1.   Mokėjimo agentūros, valdančios išlaidas ir vykdančios jų kontrolę, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 7 straipsnio 1 dalyje, savo atliekamų mokėjimų ir informacijos teikimo bei saugojimo atžvilgiu teikia pakankamas garantijas, kad:

2.   Valstybės narės mokėjimo agentūromis akredituoja 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančius departamentus ar įstaigas. Be to, kad būtų akredituota, mokėjimo agentūra turi turėti administracinę organizacinę struktūrą ir vidaus kontrolės sistemą, atitinkančias I priede nustatytus kriterijus (akreditavimo kriterijus), susijusius su:

Valstybės narės gali nustatyti daugiau akreditavimo kriterijų, kuriuos taikant būtų atsižvelgta į mokėjimo agentūros dydį, atsakomybę ir kitas konkrečias ypatybes.

1.   Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 7 straipsnio 4 dalimi, jei akredituojama daugiau kaip viena mokėjimo agentūra, atitinkama valstybė narė oficialiu ministerijos lygmens aktu priima sprendimą dėl koordinavimo įstaigos akreditavimo, įsitikinusi, kad tos įstaigos administracinė tvarka suteikia pakankamų garantijų, kad ji yra pajėgi atlikti tame straipsnyje nurodytas užduotis.

2.   Kad būtų akredituota, koordinavimo įstaiga taiko procedūras, kuriomis užtikrinama, kad:

1.   Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos mokėjimo agentūros, laikydamosi šio reglamento II priede ir, atitinkamais atvejais, žemės ūkio sektorių teisės aktuose nustatytų sąlygų, visų pirma minėtame priede nustatytų minimalių tikrinimo dažnių, valdo su jų atsakomybei tenkančiomis viešojo saugojimo intervencijos priemonėmis susijusias operacijas ir užtikrina jų kontrolę.

Mokėjimo agentūros gali deleguoti savo šios srities įgaliojimus intervencinėms agentūroms, atitinkančioms šio reglamento I priedo 1.C punkte nustatytas patvirtinimo sąlygas, arba veikti per kitas mokėjimo agentūras.

2.   Mokėjimo agentūros arba intervencinės agentūros, nepažeisdamos savo bendros su viešuoju saugojimu susijusios atsakomybės, gali:

Jei mokėjimo agentūros patiki minėtą valdymą pirmos pastraipos a punkte nurodytiems saugotojams, tas valdymas vykdomas pagal saugojimo sutartis, remiantis III priede nustatytais įpareigojimais ir bendraisiais principais.

3.   Su viešuoju saugojimu susiję mokėjimo agentūrų įpareigojimai visų pirma yra šie:

Kai valstybėje narėje vieno ar kelių produktų viešojo saugojimo sąskaitas tvarko kelios mokėjimo agentūros, prieš pateikiant atitinkamus duomenis Komisijai, a ir d punktuose nurodytos atsargų sąskaitos ir finansinės sąskaitos valstybėje narėje konsoliduojamos.

4.   Mokėjimo agentūros imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų:

5.   Mokėjimo agentūros nedelsdamos informuoja Komisiją apie:

Pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytais atvejais Komisija priima atitinkamą sprendimą:

6.   Mokėjimo agentūros atsako už finansinius netinkamo produktų, kuriems taikomos Sąjungos intervencijos priemonės, laikymo padarinius, visų pirma tuos, kurių priežastis – netinkami saugojimo metodai. Nepažeidžiant teisės apskųsti saugotojus, mokėjimo agentūros finansiškai atsako už savo prievolių arba įpareigojimų nesilaikymą.

7.   Mokėjimo agentūros užtikrina, kad Komisijos pareigūnai ar jos įgalioti asmenys visada turėtų galimybę susipažinti (elektroniniu būdu arba mokėjimo agentūrų patalpose) su viešojo saugojimo sąskaitomis ir visais dokumentais, sutartimis ir bylomis, kurie parengti arba gauti atliekant intervencijos operacijas.

1.   Kiekvienais ataskaitiniais metais mokėjimo agentūros atlieka kiekvieno produkto, kuriam taikytos Sąjungos intervencijos priemonės, inventorizaciją.

Jos palygina šios inventorizacijos rezultatus su apskaitos duomenimis. Nustatyti kiekių skirtumai ir sumos, susidariusios dėl kokybės skirtumų, nustatytų per patikras, įtraukiami į apskaitą vadovaujantis pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 46 straipsnio 6 dalies a punktą nustatytomis taisyklėmis.

2.   Taikant 1 dalį, trūkstami kiekiai, susidarę dėl įprastinių saugojimo operacijų, turi atitikti skirtumą tarp teorinių atsargų pagal apskaitos aprašą ir tikrųjų fizinių atsargų, kurios nustatomos vykdant 1 dalyje numatytą inventorizaciją, arba į apskaitą įtrauktų atsargų, likusių sandėlyje pasibaigus fizinėms atsargoms, ir jiems taikomi IV priede nustatyti leistini nuokrypiai.

1.   Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis kompensuotinos išlaidos, patirtos pasibaigus mokėjimo terminams, Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 40 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytais išimtiniais atvejais, vadovaujantis proporcingumo principu, laikomos tinkamomis finansuoti Sąjungos lėšomis šio straipsnio 2–6 dalyse nustatytomis sąlygomis.

2.   Jeigu išlaidos, patirtos pasibaigus terminams, sudaro 5 % ar mažiau visų laikantis terminų patirtų išlaidų, mėnesinės išmokos nemažinamos.

Jeigu išlaidos, patirtos pasibaigus terminams, viršija 5 % ribą, visos kitos pavėluotai patirtos išlaidos mažinamos laikantis šių taisyklių:

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, tiesioginėms išmokoms, kurioms taikoma Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 (15) 7 straipsnyje nurodyta viršutinė riba, taikomos šios sąlygos:

Kai tikrinama, ar įvykdyta šios dalies pirmos pastraipos b punkte nustatyta sąlyga, į Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 26 straipsnio 5 dalyje nurodytų kompensacijų sumas neatsižvelgiama.

4.   Komisija taiko kitokią nei nurodytoji 2 ir 3 dalyse laiko skalę ir (arba) mažesnį sumažinimą arba visiškai jo netaiko, jei taikant tam tikras priemones susidarė išimtinės valdymo sąlygos arba jei valstybės narės pateikia pagrįstas priežastis.

Tačiau pirma pastraipa netaikoma 3 dalies b punkte nurodytą ribą viršijančioms išlaidoms.

5.   Kiekvienais finansiniais metais du kartus tikrinamas šių mėnesinių išmokų mokėjimo terminų laikymasis:

Į rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais viršytus terminus atsižvelgiama priimant Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 straipsnyje nurodytą sprendimą dėl sąskaitų patvirtinimo.

6.   Šiame straipsnyje nurodytas sumažinimas taikomas nepažeidžiant vėlesnio sprendimo dėl atitikties patvirtinimo, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnyje.

1.   Komisija pagal sprendimą dėl mėnesinių išmokų, kuris turi būti priimamas pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 18 straipsnio 3 dalį, išmoka likutį, iš kiekvienos valstybės narės deklaruotų išlaidų atėmusi asignuotųjų įplaukų sumą, kurią ta valstybė narė nurodė toje pačioje išlaidų deklaracijoje. Šis kompensavimas prilygsta atitinkamų įplaukų gavimui.

Dėl asignuotųjų įplaukų susidariusiais įsipareigojimų asignavimais ir mokėjimų asignavimais galima pradėti naudotis, kai tos įplaukos priskiriamos biudžeto eilutėms. Asignavimas atliekamas, kai asignuotosios įplaukos įtraukiamos į sąskaitas, per du mėnesius po to, kai gaunamos valstybių narių ataskaitos, pateiktos laikantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 43 straipsnio 4 dalyje nurodytų taisyklių.

2.   Jei, prieš išmokant pagalbą, su kuria yra susiję pažeidimų ar aplaidumo atvejai, Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 43 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos sumos buvo išlaikytos, jos atimamos iš atitinkamų išlaidų sumos.

3.   Atitinkamo laikotarpio išlaidų deklaracijoje Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) mokėtina suma sumažinama iš paramos gavėjų kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu pagal atitinkamą kaimo plėtros programą susigrąžintų EŽŪFKP įnašo sumų dydžiu.

4.   Didesnės arba mažesnės sumos, kurios nustatomos, kai taikytina, tvirtinant sąskaitas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 straipsnyje, ir kurias galima pakartotinai panaudoti įgyvendinant kaimo plėtros programą, pridedamos prie EŽŪFKP įnašo sumos (arba iš jos atimamos) tuomet, kai po sprendimo dėl sąskaitų patvirtinimo rengiama pirmoji deklaracija.

5.   EŽŪGF teikiamas finansavimas atitinka išlaidas, apskaičiuojamas remiantis mokėjimo agentūros pateikta informacija (atėmus visas pajamas, gautas taikant intervencijos priemones), patvirtintas naudojant Komisijos įdiegtą kompiuterinę sistemą ir mokėjimo agentūros įrašytas į jos išlaidų deklaraciją.

1.   EŽŪGF atveju, jei Sąjungos biudžetas nepriimamas iki biudžetinių metų pradžios, Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 18 straipsnyje nurodytos mėnesinės išmokos skiriamos kaip kiekvienos valstybės narės deklaruotų išlaidų procentinė dalis, nustatyta kiekvienam išlaidų skyriui, neviršijant Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 16 straipsnyje nustatytų ribų. Sprendimuose dėl vėlesnių kompensacijų Komisija atsižvelgia į valstybėms narėms nesumokėtų sumų likutį.

2.   EŽŪFKP atveju, jei Sąjungos biudžetas nepriimamas iki biudžetinių metų pradžios:

1.   Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 42 straipsnyje nurodytas išmokų mokėjimo sustabdymas taikomas šio reglamento V priede išvardytoms priemonėms.

2.   EŽŪGF lėšomis kompensuotinų išlaidų atveju taikomos šios išmokų mokėjimo sustabdymo normos:

3.   EŽŪFKP lėšomis kompensuotinų išlaidų atveju taikomos šios išmokų mokėjimo sustabdymo normos:

1.   Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 106 straipsnio 4 dalimi, euro neįsivedusios valstybės narės EŽŪGF skirtose išlaidų deklaracijose taiko tą patį valiutos kursą, kuris buvo taikomas atliekant mokėjimus paramos gavėjams arba gaunant įplaukas, laikantis V skyriaus ir žemės ūkio sektorių teisės aktų. Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 ir 52 straipsniuose nurodytuose sprendimuose dėl sąskaitų patvirtinimo valstybės narės taiko pirmą valiutos kursą, kurį Europos Centrinis Bankas nustato po tų sprendimų priėmimo dienos.

Kitais atvejais nei nurodytieji pirmoje pastraipoje, visų pirma pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3/2008 (18) patvirtintų skatinimo programų ir vyno sektoriuje taikomų skatinimo priemonių, taip pat operacijų, kurių operacinis įvykis nenustatytas žemės ūkio sektorių teisės aktuose, atveju taikytinas valiutos kursas yra Europos Centrinio Banko nustatytas priešpaskutinis mėnesio, einančio prieš mėnesį, kurio išlaidų arba asignuotųjų įplaukų deklaracija buvo pateikta, valiutos kursas.

2.   Kaimo plėtros programų atveju euro zonai nepriklausančios valstybės narės, rengdamos savo išlaidų deklaracijas, kiekvienai mokėjimo ar susigrąžinimo operacijai taiko Europos Centrinio Banko nustatytą priešpaskutinį mėnesio, einančio prieš operacijų įrašymą į mokėjimo agentūros sąskaitas, valiutos kursą.

1.   Siekdama pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnio 1 dalį priimti sprendimą dėl Sąjungos lėšomis nefinansuotinų sumų, Komisija atskiria sumas arba jų dalis, kurios, kaip nustatyta, buvo neteisėtai išleistos, nuo sumų, nustatytų taikant ekstrapoliuotojo arba fiksuoto dydžio pataisas.

Kad būtų nustatytos sumos, kurios gali nebūti finansuojamos Sąjungos lėšomis tuo atveju, kai nustatoma, kad patirtos išlaidos neatitinka Sąjungos teisės aktų, o EŽŪFKP atveju – taikomų Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų, Komisija, remiasi savo išvadomis ir atsižvelgia į informaciją, kurią valstybės narės pateikė vykstant atitikties patvirtinimo procedūrai pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnį.

2.   Komisija sprendimą nefinansuoti Sąjungos lėšomis grindžia tuo, kad nustatytos neteisėtai išleistos sumos, tik jei tos sumos gali būti nustatytos proporcingomis pastangomis. Jei Komisija negali proporcingomis pastangomis nustatyti neteisėtai išleistų sumų, valstybės narės gali, laikydamosi atliekant atitikties patvirtinimo procedūrą Komisijos nustatytų terminų, pateikti duomenis apie tų sumų patikrinimą, atliktą nagrinėjant visus atskirus atvejus, kuriems galėjo padaryti poveikį neatitiktis. Turi būti patikrintos visos išlaidos, patirtos pažeidžiant taikytiną teisę ir finansuotos iš Sąjungos biudžeto. Pateikiant duomenis nurodomos visos atskiros sumos, kurios dėl tos neatitikties neatitinka finansavimo reikalavimų.

3.   Kai pagal 2 dalį nėra įmanoma nustatyti neteisėtai išleistų sumų, Komisija gali nustatyti sumas, kurios nėra finansuotinos Sąjungos lėšomis, taikydama esktrapoliuotojo dydžio pataisas. Kad Komisija galėtų nustatyti atitinkamas sumas, valstybės narės, laikydamosi atliekant atitikties patvirtinimo procedūrą Komisijos nustatytų terminų, gali nurodyti Sąjungos lėšomis nefinansuotinos sumos skaičiavimą, atliktą statistinėmis priemonėmis ekstrapoliuojant reprezentatyvios tokių atvejų imties patikrų rezultatus. Imtis imama iš tiriamosios visumos, kuriai, kaip būtų galima pagrįstai manyti, galėjo padaryti poveikį nustatyta neatitiktis.

4.   Kad galėtų atsižvelgti į valstybių narių pagal 2 ir 3 dalis pateiktus rezultatus, Komisija turi turėti galimybę:

5.   Taikydamos 3 dalies nuostatas, valstybės narės gali naudoti sertifikavimo įstaigos patvirtintus mokėjimo agentūrų kontrolės statistinius duomenis arba klaidų lygio vertinimą, kurį ta įstaiga parengė atlikdama Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 9 straipsnyje nurodytą auditą, jei:

6.   Jei nesilaikoma 2 ir 3 dalyse nurodytų sąlygų, kuriomis remiantis nustatomos Sąjungos lėšomis nefinansuotinos sumos, arba jei nefinansuotinų sumų neįmanoma nustatyti remiantis tomis dalimis, Komisija taiko atitinkamas fiksuoto dydžio pataisas, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį bei dydį ir į jos atliktą Sąjungos patiriamos finansinės žalos rizikos vertinimą.

Fiksuoto dydžio pataisa nustatoma visų pirma atsižvelgiant į nustatytą neatitikties tipą. Šiuo tikslu kontrolės trūkumai skirstomi į trūkumus, susijusius su pagrindinėmis arba su papildomomis kontrolės priemonėmis:

Jei atliekant tą pačią atitikties patvirtinimo procedūrą nustatomi keli neatitikties atvejai, iš kurių kiekvienu reikėtų taikyti skirtingas fiksuoto dydžio pataisas, pritaikoma tik didžiausia fiksuoto dydžio pataisa.

7.   Nustatydama fiksuoto dydžio pataisų lygį Komisija visų pirma atsižvelgia į šias aplinkybes, kuriomis įrodomas didesnis trūkumų mastas, keliantis didesnę grėsmę prarasti Sąjungos biudžeto lėšas:

8.   Jei valstybė narė pateikia tam tikros objektyvios informacijos, kuri neatitinka šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, tačiau kuria įrodoma, kad didžiausia galima prarasti lėšų suma neviršytų sumos, mažesnės nei suma, gauta taikant siūlomą fiksuotą dydį, tuomet Komisija, priimdama sprendimą dėl sumų, kurios nėra tinkamos finansuoti Sąjungos lėšomis pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnį, taiko mažesnį fiksuotą dydį.

9.   Iš sumos, kurią Komisija savo sprendimu patvirtina kaip netinkamą finansuoti Sąjungos lėšomis pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnį, atimamos iki atitinkamos datos, kurią Komisija nustato atlikdama atitikties patvirtinimo procedūrą, iš paramos gavėjų susigrąžintos ir į fondų sąskaitas įrašytos sumos.

1.   Kompetentinga institucija gali netaikyti reikalavimo pateikti užstatą, jeigu šalis, atsakinga už įpareigojimo vykdymą, yra:

2.   Kompetentinga institucija gali netaikyti reikalavimo pateikti užstatą, jeigu užstatu užtikrinamos sumos vertė yra mažesnė nei 500 EUR. Tokiu atveju atitinkama šalis raštiškai įsipareigoja sumokėti netaikyto užstato dydžio sumą, jei atitinkamas įpareigojimas neįvykdomas.

Taikant pirmą pastraipą, apskaičiuojama visus su ta pačia operacija susijusius įpareigojimus atitinkanti užstato vertė.

1.   Kompetentinga institucija atsisako priimti arba gali reikalauti pakeisti užstatą, kurį ji laiko netinkamu ar nepakankamu arba kuris pateiktas nepakankamam laikotarpiui.

2.   Jeigu grynieji pinigai įmokami atliekant pervedimą, jie nelaikomi užstatu tol, kol kompetentinga institucija įsitikina, jog gali disponuoti ta suma.

3.   Čekis nurodytai sumai, kurios mokėjimą garantuoja finansinė institucija, tuo tikslu pripažinta atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos, yra laikomas piniginiu užstatu. Kompetentinga institucija neprivalo pateikti čekio apmokėti, kol užtikrinamas laikotarpis nepriartės prie pabaigos.

Kitas nei pirmoje pastraipoje nurodytas čekis yra laikomas užstatu tik tuo atveju, kai kompetentinga institucija įsitikina, jog gali disponuoti ta suma.

4.   Visus finansinės institucijos taikomus mokesčius padengia užstatą teikianti šalis.

5.   Piniginį užstatą teikiančiai šaliai palūkanos nemokamos.

1.   Užstatai įforminami eurais.

2.   Jei užstatas priimamas euro neįsivedusioje valstybėje narėje, užstato vertė eurais konvertuojama į galiojančią nacionalinę valiutą laikantis V skyriaus nuostatų. Užstatą atitinkanti įmoka ir pažeidimų ar reikalavimų nesilaikymo atveju išskaičiuotina suma ir toliau nustatomos eurais.

1.   Nuolatinė oficialiai įregistruota laiduotojo gyvenamoji vieta arba buveinė turi būti Sąjungoje ir, pagal Sutarties nuostatas dėl laisvės teikti paslaugas, jis pripažįstamas valstybės narės, kurioje pateikiamas užstatas, kompetentingos institucijos. Laiduotojas įsipareigoja pateikdamas rašytinę garantiją.

2.   Rašytinėje garantijoje nurodoma bent jau ši informacija:

3.   Jeigu rašytinis kompleksinis užstatas jau buvo pateiktas, kompetentinga institucija nustato procedūrą, kuri turi būti taikoma priskiriant visą kompleksinį užstatą ar jo dalį konkrečiam įpareigojimui.

1.   Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 66 straipsnio 1 dalyje minimas įpareigojimas yra pagrindinis reglamento, kuriuo jis nustatomas, reikalavimas atlikti veiksmą arba susilaikyti nuo jo.

2.   Jeigu įpareigojimas nevykdomas ir nėra nustatytas jo įvykdymo terminas, užstatas negrąžinamas, kai kompetentinga institucija nustato, kad įpareigojimas neįvykdytas.

3.   Jeigu nustatytas tam tikras terminas, iki kurio įpareigojimas turi būti įvykdytas, o jis įvykdytas tik pasibaigus tam terminui, užstatas negrąžinamas.

Tokiu atveju iš karto negrąžinama 10 % užstato, o likusiai sumai taikomas papildomas procentinis dydis:

4.   Jei įpareigojimas įvykdomas laiku, o jo įvykdymo įrodymus reikia pateikti iki nustatyto termino, užstatas, kuriuo užtikrinamas to įpareigojimo vykdymas, negrąžinamas už kiekvieną kalendorinę dieną pasibaigus tam terminui, taikant formulę 0,2/nustatytas terminas dienomis ir vadovaujantis 25 straipsniu.

Jeigu pirmoje pastraipoje nurodytas įrodymas yra panaudota arba nebegaliojanti importo ar eksporto licencija, arba dokumentas, įrodantis, kad produktai buvo išvežti iš Sąjungos muitų teritorijos, ir jei tas įrodymas pateikiamas pasibaigus pirmoje pastraipoje nurodytam nustatytam terminui, bet ne vėliau kaip 730-ą kalendorinę dieną po licencijos galiojimo pabaigos datos, negrąžinama 15 % užstato. Po tų 730 kalendorinių dienų negrąžinama visa likusi užstato dalis.

Jeigu pirmoje pastraipoje nurodytas įrodymas yra panaudota arba nebegaliojanti eksporto licencija su iš anksto nustatyta grąžinamąja išmoka, negrąžinama užstato dalis yra:

5.   Negrąžintino užstato suma suapvalinama iki pirmosios mažesnės sumos sveikais eurais arba galiojančia nacionaline valiuta.

1.   Kai, remiantis pagal konkrečias Sąjungos taisykles pateiktais įrodymais, nustatoma, kad įpareigojimas įvykdytas arba kad dalis užstato negrąžinta pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 66 straipsnio 2 dalį ir šio reglamento 23 straipsnį, užstatas arba, kai taikytina, likusi užstato dalis nedelsiant grąžinama.

2.   Paprašius dalis užstato grąžinama, jei pateikti atitinkami su produkto kiekio dalimi susiję įrodymai, su sąlyga, kad ta dalis nėra mažesnė už mažiausią reglamente, kuriuo reikalaujama užstato, nurodytą kiekį, arba, jei jis nenurodytas, už valstybės narės nustatytą kiekį.

3.   Jeigu laikotarpis, per kurį reikia pateikti įrodymus, reikalingus tam, kad būtų grąžinta užstatu užtikrinama suma, nenustatytas, toks laikotarpis yra 365 kalendorinės dienos nuo nurodyto termino, iki kurio turi būti įvykdytas užstatu užtikrintas įpareigojimas. Jeigu toks terminas nenurodytas, tas laikotarpis yra 365 kalendorinės dienos nuo tos dienos, iki kurios buvo įvykdyti visi įpareigojimai.

Pirmoje pastraipoje nustatytas laikotarpis neviršija 1 095 kalendorinių dienų nuo užstato priskyrimo tam tikram įpareigojimui.

1.   Visa negrąžinama suma neturi viršyti 100 % atitinkamos užstatu užtikrinamos sumos dalies.

2.   Kompetentinga institucija gali nesinaudoti teise negrąžinti mažesnės kaip 100 EUR sumos, jeigu įstatymais ir kitais teisės aktais panašiems atvejams yra nustatytos panašios nacionalinės nuostatos.

1.   Užstatas grąžinamas:

2.   Jeigu pasibaigus galutiniam terminui, iki kurio reikia įrodyti galutinę teisę į skirtą sumą, nepateikiami tokios teisės įrodymai, kompetentinga institucija nedelsdama taiko užstato negrąžinimo procedūrą.

Tačiau, jeigu tai numatyta specialiose Sąjungos taisyklėse, įrodymus dar galima pateikti praėjus šiam terminui, ir tokiu atveju grąžinama dalis užstato.

1.   Su importu susijusių sumų ir eksporto mokesčių, nustatytų eurais su bendra žemės ūkio politika susijusiame Sąjungos teisės akte ir valstybėse narėse taikomų nacionaline valiuta, perskaičiavimo kursas lygus kursui, taikomam pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 18 straipsnio 1 dalį.

2.   Su prekyba su trečiosiomis šalimis susijusiuose Sąjungos žemės ūkio teisės aktuose eurais nustatytoms eksporto grąžinamosioms išmokoms ir eurais išreikštoms kainoms bei sumoms taikomą valiutos kursą lemiančiu operaciniu įvykiu laikomas muitinės deklaracijos priėmimas.

3.   Kai apskaičiuojama Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 (20) 136 straipsnio 1 dalyje nurodyta standartinė vaisių ir daržovių importo vertė, siekiant nustatyti to reglamento 137 straipsnio 1 dalyje nurodytą įvežimo kainą, valiutos kursą, taikomą reprezentacinėms kainoms, naudojamoms minėtai standartinei vertei ir to reglamento 134 straipsnio 3 dalyje nurodytai sumažinimo sumai apskaičiuoti, lemiantis operacinis įvykis yra diena, su kuria siejamos reprezentacinės kainos.

1.   Sąjungos teisės aktuose eurais nustatytoms gamybos grąžinamosioms išmokoms taikomą valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra diena, kurią deklaruojama, kad produktai pristatyti į privalomą paskirties vietą, prireikus nustatytą tais teisės aktais. Jei privaloma paskirties vieta nėra nustatyta, operacinis įvykis yra diena, kurią mokėjimo agentūra priima grąžinamosios išmokos mokėjimo paraišką.

2.   Kai skiriama pagalba už parduotų produktų kiekius arba už specialios paskirties produktus, nepažeidžiant 30–33 straipsnių nuostatų, valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra pirmasis veiksmas, kuriuo, atitinkamam veiklos vykdytojui perėmus produktus, užtikrinamas tinkamas tų produktų panaudojimas ir kuris yra privalomas siekiant gauti pagalbą.

3.   Skiriant privataus sandėliavimo pagalbą, valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra pirmoji laikotarpio, už kurį skiriama toje pačioje sutartyje numatyta pagalba, diena.

4.   Skiriant šio straipsnio 2 bei 3 dalyse ir 30 bei 31 straipsniuose nenurodytą pagalbą valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra galutinis paraiškų pateikimo terminas.

1.   Valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra pirmoji vyno metų, kuriais skirta toliau nurodyta parama, diena:

2.   Skiriant Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 52 straipsnyje nustatytą savanoriško arba privalomo vyno gamybos šalutinių produktų distiliavimo paramą, valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra pirmoji vyno metų, kuriais pristatomas šalutinis produktas, diena.

3.   Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 reglamento 50 straipsnyje nurodytų investicijų ir Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 51 straipsnyje nurodytų vyno sektoriaus inovacijų atveju valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra metų, kuriais priimamas sprendimas skirti pagalbą, sausio 1 d.

4.   Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 47 straipsnyje nurodytų neprinokusio derliaus nuėmimo operacijų atveju valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra diena, kurią įvykdoma neprinokusio derliaus nuėmimo operacija.

1.   Skiriant Komisijos reglamento (EB) Nr. 657/2008 (21) 1 straipsnyje nurodytą moksleivių aprūpinimo tam tikrais pieno produktais pagalbą, valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra laikotarpio, su kuriuo siejama minėto reglamento 11 straipsnyje nurodyta mokėjimo paraiška, pirmoji diena.

2.   Mokant Komisijos reglamento (EB) Nr. 595/2004 (22) 1 straipsnyje nurodytą mokestį už dvylikos mėnesių laikotarpį, apibrėžtą Tarybos reglamento (ES) Nr. 1234/2007 (23) II dalies I antraštinės dalies III skyriuje, valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra po atitinkamo laikotarpio einanti balandžio 1 d.

3.   Dengiant Komisijos reglamento (ES) Nr. 1272/2009 (24) 30 straipsnio 3 dalyje nurodytas transporto išlaidas valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra diena, kurią kompetentinga institucija gavo galiojančią paraišką.

1.   Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 II priede nurodytoms sumoms bei sumoms, kurios susijusios su priemonėmis, patvirtintomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005, ir kurios gavėjams mokamos pagal kaimo plėtros programas, patvirtintas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013, taikomą valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra metų, kuriais priimamas sprendimas skirti pagalbą, sausio 1 d.

Tačiau tais atvejais, kai pagal Sąjungos taisykles pirmoje pastraipoje nurodytos sumos išmokamos per kelerius metus, kiekvienai metinei sumos daliai taikomą valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra tų metų, kuriais išmokama atitinkama sumos dalis, sausio 1 d.

2.   Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 IX priedo 2 punkto a papunktyje nurodytoms sumoms, skirtoms padengti pridėtines išlaidas, konkrečiai susijusias su Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 32 ir 33 straipsniuose nurodytais veiklos fondais ar programomis, taikomą valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra metų, su kuriais susijusios tos pridėtinės išlaidos, sausio 1 d.

1.   Prašant leidimo skirti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 35 straipsnyje nurodytą nacionalinę finansinę paramą operacinis įvykis yra galutinis prašymo pateikimo Komisijai pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 92 straipsnio 1 dalį terminas.

2.   Kompensuojant nacionalinę finansinę paramą Sąjungos lėšomis pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 95 straipsnį, valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra galutinis terminas, iki kurio gamintojų organizacijos valstybių narių kompetentingoms institucijoms turi pateikti pagalbos paraiškas pagal to reglamento 69 straipsnio 1 dalį.

1.   Jeigu pagal Reglamentą (ES) Nr. 1290/2005 akredituota mokėjimo agentūra prisiima atsakomybę už išlaidas, už kurias ji anksčiau nebuvo atsakinga, su naująja atsakomybe susijusi akreditacija suteikiama iki 2015 m. sausio 1 d.

2.   Tikrinant prieš 2014 finansinius metus patirtas išlaidas, Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 V antraštinės dalies III skyriuje nustatyta tikrinimo sistema netaikoma Reglamento (EB) Nr. 1106/2010 priede išvardytomis priemonėmis.

3.   Kai specialiuose teisės aktuose daroma nuoroda į Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 282/2012 nurodytus pagrindinius, netiesioginius arba antraeilius reikalavimus, taikomos šio reglamento 23 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys.

4.   Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 15 straipsnyje nurodytų kaimo plėtros programų atveju:

5.   Taikant Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 ir 2 dalis, su 2013 ir 2014 finansiniais metais susijusiais atvejais, apie kuriuos pranešta arba turi būti pranešta Komisijai pagal Reglamento (EB) Nr. 885/2006 6 straipsnio h punktą, ir toliau atsižvelgiama į finansinius metus, kuriais pažeidimas nustatytas per pirminį nagrinėjimą, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 35 straipsnyje. Tais atvejais, kai iki 2014 m. spalio 16 d. per pirminį administracinį arba teisminį nagrinėjimą nenustatomas joks pažeidimas, taikomos Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos.

EŽŪFKP atveju, atliekant sąskaitų patvirtinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 straipsnį, to reglamento 54 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos pradedant nuo 2014 finansinių metų sąskaitų patvirtinimo.