5. ILGALAIKIS PASIKEITUSIŲ SU SUBSIDIJAVIMU SUSIJUSIŲ APLINKYBIŲ POBŪDIS
(144) |
Vadovaujantis pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalimi nagrinėta, ar peržiūros tiriamuoju laikotarpiu labai pasikeitė su subsidijavimu susijusios aplinkybės. |
(145) |
Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pareiškėjai ir toliau naudojosi Indijos Vyriausybės teikiamomis kompensuotinomis subsidijomis. Be to, atlikus šią peržiūrą apskaičiuotos subsidijų normos yra mažesnės nei tos, kurios nustatytos atitinkamai Reglamentu (EB) Nr. 1645/2005 ir Reglamentu (EB) Nr. 906/2011. Nėra įrodymų, kad šios kompensacinės schemos nebebus taikomos arba kad naujos schemos bus pradėtos taikyti artimiausioje ateityje. |
(146) |
Kadangi buvo įrodyta, kad pareiškėjai gauna mažesnes subsidijas nei anksčiau ir tikėtina, kad jos toliau gaus subsidijas, kurių suma yra mažesnė už paskutiniame peržiūros tyrime apskaičiuotą sumą, daroma išvada, kad toliau taikomų galiojančių priemonių poveikis būtų didesnis už žalą darančių kompensuotinų subsidijų poveikį, todėl atsižvelgiant į naujus nustatytuosius faktus turėtų būti iš dalies pakeistas šių priemonių dydis. |
6. VIENO IŠ PAREIŠKĖJŲ PAVADINIMO PAKEITIMAS
(147) |
„Dhunseri“ pranešė Komisijai, kad 2014 m. balandžio 1 d., atlikus reorganizavimą, jos pavadinimas pakeistas į „Dhunseri Petrochem Limited“. |
(148) |
Bendrovė teigė, kad reorganizavimas ir pavadinimo pakeitimas neturi esminės įtakos dabartinei peržiūrai, kadangi bendrovės arbatos ir naftos chemijos padaliniai jau veikė kaip du atskiri skyriai, kurių apskaita buvo tvarkoma atskirai. |
(149) |
Komisija išnagrinėjo pateiktą informaciją ir padarė išvadą, kad bendrovės pavadinimo pakeitimas neturi jokios įtakos nustatytiesiems faktams. |
7. PASIŪLYMAI DĖL ĮSIPAREIGOJIMO DĖL KAINOS
(150) |
Po galutinio atskleidimo „Dhunseri“ ir „Reliance“ pateikė pasiūlymus dėl įsipareigojimo dėl kainos. Abu pasiūlymai atmesti, kadangi dėl subsidijavimo pobūdžio sukuriama situacija, kai taikant įsipareigojimą dėl minimalios importo kainos padidėtų subsidijavimas. Taip yra todėl, kad subsidijavimo lygis pagal SAS, kurią naudoja abi bendrovės, priklauso nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, FOB vertės. Be to, dėl abiejų bendrovių ir jų grupių struktūros būtų neįmanoma veiksmingai stebėti įsipareigojimo įgyvendinimą. |
(151) |
Šis Reglamentas atitinka pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (13), 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Įgyvendinimo reglamento (EB) Nr. 461/2013 1 straipsnio 2 dalyje pateiktos lentelės atitinkama eilutė dėl bendrovės „Dhunseri Petrochem & Tea Limited“ pakeičiama taip:
Šalis |
Bendrovė |
Kompensacinis muitas (EUR/t) |
Papildomas TARIC kodas |
„Indija |
Dhunseri Petrochem Limited |
35,69 |
A585“ |
Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 461/2013 1 straipsnio 2 dalyje pateiktos lentelės atitinkama eilutė dėl bendrovės „Reliance Industries Limited“ pakeičiama taip:
Šalis |
Bendrovė |
Kompensacinis muitas (EUR/t) |
Papildomas TARIC kodas |
„Indija |
Reliance Industries Limited |
69,39 |
A181“ |
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2015 m. rugpjūčio 3 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 188, 2009 7 18, p. 93.
(2) 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2603/2000, įvedantis galutinį kompensacinį muitą ir galutinai surenkantis laikinąjį muitą, įvestą tam tikram importuojamam Indijos, Malaizijos ir Tailando kilmės polietileno tereftalatui, ir nutraukiantis antisubsidinę procedūrą dėl tam tikro Indonezijos, Korėjos Respublikos ir Taivanio kilmės polietileno tereftalato importo (OL L 301, 2000 11 30, p. 1).
(3) 2005 m. spalio 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1645/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2603/2000, nustatantį galutinį kompensacinį muitą tam tikram importuojamam, inter alia, Indijos kilmės polietileno tereftalatui (OL L 266, 2005 10 11, p. 1).
(4) 2007 m. vasario 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 193/2007, nustatantis galutinį kompensacinį muitą Indijos kilmės importuojamam polietileno tereftalatui (PET) pasibaigus priemonių galiojimo termino peržiūrai pagal Reglamento (EB) Nr. 2026/97 18 straipsnį (OL L 59, 2007 2 27, p. 34).
(5) 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1286/2008, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 193/2007, nustatantį galutinį kompensacinį muitą Indijos kilmės importuojamam polietileno tereftalatui, ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 192/2007, nustatantį galutinį antidempingo muitą tam tikram, inter alia, Indijos kilmės importuojamam polietileno tereftalatui (OL L 340, 2008 12 19, p. 1).
(6) 2011 m. rugsėjo 2 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 906/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 193/2007, nustatantis galutinį kompensacinį muitą Indijos kilmės importuojamam polietileno tereftalatui, ir Reglamentas (EB) Nr. 192/2007, nustatantis galutinį antidempingo muitą tam tikram, inter alia, Indijos kilmės importuojamam polietileno tereftalatui (OL L 232, 2011 9 9, p. 19).
(7) 2012 m. birželio 26 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 559/2012, kuriuo baigiama tam tikram importuojamam, inter alia, Indijos kilmės polietileno tereftalatui (PET) taikomų kompensacinių priemonių dalinė tarpinė peržiūra (OL L 168, 2012 6 28, p. 6).
(8) 2013 m. gegužės 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 461/2013, kuriuo, pagal Reglamento (EB) Nr. 597/2009 18 straipsnį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikram importuojamam Indijos kilmės polietileno tereftalatui (PET) nustatomas galutinis kompensacinis muitas (OL L 137, 2013 5 23, p. 1).
(9) 2000 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimas 2000/745/EB, kuriuo priimami pasiūlyti įsipareigojimai, susiję su antidempingo ir antisubsidijų tyrimais dėl Indijos, Indonezijos, Malaizijos, Korėjos Respublikos, Taivano ir Tailando kilmės tam tikro polietileno tereftalato (PET) importo (OL L 301, 2000 11 30, p. 88).
(10) 2014 m. vasario 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/109/ES, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2000/745/EB, kuriuo priimami pasiūlyti įsipareigojimai, susiję su antidempingo ir antisubsidijų tyrimais dėl tam tikro importuojamo, inter alia, Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) (OL L 59, 2014 2 28, p. 35).
(11) Pranešimas apie dalinės tarpinės kompensacinių priemonių, taikomų tam tikram importuojamam Indijos kilmės polietileno tereftalatui (PET), peržiūros inicijavimą (OL C 171, 2014 6 6, p. 11).
(12) Pranešimas apie dalinės tarpinės kompensacinių priemonių, taikomų tam tikram importuojamam Indijos kilmės polietileno tereftalatui (PET), peržiūros inicijavimą (OL C 250, 2014 8 1, p. 11).
(13) 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009 12 22, p. 51).