18.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/126

(1)

asmenys, pranešantys kompetentingoms institucijoms apie faktinius arba galimus Reglamento (ES) Nr. 596/2014 pažeidimus (toliau – informatoriai), gali pateikti kompetentingoms institucijoms naujos informacijos ir padėti joms nustatyti piktnaudžiavimo rinka atvejus bei skirti už juos sankcijas. Tačiau informuoti apie pažeidimus gali būti vengiama baiminantis keršto, diskriminacijos ar asmens duomenų atskleidimo. Todėl, siekiant užtikrinti informatorių ir kaltinamųjų pagrindinių teisių bendrą apsaugą ir tai, kad šių teisių būtų paisoma, būtina nustatyti tinkamą informavimo apie pažeidimus tvarką. Asmenys, kurie kompetentingoms institucijoms tyčia pateikia neteisingą arba klaidinančią informaciją, neturėtų būti laikomi informatoriais ir todėl jiems neturėtų būti taikomos apsaugos priemonės;

(2)

kompetentingos institucijos turėtų leisti pranešimus teikti anonimiškai, ir šioje direktyvoje numatytos apsaugos priemonės turėtų būti taikomos ir tais atvejais, kai informatorius anonimas vėlesniu etapu nusprendžia atskleisti savo tapatybę kompetentingai institucijai. Informatoriai turėtų turėti galimybę pranešimus teikti arba pagal vidaus procedūras, jei tokios yra nustatytos, arba tiesiogiai kompetentingai institucijai;

(3)

kompetentingos institucijos turėtų paskirti specialiai parengtus, įskaitant parengimą taikomų duomenų apsaugos taisyklių srityje, darbuotojus, kurie tvarkytų pranešimus apie Reglamento (ES) Nr. 596/2014 pažeidimus, palaikytų ryšius su pranešimo teikėju ir imtųsi tinkamų tolesnių su pranešimu susijusių veiksmų;

(4)

asmenys, ketinantys pranešti apie faktinius arba galimus Reglamento (ES) Nr. 596/2014 pažeidimus, turėtų būti pakankamai informuoti, kad galėtų priimti pagrįstą sprendimą, ar, kaip ir kada pateikti pranešimą. Todėl kompetentingos institucijos turėtų viešai skelbti informaciją apie galimus ryšių su jomis palaikymo kanalus, taikomas procedūras ir institucijos paskirtus darbuotojus, tvarkančius pranešimus apie pažeidimus, taip pat sudaryti sąlygas lengvai susipažinti su šia informacija. Visa su pranešimais apie pažeidimus susijusi informacija turėtų būti skaidri, lengvai suprantama ir patikima, kad būtų skatinama teikti pranešimus apie pažeidimus ir nebūtų nuo to atbaidoma;

(5)

kad būtų galima veiksmingai bendrauti su paskirtais darbuotojais, kompetentingos institucijos turi būti nustačiusios ir naudoti skirtingus ryšių kanalus, kurie turėtų būti patogūs naudotojams ir kuriais būtų galima bendrauti raštu, žodžiu, elektroniniu ir neelektroniniu būdu;

(6)

svarbu, kad apie Reglamento (ES) Nr. 596/2014 pažeidimus pranešančių arba jais kaltinamų asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, nepriklausomai nuo jų darbo santykių pobūdžio ir nuo to, ar jiems mokamas darbo užmokestis, apsaugos procedūromis būtų užtikrinta tokių asmenų apsauga nuo keršto, diskriminacijos ir kito pobūdžio tiesioginio arba netiesioginio nesąžiningo elgesio. Nesąžiningas elgesys gali būti labai įvairių formų, priklausomai nuo aplinkybių. Todėl atskiri atvejai turi būti vertinami taikant ginčų sprendimo taisykles arba teismines procedūras, numatytas nacionalinėje teisėje;

(7)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos būtų nustačiusios tinkamas apsaugos procedūras, susijusias su pranešimų apie pažeidimus tvarkymu ir su asmenų, apie kuriuos pranešta, asmens duomenų tvarkymu. Tokiomis procedūromis turėtų būti užtikrinta, kad kiekvieno pranešimo teikėjo ir asmens, apie kurį pranešta, tapatybės duomenys būtų apsaugoti visais procedūros etapais. Šia prievole neturėtų būti daromas poveikis prievolės atskleisti informaciją būtinybei ir proporcingumui tais atvejais, kai atskleisti informaciją būtina pagal Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus ir kai pagal tokius teisės aktus taikomos atitinkamos apsaugos priemonės, įskaitant atvejus, kai vykdomi tyrimai arba teismo procesai arba kai siekiama apsaugoti kitų asmenų laisves, įskaitant asmens, apie kurį pranešta, teisę į gynybą;

(8)

labai svarbu ir būtina, kad kompetentingos institucijos paskirti darbuotojai ir darbuotojai, kuriems suteikiama teisė susipažinti su pranešimo teikėjo kompetentingai institucijai pateikta informacija, laikytųsi profesinės paslapties saugojimo ir konfidencialumo užtikrinimo pareigos, perduodami duomenis kompetentingos institucijos viduje ir už jos ribų, įskaitant atvejus, kai kompetentinga institucija pradeda su pranešimu apie pažeidimus susijusią tyrimo ar nagrinėjimo procedūrą arba imasi tolesnių su juo susijusių vykdymo užtikrinimo veiksmų;

(9)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad apie visus pranešimus apie pažeidimus būtų saugomi tinkami įrašai, kad kompetentinga institucija galėtų surasti kiekvieną pranešimą ir kad pranešimuose pateiktą informaciją atitinkamais atvejais būtų galima panaudoti kaip įrodymą įgyvendinant vykdymo užtikrinimo veiksmus. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB (2) ir nacionalinės teisės aktų, kuriais perkeliama ši direktyva;

(10)

pranešimo teikėjo ir asmens, apie kurį pranešta, asmens duomenų apsauga yra labai svarbi siekiant išvengti nesąžiningo elgesio arba žalos reputacijai dėl asmens duomenų, visų pirma duomenų, kuriais atskleidžiama atitinkamo asmens tapatybė, atskleidimo. Todėl kompetentingos institucijos turėtų ne tik laikytis duomenų apsaugos nacionalinės teisės aktų, kuriais perkeliama Direktyva 95/46/EB, bet ir nustatyti būtent pranešimo teikėjo ir asmens, apie kurį pranešta, apsaugai skirtas tinkamas duomenų apsaugos procedūras, kurios turėtų apimti kompetentingoje institucijoje įdiegtą saugią sistemą, kurios prieigos teisės būtų ribotos ir suteikiamos tik įgaliotiems darbuotojams;

(11)

kad būtų galima įvertinti pranešimą apie pažeidimus ir imtis reikiamų tyrimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų, gali reikėti, kad kompetentinga institucija perduotų su pranešimu apie pažeidimą susijusius asmens duomenis. Perduodamos duomenis savo viduje arba trečiosioms šalims, kompetentingos institucijos turėtų pagal nacionalinę teisę didžiausiu įmanomu mastu išsaugoti konfidencialumą;

(12)

asmens, kuris pranešime kaltinamas Reglamento (ES) Nr. 596/2014 pažeidimu, teisės turėtų būti saugomos siekiant išvengti žalos jo reputacijai arba kitų neigiamų pasekmių. Be to, kiekvienu po pranešimo pradėtos procedūros etapu turėtų būti visapusiškai paisoma asmens, apie kurį pranešta, teisės į gynybą ir į teisių gynimo priemones. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, vykstant tyrimams arba paskesniems teismo procesams, asmuo, apie kurį pranešta, turėtų teisę į gynybą, įskaitant teisę susipažinti su byla, teisę būti išklausytam ir teisę naudotis veiksminga teisių gynimo priemone, jei jis nesutinka su dėl jo priimtu sprendimu, pagal nacionalinėje teisėje nustatytas procedūras;

(13)

kompetentingos institucijos turėtų reguliariai, bent kas dvejus metus, peržiūrėti savo procedūras, taip užtikrindamos, kad šios procedūros būtų tinkamos ir atnaujintos, taigi atitiktų savo paskirtį. Šiuo tikslu svarbu, kad kompetentingos institucijos įvertintų savo patirtį ir keistųsi ja ir gerosios praktikos pavyzdžiais su kitomis kompetentingomis institucijomis;

(14)

atsižvelgiant į tai, kad išsamias informatorių apsaugos taisykles, įskaitant administracinius, procedūrinius ir institucinius aspektus, valstybėms narėms būtų sunkiau suderinti su nacionalinėmis sistemomis ir praktiškai jas prie jų pritaikyti, įgyvendinimo aktas turi būti gana lankstus. Toks lankstumas geriausiai būtų užtikrintas ne reglamentu, o direktyva, todėl direktyva yra tinkamiausia priemonė siekiant suteikti valstybėms narėms galimybę veiksmingai pritaikyti pranešimų apie pažeidimus teikimo tvarką prie savo nacionalinių sistemų, įskaitant institucines sistemas;

(15)

atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 įsigalioja 2016 m. liepos 3 d., tikslinga, kad valstybės narės su šia direktyva susijusias nuostatas perkeltų ir taikytų nuo 2016 m. liepos 3 d.;

(16)

šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,

a)

teikia visiems suinteresuotiesiems asmenims informaciją apie pranešimų apie pažeidimus teikimo procedūras;

b)

priima pranešimus apie pažeidimus ir vykdo tolesnius su jais susijusius veiksmus;

c)

palaiko ryšius su pranešimo teikėju, kai šis atskleidžia savo tapatybę.

a)

6 straipsnio 1 dalyje nurodytus ryšių kanalus, kuriais priimami pranešimai apie pažeidimus ir vykdomi su jais susiję tolesni veiksmai ir kuriais galima susisiekti su paskirtais darbuotojais, įskaitant:

b)

5 straipsnyje nurodytas pranešimams apie pažeidimus taikomas procedūras;

c)

konfidencialumo tvarką, taikomą pranešimams apie pažeidimus, teikiamus pagal 5 straipsnyje nurodytas jiems taikomas procedūras;

d)

pagal darbo sutartį dirbančių asmenų apsaugos procedūras;

e)

pareiškimą, kuriame aiškiai nurodoma, kad pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014 kompetentingai institucijai informaciją teikiantys asmenys nelaikomi pažeidžiančiais kokius nors informacijos atskleidimo apribojimus, nustatytus sutartimi arba bet kokia įstatymų ir kitų teisės aktų ar administracine nuostata, ir jiems netaikoma jokia su tokiu informacijos atskleidimu susijusi atsakomybė.

a)

tai, kad pranešimus apie pažeidimus galima teikti ir anonimiškai;

b)

būdas, kuriuo kompetentinga institucija gali prašyti pranešimo teikėjo paaiškinti pateiktą informaciją arba prašyti jo pateikti papildomos jo turimos informacijos;

c)

grįžtamosios informacijos apie pranešimo apie pažeidimą pateikimo rezultatus, kurios pranešimo teikėjas gali tikėtis pateikęs pranešimą, rūšis, turinys ir pateikimo laikotarpis;

d)

pranešimams apie pažeidimus taikoma konfidencialumo tvarka, įskaitant išsamų aplinkybių, kuriomis pranešimo teikėjo konfidencialūs duomenys gali būti atskleisti pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 27, 28 ir 29 straipsnius, aprašymą.

a)

jie yra atskirti nuo kompetentingos institucijos bendrųjų ryšių kanalų, įskaitant kanalus, kuriais vyksta kompetentingos institucijos vidaus bendravimas ir kuriais ji bendrauja su trečiosiomis šalimis vykdydama įprastą veiklą;

b)

jie yra sukurti, įdiegti ir naudojami taip, kad būtų užtikrinamas informacijos išsamumas, vientisumas ir konfidencialumas ir kad jais negalėtų naudotis neįgalioti kompetentingos institucijos darbuotojai;

c)

jais suteikiama galimybė pagal 7 straipsnį patvariai saugoti informaciją, kad būtų galima atlikti tolesnius tyrimus.

a)

teikti pranešimus apie pažeidimus raštu elektronine forma arba popieriuje;

b)

teikti pranešimus apie pažeidimus žodžiu telefono linijomis, kuriomis vykstantys pokalbiai įrašomi arba neįrašomi;

c)

teikti pranešimus fiziškai susitikus su kompetentingos institucijos paskirtais darbuotojais.

a)

išsaugodama pokalbio garso įrašą patvarioje laikmenoje, kurioje galima rasti ieškomą informaciją;

b)

išsaugodama kompetentingos institucijos paskirtų darbuotojų išsamiai ir tiksliai surašytą pokalbio tekstą. Tais atvejais, kai pranešimo teikėjas atskleidžia savo tapatybę, kompetentinga institucija suteikia pranešimo teikėjui galimybę patikrinti ir ištaisyti surašytą pokalbio telefonu tekstą ir jį pasirašyti išreiškiant savo sutikimą.

a)

išsaugodama pokalbio garso įrašą patvarioje laikmenoje, kurioje galima rasti ieškomą informaciją, arba

b)

išsaugodama savo paskirtų darbuotojų parengtą tikslų susitikimo protokolą. Tais atvejais, kai pranešimo teikėjas atskleidžia savo tapatybę, kompetentinga institucija suteikia pranešimo teikėjui galimybę patikrinti ir ištaisyti susitikimo protokolą ir jį pasirašyti išreiškiant savo sutikimą.

a)

pranešimų teikėjai galėtų susipažinti su išsamia informacija ir patarimais dėl teisių gynimo priemonių ir procedūrų, kuriomis jie gali naudotis pagal nacionalinę teisę, siekdami apsisaugoti nuo nesąžiningo elgesio, įskaitant procedūras, susijusias su piniginės kompensacijos reikalavimu;

b)

pranešimų teikėjai galėtų pasinaudoti veiksminga kompetentingų institucijų pagalba, reikalinga bendraujant su bet kokia atitinkama institucija, dalyvaujančia užtikrinant jų apsaugą nuo nesąžiningo elgesio, įskaitant pagalbą, susijusią su pranešimo teikėjo kaip informatoriaus statuso patvirtinimu tuo atveju, kai nagrinėjami darbo ginčai.