17.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 115/3

(1)

Europos Sąjungos sutarties 10 ir 11 straipsniuose nustatyta, kad kiekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime, o Sąjungos institucijos turėtų suteikti piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis, taip pat institucijos turėtų palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene;

(2)

2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatu „2020 m. EUROPA Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ Sąjunga ir valstybės narės siekia ateinantį dešimtmetį skatinti ekonomikos augimą, užimtumą, našumą ir socialinę sanglaudą;

(3)

nors akivaizdu, kad buvimas Sąjungos piliečiu ir įtvirtintų teisių turėjimas suteikia pridėtinės vertės, Sąjunga ne visada veiksmingai akcentuoja įvairių ekonominių ir socialinių problemų sprendimo sąsają su Sąjungos politika. Taigi, įspūdingi pasiekimai užtikrinant taiką ir stabilumą Europoje, ilgalaikį tvarų ekonomikos augimą, stabilias kainas, veiksmingą vartotojų ir aplinkos apsaugą ir propaguojant pagrindines teises ne visada leido piliečiams tvirtai pajausti, kaip svarbu priklausyti Sąjungai;

(4)

siekiant Europą priartinti prie jos piliečių ir suteikti jiems galimybių visapusiškai dalyvauti kuriant dar arčiau jų esančią Sąjungą, vykdant veiklą tarpvalstybiniu ir Sąjungos lygiu reikia įvairių veiksmų ir suderintų pastangų. Europos piliečių iniciatyva suteikia piliečiams nepaprastą galimybę tiesiogiai dalyvauti formuojant ES teisės aktų kūrimą (3);

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1904/2006/EB (4) nustatyta veiksmų programa, kurią įgyvendinant pasitvirtino poreikis skatinti ilgalaikį dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis ir savivaldybėmis bei remti aktyvų piliečių dalyvavimą;

(6)

programos „Europa piliečiams“ (2007–2013 m.) tarpinė vertinimo ataskaita, kartu su viešosiomis konsultacijomis internete ir dviem vienas po kito surengtais konsultaciniais susitikimais su suinteresuotaisiais subjektais, patvirtino, kad naują „Europa piliečiams“ programą aktualia laiko tiek pilietinės visuomenės organizacijos, tiek dalyvaujantys pavieniai asmenys. Taip pat buvo patvirtinta, kad jos reikia siekiant daryti poveikį organizacijų (gebėjimų stiprinimo srityje) ir pavienių asmenų (didesnis susidomėjimas Sąjungos reikalų srityje) lygiais. Todėl šiuo reglamentu turėtų būti nustatyta 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“ (toliau – programa);

(7)

kalbant apie projektų temas, jų įtvirtinimą vietos ir regionų kontekste ir apie suinteresuotųjų subjektų sudėtį, turėtų būti užtikrinta svarbi sinergija su kitomis Sąjungos programomis, ypač tokiose srityse kaip švietimas, profesinis mokymas ir jaunimas, sportas, kultūra ir audiovizualinis sektorius, pagrindinės teisės ir laisvės, socialinė įtrauktis, lyčių lygybė, kova su diskriminacija, moksliniai tyrimai ir inovacijos, informacinė visuomenė, plėtra ir Sąjungos išorės veiksmai;

(8)

programa turėtų apimti platų įvairių veiksmų spektrą, įskaitant piliečių susitikimus, kontaktus ir debatus pilietiškumo klausimais, Sąjungos lygio renginius, iniciatyvas informuotumui apie svarbiausius Europos istorijos įvykius didinti ir jų apmąstymui skatinti, iniciatyvas, kuriomis Europos piliečiai, ypač jaunimas, informuojami apie Sąjungos istoriją ir Sąjungos institucijų veikimą, ir debatus Europos politikos klausimais, siekiant pagyvinti visus visuomenės gyvenimo aspektus;

(9)

2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo bei 2011 m. birželio 9–10 d. Tarybos išvadose dėl totalitarinių režimų nusikaltimų Europoje atminimo akcentuojama, kad svarbu išlaikyti praeities įvykių atminimą kaip priemonę peržengti praeitį ir kurti ateitį, ir pabrėžiama Sąjungos vaidmens svarba sudarant palankesnes sąlygas šių nusikaltimų kolektyviniam atminimui, dalijantis juo ir puoselėjant šį atminimą. Todėl taip pat reikėtų atsižvelgti į istorinių, kultūrinių bei tarpkultūrinių aspektų svarbą ir esamas atminimo ir europinės tapatybės sąsajas;

(10)

programos horizontalusis aspektas turėtų padėti užtikrinti galimybę panaudoti rezultatus ir juos perduoti, taigi ir padidinti poveikį bei ilgalaikį tvarumą. To siekiant, turėtų būti veiklos, kurios imamasi, ir Sąjungos politinės darbotvarkės ryšys, ir apie tai turėtų būti tinkamai informuojama;

(11)

ypatingą dėmesį reikėtų skirti subalansuotai visų valstybių narių piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų integracijai ir dalyvavimui tarpvalstybiniuose projektuose ir veikloje, atsižvelgiant į Sąjungos daugiakalbį pobūdį ir poreikį įtraukti nepakankamai atstovaujamas grupes;

(12)

stojančiosios šalys, šalys kandidatės bei potencialios šalys kandidatės, įgyvendinančios pasirengimo narystei strategiją, ir EEE susitarimo narėmis esančios ELPA valstybės pripažįstamos potencialiomis Sąjungos programų dalyvėms, laikantis su jomis sudarytų susitarimų. Be to, pagal Tarybos sprendimą 2001/822/EB (5) programoje gali dalyvauti užjūrio šalys ir teritorijos;

(13)

tikslai sukurti tvirtą bei tvarią demokratiją ir klestinčią pilietinę visuomenę turėtų būti nustatyti ir programoje, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 232/2014 (6). Sąjunga siūlo privilegijuotus santykius, grindžiamus abipusiu įsipareigojimu laikytis bendrų vertybių ir principų, šalims, kurioms taikoma Europos kaimynystės priemonė;

(14)

šiuo reglamentu ryšių palaikymo veiksmams skiriami ištekliai taip pat galėtų būti naudojami instituciniam informavimui apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su šio reglamento bendraisiais tikslais;

(15)

bendradarbiaujant Komisijai ir valstybėms narėms programa turėtų būti reguliariai stebima ir nepriklausomai vertinama, kad iškilus būtinybei būtų galima ją koreguoti siekiant tinkamai įgyvendinti priemones;

(16)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti taikant proporcingas priemones viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai sumokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais administracinių ir finansinių sankcijų taikymą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (7) (toliau – Finansinis reglamentas) ir Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1268/2012 (8);

(17)

pirmenybė turėtų būti teikiama didelį poveikį turintiems projektams, neatsižvelgiant į jų apimtį, visų pirma tiesiogiai susijusiems su Sąjungos politika, skiriamoms dotacijoms, kad būtų sudarytos galimybės dalyvauti formuojant Sąjungos politinę darbotvarkę. Be to, laikantis patikimo finansų valdymo principo, reikėtų dar labiau supaprastinti programos įgyvendinimą – skirti vienkartines sumas, nustatyti fiksuoto dydžio finansavimą ir taikyti vieneto įkainius;

(18)

siekiant užtikrinti pagal programą teikiamos finansinės paramos tęstinumą, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti nedelsiant po jo paskelbimo;

(19)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. prisidėti prie piliečių supratimo apie Sąjungą, jos istoriją ir įvairovę, skatinti Europos pilietiškumą bei gerinti pilietinio ir demokratinio dalyvavimo sąlygas, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl programos tarpvalstybinio ir daugiašalio pobūdžio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(20)

šiame reglamente visai programos trukmei nurodomas programos finansinis orientacinis dydis, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Tarpinstitucinio Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (9) 18 punkte, tačiau tai neturi įtakos Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytoms Europos Parlamento ir Tarybos biudžeto galioms;

(21)

laikantis Sprendimo Nr. 1904/2006/EB, šiame reglamente reikėtų numatyti taikyti pereinamojo laikotarpio priemones anksčiau nei 2013 m. gruodžio 31 d. pradėtiems veiksmams stebėti;

(22)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, atsižvelgiant į programos taikymo sritį ir jos tikslus. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (10),

a)

prisidėti prie piliečių supratimo apie Sąjungą, jos istoriją ir įvairovę;

b)

skatinti Europos pilietiškumą ir gerinti pilietinio ir demokratinio dalyvavimo Sąjungos lygiu sąlygas.

a)

gerinti atminimo, bendros istorijos ir Sąjungos vertybių bei Sąjungos tikslo suvokimą, būtent propaguoti taiką, Sąjungos vertybes ir jos tautų gerovę skatinant debatus, svarstymus ir tinklų kūrimą;

b)

skatinti demokratišką ir pilietinį piliečių dalyvavimą Sąjungos lygiu, gerinant piliečių supratimą apie Sąjungos politikos formavimo procesą ir skatinant galimybes visuomenės ir tarpkultūriniam dalyvavimui ir savanorystei Sąjungos lygiu.

a)

„Europos atminimas“,

b)

„Demokratinis įsipareigojimas ir piliečių dalyvavimas“.

a)

Tarpusavio mokymosi ir bendradarbiavimo veikla, pavyzdžiui:

b)

Struktūrinė parama organizacijoms, pavyzdžiui:

c)

Sąjungos lygiu vykdoma analitinė veikla, pavyzdžiui:

d)

Informuotumo didinimo ir informacijos sklaidos veikla, kuri skirta taikyti ir toliau panaudoti remiamų iniciatyvų rezultatus ir akcentuoti gerąją patirtį, pavyzdžiui:

a)

valstybės narės;

b)

stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės – pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus, sąlygas ir tvarką, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose, Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose;

c)

ELPA valstybės, EEE susitarimo šalys – pagal tą Susitarimą.

a)

ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. – tarpinę vertinimo ataskaitą, kurioje nurodomi gauti rezultatai ir programos įgyvendinimo kokybiniai bei kiekybiniai aspektai;

b)

ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. – komunikatą dėl programos pratęsimo;

c)

ne vėliau kaip 2023 m. liepos 1 d. – ex post vertinimo ataskaitą.