29.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 542/2014

2014 m. gegužės 15 d.

kuriuo dėl taisyklių, taikytinų dėl Bendro patentų teismo ir Beniliukso Teisingumo Teismo, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 81 straipsnio 2 dalies a, c ir e punktus,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

2013 m. vasario 19 d. Belgijos Karalystė, Bulgarijos Respublika, Čekijos Respublika, Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Estijos Respublika, Airija, Graikijos Respublika, Prancūzijos Respublika, Italijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Vengrija, Maltos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, Portugalijos Respublika, Rumunija, Slovėnijos Respublika, Slovakijos Respublika, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė pasirašė Susitarimą dėl bendro patentų teismo (3) (toliau – BPT susitarimas). BPT susitarime nustatyta, kad jis įsigalioja ne anksčiau kaip ketvirto mėnesio po Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 (4) pakeitimų dėl to reglamento santykio su BPT susitarimu įsigaliojimo dienos pirmą dieną;

(2)

2012 m. spalio 15 d. Belgijos Karalystė, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė ir Nyderlandų Karalystė, kurios yra 1965 m. kovo 31 d. Sutarties dėl Beniliukso Teisingumo Teismo įsteigimo ir statuto (toliau – Beniliukso Teisingumo Teismo sutartis) šalys, pasirašė protokolą, kuriuo ta sutartis buvo iš dalies pakeista. Tuo protokolu sudaryta galimybė perduoti Beniliukso Teisingumo Teismui jurisdikciją konkrečiais klausimais, patenkančiais į Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 taikymo sritį;

(3)

reikia sureguliuoti BPT susitarimo ir Beniliukso Teisingumo Teismo sutarties ir Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 santykį iš dalies pakeičiant tą reglamentą;

(4)

Bendras patentų teismas ir Beniliukso Teisingumo Teismas turėtų būti laikomi teismais, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1215/2012, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir nuspėjamumą atsakovams, kuriems tuose dviejuose teismuose ieškiniai galėtų būti pareiškiami vietoje, esančioje kitoje valstybėje narėje, nei nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 taisykles;

(5)

šiame reglamente numatytais Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 daliniais pakeitimais, susijusiais su Bendru patentų teismu, siekiama nustatyti to teismo tarptautinę jurisdikciją ir jais nedaromas poveikis nei vidiniam bylų paskirstymui tarp to teismo skyrių, nei BPT susitarime nustatytai tvarkai, susijusiai su jurisdikcijos priskyrimu, įskaitant išimtinę jurisdikciją, tame susitarime numatytu pereinamuoju laikotarpiu;

(6)

kaip kelioms valstybėms narėms bendri teismai Bendras patentų teismas ir Beniliukso Teisingumo Teismas priešingai nei vienos valstybės narės teismas, negali turėti jurisdikcijos remdamasis nacionaline teise atsakovų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) yra ne valstybėje narėje, atžvilgiu. Todėl tam, kad tie du teismai galėtų turėti jurisdikciją tokių atsakovų atžvilgiu, Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 taisyklės, kiek tai susiję su klausimais, priklausančiais atitinkamai Bendro patentų teismo ir Beniliukso Teisingumo Teismo jurisdikcijai, turėtų būti taikomos ir atsakovams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) yra trečiosiose valstybėse. Reglamente (ES) Nr. 1215/2012 nustatytomis jurisdikcijos taisyklėmis užtikrinta glaudi sąsaja tarp bylos, kuriai taikomas tas reglamentas, ir valstybių narių teritorijos. Todėl yra tinkama išplėsti tų taisyklių taikymą, įtraukiant bylas prieš visus atsakovus, nepriklausomai nuo jų nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės). Taikydami Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 jurisdikcijos taisykles, Bendras patentų teismas ir Beniliukso Teisingumo Teismas (toliau atskirai kiekvienas – bendras teismas) turėtų taikyti tik tas taisykles, kurios taikomos ginčo objektui, kurio atžvilgiu jiems suteikta jurisdikcija;

(7)

bendras teismas turėtų galėti, remdamasis subsidiarios jurisdikcijos taisykle, nagrinėti ginčus, kuriuose dalyvauja atsakovai iš trečiųjų valstybių, bylose dėl Europos patento pažeidimo, dėl kurio atsirado žala tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų. Tokia subsidiari jurisdikcija turėtų būti vykdoma tuo atveju, kai atsakovui priklausantis turtas yra bet kurioje valstybėje narėje, kuri yra akto, kuriuo įsteigtas bendras teismas, šalis, ir kai atitinkamas ginčas yra pakankamai susijęs su bet kuria tokia valstybe nare todėl, kad, pavyzdžiui, joje yra ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) arba su ginču susijusių įrodymų. Nustatydamas savo jurisdikciją bendras teismas turėtų atsižvelgti į atitinkamo turto vertę, kuri neturėtų būti nereikšminga ir turėtų būti tokia, kad būtų galima bent iš dalies vykdyti teismo sprendimą tose valstybėse narėse, kurios yra akto, kuriuo įsteigtas bendras teismas, šalys;

(8)

kai bylos iškeliamos bendrame teisme ir valstybės narės, kurios atžvilgiu netaikomas BPT susitarimas ar, atitinkamu atveju, Beniliukso Teisingumo Teismo sutartis, teisme, turėtų būti taikomos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 taisyklės dėl lis pendens ir susijusių ieškinių, kuriomis siekiama užkirsti kelią lygiagrečiai vykstantiems teismo procesams ir nesuderinamiems teismų sprendimams;

(9)

Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 taisyklės dėl lis pendens ir susijusių ieškinių lygiai taip pat turėtų būti taikomos tada, kai BPT susitarime numatytu pereinamuoju laikotarpiu bylos dėl tam tikro pobūdžio ginčų iškeliamos ir Bendrame patentų teisme, ir valstybės narės, kuri yra BPT susitarimo šalis, nacionaliniame teisme;

(10)

Bendro patentų teismo arba Beniliukso Teisingumo Teismo sprendimai valstybėje narėje, kuri nėra atitinkamai BPT susitarimo arba Beniliukso Teisingumo Teismo sutarties, šalis, turėtų būti pripažįstami ir vykdomi, remiantis Reglamentu (ES) Nr. 1215/2012;

(11)

valstybės narės, kuri nėra atitinkamai BPT susitarimo arba Beniliukso Teisingumo Teismo sutarties šalis, teismų sprendimai kitoje valstybėje narėje turėtų būti pripažįstami ir vykdomi, remiantis Reglamentu (ES) Nr. 1215/2012;

(12)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)

kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(14)

Pagal prie ES sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) pridėto Protokolo (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį ir 4a straipsnio 1 dalį tos valstybės narės pranešė norinčios dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą;

(15)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis jai neprivalomas ir netaikomas; tai nedaro poveikio Danijos galimybei taikyti šiame reglamente nustatytus Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dalinius pakeitimus remiantis 2005 m. spalio 19 d. Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimo dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (5) 3 straipsniu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 VII skyriuje įterpiami šie straipsniai:

„71a straipsnis

1.   Šiame reglamente kelioms valstybėms narėms bendras teismas, kaip nurodyta 2 dalyje (toliau – bendras teismas), yra laikomas valstybės narės teismas, kai, remiantis aktu, kuriuo jis įsteigtas, toks bendras teismas turi jurisdikciją klausimais, patenkančiais į šio reglamento taikymo sritį.

2.   Šiame reglamente kiekvienas iš toliau nurodytų teismų yra bendras teismas:

a)

Bendras patentų teismas, įsteigtas Susitarimu dėl bendro patentų teismo, pasirašytu 2013 m. vasario 19 d. (toliau – BPT susitarimas); ir

b)

Beniliukso Teisingumo Teismas, įsteigtas 1965 m. kovo 31 d. Sutartimi dėl Beniliukso Teisingumo Teismo įsteigimo ir statuto (toliau – Beniliukso Teisingumo Teismo sutartis).

71b straipsnis

Bendro teismo jurisdikcija nustatoma kaip nurodyta toliau:

1.

bendras teismas turi jurisdikciją, kai pagal šį reglamentą valstybės narės, kuri yra akto, kuriuo įsteigtas bendras teismas, šalis, teismai turėtų jurisdikciją klausimu, patenkančiu į to akto taikymo sritį;

2.

kai atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) nėra valstybėje narėje ir šiuo reglamentu jurisdikcija jo atžvilgiu nėra kitaip priskirta, kai tinkama taikomas II skyrius, nepriklausomai nuo atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės).

Bendram teismui gali būti pateiktas prašymas taikyti laikinąsias, įskaitant apsaugos, priemones, net jeigu trečiosios valstybės teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės;

3.

kai bendras teismas turi jurisdikciją atsakovo atžvilgiu pagal 2 punktą ginče, susijusiame su Europos patento pažeidimu, dėl kurio atsiranda žala Sąjungoje, tas teismas taip pat gali vykdyti jurisdikciją, susijusią su žala, atsiradusia dėl tokio pažeidimo už Sąjungos ribų.

Tokia jurisdikcija gali būti nustatyta tik tuo atveju, jeigu atsakovui priklausantis turtas yra bet kurioje valstybėje narėje, kuri yra akto, kuriuo įsteigtas tas bendras teismas, šalis, ir tas ginčas yra pakankamai susijęs su bet kuria tokia valstybe nare.

71c straipsnis

1.   Kai byla iškeliama bendrame teisme ir valstybės narės, kuri nėra akto, kuriuo įsteigtas bendras teismas, šalis, teisme, taikomi 29–32 straipsniai.

2.   Kai BPT susitarimo 83 straipsnyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu byla iškeliama Bendrame patentų teisme ir valstybės narės, kuri yra BPT susitarimo šalis, teisme, taikomi 29–32 straipsniai.

71d straipsnis

Šis reglamentas taikomas pripažįstant ir vykdant:

a)

bendro teismo sprendimus, kurie turi būti pripažįstami ir vykdomi valstybėje narėje, kuri nėra akto, kuriuo įsteigtas bendras teismas, šalis; ir

b)

valstybės narės, kuri nėra akto, kuriuo įsteigtas bendras teismas, šalis, teismų sprendimus, kurie turi būti pripažįstami ir vykdomi valstybėje narėje, kuri yra to akto šalis.

Tačiau, jei bendro teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo siekiama valstybėje narėje, kuri yra akto, kuriuo įsteigtas bendras teismas, šalis, taikomos ne šio reglamento taisyklės, o bet kurios to akto taisyklės dėl pripažinimo ir vykdymo.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2015 m. sausio 10 d.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. gegužės 15 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. KOURKOULAS


(1)  2014 m. vasario 26 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL C 175, 2013 6 20, p. 1.

(4)  2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012 12 20, p. 1).

(5)  OL L 299, 2005 11 16, p. 62.