26.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 187/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 651/2014

2014 m. birželio 17 d.

kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1998 m gegužės 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 994/98 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (1), ypač į jo 1 straipsnio 1 dalies a ir b punktus,

pasikonsultavusi su Valstybės pagalbos patariamuoju komitetu,

kadangi:

(1)

Sutarties 107 straipsnio 1 dalies kriterijus atitinkantis valstybės teikiamas finansavimas yra valstybės pagalba, apie kurią pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį turi būti pranešta Komisijai. Tačiau pagal Sutarties 109 straipsnį Taryba gali nustatyti pagalbos kategorijas, kurioms šis reikalavimas pranešti netaikomas. Pagal Sutarties 108 straipsnio 4 dalį Komisija gali priimti reglamentus, susijusius su tų kategorijų valstybės pagalba. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 994/98 Komisija įgaliojama pagal Sutarties 109 straipsnį paskelbti, kad, esant tam tikroms sąlygoms reikalavimas pranešti gali būti netaikomas šių kategorijų pagalbai: pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), pagalbai moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, pagalbai aplinkos apsaugai, pagalbai užimtumui bei mokymui ir pagalbai, kuri atitinka kiekvienai valstybei narei Komisijos patvirtintą regioninės pagalbos žemėlapį. Tuo remdamasi, 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisija priėmė Komisijos reglamentą (EB) Nr. 800/2008 (2). Reglamentas (EB) Nr. 800/2008 iš pradžių taikytas iki 2013 m. gruodžio 31 d., bet vėliau Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1224/2013, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 800/2008 nuostatos dėl jo taikymo laikotarpio (3), jo galiojimas pratęstas iki 2013 m. lapkričio 29 d. ir dabar jis baigia galioti 2014 m. birželio 30 d.2013 m. liepos 22 d. Reglamentas (EB) Nr. 994/98 buvo iš dalies pakeistas Tarybos reglamentu (ES) Nr. 733/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 994/98 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (4), siekiant įgalioti Komisiją išplėsti bendrosios išimties taikymą naujų kategorijų pagalbai, kuriai galima nustatyti aiškias suderinamumo sąlygas. Tokių naujų kategorijų pagalba, kuriai taikoma bendroji išimtis, turėtų apimti: pagalbą tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti, socialinę pagalbą atokių regionų gyventojų transportui, pagalbą plačiajuosčio ryšio infrastruktūroms plėtoti, inovacijų pagalbą, pagalbą kultūrai ir paveldo išsaugojimui, pagalbą sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms. Jeigu bus toliau pakankamai plėtojama bylų nagrinėjimo patirtis, pagal kurią bus galima parengti pritaikomus išimties taikymo kriterijus, kuriais būtų ex ante užtikrintas kitų kategorijų pagalbos suderinamumas, Komisija ketina peržiūrėti šio reglamento taikymo sritį, kad įtrauktų tam tikrų rūšių pagalbą, teikiamą tose srityse. Visų pirma iki 2015 m. gruodžio mėn. Komisija numato parengti uostų ir oro uostų infrastruktūrai taikomus kriterijus;

(2)

Komunikatu dėl ES valstybės pagalbos modernizavimo (5) Komisija pradėjo platesnio masto valstybės pagalbos taisyklių peržiūrą. Pagrindiniai šio modernizavimo tikslai: i) užtikrinti tvarų, pažangų ir integracinį ekonomikos augimą konkurencingoje vidaus rinkoje ir kartu prisidėti prie valstybių narių pastangų užtikrinti veiksmingesnį viešųjų finansų panaudojimą, ii) Komisijai atliekant ex ante valstybės pagalbos priemonių nagrinėjimą, daugiausia dėmesio skirti didžiausią poveikį vidaus rinkai turinčioms byloms ir kartu stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą valstybės pagalbos teisės vykdymo užtikrinimo srityje ir iii) supaprastinti taisykles ir sudaryti sąlygas, kad sprendimai, grindžiami aiškiu ekonominiu pagrindu, bendru požiūriu ir aiškiais įsipareigojimais, būtų greičiau priimami, geriau pagrįsti turima informacija ir tvirtesni. Reglamento (EB) Nr. 800/2008 peržiūra yra pagrindinis valstybės pagalbos modernizavimo elementas;

(3)

šiuo reglamentu turėtų būti sudaromos sąlygos geriau nustatyti valstybės pagalbos taisyklių vykdymo užtikrinimo veiklos prioritetus, labiau supaprastinti reikalavimus ir padidinti skaidrumą, padėti veiksmingai vertinti ir tikrinti, kaip valstybės pagalbos taisyklių laikomasi nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, ir kartu išsaugoti Komisijos ir valstybių narių institucijų kompetenciją. Pagal proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(4)

Komisijos patirtis, įgyta taikant Reglamentą (EB) Nr. 800/2008, leido geriau apibrėžti sąlygas, kuriomis tam tikrų kategorijų pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, ir išplėsti bendrosios išimties taikymo sritį. Ji taip pat atskleidė būtinybę padidinti skaidrumą, pagerinti kontrolę ir sudaryti sąlygas tinkamai vertinti labai dideles schemas, atsižvelgiant į jų poveikį konkurencijai vidaus rinkoje;

(5)

bendrosios šio reglamento taikymo sąlygos turėtų būti apibrėžtos remiantis bendrais principais, kuriais užtikrinama, kad pagalba atitiktų bendros svarbos tikslą, turėtų aiškų skatinamąjį poveikį, būtų tinkama ir proporcinga, būtų teikiama visiškai skaidriai ir jai būtų taikomos kontrolės priemonės bei reguliarus vertinimas, kad ji neigiamai nepaveiktų prekybos sąlygų daugiau, nei gali būti priimtina bendros svarbos požiūriu;

(6)

Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga pranešti neturėtų būti taikoma bet kokiai pagalbai, kuri tenkina visas tiek bendrąsias, tiek specialiąsias atitinkamų kategorijų pagalbai taikomas šio reglamento sąlygas;

(7)

valstybės pagalbai pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, kuriai netaikomas šis reglamentas, toliau taikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį. Šis reglamentas nedaro poveikio galimybei valstybėms narėms pranešti apie pagalbą, kurios tikslai atitinka šio reglamento tikslus;

(8)

atsižvelgiant į didesnį galimą didelių schemų poveikį prekybai ir konkurencijai, iš esmės turėtų būti atliekamas pagalbos schemų, kurių vidutinis metinis valstybės pagalbos biudžetas viršija absoliučia verte grindžiamą ribą, valstybės pagalbos vertinimas. Vertinimu turėtų būti siekiama patikrinti, ar pasitvirtino schemos suderinamumą pagrindžiančios prielaidos ir ar laikomasi sąlygų, taip pat patikrinti pagalbos priemonės veiksmingumą atsižvelgiant į jos bendruosius ir specialiuosius tikslus, ir parodyti schemos poveikį konkurencijai ir prekybai. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, valstybės pagalbos vertinimas turėtų būti vykdomas pagal Komisijos patvirtintą vertinimo planą. Nors paprastai toks planas turėtų būti parengiamas schemos kūrimo metu ir patvirtinamas laiku, kad schema įsigaliotų, tai gali būti įmanoma ne visais atvejais. Todėl nenorint atidėti schemų įsigaliojimo, šis reglamentas bus taikomas tokioms schemoms ne ilgesnį negu šešių mėnesių laikotarpį. Tvirtindama vertinimo planą, Komisija gali nuspręsti šį laikotarpį pratęsti. Todėl vertinimo planą Komisijai reikėtų pranešti per 20 darbo dienų nuo schemos įsigaliojimo. Komisija taip pat gali išimties tvarka nuspręsti, kad vertinimas nereikalingas dėl atvejo ypatumų. Komisija iš valstybės narės turėtų gauti reikiamą informaciją, kad vertinimo planą galėtų įvertinti ir nepagrįstai nedelsdama paprašyti papildomos informacijos – suteikti galimybę valstybei narei pateikti informaciją, kurios trūksta Komisijos sprendimui priimti. Kadangi šis procesas naujas, Komisija atskirame dokumente pateiks išsamias rekomendacijas dėl procedūros, taikytinos vertinimo planui patvirtinti šešių mėnesių laikotarpį, ir atitinkamus šablonus, pagal kuriuos vertinimo planas turės būti pateikiamas. Vertintinų schemų pakeitimai, išskyrus pakeitimus, kurie negali turėti poveikio pagalbos schemos suderinamumui pagal šį reglamentą ar negali turėti reikšmingo poveikio patvirtinto vertinimo plano turiniui, turėtų būti vertinami atsižvelgiant į tokio vertinimo rezultatus ir atitinkamai neįtraukiami į šio reglamento taikymo sritį. Iš esmės neturėtų būti laikoma, kad pakeitimai, kaip antai grynai formalūs pakeitimai, administraciniai pakeitimai arba pakeitimai, kurie atliekami pagal ES bendro finansavimo priemones, turi reikšmingą poveikį patvirtinto vertinimo plano turiniui;

(9)

šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai, kuria remiamas vietinių produktų naudojimas vietoje importuojamų produktų, arba pagalbai su eksportu susijusiai veiklai. Visų pirma jis neturėtų būti taikomas pagalbai, kuria finansuojamas platinimo tinklo kitose šalyse kūrimas ir veikla. Dalyvavimo prekybos mugėse arba studijų ar konsultavimo paslaugų, kurių reikia pateikiant naują arba esamą produktą naujai rinkai kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, išlaidoms kompensuoti skirta pagalba paprastai nėra pagalba su eksportu susijusiai veiklai;

(10)

šis reglamentas iš esmės turėtų būti taikomas daugumoje ekonomikos sektorių. Tačiau jo taikymo sritį kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, žuvininkystės ir akvakultūros bei pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuose, reikėtų apriboti atsižvelgiant į taikomas specialiąsias taisykles;

(11)

šis reglamentas turėtų būti taikomas žemės ūkio produktų perdirbimui ir prekybai jais, jeigu laikomasi tam tikrų sąlygų. Nei veikla ūkyje, kurios reikia ruošiant produktą pirmam pardavimui, nei pirminės produkcijos gamintojo pirmas pardavimas perpardavėjams arba perdirbėjams, nei bet kokia produkto paruošimo pirmam pardavimui veikla taikant šį reglamentą neturėtų būti laikoma perdirbimu ar prekyba;

(12)

šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai, kuria siekiama palengvinti nekonkurencingų anglių kasyklų uždarymą pagal 2010 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimą dėl valstybės pagalbos nekonkurencingų anglių kasyklų uždarymui palengvinti (6). Šis reglamentas turėtų būti taikomas kitų rūšių pagalbai anglių sektoriuje, išskyrus regioninę pagalbą;

(13)

Komisija turėtų užtikrinti, kad leista pagalba neigiamai nepaveiktų prekybos sąlygų taip, jog tai prieštarautų bendros svarbos tikslui. Todėl į šio reglamento taikymo sritį neturėtų būti įtraukta pagalba, suteikta pagalbos gavėjui, kuriam išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriame pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, išskyrus pagalbos schemas tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti;

(14)

šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai, suteiktai sunkumų patiriančioms įmonėms, kadangi tokia pagalba turėtų būti vertinama pagal 2004 m. spalio 1 d. Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (7), kurių galiojimas pratęstas Komisijos komunikatu dėl 2004 m. spalio 1 d. Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti taikymo pratęsimo (8), arba jas pakeisiančias gaires siekiant išvengti, kad jos bus apeitos, išskyrus pagalbos schemas tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti. Siekiant suteikti teisinio tikrumo, tikslinga nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos nereikia vertinti visų įmonės padėties ypatybių, kad būtų nustatyta, ar taikant šį reglamentą įmonė laikoma patiriančia sunkumų;

(15)

valstybės pagalbos teisės vykdymo užtikrinimas labai priklauso nuo valstybių narių bendradarbiavimo. Todėl valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento, įskaitant individualios pagalbos, suteiktos pagal schemas, kurioms taikoma bendroji išimtis, atitiktį;

(16)

dėl didelės neigiamo poveikio prekybos sąlygoms rizikos, dideles pagalbos sumas, skirtas arba individualiai, arba sumuojant, Komisija turėtų vertinti gavusi apie jas pranešimą. Todėl atsižvelgiant į atitinkamą pagalbos kategoriją ir tikėtiną poveikį prekybos sąlygoms, reikėtų nustatyti kiekvienos kategorijos pagalbos, kuriai taikomas šis reglamentas, ribas. Bet kokiai tokias ribas viršijančiai pagalbai toliau turėtų būti taikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti. Šiame reglamente nustatytos ribos neturėtų būti apeinamos dirbtinai išskaidant pagalbos schemas arba pagalbos projektus į kelias panašius ypatumus, tikslus arba pagalbos gavėjus turinčias pagalbos schemas arba projektus;

(17)

siekiant užtikrinti skaidrumą, vienodas sąlygas ir veiksmingą kontrolę, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik pagalbai, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai apskaičiuoti ex ante be rizikos vertinimo (skaidriai pagalbai). Šiuo reglamentu turėtų būti apibrėžtos sąlygos, kuriomis tam tikros konkrečios pagalbos priemonės, kaip antai paskolos, garantijos, mokesčių priemonės, rizikos finansų priemonės ir ypač grąžintini avansai, gali būti laikomos skaidriomis. Kapitalo injekcijos neturėtų būti laikomos skaidria pagalba, nedarant poveikio specialioms rizikos finansams taikomoms sąlygoms ir verslo pradžios pagalbai. Pagalba, kurią sudaro garantijos, turėtų būti laikoma skaidria, jeigu bendrasis subsidijos ekvivalentas apskaičiuotas remiantis saugumo garanto („saugaus uosto“) priemokomis, kurios nustatytos atitinkamos rūšies įmonėms. Komisijos pranešime dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (9) nurodytos mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) taikomos metinių priemokų ribos, kurias viršijus valstybės garantija nebūtų laikoma pagalba;

(18)

siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų būtina ir skatintų toliau plėtoti veiklą ar projektus, šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai veiklai, kurią pagalbos gavėjas vykdytų ir tuo atveju, jei pagalba nebūtų suteikta. Reikalavimas pranešti apie pagalbą pagal šį reglamentą neturėtų būti taikomas, tik jeigu su remiamu projektu ar veikla susiję darbai buvo pradėti po to, kai pagalbos gavėjas pateikė rašytinę paraišką gauti pagalbą;

(19)

teikdama bet kokią ad hoc pagalbą, kuriai taikomas šis reglamentas, pagalbos gavėjui, kuris yra didelė įmonė, valstybė narė turėtų įsitikinti, kad ne tik laikomasi sąlygų, susijusių su skatinamuoju poveikiu, kuris taikomas pagalbos gavėjams, kurie yra MVĮ, bet ir kad pagalbos gavėjas vidiniame dokumente išanalizavo remiamo projekto ar veiklos perspektyvumą tuo atveju, jei pagalba bus suteikta, ir tuo atveju, jei pagalba nebus suteikta. Valstybė narė turėtų patikrinti, ar tame vidiniame dokumente patvirtinama, kad iš esmės padidėja projekto ir (arba) veiklos mastas, kad iš esmės padidėja visa suma, kurią pagalbos gavėjas išleidžia subsidijuojam projektui arba veiklai, arba kad iš esmės paspartėja susijusio projekto ir (arba) veiklos užbaigimas. Turėtų būti laikoma, kad regioninė pagalba turi skatinamąjį poveikį, jeigu investicinis projektas nebūtų buvęs įgyvendintas atitinkamame remiamame regione, jeigu pagalba nebūtų buvusi suteikta;

(20)

automatinėms pagalbos schemoms mokesčių lengvatų forma toliau turėtų būti taikoma speciali skatinamojo poveikio sąlyga dėl to, kad šios rūšies pagalba teikiama pagal kitokias nei kitų kategorijų pagalbai taikomas procedūras. Tokios schemos turėtų būti patvirtintos dar prieš pradedant su remiamu projektu ar veikla susijusius darbus. Tačiau ši sąlyga neturėtų būti taikoma fiskalinių teisių perėmimo schemoms, jeigu veiklai jau buvo taikomos ankstesnės fiskalinės schemos mokesčių lengvatų forma. Vertinant tokių schemų skatinamąjį poveikį, labai svarbus yra momentas, kada mokesčių priemonė pirmą kartą buvo nustatyta pirminėje schemoje, kurią paskui pakeitė teisių perėmimo schema;

(21)

kiek tai susiję su regionine veiklos pagalba, regionine miesto plėtros pagalba, pagalba MVĮ gauti finansavimą, nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų įdarbinimo pagalba, neįgaliųjų užimtumo pagalba ir pagalba neįgaliųjų užimtumo papildomoms išlaidoms kompensuoti, pagalba aplinkosaugos mokesčių lengvatų forma, pagalba tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti, socialine pagalba atokių regionų gyventojų transportui ir pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui, į reikalavimą dėl skatinamojo poveikio egzistavimo neatsižvelgiama arba turėtų būti daroma prielaida, kad jo laikomasi, jeigu tenkinamos šiame reglamente šių kategorijų pagalbai nustatytos specialiosios sąlygos;

(22)

siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų proporcinga ir neviršytų būtinos sumos, didžiausios pagalbos sumos, kai tik įmanoma, turėtų būti išreiškiamos pagalbos intensyvumu pagal nustatytas tinkamas finansuoti išlaidas. Kai didžiausio pagalbos intensyvumo neįmanoma nustatyti, nes negalima nustatyti tinkamų finansuoti išlaidų, arba siekiant nedidelėms sumoms numatyti paprastesnes priemones, turėtų būti nustatytos didžiausios pagalbos sumos, išreikštos nominalia suma, kad būtų užtikrintas pagalbos priemonių proporcingumas. Atsižvelgiant į Komisijos patirtį, turėtų būti nustatytas tokio lygio pagalbos intensyvumas ar didžiausios pagalbos sumos, kad būtų iki minimumo sumažinti konkurencijos iškraipymai remiamame sektoriuje ir kartu tinkamai sprendžiama rinkos nepakankamumo ar sanglaudos problema. Regioninės investicinės pagalbos atveju pagalbos intensyvumas turėtų atitikti leistiną pagalbos intensyvumą pagal regioninės pagalbos žemėlapius;

(23)

apskaičiuojant pagalbos intensyvumą, turėtų būti įtraukiamos tik tinkamos finansuoti išlaidos. Pagal reglamentą išimtis netaikoma pagalbai, kuri viršija atitinkamą pagalbos intensyvumą dėl įtrauktų netinkamų finansuoti išlaidų. Tinkamos finansuoti išlaidos turėtų būti nustatytos remiantis aiškiais, tiksliais ir atnaujintais patvirtinamaisiais dokumentais. Visi naudojami skaičiai turėtų būti imami prieš bet kokį mokesčių ar kitokios rinkliavos atskaitymą. Pagalba, išmokama keliomis dalimis, turėtų būti diskontuojama iki jos vertės suteikimo metu. Tinkamos finansuoti išlaidos taip pat turėtų būti diskontuojamos iki jų vertės suteikimo metu. Palūkanų norma, naudojama diskontuojant ir apskaičiuojant pagalbos sumą tuo atveju, kai pagalba teikiama ne dotacijos forma, turėtų būti atitinkamai diskonto norma ir orientacinė norma, taikoma suteikimo metu, kaip nustatyta Komisijos komunikate dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (10). Kai pagalba teikiama suteikiant mokesčių lengvatas, pagalbos dalys turėtų būti diskontuojamos remiantis diskonto normomis, taikytinomis įvairiu metu, kai įsigalioja mokesčių lengvatos. Turėtų būti skatinama naudoti pagalbą grąžintinų avansų forma, kadangi tokios rizikos pasidalijimo priemonės leidžia sustiprinti skatinamąjį pagalbos poveikį. Todėl tikslinga nustatyti, kad, kai pagalba teikiama grąžintinų avansų forma, šiame reglamente nustatyti taikomi pagalbos intensyvumo dydžiai gali būti padidinti, išskyrus regioninės pagalbos atveju, kadangi išimtis šios rūšies pagalbai gali būti taikoma, tik jeigu pagalba atitinka patvirtintus žemėlapius;

(24)

ateityje mokėtinų mokesčių lengvatų atveju taikytina diskonto norma ir tiksli pagalbos dalių suma gali būti iš anksto nežinoma. Tokiais atvejais valstybės narės, neviršydamos taikomo pagalbos intensyvumo, turėtų iš anksto nustatyti diskontuotos pagalbos vertės viršutinę ribą. Vėliau, sužinojus pagalbos dalies sumą tam tikrą konkrečią dieną, diskontuoti galima remiantis tuo metu taikoma diskonto norma. Kiekvienos pagalbos dalies diskontuota vertė turėtų būti atskaityta iš bendros didžiausios sumos (apribotos sumos);

(25)

siekiant nustatyti, ar laikomasi šiame reglamente nustatytų pranešimo ribų ir didžiausio pagalbos intensyvumo, reikėtų atsižvelgti į bendrą remiamai veiklai ar projektui valstybės skiriamų valstybės pagalbos priemonių sumą. Be to, šiame reglamente turėtų būti įvardytos aplinkybės, kuriomis galima sumuoti įvairių kategorijų pagalbą. Pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, gali būti sumuojama su bet kokia kita suderinama pagalba, kuriai pagal kitą reglamentą taikoma išimtis arba kuri yra patvirtinta Komisijos, jeigu tos priemonės yra susijusios su skirtingomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurias galima nustatyti. Jeigu skirtingi pagalbos šaltiniai yra susiję su tomis pačiomis – iš dalies ar visiškai – sutampančiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurias galima nustatyti, sumuoti turėtų būti leidžiama iki didžiausio pagalbos intensyvumo ar pagalbos sumos, pagal šį reglamentą taikomos tokiai pagalbai. Šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos specialiosios pagalbos priemonių, kurių tinkamas finansuoti išlaidas galima nustatyti ir kurių tinkamų finansuoti išlaidų negalima nustatyti, sumavimo, sumavimo su de minimis pagalba ir sumavimo su pagalba, skiriama neįgaliesiems darbuotojams, taisyklės. De minimis pagalba dažnai nesuteikiama tam tikroms tinkamoms finansuoti išlaidoms, kurias galima nustatyti, arba su jomis nesiejama. Tokiu atveju turėtų būti galima laisvai sumuoti de minimis pagalbą su valstybės pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis. Tačiau jeigu de minimis pagalba suteikiama toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms, kurias galima nustatyti, kaip ir valstybės pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, sumuoti turėtų būti leidžiama tik iki šio reglamento III skyriuje nustatyto tinkamų finansuoti išlaidų didžiausio pagalbos intensyvumo;

(26)

Sąjungos finansavimas, kurį centralizuotai valdo Sąjungos institucijos, agentūros, bendrosios įmonės ar kitos įstaigos ir kurio tiesiogiai ar netiesiogiai nekontroliuoja valstybės narės, nėra valstybės pagalba. Kai toks Sąjungos finansavimas yra derinamas su valstybės pagalba, nustatant, ar laikomasi pranešimo ribų ir didžiausio pagalbos intensyvumo, turėtų būti atsižvelgiama tik į pastarąjį elementą, su sąlyga, kad suteikto viešojo finansavimo, susijusio su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, visa suma neviršija palankiausios finansavimo normos, nustatytos taikomose Sąjungos teisės taisyklėse;

(27)

atsižvelgiant į tai, kad valstybės pagalba, kaip nustatyta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra draudžiama, visoms šalims svarbu turėti galimybę patikrinti, ar pagalba yra suteikta laikantis taikytinų taisyklių. Taigi, siekiant teisingai taikyti Sutartyje nustatytas taisykles, labai svarbu užtikrinti valstybės pagalbos skaidrumą, kuris leidžia užtikrinti geresnę atitiktį, geresnę atskaitomybę, tarpusavio peržiūrą ir galiausiai veiksmingesnes viešąsias išlaidas. Siekiant užtikrinti skaidrumą, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu sukurtų išsamias valstybės pagalbos svetaines, kuriose būtų teikiama informacijos apie kiekvieną pagalbos priemonę, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, santrauka. Ši pareiga turėtų būti sąlyga, pagal kurią užtikrinamas individualios pagalbos suderinamumas su vidaus rinka. Laikantis standartinės informacijos skelbimo praktikos pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/37/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (11), turėtų būti naudojama standartinė forma, kuri leidžia vykdyti informacijos paiešką, ją parsisiųsti ir lengvai paskelbti internete. Komisijos svetainėje turėtų būti skelbiamos nuorodos į visų valstybių narių valstybės pagalbos svetaines. Pagal Reglamento (EB) Nr. 994/98 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 733/2013, 3 straipsnį informacijos apie kiekvieną pagalbos priemonę, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, santrauka turėtų būti skelbiama Komisijos svetainėje;

(28)

siekiant užtikrinti veiksmingą pagalbos priemonių kontrolę pagal Reglamentą (EB) Nr. 994/98 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 733/2013, tikslinga nustatyti valstybių narių informacijos apie pagalbos priemones, kurioms pagal šį reglamentą pritaikyta išimtis, ir apie šio reglamento taikymą teikimo reikalavimus. Be to, tikslinga nustatyti duomenų apie pagalbą, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, saugojimo valstybėse narėse taisykles, atsižvelgiant į 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (12), 15 straipsnyje nustatytą senaties terminą;

(29)

siekiant padidinti šiame reglamente išdėstytų suderinamumo sąlygų veiksmingumą, turėtų būti numatyta galimybė Komisijai atšaukti bendrosios išimties taikymą būsimoms pagalbos priemonėms, jeigu nesilaikoma šių reikalavimų. Turėtų būti numatyta galimybė Komisijai apriboti bendrosios išimties atšaukimo taikymą tam tikrų rūšių pagalbai, tam tikriems pagalbos gavėjams arba pagalbos priemonėms, priimtoms tam tikrų valdžios institucijų, kai šio reglamento nesilaikymas paveikia tik ribotą priemonių grupę arba tam tikras valdžios institucijas. Toks tikslinis atšaukimas turėtų būti proporcinga taisomoji priemonė, tiesiogiai susijusi su nustatytu šio reglamento nesilaikymo atveju. Nesilaikant I ir III skyriuose nustatytų bendrųjų suderinamumo sąlygų suteiktai pagalbai šis reglamentas netaikomas, todėl tokia pagalba yra neteisėta ir ją Komisija nagrinės pagal Reglamente (EB) Nr. 659/1999 nustatytą atitinkamą procedūrą. Jeigu nesilaikoma II skyriaus reikalavimų, bendrosios išimties taikymo būsimoms pagalbos priemonėms atšaukimas nekeičia fakto, kad ankstesnėms priemonėms, atitinkančioms šį reglamentą, buvo taikoma bendroji išimtis;

(30)

siekiant panaikinti skirtumus, dėl kurių gali būti iškraipyta konkurencija, ir palengvinti MVĮ skirtų įvairių Sąjungos ir nacionalinių iniciatyvų koordinavimą, taip pat siekiant užtikrinti administracinį aiškumą ir teisinį tikrumą, šiame reglamente MVĮ apibrėžtis turėtų būti pagrįsta apibrėžtimi, pateikta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB dėl mikro, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (13);

(31)

regionine pagalba šalinamos kliūtys palankių sąlygų neturinčiuose regionuose ir taip remiama valstybių narių ir visos Sąjungos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda. Regioninės pagalbos paskirtis – skatinti tvarų nepalankiausias sąlygas turinčių vietovių vystymąsi, remiant investicijas ir darbo vietų kūrimą. Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas tenkinančiose vietovėse regioninė pagalba gali būti skirta siekiant skatinti steigti naujas įmones, didinti esamų įmonių pajėgumą, įvairinti įmonės produkciją arba iš esmės keisti esamos įmonės bendrą gamybos procesą. Atsižvelgiant į tai, kad investuojant vietovėje, tenkinančioje Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas, regioninės kliūtys dideles įmones paveikia mažiau nei MVĮ, reikalavimas pranešti apie regioninę pagalbą didelėms įmonėms turėtų būti netaikomas tik tais atvejais, kai pagalba skiriama pradinėms investicijoms, kuriomis šiose vietovėse remiama nauja ekonominė veikla;

(32)

jeigu regioninės pagalbos schema skirta keliems ekonomikos sektoriams, schemos tikslai ir tikėtinas poveikis gali būti sektoriniai, o ne horizontalieji. Todėl pagalbos konkretiems sektoriams schemoms reikalavimas pranešti turėtų būti taikomas. Vis dėlto Komisija, gavusi pranešimą, pagal taikomas gaires, sistemas ar sprendimus gali įvertinti šių schemų galimą teigiamą poveikį. Visų pirma tai pasakytina apie pagalbos schemas, taikomas ekonominei veiklai anglių sektoriuje, laivų statybos sektoriuje, transporto sektoriuje. Be to, atsižvelgiant į tam tikras plieno ir sintetinių pluoštų sektorių ypatybes laikoma, kad regioninės pagalbos neigiamo poveikio šiuose sektoriuose negalima atsverti teigiamu poveikiu sanglaudai; dėl šių priežasčių regioninės pagalbos šiuose sektoriuose teikti negalima. Galiausiai turizmo ir plačiajuosčio ryšio sektoriai atlieka svarbų vaidmenį valstybių narių ekonomikoje ir apskritai turi didelį teigiamą poveikį regioninei plėtrai. Todėl turizmo veiklai ir plačiajuosčiam ryšiui skirtoms regioninės pagalbos schemoms reikalavimas pranešti neturėtų būti taikomas. Žemės ūkio produktų perdirbimas ir prekyba jais taip pat yra glaudžiai susiję su vietos ir regiono ekonomika ir jiems turėtų būti taikoma bendroji išimtis;

(33)

elektros energijos gamybai, paskirstymui ir infrastruktūrai taikomi konkrečiam sektoriui skirti vidaus rinkos teisės aktai – tai atsispindi kriterijuose siekiant užtikrinti, kad šių sričių pagalba būtų suderinama su vidaus rinka ir derėtų su ES aplinkos apsaugos ir energetikos politika. Tačiau pagal šio reglamento 1 skirsnį teikiama regionine pagalba siekiama ekonominio vystymosi ir sanglaudos tikslų, todėl jai taikomos suderinamumo sąlygos labai skiriasi. Taigi šio reglamento regioninės pagalbos nuostatos neturėtų būti taikomos priemonėms, susijusioms su elektros energijos gamyba, paskirstymu ir infrastruktūra;

(34)

investicijos, leidžiančios įmonėms taikyti griežtesnius nei Sąjungos aplinkos apsaugos standartus arba gerinti aplinkos apsaugą, jeigu Sąjungos standartų nėra, investicijos, skirtos iš anksto prisitaikyti prie būsimų Sąjungos standartų, investicijos į energijos vartojimo efektyvumo priemones, įskaitant pastatų energijos vartojimo efektyvumo projektus, investicijos į užterštų teritorijų atkūrimą ir pagalba aplinkos apsaugos tyrimams atlikti neturi tiesioginio poveikio energijos rinkų veikimui. Tačiau tokios investicijos gali padėti siekti ir Europos Sąjungos regioninės politikos tikslų, ir energijos ir aplinkos apsaugos tikslų. Tokiais atvejais galima taikyti šio reglamento nuostatas, susijusias ir su regionine pagalba, ir su pagalbai aplinkos apsaugai, priklausomai nuo pagrindinio ta priemone siekiamo tikslo;

(35)

siekiant, kad kapitalo investicijų veiksniui nebūtų sudarytos palankesnės sąlygos negu investicijų į darbo sąnaudas veiksniui, reikėtų numatyti galimybę regioninę investicinę pagalbą vertinti remiantis arba investicinėmis išlaidomis, arba darbo užmokesčio išlaidomis, susidariusiomis dėl investiciniu projektu tiesiogiai sukurtų darbo vietų;

(36)

reikalavimas pranešti turėtų būti taikomas regioninei investicinei pagalbai, jeigu ji skiriama gavėjui, kuris nutraukė tapačią arba panašią veiklą Europos ekonominėje erdvėje per dvejus metus prieš pateikdamas paraišką gauti regioninę investicinę pagalbą arba paraiškos gauti pagalbą pateikimo metu turi konkrečių planų nutraukti tokią veiklą ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pradinės investicijos, dėl kurios prašoma pagalbos, atitinkamoje vietovėje pabaigos;

(37)

Komisija įgijo nemažai patirties taikydama Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a ir c punktus regioninei veiklos pagalbai prekių, pagamintų atokiausiuose regionuose arba retai apgyvendintose vietovėse, ir prekių, kurios toliau perdirbamos tose vietovėse, transporto išlaidoms ir atokiausiuose regionuose įsisteigusių pagalbos gavėjų papildomoms gamybos ir veiklos išlaidoms (kitoms nei papildomos transporto išlaidos) kompensuoti. Kadangi yra kompensacijos permokos už transporto išlaidas rizika dėl papildomos paramos pagal POSEI programas žemės ūkio sektoriuje ir kadangi negalima atmesti galimybės, kad kai kurie žemės ūkio produktai nėra gaminami kitoje vietovėje, žemės ūkio sektorius į regioninę veiklos pagalbą neturėtų būti įtraukiamas siekiant pagal šį reglamentą kompensuoti papildomas atokiausiuose regionuose arba retai apgyvendintose vietovėse pagamintų prekių transporto išlaidas. Regioninė veiklos pagalba papildomoms išlaidoms, kitoms nei papildomos transporto išlaidos, atokiausiuose regionuose kompensuoti turėtų būti laikoma suderinama su vidaus rinka ir jai gali būti netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, tik jeigu tokios pagalbos dydis apribotas iki 15 % bendrosios pridėtinės vertės, kurią pagalbos gavėjas kasmet sukuria atitinkamame atokiausiame regione, arba iki 25 % pagalbos gavėjo metinių darbo sąnaudų atitinkamame atokiausiame regione, arba iki 10 % pagalbos gavėjo metinės apyvartos atitinkamame atokiausiame regione. Jeigu pagalba neviršija sumos, susidariusios dėl vieno iš tų alternatyvių metodų papildomoms veiklos išlaidoms (kitoms nei transporto išlaidoms) nustatyti, ji gali būti laikoma pateisinama dėl indėlio į regioninę plėtrą ir proporcinga kliūtims, su kuriomis atokiausiuose regionuose susiduria įmonės;

(38)

miesto plėtros pagalba šalinamos miesto vietovėse, kurios yra regioninės pagalbos žemėlapyje nustatytose remiamose vietovėse, susikaupusios ekonominės, aplinkos ir socialinės problemos ir padedama didinti valstybių narių ir visos Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Rinkos nepakankamumas, kuris turi būti šalinamas miesto plėtros pagalba, yra susijęs su miesto plėtros finansavimo sąlygomis, integruotosios miesto plėtros strategijos nebuvimu, finansavimo trūkumu, dėl kurio reikia labiau paremti ribotus viešuosius išteklius, ir labiau komercinio požiūrio į miesto vietovių atnaujinimą poreikiu. Todėl miesto plėtros pagalbai, kuria remiamas dalyvavimą užtikrinančių, integruotų ir tvarių strategijų rengimas, kad būtų sprendžiamos nustatytos papildomos problemos remiamose vietovėse, turėtų būti taikoma bendroji išimtis;

(39)

strategijos „Europa 2020“ (14) prioritetus atitinkančios investicijos į ekologiškas technologijas ir perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, kurios vykdomos atitinkamame regioninės pagalbos žemėlapyje nustatytose remiamose vietovėse, turėtų būti tinkamos finansuoti didesnėmis pagalbos sumomis skiriant regionines priemokas;

(40)

MVĮ atlieka lemiamą vaidmenį kuriant darbo vietas ir, bendresne prasme, padeda užtikrinti socialinį stabilumą ir ekonominį vystymąsi. Tačiau jų plėtrai gali kliudyti rinkos nepakankamumas, dėl kurio šioms MVĮ kyla toliau nurodytų būdingų kliūčių. Dažnai MVĮ sunku gauti kapitalo ar paskolų, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose finansų rinkose vengiama rizikuoti, ir į ribotas užtikrinimo priemones, kurias šios įmonės sugeba pasiūlyti. Be to, dėl ribotų išteklių joms gali būti sunku gauti informacijos, ypač informacijos apie naujas technologijas ir potencialias rinkas. Siekiant palengvinti MVĮ ekonominės veiklos vystymąsi, išimtis pagal šį reglamentą turėtų būti taikoma tam tikrų kategorijų pagalbai, kai ji suteikta MVĮ. Šių kategorijų pagalba turėtų visų pirma apimti investicinę pagalbą MVĮ ir pagalbą MVĮ dalyvavimui mugėse;

(41)

Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) projektuose, kuriems taikomas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų (15), dalyvaujančioms MVĮ dažnai sunku finansuoti papildomas išlaidas, susidariusias dėl bendradarbiavimo su skirtinguose regionuose ir valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse esančiais partneriais. Atsižvelgiant į ETB, kaip sanglaudos politikos tikslo, kuriuo užtikrinama skirtingų valstybių narių arba trečiųjų šalių nacionalinių, regioninių bei vietos veikėjų bendrų veiksmų įgyvendinimo ir politikos mainų sistema, svarbą, šiuo reglamentu turėtų būti šalinami tam tikri sunkumai, kylantys ETB projektams, siekiant palengvinti šių projektų atitiktį valstybės pagalbos taisyklėms. ETB aktualūs klausimai, kurie turėtų būti sprendžiami šiuo reglamentu, yra susiję su taikytinu regioninės pagalbos ETB projektams intensyvumu, MVĮ bendradarbiavimo išlaidomis, susijusiomis su ETB projektais, ir su skelbimo bei informavimo, ataskaitų teikimo ir duomenų saugojimo kontrolės tikslais įpareigojimais;

(42)

atsižvelgiant į konkrečias kliūtis ir į MVĮ skirtumus, gali būti taikomas skirtingas pagrindinis pagalbos intensyvumas ir skirtingos priemokos;

(43)

remiantis patirtimi, įgyta taikant Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į MVĮ (16) skatinti, akivaizdu, kad Sąjungoje yra konkretus rizikos kapitalo rinkos nepakankamumas, susijęs su tam tikrų rūšių investicijomis skirtingais įmonių plėtros etapais. Toks rinkos nepakankamumas atsiranda dėl netobulo rizikos kapitalo pasiūlos ir paklausos derinimo. Dėl to rinkoje teikiamo rizikos kapitalo lygis gali būti pernelyg mažas ir, nepaisant vertingo verslo modelio ir augimo perspektyvų, įmonės negauna finansavimo. Pagrindinis rinkos nepakankamumo šaltinis, susijęs su rizikos kapitalo rinkomis, kuris ypač veikia MVĮ galimybes gauti kapitalo ir kuris gali pateisinti viešąją intervenciją, yra nepakankama arba asimetrinė informacija. Tai trukdo ne tik teikti rizikos kapitalą, bet ir kai kurioms MVĮ kliudo gauti skolos finansavimą. Todėl rizikos finansų priemonėms, kuriomis siekiama pritraukti privataus kapitalo, kad būtų galima teikti rizikos finansus nebiržinėms MVĮ, turinčioms finansavimo trūkumą, ir kuriomis užtikrinama, kad sprendimais dėl finansavimo būtų siekiama pelno, o finansų tarpininkai būtų valdomi komerciniu pagrindu, tam tikromis sąlygomis reikalavimas pranešti neturėtų būti taikomas;

(44)

verslo pradžios pagalbai mažosioms įmonėms, pagalbai MVĮ skirtoms alternatyvioms prekybos platformoms ir pagalbai su MVĮ žvalgymu susijusioms išlaidoms kompensuoti taip pat neturėtų būti taikomas reikalavimas pranešti tam tikromis sąlygomis;

(45)

pagalba moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijų pagalba gali prisidėti prie tvaraus ekonomikos augimo, padidinti konkurencingumą ir skatinti užimtumą. Patirtis taikant Reglamentą (EB) Nr. 800/2008 ir Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemą (17) patvirtina, kad rinkos nepakankamumas gali trukdyti rinkai pasiekti optimalių rezultatų ir gali nulemti neveiksmingumą, susijusį su išorės veiksniais, viešosiomis gėrybėmis ir (arba) žinių sklaida, nepakankama bei asimetrine informacija ir koordinavimo bei tinklo sutrikimais;

(46)

MVĮ gali būti sunku pasinaudoti naujais technologinės plėtros rezultatais, žinių perdavimu ar aukštos kvalifikacijos darbuotojais. Tas problemas galima pašalinti skiriant pagalbą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, galimybių studijoms atlikti ir inovacijų pagalbą MVĮ, įskaitant pagalbą, skirtą pramoninės nuosavybės teisių išlaidoms padengti, todėl jai tam tikromis sąlygomis neturėtų būti taikomas reikalavimas pranešti;

(47)

kiek tai susiję su pagalba mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, visa remiama mokslinių tyrimų projekto dalis turėtų būti priskiriama prie fundamentinių tyrimų, pramoninių tyrimų ar bandomosios taikomosios veiklos kategorijos. Kai projektas apima įvairias užduotis, reikėtų nurodyti, prie kurios iš tų kategorijų priskiriama kiekviena tokia užduotis, arba kad ji nepriskiriama prie nė vienos iš tų kategorijų. Toks priskyrimas nebūtinai turi būti atliekamas chronologiškai, po tam tikro laiko nuo fundamentinių tyrimų nuosekliai pereinant prie rinkai artimesnės veiklos. Todėl tam tikrą vėlesniu projekto etapu atliktą užduotį galima priskirti prie pramoninių tyrimų. Taip pat ir bet kuri veikla, atlikta ankstesniu projekto etapu, gali būti priskiriama prie bandomosios taikomosios veiklos. Remiama projekto dalis taip pat gali apimti galimybių studijas rengiantis mokslinių tyrimų veiklai;

(48)

novatoriškiems tyrimams ir inovacijoms vis dažniau reikia aukštos kokybės mokslinių tyrimų infrastruktūrų, nes jos pritraukia pasaulinio lygio talentingus specialistus ir yra labai svarbios remiant naujas informacines ir ryšių technologijas bei bazines didelio poveikio technologijas. Viešosios mokslinių tyrimų infrastruktūros turėtų toliau būti saistomos partnerystės ryšiais su pramoninius tyrimus vykdančiais subjektais. Galimybė naudotis viešosiomis lėšomis finansuojamomis mokslinių tyrimų infrastruktūromis turėtų būti suteikta skaidriai, be diskriminacijos ir rinkos sąlygomis. Jeigu šių sąlygų nesilaikoma, pagalbos priemonei neturėtų būti taikoma reikalavimo pranešti išimtis. Konkreti mokslinių tyrimų infrastruktūra gali priklausyti kelioms šalims, gali būti kelių šalių eksploatuojama ir naudojama, ir viešieji subjektai bei įmonės infrastruktūra gali naudotis bendradarbiaudami;

(49)

mokslinių tyrimų infrastruktūros gali vykdyti tiek ekonominę, tiek neekonominę veiklą. Siekiant išvengti, kad valstybės pagalba nebūtų teikiama ekonominei veiklai viešosiomis lėšomis finansuojant neekonominę veiklą, ekonominės ir neekonominės veiklos finansavimo išlaidos turėtų būti aiškiai atskirtos. Jeigu infrastruktūra naudojama ir ekonominei, ir neekonominei veiklai, su neekonomine infrastruktūros veikla susijusių išlaidų finansavimas iš valstybės išteklių nėra valstybės pagalba. Viešajam finansavimui valstybės pagalbos taisyklės taikomos, tik jeigu juo padengiamos su ekonomine veikla susijusios išlaidos. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi pranešimo ribų ir didžiausio pagalbos intensyvumo, turėtų būti atsižvelgiama tik į pastarąsias išlaidas. Jeigu infrastruktūra beveik išskirtinai naudojama neekonominei veiklai, jai finansuoti gali būti netaikomos visos valstybės pagalbos taisyklės, jeigu ji yra naudojama tiktai pagalbinei ekonominei veiklai, t. y. tokiai veiklai, kuri yra tiesiogiai susijusi su infrastruktūros eksploatavimu ir yra tam reikalinga arba yra neatsiejama nuo pagrindinio infrastruktūros naudojimo neekonominiais tikslais ir yra riboto masto. Turėtų būti laikoma, kad taip yra, jeigu ekonominei veiklai naudojamos tos pačios priemonės (pvz., medžiagos, įrenginiai, darbas ir pagrindinis kapitalas), o kiekvienais metais tokiai ekonominei veiklai skirtas pajėgumas neviršija 20 % mokslinių tyrimų infrastruktūros bendro metinio pajėgumo;

(50)

pagalba inovacijų grupėms siekiama pašalinti su koordinavimo problemomis susijusį rinkos nepakankamumą, dėl kurio sunku kurti inovacijų grupes arba grupių viduje apribojama sąveika ir žinių srautai. Valstybės pagalba galima arba remti investicijas į atviras ir inovacijų grupių bendrai naudojamas infrastruktūras, arba remti tokių grupių veiklą, kad sustiprėtų bendradarbiavimas, tinklų veikla ir mokymas. Tačiau veiklos pagalba inovacijų grupėms turėtų būti leidžiama tik laikinai nustatytą laikotarpį, ne ilgesnį kaip 10 metų. Visos suteiktos pagalbos sumos ir visų tinkamų finansuoti išlaidų santykis per pagalbos suteikimo laikotarpį neturėtų viršyti 50 %;

(51)

diegti procesų ir organizacines inovacijas gali trukdyti rinkos nepakankamumas, susijęs su nepakankama informacija ir teigiamu išoriniu poveikiu, kuriam pašalinti reikėtų imtis specialių priemonių. Pagalba tokios rūšies inovacijoms iš esmės yra svarbi MVĮ, nes joms kyla sunkumų, kurie gali apriboti jų gebėjimą pagerinti gamybos arba pateikimo būdus arba pastebimai pagerinti verslo praktiką, darbo vietos organizavimą ir išorės santykius. Kad vykdant procesų ir organizacinių inovacijų diegimą didelės įmonės būtų skatinamos bendradarbiauti su MVĮ, taikant pagalbos priemones, kuriomis remiamos didelių įmonių tokiai veiklai skirtos išlaidos, taip pat turėtų būti galima tam tikromis sąlygomis pasinaudoti bendrosios išimties reglamentu;

(52)

pagrindinis Sąjungos ir jos valstybių narių ekonominės bei socialinės politikos tikslas – nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų ir neįgaliųjų mokymo bei įdarbinimo ir užimtumo skatinimas;

(53)

mokymas dažniausiai turi teigiamą išorinį poveikį visai visuomenei, kadangi parengiama daugiau kvalifikuotų darbuotojų, kuriuos gali pasirinkti kitos įmonės, didėja Sąjungos pramonės konkurencingumas, be to, mokymas yra svarbus Sąjungos užimtumo strategijos formavimo veiksnys. Todėl mokymo rėmimo pagalbai tam tikromis sąlygomis reikalavimas pranešti neturėtų būti taikomas. Atsižvelgiant į konkrečias kliūtis, kurios kyla MVĮ, ir didesnes santykines išlaidas, kurias jos privalo padengti investuodamos į mokymą, turėtų būti padidintas pagalbos, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, intensyvumas, kai ji teikiama MVĮ. Be to, turėtų būti padidintas pagalbos, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, intensyvumas, jeigu mokymas teikiamas nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims ar neįgaliesiems darbuotojams. Mokymo jūrų transporto sektoriuje ypatumai pateisina specifinį požiūrį į šį sektorių;

(54)

tam tikrų kategorijų nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims ir neįgaliesiems dar labai sunku patekti į darbo rinką ir joje likti. Todėl valdžios institucijos gali taikyti priemones, kuriomis įmonės skatinamos didinti šių kategorijų asmenų, visų pirma jaunimo, užimtumo lygį. Kadangi užimtumo išlaidos – tai įprasta bet kurios įmonės veiklos išlaidų dalis, nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų ir neįgaliųjų užimtumo pagalba turėtų teigiamą poveikį šių kategorijų asmenų užimtumo lygiui, o ne vien leistų įmonėms paprasčiausiai sumažinti išlaidas, kurias priešingu atveju jos turėtų padengti. Todėl tais atvejais, kai tikėtina, kad tokia pagalba padės šių kategorijų asmenims patekti ar grįžti į darbo rinką ir joje likti, jai neturėtų būti taikomas reikalavimas pranešti. Kaip nustatyta Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“ (18), pagrindiniai ES strategijos dėl negalios elementai apima kovą su diskriminacija, lygias galimybes ir aktyvios įtraukties priemones, taip pat atspindi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kurios šalimis yra ES ir dauguma valstybių narių. Šiame reglamente pagalba neįgaliesiems darbuotojams turėtų būti nurodoma pagal konvencijos 1 straipsnį;

(55)

kaip išdėstyta Komisijos komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (19), tvarus augimas siekiant tausiau išteklius naudojančios, ekologiškesnės ir konkurencingesnės ekonomikos yra vienas iš augimo strategijos „Europa 2020“ tikslo – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, pagrindinių ramsčių. Tvarus vystymasis, be kita ko, yra pagrįstas aukšto lygio aplinkos apsauga ir jos kokybės gerinimu. Aplinkos apsaugos srities problema – rinkos nepakankamumas, dėl kurio įprastomis rinkos sąlygomis įmonės nebūtinai gali būti skatinamos mažinti savo pačių taršą, nes ją taip mažindamos jos gali turėti daugiau išlaidų be atitinkamos naudos. Jei įmonės neįpareigojamos internalizuoti taršos išlaidų, jas tenka padengti visai visuomenei;

(56)

tokį rinkos nepakankamumą galima pašalinti įvedant privalomus aplinkos apsaugos standartus. Aukštesnį aplinkos apsaugos lygį galima užtikrinti investicijomis, kuriomis skatinama taikyti griežtesnius standartus nei Sąjungos privalomieji. Siekiant paskatinti įmones gerinti aplinkos apsaugą ir taikyti griežtesnius standartus nei Sąjungos privalomieji, šios srities valstybės pagalbai turėtų būti taikoma bendroji išimtis. Siekiant išvengti, kad valstybės narės nenorėtų diegti privalomų nacionalinių standartų, kurie yra griežtesni nei atitinkami Sąjungos standartai, tokiai valstybės pagalbai turėtų būti taikoma išimtis, nepriklausomai nuo to, ar taikomi privalomi nacionaliniai standartai yra griežtesni nei Sąjungos standartai;

(57)

iš esmės pagalba neturėtų būti teikiama, jeigu įvykdžius investicijas įmonės laikytųsi jau priimtų, bet dar neįsigaliojusių Sąjungos standartų. Tačiau dėl valstybės pagalbos įmonės gali pagerinti savo su aplinkos apsauga susijusį elgesį, jeigu tokia valstybės pagalba skatina įmones iš anksto prisitaikyti prie būsimų Sąjungos standartų prieš jiems įsigaliojant ir jeigu tokie standartai netaikomi atgaline data. Pagalba įmonėms prisitaikyti prie būsimų Sąjungos standartų galima greičiau užtikrinti aukšto lygio aplinkos apsaugą, todėl tokiai pagalbai turėtų būti taikoma išimtis;

(58)

strategijoje „Europa 2020“ ES nustatė tikslą iki 2020 m. energijos vartojimo efektyvumą padidinti 20 % ir visų pirma priėmė 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (20), kurioje nustatyta bendra energijos vartojimo efektyvumo skatinimo Sąjungoje sistema siekiant bendro tikslo – sutaupyti bent 20 % Sąjungos pirminės energijos suvartojimo. Kad tuos tikslus būtų lengviau pasiekti, bendroji išimtis turėtų būti taikoma priemonėms, kuriomis remiamas energijos vartojimo efektyvumas, didelio naudingumo kogeneracija, taip pat didelio energinio efektyvumo centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas;

(59)

pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės atitinka strategijos „Europa 2020“ perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos prioritetus. Dėl to, kad trūksta integruoto požiūrio į pastatų energijos vartojimo efektyvumą, dažnai gali būti susiduriama su tokių investicijų finansavimo trūkumu, dėl kurio reikėtų labiau paremti ribotus viešuosius išteklius. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę paremti investicijas į pastatų energijos vartojimo efektyvumą suteikdamos pagalbą tiesioginių dotacijų forma pastatų savininkams arba nuomininkams pagal bendrąsias nuostatas dėl energijos vartojimo efektyvumo, taip pat ir paskolų bei garantijų forma per finansų tarpininkus, atrinktus taikant skaidrų atrankos mechanizmą pagal specialiąsias pastatų energijos vartojimo efektyvumo projektų nuostatas;

(60)

kad būtų pasiekti Sąjungos atsinaujinančiosios energijos tikslai, nustatyti 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančioje bei vėliau panaikinančioje Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (21), ir tai, kad reikia papildomos paramos tokiai reglamentavimo sistemai kaip Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema pagal 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB (22), pagalbai, kuri suteikiama investicijoms, kuriomis remiama atsinaujinančių išteklių energijos gamyba, turėtų būti taikoma bendroji išimtis;

(61)

atsižvelgiant į nedidelius prekybos ir konkurencijos iškraipymus, bendroji išimtis taip pat turėtų būti taikoma veiklos pagalbai atsinaujinančiąją energiją gaminantiems mažos galios įrenginiams pagal tiksliai apibrėžtas sąlygas. Veiklos pagalbai didelės galios įrenginiams bendroji išimtis turėtų būti taikoma tada, kai konkurencijos iškraipymai yra nedideli. Todėl bendroji išimtis tokiai veiklos pagalbai gali būti taikoma, kai ji skiriama naujoms ir novatoriškoms technologijoms, jeigu pagalba teikiama konkurencinio konkurso būdu ir jame galima dalyvauti dėl bent vienos tokios technologijos, naudojant mechanizmą, pagal kurį atsinaujinančių išteklių energijos gamintojams taikomos rinkos kainos. Bendra taip suteiktos pagalbos suma negali viršyti daugiau kaip 5 % planuoto atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos pajėgumo. Visai pagalbai, skiriamai remiantis konkurso procedūra, kurioje galima dalyvauti dėl visų atsinaujinančių išteklių technologijų, turėtų būti taikoma bendroji išimtis. Siekiant apriboti bendrą iškraipomąjį poveikį, veiklos pagalbos schemose iš esmės turėtų būti leidžiama dalyvauti kitoms EEE šalims ir Energijos bendrijos susitariančiosioms šalims. Valstybės narės, prieš leisdamos tarpvalstybinę paramą, raginamos apsvarstyti galimybę nustatyti bendradarbiavimo mechanizmą. Kai tokio bendradarbiavimo mechanizmo nėra, kitų šalių įrenginiuose vykdoma gamyba nebus įskaitoma į jų nacionalinius atsinaujinančiosios energijos tikslus. Atsižvelgiant į šiuos apribojimus, valstybėms narėms turėtų būti skirta pakankamai laiko tinkamoms paramos schemoms, kuriose galėtų dalyvauti kitos šalys, sukurti. Todėl toks dalyvavimas nėra sąlyga netaikyti reikalavimo pranešti, jeigu to nereikalaujama pagal Sutartį;

(62)

pagalbos hidroenergijos gamybai poveikis gali būti dvejopas. Viena vertus, ji turi teigiamą poveikį, nes yra susijusi su mažu išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, kita vertus, ji gali turėti ir neigiamą poveikį vandens sistemoms ir biologinei įvairovei. Todėl teikdamos pagalbą hidroenergijai, valstybės narės turėtų laikytis 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (23), ypač jos 4 straipsnio 7 dalies, kurioje nustatyti kriterijai, pagal kuriuos leidžiama daryti naujus vandens telkinių pakeitimus;

(63)

pagalba turėtų būti teikiama tik tvarių formų atsinaujinančiajai energijai. Pagalbai biodegalams šis reglamentas turėtų būti taikomas, tik jeigu ji teikiama tvariems biodegalams pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB. Tačiau pagalba maistinės kilmės biodegalams gaminti neturėtų būti įtraukta į pagalbą pagal šį reglamentą siekiant paskatinti perėjimą prie pažangesnių formų biodegalų gamybos. Pagalbai biodegalams, kuriems taikomas tiekimo arba maišymo įpareigojimas, bendroji išimtis neturėtų būti taikoma, kadangi pirmiau minėtas teisinis įpareigojimas gali suteikti pakankamų paskatų investuoti į šių rūšių atsinaujinančiąją energiją;

(64)

pagalba mokesčių lengvatų forma pagal 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/96/EB, pakeičiančią Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (24), skirta aplinkos apsaugai, kuriai taikomas šis reglamentas, gali būti netiesiogiai naudinga aplinkai. Tačiau aplinkosaugos mokesčiai turėtų atitikti socialines su išlakomis susijusias sąnaudas, o mokesčių lengvatos gali neigiamai paveikti šį tikslą. Todėl atrodo tikslinga apriboti jų trukmę pagal šio reglamento taikymo laikotarpį. Pasibaigus šiam laikotarpiui valstybės narės turėtų iš naujo vertinti atitinkamų mokesčių lengvatų tinkamumą. Siekiant iki minimumo sumažinti konkurencijos iškraipymą, pagalba tokiu pačiu būdu turėtų būti teikiama visiems konkurentams, kurie atsiduria panašioje faktinėje padėtyje. Siekiant įmonėms geriau išsaugoti kainos signalą, kurį siekiama duoti aplinkosaugos mokesčiu, valstybės narės turėtų turėti galimybę sukurti mokesčio mažinimo schemą, grindžiamą fiksuotos metinės kompensacijos sumos išmokos mechanizmu (mokesčio grąžinimu);

(65)

atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“, kovos su tarša priemonių sąnaudas turėtų padengti tą taršą sukeliantis teršėjas. Užterštų teritorijų atkūrimo pagalba yra pateisinama tais atvejais, kai pagal taikomą teisę neįmanoma nustatyti asmens, atsakingo už taršą. Tačiau turėtų būti taikomos atsakomybės už aplinkos apsaugą sąlygos, susijusios su žalos aplinkai išvengimu ir ištaisymu, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (25) su pakeitimais, padarytais 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies keičiančia Direktyvą 2004/35/EB (26) ir 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (27). Todėl siekiant palengvinti esamos žalos aplinkai pašalinimą, šios rūšies pagalbai tam tikromis sąlygomis turėtų būti taikoma bendroji išimtis;

(66)

pagal Europos Sąjungos Atliekų pagrindų direktyvą Septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje atliekų perdirbimas ir pakartotinis naudojimas nurodomi kaip pagrindiniai Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politikos prioritetai. Valstybės pagalba už šią veiklą gali padėti apsaugoti aplinką, jeigu būtų laikomasi 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas (Atliekų pagrindų direktyva) (28) 4 straipsnio 1 dalies. Be to, tokia pagalba neturėtų būti netiesiogiai mažinami teršėjų mokesčiai, kurie jiems turėtų būti nustatyti pagal Sąjungos teisę, arba mokesčiai, kurie turėtų būti laikomi įprastomis bendrovės išlaidomis. Todėl tokiai veiklai teikiamai pagalbai turėtų būti taikoma bendroji išimtis, taip pat tada, kai pagalba teikiama kitų įmonių atliekoms ir jeigu tvarkomos medžiagos kitu atveju būtų šalinamos aplinkai kenksmingesniu būdu;

(67)

moderni energetikos infrastruktūra yra labai svarbi integruotos energijos rinkos dalis ir kartu suteikia Sąjungai galimybę siekti klimato ir energetikos politikos tikslų. Visų pirma pagalba infrastruktūrų statymui ar atnaujinimui remiamuose regionuose padeda apskritai remti valstybių narių ir visos Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, nes remiamos investicijos ir darbo vietų kūrimas bei energijos rinkų veikimas nepalankiausias sąlygas turinčiose vietovėse. Siekiant apriboti bet kokį pernelyg didelį tokios pagalbos iškraipomąjį poveikį, bendrąją išimtį turėtų būti leidžiama taikyti tik infrastruktūrai, kuriai taikomi energijos vidaus rinkos teisės aktai, ir pagal tuos aktus;

(68)

aplinkos apsaugos tyrimai gali padėti nustatyti investicijas, kurių reikia norint užtikrinti aukštesnį aplinkos apsaugos lygį. Todėl bendroji išimtis turėtų būti taikoma valstybės pagalbai, skirtai remti aplinkos apsaugos tyrimus, kuriais siekiama remti investicijas į aplinkos apsaugą, kurioms taikomas šis reglamentas. Energijos vartojimo auditai yra privalomi didelėms įmonėms, todėl jiems valstybės pagalba neturėtų būti teikiama;

(69)

remiantis Sutarties 107 straipsnio 2 dalies b punktu, pagalba gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti neprieštarauja vidaus rinkai. Siekiant teisinio tikrumo, reikia apibrėžti, kokių rūšių įvykiai gali būti laikomi gaivaline nelaime, kuriems šis reglamentas netaikomas. Taikant šį reglamentą natūralios kilmės žemės drebėjimai, nuošliaužos, potvyniai, ypač potvyniai, sukelti vandeniui išsiliejus iš upių arba ežerų krantų, griūtys, viesulai, uraganai, ugnikalnių išsiveržimai ir laukinės augmenijos gaisrai turėtų būti laikomi įvykiais, sukeliančiais gaivalinę nelaimę. Nepalankių oro sąlygų, kurios pasitaiko reguliariau, pavyzdžiui, šalnos, krušos, ledo, lietaus ar sausros padaryta žala neturėtų būti laikoma gaivaline nelaime pagal Sutarties 107 straipsnio 2 dalies b punktą. Siekiant užtikrinti, kad suteiktai pagalbai gaivalinių nelaimių žalai atitaisyti būtų tikrai taikoma išimtis, šiame reglamente turėtų būti išdėstytos sąlygos atsižvelgiant į nusistovėjusią praktiką, kurių laikantis bus užtikrinta, kad pagalbos schemoms gaivalinių nelaimių žalai atitaisyti galėtų būti taikoma bendroji išimtis. Visų pirma šios sąlygos turėtų būti susijusios su oficialiu kompetentingų valstybių narių institucijų pripažinimu, kad įvykis yra gaivalinės nelaimės pobūdžio, su tiesioginiu gaivalinės nelaimės ir pagalbą gaunančių įmonių, kurios gali apimti sunkumų patiriančias įmones, patirtos žalos priežastiniu ryšiu, taip pat jomis turėtų būti užtikrinama, kad būtų išvengta kompensacijos permokos. Kompensacija turėtų neviršyti sumos, kurios reikia, kad pagalbos gavėjas galėtų atkurti prieš nelaimę buvusią padėtį;

(70)

pagalba, teikiama keleiviniam oro transportui ir keleiviniam jūrų transportui, yra socialinio pobūdžio, jei ją teikiant sprendžiamos atokių regionų gyventojų nuolatinio susisiekimo problemos, nes mažinamos tam tikrų transporto rūšių bilietų kainos. Tai gali būti taikoma atokiausių regionų, Maltos, Kipro, Seutos ir Meliljos bei kitų salų, kurios yra valstybės narės teritorijos dalis, ir retai apgyvendintų vietovių atveju. Jei atokus regionas yra sujungtas su Europos ekonomine erdve keliais transporto maršrutais, įskaitant netiesioginius maršrutus, turėtų būti numatyta galimybė pagalbą teikti visiems tokiems maršrutams ir visų tuose maršrutuose veikiančių vežėjų teikiamoms transporto paslaugoms. Pagalba turėtų būti teikiama nediskriminuojant vežėjo tapatybės arba paslaugos rūšies ir gali apimti reguliarias, užsakomąsias arba pigias paslaugas;

(71)

plačiajuostis ryšys turi strateginės svarbos siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslo – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, jis taip pat svarbus inovacijoms ir socialinei bei teritorinei sanglaudai (29). Teikiant investicinę pagalbą plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai plėtoti siekiama skatinti tokios infrastruktūros įrengimą ir susijusios civilinės inžinerijos darbus tose vietovėse, kuriose nėra panašių infrastruktūrų ir kuriose nesitikima, kad artimiausiu metu tokią infrastruktūrą įrengs rinkos dalyviai. Iš Komisijos patirties matyti, kad jei laikomasi tam tikrų sąlygų, dėl tokios investicinės pagalbos prekyba ir konkurencija nėra nederamai iškraipomos. Tokiomis sąlygomis visų pirma turėtų būti siekiama riboti konkurencijos iškraipymus pagalbai taikant technologijų požiūrių neutralią konkurencinę atranką ir užtikrinant didmeninę prieigą prie subsidijuojamų tinklų, atsižvelgiant į tinklo operatoriaus gautą pagalbą. Nors tam tikromis sąlygomis virtualus atsiejimas gali būti laikomas lygiaverčiu fiziniam atsiejimui, kol neįgyta daugiau patirties, reikia atskirais atvejais vertinti, ar konkretus nefizinis ar virtualus didmeninės prieigos produktas turėtų būti laikomas lygiaverčiu šviesolaidinių arba varinių tinklų atsietai prieigai prie vietinės linijos. Dėl šios priežasties ir kol atliekant peržiūrą ateityje bus galima atsižvelgti į tokią patirtį, įgytą nagrinėjant atskiras valstybės pagalbos bylas arba ex ante taikant reguliavimo taisykles, siekiant taikyti šį bendrosios išimties reglamentą turėtų būti reikalaujama fizinio atsiejimo. Jei abejojama dėl būsimų išlaidų ir pajamų pokyčių ir yra daug asimetrinės informacijos, valstybės narės taip pat turėtų patvirtinti finansavimo modelius, į kuriuos įtraukiami kontrolės ir lėšų susigrąžinimo elementai, kad būtų galima proporcingai pasidalyti nenumatytą pelną. Kad nedidelės apimties vietos projektai nebūtų neproporcingai apsunkinami, tokie mechanizmai turėtų būti nustatyti tik projektams, viršijantiems mažiausią ribą;

(72)

kultūros ir paveldo išsaugojimo sektoriuje tam tikros valstybių narių taikomos priemonės gali nebūti pagalba, nes neatitinka visų Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų, kadangi, pavyzdžiui, vykdoma veikla nėra ekonominė arba nedaroma įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai. Jeigu tokios priemonės reglamentuojamos Sutarties 107 straipsnio 1 dalimi, dėl kultūros institucijų veiklos ir projektų paprastai konkurencija iš esmės nėra iškraipoma, o iš bylų nagrinėjimo praktikos matyti, kad tokios pagalbos įtaka prekybai yra ribota. Sutarties 167 straipsnyje pripažįstama Sąjungos ir valstybių narių kultūros skatinimo svarba ir numatoma, kad Sąjunga į kultūros aspektus turėtų atsižvelgti imdamasi veiksmų pagal kitas Sutarčių nuostatas, visų pirma siekdama gerbti ir skatinti savo kultūrų įvairovę. Kadangi gamtos paveldas dažnai labai svarbus formuojant meninį ir kultūros paveldą, turėtų būti laikoma, kad paveldo išsaugojimas pagal šį reglamentą taip pat apima gamtos paveldą, siejamą su kultūros paveldu, arba tokiu oficialiai pripažįstamą valstybės narės kompetentingų institucijų. Dėl dvejopo kultūros pobūdžio – viena vertus, kaip ekonominės priemonės, kuri sudaro daug galimybių kurti gerovę ir didinti užimtumą, ir kita vertus, kaip tapatybės, vertybių ir prasmės, kurios atspindi ir formuoja mūsų visuomenę, kūrimo priemonės – valstybės pagalbos taisyklėse turi būti atsižvelgiama į kultūros ir su ja susijusios ekonominės veiklos ypatumus. Reikėtų sudaryti tinkamų finansuoti kultūros tikslų ir veiklos sąrašą ir tiksliai nustatyti tinkamas finansuoti išlaidas. Bendroji išimtis turėtų būti taikoma tiek investicinei, tiek veiklos pagalbai žemiau nustatytų ribų, jei nėra kompensacijos permokos. Apskritai ji neturėtų būti taikoma veiklai, kuri, nors ir gali būti siejama su kultūros aspektu, iš esmės yra komercinio pobūdžio dėl didesnės galimybės iškraipyti konkurenciją, pavyzdžiui, laikraščiai ir žurnalai (popieriniai ar elektroniniai). Be to, į tinkamų finansuoti kultūros tikslų ir veiklos rūšių sąrašą neturėtų būti įtraukta komercinė veikla, pavyzdžiui, mada, dizainas ar video žaidimai;

(73)

garso ir vaizdo kūriniams tenka svarbus vaidmuo formuojant Europos tapatybę ir jie atspindi skirtingas valstybių narių ir regionų tradicijas. Nors už Sąjungos ribų pagaminti filmai smarkiai konkuruoja, dėl rinkos susiskaidymo į nacionalines ar regionines rinkas nedaug Europos filmų platinama už jų kilmės šalies ribų. Sektoriui būdingos didelės investicinės išlaidos, akivaizdžiai nepakankamas pelningumas dėl ribotos auditorijos ir sunkumai gauti papildomo privataus finansavimo. Atsižvelgdama į šiuos veiksnius Komisija parengė konkrečius kriterijus, kad įvertintų pagalbos scenarijų rašymui, garso ir vaizdo kūrinių kūrimui, gamybai, platinimui ir reklamai reikalingumą, proporcingumą ir tinkamumą. Nauji kriterijai buvo nustatyti Komisijos komunikate dėl valstybės pagalbos filmams ir kitiems garso ir vaizdo kūriniams (30) ir turėtų būti įtraukti į bendrosios išimties taikymo pagalbos garso ir vaizdo kūriniams schemoms taisykles. Didesnis pagalbos intensyvumas yra pateisinamas tarpvalstybiniams ir bendros gamybos projektams, nes tikėtina, kad jie bus platinami keliose valstybėse narėse;

(74)

bendroji išimtis turėtų būti taikoma investicinės pagalbos sporto infrastruktūroms priemonėms, jei šios priemonės, kiek jos yra valstybės pagalba, atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas. Sporto sektoriuje tam tikros valstybių narių taikomos priemonės gali nebūti valstybės pagalba, nes pagalbos gavėjas nevykdo ekonominės veiklos arba nedaroma įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai. Tam tikromis aplinkybėmis tai galėtų būti pagalbos priemonės, kurios yra išimtinai vietinio pobūdžio arba kurios yra taikomos mėgėjų sporto srityje. Sutarties 165 straipsnyje pripažįstama Europos sporto reikalų skatinimo svarba, kartu atsižvelgiama į sporto specifinį pobūdį, savanoriška veikla paremtas struktūras bei jo socialinę ir švietimo funkciją. Todėl pagalbai infrastruktūroms, skirtoms keliems laisvalaikio tikslams vykdyti, taigi daugiafunkcėms, taip pat turėtų būti taikoma bendroji išimtis. Tačiau pagalbai, teikiamai daugiafunkcėms turizmo infrastruktūroms, kaip antai laisvalaikio parkams ir viešbučiams, išimtis turėtų būti taikoma, tik jeigu tokia pagalba yra regioninės pagalbos schemos, skirtos turizmo veiklai remiamame regione, turinčiame didelį teigiamą poveikį regioninei plėtrai, dalis. Pagalbos sporto arba daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms suderinamumo sąlygomis visų pirma turėtų būti užtikrinta, kad galimybė naudotis šiomis infrastruktūromis bus atvira ir be diskriminacijos ir kad laikantis atitinkamų Sąjungos teisės nuostatų ir Sąjungos teismų praktikos bus sąžiningai suteikiamos koncesijos trečiosioms šalims kurti, atnaujinti ir (arba) eksploatuoti infrastruktūras. Jei sporto infrastruktūra naudojasi profesionalų sporto klubai, infrastruktūros naudojimo kainų nustatymo sąlygos turėtų būti skelbiamos visuomenei, siekiant užtikrinti skaidrias ir vienodas sąlygas naudotojams. Turėtų būti užtikrinta, kad nebūtų kompensacijos permokų;

(75)

kaip pabrėžta 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadose, kuriose pritariama strategijai „Europa 2020“ (31), turėtų būti siekiama šalinti pagrindines kliūtis, stabdančias ekonomikos augimą ES lygiu, be kita ko, kliūtis, susijusias su vidaus rinkos veikimu bei infrastruktūra. Vietos infrastruktūrų buvimas yra svarbi išankstinė sąlyga verslo plėtrai ir vartotojų aplinkai bei pramoninės bazės modernizavimui ir vystymui siekiant užtikrinti visavertį vidaus rinkos veikimą, kaip nurodyta Tarybos rekomendacijoje dėl bendrų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių (32), kurios yra strategijos „Europa 2020“ integruotų gairių dalis. Tokia infrastruktūra, kuria suinteresuotosios šalys gali naudotis atvirai, skaidriai ir be diskriminacijos, sudaro palankias sąlygas kurti palankią aplinką privačioms investicijoms ir augimui, taigi teigiamai prisideda prie bendros svarbos tikslų, visų pirma strategijos „Europa 2020“ prioritetų ir tikslų (33), o iškraipymo rizika lieka ribota. Kai kurios priemonės, kurių valstybės narės ėmėsi dėl vietos infrastruktūrų, nėra pagalba, nes jos neatitinka visų Sutarties 107 straipsnio 1 dalies kriterijų, pavyzdžiui, dėl to, kad pagalbos gavėjas nevykdo ekonominės veiklos, nėra poveikio prekybai tarp valstybių narių arba pagal priemonę suteikiama kompensacija už visuotinės ekonominės svarbos paslaugą, kuri atitinka visus Altmarko bylos teismo praktikos kriterijus (34). Tačiau kai tokios vietos infrastruktūrų finansavimas yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį ir kai suteikiama tik nedidelės sumos pagalba, tokiai pagalbai reikalavimas pranešti neturėtų būti taikomas;

(76)

kadangi pagalbai kitų rūšių infrastruktūroms gali būti taikomi konkretūs ir tinkamai parengti kriterijai, kurie užtikrina jų suderinamumą su vidaus rinka, šio reglamento nuostatos dėl vietos infrastruktūros neturėtų būti taikomos pagalbai šių rūšių infrastruktūroms: mokslinių tyrimų infrastruktūroms, inovacijų grupėms, didelio energinio efektyvumo centralizuotam šilumos ir vėsumos tiekimui, energetikos infrastruktūroms, atliekų perdirbimui ir pakartotiniam naudojimui, plačiajuosčio ryšio infrastruktūroms plėtoti, kultūrai ir paveldo išsaugojimui, sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms, oro uostams ir uostams;

(77)

atsižvelgiant į Komisijos patirtį šioje srityje, būtina periodiškai persvarstyti valstybės pagalbos politiką. Todėl šio reglamento taikymo laikotarpis turėtų būti ribotas. Taigi tikslinga nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas, įskaitant taisykles pagalbos schemoms, kurioms taikoma išimtis, šio reglamento galiojimo laikotarpio pabaigoje. Tokiomis taisyklėmis valstybėms narėms būtų suteikiama laiko prisitaikyti prie bet kokios būsimos tvarkos. Tačiau suderinimo laikotarpis neturėtų būti taikomas regioninės pagalbos schemoms, įskaitant regioninės miesto plėtros pagalbos schemas, kurioms taikoma išimtis turi baigti galioti tą dieną, kai baigia galioti patvirtinti regioninės pagalbos žemėlapiai, ir tam tikroms rizikos finansų pagalbos schemoms,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

TURINYS

I SKYRIUS.

Bendrosios nuostatos 15

II SKYRIUS.

Kontrolė 36

III SKYRIUS.

Specialiosios skirtingų kategorijų pagalbos nuostatos 37

1 skirsnis.

Regioninė pagalba 37

2 skirsnis.

Pagalba MVĮ 41

3 skirsnis.

Pagalba MVĮ gauti finansavimą 43

4 skirsnis.

Pagalba moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms 47

5 skirsnis.

Pagalba mokymui 51

6 skirsnis.

Pagalba nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims ir neįgaliesiems darbuotojams 52

7 skirsnis.

Pagalba aplinkos apsaugai 53

8 skirsnis.

Pagalba tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti 62

9 skirsnis.

Socialinė transporto pagalba atokių regionų gyventojams 63

10 skirsnis.

Pagalba plačiajuosčio ryšio infrastruktūroms plėtoti 63

11 skirsnis.

Pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui 64

12 skirsnis.

Pagalbai sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms 67

13 skirsnis.

Pagalba vietos infrastruktūroms 68

IV SKYRIUS.

Baigiamosios nuostatos 68

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas šių kategorijų pagalbai:

a)

regioninei pagalbai;

b)

pagalbai MVĮ: investicinei pagalbai, veiklos pagalbai ir pagalbai MVĮ gauti finansavimą;

c)

pagalbai aplinkos apsaugai;

d)

pagalbai moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms;

e)

pagalbai mokymui;

f)

nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų įdarbinimo pagalbai ir neįgaliųjų užimtumo pagalbai;

g)

pagalbai tam tikrų gaivalinių nelaimių sukeltai žalai atlyginti;

h)

socialinei pagalbai atokių regionų gyventojų transportui;

i)

pagalbai plačiajuosčio ryšio infrastruktūroms plėtoti;

j)

pagalbai kultūrai ir paveldo išsaugojimui;

k)

pagalbai sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms; ir

l)

pagalbai vietos infrastruktūroms.

2.   Šis reglamentas netaikomas:

a)

schemoms pagal šio reglamento 1 skirsnį (išskyrus 15 straipsnį), 2, 3, 4, 7 skirsnius (išskyrus 44 straipsnį) ir III skyriaus 10 skirsnį, jeigu vidutinis metinis valstybės pagalbos biudžetas viršija 150 mln. EUR, po šešių mėnesių nuo jų įsigaliojimo. Per 20 darbo dienų nuo schemos įsigaliojimo įvertinusi valstybės narės praneštą atitinkamą vertinimo planą, Komisija gali nuspręsti, kad šis reglamentas ir toliau taikomas ilgesniam laikotarpiui bet kuriai iš šių pagalbos schemų;

b)

bet kokiems 1 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų schemų pakeitimams, išskyrus pakeitimus, kurie negali turėti poveikio pagalbos schemos pagal šį reglamentą suderinamumui ar negali turėti reikšmingo poveikio patvirtinto vertinimo plano turiniui;

c)

pagalbai su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse, t. y. pagalbai, tiesiogiai susijusiai su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla arba su kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla;

d)

pagalbai, kuria remiamas vietinių prekių naudojimas vietoje importuojamų prekių.

3.   Šis reglamentas netaikomas:

a)

pagalbai, suteiktai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, kuriam taikomas 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (35), išskyrus pagalbai mokymui, pagalbai MVĮ gauti finansavimą, pagalbai mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, inovacijų pagalbai MVĮ, pagalbai nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims ir neįgaliesiems darbuotojams;

b)

pagalbai, suteiktai pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, išskyrus papildomų išlaidų, kitų nei transporto išlaidos, atokiausiuose regionuose kompensavimui, kaip nustatyta 15 straipsnio 2 dalies b punkte, MVĮ teikiamai pagalbai konsultavimui, rizikos finansų pagalbai, pagalbai moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, inovacijų pagalbai MVĮ, pagalbai aplinkos apsaugai, pagalbai mokymui bei pagalbai palankių sąlygų neturintiems ir neįgaliesiems darbuotojams;

c)

pagalbai, suteiktai žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos jais sektoriuje šiais atvejais:

i)

kai pagalbos suma nustatoma pagal iš pirminės produkcijos gamintojų įsigytų arba atitinkamų įmonių rinkai pateiktų tokių produktų kainą arba kiekį arba

ii)

kai pagalba priklauso nuo to, ar ji bus iš dalies arba visa perduota pirminės produkcijos gamintojams;

d)

pagalbai nekonkurencingų anglių kasyklų uždarymui palengvinti, kuriai taikomas Tarybos sprendimas Nr. 2010/787;

e)

13 straipsnyje nenurodytų kategorijų regioninei pagalbai.

Kai įmonė veikia ir pirmos pastraipos a, b arba c punkte nenurodytuose sektoriuose, ir sektoriuose, kurie įtraukti į šio reglamento taikymo sritį, šis reglamentas taikomas pagalbai, kuri suteikta pastaruosiuose sektoriuose ar pastarajai veiklai, su sąlyga, kad valstybės narės tinkamomis priemonėmis, kaip antai atskirdamos veiklos sritis ar išlaidas, užtikrina, kad veiklai į taikymo sritį neįtrauktuose sektoriuose nebūtų naudojama pagal šį reglamentą suteikta pagalba.

4.   Šis reglamentas netaikomas:

a)

pagalbos schemoms, į kurias nėra aiškiai neįtrauktas individualios pagalbos mokėjimas įmonei, kuriai išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriame pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, išskyrus pagalbos schemas, skirtas tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti;

b)

ad hoc pagalbai a punkte nurodytai įmonei;

c)

pagalbai sunkumų patiriančioms įmonėms, išskyrus pagalbos schemas, skirtas tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti.

5.   Šis reglamentas netaikomas valstybės pagalbos priemonėms, kurios savaime, dėl su jomis susietų sąlygų arba dėl jų finansavimo metodo nulemia neišvengiamą ES teisės pažeidimą, visų pirma:

a)

pagalbos priemonėms, pagal kurias pagalbos suteikimas yra susietas su įpareigojimu pagalbos gavėjui turėti būstinę atitinkamoje valstybėje narėje arba būti iš esmės įsisteigusiu toje valstybėje narėje. Tačiau leidžiama nustatyti reikalavimą turėti įsisteigimo ar įregistravimo vietą pagalbą teikiančioje valstybėje narėje mokėjimo metu;

b)

pagalbos priemonėms, pagal kurias pagalbos suteikimas yra susietas su įpareigojimu pagalbos gavėjui naudoti šalyje pagamintas prekes arba teikiamas paslaugas;

c)

pagalbos priemonėms, kuriomis ribojamos pagalbos gavėjų galimybės naudoti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų rezultatus kitose valstybėse narėse.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

    pagalba – bet kokia priemonė, atitinkanti visus Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;

2)

    mažosios ir vidutinės įmonės, arba MVĮ, – įmonės, atitinkančios I priede nustatytus kriterijus;

3)

   neįgalusis darbuotojas – bet kuris asmuo, kuris:

a)

pripažįstamas neįgaliuoju darbuotoju pagal nacionalinę teisę arba

b)

turi ilgalaikį (-ių) fizinį (-ių), psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimą (-ų), kuris (kurie) kartu su kitomis įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiam asmeniui visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti darbo aplinkoje tokiomis pat sąlygomis kaip ir kiti darbuotojai;

4)

   nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintis asmuo – bet kuris asmuo, kuris:

a)

paskutinius šešis mėnesius neturėjo nuolatinio apmokamo darbo arba

b)

yra 15–24 metų, arba

c)

nėra įgijęs aukštesniojo vidurinio ar profesinio išsilavinimo (Tarptautinio standartizuoto švietimo klasifikatorius 3) arba nuo kurio dieninio mokslo baigimo praėjo ne daugiau kaip dveji metai, ir kuris prieš tai nebuvo pradėjęs dirbti pirmo nuolatinio mokamo darbo, arba

d)

yra vyresnis nei 50 metų, arba

e)

yra vienišas suaugęs asmuo, turintis vieną ar daugiau išlaikytinių, arba

f)

dirba tam tikrame sektoriuje arba užsiima tam tikra profesine veikla valstybėje narėje, jei lyčių nelygybė tame sektoriuje arba tarp ta profesine veikla užsiimančių asmenų yra bent 25 % didesnė nei vidutinė lyčių nelygybė visuose ūkio sektoriuose toje valstybėje narėje, ir toks asmuo priklauso nepakankamai atstovaujamai lyčių grupei, arba

g)

priklauso valstybės narės etninei mažumai ir kuris turi ugdytis kalbos, profesinio mokymo įgūdžius ar įgauti darbo patirties, kad padidintų savo galimybes gauti stabilų darbą;

5)

    transporto paslaugos – tai keleivių vežimas orlaiviais, jūrų transportu, keliais, geležinkeliais arba vidaus vandenimis arba krovinių vežimas samdos pagrindais arba už atlygį;

6)

   transporto išlaidos – išlaidos, kurias pagalbos gavėjas už vieną reisą kaip užmokestį už samdos pagrindais gautą transporto paslaugą arba kaip atlygį faktiškai sumoka ir kurias sudaro:

a)

mokesčiai už krovinių vežimą, tvarkymo išlaidos ir laikino sandėliavimo išlaidos, jeigu šios išlaidos susijusios su reisu;

b)

krovinio draudimo išlaidos;

c)

mokesčiai, muitai ir rinkliavos už krovinį ir, jeigu taikoma, už dedveitą tiek kilmės vietoje, tiek paskirties vietoje ir

d)

saugos ir saugumo kontrolės išlaidos, papildomi mokesčiai už padidėjusią degalų kainą;

7)

    atokūs regionai – atokiausi regionai, Malta, Kipras, Seuta ir Melilja, salos, kurios yra valstybės narės teritorijos dalis, ir retai apgyvendintos vietovės;

8)

    prekyba žemės ūkio produktais – produktų laikymas arba eksponavimas ketinant parduoti, siūlymas pirkti, tiekimas arba kitoks pateikimas rinkai, išskyrus atvejus, kai pirminės produkcijos gamintojas produkciją pirmą kartą parduoda perpardavėjams arba perdirbėjams, ir bet kokią produkto paruošimo tokiam pirmam pardavimui veiklą; pardavimas, kai pirminės produkcijos gamintojas produktus parduoda galutiniams vartotojams, laikomas prekyba, jei prekiaujama atskirose tam skirtose patalpose;

9)

    pirminė žemės ūkio produktų gamyba – Sutarties I priede išvardytų dirvožemio ir gyvulininkystės produktų gamyba nesiimant tolesnių veiksmų, kuriais keičiamas tokių produktų pobūdis;

10)

    žemės ūkio produktų perdirbimas – bet kokia operacija su žemės ūkio produktu, kurią atlikus taip pat gaunamas žemės ūkio produktas, išskyrus ūkyje vykdomą veiklą, susijusią su pasiruošimu pirmą kartą parduoti gyvūninį arba augalinį produktą;

11)

    žemės ūkio produktas – Sutarties I priede išvardyti produktai, išskyrus 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 I priede išvardytus žvejybos ir akvakultūros produktus;

12)

    atokiausi regionai – Sutarties 349 straipsnyje apibrėžti regionai. Pagal Europos Vadovų Tarybos sprendimą 2010/718/ES, nuo 2012 m. liepos 1 d. Sen Bartelemi nebelaikoma atokiausiu regionu. Pagal Europos Vadovų Tarybos sprendimą 2012/419/ES, nuo 2014 m. sausio 1 d. Sen Majotas laikomas atokiausiu regionu;

13)

    anglys – aukštos kokybės, vidutinės kokybės ir žemos kokybės A ir B kategorijos anglys, kaip nustatyta Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos tarptautinėje anglių kodifikavimo sistemoje ir paaiškinta 2010 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimu dėl valstybės pagalbos nekonkurencingų anglių kasyklų uždarymui palengvinti (36);

14)

   individuali pagalba:

i)

ad hoc pagalba ir

ii)

pagal pagalbos schemą atskiriems pagalbos gavėjams skiriama pagalba;

15)

    pagalbos schema – kiekvienas aktas, pagal kurį bendrai ir abstrakčiai akte nurodytoms įmonėms galima teikti individualią pagalbą nereikalaujant kitų įgyvendinimo priemonių, ir kiekvienas aktas, pagal kurį vienai arba kelioms įmonėms gali būti teikiama su konkrečiu projektu nesusijusi pagalba neribotam laikotarpiui ir (arba) neriboto dydžio pagalba;

16)

    vertinimo planas – dokumentas, kuriame nurodoma bent tokia informacija: vertinamos pagalbos schemos tikslai, vertinimo klausimai, rezultatų rodikliai, numatyta vertinimo vykdymo metodika, duomenų rinkimo reikalavimai, pasiūlytas vertinimo laikas, įskaitant galutinės vertinimo ataskaitos pateikimo datą, nepriklausomos įstaigos, vykdančios vertinimą arba jos vykdomai atrankai naudosimų kriterijų aprašymas ir vertinimo viešumo užtikrinimo sąlygos;

17)

    ad hoc pagalba – ne pagal pagalbos schemą skirta pagalba;

18)

   sunkumų patirianti įmonė – įmonė, kuri susiduria su bent jau viena iš šių aplinkybių:

a)

ribotos turtinės atsakomybės bendrovė (kuri nėra MVĮ, veikianti trumpiau nei trejus metus, arba, siekiant atitikti rizikos finansų pagalbos skyrimo reikalavimus, MVĮ per 7 metus nuo jos pirmojo komercinio pardavimo, atitinkanti rizikos finansų investicijų reikalavimus po finansų tarpininko išsamaus patikrinimo), kurios daugiau nei pusė pasirašytojo akcinio kapitalo buvo prarasta dėl sukauptų nuostolių. Taip yra tuomet, kai sukauptus nuostolius atėmus iš rezervų (ir visų kitų elementų, kurie paprastai laikomi bendrovės nuosavų lėšų dalimi) gaunama bendra neigiama suma, viršijantis pusę pasirašytojo akcinio kapitalo. Šioje nuostatoje „ribotos turtinės atsakomybės bendrovė“ visų pirma yra tokios rūšies bendrovė, kuri nurodyta Direktyvos 2013/34/ES (37) I priede, o „akcinis kapitalas“, jeigu taikoma, apima bet kokius akcijų priedus;

b)

bendrovė, kurioje bent keli nariai turi neribotą turtinę atsakomybę už bendrovės (kuri nėra MVĮ, veikianti trumpiau nei trejus metus, arba, siekiant atitikti rizikos finansų pagalbos skyrimo reikalavimus, MVĮ per 7 metus nuo jos pirmojo komercinio pardavimo, atitinkanti rizikos finansų investicijų reikalavimus po finansų tarpininko išsamaus patikrinimo) skolą, kurios daugiau nei pusė jos kapitalo, kaip parodyta bendrovės apskaitoje, buvo prarasta dėl sukauptų nuostolių. Šioje nuostatoje „bendrovė, kurioje bent keli nariai turi neribotą turtinę atsakomybę už bendrovės skolą“ visų pirma yra tokios rūšies bendrovė, kuri nurodyta Direktyvos 2013/34/ES II priede;

c)

jeigu įmonei taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra arba ji atitinka nacionalinės teisės kriterijus, kad jos kreditorių prašymu jai būtų pradėta kolektyvinė nemokumo procedūra;

d)

jeigu įmonė gavo sanavimo pagalbą ir dar negrąžino skolos ar baigėsi jos garantijos galiojimas, arba gavo restruktūrizavimo pagalbą ir vis dar laikosi restruktūrizavimo plano;

e)

įmonė, kuri nėra MVĮ, jeigu per paskutinius dvejus metus:

1)

įmonės balansinis skolos ir nuosavo kapitalo santykis viršija 7,5 ir

2)

įmonės EBITDA (pajamų neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo, ir amortizacijos) palūkanų padengimo santykis yra mažesnis negu 1,0.

19)

    su teritorinėmis išlaidomis susiję įpareigojimai – pagalbą teikiančių institucijų nustatyti įpareigojimai pagalbos gavėjams išleisti minimalią sumą ir (arba) vykdyti minimalią gamybinę veiklą tam tikroje teritorijoje;

20)

   pakoreguota pagalbos suma – didžiausia leidžiama pagalbos suma dideliam investiciniam projektui, apskaičiuojama pagal šią formulę:

didžiausia pagalbos suma = R × (A + 0,50 × B + 0 × C),

kai: R – atitinkamoje vietovėje taikytinas didžiausias pagalbos intensyvumas, nustatytas patvirtintame regioniniame žemėlapyje ir galiojantis pagalbos suteikimo dieną, neįskaitant padidinto pagalbos intensyvumo MVĮ; A – pradinė tinkamų finansuoti išlaidų dalis – 50 mln. EUR, B – tinkamų finansuoti išlaidų dalis nuo 50 iki 100 mln. EUR. ir C – tinkamų finansuoti išlaidų dalis, viršijanti 100 mln. EUR;

21)

    grąžintinas avansas – paskola projektui, kuri sumokama iš karto arba dalimis ir kurios grąžinimo sąlygos priklauso nuo projekto rezultatų;

22)

    bendrasis subsidijos ekvivalentas – pagalbos suma, jeigu ta pagalba jos gavėjui buvo suteikta dotacijos forma, prieš bet kokį mokesčių ar kitų rinkliavų atskaitymą;

23)

    darbų pradžia – su investicija susijusių statybos darbų pradžia arba pirmasis teisiškai privalomas įsipareigojimas užsakyti įrenginius, arba bet kuris kitas įsipareigojimas, dėl kurio investicija tampa neatšaukiama, žiūrint, kuris įvykis pirmesnis. Žemės pirkimas ir parengiamieji darbai, pvz., leidimų gavimas ir galimybių studijų vykdymas, darbų pradžia nelaikomi. Perėmimo atveju darbų pradžia laikomas momentas, kai įsigyjamas su įsigyta įmone tiesiogiai susijęs turtas;

24)

    didelės įmonės – įmonės, neatitinkančios I priede nustatytų kriterijų;

25)

    fiskalinių teisių perėmimo schema – schema mokesčių lengvatų forma, kuri yra anksčiau galiojusios schemos mokesčių lengvatų forma versija, kuria ta schema keičiama;

26)

    pagalbos intensyvumas – bendras pagalbos dydis prieš mokesčių ar kitokios rinkliavos atskaitymą, išreikštas tinkamų finansuoti išlaidų procentine dalimi;

27)

    remiamos vietovės – vietovės, taikant Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a ir c punktus, nurodytos patvirtintiname 2014 07 01–2020 12 31 laikotarpio regioninės pagalbos žemėlapyje;

28)

    pagalbos suteikimo data – data, kai pagalbos gavėjui pagal taikomą nacionalinį teisinį režimą suteikiama juridinė teisė gauti pagalbą;

29)

    materialusis turtas – su žeme, pastatais, įranga, mašinomis ir įrenginiais susijęs turtas;

30)

    nematerialusis turtas – turtas, kuris nėra fizinis ar finansinis, kaip antai patento teisės, licencijos, praktinė patirtis arba kitas intelektinis turtas;

31)

    darbo užmokesčio išlaidos – visa suma, kurią faktiškai sumoka pagalbos gavėjas atitinkamų darbo vietų atžvilgiu, kurią sudaro bendrasis darbo užmokestis iki mokesčių per nustatytą laikotarpį ir privalomosios įmokos, pvz., socialinio draudimo įmokos, vaiko priežiūros ir tėvų priežiūros išlaidos;

32)

    grynasis darbuotojų skaičiaus padidėjimas – grynasis darbuotojų skaičiaus padidėjimas atitinkamoje įmonėje, palyginti su vidutiniu darbuotojų skaičiumi per konkretų laikotarpį. Bet kurios per tą laikotarpį prarastos darbo vietos turi būti atimtos ir į visą darbo laiką, ne visą darbo laiką ir sezoninį darbą dirbančių asmenų skaičių turi būti atsižvelgiama pagal jų metinių darbo vienetų dalis;

33)

    speciali infrastruktūra – infrastruktūra, sukurta ex ante nustatytai (-oms) įmonei (-ėms) ir pritaikyta jos (jų) poreikiams.

34)

    finansų tarpininkas – bet kuris bet kokio statuso ir nuosavybės finansų tarpininkas, įskaitant fondų fondus, privataus kapitalo investicijų fondus, viešųjų investicijų fondus, bankus, mikrofinansų įstaigas ir garantijų draugijas;

35)

    reisas – prekių gabenimas viena ar daugiau transporto priemonių iš kilmės vietos į paskirties vietą, įskaitant bet kokias tarpines atkarpas ar etapus atitinkamoje valstybėje narėje ar už jos ribų;

36)

    tinkama kapitalo grąžos norma (TKGN) – numatoma grąžos norma, lygi pagal riziką pakoreguotai diskonto normai, kuri atspindi projekto rizikos lygį ir pobūdį bei kapitalą, kurį privatūs investuotojai planuoja investuoti;

37)

    bendras finansavimas – bendros sumos investavimas į tinkamą finansuoti įmonę arba projektą pagal šio reglamento 3 skirsnį arba 16 ar 39 straipsnius neįtraukiant visų privačių investicijų, teikiamų rinkos sąlygomis, kurios nepatenka į atitinkamos valstybės pagalbos priemonės taikymo sritį;

38)

    konkurencinis konkursas – nediskriminacinis konkursas, kuriame sudaromos sąlygos dalyvauti pakankamam skaičiui įmonių ir kai pagalba teikiama arba remiantis konkurso dalyvio pateiktu pradiniu pasiūlymu, arba galutine kaina. Be to, su konkursu susijęs biudžetas arba mastas yra privalomas apribojimas, nes galiausiai pagalbą gali gauti ne visi konkurso dalyviai;

39)

    veiklos pelnas – diskontuotųjų pajamų ir diskontuotųjų veiklos išlaidų per atitinkamą investicijos laikotarpį skirtumas, kai šis skirtumas yra teigiamas. Veiklos išlaidos apima išlaidas personalui, medžiagoms, rangovų paslaugoms, ryšiams, energijai, techninei priežiūrai, nuomai, administravimui, tačiau šiame reglamente neapima nusidėvėjimo ir finansavimo išlaidų, jei jos buvo įtrauktos į investicinę pagalbą;

Regioninei pagalbai taikomos apibrėžtys

40)

Pagalbai plačiajuosčio ryšio infrastruktūroms plėtoti taikomos apibrėžtys (10 skirsnis) taikomos atitinkamoms regioninės pagalbos nuostatoms.

41)

regioninė investicinė pagalba – regioninė pagalba, suteikta pradinei investicijai arba pradinei naujos ekonominės veiklos investicijai;

42)

regioninė veiklos pagalba – pagalba, kuria mažinamos įmonės einamosios išlaidos, nesusijusios su pradine investicija. Jos apima tokių kategorijų išlaidas: išlaidas personalui, medžiagoms, rangovų paslaugoms, ryšiams, energijai, techninei priežiūrai, nuomai, administravimui ir pan., tačiau neapima nusidėvėjimo išlaidų ir finansavimo išlaidų, jei jos buvo įtrauktos į tinkamas finansuoti išlaidas, kai buvo skiriama investicinė pagalba;

43)

plieno sektorius – visa veikla, susijusi su vieno arba kelių toliau nurodytų gaminių gamyba:

a)

luitinis ketus ir geležies lydiniai:

luitinis ketus plieno gamybai, liejimui ir kitos luitinio ketaus žaliavinės medžiagos, veidrodinis ketus ir anglintasis feromanganas, bet ne kiti ketaus lydiniai;

b)

žaliaviniai geležies gaminiai ir pusgaminiai, įprastas arba specialus plienas:

skystas plienas arba nelydytas plienas, įskaitant liejinius, skirtus pusgaminių kalybai: bliumus, lietinius ruošinius ir plokščiuosius luitus; lakštų juostas ir alavuotąsias juostas; lakštus, pagamintus iš karštai valcuotų ritinių, išskyrus mažosiose ir vidutinėse liejyklose pagamintus skysto plieno liejinių gaminius;

c)

karštuoju būdu pagaminti geležies, įprasto ar specialaus plieno gaminiai:

bėgiai, pabėgiai, iešmų plunksnos, plokštelės, gembės, ne trumpesni kaip 80 mm sunkūs specialieji profiliai, lakštinės atraminės konstrukcijos, trumpesni kaip 80 mm strypai bei specialieji profiliai ir mažesnės nei 150 mm lėkštelės, vieliniai strypai, apvalūs ir kvadratiniai vamzdžiai, karštojo valcavimo lankai ir siauros juostelės (įskaitant vamzdines juosteles), karštojo valcavimo plieno lakštai (dengti arba nedengti), plokštelės ir ne plonesni kaip 3 mm lakštai, ne mažesnės kaip 150 mm universaliosios lėkštelės, bet ne vielos ir vielos gaminiai, poliruoti plieno strypai ir ketaus liejiniai;

d)

šaltuoju būdu pagaminti gaminiai:

alavuotoji skarda, švinuoti plieno lakštai, juodoji skarda, cinkuoti plieno lakštai, kitomis medžiagomis dengti plieno lakštai, šaltojo valcavimo plieno lakštai, orientuoto grūdėtumo elektrotechniniai plieno lakštai, alavuotosios skardos gamybai skirti lankai, ritinių ir juostų formos šaltojo valcavimo plieno lakštai;

e)

vamzdžiai:

visi besiūliai plieno vamzdžiai, didesnio kaip 406,4 mm skersmens virintiniai plieno vamzdžiai;

44)

sintetinių pluoštų sektorius aprėpia:

a)

visų giminingų pluošto rūšių ir poliesterio, poliamido, akrilo arba polipropileno pagrindu pagamintų siūlų išspaudimą (ekstruziją) ir (arba) tekstūravimą, neatsižvelgiant į jų galutinį panaudojimą, arba

b)

polimerizaciją (įskaitant polikondensaciją), jeigu naudojamose mašinose ji yra integruota į ekstruzijos procesą, arba

c)

bet kokį pagalbinį procesą, kuris yra susijęs su galimo pagalbos gavėjo ar kitos grupės, kuriai jis priklauso, bendrovės ekstruzijos ir (arba) tekstūravimo įdiegimu tuo pačiu metu ir kuris paprastai yra integruotas į ekstruzijos ir (arba) tekstūravimo procesą konkrečiai verslo veiklai naudojamose mašinose;

45)

transporto sektorius – tai keleivių vežimas orlaiviais, jūrų transportu, keliais, geležinkeliais ir vidaus vandenimis arba krovinių vežimas samdos pagrindais arba už atlygį; konkrečiai „transporto sektorius“ apima šią statistiniame ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje NACE 2 red. nustatytą veiklą:

a)

NACE 49: Sausumos transportas ir transportavimas vamzdynais, išskyrus NACE 49.32: Taksi veikla, 49.42: Perkraustymo veikla, 49.5: Transportavimas vamzdynais;

b)

NACE 50: Vandens transportas;

c)

NACE 51: Oro transportas, išskyrus NACE 51.22: Kosmoso transportas;

46)

pagalbos konkretiems ekonominės veiklos sektoriams schema – schema, taikoma veiklai, priskiriama prie mažiau kaip penkių statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red. klasių (skaitmeninis keturženklis kodas);

47)

turizmo veikla – tokia NACE 2 red. nustatyta veikla:

a)

NACE 55: apgyvendinimo veikla;

b)

NACE 56: maitinimo ir gėrimų teikimo veikla;

c)

NACE 79: kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių išankstinio užsakymo paslaugų ir susijusi veikla;

d)

NACE 90: kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla;

e)

NACE 91: bibliotekų, archyvų, muziejų ir kita kultūrinė veikla;

f)

NACE 93: sportinė veikla, pramogų ir poilsio organizavimo veikla.

48)

retai apgyvendintos vietovės – vietovės, kurias tokiomis pripažįsta Komisija individualiuose sprendimuose dėl 2014 07 01–2020 12 31 laikotarpio regioninės pagalbos žemėlapių;

49)

pradinė investicija:

a)

investicija į materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusį su naujos įmonės kūrimu, esamos įmonės pajėgumo didinimu, įmonės produkcijos įvairinimu, kai įmonė ima gaminti naujus produktus, arba esamos įmonės bendro gamybos proceso esminiu keitimu, arba

b)

turto, priklausančio įmonei, kuri nutraukė veiklą arba būtų nutraukusi veiklą, jei nebūtų įsigyta ir kurią įsigyja su pardavėju nesusijęs investuotojas, įsigijimas, išskyrus vien tik įmonės akcijų įsigijimą;

50)

tapati ar panaši veikla – veikla, priskiriama prie tos pačios statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red. klasės (skaitmeninis keturženklis kodas), kaip nustatyta 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (38);

51)

pradinė naujos ekonominės veiklos investicija:

a)

investicija į materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusį su naujos įmonės kūrimu, arba įmonės veiklos įvairinimu, su sąlyga, kad naujoji veikla nėra tapati ar panaši veikla, kokią anksčiau vykdė įmonė;

b)

turto, priklausančio įmonei, kuri nutraukė veiklą arba būtų nutraukusi veiklą, jei nebūtų įsigyta, ir kurią įsigyja su pardavėju nesusijęs investuotojas, įsigijimas, su sąlyga, kad naujoji veikla, kuri bus vykdoma naudojant įsigytą turtą, nėra tapati ar panaši veikla, kokią įmonė vykdė prieš įsigijimą;

52)

didelis investicinis projektas – pradinė investicija, kurios tinkamos finansuoti išlaidos yra didesnės kaip 50 mln. EUR, apskaičiuotos pagalbos skyrimo dienos kainomis ir pagal tos dienos valiutų keitimo kursus;

53)

paskirties vieta – vieta, kurioje prekės iškraunamos;

54)

kilmės vieta – vieta, kurioje prekės pakraunamos vežti;

55)

veiklos pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančios vietovės – Sutarties 349 straipsnyje nurodyti atokiausi regionai arba retai apgyvendintos vietovės, apibrėžti atitinkamai valstybei narei patvirtintame 2014 07 01–2020 12 31 laikotarpio regioninės pagalbos žemėlapyje;

56)

transporto priemonės – geležinkelių transportas, kelių krovininis transportas, vidaus vandens kelių transportas, jūrų transportas, oro transportas ir intermodalinis transportas;

57)

miesto plėtros fondas (MPF) – specializuota investavimo priemonė, nustatyta siekiant investuoti į miesto plėtros projektus pagal miesto plėtros pagalbos priemonę. MPF valdo miesto plėtros fondo valdytojas;

58)

miesto plėtros fondo valdytojas – profesionali vadybos bendrovė, turinti juridinio asmens statusą, atrenkanti reikalavimus atitinkančius miesto plėtros projektus ir į juos investuojanti;

59)

miesto plėtros projektas (MPP) – investicinis projektas, kuris gali būti panaudotas intervencijų, numatytų pagal integruotąją tvariosios miesto plėtros strategiją, įgyvendinimui paremti ir padėti pasiekti joje numatytus tikslus, įskaitant projektus su vidine grąžos norma, kurios gali neužtekti tam, kad būtų pritrauktas vien komercinis finansavimas. Miesto plėtros projektas gali būti organizuojamas kaip atskiras finansavimo blokas pagalbą gaunančio privačiojo investuotojo arba atskiro juridinio asmens teisinėse struktūrose, pvz., specialios paskirties priemonė;

60)

integruotoji tvariosios miesto plėtros strategija – oficialiai pasiūlyta ir patvirtinta atitinkamos vietos valdžios institucijos arba viešojo sektoriaus tarnybos strategija, nustatyta konkrečiai geografinei miesto vietovei ir laikotarpiui, kurioje išdėstyti integruoti veiksmai miesto vietovėms turinčioms ekonominėms, aplinkos, klimato, demografinėms ir socialinėms problemoms spręsti;

61)

nepiniginis įnašas – įnašas žeme arba nekilnojamuoju turtu, kai žemė ar nekilnojamasis turtas sudaro miesto plėtros projekto dalį;

Pagalbos MVĮ apibrėžtys

62)   investiciniu projektu tiesiogiai sukurtos darbo vietos – su investicijomis susijusia veikla sukurtos darbo vietos, įskaitant darbo vietas, sukurtas pagerėjus dėl investicijų atsiradusių pajėgumų panaudojimui;

63)   organizacinis bendradarbiavimas – bendrų verslo strategijų ar valdymo struktūrų plėtojimas, bendrų paslaugų ar paslaugų, kuriomis palengvinamas bendradarbiavimas, teikimas, suderinta veikla, pavyzdžiui, tyrimai ar pardavimas, parama tinklams ir grupėms, prieinamumo ir komunikavimo gerinimas, bendrų priemonių, kuriomis skatinamas verslumas ir prekyba su MVĮ, naudojimas;

64)   su bendradarbiavimu siejamos konsultacinės paslaugos – konsultavimas, pagalba ir mokymas siekiant keistis žiniomis ir patirtimi ir pagerinti bendradarbiavimą;

65)   su bendradarbiavimu siejamos paramos paslaugos – aprūpinimas biuro plotu, svetainių, duomenų bankų, bibliotekų paslaugos, rinkotyra, vadovų, darbinių ir pavyzdinių dokumentų rengimas;

Pagalbos MVĮ gauti finansavimą apibrėžtys

66)   investicija į kvazinuosavą kapitalą – finansavimo rūšis, kuri yra tarp nuosavybės ir skolos ir yra susijusi su didesne rizika negu pirmaeilės skolos ir su mažesne rizika negu bendro kapitalo atveju, kurios grąža savininkui daugiausia grindžiama atitinkamos tikslinės įmonės pelnu arba nuostoliais ir kuri įsipareigojimų nevykdymo atveju yra neužtikrinta. Investicijos į kvazinuosavą kapitalą gali būti vykdomos kaip investicijos į skolos vertybinius popierius, neužtikrintus ir subordinuotus, įskaitant tarpinio pobūdžio skolos vertybinius popierius, kuriuos kai kuriais atvejais galima pakeisti į nuosavą kapitalą arba į privilegijuotąsias akcijas;

67)   garantija – reglamento 1, 3 ir 7 skirsniuose – rašytinis įsipareigojimas prisiimti atsakomybę už visą arba dalį trečiosios šalies naujai pradedamų paskolų, pavyzdžiui, skolos arba nuomos priemonių, taip pat kvazinuosavo kapitalo priemonių;

68)   garantijos dydis – su kiekvienu sandoriu, kuris gali būti sudarytas pagal atitinkamą valstybės pagalbos priemonę, susijusi valstybės investuotojo dengiamų nuostolių procentinė dalis;

69)   pasitraukimas – turimų akcijų likvidavimas, kurį vykdo finansų tarpininkas arba investuotojas, įskaitant pardavimą, nurašymą, akcijų ir (arba) paskolų grąžinimą, pardavimą kitam finansų tarpininkui arba investuotojui, pardavimą finansų įstaigai ir pardavimą viešojo platinimo būdu, įskaitant pradinį viešą akcijų platinimą;

70)   lėšos – viešosios investicijos, kurios buvo paskirtos finansų tarpininkui, kad šis investuotų pagal rizikos finansų priemonę, ir kurių visas pelnas turi būti grąžinamas viešajam investuotojui;

71)   rizikos finansų investicija– nuosavo ir kvazinuosavo kapitalo investicijos, paskolos, įskaitant išperkamąją nuomą, garantijos arba jų derinys tinkamoms finansuoti įmonėms, siekiant naujai investuoti;

72)   nepriklausomas privatus investuotojas – privatus investuotojas, kuris nėra tinkamos finansuoti įmonės, į kurią investuoja, akcininkas, įskaitant neformalius investuotojus ir finansų įstaigas, nepriklausomai nuo jų nuosavybės, jeigu jie prisiima visą su savo investicija susijusią riziką. Susikūrus naują bendrovę, visi privatūs investuotojai, įskaitant steigėjus, laikomi nepriklausomais nuo tos bendrovės;

73)   fizinis asmuo – taikant 21 ir 23 straipsnius tai yra asmuo, kuris nėra juridinis asmuo ar įmonė taikant Sutarties 107 straipsnio 1 dalį;

74)   investicija į nuosavą kapitalą – kapitalo suteikimas įmonei tiesiogiai ar netiesiogiai investuojant mainais už atitinkamą tos įmonės nuosavybės dalį;

75)   pirmas komercinis pardavimas– pirmas bendrovės atliekamas pardavimas produktų arba paslaugų rinkoje, išskyrus ribotą pardavimą siekiant ištirti rinką;

76)   nebiržinė MVĮ – į oficialų biržos sąrašą neįtraukta bet į alternatyvios prekybos platformos sąrašą įtraukta MVĮ;

77)   paskesnė investicija – papildoma rizikos finansų investicija į bendrovę po vieno ar daugiau ankstesnių rizikos finansų investavimo etapų;

78)   pakeitimo kapitalas – bendrovės akcijų pirkimas iš ankstesnio investuotojo ar akcininko;

79)   įgaliotasis subjektas – Europos investicijų bankas ir Europos investicijų fondas, tarptautinė finansų įstaiga, kurioje valstybė narė yra akcininkė arba valstybėje narėje įsteigtos finansų įstaigos, kurios, viešosios įstaigos kontroliuojamos, siekia viešojo intereso, viešosios teisės reglamentuojama įstaiga arba privatinės teisės reglamentuojama įstaiga, kurios tikslas – teikti viešąją paslaugą; įgaliotasis subjektas gali būti atrenkamas arba paskiriamas tiesiogiai pagal Direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (39) arba bet kokio teisės akto, kuriuo ji visa arba iš dalies keičiama, nuostatomis;

80)   novatoriška įmonė – įmonė:

a)

kuri, kaip priemonę naudodama išorės eksperto vertinimą, gali įrodyti, kad netolimoje ateityje sukurs produktų, paslaugų arba procesų, kurie technologiniu požiūriu bus nauji arba iš esmės patobulinti, palyginti su naujausiais sektoriaus, kuriame ji veikia, produktais, ir kurie bus susiję su technologinės arba pramoninės nesėkmės rizika arba

b)

kurios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidos sudarė ne mažiau kaip 10 % jos bendrų veiklos išlaidų bent vienus metus iš trejų iki pagalbos suteikimo arba, jei tai nauja verslo įmonė be finansinės istorijos, – pagal einamojo fiskalinio laikotarpio auditą, patvirtintą išorės auditoriaus;

81)   alternatyvi prekybos platforma – daugiašalė prekybos sistema, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte, kurioje prekiaujama daugiausia MVĮ išleistomis finansinėmis priemonėmis;

82)   paskola – susitarimas, kuriuo skolintojas įpareigojamas pateikti skolininkui sutarto dydžio pinigų sumą sutartam laikotarpiui ir pagal kurį skolininkas įsipareigoja per sutartą laikotarpį tą sumą grąžinti. Ši priemonė gali būti paskolos arba kitokios finansavimo priemonės, įskaitant išperkamąją nuomą, kurios pagrindinė savybė – mažiausia grąža skolintojui, formos. Esamų paskolų refinansavimas nelaikomas tinkama finansuoti paskola;

Pagalbos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms apibrėžtys

83)

mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacija – bet kokio teisinio statuso (kuris reglamentuojamas viešosios arba privatinės teisės) ir bet kokiu būdu finansuojamas subjektas (pavyzdžiui: universitetai arba mokslinių tyrimų institutai, technologijų perdavimo agentūros, inovacijų tarpininkai, mokslinių tyrimų srities fiziniai arba virtualūs bendradarbiavimo subjektai), kurio pagrindinė paskirtis yra vykdyti nepriklausomus fundamentinius tyrimus, pramoninius tyrimus ar bandomąją taikomąją veiklą arba per rengiamus mokymus, leidžiamus leidinius arba perduodamas žinias plačiai skleisti šios veiklos rezultatus. Jeigu toks subjektas taip pat vykdo ekonominę veiklą, tos ekonominės veiklos išlaidos ir pajamos į apskaitą turi būti įrašomos atskirai. Įmonės, galinčios daryti lemiamą įtaką tokio subjekto veiklai, pavyzdžiui, per akcininkus arba narius, negali turėti jokios lengvatinės galimybės naudotis tokio subjekto sukurtais rezultatais;

84)

fundamentiniai tyrimai – bandomoji arba teorinė veikla, vykdoma pirmiausia siekiant gauti naujų žinių apie reiškinio pagrindus ir stebimus faktus, nenumatant tiesioginio tokių žinių komercinio taikymo arba naudojimo;

85)

pramoniniai tyrimai – suplanuoti moksliniai tyrimai arba labai svarbūs tyrimai, kuriais siekiama įgyti naujų žinių ir gebėjimų, reikalingų naujiems produktams, procesams ar paslaugoms kurti arba esamiems produktams, procesams ar paslaugoms labai patobulinti. Jie apima sudėtinių sistemų dalių kūrimą ir gali apimti prototipų kūrimą laboratorijos aplinkoje arba aplinkoje, kurioje modeliuojamos sąsajos su esama sistema, taip pat bandomųjų linijų kūrimą, kai to reikia pramoniniams tyrimams ir visų pirma bendram technologiniam patvirtinimui;

86)

bandomoji taikomoji veikla – mokslinių, technologinių, verslo ir kitų atitinkamų žinių bei gebėjimų įgijimas, sujungimas, formavimas ir taikymas siekiant sukurti naujus arba patobulintus produktus, procesus arba paslaugas. Į šią sąvoką taip pat gali būti įtraukta veikla, kurios tikslas yra, pavyzdžiui, naujų produktų, procesų arba paslaugų koncepcinis formulavimas, planavimas ir dokumentavimas.

Bandomoji taikomoji veikla gali apimti naujų arba patobulintų produktų, procesų ar paslaugų prototipų kūrimą, demonstravimą, bandomųjų projektų kūrimą, bandymą ir tvirtinimą realias naudojimo sąlygas atitinkančioje aplinkoje, kai pagrindinis tikslas yra labiau techniškai patobulinti produktus, procesus ar paslaugas, kurie nėra iš esmės įtvirtinti. Tai taip pat gali apimti tinkamo komerciškai naudoti prototipo ar bandomojo vieneto kūrimą, jeigu tai yra galutinis komercinis produktas ir jeigu tokį produktą būtų per brangu gaminti vien tam, kad jis būtų pademonstruotas ir patvirtintas.

Bandomoji taikomoji veikla neapima esamų produktų, gamybos linijų, gamybos procesų, paslaugų ir vykdomos kitų rūšių veiklos įprastinių arba periodinių pakeitimų, net jei tokie pakeitimai gali reikšti patobulinimą;

87)

galimybių studija – projekto galimybių vertinimas ir analizė, kuriais siekiama paremti sprendimų priėmimo procesą objektyviai ir racionaliai atskleidžiant jo stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes, taip pat nustatant išteklius, kurių reikia jam įvykdyti, ir galiausiai jo sėkmės perspektyvas;

88)

išlaidos personalui – išlaidos atitinkamam projektui arba veiklai vykdyti įdarbintiems mokslininkams, technikams ir kitiems pagalbiniams darbuotojams;

89)

įprastos rinkos sąlygos reiškia, kad sutarties šalių sandorio sąlygos nesiskiria nuo sąlygų, kuriomis sandorį būtų sudariusios nepriklausomos įmonės, ir kad nėra jokių slapto susitarimo elementų. Laikoma, kad sandoriui taikant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą paisoma įprastų rinkos sąlygų principo;

90)

veiksmingas bendradarbiavimas – ne mažiau kaip dviejų nepriklausomų šalių tarpusavio bendradarbiavimas siekiant keistis žiniomis ar technologija arba pasiekti bendrą tikslą dalijantis darbu, kai šalys bendrai apibrėžia bendradarbiavimo projekto aprėptį ir dalijasi jo rizika bei rezultatais. Viena ar kelios šalys gali prisiimti visas projekto išlaidas, taigi apsaugoti kitas šalis nuo projekto finansų rizikos. Pagal sutartis vykdomi moksliniai tyrimai ir mokslinių tyrimų paslaugų teikimas nelaikomi bendradarbiavimo formomis;

91)

mokslinių tyrimų infrastruktūra – priemonės, ištekliai ir susijusios paslaugos, kuriais, vykdydama tam tikrų sričių mokslinius tyrimus, naudojasi mokslo bendruomenė ir kurie apima mokslinę įrangą ar mokslinių tyrimų medžiagą, žinių šaltinius, pavyzdžiui, rinkinius, archyvus ar struktūrizuotą mokslinę informaciją, informacinėmis ir ryšių technologijomis grindžiamas didelio poveikio infrastruktūras, pavyzdžiui, GRID tinklą, kompiuterinę įrangą, programinę įrangą ir ryšio priemones arba bet kurias kitas išskirtines, moksliniams tyrimams vykdyti būtinas priemones. Tokia infrastruktūra gali būti „sutelktinė“ arba „paskirstytoji“ (organizuotas išteklių tinklas) pagal 2009 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 723/2009 dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) Bendrijos teisinio pagrindo (40) 2 straipsnio a punktą;

92)

inovacijų grupės – nepriklausomų šalių struktūros arba organizuotos grupės (kaip antai veiklą pradedančios novatoriškos įmonės, mažosios, vidutinės ir didelės įmonės, taip pat mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacijos, ne pelno organizacijos ir kiti susiję ekonominės veiklos vykdytojai), suskurtos inovacijų diegimo veiklai skatinti teikiant paramą, bendrai naudojant įrenginius, keičiantis žiniomis bei patirtimi ir efektyviai prisidedant prie žinių perdavimo, tinklų veiklos, informacijos sklaidos ir įmonių ir kitų grupės organizacijų tarpusavio bendradarbiavimo;

93)

aukštos kvalifikacijos darbuotojai – aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 metų reikiamą profesinę patirtį, kuri taip pat gali apimti doktorantūrą, turintys darbuotojai;

94)

inovacijų konsultacinės paslaugos – konsultavimas, pagalba ir mokymas žinių perdavimo, nematerialiojo turto nuosavybės teisių įsigijimo, apsaugos bei naudojimo, licencijų sutarčių ir standartų naudojimo klausimais;

95)

inovacijų paramos paslaugos – aprūpinimas biuro plotu, duomenų bankų ir bibliotekų paslaugos, rinkotyra, galimybių naudotis laboratorijomis suteikimas, kokybės ženklinimas, bandymai ir sertifikavimas siekiant plėtoti veiksmingesnius produktus, procesus arba paslaugas;

96)

organizacinių inovacijų diegimas – naujo organizacinio metodo taikymas įmonės verslo praktikoje, organizuojant darbo vietas arba išorės santykių srityse, išskyrus pokyčius, paremtus įmonėje jau naudojamais organizaciniais metodais, valdymo strategijos pokyčius, jungimąsi ir įsigijimą, procesų nebetaikymą, paprastą kapitalo pakeitimą arba padidinimą, pokyčius, susijusius tik su gamyklos kainų kitimu, gamybą pagal užsakymą, lokalizavimą, reguliarius sezoninius ir kitus cikliškus pokyčius, prekybą naujais arba labai patobulintais gaminiais;

97)

procesų inovacijų diegimas – naujo arba labai patobulinto gamybos arba pateikimo būdo diegimas (įskaitant svarbius technologijų, įrenginių arba programinės įrangos pakeitimus), išskyrus nedidelius pokyčius arba patobulinimus, gamybinių arba aptarnavimo pajėgumų didinimą, įdiegiant papildomas gamybos arba logistikos sistemas, labai panašias į jau naudojamas, procesų nebetaikymą, paprastą kapitalo pakeitimą arba padidinimą, pokyčius, susijusius tik su gamyklos kainų kitimu, gamybą pagal užsakymą, lokalizavimą, reguliarius sezoninius ir kitus cikliškus pokyčius, prekybą naujais arba labai patobulintais gaminiais;

98)

komandiravimas – pagalbos gavėjo vykdomas laikinas darbuotojo įdarbinimas, kuriam išsaugoma teisė grįžti pas ankstesnį darbdavį;

Pagalbos nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims ir neįgaliesiems darbuotojams apibrėžtys

99)   labai nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintis asmuo – bet kuris asmuo, kuris:

a)

bent 24 mėnesius neturėjo nuolatinio mokamo darbo arba

b)

bent 12 mėnesių neturėjo nuolatinio mokamo darbo ir yra priskiriamas prie vienos iš sąvokos „nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintis asmuo“ apibrėžties b–g punktuose nurodytų kategorijų;

100)   globojamasis užimtumas – darbas įmonėje, kurioje bent 30 % darbuotojų yra neįgalūs;

Pagalbai aplinkos apsaugai taikomos apibrėžtys

101)

    aplinkos apsauga – visi veiksmai, kuriais siekiama kompensuoti gavėjo veiklos padarytą žalą fizinei aplinkai ar gamtos ištekliams arba užkirsti tokiai galimai žalai kelią, sumažinti tokios žalos pavojų arba skatinti efektyviau naudoti gamtinius išteklius, pavyzdžiui, energijos taupymo priemonėmis ir naudojant atsinaujinančius energijos išteklius;

102)

   Sąjungos standartas:

a)

privalomas Sąjungos standartas, nustatantis rodiklius, kuriuos atskiros įmonės turi pasiekti aplinkos apsaugos srityje, arba

b)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/75/ES (41) nustatyta pareiga taikyti geriausius viešai prieinamus gamybos būdus ir užtikrinti, kad išmetamų teršalų kiekis nebūtų didesnis, negu būtų taikant geriausius viešai prieinamus gamybos būdus; tais atvejais, kai su geriausių viešai prieinamų gamybos būdų taikymu susijęs išmetamų teršalų kiekis apibrėžtas įgyvendinimo aktais, priimtais pagal Direktyvą 2010/75/ES, tie kiekiai bus taikomi šio reglamento tikslais; kai tie kiekiai išreiškiami intervalu, bus taikoma riba, kuri geriausiai viešai prieinamais gamybos būdais pasiekiama pirmiausia;

103)

    energijos vartojimo efektyvumas – sutaupytos energijos kiekis, kuris nustatomas matuojant ir (arba) įvertinant suvartojimą prieš įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonę ir ją įgyvendinus, ir kartu užtikrinant suvartoto energijos kiekio normalizavimą atsižvelgiant į išorės sąlygas, darančias poveikį energijos vartojimui;

104)

    energijos vartojimo efektyvumo projektas – investicinis projektas, kuriuo didinamas pastatų energijos vartojimo efektyvumas;

105)

    energijos vartojimo efektyvumo fondas (EVEF) – specializuota investavimo priemonė, nustatyta siekiant investuoti į energijos vartojimo efektyvumo projektus pastatų energijos vartojimo efektyvumui tiek namų ūkių, tiek ne namų ūkių sektoriuose pagerinti. EVEF valdo energijos vartojimo efektyvumo fondo valdytojas;

106)

    energijos vartojimo efektyvumo fondo valdytojas – juridinio asmens statusą turinti profesionali vadybos bendrovė, atrenkanti reikalavimus atitinkančius energijos vartojimo efektyvumo projektus ir į juos investuojanti;

107)

    didelio naudingumo kogeneracija – kogeneracija, kuri atitinka 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB, (42) 2 straipsnio 34 dalyje pateiktą didelio naudingumo kogeneracijos apibrėžtį;

108)

    kogeneracija arba bendra šilumos ir elektros energijos gamyba – šiluminės energijos bei elektros ir (arba) mechaninės energijos gamyba vieno proceso metu;

109)

    atsinaujinančių išteklių energija – tik atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių jėgainių pagaminta energija, taip pat energijos dalis, nustatoma pagal energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių mišriose jėgainėse, naudojančiose ir tradicinius energijos išteklius, šiluminę vertę. Tokia energija apima saugojimo sistemoms užpildyti naudojamą atsinaujinančiąją elektros energiją, tačiau ne elektros energiją, pagamintą naudojant šias saugojimo sistemas;

110)

    atsinaujinantys energijos ištekliai – tokie atsinaujinantys neiškastiniai energijos ištekliai: vėjas, saulė, aeroterminiai, geoterminiai ir hidroterminiai ir vandenynų energijos ištekliai, hidroenergijos ištekliai, biomasė, sąvartynų dujos, nuotekų perdirbimo įrenginių dujos ir biodujos;

111)

    biodegalai – iš biomasės pagamintas skystasis arba dujinis transporto kuras;

112)

    tvarūs biodegalai – Direktyvos 2009/28/EB 17 straipsnyje nustatytus tvarumo kriterijus atitinkantys biodegalai;

113)

    maistinės kilmės biodegalai – biodegalai, gaminami iš javų ir kitų krakmolingų augalų, cukraus ir aliejinių augalų, kaip apibrėžta Komisijos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (43), pasiūlyme;

114)

    nauja ir novatoriška technologija – nauja ir nepatvirtinta technologija, palyginti su naujausiomis technologijomis pramonės sektoriuje, kuriai būdinga technologinės arba pramoninės nesėkmės rizika ir tai nėra esamos technologijos optimizavimas ar patobulinimas;

115)

    balansavimo atsakomybė – rinkos dalyvio arba jo pasirinkto atstovo, nurodomo kaip „už balansavimą atsakinga šalis“, atsakomybė už disbalansą (gamybos, vartojimo ir komercinių sandorių nuokrypius) per nustatytą atsiskaitymo už disbalansą laikotarpį, nurodomą kaip „atsiskaitymo už disbalansą laikotarpis“;

116)

    įprasta balansavimo atsakomybė – nediskriminacinė balansavimo atsakomybė, naudojant įvairias technologijas, nuo tos atsakomybės neatleidžiant nė vieno gamintojo;

117)

    biomasė – žemės ūkio, miškininkystės ir susijusių ūkio šakų, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą, produktų, atliekų ir liekanų (įskaitant augalinės ir gyvulinės kilmės medžiagas) biologiškai skaidi frakcija bei biodujos, taip pat pramoninių ir komunalinių atliekų biologiškai skaidi frakcija;

118)

    bendros išlygintos energijos gamybos sąnaudos – prijungimo prie srauto arba elektros tinklo taške apskaičiuotos elektros energijos gamybos sąnaudos. Jos apima pradinį kapitalą, diskonto normą, taip pat nenutrūkstamą veikimą, kurą ir techninę priežiūrą;

119)

    aplinkosaugos mokestis – mokestis, kurio konkreti mokesčio bazė yra aiškiai susijusi su neigiamu poveikiu aplinkai arba kuriuo siekiama apmokestinti tam tikrą veiklą, gaminius arba paslaugas, kad aplinkos apsaugos išlaidos būtų įskaičiuotos į jų kainą ir (arba) kad gamintojai bei vartotojai galėtų orientuotis į tas veiklos rūšis, kurios mažiau kenkia aplinkai;

120)

    Sąjungos mažiausias mokesčių lygis – mažiausias Sąjungos teisės aktuose numatytas apmokestinimo lygis; energijos produktų ir elektros energijos srityje mažiausias mokesčių lygis nustatytas 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (44), I priede;

121)

    užteršta teritorija – teritorija, į kurią, patvirtintais duomenimis, dėl žmogaus kaltės yra patekę tiek pavojingų medžiagų, kad jos, turint omenyje esamą ir numatomą žemės naudojimą, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai arba aplinkai;

122)

    principas „teršėjas moka“ – principas, pagal kurį taršos šalinimo priemonių išlaidas turėtų padengti atitinkamas teršėjas;

123)

    tarša – tai teršėjo padaryta žala, atsiradusi dėl tiesioginės ar netiesioginės žalos aplinkai arba sudarytų sąlygų atsirasti tokiai žalai fizinei aplinkai ar gamtos ištekliams;

124)

    didelio energinio efektyvumo centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas – centralizuoto šildymo ir vėsinimo sistema, kuri atitinka Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 41 ir 42 dalyse pateiktą efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos apibrėžtį. Apibrėžtis apima šilumos ir (arba) vėsumos gamybos įrenginius ir tinklą (įskaitant susijusią infrastruktūrą), būtiną šilumai ir (arba) vėsumai paskirstyti iš gamybos įrenginių į vartotojų patalpas;

125)

    teršėjas – asmuo, darantis tiesioginę ar netiesioginę žalą aplinkai arba sudarantis sąlygas tokiai žalai atsirasti;

126)

    akartotinis naudojimas – p bet kokia vėlesnio produktų ar sudedamųjų dalių, kurie nėra atliekos, naudojimo tam pačiam tikslui, kuriam buvo sukurti, operacija;

127)

    parengimas pakartotiniam naudojimui – atgaunamoji tikrinimo, valymo ar taisymo operacija, per kurią atliekomis tapę produktai ar produktų sudedamosios dalys parengiami taip, kad galėtų būti vėl naudojami be jokio kito išankstinio apdirbimo;

128)

    perdirbimas – bet kokia atliekų medžiagų perdirbimo į produktus ar medžiagas, panaudojamas pirminiais ar kitais tikslais, atgaunamoji operacija. Ji apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima energijos išgavimo ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildymo operacijoms;

129)

    naujausios technologijos – metodika, pagal kurią atliekų produkto pakartotinis naudojimas galutiniam gaminiui pagaminti yra įprasta ir ekonomiškai pelninga veikla. Prireikus sąvoka „naujausios technologijos“ turi būti aiškinama remiantis Sąjungos technologijų ir vidaus rinkos požiūriu;

130)

   energetikos infrastruktūra – bet kokia Sąjungoje esanti arba Sąjungą su viena ar daugiau trečiųjų šalių jungianti fizinė įranga ar įrenginys, priskiriamas prie šių kategorijų:

a)

elektros energijos sektoriuje:

i)

perdavimo infrastruktūra, kaip apibrėžta 2009 m. liepos 13 d. Direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (45) 2 straipsnio 3 dalyje;

ii)

paskirstymo infrastruktūra, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/72/EB 2 straipsnio 5 dalyje;

iii)

elektros energijos saugyklos, apibrėžiamos kaip įrenginiai, naudojami elektrai nuolat arba laikinai saugoti antžeminiuose arba požeminiuose įrenginiuose arba geologiniuose objektuose, jeigu jie yra tiesiogiai sujungti su aukštos įtampos elektros perdavimo linijomis, skirtomis 110 kV ar aukštesnei įtampai;

iv)

bet kokia įranga ar įrenginys, būtini saugiam, patikimam ir veiksmingam i–iii punktuose apibrėžtų sistemų veikimui užtikrinti, įskaitant visų lygių įtampos ir pastočių apsaugos, stebėjimo ir kontrolės sistemas ir

v)

pažangieji elektros energijos tinklai, apibrėžiami kaip bet kokia įranga, linija, kabelis ar įrenginys, tiek perdavimo, tiek žemos ir vidutinės įtampos paskirstymo lygmens, kuriuo siekiama užtikrinti dvikryptį skaitmeninį ryšį ir elektros energijos gamybos, perdavimo, paskirstymo ir vartojimo elektros tinkle tikralaikį ar beveik tikralaikį interaktyvųjį ir išmanųjį stebėjimą ir valdymą, kad plėtojant tinklą būtų veiksmingai integruojama visų prie tinklo prisijungusių naudotojų – elektros energijos gamintojų, vartotojų ir abi šias veiklas vykdančių subjektų – elgsena ir veiksmai ir taip būtų sukurta ekonomiškai veiksminga, tvari elektros energijos sistema, kuri pasižymėtų mažais nuostoliais, aukšta kokybe, tiekimo saugumu ir sauga;

b)

dujų sektoriuje:

i)

gamtinių dujų ir biodujų perdavimo ir paskirstymo vamzdynai, kurie yra tinklo dalis, išskyrus aukšto slėgio vamzdynus, naudojamus išgautų gamtinių dujų paskirstymui pradinės grandies rinkoje;

ii)

požeminės saugyklos, sujungtos su i punkte minėtais didelio slėgio dujotiekiais;

iii)

suskystintųjų gamtinių dujų arba suslėgtųjų gamtinių dujų priėmimo, saugojimo, pakartotinio dujinimo ar slėgio sumažinimo įrenginiai ir

iv)

bet kokia įranga ar įrenginys, būtini saugiam, patikimam ir veiksmingam sistemos eksploatavimui arba siekiant užtikrinti galimybę naudoti transportavimo abiem kryptimis pajėgumus, įskaitant kompresorines stotis;

c)

naftos sektoriuje:

i)

žalios naftos transportavimo vamzdynai;

ii)

siurblinės ir saugojimo įrenginiai, reikalingi eksploatuojant žalios naftos vamzdynus ir

iii)

bet kokia įranga ar įrenginys, būtini tinkamam, saugiam ir veiksmingam atitinkamos sistemos eksploatavimui, įskaitant apsaugos, stebėjimo ir kontrolės sistemas ir reversinių srautų įtaisus;

d)

srityje: vamzdynas, įskaitant susijusias slėgines, skirtas transportuoti CO2 į saugyklą, siekiant suleisti CO2 į tinkamas požemines geologines formacijas nuolatiniam saugojimui;

131)

    energijos vidaus rinkos teisės aktai – 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (46), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (47); 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų (48) ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų (49) arba bet kokio teisės akto, kuriuo šie teisės aktai visi arba iš dalies keičiami, nuostatos;

Socialinei transporto pagalbai atokių regionų gyventojams taikomos apibrėžtys

132)   įprastinė gyvenamoji vieta – vieta, kurioje dėl asmeninių ir profesinių ryšių kiekvienais kalendoriniais metais asmuo gyvena bent 185 dienas; tuo atveju, kai asmens profesiniai ryšiai yra kitoje vietoje nei jo asmeniniai ryšiai ir kai jis gyvena dviejose arba daugiau valstybių narių, laikoma, kad jo įprastinė gyvenamoji vieta yra jo asmeninių ryšių vieta, jei šis asmuo ten reguliariai grįžta; kai asmuo gyvena valstybėje narėje, kurioje vykdo nustatytos trukmės užduotį, ir toliau laikoma, kad jo gyvenamoji vieta yra jos asmeninių ryšių vieta, nepriklausomai nuo to, ar jis į šią vietą grįžta veiklos metu; mokantis universitete arba mokykloje kitoje valstybėje narėje įprastinė gyvenamoji vieta nesikeičia; arba sąvokos „įprastinė gyvenamoji vieta“ prasmė – valstybės narės nacionalinės teisės suteikta prasmė;

Pagalbos plačiajuosčio ryšio infrastruktūroms plėtoti apibrėžtys

133)

bazinis plačiajuostis ryšys; bazinio plačiajuosčio ryšio tinklai – bazinių funkcijų tinklai, pagrįsti technologinėmis platformomis, kaip antai asimetrinės skaitmeninės abonento linijos (iki ADSL2+ kartos tinklų), įprasti kabeliai (pvz., DOCSIS 2.0), trečios kartos judriojo ryšio tinklai (UMTS) ir palydovinės sistemos;

134)

su plačiajuosčiu ryšiu susiję civilinės inžinerijos darbai – civilinės inžinerijos darbai, kuriuos būtina atlikti įrengiant plačiajuosčio ryšio tinklą, kaip antai kelio kasimo darbai, kad būtų galima įrengti (plačiajuosčio ryšio) kabelių kanalus;

135)

kabelių kanalai – požeminiai vamzdžiai arba izoliaciniai vamzdžiai plačiajuosčio ryšio tinklo kabeliams (šviesolaidiniams, variniams arba bendraašiams) tiesti;

136)

fizinis atsiejimas suteikia prieigą prie galutinio naudotojo prieigos linijos ir taip konkurento nuosavoms perdavimo sistemoms sudaro galimybę tiesiogiai perduoti ja duomenis;

137)

pasyvioji plačiajuosčio ryšio infrastruktūra – plačiajuosčio ryšio tinklas be jokių aktyvių sudedamųjų dalių. Paprastai sudarytas iš civilinės inžinerijos infrastruktūros, kabelių kanalų, nenaudojamų šviesolaidžio skaidulų ir skirstymo spintų gatvėse;

138)

naujos kartos prieigos (NKP) tinklai – pažangūs tinklai, kuriems būdingos bent šios savybės: a) jais labai didele sparta kiekvienam abonentui patikimai teikiamos paslaugos naudojant netoli vartotojo patalpų esančią optinio (arba lygiavertės technologijos) atgalinio tranzito įrangą, kuri padeda užtikrinti labai didelę realiąją spartą; b) jų pagrindu teikiamos pažangios skaitmeninės paslaugos, įskaitant susietąsias paslaugas „all-IP“; c) jais siunčiamų duomenų greitis yra daug didesnis (palyginti su baziniais plačiajuosčio ryšio tinklais). Šiuo rinkos ir technologijų raidos etapu NKP tinklai yra: a) šviesolaidžio tinklai (FTTx), b) pažangūs atnaujinti kabeliniai tinklai ir c) tam tikri pažangūs belaidžiai tinklai, kuriais kiekvienam abonentui galima teikti patikimą didelės spartos interneto ryšį;

139)

didmeninė prieiga – prieiga, per kurią vienas operatorius gali naudotis kito operatoriaus įrenginiais. Remiantis dabartiniais technologiniais laimėjimais, į plačiausią prieigą, kurią galima suteikti per atitinkamą tinklą, įtraukiami bent toliau išvardyti prieigos produktai. Per FTTH/FTTB tinklą: prieiga prie kabelių kanalų, prieiga prie nenaudojamų šviesolaidžių skaidulų linijos, atsietoji prieiga prie vietinės linijos, prieiga prie dvejetainių signalų srauto. Per kabelių tinklą: prieiga prie kabelių kanalų ir prieiga prie dvejetainių signalų srauto. Per FTTC tinklą: prieiga prie kabelių kanalų, dalinės linijos prieigos atsiejimas ir prieiga prie dvejetainių signalų srauto. Per pasyviąją tinklo infrastruktūrą: prieiga prie kabelių kanalų, prieiga prie nenaudojamų šviesolaidžių skaidulų linijos ir (arba) atsietoji prieiga prie vietinės linijos. Per ADSL pagrįstą plačiajuosčio ryšio tinklą: atsietoji prieiga prie vietinės linijos, prieiga prie dvejetainių signalų srauto. Per judriojo ryšio ar belaidžius tinklus: dvejetainių signalų srautas, dalijimasis fiziniais bokštais ir prieiga prie tranzitinių tinklų. Per palydovines platformas: prieiga prie dvejetainių signalų srauto;

Pagalbos kultūrai ir paveldo išsaugojimui apibrėžtys

140)

sudėtingi garso ir vaizdo kūriniai – taip valstybių narių identifikuojami darbai pagal iš anksto nustatytus kriterijus, kai kuriamos schemos arba suteikiama pagalba; tai gali būti filmai, kurių vienintelė originali versija yra išleista valstybės narės, kurios teritorija, gyventojų skaičius arba kalbinė erdvė yra nedideli, kalba, trumpametražiai filmai, filmai, pradedančiųjų režisierių pirmi ar antri filmai, dokumentiniai filmai, mažo biudžeto ar komerciniu požiūriu sudėtingi kūriniai;

141)

EBPO Paramos vystymuisi komiteto (PVK) sąrašo šalys – visos šalys ir teritorijos, kurios turi teisę gauti oficialią paramą vystymuisi ir kurios yra įtrauktos į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) sudarytą sąrašą;

142)

pagrįstas pelnas nustatomas atsižvelgiant į būdingą atitinkamo sektoriaus pelną. Bet kokiu atveju kapitalo grąžos norma, neviršijanti atitinkamos apsikeitimo normos ir 100 bazinių punktų sumos, bus laikoma pagrįsta;

Pagalbos sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms apibrėžtys

143)   profesionalus sportas – sportavimas kaip mokamas darbas arba atlyginama paslauga, nepriklausomai nuo to, ar yra sudaryta profesionalaus sportininko ir atitinkamos sporto organizacijos oficiali darbo sutartis, kai ta kompensacija viršija dalyvavimo sąnaudas ir sudaro didelę sportininko pajamų dalį. Dalyvavimo sporto renginyje kelionės ir apgyvendinimo išlaidų atlyginimas šiame reglamente nelaikomas kompensacija.

3 straipsnis

Išimties taikymo sąlygos

Pagalbos schemos, individuali pagalba, suteikta pagal pagalbos schemas, ir ad hoc pagalba yra suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 2 arba 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tokia pagalba tenkina visas šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas ir specialias šio reglamento III skyriuje atitinkamos kategorijos pagalbai nustatytas sąlygas.

4 straipsnis

Pranešimo ribos

1.   Šis reglamentas netaikomas pagalbai, viršijančiai toliau nurodytas ribas:

a)

regioninė investicinė pagalba: „pakoreguotą pagalbos sumą“, kaip apskaičiuota pagal 2 straipsnio 20 punkte nustatytą mechanizmą, investicijai, kurios tinkamos finansuoti išlaidos yra 100 mln. EUR;

b)

regioninė miesto plėtros pagalba: 20 mln. EUR, kaip nustatyta 16 straipsnio 3 dalyje;

c)

investicinė pagalba MVĮ: 7,5 mln. EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui;

d)

MVĮ teikiama pagalba konsultavimui: 2 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

e)

pagalba MVĮ dalyvavimui mugėse: 2 mln. EUR vienai įmonei per metus;

f)

pagalba MVĮ bendradarbiavimo išlaidoms, kurios patiriamos dalyvaujant Europos teritorinio bendradarbiavimo projektuose: 2 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

g)

rizikos finansų pagalba: 15 mln. EUR vienai tinkamai finansuoti įmonei, kaip nustatyta 21 straipsnio 9 dalyje;

h)

verslo pradžios pagalba: sumą, kaip nustatyta vienai įmonei 22 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse;

i)

pagalba moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai:

i)

jei projektą sudaro daugiausia fundamentiniai tyrimai: 40 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui; tai yra toks atvejis, kai daugiau nei pusę projekto tinkamų finansuoti išlaidų susidaro dėl veiklos, priskiriamos prie fundamentinių tyrimų kategorijos;

ii)

jei projektą sudaro daugiausia pramoniniai tyrimai: 20 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui; tai yra toks atvejis, kai daugiau nei pusę projekto tinkamų finansuoti išlaidų susidaro dėl veiklos, priskiriamos prie pramoninių tyrimų kategorijos arba pramoninių ir fundamentinių tyrimų kategorijų kartu paėmus;

iii)

jei projektą sudaro daugiausia bandomoji taikomoji veikla: 15 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui; tai yra toks atvejis, kai daugiau nei pusę projekto tinkamų finansuoti išlaidų susidaro dėl veiklos, priskiriamos prie bandomosios taikomosios veiklos kategorijos;

iv)

jei projektas yra Eureka projektas arba jį vykdo bendroji įmonė, įsteigta pagal Sutarties 185 arba 187 straipsnį, i–iii papunkčiuose nurodytos sumos padvigubinamos;

v)

jei pagalba mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams teikiama skiriant grąžintinus avansus, kurie, nesant patvirtintos jų bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodikos, yra išreikšti kaip tinkamų finansuoti išlaidų procentinė dalis, o priemonėje numatyta, kad sėkmingai įgyvendinus projektą, kaip nustatyta remiantis pagrįsta ir atsargia hipoteze, avansai bus grąžinti su palūkanomis, kurių norma yra bent lygi diskonto normai, taikomai pagalbos suteikimo metu, i–iv papunkčiuose nurodytos sumos padidinamos 50 %;

vi)

pagalba galimybių studijoms rengiantis mokslinių tyrimų veiklai: 7,5 mln. EUR vienai studijai;

j)

investicinė pagalba mokslinių tyrimų infrastruktūroms: 20 mln. EUR vienai infrastruktūrai;

k)

pagalba inovacijų grupėms: 7,5 mln. EUR vienai grupei;

l)

inovacijų pagalba MVĮ: 5 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

m)

procesų ir organizacinių inovacijų diegimo pagalba: 7,5 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

n)

pagalbai mokymui: 2 mln. EUR vienam mokymo projektui;

o)

nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų įdarbinimo pagalba: 5 mln. EUR vienai įmonei per metus;

p)

neįgaliųjų užimtumo pagalba darbo užmokesčio subsidijų forma: 10 mln. EUR vienai įmonei per metus;

q)

pagalba neįgaliųjų užimtumo papildomoms išlaidoms kompensuoti: 10 mln. EUR vienai įmonei per metus;

r)

paramos nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims išlaidų kompensavimo pagalba: 5 mln. EUR vienai įmonei per metus;

s)

investicinė pagalba aplinkos apsaugai, neįskaitant investicinės pagalbos užterštų teritorijų atkūrimui ir pagalbos gamybos daliai, susijusiai su didelio energinio efektyvumo centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklu: 15 mln. EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui;

t)

investicinė pagalba energijos vartojimo efektyvumo projektams: 10 mln. EUR, kaip nustatyta 39 straipsnio 5 dalyje;

u)

investicinė užterštų teritorijų atkūrimo pagalba: 20 mln. EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui;

v)

veiklos pagalba atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybai ir veiklos pagalba atsinaujinančių išteklių energijos gamybai mažos galios įrenginiuose skatinti: 15 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui. Kai pagalba teikiama nerengiant konkurencinio konkurso pagal 42 straipsnį: 150 mln. EUR per metus atsižvelgiant į visų schemų, kurioms taikomas 42 straipsnis, bendrą biudžetą;

w)

investicinė pagalba centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklui: 20 mln. EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui;

x)

investicinė pagalba energetikos infrastruktūrai: 50 mln. EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui;

y)

pagalba plačiajuosčio ryšio infrastruktūroms plėtoti: 70 mln. EUR visų vieno projekto išlaidų;

z)

investicinė pagalbai kultūrai ir paveldo išsaugojimui: 100 mln. EUR vienam projektui; veiklos pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui: 50 mln. EUR vienai įmonei per metus;

(aa)

pagalbos garso ir vaizdo kūriniams schemos: 50 mln. EUR vienai schemai per metus;

(bb)

investicinė pagalba sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms: 15 mln. EUR arba visos išlaidos, viršijančios 50 mln. EUR vienam projektui; veiklos pagalba sporto infrastruktūrai: 2 mln. EUR vienai infrastruktūrai per metus ir

(cc)

investicinė pagalba vietos infrastruktūroms: 10 mln. EUR arba visos išlaidos, viršijančios 20 mln. EUR tai pačiai infrastruktūrai.

2.   1 dalyje nustatytos arba nurodytos ribos neapeinamos dirbtinai išskaidant pagalbos schemas arba pagalbos projektus.

5 straipsnis

Pagalbos skaidrumas

1.   Šis reglamentas taikomas tik pagalbai, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai ex ante apskaičiuoti neatliekant rizikos vertinimo (skaidriai pagalbai).

2.   Skaidria laikoma visų pirma tokių kategorijų pagalba:

a)

pagalba, kurią sudaro dotacijos ir palūkanų normų subsidijos;

b)

pagalba, kurią sudaro paskolos, kai bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis pagalbos suteikimo metu rinkoje galiojusiomis orientacinėmis palūkanų normomis;

c)

pagalba, kurią sudaro garantijos:

i)

jeigu bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis Komisijos pranešime nustatytomis saugumo garanto priemokomis (tame Komisijos pranešime – „saugaus uosto“ priemokos) arba

ii)

jeigu prieš įgyvendinant priemonę garantijos bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodika buvo patvirtinta remiantis Komisijos pranešimu dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (50) arba kitu paskesniu pranešimu, apie tą metodiką pranešus Komisijai pagal bet kokį tuo metu taikomą Komisijos priimtą reglamentą valstybės pagalbos srityje, ir patvirtintoje metodikoje aiškiai apibrėžta garantijos rūšis ir pagrindinio sandorio rūšis atsižvelgiant į šio reglamento taikymą;

d)

pagalba mokesčių lengvatų forma, kai priemonėje yra nustatyta riba, kuria užtikrinama, kad nebūtų viršijama taikytina riba;

e)

regioninė miesto plėtros pagalba, jeigu tenkinamos 16 straipsnyje nustatytos sąlygos;

f)

pagalba, kurią sudaro rizikos finansų priemonės, jeigu tenkinamos 21 straipsnyje nustatytos sąlygos;

g)

verslo pradžios pagalba, jeigu tenkinamos 22 straipsnyje nustatytos sąlygos;

h)

pagalba energijos vartojimo efektyvumo projektams, jeigu tenkinamos 39 straipsnyje nustatytos sąlygos;

i)

pagalba rinkos kainų priemokų forma, jeigu tenkinamos 42 straipsnyje nustatytos sąlygos;

j)

pagalba grąžintinų avansų forma, jeigu visa nominali grąžintino avanso suma neviršija pagal šį reglamentą taikytinų ribų arba jeigu, prieš įgyvendinant priemonę, grąžintino avanso bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodika buvo patvirtinta apie ją pranešus Komisijai.

6 straipsnis

Skatinamasis poveikis

1.   Šis reglamentas taikomas tik skatinamąjį poveikį turinčiai pagalbai.

2.   Laikoma, kad pagalba turi skatinamąjį poveikį, jei, prieš pradėdamas vykdyti su projektu ar veikla susijusius darbus, gavėjas atitinkamai valstybei narei pateikia rašytinę paraišką gauti pagalbą. Paraiškoje gauti pagalbą nurodoma bent tokia informacija:

a)

įmonės pavadinimas ir dydis;

b)

projekto aprašymas, įskaitant jo pradžios ir pabaigos datas;

c)

projekto vieta;

d)

tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas;

e)

pagalbos rūšis (dotacija, paskola, garantija, grąžintinas avansas, nuosavo kapitalo injekcija ar kt.) ir viešojo finansavimo suma, kurios reikia projektui.

3.   Didelėms įmonėms suteikta ad hoc pagalba laikoma turinti skatinamąjį poveikį, jei ne tik užtikrinama, kad būtų tenkinama 2 dalyje nustatyta sąlyga, bet valstybė narė, prieš suteikdama atitinkamą pagalbą, įsitikina, kad gavėjo parengtuose dokumentuose matyti, kad pagalba turės vieną iš šių padarinių:

a)

regioninės investicinės pagalbos atveju: projektas įgyvendinamas, tačiau jis nebūtų buvęs įgyvendintas atitinkamoje vietovėje arba nebūtų pakankamai pelningas pagalbos gavėjui atitinkamoje vietovėje, jeigu pagalba nebūtų buvusi suteikta;

b)

visais kitais atvejais:

dėl pagalbos iš esmės padidėja projekto ir (arba) veiklos mastas arba

dėl pagalbos iš esmės padidėja visa projektui ir (arba) veiklai pagalbos gavėjo išleista suma, arba

iš esmės paspartėja atitinkamo projekto ir (arba) veiklos užbaigimas.

4.   Nukrypstant nuo 2 ir 3 dalių, laikoma, kad priemonės mokesčių lengvatų forma turi skatinamąjį poveikį, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)

priemone suteikiama teisė į pagalbą pagal objektyvius kriterijus toliau nepaliekant valstybei narei teisės spręsti savo nuožiūra ir

b)

priemonė priimta ir galioja prieš pradedant vykdyti su remiamu projektu ar veikla susijusius darbus, išskyrus fiskalinių teisių perėmimo schemų atveju, jeigu veiklai jau buvo taikomos ankstesnės schemos mokesčių lengvatų forma.

5.   Nukrypstant nuo 2, 3 ir 4 dalių, toliau nurodytų rūšių pagalbai netaikomas skatinamojo poveikio reikalavimas arba manoma, kad tų rūšių pagalba turi skatinamąjį poveikį:

a)

regioninė veiklos pagalba, jeigu tenkinamos 15 straipsnyje nustatytos sąlygos;

b)

pagalba MVĮ gauti finansavimą, jeigu tenkinamos atitinkamos 21 ir 22 straipsniuose nustatytos sąlygos;

c)

nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų įdarbinimo pagalba darbo užmokesčio subsidijų forma ir neįgaliųjų užimtumo pagalba darbo užmokesčio subsidijų forma, jeigu tenkinamos atitinkamos 32 ir 33 straipsniuose nustatytos sąlygos;

d)

pagalba neįgaliųjų užimtumo papildomoms išlaidoms kompensuoti, jeigu tenkinamos 34 straipsnyje nustatytos sąlygos;

e)

pagalba aplinkosaugos mokesčių lengvatų forma pagal Direktyvą 2003/96/EB, jeigu tenkinamos šio reglamento 44 straipsnyje nustatytos sąlygos;

f)

pagalbai tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti, jei tenkinamos 50 straipsnyje nustatytos sąlygos;

g)

socialinė pagalba atokių regionų gyventojų transportui, jeigu tenkinamos 51 straipsnyje nustatytos sąlygos;

h)

pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui, jeigu tenkinamos 53 straipsnyje nustatytos sąlygos.

7 straipsnis

Pagalbos intensyvumas ir tinkamos finansuoti išlaidos

1.   Apskaičiuojant pagalbos intensyvumą ir tinkamas finansuoti išlaidas, visi naudojami skaičiai imami prieš bet kokį mokesčių ar kitokios rinkliavos atskaitymą. Tinkamos finansuoti išlaidos patvirtinamos dokumentais, kurie yra aiškūs, tikslūs ir yra atnaujinti.

2.   Jeigu pagalba teikiama ne dotacijos forma, pagalbos suma atitinka pagalbos bendrąjį subsidijos ekvivalentą.

3.   Keliomis dalimis mokama pagalba diskontuojama iki jos vertės suteikimo metu. Tinkamos finansuoti išlaidos diskontuojamos iki jų vertės pagalbos suteikimo metu. Palūkanų norma, naudojama diskontuojant, yra pagalbos suteikimo metu taikoma diskonto norma.

4.   Kai pagalba teikiama suteikiant mokesčių lengvatas, pagalbos dalys diskontuojamos remiantis diskonto normomis, taikytinomis įvairiu mokesčių lengvatos įsigaliojimo metu.

5.   Kai pagalba teikiama skiriant grąžintinus avansus, kurie, nesant patvirtintos jų bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodikos, yra išreikšti kaip tinkamų finansuoti išlaidų procentinė dalis, o priemonėje numatyta, kad sėkmingai įgyvendinus projektą, kaip nustatyta remiantis pagrįsta ir atsargia hipoteze, avansai bus grąžinti su palūkanomis, kurių norma yra bent lygi diskonto normai, taikomai pagalbos suteikimo metu, III skyriuje nustatytas didžiausias pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 10 procentinių punktų.

6.   Kai regioninė pagalba teikiama skiriant grąžintinus avansus, didžiausias pagalbos intensyvumas, nustatytas pagalbos suteikimo metu galiojančiame regioninės pagalbos žemėlapyje, negali būti padidintas.

8 straipsnis

Sumavimas

1.   Siekiant nustatyti, ar laikomasi 4 straipsnyje nustatytų pranešimo ribų ir III skyriuje nustatyto didžiausio pagalbos intensyvumo, atsižvelgiama į visą remiamai veiklai, projektui ar įmonei skiriamos valstybės pagalbos sumą.

2.   Kai Sąjungos finansavimas, kurį centralizuotai valdo Sąjungos institucijos, agentūros, bendrosios įmonės ar kitos įstaigos ir kurio tiesiogiai ar netiesiogiai nekontroliuoja valstybė narė, yra derinamas su valstybės pagalba, nustatant, ar laikomasi pranešimo ribų ir didžiausio pagalbos intensyvumo ar didžiausių pagalbos sumų, atsižvelgiama tik į pastarąjį elementą, su sąlyga, kad suteikto viešojo finansavimo, susijusio su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, visa suma neviršija palankiausios finansavimo normos, nustatytos taikomose Sąjungos teisės taisyklėse.

3.   Pagalba, kurios tinkamas finansuoti išlaidas galima nustatyti ir kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, gali būti sumuojama su:

a)

bet kokia kita valstybės pagalba, jei tos priemonės yra susijusios su skirtingomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurias galima nustatyti;

b)

bet kokia kita valstybės pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurios iš dalies arba visiškai sutampa, tik jeigu taip susumavus neviršijamas didžiausias pagalbos intensyvumas ar pagalbos suma, pagal šį reglamentą taikoma tai pagalbai.

4.   Pagalba, kurios tinkamų finansuoti išlaidų negalima nustatyti ir kuriai pagal šio reglamento 21, 22 ir 23 straipsnius taikoma išimtis, gali būti sumuojama su bet kokia kita valstybės pagalba, kurios tinkamas finansuoti išlaidas galima nustatyti. Pagalba, kurios tinkamų finansuoti išlaidų negalima nustatyti, gali būti sumuojama su bet kokia kita valstybės pagalba, kurios tinkamų finansuoti išlaidų negalima nustatyti, iki aukščiausios atitinkamos viso finansavimo ribos, nustatytos atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes šiuo arba kitu bendrosios išimties reglamentu arba Komisijos priimtu sprendimu.

5.   Valstybės pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, nesumuojama su jokia de minimis pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, jei susumavus būtų viršytas pagalbos intensyvumas, nustatytas šio reglamento III skyriuje.

6.   Nukrypstant nuo 3 dalies b punkto, pagalba neįgaliesiems darbuotojams, kaip numatyta 33 ir 34 straipsniuose, gali būti sumuojama su kita pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis ir kuri yra susijusi su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, viršijant didžiausią pagal šį reglamentą taikomą ribą, jeigu taip susumavus pagalbos intensyvumas neviršija 100 % susijusių išlaidų per bet kurį laikotarpį, kurį atitinkami darbuotojai yra įdarbinti.

9 straipsnis

Skelbimas ir informavimas

1.   Atitinkama valstybė narė užtikrina, kad išsamioje valstybės pagalbos svetainėje nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu būtų skelbiama:

a)

11 straipsnyje nurodytos informacijos santrauka pagal II priede nustatytą standartinę formą arba prieigos prie jos saitas;

b)

visas kiekvienos pagalbos priemonės tekstas, kaip nurodyta 11 straipsnyje, arba prieigos prie viso šio teksto saitas;

c)

III priede nurodyta informacija apie kiekvieną individualios pagalbos atvejį, kai skirta pagalba viršija 500 000 EUR.

Šioje dalyje nurodyta informacija, susijusi su pagalba, skirta Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams, pateikiama valstybės narės, kurioje įsisteigusi atitinkama vadovaujančioji institucija, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1299/2013 21 straipsnyje, svetainėje. Tačiau dalyvaujančiosios valstybės narės taip pat gali nuspręsti, kad kiekviena jų atitinkamose svetainėse teikia informaciją, susijusią su jų teritorijoje taikomomis pagalbos priemonėmis.

2.   Mokesčių lengvatų schemų ir schemų, kurioms taikomi 16 ir 21 straipsniai (51), atveju laikoma, kad šio straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos sąlygos yra įvykdytos, jeigu valstybės narės reikiamą informaciją apie individualios pagalbos sumas nurodo tokiais intervalais (mln. EUR):

 

0,5–1;

 

1–2;

 

2–5;

 

5–10;

 

10–30 ir

 

30 ir daugiau.

3.   Schemoms pagal šio reglamento 51 straipsnį, šiame straipsnyje nustatyti skelbimo įpareigojimai netaikomi galutiniams vartotojams.

4.   Šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta informacija išdėstoma ir yra prieinama III priede aprašytu standartiniu būdu, taip pat numatomos veiksmingos paieškos ir parsisiųsdinimo funkcijos. 1 dalyje nurodyta informacija skelbiama per šešis mėnesius nuo pagalbos suteikimo datos arba, pagalbos mokesčių lengvatų forma atveju – per vienus metus nuo nustatytos mokesčių deklaracijos pateikimo datos ir yra prieinama ne trumpiau kaip 10 metų nuo pagalbos suteikimo datos.

5.   Komisija savo svetainėje skelbia:

a)

nuorodas į visų valstybių narių valstybės pagalbos svetaines, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje;

b)

11 straipsnyje nurodytos informacijos santrauką.

6.   Valstybės narės atitinka šios straipsnio nuostatas ne vėliau kaip per dvejus metus po šio reglamento įsigaliojimo.

II SKYRIUS

KONTROLĖ

10 straipsnis

Bendrosios išimties taikymo atšaukimas

Jei valstybė narė suteikia pagalbą, kuriai tariamai pagal šį reglamentą netaikomas reikalavimas pranešti, nesilaikydama I–III skyriuose nustatytų sąlygų, Komisija, atitinkamai valstybei narei suteikusi galimybę pareikšti savo nuomonę, gali priimti sprendimą, kuriuo nustatoma, kad apie visas arba kai kurias būsimas pagalbos priemones, kurias patvirtins atitinkama valstybė narė ir kurios kitu atveju tenkintų šio reglamento reikalavimus, reikia pranešti Komisijai pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį. Priemonės, apie kurias reikia pranešti, gali apimti priemones, kuriomis teikiama tam tikrų rūšių pagalba arba kurios suteiktos tam tikriems pagalbos gavėjams, arba tam tikrų atitinkamos valstybės narės institucijų patvirtintas priemones.

11 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Valstybės narės arba, jeigu pagalba skirta Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams, valstybė narė, kurioje įsisteigusi atitinkama vadovaujančioji institucija, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1299/2013 21 straipsnyje, Komisijai perduoda:

a)

per Komisijos elektroninę pranešimų sistemą informacijos apie kiekvieną pagalbos priemonę, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, santrauką pagal II priede nustatytą standartinę formą kartu su prieigos prie viso pagalbos priemonės teksto, įskaitant jo pakeitimus, saitu per 20 darbo dienų nuo pagalbos priemonės įsigaliojimo;

b)

2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinančiame 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (52), su pakeitimais nurodytą metinę šio reglamento taikymo ataskaitą elektronine forma, į kurią turi būti įtraukta įgyvendinimo reglamente nurodyta informacija, susijusi su kiekvienais metais arba kiekviena metų dalimi, kuriais taikomas šis reglamentas.

12 straipsnis

Kontrolė

Kad Komisija galėtų kontroliuoti pagalbą, kuriai pagal šį reglamentą netaikomas reikalavimas pranešti, valstybės narės arba, jeigu pagalba skirta Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams, valstybė narė, kurioje įsisteigusi atitinkama vadovaujančioji institucija, registruoja išsamius duomenis, įskaitant informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus, reikalingus nustatyti, kad tenkinamos visos šiame reglamente nustatytos sąlygos. Tokie duomenys saugomi 10 metų nuo ad hoc pagalbos suteikimo dienos arba nuo paskutinės pagalbos pagal schemą suteikimo dienos. Atitinkama valstybė narė per 20 darbo dienų arba per ilgesnį laikotarpį, kuris gali būti nustatytas prašyme, suteikia Komisijai visą informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus, kurie Komisijai atrodo būtini šio reglamento taikymui kontroliuoti.

III SKYRIUS

SPECIALIOSIOS SKIRTINGŲ KATEGORIJŲ PAGALBOS NUOSTATOS

1 SKIRSNIS

Regioninė pagalba

A poskirsnis

Regioninė investicinė ir veiklos pagalba

13 straipsnis

Regioninės pagalbos taikymo sritis

Šis skirsnis netaikomas:

a)

pagalbai, teikiamai veiklai plieno sektoriuje, anglių sektoriuje, laivų statybos sektoriuje, sintetinių pluoštų sektoriuje, transporto sektoriuje, taip pat susijusiai infrastruktūrai, elektros energijos gamybai, paskirstymui ir infrastruktūrai;

b)

regioninės pagalbos konkretiems ekonominės veiklos sektoriams schemoms; turizmo veiklai, plačiajuosčio ryšio infrastruktūroms plėtoti arba žemės ūkio produktų perdirbimui ir prekybai jais skirtos schemos nelaikomos pagalbos konkretiems ekonominės veiklos sektoriams schemomis;

c)

regioninės pagalbos schemoms, pagal kurias kompensuojamos prekių, pagamintų atokiausiuose regionuose arba retai apgyvendintose vietovėse, transporto išlaidos ir kurios suteiktos:

i)

veiklai, susijusiai su Sutarties I priede išvardytų produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba jais arba

ii)

veiklai, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1893/2006, nustatančiame statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiančiame Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (53) klasifikuojamai kaip žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė pagal statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red. A sekciją, kasyba ir karjerų eksploatavimas pagal statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red. B sekciją ir elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas pagal statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red. D sekciją arba

iii)

prekių gabenimui vamzdynais.

d)

individualiai regioninei investicinei pagalbai gavėjui, kuris nutraukė tapačią arba panašią veiklą Europos ekonominėje erdvėje per dvejus metus prieš pateikdamas paraišką gauti regioninę investicinę pagalbą arba paraiškos gauti pagalbą pateikimo metu turi konkrečių planų nutraukti tokią veiklą ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pradinės investicijos, dėl kurios prašoma pagalbos, pabaigos atitinkamoje vietovėje;

e)

regioninei veiklos pagalbai, skiriamai įmonėms, kurių pagrindinė veikla priskiriama prie statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red. K sekcijos „Finansinė ir draudimo veikla“, arba įmonėms, vykdančioms grupių vidaus veiklą, kurių pagrindinė veikla priskiriama prie statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red. 70.10 klasės „Pagrindinių buveinių veikla“ arba 70.22 klasės „Konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla“.

14 straipsnis

Regioninė investicinė pagalba

1.   Regioninės investicinės pagalbos priemonės yra suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Pagalba teikiama remiamose vietovėse.

3.   Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas tenkinančiose remiamose vietovėse pagalba gali būti teikiama pradinei investicijai, neatsižvelgiant į pagalbos gavėjo dydį. Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas tenkinančiose remiamose vietovėse pagalba gali būti teikiama MVĮ bet kokios formos pradinei investicijai. Pagalba didelėms įmonėms gali būti teikiama tik pradinėms naujos ekonominės veiklos investicijoms atitinkamoje vietovėje.

4.   Tinkamos finansuoti išlaidos yra šios:

a)

investicinės išlaidos į materialųjį ir nematerialųjį turtą;

b)

numatytos darbo užmokesčio išlaidos, susidariusios dėl pradine investicija sukurtų darbo vietų, apskaičiuotos per dvejus metus; arba

c)

a ir b punktuose nurodytų išlaidų derinys, neviršijant a arba b punkte nurodytų išlaidų sumos, atsižvelgiant į tai, kuri yra didesnė.

5.   Pabaigus investuoti, investicijos pagalbą gaunančioje vietovėje išlaikomos ne trumpiau kaip penkerius metus arba MVĮ atveju – ne trumpiau kaip trejus metus. Tai neužkerta kelio pakeisti per šį laikotarpį pasenusios arba sugedusios įrangos ar įrenginių, jeigu atitinkamoje vietovėje ekonominė veikla išlaikoma atitinkamą minimalų laikotarpį.

6.   Įsigyjamas turtas yra naujas, išskyrus atvejus, kai turtą įsigyja MVĮ ar kai įsigyjama įmonė. Į išlaidas, susijusias su materialiojo turto nuoma, galima atsižvelgti šiomis sąlygomis:

a)

didelių įmonių atveju žemės ir pastatų nuoma turi trukti ne trumpiau kaip penkerius metus nuo numatomos investicinio projekto pabaigos datos arba MVĮ atveju – trejus metus;

b)

įrangos ar mašinų nuoma turi būti finansinė išperkamoji nuoma ir pagalbos gavėjui turi būti nustatytas įpareigojimas nupirkti turtą pasibaigus nuomos terminui.

Įmonės turto įsigijimo, kaip nustatyta 2 straipsnio 49 punkte, atveju atsižvelgiama tik į turto įsigijimo iš trečiųjų šalių, nesusijusių su pirkėju, išlaidas. Sandoris vykdomas rinkos sąlygomis. Jei pagalba turtui įsigyti jau buvo suteikta prieš pirkimą, to turto sąnaudos turėtų būti atskaitytos iš tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su įmonės įsigijimu. Jeigu mažosios įmonės nuosavybę perima pirmojo savininko šeima arba darbuotojas, sąlyga, kad turtas turi būti perkamas iš trečiųjų šalių, nesusijusių su pirkėju, panaikinama. Vien tik įmonės akcijų įsigijimas nėra pradinė investicija.

7.   Jei pagalba suteikiama gamybos procesui iš esmės pakeisti, tinkamos finansuoti išlaidos turi viršyti turto, susijusio su modernizuojama veikla, nusidėvėjimą per trejus ankstesnius finansinius metus. Jei pagalba suteikiama esamos įmonės veiklai įvairinti, tinkamos finansuoti išlaidos turi viršyti bent 200 % pakartotinai naudojamo turto balansinę vertę, registruotą finansiniais metais prieš darbų pradžią.

8.   Nematerialusis turtas naudojamas investicinėms išlaidoms apskaičiuoti, jeigu tenkina šias sąlygas:

a)

jis turi būti naudojamas tik įmonėje, gaunančioje pagalbą;

b)

jis turi būti nusidėvintis;

c)

jis turi būti įsigytas rinkos sąlygomis iš trečiųjų šalių, nesusijusių su pirkėju, ir

d)

jis turi būti įtrauktas į pagalbą gaunančios įmonės turtą ir likti susietas su projektu, kuriam skirta pagalba, bent penkerius metus arba MVĮ atveju – trejus metus.

Didelių įmonių nematerialiojo turto išlaidos tinkamos finansuoti tik iki 50 % visų pradinės investicijos tinkamų finansuoti investicinių išlaidų ribos.

9.   Kai tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos pagal numatytas darbo užmokesčio išlaidas, kaip nurodyta 4 dalies b punkte, tenkinamos šios sąlygos:

a)

dėl investicinio projekto padidėja grynasis atitinkamos įmonės darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu darbuotojų skaičiumi per ankstesnius 12 mėnesių, tai reiškia, kad iš akivaizdžiai per tą laikotarpį sukurtų darbo vietų skaičiaus atimamos visos prarastos darbo vietos;

b)

kiekviena darbo vieta užpildoma per trejus metus nuo darbų pabaigos ir

c)

kiekviena investuojant sukurta darbo vieta atitinkamoje vietovėje išlaikoma ne trumpiau kaip penkerius metus nuo pirmosios priėmimo į darbo vietą dienos arba MVĮ atveju – trejus metus.

10.   Plačiajuosčio tinklo plėtrai skirta regioninė pagalba tenkina šias sąlygas:

a)

pagalba teikiama tik vietovėse, kuriose nėra tos pačios kategorijos tinklo (arba bazinio plačiajuosčio tinklo, arba NKP tinklo) ir kuriose nesitikima tokio tinklo įrengti komercinėmis sąlygomis per trejus metus priėmus sprendimą suteikti pagalbą, ir

b)

subsidijuojamas tinklo operatorius turi siūlyti aktyviąją ir pasyviąją didmeninę prieigą sąžiningomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, įskaitant fizinį atsiejimą NKP tinklų atveju, ir

c)

pagalba skiriama vykdant konkurencinės atrankos procedūrą.

11.   Regioninė pagalba mokslinių tyrimų infrastruktūroms teikiama, tik jeigu pagalba susiejama su sąlyga, kad galimybė naudotis ta pagalba remiama infrastruktūra bus suteikiama skaidriai ir be diskriminacijos.

12.   Pagalbos intensyvumas, išreikštas bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo, nustatyto regioninės pagalbos žemėlapyje, galiojančiame pagalbos suteikimo metu atitinkamoje vietovėje. Jei pagalbos intensyvumas apskaičiuojamas pagal 4 dalies c punktą, didžiausias pagalbos intensyvumas neviršija palankiausios sumos, gaunamos apskaičiuojant tą intensyvumą remiantis investicinėmis išlaidomis arba darbo užmokesčio išlaidomis. Pagalbos dideliems investiciniams projektams suma neviršija pakoreguotos pagalbos sumos, apskaičiuotos pagal 2 straipsnio 20 punkte nustatytą mechanizmą.

13.   Bet kokia pradinė investicija, kurią tas pats pagalbos gavėjas (grupės lygmeniu) pradeda per trejus metus nuo darbų, susijusių su kita remiama investicija tame pačiame Bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus 3 lygio regione, pradžios, laikoma vieno investicinio projekto dalimi. Kai toks vienas investicinis projektas yra didelis investicinis projektas, visa pagalbos vienam investiciniam projektui suma neviršija pakoreguotos pagalbos dideliems investiciniams projektams sumos.

14.   Pagalbos gavėjas arba iš nuosavų išteklių, arba iš išorės gautų lėšų, teikiamų be jokios viešosios paramos, turi teikti finansinį įnašą, kurį sudaro bent 25 % tinkamų finansuoti išlaidų. Tačiau didžiausias pagalbos MVĮ investicijoms intensyvumas atokiausiame regione gali viršyti 75 %, tokiu atveju kaip finansinį įnašą pagalbos gavėjas teikia likusią dalį.

15.   Pradinių investicijų, susijusių su Europos teritorinio bendradarbiavimo projektais, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1299/2013, atveju pagalbos intensyvumas, nustatytas vietovei, kurioje vykdoma pradinė investicija, taikomas visiems projekte dalyvaujantiems pagalbos gavėjams. Jeigu pradinė investicija vykdoma dviejose ar daugiau remiamų vietovių, didžiausias pagalbos intensyvumas yra tas, kuris taikomas remiamoje vietovėje, kurioje susidaro didžiausia dalis tinkamų finansuoti išlaidų. Remiamose vietovėse, atitinkančiose pagalbos skyrimo reikalavimus pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą, ši nuostata taikoma didelėms įmonėms, tik jeigu pradinė investicija yra susijusi su nauja ekonomine veikla.

15 straipsnis

Regioninė veiklos pagalba

1.   Regioninės veiklos pagalbos schemos atokiausiuose regionuose ir retai apgyvendintose vietovėse, remiantis Komisijos pagal 2014–2020 m. regioninės valstybės pagalbos gairių (54) 161 dalimi patvirtintu jų regioninės pagalbos žemėlapiu, yra suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Regioninės veiklos pagalbos schemomis kompensuojama:

a)

prekių, pagamintų veiklos pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančiose vietovėse, papildomos transporto išlaidos, taip pat prekių, kurios toliau tose vietovėse perdirbamos, papildomos transporto išlaidos, taikant šias sąlygas:

i)

tose vietovėse pagalbos gavėjai vykdo savo gamybos veiklą;

ii)

pagalbą galima iš anksto objektyviai kiekybiškai įvertinti pagal nustatytą sumą arba koeficientą už tonkilometrį, arba pagal bet kurį kitą atitinkamą vienetą;

iii)

šios papildomos transporto išlaidos apskaičiuojamos pagal reisą, kuriuo prekės gabenamos iš kilmės vietos į paskirties vietą atitinkamos valstybės narės nacionalinių sienų ribose naudojant transporto priemonę, dėl kurios pagalbos gavėjas turi mažiausiai išlaidų. Tik atokiausių regionų atveju prekių, kurios toliau tose vietovėse perdirbamos, papildomos transporto išlaidos gali apimti prekių vežimą iš bet kokios jų pagaminimo vietos į vietas atokiausiose vietovėse;

b)

papildomos veiklos išlaidos, kitos nei transporto išlaidos, susidariusios atokiausiuose regionuose dėl tiesioginio vienos ar kelių nuolatinių kliūčių, nurodytų Sutarties 349 straipsnyje, poveikio, šiomis sąlygomis:

i)

pagalbos gavėjai vykdo ekonominę veiklą atokiausiame regione;

ii)

metinė pagalbos suma vienam pagalbos gavėjui pagal visas veiklos pagalbos schemas neviršija:

15 % bendrosios pridėtinės vertės, kurią pagalbos gavėjas kasmet sukuria atitinkamame atokiausiame regione, arba

25 % pagalbos gavėjo metinių darbo sąnaudų atitinkamame atokiausiame regione, arba

10 % pagalbos gavėjo metinės apyvartos atitinkamame atokiausiame regione.

3.   Pagalbos intensyvumas neviršija 100 % tinkamų finansuoti papildomų išlaidų, kaip nurodyta šiame straipsnyje.

B poskirsnis

Miesto plėtros pagalba

16 straipsnis

Regioninė miesto plėtros pagalba

1.   Regioninė miesto plėtros pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Miesto plėtros projektai atitinka šiuos kriterijus:

a)

jie įgyvendinami per miesto plėtros fondus remiamose vietovėse;

b)

jie yra bendrai finansuojami Europos struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis;

c)

jais remiamas integruotosios tvarios miesto plėtros strategijos įgyvendinimas.

3.   Visa investicija į miesto plėtros projektą pagal bet kurią miesto plėtros pagalbos priemonę neviršija 20 mln. EUR.

4.   Tinkamos finansuoti išlaidos yra bendros miesto plėtros projekto išlaidos, jeigu jos atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (55) 65 ir 37 straipsnius.

5.   Pagalba, kurią miesto plėtros fondas suteikia tinkamiems finansuoti miesto plėtros projektams, gali būti teikiama kaip nuosavas kapitalas, kvazinuosavas kapitalas, paskolos, garantijos arba šių priemonių derinys.

6.   Miesto plėtros pagalba pritraukia papildomų privačių investuotojų investicijų miesto plėtros fondų arba miesto plėtros projektų lygmeniu, kad bendra suma pasiektų mažiausią 30 % viso miesto plėtros projektui suteikto finansavimo ribą.

7.   Privatūs ir viešieji investuotojai miesto plėtros projekto įgyvendinimui gali skirti piniginį arba nepiniginį įnašą arba jų derinį. Į nepiniginį įnašą atsižvelgiama pagal jo rinkos vertę, kurią patvirtina nepriklausomas kvalifikuotas ekspertas arba deramai įgaliota valstybės įstaiga.

8.   Miesto plėtros priemonės atitinka šiuos kriterijus:

a)

miesto plėtros fondų valdytojai atrenkami pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą pagal taikomus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus. Visų pirma miesto plėtros fondų valdytojai nediskriminuojami pagal jų įsisteigimo ar įregistravimo vietą bet kurioje valstybėje narėje. Gali būti reikalaujama, kad miesto plėtros fondų valdytojai atitiktų iš anksto nustatytus kriterijus, objektyviai pateisinamus investicijų pobūdžiu;

b)

nepriklausomi privatūs investuotojai atrenkami pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą pagal taikomus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus, kuria siekiama sudaryti tinkamus rizikos ir grąžos dalijimosi susitarimus, kuriuose investicijų, išskyrus garantijas, atveju pirmenybė teikiama ne apsaugai nuo investicijų vertės sumažėjimo, bet nelygiam pelno pasidalijimui. Jeigu privatūs investuotojai nėra atrenkami pagal tokią konkurso procedūrą, nepriklausomas ekspertas, atrinktas pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą, privatiems investuotojams nustato pagrįstą grąžos normą;

c)

jeigu viešieji ir privatūs investuotojai nuostoliais dalijasi nelygiai, pirmieji viešojo investuotojo patirti nuostoliai apribojami 25 % visos investicijos;

d)

garantijų privatiems investuotojams miesto plėtros projektuose norma apribojama iki 80 % ir visi valstybės narės prisiimti nuostoliai apribojami 25 % pagrindinio garantuojamo portfelio;

e)

leidžiama, kad investuotojams būtų atstovaujama miesto plėtros fondo valdymo organuose, pavyzdžiui, stebėtojų taryboje arba patariamajame komitete;

f)

miesto plėtros fondas įsteigiamas pagal taikomus teisės. Valstybės narės nustato išsamaus patikrinimo procedūrą, kad užtikrintų komerciškai pagrįstą investavimo strategiją siekdamos įgyvendinti miesto plėtros pagalbos priemonę.

9.   Miesto plėtros fondai valdomi komerciniu pagrindu ir užtikrinama, kad finansavimo sprendimais būtų siekiama gauti pelno. Laikoma, kad taip yra, kai miesto plėtros fondų valdytojai atitinka šias sąlygas:

a)

miesto plėtros fondų valdytojai pagal įstatymą ar sutartį yra įpareigoti veikti stropiai ir sąžiningai kaip profesionalūs valdytojai ir vengti interesų konflikto; taikomi geriausios praktikos principai ir įstatymais numatyta priežiūra;

b)

miesto plėtros fondų valdytojų atlygis atitinka rinkos praktiką. Laikoma, kad šio reikalavimo laikomasi, kai valdytojas atrenkamas pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą, remiantis objektyviais kriterijais, susijusiais su patirtimi, kompetencija ir veiklos bei finansiniu pajėgumu;

c)

miesto plėtros fondų valdytojai gauna nuo veiklos rezultatų priklausantį atlygį arba prisiima dalį investicijų rizikos, bendrai investuodami nuosavus išteklius, siekiant užtikrinti, kad jų interesai visada būtų suderinti su viešojo investuotojo interesais;

d)

miesto plėtros fondų valdytojai išdėsto investavimo strategiją, investicijų į miesto plėtros projektus kriterijus ir siūlomą investavimo tvarkaraštį, ex ante nustato finansinį perspektyvumą ir tikėtiną investicijų poveikį miestų plėtrai;

e)

kiekvienai nuosavo ir kvazinuosavo kapitalo investicijai numatoma aiški ir reali pasitraukimo strategija.

10.   Jeigu miesto plėtros fondas teikia paskolas arba garantijas miesto plėtros projektams, tenkinamos šios sąlygos:

a)

paskolų atveju pagal šio straipsnio 3 dalį apskaičiuojant didžiausią investicijos sumą atsižvelgiama į nominalią paskolos sumą;

b)

garantijų atveju pagal šio straipsnio 3 dalį apskaičiuojant didžiausią investicijos sumą atsižvelgiama į nominalią pagrindinės paskolos sumą.

11.   Valstybė narė gali pavesti miesto plėtros priemonę įgyvendinti įgaliotajam subjektui.

2 SKIRSNIS

Pagalba MVĮ

17 straipsnis

Investicinė pagalba MVĮ

1.   Investicinė pagalba MVĮ, vykdančioms veiklą Sąjungos teritorijoje ar už jos ribų, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Tinkamos finansuoti išlaidos yra vienos ar abi iš šių:

a)

investicijų į materialųjį ir nematerialųjį turtą išlaidos;

b)

numatytos darbo užmokesčio išlaidos, susidariusios dėl investiciniu projektu tiesiogiai sukurtų darbo vietų, apskaičiuotos per dvejus metus.

3.   Kad taikant šį straipsnį investicija būtų laikoma tinkamomis finansuoti išlaidomis, ji yra:

a)

investicija į materialųjį ir (arba) nematerialųjį turtą, susijusį su naujos įmonės kūrimu, esamos įmonės plėtimu, įmonės produkcijos įvairinimu, kai įmonė ima gaminti naujus papildomus produktus, arba esamos įmonės bendro gamybos proceso esminiu keitimu arba

b)

įmonei priklausančio turto įsigijimas, jei tenkinamos šios sąlygos:

įmonė nutraukė veiklą arba būtų nutraukusi veiklą, jei nebūtų įsigyta,

turtą įsigyja investuotojas iš trečiųjų šalių, nesusijusių su pirkėju,

sandoris vykdomas rinkos sąlygomis.

Jeigu mažosios įmonės nuosavybę perima pirmojo savininko šeima arba darbuotojas, sąlyga, kad turtas turi būti perkamas iš trečiųjų šalių, nesusijusių su pirkėju, panaikinama. Vien tik įmonės akcijų įsigijimas nėra laikomas investicija.

4.   Nematerialusis turtas tenkina šias sąlygas:

a)

jis naudojamas tik įmonėje, gaunančioje pagalbą;

b)

jis laikomas nusidėvinčiu turtu;

c)

jis įsigyjamas rinkos sąlygomis iš trečiųjų šalių, nesusijusių su pirkėju,

d)

jis yra įtrauktas į įmonės turtą bent trejus metus.

5.   Investiciniu projektu tiesiogiai sukurtos darbo vietos tenkina šias sąlygas:

a)

darbo vietos sukuriamos per trejus metus nuo investavimo pabaigos;

b)

padidėja grynasis atitinkamos įmonės darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu darbuotojų skaičiumi per ankstesnius 12 mėnesių;

c)

sukurtos darbo vietos išlaikomos mažiausiai trejus metus nuo pirmosios priėmimo į darbo vietą dienos.

6.   Pagalbos intensyvumas neviršija:

a)

20 % tinkamų finansuoti išlaidų, jeigu pagalba teikiama mažosioms įmonėms;

b)

10 % tinkamų finansuoti išlaidų, jeigu pagalba teikiama vidutinėms įmonėms.

18 straipsnis

MVĮ teikiama pagalba konsultavimui

1.   MVĮ teikiama pagalba konsultavimui yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Pagalbos intensyvumas neviršija 50 % tinkamų finansuoti išlaidų.

3.   Išlaidos konsultavimo paslaugoms, kurias teikia išorės konsultantai, laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis.

4.   Tokios paslaugos negali būti nuolatinės ar periodinės, taip pat jos negali būti susijusios su įprastomis įmonės veiklos išlaidomis, tokiomis kaip tos, kurios skirtos einamosioms konsultavimosi mokesčių klausimais paslaugoms, įprastoms teisinėms paslaugoms ar reklamai.

19 straipsnis

Pagalba MVĮ dalyvavimui mugėse

1.   Pagalba MVĮ dalyvavimui mugėse yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Tinkamos finansuoti išlaidos yra stendo nuomos, sukūrimo ir eksploatavimo išlaidos įmonei dalyvaujant bet kurioje konkrečioje mugėje ar parodoje.

3.   Pagalbos intensyvumas neviršija 50 % tinkamų finansuoti išlaidų.

20 straipsnis

Pagalba bendradarbiavimo išlaidoms, kurias patiria MVĮ dalyvaudamos Europos teritorinio bendradarbiavimo projektuose, kompensuoti

1.   Pagalba bendradarbiavimo išlaidoms, kurias patiria MVĮ dalyvaudamos Europos teritorinio bendradarbiavimo projektuose, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1299/2013, kompensuoti yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Tinkamos finansuoti išlaidos:

a)

organizacinio bendradarbiavimo išlaidos, įskaitant išlaidas darbuotojams ir biurams, jeigu jos yra susijusios su bendradarbiavimo projektu;

b)

išorės konsultantų ir paslaugų teikėjų teikiamų su bendradarbiavimu susijusių konsultacinių paslaugų ir paramos paslaugų išlaidos;

c)

kelionės išlaidos, išlaidos įrenginiams ir investicinės išlaidos, tiesiogiai susijusios su projektu, įrankių ir įrenginių nusidėvėjimo, kiek jie nusidėvėjo naudojami tiesiogiai projektui, sąnaudos.

3.   2 dalies b punkte nurodytos paslaugos nėra nuolatinė ar periodinė veikla ir nėra susijusios su įprastomis įmonės veiklos išlaidomis, pavyzdžiui, tomis, kurios yra skirtos einamosioms konsultavimosi mokesčių klausimais paslaugoms, įprastoms teisinėms paslaugoms ar reklamai.

4.   Pagalbos intensyvumas neviršija 50 % tinkamų finansuoti išlaidų.

3 SKIRSNIS

Pagalba MVĮ gauti finansavimą

21 straipsnis

Rizikos finansų pagalba

1.   MVĮ skirtos rizikos finansų pagalbos schemos yra suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Finansų tarpininkų lygmeniu rizikos finansų pagalba nepriklausomiems privatiems investuotojams gali būti teikiama šiomis formomis:

a)

nuosavas arba kvazinuosavas kapitalas arba lėšos, skirtos rizikos finansų investicijoms tiesiogiai arba netiesiogiai teikti tinkamoms finansuoti įmonėms;

b)

paskolos, skirtos rizikos finansų investicijoms tiesiogiai arba netiesiogiai teikti tinkamoms finansuoti įmonėms;

c)

garantijos, skirtos nuostoliams dėl rizikos finansų investicijų, tiesiogiai arba netiesiogiai teikiamų tinkamoms finansuoti įmonėms, padengti.

3.   Nepriklausomų privačių investuotojų lygmeniu rizikos finansų pagalba gali būti teikiama šio straipsnio 2 dalyje nurodyta forma arba mokesčių paskatų forma, jeigu privatus investuotojas yra fizinis asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai teikiantis rizikos finansus tinkamoms finansuoti įmonėms.

4.   Tinkamų finansuoti įmonių lygmeniu rizikos finansų pagalba gali būti teikiama kaip nuosavas kapitalas, kvazinuosavo kapitalo investicijos, paskolos, garantijos arba šių priemonių derinys.

5.   Tinkamos finansuoti įmonės yra įmonės, kurios pradinės rizikos finansų investicijos metu yra nebiržinės MVĮ ir atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

a)

jos nevykdo veiklos jokioje rinkoje;

b)

jos vykdo veiklą bet kurioje rinkoje mažiau nei 7 metus nuo savo pirmo komercinio pardavimo;

c)

joms reikia pradinės rizikos finansų investicijos, kuri, remiantis verslo planu, parengtu siekiant patekti į naują produkto ar geografinę rinką, yra didesnė nei 50 % jų vidutinės metinės apyvartos per ankstesnius 5 metus.

6.   Rizikos finansų pagalba taip pat gali apimti paskesnes investicijas į tinkamas finansuoti įmones, kurios vykdomos, be kita ko, pasibaigus 5 dalies b punkte nurodytam 7 metų laikotarpiui, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a)

neviršijama 9 dalyje nurodyta visa rizikos finansų suma;

b)

paskesnių investicijų galimybė buvo numatyta pirminiame verslo plane;

c)

įmonė, gaunanti paskesnes investicijas netapo susijusi, kaip nustatyta I priedo 3 straipsnio 3 dalyje, su kita įmone, išskyrus finansų tarpininką arba nepriklausomą privatų investuotoją, teikiantį rizikos finansus pagal priemonę, nebent naujas subjektas atitinka MVĮ apibrėžties sąlygas.

7.   Nuosavo ir kvazinuosavo kapitalo investicijų į tinkamas finansuoti įmones atveju rizikos finansų priemone gali būti remiamas pakeitimo kapitalas, tik jeigu jis yra derinamas su nauju kapitalu, sudarančiu bent 50 % kiekvieno investavimo į tinkamas finansuoti įmones etapo.

8.   Nuosavo ir kvazinuosavo kapitalo investicijų, kaip nurodyta 2 dalies a punkte, atveju likvidumo valdymui gali būti naudojama ne daugiau kaip 30 % finansų tarpininko bendro kapitalo įnašo ir nepareikalautojo numatyto kapitalo.

9.   Visa 4 dalyje nurodyta rizikos finansų suma neviršija 15 mln. EUR vienai tinkamai finansuoti įmonei pagal bet kurią rizikos finansų priemonę.

10.   Rizikos finansų priemonių, pagal kurias į tinkamas finansuoti įmones investuojamas nuosavas kapitalas, kvazinuosavas kapitalas arba paskolos, atveju rizikos finansų priemonė pritraukia papildomo nepriklausomų privačių investuotojų lėšų finansų tarpininkų ar tinkamų finansuoti įmonių lygmeniu, kad bendra privataus dalyvavimo norma pasiektų šias mažiausias ribas:

a)

10 % rizikos finansų, suteiktų tinkamoms finansuoti įmonėms prieš jų pirmą komercinį pardavimą bet kurioje rinkoje;

b)

40 % rizikos finansų, suteiktų šio straipsnio 5 dalies b punkte nurodytoms tinkamoms finansuoti įmonėms;

c)

60 % rizikos finansų investicijoms, teikiamoms 5 dalies c punkte nurodytoms tinkamoms finansuoti įmonėms, ir paskesnėms investicijoms į tinkamas finansuoti įmones pasibaigus 5 dalies b punkte nurodytam 7 metų laikotarpiui.

11.   Jeigu rizikos finansų priemonė įgyvendinama per finansų tarpininką ir yra skirta tinkamoms finansuoti įmonėms skirtingais plėtros etapais, kaip nurodyta 10 dalyje, ir nėra privataus kapitalo dalis tinkamų finansuoti įmonių lygmeniu, finansų tarpininkas pasiekia privataus dalyvavimo normą, kuri yra bent svertinis vidurkis, grindžiamas atskiroms pagrindinio portfelio investicijoms ir susidaręs tokioms investicijoms pritaikius mažiausias dalyvavimo normas, kaip nurodyta 10 dalyje.

12.   Rizikos finansų priemone finansų tarpininkai nediskriminuojami pagal jų įsisteigimo ar įregistravimo vietą bet kurioje valstybėje narėje. Gali būti reikalaujama, kad finansų tarpininkai atitiktų iš anksto nustatytus kriterijus, objektyviai pateisinamus investicijų pobūdžiu.

13.   Rizikos finansų priemonė tenkina šias sąlygas:

a)

ją įgyvendina vienas ar daugiau finansų tarpininkų, išskyrus mokesčių paskatų privatiems investuotojams, kurios yra susijusios su jų tiesioginėmis investicijomis į tinkamas finansuoti įmones, atveju;

b)

finansų tarpininkai, taip pat investuotojai arba fondų valdytojai atrenkami pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą pagal taikomus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus, kuria siekiama sudaryti tinkamus rizikos ir grąžos dalijimosi susitarimus, pagal kuriuos investicijų, išskyrus garantijas, atveju pirmenybė teikiama ne apsaugai nuo investicijų vertės sumažėjimo, bet nelygiam pelno pasidalijimui;

c)

jeigu viešieji ir privatūs investuotojai nuostoliais dalijasi nelygiai, pirmieji viešojo investuotojo patirti nuostoliai apribojami 25 % visos investicijos;

d)

garantijų, kurioms taikomas 2 dalies c punktas, norma apribojama iki 80 % ir visi valstybės narės prisiimti nuostoliai apribojami ne daugiau kaip 25 % pagrindinio garantuojamo portfelio. Nemokamai gali būti teikiamos tik garantijos, kuriomis padengiami tikėtini pagrindinio garantuojamo portfelio nuostoliai. Jeigu garantija taip pat apima netikėtus nuostolius, finansų tarpininkas už garantijos dalį, kuria padengiami netikėti nuostoliai, moka rinkos sąlygas atitinkančią garantijos priemoką.

14.   Rizikos finansų priemonėmis užtikrinama, kad sprendimais dėl finansavimo būtų siekiama pelno. Laikoma, kad taip yra, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

a)

finansų tarpininkai yra įsisteigęs pagal taikomus teisės aktus.

b)

valstybės narės, arba subjektas, kuriam pavesta įgyvendinti priemonę, nustato išsamaus patikrinimo procedūrą siekiant užtikrinti komerciškai pagrįstą investavimo strategiją, kad būtų įgyvendinta rizikos finansų priemonė, be kita ko, apimanti tinkamą rizikos išskaidymo politiką, kuria siekiama užtikrinti ekonominį perspektyvumą ir veiksmingumo mastą, susijusį su jo investicijų portfelio dydžiu ir teritorine aprėptimi;

c)

tinkamoms finansuoti įmonėms suteikti rizikos finansai pagrįsti perspektyviu verslo planu, kuriame pateikiama išsami informacija apie produktą, pardavimo bei pelningumo pokyčius ir kuriame ex ante nustatytas finansinis perspektyvumas;

d)

kiekvienai nuosavo ir kvazinuosavo kapitalo investicijai numatoma aiški ir reali pasitraukimo strategija.

15.   Finansų tarpininkai valdomi komerciniu pagrindu. Laikoma, kad šio reikalavimo laikomasi, kai finansų tarpininkas ir, priklausomai nuo finansinės priemonės rūšies, fondo valdytojas atitinka šias sąlygas:

a)

pagal įstatymą ar sutartį jie yra įpareigoti veikti stropiai ir sąžiningai kaip profesionalūs valdytojai ir vengti interesų konflikto; taikomi geriausios praktikos principai ir įstatymais numatyta priežiūra;

b)

jų atlygis atitinka rinkos praktiką. Laikoma, kad šio reikalavimo laikomasi, kai valdytojas arba finansų tarpininkas atrenkamas pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę atrankos procedūrą, remiantis objektyviais kriterijais, susijusiais su patirtimi, kompetencija ir veiklos bei finansiniu pajėgumu;

c)

jie gauna nuo veiklos rezultatų priklausantį atlygį arba prisiima dalį investicijų rizikos, bendrai investuodami nuosavus išteklius, siekiant užtikrinti, kad jų interesai visada būtų suderinti su viešojo investuotojo interesais;

d)

jie išdėsto investavimo strategiją, investicijų kriterijus ir siūlomą investavimo tvarkaraštį;

e)

leidžiama, kad investuotojams būtų atstovaujama investicinio fondo valdymo organuose, pavyzdžiui, stebėtojų taryboje arba patariamajame komitete.

16.   Rizikos finansų priemonė, pagal kurią teikiamos garantijos arba paskolos tinkamoms finansuoti įmonėms, tenkina šias sąlygas:

a)

pritaikius priemonę, finansų tarpininkas vykdo investicijas, kurios be pagalbos nebūtų vykdomos arba būtų vykdomos ribotai ar kitokiu būdu. Finansų tarpininkas gali įrodyti, kad jis naudoja mechanizmą, kuriuo užtikrinama, kad visa nauda, kurią sudaro didesnė finansavimo apimtis, rizikingesni portfeliai, mažesni užtikrinimo priemonės reikalavimai, mažesnės garantijos priemokos arba mažesnės palūkanos, kuo labiau būtų perduota galutiniams pagalbos gavėjams;

b)

paskolų atveju pagal 9 dalį apskaičiuojant didžiausią investicijos sumą atsižvelgiama į nominalią paskolos sumą;

c)

garantijų atveju pagal 9 dalį apskaičiuojant didžiausią investicijos sumą atsižvelgiama į nominalią pagrindinės paskolos sumą. Garantija neviršija 80 % pagrindinės paskolos.

17.   Valstybė narė gali pavesti rizikos finansų priemonę įgyvendinti įgaliotajam subjektui.

18.   Rizikos finansų pagalba MVĮ, neatitinkanti 5 dalyje nustatytų sąlygų, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu:

a)

MVĮ lygmeniu pagalba tenkina Reglamente (ES) Nr. 1407/2013 nustatytas sąlygas ir

b)

tenkinamos visos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos, išskyrus nustatytąsias 5, 6, 9, 10 ir 11 dalyse, ir

c)

rizikos finansų priemonių, pagal kurias į tinkamas finansuoti įmones investuojamas nuosavas kapitalas, kvazinuosavas kapitalas arba paskolos, atveju rizikos finansų priemonė pritraukia papildomo nepriklausomų privačių investuotojų lėšų finansų tarpininkų ar MVĮ lygmeniu, kad bendra privačių investuotojų dalyvavimo norma pasiektų bent 60 % MVĮ suteiktų rizikos finansų.

22 straipsnis

Verslo pradžios pagalba

1.   Verslo pradžios pagalbos schemos yra suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Tinkamos finansuoti įmonės yra nebiržinės mažos įmonės ne ilgiau kaip penkerius metus po jų registracijos, kurios dar nepaskirstė pelno ir nebuvo sukurtos per susijungimą. Reikalavimus atitinkančių įmonių, kurioms netaikomas reikalavimas registruotis, atveju gali būti laikoma, kad penkerių metų laikotarpis prasideda nuo tada, kai įmonė arba pradeda savo ekonominę veiklą, arba už ekonominę veiklą privalo mokėti mokesčius.

3.   Verslo pradžios pagalba yra:

a)

paskolos su rinkos sąlygų neatitinkančiomis palūkanų normomis, kurių trukmė 10 metų, o didžiausia nominali suma yra ne didesnė kaip 1 mln. EUR arba 1,5 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas, arba 2 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas. Paskolų, kurių trukmė yra 5–10 metų, didžiausios sumos gali būti pakoreguotos pirmiau nurodytas sumas padauginus iš 10 metų ir faktinės paskolos trukmės santykio. Paskolų, kurių trukmė trumpesnė nei 5 metai, didžiausia suma yra ta pati kaip paskolų, kurių trukmė yra 5 metai;

b)

garantijos su rinkos sąlygų neatitinkančiomis priemokomis, kurių trukmė 10 metų, o didžiausia garantuotos paskolos suma yra ne didesnė kaip 1,5 mln. EUR arba 2,25 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas, arba 3 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas. Garantijų, kurių trukmė yra 5–10 metų, didžiausios garantuotos sumos gali būti pakoreguotos pirmiau nurodytas sumas padauginus iš 10 metų ir faktinės garantijos trukmės santykio. Garantijų, kurių trukmė trumpesnė nei 5 metai, didžiausia garantuota suma yra ta pati kaip garantijų, kurių trukmė yra 5 metai. Garantija neviršija 80 % pagrindinės paskolos;

c)

dotacijos, įskaitant nuosavo kapitalo arba kvazinuosavo kapitalo investicijas, palūkanų normų ir garantijos priemokų sumažinimas iki 0,4 mln. EUR bendrojo subsidijos ekvivalento arba 0,6 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas, arba 0,8 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas.

4.   Pagalbos gavėjas gali gauti pagalbą derinant šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pagalbos priemones, jeigu atsižvelgiama į sumos dalį, suteiktą pagal vieną priemonę, apskaičiuotą remiantis didžiausia pagal tą priemonę leidžiama pagalbos suma, kad būtų nustatyta likusi didžiausios pagalbos sumos dalis, leidžiama pagal kitas priemones, sudarančias tokią mišrią priemonę.

5.   Mažosioms ir novatoriškoms įmonėms 3 dalyje nurodytos didžiausios sumos gali būti padvigubintos.

23 straipsnis

Pagalba MVĮ skirtoms alternatyvioms prekybos platformoms

1.   Pagalba MVĮ skirtoms alternatyvioms prekybos platformoms yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Jeigu platformos operatorius yra mažoji įmonė, pagalbos priemonė gali apimti verslo pradžios pagalbą platformos operatoriui, tokiu atveju taikomos 22 straipsnyje nustatytos sąlygos.

Pagalbos priemonė gali apimti mokesčių paskatas nepriklausomiems privatiems investuotojams, fiziniams asmenims, susijusias su jų rizikos finansų investicijomis, vykdomomis per alternatyvią prekybos platformą, į pagal 21 straipsnio sąlygas tinkamas finansuoti įmones.

24 straipsnis

Pagalba žvalgymo išlaidoms kompensuoti

1.   Pagalba žvalgymo išlaidoms kompensuoti yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Tinkamos finansuoti išlaidos yra išlaidos pradiniam patikrinimui ir išsamiam patikrinimui, kurį finansų tarpininkų valdytojai arba investuotojai atlieka, kad nustatytų tinkamas finansuoti įmones pagal 21 ir 22 straipsnius.

3.   Pagalbos intensyvumas neviršija 50 % tinkamų finansuoti išlaidų.

4 SKIRSNIS

Pagalba moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms

25 straipsnis

Pagalba mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams

1.   Pagalba mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Remiama mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projekto dalis visiškai atitinka vieną arba daugiau toliau nurodytų kategorijų:

a)

fundamentiniai tyrimai;

b)

pramoniniai tyrimai;

c)

bandomoji taikomoji veikla;

d)

galimybių studijos.

3.   Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros tinkamos finansuoti išlaidos priskiriamos prie konkrečios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros kategorijos ir yra:

a)

išlaidos personalui: išlaidos projektui vykdyti įdarbintiems mokslininkams, technikams ir kitiems pagalbiniams darbuotojams;

b)

išlaidos priemonėms ir įrenginiams, atsižvelgiant į mastą ir laikotarpį, kuriuo jie naudojami projektui. Jei šios priemonės ir įrenginiai nenaudojami visą projekto trukmę, tik tos nusidėvėjimo išlaidos, kurios atitinka projekto trukmę ir yra apskaičiuotos pagal visuotinai priimtus apskaitos principus, laikomos tinkamomis finansuoti;

c)

išlaidos pastatams ir žemei, atsižvelgiant į mastą ir laikotarpį, kuriuo jie naudojami projektui. Tik tos su pastatais susijusios nusidėvėjimo išlaidos, kurios atitinka projekto trukmę ir yra apskaičiuotos pagal visuotinai priimtus apskaitos principus, laikomos tinkamomis finansuoti. Tinkamas finansuoti išlaidas žemei sudaro komercinio sandorio arba faktinės kapitalo sąnaudos;

d)

išlaidos pagal sutartis vykdomiems moksliniams tyrimams, žinioms ir patentams, perkamiems arba įsigyjamiems pagal licenciją iš išorės šaltinių įprastomis rinkos sąlygomis, taip pat konsultavimo ir lygiaverčių paslaugų, naudojamų vien projektui, išlaidos;

e)

papildomos pridėtinės išlaidos ir kitos veiklos išlaidos, įskaitant išlaidas medžiagoms, reikmenims ir panašiems produktams, tiesiogiai susidariusios vykdant projektą.

4.   Galimybių studijų atveju tinkamos finansuoti yra studijos atlikimo išlaidos.

5.   Pagalbos kiekvienam pagalbos gavėjui intensyvumas neviršija:

a)

100 % tinkamų finansuoti išlaidų – fundamentiniams tyrimams;

b)

50 % tinkamų finansuoti išlaidų – pramoniniams tyrimams;

c)

25 % tinkamų finansuoti išlaidų – bandomajai taikomajai veiklai;

d)

50 % tinkamų finansuoti išlaidų – galimybių studijoms;

6.   Pagalbos pramoniniams tyrimams ir bandomajai taikomajai veiklai intensyvumas gali būti padidintas iki 80 % tinkamų finansuoti išlaidų didžiausio pagalbos intensyvumo:

a)

10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms ir 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms;

b)

15 procentinių punktų, jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų:

i)

vykdant projektą veiksmingai bendradarbiauja:

įmonės, kurių bent viena yra MVĮ, arba projektas vykdomas bent dviejose valstybėse narėse, arba valstybėje narėje ir EEE susitarimo susitariančiojoje šalyje, ir nė viena įmonė nepadengia daugiau kaip 70 % tinkamų finansuoti išlaidų, arba

įmonė ir bent viena mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacija, kuri viena ar kartu padengia bent 10 % tinkamų finansuoti išlaidų ir turi teisę skelbti savo pačios mokslinių tyrimų rezultatus;

ii)

projekto rezultatai yra plačiai skelbiami konferencijose, leidiniuose, atviros prieigos saugyklose arba per nemokamą arba atvirąją programinę įrangą.

7.   Pagalbos intensyvumas galimybių studijoms gali būti padidintas 10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms ir 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms.

26 straipsnis

Investicinė pagalba mokslinių tyrimų infrastruktūroms

1.   Pagalba ekonominę veiklą vykdančių mokslinių tyrimų infrastruktūrų statymui ar atnaujinimui yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Jeigu mokslinių tyrimų infrastruktūra vykdo ir ekonominę, ir neekonominę veiklą, atitinkamas finansavimas, kiekvienos rūšies veiklos išlaidos ir pajamos į apskaitą įrašomos atskirai pagal nuosekliai taikomus ir objektyviai pagrįstus sąnaudų apskaitos principus.

3.   Kaina už infrastruktūros eksploatavimą arba naudojimą atitinka rinkos kainą.

4.   Galimybė naudotis infrastruktūra suteikiama keliems naudotojams skaidriai ir be diskriminacijos. Įmonėms, kurios finansavo bent 10 % infrastruktūros investicinių išlaidų, gali būti suteikta lengvatinė prieiga palankesnėmis sąlygomis. Siekiant išvengti kompensacijos permokos, tokia prieiga yra proporcinga įmonės įnašui į investicines išlaidas ir šios sąlygos yra skelbiamos visuomenei.

5.   Tinkamos finansuoti išlaidos yra investicijų į nematerialųjį ir materialųjį turtą išlaidos.

6.   Pagalbos intensyvumas neviršija 50 % tinkamų finansuoti išlaidų.

7.   Jeigu mokslinių tyrimų infrastruktūra gauna viešąjį finansavimą ir ekonominei, ir neekonominei veiklai, valstybės narės vykdo kontrolę ir naudoja lėšų susigrąžinimo mechanizmą, kad užtikrintų, kad padidėjus ekonominės veiklos daliai, palyginti su numatoma padėtimi pagalbos skyrimo metu, nebūtų viršijamas taikomas pagalbos intensyvumas.

27 straipsnis

Pagalba inovacijų grupėms

1.   Pagalba inovacijų grupėms yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Pagalba inovacijų grupėms teikiama tik inovacijų grupę (grupių organizaciją) eksploatuojančiam juridiniam asmeniui.

3.   Galimybė naudotis grupės patalpomis, įrenginiais ir dalyvauti jos veikloje suteikiama keliems naudotojams atvirai ir be diskriminacijos. Įmonėms, kurios finansavo bent 10 % inovacijų grupės infrastruktūros investicinių išlaidų, gali būti suteikta lengvatinė galimybė palankesnėmis sąlygomis. Siekiant išvengti kompensacijos permokos, tokia galimybė yra proporcinga įmonės įnašui į investicines išlaidas ir šios sąlygos yra skelbiamos visuomenei.

4.   Mokesčiai už naudojimąsi grupės įrenginiais ir dalyvavimą grupės veikloje atitinka rinkos kainą arba atitinka grupės sąnaudas.

5.   Investicinė pagalba gali būti teikiama inovacijų grupių kūrimui arba atnaujinimui. Tinkamos finansuoti išlaidos yra investicijų į nematerialųjį ir materialųjį turtą išlaidos.

6.   Investicinės pagalbos inovacijų grupėms intensyvumas neviršija 50 % tinkamų finansuoti išlaidų. Pagalbos inovacijų grupėms intensyvumas gali būti padidintas 15 procentinių punktų, kai investicijos vykdomos remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas, ir 5 procentiniais punktais inovacijų grupėms, esančiomis remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas.

7.   Veiklos pagalba gali būti teikiama inovacijų grupės eksploatavimui. Tokia pagalba negali būti teikiama ilgiau kaip dešimt metų.

8.   Tinkamos finansuoti veiklos pagalbos inovacijų grupėms išlaidos yra išlaidos personalui ir administracinės išlaidos (įskaitant pridėtines išlaidas), susijusios su:

a)

grupės veiklos skatinimu siekiant palengvinti bendradarbiavimą, dalijimąsi informacija ir specializuotų ir prie kliento poreikių pritaikytų verslo rėmimo paslaugų teikimą arba nukreipimą;

b)

grupės rinkodara siekiant padidinti naujų įmonių ir organizacijų dalyvavimą ir padidinti grupės matomumą;

c)

grupės įrenginių valdymu; mokymo programų, seminarų ir konferencijų organizavimu siekiant remti dalijimąsi žiniomis, tinklų veiklą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

9.   Veiklos pagalbos intensyvumas neviršija 50 % visų tinkamų finansuoti išlaidų per pagalbos teikimo laikotarpį.

28 straipsnis

Inovacijų pagalba MVĮ

1.   Inovacijų pagalba MVĮ yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Tinkamos finansuoti išlaidos:

a)

patentų ir kito nematerialiojo turto gavimo, tvirtinimo ir apsaugos išlaidos;

b)

mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacijos arba didelės įmonės aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurie atlikdami naujai sukurtas pareigas pagalbą gaunančioje įmonėje vykdo mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklą, bet nepakeičia kitų darbuotojų, komandiravimo išlaidos;

c)

inovacijų konsultacinių paslaugų ir paramos paslaugų išlaidos.

3.   Pagalbos intensyvumas neviršija 50 % tinkamų finansuoti išlaidų.

4.   Konkrečiu pagalbos inovacijų konsultacinėms paslaugoms ir paramos paslaugoms atveju pagalbos intensyvumas gali būti padidintas iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų, jeigu bendra pagalbos suma inovacijų konsultacinėms paslaugoms ir paramos paslaugoms neviršija 200 000 EUR vienai įmonei per trejų metų laikotarpį.

29 straipsnis

Procesų ir organizacinių inovacijų diegimo pagalba

1.   Procesų ir organizacinių inovacijų diegimo pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Pagalba didelėms įmonėms yra suderinama, tik jeigu jos veiksmingai bendradarbiauja su MVĮ remiamos veiklos srityje, kurioje bendradarbiaujančios MVĮ prisiima ne mažiau kaip 30 % visų tinkamų finansuoti išlaidų.

3.   Tinkamos finansuoti išlaidos:

a)

išlaidos personalui;

b)

išlaidos priemonėms, įrenginiams, pastatams ir žemei, atsižvelgiant į mastą ir laikotarpį, kuriuo jie naudojami projektui;

c)

išlaidos pagal sutartis vykdomiems moksliniams tyrimams, žinioms ir patentams, perkamiems arba įsigyjamiems pagal licenciją iš išorės šaltinių įprastomis rinkos sąlygomis;

d)

papildomos pridėtinės išlaidos ir kitos veiklos išlaidos, įskaitant išlaidas medžiagoms, reikmenims ir panašiems produktams, tiesiogiai susidariusios vykdant projektą.

4.   Pagalbos intensyvumas neviršija 15 % tinkamų finansuoti išlaidų didelėms įmonėms ir 50 % tinkamų finansuoti išlaidų MVĮ.

30 straipsnis

Pagalba moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje

1.   Pagalba moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Remiamas projektas turi būti svarbus visoms konkretaus sektoriaus ar sektoriaus dalies įmonėms.

3.   Prieš pradedant įgyvendinti remiamą projektą, internete skelbiama ši informacija:

a)

faktas, kad remiamas projektas bus vykdomas;

b)

remiamo projekto tikslai;

c)

apytikslė data, kada maždaug tikimasi paskelbti remiamą projektą ir skelbimo internete vieta;

d)

teiginys, kad remiamo projekto rezultatai bus nemokamai prieinami visoms įmonėms, vykdančioms veiklą tam tikrame sektoriuje arba atitinkamoje jo dalyje.

4.   Remiamo projekto rezultatais internete galima susipažinti nuo remiamo projekto pabaigos datos arba datos, kurią bet kokia informacija apie jo rezultatus pateikiama tos konkrečios organizacijos nariams, žiūrint, kuris įvykis pirmesnis. Su rezultatais internete galima susipažinti mažiausiai 5 metus nuo remiamo projekto pabaigos datos.

5.   Pagalba tiesiogiai teikiama mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacijai ir nėra tiesiogiai teikiama su moksliniais tyrimais nesusijusi pagalba įmonei, perdirbančiai ar parduodančiai žuvininkystės ar akvakultūros produktus.

6.   Tinkamos finansuoti išlaidos yra nurodytos 25 straipsnio 3 dalyje.

7.   Pagalbos intensyvumas neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

5 SKIRSNIS

Pagalba mokymui

31 straipsnis

Pagalba mokymui

1.   Pagalba mokymui yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Pagalba neteikiama mokymui, kurį vykdo įmonės laikydamosi nacionalinių privalomųjų mokymo standartų.

3.   Tinkamos finansuoti išlaidos:

a)

išlaidos mokytojams už valandas, kurias mokytojai dalyvauja mokyme;

b)

tiesiogiai su projektu susijusios mokytojų ir mokomų asmenų veiklos išlaidos, pavyzdžiui, kelionės išlaidos, išlaidos tiesiogiai su projektu susijusioms medžiagoms ir reikmenims, įrankių ir įrenginių nusidėvėjimo, kiek jie nusidėvėjo naudojami vien mokymo projektui, išlaidos. Apgyvendinimo išlaidos neįtraukiamos, išskyrus būtinas mokytojų, kurie yra neįgalūs, apgyvendinimo išlaidas;

c)

su mokymo projektu susijusios konsultacinių paslaugų išlaidos;

d)

išlaidos apmokomiems asmenims ir bendrosios netiesioginės išlaidos (administracinės išlaidos, išlaidos nuomai, pridėtinės išlaidos), už valandas, kurias mokomi asmenys dalyvauja mokyme.

4.   Pagalbos intensyvumas neviršija 50 % tinkamų finansuoti išlaidų. Jis gali būti padidintas iki 70 % tinkamų finansuoti išlaidų didžiausio pagalbos intensyvumo:

a)

10 procentinių punktų, jei mokymas suteikiamas neįgaliesiems darbuotojams arba nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims;

b)

10 procentinių punktų, jei pagalba teikiama vidutinėms įmonėms, ir 20 procentinių punktų, jei pagalba teikiama mažosioms įmonėms.

5.   Kai pagalba teikiama jūrų transporto sektoriuje, jos intensyvumas gali būti padidintas iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a)

mokomi asmenys nėra nuolatiniai laivo įgulos nariai, o tik laikini darbuotojai, ir

b)

mokymas vyksta laivuose, įtrauktuose į Sąjungos registrus.

6 SKIRSNIS

Pagalba nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims ir neįgaliesiems darbuotojams

32 straipsnis

Nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų įdarbinimo pagalba darbo užmokesčio subsidijų forma

1.   Nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų įdarbinimo pagalbos schemos yra suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Tinkamos finansuoti išlaidos yra darbo užmokesčio išlaidos per daugiausiai 12 mėnesių laikotarpį nuo nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčio asmens įdarbinimo. Jeigu susijęs darbuotojas yra labai nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintis asmuo, tinkamos finansuoti išlaidos yra per daugiausiai 24 mėnesių laikotarpį nuo įdarbinimo susidariusios darbo užmokesčio išlaidos.

3.   Jei įdarbinus asmenis, atitinkamos įmonės grynasis darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu darbuotojų skaičiumi per pastaruosius dvylika mėnesių, nepadidėja, etatas ar etatai tampa laisvi dėl savanoriško išėjimo iš darbo, neįgalumo, išėjimo į pensiją dėl amžiaus, savanoriško darbo laiko sumažinimo arba teisėto atleidimo dėl netinkamo elgesio, o ne dėl atleidimo iš darbo dėl etatų mažinimo.

4.   Išskyrus teisėtą atleidimą iš darbo dėl netinkamo elgesio, nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintys asmenys turi teisę į nuolatinį darbą bent minimalų laikotarpį pagal taikomus darbo sutartis reglamentuojančius nacionalinės teisės aktus arba bet kokį kolektyvinį susitarimą.

5.   Jeigu įdarbinimo laikotarpis trumpesnis negu 12 mėnesių arba labai nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų atvejais – 24 mėnesiai, pagalba atitinkamai mažinama pro rata.

6.   Pagalbos intensyvumas neviršija 50 % tinkamų finansuoti išlaidų.

33 straipsnis

Neįgaliųjų užimtumo pagalba darbo užmokesčio subsidijų forma

1.   Neįgaliųjų užimtumo pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Tinkamomis finansuoti išlaidos yra darbo užmokesčio išlaidos per bet kokį nustatytą laikotarpį, kurį neįgalusis darbuotojas dirba.

3.   Jei įdarbinus asmenis, atitinkamos įmonės grynasis darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu darbuotojų skaičiumi per pastaruosius dvylika mėnesių, nepadidėja, etatas ar etatai tampa laisvi dėl savanoriško išėjimo iš darbo, negalios, išėjimo į pensiją dėl amžiaus, savanoriško darbo laiko sumažinimo arba teisėto atleidimo dėl netinkamo elgesio, o ne dėl atleidimo iš darbo dėl etatų mažinimo.

4.   Išskyrus teisėtą atleidimą iš darbo dėl netinkamo elgesio, neįgalusis darbuotojas turi teisę į nuolatinį darbą bent minimalų laikotarpį pagal taikomus nacionalinės teisės aktus arba bet kokius kolektyvinius susitarimus, kurie įmonei teisiškai privalomi ir kurie reglamentuoja darbo sutartis.

5.   Pagalbos intensyvumas neviršija 75 % tinkamų finansuoti išlaidų.

34 straipsnis

Pagalba neįgaliųjų užimtumo papildomoms išlaidoms kompensuoti

1.   Pagalba neįgaliųjų užimtumo papildomoms išlaidoms kompensuoti yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Tinkamos finansuoti išlaidos:

a)

patalpų pritaikymo išlaidos;

b)

personalo užimtumo išlaidos, susijusios tik su laiku, skirtu padėti neįgaliesiems darbuotojams ir tokio personalo mokymo padėti neįgaliesiems darbuotojams išlaidos;

c)

neįgaliesiems darbuotojams naudoti skirtų įrenginių pritaikymo ar įsigijimo arba programinės įrangos įsigijimo ir patvirtinimo išlaidos, įskaitant išlaidas pritaikytai ar pagalbinei technologijų įrangai, kurios papildo išlaidas, kurias pagalbos gavėjas būtų patyręs, įdarbindamas negalios neturinčius darbuotojus;

d)

išlaidos, tiesiogiai susijusios su neįgaliųjų darbuotojų vežimu į darbo vietą su darbu susijusiai veiklai;

e)

darbo užmokesčio išlaidos už valandas, kurias neįgalusis darbuotojas praleidžia reabilituodamasis;

f)

jei pagalbos gavėjas suteikia globojamąjį užimtumą, atitinkamos įmonės gamybos padalinių statybos, įrengimo arba modernizavimo išlaidos ir bet kurios dėl neįgaliųjų užimtumo tiesiogiai susidariusios administravimo ir transporto išlaidos.

3.   Pagalbos intensyvumas neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

35 straipsnis

Paramos nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims išlaidų kompensavimo pagalba

1.   Paramos nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims išlaidų kompensavimo pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Tinkamos finansuoti išlaidos:

a)

personalo užimtumo išlaidos, susijusios tik su laiku, skirtu padėti nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims per daugiausiai 12 mėnesių laikotarpį nuo nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčio asmens įdarbinimo arba per daugiausiai 24 mėnesių laikotarpį nuo labai nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčio asmens įdarbinimo;

b)

tokio personalo mokymo padėti nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims išlaidos.

3.   Teikiama pagalba apima priemones, kuriomis remiamas nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčio asmens savarankiškumas ir prisitaikymas darbo aplinkoje, parama asmeniui per socialines ir administracines procedūras, komunikavimo su darbdaviu lengvinimas ir konfliktų valdymas.

4.   Pagalbos intensyvumas neviršija 50 % tinkamų finansuoti išlaidų.

7 SKIRSNIS

Pagalba aplinkos apsaugai

36 straipsnis

Investicinė pagalba, leidžianti įmonėms taikyti griežtesnius nei Sąjungos aplinkos apsaugos standartus arba gerinti aplinkos apsaugą, jeigu Sąjungos standartų nėra

1.   Investicinė pagalba, leidžianti įmonėms taikyti griežtesnius nei Sąjungos aplinkos apsaugos standartus arba gerinti aplinkos apsaugą, jeigu Sąjungos standartų nėra, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Investicijos tenkina vieną iš šių sąlygų:

a)

investicijomis pagalbos gavėjui sudaromos sąlygos savo veikla gerinti aplinkos apsaugą taikant griežtesnius standartus nei taikomi Sąjungoje, neatsižvelgiant į tai, ar esama privalomų nacionalinių standartų, griežtesnių nei Sąjungos standartai;

b)

investicijomis pagalbos gavėjui sudaromos sąlygos savo veikla gerinti aplinkos apsaugą, jeigu Sąjungos standartų nėra.

3.   Pagalba neteikiama, jeigu investicijomis siekiama užtikrinti, kad įmonės laikytųsi jau priimtų, tačiau dar neįsigaliojusių Sąjungos standartų.

4.   Nukrypstant nuo 3 dalies pagalba gali būti teikiama:

a)

naujoms kelių, geležinkelių, vidaus vandenų ir jūrų transporto priemonėms, atitinkančioms priimtus Sąjungos standartus, įsigyti, jeigu jos įsigyjamos dar tiems standartams neįsigaliojus, o jiems įsigaliojus jie netaikomi iki tos datos jau įsigytoms transporto priemonėms;

b)

naudojamoms esamoms kelių, geležinkelių, vidaus vandenų ir jūrų transporto priemonėms modernizuoti, jeigu tų transporto priemonių eksploatavimo pradžios dieną Sąjungos standartai dar nebuvo įsigalioję, o jiems įsigaliojus, atgaline data toms transporto priemonėms netaikomi.

5.   Tinkamos finansuoti išlaidos yra papildomos investicinės išlaidos, būtinos siekiant taikyti griežtesnius standartus nei taikomi Sąjungoje arba gerinti aplinkos apsaugą, jeigu Sąjungos standartų nėra. Jos nustatomos taip:

a)

jeigu investicijų į aplinkos apsaugą išlaidų dalį visose investicinėse išlaidose galima nustatyti kaip atskirą investiciją, ši su aplinkos apsauga susijusių išlaidų dalis yra tinkamos finansuoti išlaidos;

b)

visais kitais atvejais investicijų į aplinkos apsaugą išlaidos nustatomos lyginant su panašiomis mažiau aplinkai naudingomis investicijomis, kurios, tikėtina, būtų įvykdytos be pagalbos. Abiejų investicijų išlaidų skirtumas nurodo su aplinkos apsauga susijusias išlaidas ir sudaro tinkamas finansuoti išlaidas.

Išlaidos, tiesiogiai nesusijusios su aukštesnio aplinkos apsaugos lygio užtikrinimu, nėra tinkamos finansuoti.

6.   Pagalbos intensyvumas neviršija 40 % tinkamų finansuoti išlaidų.

7.   Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 10 procentinių punktų, kai pagalba teikiama vidutinėms įmonėms, ir 20 procentinių punktų, kai pagalba teikiama mažosioms įmonėms.

8.   Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 15 procentinių punktų, kai investicijos vykdomos remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas, ir 5 procentiniais punktais, kai investicijos vykdomos remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas.

37 straipsnis

Investicinė pagalba, skirta iš anksto prisitaikyti prie būsimų Sąjungos standartų

1.   Pagalba, skatinanti įmones laikytis naujų, dar neįsigaliojusių Sąjungos standartų, kuriais gerinama aplinkos apsauga, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Sąjungos standartai priimami, o investicijos vykdomos ir baigiamos likus bent vieniems metams iki atitinkamo standarto įsigaliojimo dienos.

3.   Tinkamos finansuoti išlaidos yra papildomos investicinės išlaidos, būtinos siekiant taikyti griežtesnius standartus nei taikomi Sąjungoje. Jos nustatomos taip:

a)

jeigu investicijų į aplinkos apsaugą išlaidų dalį visose investicinėse išlaidose galima nustatyti kaip atskirą investiciją, ši su aplinkos apsauga susijusių išlaidų dalis yra tinkamos finansuoti išlaidos;

b)

visais kitais atvejais investicijų į aplinkos apsaugą išlaidos nustatomos lyginant su panašiomis mažiau aplinkai naudingomis investicijomis, kurios, tikėtina, būtų įvykdytos be pagalbos. Abiejų investicijų išlaidų skirtumas nurodo su aplinkos apsauga susijusias išlaidas ir sudaro tinkamas finansuoti išlaidas.

Išlaidos, tiesiogiai nesusijusios su aukštesnio aplinkos apsaugos lygio užtikrinimu, nėra tinkamos finansuoti.

4.   Pagalbos intensyvumas neviršija:

a)

20 % tinkamų finansuoti išlaidų mažosioms įmonėms, 15 % tinkamų finansuoti išlaidų vidutinėms įmonėms ir 10 % tinkamų finansuoti išlaidų didelėms įmonėms, jeigu investicijos vykdomos ir baigiamos likus daugiau nei trejiems metams iki naujo Sąjungos standarto įsigaliojimo dienos;

b)

15 % tinkamų finansuoti išlaidų mažosioms įmonėms, 10 % tinkamų finansuoti išlaidų vidutinėms įmonėms ir 5 % tinkamų finansuoti išlaidų didelėms įmonėms, jeigu investicijos vykdomos ir baigiamos likus nuo vienų iki trejų metų iki naujo Sąjungos standarto įsigaliojimo dienos.

5.   Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 15 procentinių punktų, kai investicijos vykdomos remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas, ir 5 procentiniais punktais, kai investicijos vykdomos remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas.

38 straipsnis

Investicinė pagalba energijos vartojimo efektyvumo priemonėms

1.   Investicinė pagalba, leidžianti įmonėms pasiekti energijos vartojimo efektyvumą, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Pagalba neteikiama, jeigu patobulinimais siekiama užtikrinti, kad įmonės laikytųsi jau priimtų Sąjungos standartų, net jeigu jie dar neįsigaliojo.

3.   Tinkamos finansuoti išlaidos yra papildomos investicinės išlaidos, būtinos siekiant didesnio energijos vartojimo efektyvumo. Jos nustatomos taip:

a)

jeigu investicijų į energijos vartojimo efektyvumą išlaidų dalį visose investicinėse išlaidose galima nustatyti kaip atskirą investiciją, ši su energijos vartojimo efektyvumu susijusių išlaidų dalis yra tinkamos finansuoti išlaidos;

b)

visais kitais atvejais investicijų į energijos vartojimo efektyvumą išlaidos nustatomos lyginant su panašiomis mažesnio energijos vartojimo efektyvumo investicijomis, kurios, tikėtina, būtų įvykdytos be pagalbos. Abiejų investicijų išlaidų skirtumas nurodo su energijos vartojimo efektyvumu susijusias išlaidas ir sudaro tinkamas finansuoti išlaidas.

Išlaidos, tiesiogiai nesusijusios su didesnio energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimu, nėra tinkamos finansuoti.

4.   Pagalbos intensyvumas neviršija 30 % tinkamų finansuoti išlaidų.

5.   Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų, kai pagalba teikiama mažosioms įmonėms, ir 10 procentinių punktų, kai pagalba teikiama vidutinėms įmonėms.

6.   Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 15 procentinių punktų, kai investicijos vykdomos remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas, ir 5 procentiniais punktais, kai investicijos vykdomos remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas.

39 straipsnis

Investicinė pagalba pastatų energijos vartojimo efektyvumo projektams

1.   Investicinė pagalba pastatų energijos vartojimo efektyvumo projektams yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Pagal šį straipsnį pagalbos skyrimo reikalavimus atitinka pastatų energijos vartojimo efektyvumo projektai.

3.   Bendros energijos vartojimo efektyvumo projekto išlaidos yra tinkamos finansuoti išlaidos.

4.   Pagalba teikiama kaip lėšos, nuosavas kapitalas, garantija arba paskola energijos vartojimo efektyvumo fondui arba finansų tarpininkui, kuris ją visą perduoda galutiniams pagalbos gavėjams, ar tai būtų pastato savininkai, ar nuomininkai.

5.   Pagalba energijos vartojimo efektyvumo projektams energijos vartojimo efektyvumo fondui arba finansų tarpininkui gali būti teikiama kaip paskolos arba garantijos. Garantuojamos paskolos arba sumos nominalioji vertė neviršija 10 mln. EUR vienam projektui galutiniams pagalbos gavėjams. Garantija neturėtų viršyti 80 % pagrindinės paskolos;

6.   Pastato savininkai energijos vartojimo efektyvumo fondui arba kitam finansų tarpininkui grąžina ne mažiau nominalios paskolos vertės.

7.   Pagalba energijos vartojimo efektyvumui didinti pritraukia papildomų privačių investuotojų investicijų, kurios pasiekia mažiausią 30 % viso energijos vartojimo efektyvumo projektui suteikto finansavimo ribą. Kai pagalbą teikia energijos vartojimo efektyvumo fondas, privačios investicijos gali būti pritraukiamos energijos vartojimo efektyvumo fondo lygmeniu ir (arba) energijos vartojimo efektyvumo projektų lygmeniu, kad bendra suma pasiektų mažiausią 30 % viso energijos vartojimo efektyvumo projektui suteikto finansavimo ribą.

8.   Teikdamos pagalbą energijos vartojimo efektyvumui didinti valstybės narės gali įsteigti energijos vartojimo efektyvumo fondus ir (arba) pasitelkti finansų tarpininkus. Tokiu atveju turi būti tenkinamos šios sąlygos:

a)

finansų tarpininkų valdytojai ir energijos vartojimo efektyvumo fondų valdytojai atrenkami pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą pagal taikomus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus. Visų pirma jie nediskriminuojami pagal jų įsisteigimo ar įregistravimo vietą bet kurioje valstybėje narėje. Gali būti reikalaujama, kad finansų tarpininkai ir energijos vartojimo efektyvumo fondų valdytojai atitiktų iš anksto nustatytus kriterijus, objektyviai pateisinamus investicijų pobūdžiu;

b)

nepriklausomi privatūs investuotojai atrenkami pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą pagal taikomus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus, kuria siekiama sudaryti tinkamus rizikos ir grąžos dalijimosi susitarimus, kuriuose investicijų, išskyrus garantijas, atveju pirmenybė teikiama ne apsaugai nuo investicijų vertės sumažėjimo, bet nelygiam pelno pasidalijimui. Jeigu privatūs investuotojai nėra atrenkami pagal tokią konkurso procedūrą, nepriklausomas ekspertas, atrinktas pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą, privatiems investuotojams nustato pagrįstą grąžos normą;

c)

jeigu viešieji ir privatūs investuotojai nuostoliais dalijasi nelygiai, pirmieji viešojo investuotojo patirti nuostoliai apribojami 25 % visos investicijos;

d)

garantijų atveju garantijų norma apribojama iki 80 % ir visi valstybės narės prisiimti nuostoliai apribojami 25 % pagrindinio garantuojamo portfelio. Nemokamai gali būti teikiamos tik garantijos, kuriomis padengiami tikėtini pagrindinio garantuojamo portfelio nuostoliai. Jeigu garantija taip pat apima netikėtus nuostolius, finansų tarpininkas už garantijos dalį, kuria padengiami netikėti nuostoliai, moka rinkos sąlygas atitinkančią garantijos priemoką;

e)

leidžiama, kad investuotojams būtų atstovaujama energijos vartojimo efektyvumo fondo arba finansų tarpininko valdymo organuose, pavyzdžiui, stebėtojų taryboje arba patariamajame komitete;

f)

energijos vartojimo efektyvumo fondas arba finansų tarpininkas įsteigiamas pagal taikomus teisės aktus ir valstybė narė taiko išsamaus patikrinimo procedūrą, kuria siekiant įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo priemonę užtikrinama komerciškai pagrįsta investavimo strategija.

9.   Finansų tarpininkai, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo fondus, valdomi komerciniu pagrindu ir užtikrinama, kad finansavimo sprendimais būtų siekiama gauti pelno. Laikoma, kad taip yra, kai finansų tarpininkas ir, atitinkamais atvejais, energijos vartojimo efektyvumo fondo valdytojai tenkina šias sąlygas:

a)

pagal įstatymą ar sutartį jie yra įpareigoti veikti stropiai ir sąžiningai kaip profesionalūs valdytojai ir vengti interesų konflikto; taikomi geriausios praktikos principai ir įstatymais numatyta priežiūra;

b)

jų atlygis atitinka rinkos praktiką. Laikoma, kad šio reikalavimo laikomasi, kai valdytojas atrenkamas pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą, remiantis objektyviais kriterijais, susijusiais su patirtimi, kompetencija ir veiklos bei finansiniu pajėgumu;

c)

jie gauna nuo veiklos rezultatų priklausantį atlygį arba prisiima dalį investicijų rizikos, bendrai investuodami nuosavus išteklius, siekiant užtikrinti, kad jų interesai visada būtų suderinti su viešojo investuotojo interesais;

d)

jie išdėsto investavimo strategiją, investicijų į energijos vartojimo efektyvumo projektus kriterijus ir siūlomą investavimo tvarkaraštį, iš anksto nustato finansinį perspektyvumą ir tikėtiną investicijų poveikį energijos vartojimo efektyvumui;

e)

dėl viešųjų lėšų, kurios investuojamos į energijos vartojimo efektyvumo fondą arba suteiktos finansų tarpininkui, nustatyta aiški ir reali pasitraukimo strategija, kad rinka galėtų finansuoti energijos vartojimo efektyvumo projektus, kai tik bus pasirengusi tai daryti.

10.   Didinamam energijos vartojimo efektyvumui siekiant užtikrinti, kad pagalbos gavėjas laikytųsi jau priimtų Sąjungos standartų, reikalavimo pranešti išimtis pagal šį straipsnį netaikoma.

40 straipsnis

Investicinė pagalba didelio naudingumo kogeneracijai

1.   Investicinė pagalba didelio naudingumo kogeneracijai yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Investicinė pagalba teikiama tik naujiems arba atnaujintiems įrenginiams.

3.   Naujas kogeneracijos įrenginys bendrai sutaupo pirminės energijos, palyginti su atskira gamyba, kaip numatyta 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (56). Dėl esamo kogeneracijos įrenginio patobulinimo arba esamo energijos gamybos vieneto pakeitimo į kogeneracijos įrenginį sutaupoma pirminės energijos, palyginti su pradine padėtimi.

4.   Tinkamos finansuoti išlaidos yra papildomos investicijų į įrangą, kurios reikia, kad įrenginys veiktų kaip didelio naudingumo kogeneracijos įrenginys, palyginti su to paties pajėgumo įprastais elektros energijos ar šilumos gamybos įrenginiais, išlaidos arba papildomos investicijų, kad būtų padidintas naudingumas, kai esamas įrenginys jau atitinka didelio naudingumo ribą, išlaidos.

5.   Pagalbos intensyvumas neviršija 45 % tinkamų finansuoti išlaidų. Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų, kai pagalba teikiama mažosioms įmonėms, ir 10 procentinių punktų, kai pagalba teikiama vidutinėms įmonėms.

6.   Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 15 procentinių punktų, kai investicijos vykdomos remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas, ir 5 procentiniais punktais, kai investicijos vykdomos remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas.

41 straipsnis

Investicinė pagalba atsinaujinančių išteklių energijos gamybai skatinti

1.   Investicinė pagalba atsinaujinančių išteklių energijos gamybai skatinti yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Investicinei pagalbai biodegalų gamybai netaikomas reikalavimas pranešti, tik jeigu remiamos investicijos naudojamos vien tvarių biodegalų, išskyrus maistinės kilmės biodegalus, gamybai. Tačiau investicinei pagalbai, skirtai esamiems maistinės kilmės biodegalų įrenginiams pertvarkyti į pažangiųjų biodegalų įrenginius, pagal šį straipsnį taikoma išimtis, jeigu maistinės kilmės produktų gamyba būtų proporcingai naujam pajėgumui sumažinta.

3.   Biodegalams, kuriems taikomas tiekimo arba maišymo įpareigojimas, pagalba neteikiama.

4.   Pagalba neteikiama hidroelektrinėms, kurios neatitinka Europos Parlamento direktyvos 2000/60/EB.

5.   Investicinė pagalba teikiama tik naujiems įrenginiams. Įrenginiui pradėjus veikti, pagalba neteikiama ir neišmokama, ir pagalba nepriklauso nuo produkcijos.

6.   Tinkamos finansuoti išlaidos yra papildomos investicinės išlaidos, būtinos atsinaujinančių išteklių energijos gamybai skatinti. Jos nustatomos taip:

a)

jeigu investicijų į atsinaujinančių išteklių energijos gamybą išlaidų dalį visose investicinėse išlaidose galima lengvai nustatyti kaip atskirą investiciją, pavyzdžiui, kaip jau esamų įrenginių papildomą dalį, ši su atsinaujinančių išteklių energija susijusių išlaidų dalis yra tinkamos finansuoti išlaidos;

b)

jeigu investicijų į atsinaujinančių išteklių energijos gamybą išlaidų dalį galima nustatyti lyginant su panašiomis mažiau aplinkai naudingomis investicijomis, kurios, tikėtina, būtų įvykdytos be pagalbos, šis abiejų investicijų išlaidų skirtumas nurodo su atsinaujinančiąja energija susijusias išlaidas ir sudaro tinkamas finansuoti išlaidas;

c)

tam tikrų mažos galios įrenginių atveju, kai mažiau aplinkai naudingų investicijų negalima nustatyti, kadangi nėra riboto dydžio įrenginių, bendros investicinės išlaidos siekiant užtikrinti aukštesnį aplinkos apsaugos lygį yra tinkamos finansuoti išlaidos.

Išlaidos, tiesiogiai nesusijusios su aukštesnio aplinkos apsaugos lygio užtikrinimu, nėra tinkamos finansuoti.

7.   Pagalbos intensyvumas neviršija:

a)

45 % tinkamų finansuoti išlaidų, jeigu tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos pagal 6 dalies a arba b punktą;

b)

30 % tinkamų finansuoti išlaidų, jeigu tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos pagal 6 dalies c punktą.

8.   Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų, kai pagalba teikiama mažosioms įmonėms, ir 10 procentinių punktų, kai pagalba teikiama vidutinėms įmonėms.

9.   Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 15 procentinių punktų, kai investicijos vykdomos remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas, ir 5 procentiniais punktais, kai investicijos vykdomos remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas.

10.   Tais atvejais, kai pagalba teikiama konkurencinio konkurso būdu, remiantis aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, pagalbos intensyvumas gali siekti 100 % tinkamų finansuoti išlaidų. Toks konkursas yra nediskriminacinis ir jame sudaromos sąlygos dalyvauti visoms suinteresuotosioms įmonėms. Su konkursu susijęs biudžetas yra privalomas apribojimas, nes pagalbą gali gauti ne visi konkurso dalyviai ir pagalba teikiama remiantis konkurso dalyvio pateiktu pradiniu pasiūlymu, taip panaikinant tolesnių derybų galimybę.

42 straipsnis

Veiklos pagalba atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybai skatinti

1.   Veiklos pagalba atsinaujinančių išteklių energijos gamybai skatinti yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Pagalba teikiama konkurencinio konkurso būdu, remiantis aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, ir visi atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojai gali be diskriminacijos teikti pasiūlymus.

3.   Konkursas gali būti rengiamas tik konkrečioms technologijoms, jeigu visiems gamintojams skirtas konkursas duotų neoptimalų rezultatą ir to nebūtų įmanoma išspręsti konkurso struktūros nuostatomis, visų pirma atsižvelgiant į:

i)

atitinkamos naujos ir novatoriškos technologijos ilgesnio laikotarpio potencialą arba

ii)

poreikį užtikrinti įvairinimą, arba

iii)

tinklo apribojimus ir tinklo stabilumą, arba

iv)

sistemos (integracijos) išlaidas, arba

v)

poreikį išvengti iškraipymų žaliavų rinkoje dėl paramos biomasei.

Valstybės narės išsamiai įvertina tokių sąlygų taikomumą ir vertinimą pateikia Komisijai pagal 11 straipsnio a punkte aprašytas sąlygas.

4.   Pagalba naujoms ir novatoriškoms technologijoms teikiama konkurencinio konkurso būdu ir jame galima teikti pasiūlymus dėl bent vienos tokios technologijos remiantis aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais. Tokia pagalba neteikiama, jei bendra suma per metus yra daugiau nei 5 % planuoto atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos pajėgumo.

5.   Pagalba teikiama kaip priemoka prie rinkos kainos (priemoka), o gamintojai savo elektros energiją parduoda tiesiogiai rinkoje.

6.   Pagalbos gavėjai privalo prisiimti įprastą balansavimo atsakomybę. Pagalbos gavėjai gali perduoti balansavimo atsakomybės veiklą jų vardu vykdyti kitoms įmonėms, tokioms kaip agregatoriai.

7.   Pagalba nesuteikiama, kai kainos neigiamos.

8.   Pagalba nerengiant konkurencinio konkurso gali būti teikiama, kaip aprašyta 2 dalyje, įrenginiams, kurių įrengtoji elektros energijos galia yra mažesnė nei 1 MW ir kurie gamina visų atsinaujinančių išteklių elektros energiją, išskyrus vėjo energiją, kai pagalba nerengiant konkurencinio konkurso gali būti teikiama, kaip aprašyta 2 dalyje, įrenginiams, kurių įrengtoji elektros energijos galia neviršija 6 MW arba 6 gamybos vienetų. Nedarant poveikio 9 daliai, kai pagalba teikiama nerengiant konkurencinio konkurso, laikomasi 5, 6 ir 7 dalyse nustatytų sąlygų. Be to, kai pagalba teikiama nerengiant konkurencinio konkurso, taikomos 43 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nustatytos sąlygos.

9.   5, 6 ir 7 dalyse nustatytos sąlygos netaikomos veiklos pagalbai įrenginiams, kurių įrengtoji elektros energijos galia yra mažesnė nei 500 kW ir kurie gamina visų atsinaujinančių išteklių elektros energiją, išskyrus vėjo energiją, kai šios sąlygos netaikomos veiklos pagalbai įrenginiams, kurių įrengtoji elektros energijos galia neviršija 3 MW arba 3 gamybos vienetų.

10.   Siekiant apskaičiuoti 8 ir 9 dalyse nurodytą didžiausią galią, įrenginiai, turintys bendrą prijungimo prie elektros tinklo tašką, laikomi vienu įrenginiu.

11.   Pagalba teikiama tik tol, kol atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminanti jėgainė visiškai nusidėvi pagal visuotinai priimtus apskaitos principus. Iš veiklos pagalbos turi būti atskaitoma bet kokia anksčiau gauta investicinė pagalba.

43 straipsnis

Veiklos pagalba atsinaujinančių išteklių energijos gamybai mažos galios įrenginiuose skatinti

1.   Veiklos pagalba atsinaujinančių išteklių energijos gamybai mažos galios įrenginiuose skatinti yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Pagalba teikiama tik įrenginiams, kurių įrengtoji galia yra mažesnė nei 500 MW ir kurie gamina visų atsinaujinančių išteklių elektros energiją, išskyrus vėjo energiją, kai pagalba teikiama įrenginiams, kurių įrengtoji galia neviršija 3 MW arba 3 gamybos vienetų, ir biodegalams, kai pagalba teikiama įrenginiams, kurių įrengtoji galia neviršija 50 000 tonų per metus. Siekiant apskaičiuoti tą didžiausią galią, mažos galios įrenginiai, turintys bendrą prijungimo prie elektros tinklo tašką, laikomi vienu įrenginiu.

3.   Pagalba teikiama tik įrenginiams, kurie gamina tvarius biodegalus, išskyrus maistinės kilmės biodegalus. Tačiau veiklos pagalba maistinės kilmės biodegalų gamybos įrenginiams, kurie pradėjo veikti iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir dar nėra visiškai nusidėvėję, taikoma išimtis pagal šį straipsnį, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2020 m.

4.   Biodegalams, kuriems taikomas tiekimo arba maišymo įpareigojimas, pagalba neteikiama.

5.   Pagalba vienam energijos vienetui neviršija bendrų išlygintų energijos iš konkretaus atsinaujinančio šaltinio gamybos sąnaudų ir atitinkamos energijos rinkos kainos skirtumo. Išlygintos sąnaudos atnaujinamos reguliariai, bent kartą per metus.

6.   Apskaičiuojant išlygintas sąnaudas didžiausia grąžos norma neviršija atitinkamos apsikeitimo normos ir 100 bazinių punktų sumos. Atitinkama apsikeitimo norma yra valiutos, kuria suteikta pagalba, apsikeitimo norma terminui, kuris atitinka remiamo įrenginio nusidėvėjimo laikotarpį.

7.   Pagalba teikiama tik tol, kol įrenginys visiškai nusidėvi pagal visuotinai priimtus apskaitos principus. Iš veiklos pagalbos atskaitoma bet kokia įrenginiui suteikta investicinė pagalba.

44 straipsnis

Pagalba aplinkosaugos mokesčių lengvatų forma pagal Direktyvą 2003/96/EB

1.   Pagalbos aplinkosaugos mokesčių lengvatų forma schemos, tenkinančios 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (57), sąlygas, yra suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Pagalbos gavėjai, kuriems taikomos mokesčių lengvatos, atrenkami remiantis skaidriais ir objektyviais kriterijais, ir moka bent mažiausio lygio, nustatyto Direktyva 2003/96/EB, mokestį.

3.   Pagalbos aplinkosaugos mokesčių lengvatų forma schemos grindžiamos taikomos aplinkosaugos mokesčio normos sumažinimu, nustatytos kompensacijos sumos išmokėjimu arba šių mechanizmų deriniu.

4.   Biodegalams, kuriems taikomas tiekimo arba maišymo įpareigojimas, pagalba neteikiama.

45 straipsnis

Investicinė užterštų teritorijų atkūrimo pagalba

1.   Investicinė pagalba įmonėms, atkuriančioms užterštas teritorijas ir taip šalinančioms žalą aplinkai, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Investicija šalinama žala aplinkai, įskaitant žalą dirvožemio arba paviršinio ar gruntinio vandens kokybei.

3.   Kai nustatomas juridinis arba fizinis asmuo, atsakingas už žalą aplinkai pagal kiekvienoje valstybėje narėje taikomą teisę, nedarant poveikio šiam klausimui skirtoms Sąjungos taisyklėms – visų pirma 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (58) su pakeitimais, padarytais 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo (59), 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičiančiai Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (60) ir 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB (61) – tas asmuo turi finansuoti atkūrimą pagal principą „teršėjas moka“, taigi valstybės pagalba neteikiama. Kai asmuo, atsakingas pagal taikomą teisę, nėra nustatytas arba jo negalima priversti padengti išlaidų, už atkūrimo arba teršalų išvalymo darbus atsakingas asmuo gali gauti valstybės pagalbą.

4.   Tinkamos finansuoti išlaidos yra atkūrimo darbų išlaidos, atėmus žemės vertės padidėjimą. Visos įmonės išlaidos, susidariusios atkuriant jos teritoriją, nepriklausomai nuo to, ar tokias išlaidas galima įtraukti į jos balansą kaip ilgalaikį turtą, gali būti laikomos tinkamomis finansuoti investicijoms, susijusioms su užterštų teritorijų atkūrimu.

5.   Žemės vertės padidėjimą po atkūrimo įvertina nepriklausomas ekspertas.

6.   Pagalbos intensyvumas neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

46 straipsnis

Investicinė pagalba didelio energinio efektyvumo centralizuotam šilumos ir vėsumos tiekimui

1.   Investicinė pagalba efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos įrengimui yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Tinkamos finansuoti gamybos įrenginio išlaidos yra papildomos išlaidos, kurių reikia vieno ar kelių energijos gamybos vienetų statybai, išplėtimui, atnaujinimui, kad jie veiktų kaip didelio energinio efektyvumo centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistema, palyginti su įprastais gamybos įrenginiais. Investicija yra neatsiejama didelio energinio efektyvumo centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos dalis.

3.   Pagalbos gamybos įrenginiui intensyvumas neviršija 45 % tinkamų finansuoti išlaidų. Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų, kai pagalba teikiama mažosioms įmonėms, ir 10 procentinių punktų, kai pagalba teikiama vidutinėms įmonėms.

4.   Pagalbos gamybos įrenginiui intensyvumas gali būti padidintas 15 procentinių punktų, kai investicijos vykdomos remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas, ir 5 procentiniais punktais, kai investicijos vykdomos remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas.

5.   Tinkamos finansuoti išlaidos skirstomajam tinklui yra investicinės išlaidos.

6.   Pagalbos skirstomajam tinklui suma neviršija tinkamų finansuoti išlaidų ir veiklos pelno skirtumo. Veiklos pelnas iš tinkamų finansuoti išlaidų atskaitomas ex ante arba taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą.

47 straipsnis

Investicinė pagalba atliekų perdirbimui ir pakartotiniam naudojimui

1.   Investicinė pagalba atliekų perdirbimui ir pakartotiniam naudojimui yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Investicinė pagalba teikiama kitų įmonių atliekų perdirbimui ir pakartotiniam naudojimui.

3.   Tvarkomos medžiagos kitu atveju būtų šalinamos arba tvarkomos aplinkai kenksmingesniu būdu. Pagalbai atliekų panaudojimo operacijoms, išskyrus perdirbimą, pagal šį straipsnį bendroji išimtis netaikoma.

4.   Pagalba netiesiogiai nesumažinami teršėjų mokesčiai, kurie jiems turėtų būti nustatyti pagal Sąjungos teisę, arba mokesčiai, kurie turėtų būti laikomi įprastomis bendrovės išlaidomis.

5.   Investicijomis ne tik padidinama medžiagų, kurios turi būti perdirbtos, paklausa, bet ir didinamas tų medžiagų surinkimas.

6.   Investicijos neturi apsiriboti naujausiomis technologijomis.

7.   Tinkamos finansuoti išlaidos yra papildomos investicinės išlaidos, būtinos investicijai į geresnę ir veiksmingesnę atliekų perdirbimo ir pakartotinio naudojimo veiklą, palyginti su įprasta tokio paties pajėgumo pakartotinio naudojimo ir perdirbimo veikla, kuri būtų vykdoma be pagalbos.

8.   Pagalbos intensyvumas neviršija 35 % tinkamų finansuoti išlaidų. Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų, kai pagalba teikiama mažosioms įmonėms, ir 10 procentinių punktų, kai pagalba teikiama vidutinėms įmonėms.

9.   Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 15 procentinių punktų, kai investicijos vykdomos remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas, ir 5 procentiniais punktais, kai investicijos vykdomos remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas.

10.   Reikalavimo pranešti apie investicinę pagalbą pagalbos gavėjo atliekų perdirbimui ir pakartotiniam naudojimui išimtis pagal šį straipsnį netaikoma.

48 straipsnis

Investicinė pagalba energetikos infrastruktūrai

1.   Investicinė pagalba energetikos infrastruktūros statymui arba atnaujinimui yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Pagalba teikiama remiamose vietovėse esančiai energetikos infrastruktūrai.

3.   Energetikos infrastruktūrai taikomas visas tarifas ir prieigos taisyklės pagal energijos vidaus rinkos teisės aktus.

4.   Investicinės išlaidos yra tinkamos finansuoti išlaidos.

5.   Pagalbos suma neviršija tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumo. Veiklos pelnas iš tinkamų finansuoti išlaidų atskaitomas ex ante arba taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą.

6.   Reikalavimo pranešti apie investicinę pagalbą elektros energijos ir dujų saugojimo projektams ir naftos infrastruktūrai išimtis pagal šį straipsnį netaikoma.

49 straipsnis

Pagalba aplinkos apsaugos tyrimams atlikti

1.   Pagalba tyrimams, įskaitant energijos vartojimo auditus, tiesiogiai susijusiems su šiame skirsnyje nurodytomis investicijomis, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Išlaidos 1 dalyje nurodytiems tyrimams atlikti yra tinkamos finansuoti išlaidos.

3.   Pagalbos intensyvumas neviršija 50 % tinkamų finansuoti išlaidų.

4.   Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 20 %, kai tyrimai atliekami mažųjų įmonių užsakymu, ir 10 %, kai tyrimai atliekami vidutinių įmonių užsakymu.

5.   Pagalba energijos vartojimo auditams, atliekamiems pagal Direktyvos 2012/27/ES 8 straipsnio 4 dalį, didelėms įmonėms neteikiama, nebent energijos vartojimo auditas atliekamas papildomai su pagal tą direktyvą privalomu energijos vartojimo auditu.

8 SKIRSNIS

Pagalba tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti

50 straipsnis

Pagalbos schemos tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti

1.   Pagalbos schemos žemės drebėjimų, griūčių, nuošliaužų, potvynių, viesulų, uraganų, ugnikalnių išsiveržimų ir natūralios kilmės gaisrų padarytai žalai atitaisyti yra suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 2 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Pagalba teikiama, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)

valstybės narės kompetentinga valdžios institucija oficialiai pripažino, kad įvykis yra gaivalinės nelaimės pobūdžio, ir

b)

gaivalinė nelaimė ir ją patyrusios įmonės patirta žala turi būti tiesiogiai susijusios.

3.   Su konkrečia gaivaline nelaime susijusios pagalbos schemos pradedamos vykdyti per trejus metus po įvykio. Tokiomis schemomis pagrįsta pagalba suteikiama per ketverius metus po įvykio.

4.   Tinkamos finansuoti išlaidos yra išlaidos, susidariusios dėl žalos, patirtos tiesiogiai dėl gaivalinės nelaimės, kurią įvertina kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos nepriklausomas ekspertas arba draudimo įmonė. Tokia žala gali apimti materialinę žalą turtui, pvz., pastatams, įrenginiams, mašinoms arba atsargoms, ir žalą, patirtą praradus pajamas dėl viso arba dalinio veiklos sustabdymo ne ilgesniam negu šešių mėnesių nuo nelaimės laikotarpiui. Materialinės žalos apskaičiavimas grindžiamas remonto išlaidomis arba turto, kuriam padaryta žala, ekonomine verte prieš nelaimę. Žala neviršija remonto išlaidų arba nelaimės sukelto rinkos vertės sumažėjimo, t. y. turto vertės iš karto prieš nelaimę ir po jos skirtumo. Prarastos pajamos apskaičiuojamos remiantis nelaimę patyrusios įmonės finansiniais duomenimis (pelnu neatskaičius palūkanų ir mokesčių (EBIT), nuvertėjimu ir darbo sąnaudomis, susijusiomis tik su nuo gaivalinės nelaimės nukentėjusia įmonės veiklos vieta), palyginant šešių mėnesių nuo nelaimės laikotarpio finansinius duomenis su trejų metų, pasirinktų iš penkerių metų prieš nelaimę, vidurkiu (neįtraukiant dvejų metų, kuriais finansinis rezultatas buvo geriausias ir blogiausias) ir apskaičiuoto tuo pačiu tų metų šešių mėnesių laikotarpiu. Žala apskaičiuojama atskiro pagalbos gavėjo lygmeniu.

5.   Pagalba ir bet kokios kitos gautos išmokos žalai kompensuoti, įskaitant draudimo išmokas, neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

9 SKIRSNIS

Socialinė transporto pagalba atokių regionų gyventojams

51 straipsnis

Socialinė transporto pagalba atokių regionų gyventojams

1.   Pagalba oro ir jūrų keleiviniam transportui yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 2 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Visa pagalba naudinga galutiniams vartotojams, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra atokiame regione.

3.   Pagalba skiriama keleiviniam transportui, kurio maršrutas jungia oro uostą arba uostą atokiame regione su kitu oro uostu arba uostu Europos ekonominėje erdvėje.

4.   Pagalba teikiama nediskriminuojant vežėjo tapatybės arba paslaugos rūšies pagrindu ir nedarant jokių apribojimų dėl konkretaus maršruto į atokų regioną arba iš jo.

5.   Tinkamos finansuoti išlaidos – bilieto į abi puses iš atokaus regiono arba į jį kaina, įskaitant visus mokesčius ir rinkliavas, kuriuos vežėjui turi sumokėti vartotojas.

6.   Pagalbos intensyvumas neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

10 SKIRSNIS

Pagalba plačiajuosčio ryšio infrastruktūroms plėtoti

52 straipsnis

Pagalbai plačiajuosčio ryšio infrastruktūroms plėtoti

1.   Pagalba plačiajuosčio ryšio infrastruktūroms plėtoti yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Tinkamos finansuoti išlaidos:

a)

pasyviosios plačiajuosčio ryšio infrastruktūros įrengimo investicinės išlaidos;

b)

su plačiajuosčiu ryšiu susijusių civilinės inžinerijos darbų investicinės išlaidos;

c)

bazinių plačiajuosčių tinklų įrengimo investicinės išlaidos ir

d)

naujos kartos prieigos (NKP) tinklų įrengimo investicinės išlaidos.

3.   Investuojama vietovėse, kuriose nėra tos pačios kategorijos infrastruktūrų (arba bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo, arba NKP tinklo) ir kuriose nesitikima tokios infrastruktūros įrengti komercinėmis sąlygomis per trejus metus nuo planuojamos pagalbos priemonės paskelbimo; tai taip pat tikrinama surengus atviras viešąsias konsultacijas.

4.   Pagalba skiriama vykdant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurencinės atrankos konkurso procedūrą, laikantis neutralumo technologijų požiūriu principo.

5.   Tinklo operatorius siūlo kuo platesnę aktyviąją ir pasyviąją didmeninę prieigą, kaip apibrėžta pagal šio reglamento 2 straipsnio 139 punktą, sąžiningomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, įskaitant fizinį atsiejimą NKP tinklų atveju. Tokia didmeninė prieiga suteikiama bent septyneriems metams, o prieigos prie kabelių kanalų ar stulpų trukmė neribojama. Pagalbos kabelių kanalų įrengimui atveju, įrengiami pakankamai platūs kanalai, kad jie galėtų būti naudojami keliems kabelių tinklams ir skirtingoms tinklo topologijoms.

6.   Didmeninės prieigos kaina grindžiama kainų nustatymo principais, kuriuos nustato nacionalinė reguliavimo institucija, ir lyginamosiomis vertėmis, vyraujančiomis kitose lyginamosiose konkurencingesnėse valstybės narės arba Sąjungos vietovėse atsižvelgiant į tinklo operatoriaus gautą pagalbą. Dėl prieigos sąlygų, įskaitant kainodarą, taip pat prieigos siekiančių subjektų ir subsidijuojamo infrastruktūros operatoriaus ginčių atveju konsultuojamasi su nacionaline reguliavimo institucija.

7.   Valstybės narės vykdo kontrolę ir naudoja lėšų susigrąžinimo mechanizmą, jei pagalbos projektui suma viršija 10 mln. EUR.

11 SKIRSNIS

Pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui

53 straipsnis

Pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui

1.   Pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Pagalba teikiama šiems kultūros tikslams ir šiai kultūrinei veiklai:

a)

muziejams, archyvams, bibliotekoms, meno ir kultūros centrams ar erdvėms, teatrams, operos teatrams, koncertų salėms, kitoms gyvų pasirodymų organizacijoms, kino paveldo institucijoms ir kitoms panašioms meninėms ir kultūrinėms infrastruktūroms, organizacijoms ir institucijoms;

b)

materialiam paveldui, įskaitant visų formų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį kultūros paveldą ir archeologines vietoves, paminklus, istorines vietoves ir pastatus; gamtos paveldui, susijusiam su kultūros paveldu arba jei valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos juos oficialiai pripažino kultūros arba gamtos paveldu;

c)

bet kokios formos nematerialiam paveldui, įskaitant folklorinius papročius ir amatus;

d)

meno ar kultūros renginiams ir pasirodymams, festivaliams, parodoms ir panašiai kultūrinei veiklai;

e)

kultūrinio ir meninio švietimo veiklai ir kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo svarbos supratimo rėmimui švietimo ir didesnio visuomenės informuotumo programomis, taip pat naudojant naujas technologijas;

f)

muzikos ir literatūros, įskaitant vertimus, kūrinių rašymui, redagavimui, gamybai, platinimui, skaitmeninimui ir leidybai.

3.   Pagalba gali būti:

a)

investicinė pagalba, įskaitant pagalbą kultūros infrastruktūros statymui arba atnaujinimui;

b)

veiklos pagalba.

4.   Su investicine pagalba susijusios tinkamos finansuoti išlaidos yra investicijų į materialųjį ir nematerialųjį turtą išlaidos, įskaitant:

a)

infrastruktūros, kurios bent 80 % arba laiko, arba vietos pajėgumo per metus yra naudojama kultūros tikslams, statymo, atnaujinimo, įsigijimo, išsaugojimo arba pagerinimo išlaidas;

b)

kultūros paveldo įsigijimo, įskaitant nuomą, nuosavybės perdavimą arba fizinį perkėlimą, išlaidas;

c)

materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugojimo, išsaugojimo, atkūrimo ir rekonstrukcijos išlaidas, įskaitant papildomas laikymo tinkamomis sąlygomis, specialių įrankių, medžiagų išlaidas ir dokumentavimo, tyrimų, skaitmeninimo ir skelbimo išlaidas;

d)

kultūros paveldo prieinamumo visuomenei, įskaitant skaitmeninimo išlaidas ir išlaidas kitoms naujoms technologijoms, prieinamumo specialiųjų poreikių turintiems asmenims gerinimo (visų pirma nuolydžių ir liftų neįgaliesiems, nuorodų Brailio raštu ir rankinio valdymo eksponatų muziejuose įrengimo) ir kultūros įvairovės, susijusios su pristatymais, programomis ir lankytojais, išlaidas;

e)

kultūros projektų ir kultūrinės veiklos, bendradarbiavimo, mainų programų ir dotacijų išlaidas, įskaitant atrankos procedūrų išlaidas, reklamos išlaidas ir išlaidas tiesiogiai susidariusias vykdant projektą.

5.   Veiklos pagalbos atveju tinkamos finansuoti išlaidos yra:

a)

kultūros institucijos arba paveldo vietovės išlaidos, susijusios su nuolatine arba periodine veikla, įskaitant parodas, spektaklius ir renginius bei panašią įprastai vykdomą kultūrinę veiklą;

b)

kultūrinio ir meninio švietimo veiklos ir kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo svarbos supratimo rėmimo švietimo ir didesnio visuomenės informuotumo programomis, taip pat naudojant naujas technologijas, išlaidos;

c)

kultūros įstaigos ar paveldo vietovių ir veiklos prieinamumo visuomenei išlaidos, įskaitant skaitmeninimo ir naudojimosi naujomis technologijoms išlaidas, bei prieinamumo neįgaliesiems gerinimo išlaidos;

d)

veiklos išlaidos, tiesiogiai susijusios su kultūros projektu arba veikla, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto ir kultūros vietų nuoma, kelionės išlaidos, medžiagos ir reikmenys, tiesiogiai susiję su kultūros projektu arba veikla, parodų ir scenų architektūrinės struktūros, įrankių nuoma ir nusidėvėjimas, programinė įranga ir įrenginiai, prieigos prie autorių teisėmis apsaugotų kūrinių ir kitomis gretutinėmis intelektinės nuosavybės teisėmis apsaugoto turinio išlaidos, taip pat reklamos išlaidos ir išlaidos, tiesiogiai susidariusios vykdant projektą ar veiklą; nusidėvėjimo ir finansavimo išlaidos yra tinkamos finansuoti, tik jeigu jos nebuvo įtrauktos į investicinę pagalbą;

e)

išlaidos personalui, dirbančiam kultūros institucijoje arba paveldo vietovėje, arba vykdant projektą;

f)

išorės konsultantų ir paslaugų teikėjų konsultacinių ir paramos paslaugų išlaidos, tiesiogiai susidariusios vykdant projektą.

6.   Investicinės pagalbos atveju pagalbos suma neviršija tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumo. Veiklos pelnas iš tinkamų finansuoti išlaidų atskaitomas ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis, arba taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą. Infrastruktūros valdytojui leidžiama atitinkamu laikotarpiu pasilikti pagrįstą pelną.

7.   Veiklos pagalbos atveju pagalbos suma neviršija sumos, kuri būtina veiklos nuostoliams padengti, ir pagrįsto pelno atitinkamu laikotarpiu. Tai užtikrinama ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis, arba taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą.

8.   Vietoj 6 ir 7 dalyse nurodyto metodo pagalbos, kuri neviršija 1 mln. EUR, atveju gali būti nustatyta didžiausia 80 % tinkamų finansuoti išlaidų suma.

9.   Muzikos ir literatūros kūrinių leidybai, kaip apibrėžta 2 dalies f punkte, didžiausia pagalbos suma neviršija arba tinkamų finansuoti išlaidų ir projekto diskontuotųjų pajamų skirtumo, arba 70 % tinkamų finansuoti išlaidų. Pajamos iš tinkamų finansuoti išlaidų atskaitomas ex ante arba taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą. Tinkamos finansuoti išlaidos yra muzikos ir literatūros kūrinių leidybos išlaidos, įskaitant užmokestį autoriui (autorių teisių išlaidas), užmokestį vertėjams, užmokestį redaktoriams, kitas redagavimo išlaidas (korektūros skaitymo, koregavimo, peržiūros), maketavimo ir parengimo spausdinti išlaidas bei spausdinimo ar elektroninio leidimo išlaidas.

10.   Pagalba spaudai ir žurnalams, spausdintiems ar elektroniniams, pagal šį straipsnį neteikiama.

54 straipsnis

Pagalbos garso ir vaizdo kūriniams schemos

1.   Pagalbos scenarijų rašymui, garso ir vaizdo kūrinių kūrimui, gamybai, platinimui ir reklamai schemos yra suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Pagalba remiamas kultūros produktas. Siekiant išvengti akivaizdžių klaidų nustatant, ar produktas yra kultūros produktas, kiekviena valstybė narė nustato veiksmingą procedūrą, pavyzdžiui, pasiūlymų atrankos procedūrą, kai vienam ar daugiau asmenų juos pavesta atrinkti ir tikrinti pagal iš anksto nustatytus kultūrinius kriterijus.

3.   Pagalba gali būti:

a)

pagalba garso ir vaizdo kūrinių gamybai;

b)

pagalba parengiamajam gamybos etapui ir

c)

platinimo pagalba.

4.   Jeigu valstybė narė pagalbą sieja su teritorinėmis išlaidomis susijusiais įsipareigojimais, pagalbos garso ir vaizdo kūrinių gamybai schemose gali būti:

a)

arba reikalaujama, kad iki 160 % konkretaus garso ir vaizdo kūrinio gamybai suteiktos pagalbos lėšų būtų išleista pagalbą teikiančioje valstybėje narėje, arba

b)

konkretaus garso ir vaizdo kūrinio gamybai suteikta pagalba būtų apskaičiuojama kaip gamybinės veiklos, kuri vykdoma pagalbą teikiančioje valstybėje narėje, procentinė išlaidų dalis; paprastai taip yra pagalbos schemų, kurias sudaro mokesčių paskatos, atveju.

Abiem atvejais, jeigu valstybė narė reikalauja mažiausios gamybinės veiklos atitinkamoje teritorijoje apimties, kad projektas būtų tinkamas finansuoti, ta apimtis neviršija 50 % bendro gamybos biudžeto. Be to, didžiausia išlaidų suma, kuriai taikomi su teritorinėmis išlaidomis susiję įsipareigojimai, jokiu atveju neviršija 80 % bendro gamybos biudžeto.

5.   Tinkamos finansuoti išlaidos:

a)

gamybos pagalba: bendros garso ir vaizdo kūrinių gamybos išlaidos, įskaitant prieinamumo neįgaliesiems gerinimo išlaidas;

b)

pagalba parengiamajam gamybos etapui: scenarijų rašymo ir garso ir vaizdo kūrinių kūrimo išlaidos;

c)

platinimo pagalba: garso ir vaizdo kūrinių platinimo ir reklamos išlaidos.

6.   Pagalbos garso ir vaizdo kūrinių gamybai intensyvumas neviršija 50 % tinkamų finansuoti išlaidų.

7.   Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas:

a)

tarpvalstybinei filmų gamybai, kurią finansuoja daugiau nei viena valstybė narė ir kurioje dalyvauja gamintojai iš daugiau nei vienos valstybės narės, – iki 60 % tinkamų finansuoti išlaidų;

b)

sudėtingų garso ir vaizdo kūrinių gamybai ir bendros gamybos projektams, kuriuose dalyvauja EBPO Paramos vystymuisi komiteto (PVK) sąrašo šalys, – iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

8.   Pagalbos parengiamajam gamybos etapui intensyvumas neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų. Jeigu pagal parašytą scenarijų arba projektą galiausiai sukuriamas garso ir vaizdo kūrinys, pavyzdžiui, filmas, parengiamojo gamybos etapo išlaidos įtraukiamos į bendrą biudžetą ir į jas atsižvelgiama skaičiuojant pagalbos intensyvumą. Platinimo pagalbos intensyvumas yra toks pat kaip gamybos pagalbos intensyvumas.

9.   Pagalba neskiriama tik konkrečiai gamybos veiklai ar atskiroms gamybos vertės grandinės dalims. Pagalba kino studijų infrastruktūroms pagal šį straipsnį neteikiama.

10.   Pagalba neteikiama vien tik tam tikros valstybės piliečiams ir nereikalaujama, kad pagalbos gavėjai būtų įmonės, įsteigtos pagal nacionalinę komercinę teisę.

12 SKIRSNIS

Pagalbai sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms

55 straipsnis

Pagalbai sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms

1.   Pagalba sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Sporto infrastruktūros negali naudoti išskirtinai vienas profesionalus sporto naudotojas. Sporto infrastruktūrą kiti profesionalūs arba neprofesionalūs sporto naudotojai per metus išnaudoja bent 20 % laiko pajėgumo. Jeigu infrastruktūrą vienu metu naudoja keli naudotojai, apskaičiuojamos atitinkamos laiko naudojimo dalys.

3.   Daugiafunkcę laisvalaikio infrastruktūrą sudaro daugiafunkcio pobūdžio laisvalaikio įrenginiai, kuriuose siūlomos visų pirma kultūrinės ir laisvalaikio paslaugos, išskyrus laisvalaikio parkus ir viešbučius.

4.   Galimybė naudotis sporto arba daugiafunkcėmis laisvalaikio infrastruktūromis suteikiama skaidriai ir be diskriminacijos. Įmonėms, kurios finansavo bent 30 % infrastruktūros investicinių išlaidų, gali būti suteikta lengvatinė galimybė jomis naudotis palankesnėmis sąlygomis, jeigu tos sąlygos yra skelbiamos visuomenei.

5.   Jei sporto infrastruktūra naudojasi profesionalų sporto klubai, valstybės narės užtikrina, kad jos naudojimo kainų nustatymo sąlygos būtų skelbiamos visuomenei.

6.   Bet kokia koncesija arba kitas patikėjimas trečiajai šaliai statyti, atnaujinti ir (arba) eksploatuoti sporto arba daugiafunkcę laisvalaikio infrastruktūrą suteikiamas atvirai, skaidriai ir be diskriminacijos, deramai atsižvelgus į taikomas viešojo pirkimo taisykles.

7.   Pagalba gali būti:

a)

investicinė pagalba, įskaitant pagalbą sporto ir daugiafunkcės laisvalaikio infrastruktūros statymui arba atnaujinimui;

b)

veiklos pagalba sporto infrastruktūrai.

8.   Su investicine pagalba sporto ir daugiafunkcei laisvalaikio infrastruktūrai susijusios tinkamos finansuoti išlaidos yra investicijų į materialųjį ir nematerialųjį turtą išlaidos.

9.   Su veiklos pagalba sporto ir daugiafunkcei laisvalaikio infrastruktūrai susijusios tinkamos finansuoti išlaidos yra infrastruktūros teikiamų paslaugų veiklos išlaidos. Tos veiklos išlaidos apima išlaidas personalui, medžiagoms, rangovų paslaugoms, ryšiams, energijai, techninei priežiūrai, nuomai, administravimui ir kt., bet neapima nusidėvėjimo ir finansavimo išlaidų, jei jos buvo įtrauktos į investicinę pagalbą;

10.   Investicinės pagalbos sporto ir daugiafunkcei laisvalaikio infrastruktūrai atveju pagalbos suma neviršija tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumo. Veiklos pelnas iš tinkamų finansuoti išlaidų atskaitomas ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis arba taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą.

11.   Veiklos pagalbos sporto infrastruktūros atveju pagalbos suma neviršija veiklos nuostolių per atitinkamą laikotarpį. Tai užtikrinama ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis, arba taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą.

12.   Vietoje 10 ir 11 dalyse nurodyto metodo, pagalbos, kuri neviršija 1 mln. EUR, atveju gali būti nustatyta didžiausia 80 % tinkamų finansuoti išlaidų suma.

13 SKIRSNIS

Pagalba vietos infrastruktūroms

56 straipsnis

Investicinė pagalba vietos infrastruktūroms

1.   Vietos infrastruktūrų statymo ar atnaujinimo finansavimas, susijęs su infrastruktūra, kuri padeda vietos lygmeniu gerinti verslo ir vartotojų aplinką bei modernizuoti ir plėtoti pramoninę bazę, yra suderinamas su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Šis straipsnis netaikomas pagalbai infrastruktūroms, kuri įtraukta į kitus šio reglamento III skyriaus skirsnius, išskyrus 1 skirsnį „Regioninė pagalba“. Šis straipsnis taip pat netaikomas oro uostų infrastruktūrai ir uostų infrastruktūrai.

3.   Infrastruktūra suinteresuotieji naudotojai gali naudotis atvirai, skaidriai ir be diskriminacijos. Kaina už infrastruktūros eksploatavimą arba pardavimą atitinka rinkos kainą.

4.   Bet kokia koncesija arba kitas patikėjimas trečiajai šaliai eksploatuoti infrastruktūrą suteikiamas atvirai, skaidriai ir be diskriminacijos, deramai atsižvelgus į taikomas viešojo pirkimo taisykles.

5.   Tinkamos finansuoti išlaidos yra investicijų į materialųjį ir nematerialųjį turtą išlaidos.

6.   Pagalbos suma neviršija tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumo. Veiklos pelnas iš tinkamų finansuoti išlaidų atskaitomas ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis arba taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą.

7.   Specialiai infrastruktūrai išimtis pagal šį straipsnį netaikoma.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

57 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 800/2008 panaikinamas.

58 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Šis reglamentas taikomas iki jo įsigaliojimo skirtai individualiai pagalbai, jeigu pagalba atitinka šiame reglamente, išskyrus 9 straipsnį, nustatytas sąlygas.

2.   Bet kurią pagalbą, kuri pagal šį reglamentą ar kitus anksčiau galiojusius reglamentus, priimtus pagal Reglamento (EB) Nr. 994/98 1 straipsnį, nėra atleista nuo reikalavimo pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, Komisija vertina atsižvelgdama į atitinkamas sistemas, gaires, komunikatus ir pranešimus.

3.   Bet kokia individuali pagalba, suteikta iki 2014 m. liepos 1 d. bet kuriuo pagalbos suteikimo metu galiojusiu pagal Reglamento (EB) Nr. 994/98 1 straipsnį priimtu reglamentu, yra suderinama su vidaus rinka ir jai netaikomas 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, išskyrus regioninę pagalbą. MVĮ skirtoms rizikos kapitalo pagalbos schemoms, nustatytoms iki 2014 m. liepos 1 d., kurioms pagal Reglamentą (EB) Nr. 800/2008 netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, išimtis taikoma toliau ir jos lieka suderinamos su vidaus rinka, kol baigsis finansavimo susitarimas, jeigu viešąsias lėšas remiam privataus kapitalo investiciniam fondui pagal tokį susitarimą buvo įsipareigota skirti iki 2015 m. sausio 1 d., ir jeigu toliau tenkinamos kitos išimties taikymo sąlygos.

4.   Pasibaigus šio reglamento galiojimo laikotarpiui, visoms pagalbos schemoms, kurioms taikoma išimtis pagal šį reglamentą, išskyrus regioninės pagalbos schemas, išimtis toliau taikoma šešių mėnesių suderinimo laikotarpiu. Regioninės pagalbos schemoms taikoma išimtis baigia galioti tada, kai nustoja galioti patvirtinti regioninės pagalbos žemėlapiai. Išimties taikymas rizikos finansų pagalbai, kuriai taikoma išimtis pagal 21 straipsnio 2 dalies a punktą, baigia galioti baigiantis finansavimo susitarime numatytam laikotarpiui, jeigu viešąsias lėšas remiam privataus kapitalo investiciniam fondui buvo įsipareigota skirti pagal tokį susitarimą per šešis mėnesius nuo šio reglamento galiojimo pabaigos, ir jeigu toliau tenkinamos visos kitos išimties taikymo sąlygos.

59 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2014 m. liepos 1 d.

Reglamentas taikomas iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. birželio 17 d.

Komisijos vardu

Joaquín ALMUNIA

Pirmininko pavaduotojas


(1)  OL L 142, 1998 5 14, p. 1.

(2)  OL L 214, 2008 8 9, p. 3

(3)  OL L 320, 2013 11 30, p. 22.

(4)  OL L 204, 2013 7 31, p. 11.

(5)  COM(2012) 209, 2012 5 8.

(6)  OL L 336, 2010 12 21, p. 24.

(7)  OL C 244, 2004 10 1, p. 2.

(8)  OL C 296, 2012 10 2, p. 3.

(9)  OL C 155, 2008 6 20, p. 10.

(10)  OL C 14, 2008 1 19, p. 6.

(11)  OL L 175, 2013 6 27, p. 1.

(12)  OL L 83, 1999 3 27, p. 1.

(13)  OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

(14)  EUCO 13/10 REV 1.

(15)  OL L 347, 2013 12 20, p. 259.

(16)  OL C 194, 2006 8 18, p. 2.

(17)  OL C 323, 2006 12 30, p. 1.

(18)  COM(2010) 636, 2010 11 15.

(19)  COM(2010) 2020, 2010 3 3.

(20)  OL L 315, 2012 11 14, p. 1.

(21)  OL L 140, 2009 6 5, p. 16.

(22)  OL L 275, 2003 10 25, p. 32.

(23)  OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

(24)  OL L 283, 2003 10 31, p. 51.

(25)  OL L 143, 2004 4 30, p. 56.

(26)  OL L 102, 2006 4 11, p. 15.

(27)  OL L 140, 2009 6 5, p. 114.

(28)  OL L 312, 2008 11 22, p. 3.

(29)  COM(2010) 245, 2010 5 19.

(30)  OL C 332, 2013 11 15, p. 1.

(31)  EUCO 13/10 REV 1.

(32)  OL L 191, 2010 7 23, p. 28.

(33)  COM(2010) 2020, 2010 3 3.

(34)  2003 m. liepos 24 d. Teisingumo Teismo sprendimas Altmark Trans GmbH ir Regierungspräsidium Magdeburg prieš Nahverkehrsgesellschaft Altmark GmbH ir Oberbundesanwalt beim Bundesverwaltungsgericht, C-280/00, Rink. p. I-7747.

(35)  OL L 354, 2013 12 28, p. 1.

(36)  OL L 336, 2010 12 21, p. 24.

(37)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB.

(38)  OL L 393, 2006 12 30, p. 1.

(39)  OL L 134, 2004 4 30, p. 114.

(40)  OL L 206, 2009 8 8, p. 1.

(41)  OL L 24, 2008 1 29, p. 8.

(42)  OL L 315, 2012 11 14, p. 1.

(43)  COM(2012) 595, 2012 10 17.

(44)  OL L 283, 2003 10 31, p. 51.

(45)  OL L 211, 2009 8 14, p. 55.

(46)  OL L 211, 2009 8 14, p. 94.

(47)  OL L 211, 2009 8 14, p. 1.

(48)  OL L 211, 2009 8 14, p. 15.

(49)  OL L 211, 2009 8 14, p. 36.

(50)  OL C 155, 2008 6 20, p. 10.

(51)  Schemų pagal šio reglamento 16 ir 21 straipsnius atvejais reikalavimo skelbti informaciją apie kiekvienos skirtos individualios pagalbos sumas, kurios viršija 500 000 EUR, gali būti atsisakoma MVĮ, kurios jokioje rinkoje nevykdė jokio komercinio pardavimo, atžvilgiu.

(52)  OL L 140, 2004 4 30, p. 1.

(53)  OL L 393, 2006 12 30, p. 1.

(54)  OL C 209, 2013 7 23, p. 1.

(55)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

(56)  OL L 315, 2012 11 14, p. 1.

(57)  OL L 283, 2003 10 31, p. 51.

(58)  OL L 143, 2004 4 30, p. 56.

(59)  OL L 102, 2006 4 11, p. 1.

(60)  OL L 140, 2009 6 5, p. 114.

(61)  OL L 178, 2013 6 28, p. 66.


I PRIEDAS

MVĮ apibrėžtis

1 straipsnis

Įmonė

Įmonė yra bet kuris ekonominę veiklą vykdantis subjektas, kad ir koks jo teisinis statusas. Visų pirma įmone laikomi savisamdžiai asmenys ir šeimos įmonės, vykdančios amatų ar kitokią veiklą, ir reguliarią ekonominę veiklą vykdančios ūkinės bendrijos arba asociacijos.

2 straipsnis

Personalo skaičius ir finansinės ribos, į kuriuos atsižvelgiama nustatant įmonės kategoriją

1.   Labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) kategorijai priklauso įmonės, kuriose dirba mažiau kaip 250 asmenų ir kurių metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR, ir (arba) bendra metinė balanso suma neviršija 43 mln. EUR.

2.   MVĮ kategorijoje mažoji įmonė apibrėžiama kaip įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50 asmenų ir kurios metinė apyvarta ir (arba) bendra metinė balanso suma neviršija 10 mln. EUR.

3.   MVĮ kategorijoje labai maža įmonė apibrėžiama kaip įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 asmenų ir kurios metinė apyvarta ir (arba) bendra metinė balanso suma neviršija 2 mln. EUR.

3 straipsnis

Įmonių rūšys, į kurias atsižvelgiama apskaičiuojant personalo skaičių ir finansines sumas

1.   Savarankiška įmonė – įmonė, kuri nepriskiriama prie įmonių partnerių, kaip apibrėžta 2 dalyje, arba prie susijusių įmonių, kaip apibrėžta 3 dalyje.

2.   Įmonės partnerės – visos įmonės, kurios nepriskiriamos prie susijusių įmonių, kaip apibrėžta 3 dalyje, ir kurios viena su kita susietos tokiu santykiu: įmonė (pradinės grandies įmonė) viena arba kartu su kita ar kitomis susijusiomis įmonėmis, kaip apibrėžta 3 dalyje, turi 25 % ar daugiau kitos įmonės (galutinės grandies įmonės) kapitalo arba balsavimo teisių.

Tačiau įmonė gali būti laikoma savarankiška (neturinčia įmonės partnerės), net jeigu šią 25 % ribą pasiekia arba viršija toliau nurodyti investuotojai, jeigu jie atskirai arba bendrai nėra susiję, kaip apibrėžta 3 dalyje, su ta įmone:

a)

viešos investicinės korporacijos, rizikos kapitalo bendrovės, asmenys arba asmenų grupės, reguliariai vykdantys rizikos kapitalo investavimo veiklą, investuojantys nuosavą kapitalą į nekotiruojamą verslą (neformalūs investuotojai), jeigu tų neformalių investuotojų bendra investicijų į tą pačią įmonę suma yra mažesnė kaip 1 250 000 EUR;

b)

universitetai ar ne pelno mokslinių tyrimų centrai;

c)

instituciniai investuotojai, įskaitant regioninės plėtros fondus;

d)

savarankiškos vietos institucijos, kurių metinis biudžetas mažesnis kaip 10 mln. EUR ir kurių teritorijoje gyvena mažiau kaip 5 000 gyventojų.

3.   Susijusios įmonės – įmonės, kurios viena su kita susietos kuriais nors iš šių santykių:

a)

viena įmonė turi kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą;

b)

viena įmonė turi teisę skirti arba atleisti daugumą kitos įmonės administracinio, valdymo arba priežiūros organo narių;

c)

viena įmonė turi teisę kitai įmonei daryti lemiamą įtaką, remdamasi su šia įmone sudaryta sutartimi arba vadovaudamasi steigimo sutarties ar įstatų nuostata;

d)

viena įmonė, kuri yra kitos įmonės akcininkė arba narė, pagal susitarimą su kitais tos įmonės akcininkais ar nariais viena kontroliuoja tos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą.

Preziumuojama, kad lemiamos įtakos nėra, jei 2 dalies antroje pastraipoje išvardyti investuotojai patys tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvauja valdant tą įmonę, ir tai niekaip nepaveikia jų, kaip akcininkų, teisių.

Įmonės, susietos kokiais nors pirmoje pastraipoje išvardytais santykiais per vieną ar daugiau kitų įmonių arba kurį nors iš 2 dalyje minėtų investuotojų, taip pat laikomos susijusiomis įmonėmis.

Įmonės, tokiais santykiais susietos per fizinį asmenį ar bendrai veikiančių fizinių asmenų grupę, taip pat laikomos susijusiomis įmonėmis, jei jos savo veiklą arba dalį veiklos vykdo toje pačioje atitinkamoje rinkoje arba gretimosiose rinkose.

Gretimąja rinka laikoma produkto ar paslaugos rinka, esanti gretimoje pradinėje ar galutinėje grandyje prie atitinkamos rinkos.

4.   Išskyrus 2 dalies antroje pastraipoje numatytus atvejus, įmonė negali būti laikoma MVĮ, jei 25 % ar daugiau kapitalo arba balsavimo teisių atskirai ar bendrai tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja viena ar daugiau viešųjų įstaigų.

5.   Įmonės gali deklaruoti, kad turi savarankiškos įmonės, įmonės partnerės ar susijusios įmonės statusą, taip pat skelbti duomenis apie 2 straipsnyje nustatytas ribas. Deklaruoti galima net tuo atveju, jei kapitalas yra pasiskirstęs taip, kad neįmanoma tiksliai nustatyti, kas jį valdo. Tokiu atveju įmonė gali gera valia deklaruoti, kad gali teisėtai preziumuoti, jog kita įmonė arba bendrai kelios susijusios įmonės neturi 25 % arba daugiau kapitalo ar balsavimo teisių. Tokios deklaracijos niekaip nepaveikia nacionalinėse arba Sąjungos taisyklėse numatytų patikrinimų ar tyrimų.

4 straipsnis

Duomenys, pagal kuriuos apskaičiuojamas personalo skaičius bei finansinės sumos, ir ataskaitinis laikotarpis

1.   Personalo skaičiui ir finansinėms sumoms apskaičiuoti imami vėliausio patvirtinto apskaitos laikotarpio duomenys, ir jie skaičiuojami metams. Skaičiuojant atsižvelgiama į duomenis, gautus nuo sąskaitų uždarymo datos. Skaičiuojant apyvartą, iš gautos sumos išskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir kiti netiesioginiai mokesčiai.

2.   Sąskaitų uždarymo dieną paaiškėjus, kad įmonės metiniai duomenys apie darbuotojų skaičių ar finansines sumas viršijo arba nepasiekė 2 straipsnyje nurodytų ribų, toks faktas nenulemia vidutinės, mažosios ar labai mažos įmonės statuso netekimo ar įgijimo, jeigu tos ribos neviršijamos du apskaitos laikotarpius iš eilės.

3.   Naujai įsteigtų įmonių, kurių sąskaitos dar nepatvirtintos, naudotini duomenys yra išvedami pagal per finansinius metus apskaičiuotą bona fide įvertį.

5 straipsnis

Personalo skaičiaus apskaičiavimas

Darbuotojų skaičius atitinka metinių darbo vienetų (MDV) skaičių, t. y. visą darbo dieną aptariamoje įmonėje arba jos vardu visu ataskaitinių metų laikotarpiu dirbančių darbuotojų skaičių. Ne visus metus išdirbę darbuotojai, ne visą darbo dieną, neatsižvelgiant į jos trukmę, dirbę asmenys ir sezoniniai darbuotojai sudaro MDV dalis. Personalą sudaro:

a)

darbuotojai;

b)

įmonei pavaldžioje įmonėje dirbantys asmenys ir asmenys, pagal nacionalinę teisę laikomi tokios įmonės darbuotojais;

c)

savininkai vadovai;

d)

partneriai, įmonėje vykdantys reguliarią veiklą ir gaunantys iš įmonės finansinės naudos.

Gamybinę praktiką atliekantys asmenys arba studentai, besimokantys profesijos pagal gamybinės praktikos ar profesinio mokymo sutartis, į personalo skaičių neįtraukiami. Į motinystės ar vaiko priežiūros atostogų trukmę neatsižvelgiama.

6 straipsnis

Įmonės duomenų nustatymas

1.   Savarankiškos įmonės duomenys, įskaitant personalo skaičių, nustatomi išimtinai remiantis tos įmonės ataskaitų duomenimis.

2.   Įmonių partnerių arba susijusių įmonių turinčios įmonės duomenys, įskaitant darbuotojų skaičių, nustatomi pagal įmonės ataskaitų duomenis ir kitus įmonės duomenis arba, jei yra, pagal įmonės konsoliduotųjų ataskaitų duomenis ar pagal konsoliduotųjų ataskaitų, į kurias įmonė įtraukta jas konsoliduojant, duomenis.

Prie pirmoje pastraipoje nurodytų duomenų pridedami įmonės partnerės – tiesioginės pradinės grandies įmonės arba galutinės grandies įmonės – duomenys. Pridedama suma yra proporcinga kapitalo arba balsavimo teisių (pasirenkant didesnį skaičių) procentinei daliai. Kryžminio akcijų valdymo atveju imama didesnė procentinė dalis.

Prie pirmoje ir antroje pastraipose nurodytų duomenų pridedama įmonės, kuri tiesiogiai arba netiesiogiai susijusi su aptariama įmone, 100 % duomenų, jei tie duomenys nebuvo įtraukti į ataskaitas konsolidavimo metu.

3.   Taikant 2 dalį aptariamos įmonės partnerių duomenys yra gaunami remiantis jų ataskaitų duomenimis ir kitais, jei yra, konsoliduotais, jų duomenimis. Prie tų duomenų pridedama 100 % įmonių, susijusių su tomis įmonėmis partnerėmis, duomenų, nebent jų duomenys jau yra įtraukti į ataskaitas konsolidavimo metu.

Taikant tą pačią 2 dalį su aptariama įmone susijusių įmonių duomenys yra gaunami remiantis jų ataskaitų duomenimis ir kitais, jei yra, konsoliduotais, jų duomenimis. Prie tų duomenų pridedami pro rata bet kokių tos susijusios įmonės įmonių partnerių – tiesioginių pradinės grandies įmonių arba galutinės grandies įmonių – duomenys, nebent tų duomenų dalis, bent jau proporcinga daliai, nurodytai 2 dalies antroje pastraipoje, jau yra įtraukta į konsoliduotąsias ataskaitas.

4.   Jei įmonės konsoliduotose ataskaitose nėra duomenų apie personalo skaičių, šis skaičius apskaičiuojamas proporcingai sudedant jos įmonių partnerių duomenis ir pridedant įmonių, su kuriomis aptariama įmonė susijusi, duomenis.


II PRIEDAS

Informacija apie valstybės pagalbą, kuriai pagal šio reglamento sąlygas taikoma išimtis

I DALIS

teiktina naudojant nustatytą Komisijos IT programą, kaip nurodyta 11 straipsnyje

Image

Image

II DALIS

teiktina naudojant nustatytą Komisijos IT programą, kaip nurodyta 11 straipsnyje

Nurodykite, pagal kurią Bendrojo bendrosios išimties reglamento nuostatą įgyvendinama pagalbos priemonė

Image

Image

Image


III PRIEDAS

Nuostatos dėl informacijos skelbimo pagal 9 straipsnio 1 dalį

Valstybės narės sukuria savo išsamias valstybės pagalbos svetaines, kuriose skelbia 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją taip, kad ji būtų lengvai prieinama. Informacija skelbiama lentelinės skaičiuoklės formatu, kuriuo naudojantis galima atlikti duomenų paiešką, juos gauti ir nesunkiai skelbti internete, pavyzdžiui, CSV arba XML formatu. Prieiga prie svetainės suteikiama visoms suinteresuotoms šalims be apribojimų. Norint naudotis svetaine neturi būti reikalaujama registruotis.

Skelbiama ši informacija apie skirtą individualią pagalbą, kaip nustatyta 9 straipsnio 1 dalies c punkte:

pagalbos gavėjo pavadinimas,

pagalbos gavėjo identifikatorius,

įmonės rūšis (MVĮ ar didelė įmonė) pagalbos suteikimo metu,

regionas, kuriame įsisteigęs pagalbos gavėjas, NUTS II lygmeniu (1),

veiklos sektorius NACE grupės lygmeniu (2),

pagalbos dalis, nurodyta sveikais skaičiais nacionaline valiuta (3),

pagalbos priemonė (4) (dotacija/palūkanų normos subsidija, paskola/grąžintini avansai/kompensuojamoji dotacija, garantija, mokesčių lengvata arba atleidimas nuo mokesčių, rizikos finansai, kita (nurodyti)),

pagalbos suteikimo data,

pagalbos tikslas,

pagalbą teikianti institucija,

schemų pagal 16 ir 21 straipsnius atveju – įgaliotojo subjekto pavadinimas ir atrinktų finansų tarpininkų pavadinimai,

pagalbos priemonės numeris (5).


(1)  NUTS – bendras teritorinių statistinių vienetų klasifikatorius. Paprastai nurodomas 2 lygmens regionas.

(2)  1990 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3037/90 dėl statistinio Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (OL L 293, 1990 10 24, p. 1) su pakeitimais, padarytais 1993 m. kovo 24 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 761/93 (OL L 83, 1993 4 3, p. 1 ir klaidų ištaisymas OL L 159, 1995 7 11, p. 31).

(3)  Bendrasis subsidijos ekvivalentas arba rizikos finansų schemų atveju – investicijos suma. Veiklos pagalbos atveju gali būti nurodoma pagalbos suma vienam pagalbos gavėjui per metus. Fiskalinių schemų ir schemų pagal 16 straipsnį (regioninė miesto plėtros pagalba) ir 21 straipsnį (rizikos finansų pagalba) atveju ši suma gali būti nurodoma pagal šio reglamento 9 straipsnio 2 dalyje nustatytus intervalus.

(4)  Jeigu pagalba teikiama taikant kelias pagalbos priemones, pagalbos suma nurodoma pagal priemonę.

(5)  Komisijos pateiktas taikant šio reglamento 11 straipsnyje nurodytą elektroninę procedūrą.