27.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 157/85

(1)

Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1138/2011 (2) (toliau – galutinis reglamentas) tam tikrų rūšių importuojamam Indijos, Indonezijos ir Malaizijos kilmės riebalų alkoholiui ir jo mišiniams (toliau – FOH) nustatė galutinį antidempingo muitą. Prieš priimant galutinį reglamentą buvo priimtas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 446/2011 (3), kuriuo importuojamiems Indijos, Indonezijos ir Malaizijos kilmės FOH nustatytas laikinasis antidempingo muitas (toliau – laikinasis reglamentas). Išvados, kuriomis remiantis buvo nustatyti galutiniai antidempingo muitai, toliau vadinamos pirminio tyrimo išvadomis.

(2)

2012 m. sausio 21 d. eksportuojantis Indonezijos FOH gamintojas PT Ecogreen Oleochemicals, Ecogreen Oleochemicals (Singapore) Pte. Ltd ir Ecogreen Oleochemicals GmbH (toliau kartu – Ecogreen) Bendrajam Teismui pateikė prašymą (byla T-28/12) panaikinti galutinio reglamento nuostatas, susijusias su Ecogreen taikomu antidempingo muitu. Ecogreen užginčijo jos eksporto kainos koregavimą, atliktą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą, siekiant palyginti tą eksporto kainą su bendrovės normaliąja verte.

(3)

Sprendimu T-249/06 (Interpipe Nikopolsky Seamless Tubes Plant Niko Tube ZAT (Interpipe Niko Tube ZAT) ir Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant VAT (Interpipe NTRP VAT) prieš Europos Sąjungos Tarybą) Bendrasis Teismas panaikino Reglamento (EB) Nr. 954/2006 1 straipsnio nuostatas, susijusias su Interpipe NTRP VAT, inter alia, dėl akivaizdžios vertinimo klaidos, padarytos atliekant koregavimą pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą, ir su Interpipe Niko Tube ZAT dėl kitų priežasčių. 2012 m. vasario 16 d. Teisingumo Teismas atmetė Tarybos ir Komisijos pateiktą apeliacinį skundą (sujungtos bylos C-191/09 P ir C-200/09 P).

(4)

Kadangi su koregavimu, atliktu pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą, susijusios faktinės aplinkybės Ecogreen atžvilgiu buvo panašios į Interpipe NTRP VAT, manyta, kad Ecogreen nustatytą dempingo skirtumą reikėtų perskaičiuoti neatliekant koregavimo pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą.

(5)

Todėl 2012 m. gruodžio 21 d. paskelbtas atgaline data nuo 2011 m. lapkričio 12 d. taikomas 2012 m. gruodžio 11 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1241/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1138/2011, kuriuo tam tikrų rūšių importuojamam Indijos, Indonezijos ir Malaizijos kilmės riebalų alkoholiui ir jo mišiniams nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito galutinis surinkimas (4) (toliau – iš dalies keičiantis reglamentas).

(6)

Jame pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalį Ecogreen nustatytas dempingo skirtumas buvo de minimis. Todėl tyrimas dėl Ecogreen baigtas nenustatant priemonių. 2013 m. balandžio 9 d. Bendrasis Teismas nutarė, kad dėl byloje T-28/12 pateikto ieškinio nereikia priimti sprendimo.

(7)

Visiems kitiems eksportuojantiems Indijos, Indonezijos ir Malaizijos gamintojams toliau buvo taikomi antidempingo muitai, tačiau pirminio tyrimo išvados, visų pirma dėl žalingo importo dempingo kaina poveikio, turėtų būti iš naujo įvertintos atsižvelgiant į iš dalies keičiančiame reglamente pateiktas peržiūrėtas išvadas dėl dempingo.

(8)

2013 m. vasario 28 d. (5) paskelbtas Pranešimas apie dalinį antidempingo tyrimo dėl tam tikrų importuojamų Indijos, Indonezijos ir Malaizijos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės riebalų alkoholių ir jų mišinių atnaujinimą (toliau – atnaujinimas). Pranešime nurodyta, kad atnaujinus tyrimą reikia nagrinėti, ar perskaičiuoti dempingo skirtumai gali turėti įtakos per pirminį tyrimą padarytoms išvadoms, visų pirma susijusioms su žala ir priežastiniu ryšiu (toliau – pakartotinis tyrimas).

(9)

Komisija apie dalinį tyrimo atnaujinimą oficialiai pranešė eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, žinomiems susijusiems naudotojams ir Sąjungos pramonei. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime nustatytą terminą pareikšti nuomonę raštu ir pateikti prašymą išklausyti.

(10)

Kelios šalys teigė, kad buvo neaišku, kokiu teisiniu pagrindu Komisija iš dalies atnaujino pirminį tyrimą ir kokius duomenis Komisija rinks, siekdama nustatyti faktus ir padaryti išvadas per šį pakartotinį tyrimą.

(11)

Be to, šalys teigė, kad buvo neaišku, kokio tipo tyrimas inicijuotas ir koks būtų galutinis rezultatas galutinių priemonių dydžio prasme, koks laikotarpis būtų nagrinėjamas ir kokie pirminio tyrimo aspektai būtų pakartotinai vertinami.

(12)

Primenama, kad šis atnaujinimas būtinas dėl to, kad atsižvelgiant į Bendrojo Teismo sprendimo T-249/06 (Interpipe Nikopolsky Seamless Tubes Plant Niko Tube ZAT (Interpipe Niko Tube ZAT) ir Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant VAT (Interpipe NTRP VAT) prieš Europos Sąjungos Tarybą) išvadas buvo priimtas iš dalies keičiantis reglamentas.

(13)

Primenama, kad pirminio tyrimo vadinamasis tiriamasis laikotarpis (TL) buvo nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. Vertinant žalą nagrinėtas laikotarpis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos, kuris vadintas nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(14)

Šiame pakartotiniame tyrime nagrinėjamas tas pats TL ir tas pats nagrinėjamasis laikotarpis. Per pirminį tyrimą padarytos su šiais laikotarpiais susijusios išvados dėl žalos ir priežastinio ryšio pakartotinai vertinamos atsižvelgiant į iš dalies keičiančiame reglamente Indonezijos eksportuotojams naujai nustatytus dempingo skirtumus.

(15)

Tiksliau, kaip nurodyta pranešime dėl atnaujinimo, šio pakartotinio tyrimo tikslas – nustatyti, ar iš dalies keičiančiame reglamente vienam eksportuojančiam Indonezijos gamintojui nustatytas de minimis dempingo skirtumas ir kitoms Indonezijos bendrovėms nustatytų dempingo skirtumų dydžio pasikeitimai gali turėti kokio nors poveikio pirminio tyrimo išvadoms dėl žalos ir priežastinio ryšio.

(16)

Toliau pateikiami pakartotinio tyrimo rezultatai. Kaip ir per pirminį tyrimą tam tikri duomenys ir informacija indeksuota forma pateikiami visų pirma tam, kad būtų užtikrintas pradžioje pateiktų duomenų konfidencialumas.

(17)

Primenama, kad nagrinėjamasis produktas yra per pirminį tyrimą apibrėžtas produktas, t. y. Indijos, Indonezijos ir Malaizijos kilmės sotieji riebalų alkoholiai, kurių grandinę sudaro C8, C10, C12, C14, C16 ar C18 anglies atomai (neįskaitant šakotųjų izomerų), įskaitant atskirus sočiuosius riebalų alkoholius (dar vadinamus atskirosiomis frakcijomis) ir mišinius, kurių grandinę daugiausia sudaro C6–C8, C6–C10, C8–C10, C10–C12 anglies atomų deriniai (paprastai klasifikuojami kaip C8–C10 anglies atomų deriniai), mišinius, kurių grandinę daugiausia sudaro C12–C14, C12–C16, C12–C18, C14–C16 anglies atomų deriniai (paprastai klasifikuojami kaip C12–C14 anglies atomų deriniai), bei mišinius, kurių grandinę daugiausia sudaro C16–C18 anglies atomų deriniai, ir kurių KN kodai šiuo metu yra ex 2905 16 85, 2905 17 00, ex 2905 19 00 ir ex 3823 70 00 (toliau – riebalų alkoholiai).

(18)

Iš dalies kečiančio reglamento išvados neturi poveikio pirminio tyrimo išvadoms dėl nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto.

(19)

Kaip minėta iš dalies keičiančio reglamento 7 konstatuojamojoje dalyje, visoms Indonezijos bendrovėms, išskyrus eksportuojantį gamintoją, kuriam nustatytas individualus dempingo skirtumas, pagrįstas bendradarbiaujančiam eksportuojančiam Indonezijos gamintojui nustatytu didžiausiu dempingo skirtumu, nustatyti dempingo skirtumai peržiūrėti siekiant atsižvelgti į perskaičiuotą Ecogreen nustatytą dempingo skirtumą.

(20)

Iš dalies keičiantis reglamentas neturėjo poveikio dempingo skirtumams, kurie galutinio reglamento 23 konstatuojamojoje dalyje nustatyti eksportuojantiems Indijos gamintojams ir 55 konstatuojamojoje dalyje – eksportuojantiems Malaizijos gamintojams.

(21)

Kaip minėta iš dalies keičiančio reglamento 6 konstatuojamojoje dalyje, Ecogreen nustatytas mažesnis nei 2 % dempingo skirtumas, t. y. mažesnis nei pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje numatytas de minimis ribinis dydis. Todėl šio eksportuojančio gamintojo importas į Sąjungą pakartotiniame tyrime turėtų būti vertinamas kaip importas ne dempingo kaina.

(22)

Minėto Indonezijos eksportuotojo importo ne dempingo kaina apimties, kainos ir rinkos dalies raida per nagrinėjamąjį laikotarpį nurodyta lentelėje. Kaip minėta 16 konstatuojamojoje dalyje, pateikiami indeksuoti duomenys.

(23)

Dėl laikinojo reglamento 70 konstatuojamosios dalies, kuri buvo patvirtinta galutinio reglamento 64 konstatuojamąja dalimi, lentelės, ir pirmiau pateiktos lentelės – atlikus tyrimą nustatyta, kad importas ne dempingo kaina sudarė nedidelę dalį viso importo iš nagrinėjamųjų šalių ir kad per nagrinėjamąjį laikotarpį toks importas augo proporcingai mažiau nei importas dempingo kaina. Iš tikrųjų, importas ne dempingo kaina 2007 m. sudarė apie 15 %–18 % viso importo iš nagrinėjamųjų šalių, o per TL – tik maždaug 10 %–13 %.

(24)

Per pakartotinį tyrimą nustatyta, kad importo ne dempingo kaina iš Ecogreen vidutinės kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 9 %, tačiau nuo 2009 m. iki TL nesikeitė.

(25)

Pakartotinis tyrimas neturi poveikio galutinio reglamento 57–61 konstatuojamosiose dalyse padarytoms išvadoms, todėl jos patvirtinamos.

(26)

Laikinojo reglamento 64–66 konstatuojamosiose dalyse, kurios patvirtintos galutinio reglamento 62 konstatuojamąja dalimi, pateiktoms išvadoms poveikio nedaroma. Patvirtinama, kad, kaip parodyta lentelėje, riebiųjų alkoholių suvartojimas Sąjungoje buvo pakankamai stabilus ir per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo vos 2 %. Kaip minėta laikinojo reglamento 64 konstatuojamojoje dalyje, siekiant užtikrinti duomenų konfidencialumą informacija apie suvartojimą pateikta indeksuota forma.

(27)

Kaip ir per pirminį tyrimą, nagrinėta, ar, atsižvelgiant į 19 ir 21 konstatuojamosiose dalyse patikslintus dempingo skirtumus eksportuojantiems Indonezijos gamintojams, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies nuostatas importą dempingo kaina iš visų trijų nagrinėjamųjų šalių vis dar reikėtų vertinti bendrai.

(28)

Primenama, kad pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei atliekant antidempingo tyrimą tuo pat metu nagrinėjamas importas daugiau kaip iš vienos šalies, tokio importo iš visų šalių poveikis vertinamas bendrai tiktai tuomet, jei nustatoma: a) kad dempingo skirtumas, apskaičiuotas importui iš kiekvienos šalies, yra didesnis nei to reglamento 9 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas de minimis, ir kad importo iš kiekvienos šalies apimtis nėra nereikšminga; ir b) kad atsižvelgus į importuotų produktų konkurencijos sąlygas ir į importuotų produktų ir panašių Sąjungos produktų konkurencijos sąlygas, importo poveikį tikslinga vertinti bendrai.

(29)

Pakartotinai įvertintos išvados dėl importo iš kiekvienos nagrinėjamosios šalies dempingo kaina apimties ir kainų per nagrinėjamąjį laikotarpį. Informacija, susijusi su importo iš Malaizijos ir Indijos apimtimi, kuri buvo naudota apskaičiuojant vidutines kainas, nurodytas galutinio reglamento 63 konstatuojamosios dalies b punkto lentelėje, nepasikeitė. Su Indonezija susiję duomenys buvo patikrinti siekiant atsižvelgti į tai, kad, kaip minėta 21 konstatuojamojoje dalyje, vienas eksportuojantis gamintojas nebebuvo laikomas produktus Sąjungos rinkoje parduodančiu dempingo kaina. Toliau pateikiama naujai nustatyto importo dempingo kaina raida. Remiantis 16 konstatuojamąja dalimi, informacija apie importo iš kiekvienos nagrinėjamosios šalies apimtį pateikiama indeksuota forma.

(30)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad importo iš kiekvienos nagrinėjamosios šalies dempingo kaina apimtis per TL nebuvo nežymi ir kad į Sąjungos rinką per nagrinėjamąjį laikotarpį bei ypač per TL pateko didelis kiekis dempingo kaina importuotų produktų. Šios išvados nekeičia tai, kad iš dalies keičiančiame reglamente nustatyta, kad vienas iš eksportuojančių Indonezijos gamintojų nevykdė dempingo.

(31)

Taip pat pakartotinai įvertintos ir toliau lentelėje pateiktos išvados dėl importo iš kiekvienos nagrinėjamosios šalies dempingo kaina kainodaros per nagrinėjamąjį laikotarpį. Malaizijos ir Indijos kainos, nurodytos galutinio reglamento 63 konstatuojamosios dalies b punkto lentelėje, nepasikeitė. Su Indonezija susiję duomenys buvo patikrinti siekiant atsižvelgti į tai, kad, kaip minėta 21 konstatuojamojoje dalyje, vienas eksportuojantis gamintojas nebuvo laikomas produktus Sąjungos rinkoje parduodančiu dempingo kaina. Remiantis 16 konstatuojamąja dalimi, informacija apie Indonezijos eksportuotojo, kuris, kaip nustatyta, vykdė dempingą, kainas pateikiama indeksuota forma.

(32)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad išskyrus 2007 m., kai iš Indonezijos nebuvo importuojama, eksportuojančių Indonezijos gamintojų kainodara buvo beveik tokia pati, kaip per pirminį tyrimą. Todėl galima patvirtinti galutinio reglamento 63 konstatuojamosios dalies b punkte padarytą išvadą, kad nagrinėjamųjų šalių kainodara ir kainodaros politika buvo iš esmės panašios, ypač per TL. Šios išvados nekeičia tai, kad iš dalies keičiančiame reglamente nustatyta, kad vienas iš eksportuojančių Indonezijos gamintojų nevykdė dempingo.

(33)

Be to, laikinojo reglamento 127 konstatuojamojoje dalyje padarytos ir galutinio reglamento 122 konstatuojamojoje dalyje patvirtintos išvados, ypač išvada, kad nagrinėjamosioms šalims nustatytas žalos pašalinimo lygis buvo gerokai didesnis už 2 % de minimis ribinį dydį, taip pat lieka galioti. Be to, buvo ištirti kiekvienos nagrinėjamosios šalies pardavimo kanalai ir kainų tendencijos ir nustatyta, kad jie panašūs, kaip parodyta pirmiau lentelėje. Importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos po didžiausio pakilimo 2008 m. mažėjo ir pasauliniu lygmeniu buvo ypač mažos, palyginti su vidutinėmis Sąjungos pramonės kainomis, kaip nustatyta atliekant tyrimą.

(34)

Toliau lentelėje parodyta, kad importo iš kiekvienos nagrinėjamosios šalies dempingo kaina rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį apskritai padidėjo. Remiantis 16 konstatuojamąja dalimi, informacija pateikiama indeksuota forma.

(35)

Remiantis nurodytais faktais ir aplinkybėmis, atlikus pakartotinį tyrimą nustatyta, kad pirminio tyrimo išvados dėl bendro vertinimo nesikeičia. Taigi, manoma, kad pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina bendro vertinimo yra įvykdytos. Todėl pakartotinai tiriant žalą ir priežastinį ryšį, nagrinėjamųjų šalių kilmės importo dempingo kaina poveikį galima vertinti bendrai.

(36)

Norint nustatyti bendrą importo dempingo kaina į Sąjungos rinką per nagrinėjamąjį laikotarpį lygį, atsižvelgiama į tai, kad iš dalies keičiančiame reglamente patvirtintos teigiamos išvados, kad visi eksportuojantys Indonezijos gamintojai, išskyrus Ecogreen, vykdė dempingą. Nustatyta, kad jie vykdė eksportą dempingo kaina, todėl jiems toliau taikomi antidempingo muitai.

(37)

Panašiai, atliekant pakartotinį tyrimą atsižvelgiama į tai, kad per pirminį tyrimą visiems eksportuojantiems Indijos ir Malaizijos gamintojams nustatyti dempingo skirtumai nepasikeitė ir kad nustatyta, kad jie vykdo importą dempingo kaina ir jiems toliau taikomi antidempingo muitai.

(38)

Importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina apimtis pakoreguota iš jos atimant vieno eksportuojančio Indonezijos gamintojo importo ne dempingo kaina apimtį, kaip nurodyta 29 konstatuojamojoje dalyje.

(39)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinojo reglamento 70 konstatuojamojoje dalyje nurodyti ir galutinio reglamento 64 konstatuojamojoje dalyje patvirtinti duomenys ir laikinojo reglamento 71–73 konstatuojamosiose dalyse pateiktos ir galutinio reglamento 65 konstatuojamojoje dalyje patvirtintos išvados dėl importo dempingo kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį vertinimo peržiūrėti, kaip nurodyta toliau. Remiantis 16 konstatuojamąja dalimi, informacija apie bendrą importo dempingo kaina apimtį ir rinkos dalį pateikta indeksuota forma.

(40)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina apimtis, kaip nustatyta per šį pakartotinį tyrimą, padidėjo net 65 %. Daugiausia ji padidėjo 2007–2008 m., kai importas padidėjo 67 %. Tuomet 2009 m. importas šiek tiek sumažėjo ir per TL vėl padidėjo iki maždaug 2008 m. lygio.

(41)

Peržiūrėtos vidutinės importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį labai svyravo ir bendrai sumažėjo 6 %. Tačiau reikėtų pastebėti, kad nuo 2008 m. iki TL jos sumažėjo net 14 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos visuomet buvo mažesnės už kitų šalių kainas ir dėl to buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, taigi importo dempingo kaina rinkos dalis padidėjo.

(42)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina rinkos dalis padidėjo net 62 %. Daugiausia ji padidėjo 2007–2008 m. Per ekonomikos krizę importas šiek tiek sumažėjo, dėl to šiek tiek sumažėjo nagrinėjamosioms šalims tenkanti rinkos dalis (4 % 2008–2009 m.), tačiau iki nagrinėjamojo laikotarpio pabaigos jos rinkos dalį vėl atgavo.

(43)

Atėmus importo ne dempingo kaina iš Ecogreen apimtį jokiu būdu nesikeičia per pirminį tyrimą padarytos išvados dėl importo dempingo kaina apimties, kainos ir rinkos dalies, todėl tos išvados patvirtinamos.

(44)

Primenama, kad per pirminį tyrimą nustatyti priverstinio kainų mažinimo skirtumai paaiškinti laikinojo reglamento 74 ir 75 konstatuojamosiose dalyse ir patvirtinti galutinio reglamento 67 konstatuojamojoje dalyje. Iš dalies keičiantis reglamentas neturėjo poveikio kiekvienam iš eksportuojančių gamintojų atliktiems individualiems skaičiavimams. Todėl tos išvados patvirtinamos.

(45)

Nustatyta, kad kainos dėl bendrai vertinto trijų šalių kilmės importo dempingo kaina, atėmus importą ne dempingo kaina, priverstinai mažintos 2 %. Šį akivaizdžiai nedidelį priverstinį kainų mažinimą reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonė manė, kad savo kainas priversta mažinti dėl importo mažomis kainomis ES rinkoje. Tačiau šios kainos buvo mažesnės už gamybos sąnaudas, ypač per TL. Vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas, bendrai įvertinus importą dempingo kaina, išskyrus Ecogreen, buvo 22 %.

(46)

Komisijai atskleidus faktus, Indonezijos kilmės FOH importuotojas teigė, kad vidutinė importo nevykdant dempingo kaina buvo mažesnė už vidutinę eksportuojančio Indonezijos gamintojo, kuriam buvo toliau taikomos priemonės, pagamintų produktų importo kainą. Tačiau šis tvirtinimas neturi poveikio išvadai, kad dėl bendrai vertinto importo dempingo kaina buvo priverstinai mažinamos kainos.

(47)

Iš dalies keičiantis reglamentas neturėjo poveikio laikinojo reglamento 76–91 konstatuojamosiose dalyse padarytoms ir galutinio reglamento 71–84 konstatuojamosiose dalyse patvirtintoms išvadoms dėl Sąjungos pramonės ekonominės padėties, todėl jas galima patvirtinti.

(48)

Primenama, kad per pirminį tyrimą nustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį pablogėjo dauguma su Sąjungos pramone susijusių žalos rodiklių, kaip antai: gamyba (– 17 %), pajėgumų naudojimas (– 15 %), pardavimo apimtis (– 18 %), rinkos dalis (– 12 %) ir užimtumas (– 13 %). Visų pirma padarytas didelis poveikis su Sąjungos pramonės finansine veikla susijusiems žalos rodikliams, kaip antai grynųjų pinigų srautui ir pelningumui. Tai reiškia, kad Sąjungos pramonės pajėgumas padidinti kapitalą, ypač per TL, sumažėjo.

(49)

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes patvirtinama išvada, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(50)

Patvirtinus, kad Sąjungos pramonei buvo daroma materialinė žala, pakartotinai vertinta, ar po iš dalies keičiančiame reglamente peržiūrėtų išvadų dėl dempingo vis dar esama minėtos žalos ir peržiūrėto importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina priežastinio ryšio.

(51)

Kaip nurodyta 26 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos suvartojimas buvo pakankamai stabilus ir per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo tik 2 %.

(52)

39 konstatuojamosios dalies lentelėje, kurioje nepateikiami importo duomenys, susiję su eksportuojančiu Indonezijos gamintoju, kuris, kaip nustatyta iš dalies keičiančiame reglamente, savo produktus Sąjungos rinkoje pardavė ne dempingo kaina, parodyta, kad peržiūrėta importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina apimtis tebebuvo didelė ir per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo net daugiau nei 60 000 t absoliučiais skaičiais ir daugiau nei 60 % santykine verte. Panašiai, importui dempingo kaina tenkanti rinkos dalis per tą laikotarpį gerokai padidėjo – daugiau nei 5 procentiniais punktais.

(53)

Šios tendencijos labai panašios į tendencijas, kurios buvo nustatytos per pirminį tyrimą ir ypač galutinio reglamento 86–94 konstatuojamosiose dalyse. Per pirminį tyrimą nustatyta, kad rinkos dalis padidėjo 57 %, o dabar laikoma, kad pagal peržiūrėtus duomenis per nagrinėjamąjį laikotarpį ji padidėjo daugiau nei 60 %.

(54)

Iš tikrųjų, atlikus pakartotinį tyrimą patvirtinta, kad importu iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina Sąjungos pramonei buvo daromas spaudimas, pradedant 2008 m., kai šis importas padidėjo 67 %. Tais metais importo dempingo kaina, kaip nurodyta 39 konstatuojamojoje dalyje, buvo daug mažesnė už Sąjungos pramonės kainas. Dėl to labai sumažėjo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis (– 15,4 %) ir rinkos dalis, kurių per likusį nagrinėjamąjį laikotarpį ji nebegalėjo padidinti. Tuo pačiu metu importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina rinkos dalis padidėjo daugiau nei 9 procentiniais punktais.

(55)

Galutinio reglamento 72 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Sąjungos pramonė, norėdama atsilaikyti prieš šį spaudimą, 2009 m. turėjo gerokai sumažinti pardavimo kainas (16,9 %) ir per TL netgi turėjo jas dar sumažinti 5,3 % Nors dėl tokios kainų politikos Sąjungos pramonė neprarado didelės rinkos dalies, per nagrinėjamąjį laikotarpį ji patyrė didelių nuostolių, kaip nurodyta laikinojo reglamento 86 konstatuojamojoje dalyje ir patvirtinta galutinio reglamento 78 konstatuojamojoje dalyje. Ši padėtis sutapo su tuo, kad į Sąjungos rinką pateko didelis kiekis mažomis dempingo kainomis importuotų produktų, ypač per TL.

(56)

Pastebėta, kad 2009 m., kai importo iš nagrinėjamųjų šalių bendra apimtis sumažėjo 7,3 % dėl ekonomikos nuosmukio ir sumažėjusios ES rinkos, vidutinės importo dempingo kainos sumažėjo 17,9 %, t. y. daugiau nei 16,9 % sumažėjusios Sąjungos pramonės kainos. Per TL Sąjungos pramonė turėjo mažinti savo kainas ir patyrė finansinių nuostolių.

(57)

Iš pirmiau pateiktų aplinkybių matyti, kokių didelių pasekmių Sąjungos pramonės kainų politikai pagrindinėje rinkoje turėjo didelė importo mažomis dempingo kainomis Sąjungos rinkoje apimtis ir koks neigiamas poveikis padarytas Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai, ypač per TL.

(58)

Pirmiau minėtas importuotojas teigė, kad analizuojant priežastinį ryšį likęs importas iš Indonezijos dempingo kaina neturėtų būti vertinamas kartu su Indijos ir Malaizijos kilmės importu remiantis tokiais veiksniais, kaip stabili rinkos dalis, didesnės kainos, priverstinio kainų mažinimo netaikymas, mažesnis priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis dėl šio importo iš Indonezijos skirtumas ir panaši Indonezijos ir Sąjungos pramonės rinkos dalių raida. Be to, importuotojas teigė, kad importą įvertinus atskirai nebuvo žalos ir importo iš Indonezijos dempingo kaina priežastinio ryšio.

(59)

Tvirtinimas atmestas, nes importuotojo nurodyti veiksniai, kartais atsitiktinai parinkti, nėra tie, kurie pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį yra laikomi svarbiais siekiant nustatyti, ar reikėtų importą vertinti bendrai, ypač kalbant apie importuotų produktų ir panašių Sąjungos produktų konkurencijos sąlygas. Iš tikrųjų, per pirminį tyrimą padaryta išvada, kad nagrinėjamasis produktas yra tarpinis vartojimo produktas, daugiausia naudojamas kaip žaliava riebalų alkoholio sulfatams, etoksilatams ir eterio sulfatams gaminti ir kad nepaisant kilmės šalies importuojamas produktas tiesiogiai konkuruoja su Sąjungoje gaminamu produktu. Todėl dėl vienodos konkurencijos Sąjungos rinkoje bendras importo vertinimas pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies b punktą yra pagrįstas. Importuotojo argumentai nesusiję su šia išvada ir gali būti aktualūs tik jei importas nėra vertinamas bendrai. Kadangi nėra pagrindo pirminio tyrimo išvadoms dėl bendro vertinimo keisti, importo dempingo kaina poveikio analizė patvirtinama.

(60)

Be to, reikėtų pažymėti, kad likęs importas iš Indonezijos vykdytas dempingo kaina, per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo jo užimama rinkos dalis ir dėl jo Sąjungos pramonė produktą turėjo priverstinai parduoti mažesnėmis kainomis.

(61)

Pagaliau importuotojas paminėjo, kad dėl Ecogreen produktas turėjo būti priverstinai parduodamas mažesnėmis kainomis, palyginti su likusiais eksportuojančiais Indonezijos gamintojais, ir kad dėl to, kad laikoma, jog Ecogreen importo poveikis buvo nežymus, tokia pati išvada turėtų būti taikoma a fortiori likusiam importui iš Indonezijos.

(62)

Ši išvada pagrįsta neteisinga prielaida. Dėl Teismo sprendimo pakeistas Ecogreen dempingo skaičiavimas ir tuomet nustatytas de minimis dempingo skirtumas. Tik dėl tos priežasties Ecogreen importo poveikis turėjo būti laikomas nereikšmingu. Todėl šis teiginys atmetamas.

(63)

Remiantis pateiktomis išvadomis daroma išvada, kad dėl importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala.

(64)

Analizuojant priežastinį ryšį taip pat pakartotinai nagrinėtas kitų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai.

(65)

Kaip minėta 23 konstatuojamojoje dalyje, importas ne dempingo kaina augo proporcingai mažiau nei importas dempingo kaina ir sudarė tik nedidelę dalį viso importo iš nagrinėjamųjų šalių per TL. Be to, atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad šiam importui per nagrinėjamąjį laikotarpį ir ypač per TL teko tik nedidelė rinkos dalis.

(66)

Importo dempingo kaina apimtis nuo 2009 m. iki TL padidėjo 6,5 %, t. y. daugiau nei buvo atgauta rinkos, kaip matyti iš 4,6 % padidėjusio Sąjungos suvartojimo, todėl jam teko didesnė rinkos dalis.

(67)

Todėl manoma, kad bet koks poveikis, kurį importas ne dempingo kaina galėjo turėti Sąjungos rinkai per TL, negali kompensuoti neigiamo importo dempingo kaina poveikio, aprašyto 51–57 konstatuojamosiose dalyse.

(68)

Remiantis pateiktomis išvadomis manoma, kad importas ne dempingo kaina iš Ecogreen į Sąjungos rinką per TL nėra toks, kad dėl jo nutrūktų importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei per TL padarytos žalos priežastinis ryšys.

(69)

Per pirminį tyrimą nagrinėti kiti veiksniai, dėl kurių galėjo būti daroma materialinė žala Sąjungos pramonei, kaip antai: importas į Sąjungą iš kitų šalių, Sąjungos pramonės eksportas, ekonomikos krizės poveikis ir šakotųjų izomerų, kurie nėra įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį, pardavimas.

(70)

Kadangi peržiūrėti dempingo skirtumai, kurie buvo nustatyti eksportuojantiems Indonezijos gamintojams, šiems veiksniams neturi poveikio, patvirtinama galutinio reglamento 95–100 konstatuojamosiose dalyse padaryta išvada dėl šių kitų veiksnių. Šių veiksnių poveikis nėra toks, kad dėl jo nutrūktų nustatytas importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(71)

Šiame pakartotiniame tyrime nustatyta, kad tarp importo dempingo kaina apimties padidėjimo bei neigiamo poveikio kainoms ir Sąjungos pramonei per TL padarytos materialinės žalos vis dar esama aiškaus ir tiesioginio ryšio.

(72)

Iš pateiktos analizės matyti, kad importo ne dempingo kaina apimtis buvo nedidelė, palyginti su dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių importuotų produktų didžiąja dalimi. Kadangi suvartojimas buvo pakankamai stabilus, šis importas dempingo kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo tiek absoliučiais skaičiais, tiek santykine prasme, ir turėjo didelio neigiamo poveikio Sąjungos rinkai. Iš tikrųjų pastebėta, kad dėl iškraipytos rinkos Sąjungos pramonė nuo 2008 m. turėjo gerokai sumažinti (22,2 %) savo kainas ir negalėjo padengti sąnaudų bei gauti pagrįsto pelno, ypač per TL.

(73)

Per pakartotinį tyrimą taip pat patvirtinta, kad dėl kitų veiksnių nei importas dempingo kaina poveikio negalėjo nutrūkti importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(74)

Todėl iš pakartotinio tyrimo matyti, kad esama importo iš Indijos, Indonezijos ir Malaizijos dempingo kaina ir Sąjungos pramonei per TL padarytos materialinės žalos priežastinio ryšio. Todėl galutinio reglamento 101 ir 102 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtinamos.

(75)

Nenustatyta, kad iš dalies keičiantis reglamentas būtų turėjęs poveikio galutinio reglamento 118 konstatuojamojoje dalyje padarytai išvadai dėl Sąjungos interesų, todėl ji yra patvirtinama.

(76)

Kaip nurodyta pirmiau, atlikus pakartotinį per pirminį tyrimą nustatytų susijusių faktų ir išvadų tyrimą atsižvelgiant į iš dalies keičiančiame reglamente nustatytus naujus dempingo skirtumus nustatyta, kad dėl likusio importo iš Indijos, Indonezijos ir Malaizijos dempingo kaina į Sąjungos rinką per TL daryta materialinė žala Sąjungos pramonei.

(77)

Atsižvelgiant į išvadas, kurios buvo padarytos per pirminį tyrimą dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, ir į tai, kad per šį pakartotinį tyrimą patvirtinta, kad esama priežastinio ryšio tarp Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos ir likusio importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina, turėtų būti patvirtintos tokio paties dydžio iš dalies keičiančiu reglamentu nustatytos galutinės priemonės. Todėl daroma išvada, kad šis pakartotinis tyrimas turėtų būti baigtas nekeičiant galutiniu reglamentu nustatytų galutinių priemonių.

(78)

Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1138/2011 nustatytos ir Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1241/2012 iš dalies pakeistos galiojančios antidempingo priemonės lieka galioti, todėl turėtų būti toliau taikomos. Primenama, kad nustatytos priemonės – specialūs muitai, kurie buvo nustatyti kiekvienam eksportuojančiam susijusiam gamintojui, kaip nurodyta toliau.

(79)

Nagrinėjamųjų šalių valdžios institucijoms, eksportuotojams ir jų asociacijoms, visoms suinteresuotosioms Sąjungos šalims, visų pirma Sąjungos pramonei, importuotojams, naudotojams ir prekiautojų asociacijoms, pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta baigti pakartotinio antidempingo tyrimo dėl riebiųjų alkoholių importo iš nagrinėjamųjų šalių dalinį atnaujinimą ir suteikta galimybė pateikti pastabų ir būti išklausytiems. Šių šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos buvo išnagrinėtos, tačiau dėl jų nebuvo pakeistos šiame reglamente padarytos išvados.

(80)

Vienas eksportuojantis gamintojas pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį pasiūlė įsipareigojimą dėl kainos.

(81)

Visų pirma nustatyta, kad tas eksportuojantis gamintojas be nagrinėjamojo produkto gamina įvairius produktus ir juos parduoda tiems patiems pirkėjams. Todėl iškiltų didelė kryžminės kompensacijos rizika ir būtų labai sudėtinga veiksmingai stebėti, ar laikomasi įsipareigojimo, todėl šiuo atveju įsipareigojimas dėl kainos nebūtų veiksmingas. Tuo remdamasi Komisija priėjo prie išvados, kad įsipareigojimo priimti negalima.

(82)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,