10.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 107/13

(1)

Atlikus antidempingo tyrimą (toliau – pirminis tyrimas) Taryba Reglamentu (EB) Nr. 172/2008 (2) importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR), Egipto, Kazachstano, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Rusijos kilmės ferosiliciui (toliau – FeSi), kurio KN kodai šiuo metu yra 7202 21 00, 7202 29 10 ir 7202 29 90, nustatė galutinį antidempingo muitą (toliau – galutinės antidempingo priemonės).

(2)

Pasirinkta priemonė – ad valorem muitas: 31,2 % iš KLR importuojamam produktui, išskyrus Erdos Xijin Kuangye Co. (15,6 %) ir Lanzhou Good Land Ferroalloy Factory Co. (29,0 %), 18,0 % importui iš Egipto, išskyrus The Egyptian Ferroalloys Co. (15,4 %), 33,9 % importui iš Kazachstano, 5,4 % importui iš buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir 22,7 % importui iš Rusijos, išskyrus Bratsk Ferroalloy Plant (17,8 %).

(3)

Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1297/2009 (3) panaikintas Reglamentu (EB) Nr. 172/2008 importuojamam buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos kilmės FeSi nustatytas antidempingo muitas.

(4)

2009 m. lapkričio 30 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) gavo eksportuojančio Rusijos gamintojo Joint Stock Company Chelyabinsk Electrometallurgical Integrated Plant ir su juo susijusios bendrovės Joint Stock Company Kuznetsk Ferroalloy Works (toliau kartu – Rusijos grupė) prašymą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį atlikti dalinę tarpinę peržiūrą (toliau – tarpinė peržiūra). Taryba Reglamentu (ES) Nr. 60/2012 (4) nutraukė dalinę tarpinę peržiūrą remdamasi tuo, kad nepateikta pakankamai pasikeitusių ilgalaikių aplinkybių įrodymų. Tiksliau Rusijos grupė neįrodė, kad jos kainodaros politika buvo ilgalaikė. Todėl per pirminį tyrimą Rusijos grupei nustatytas dempingo skirtumas nebuvo pakeistas. Rusijos grupės pateiktas įsipareigojimo pasiūlymas atmestas dėl tų pačių priežasčių.

(5)

Paskelbus pranešimą apie artėjantį taikomų galutinių antidempingo priemonių galiojimo terminą (5), 2012 m. lapkričio 28 d. Komisija gavo prašymą inicijuoti tų priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Prašymą gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % viso FeSi Sąjungoje, vardu pateikė Euroalliages (toliau – pareiškėjas).

(6)

Prašymas buvo susijęs su KLR ir Rusija.

(7)

Prašymas grįstas tuo, kad nustojus galioti priemonėms dempingas ir jo daroma žala Sąjungos pramonei veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(8)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2013 m. vasario 28 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (6) paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(9)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą nagrinėtas 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Analizuojant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(10)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems KLR ir Rusijos gamintojams, nesusijusiems importuotojams, žinomiems susijusiems naudotojams bei eksportuojančių šalių atstovams. Suinteresuotosioms šalims suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą pareikšti nuomonę raštu ir pateikti prašymą išklausyti.

(11)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(12)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį eksportuojančių KLR gamintojų ir tyrime dalyvaujančių nesusijusių Sąjungos importuotojų skaičių pranešime apie inicijavimą numatyta atlikti atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), pirmiau minėtų šalių prašyta per 15 dienų po peržiūros inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(13)

Atsižvelgiant į tai, kad tik vienas eksportuojantis KLR gamintojas pateikė pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją ir išreiškė norą bendradarbiauti su Komisija, nuspręsta eksportuojančių KLR gamintojų atrankos nevykdyti. Gavęs klausimyną eksportuojantis gamintojas nutarė toliau nebendradarbiauti. Todėl laikoma, kad tyrime nebendradarbiavo nė vienas eksportuojantis KLR gamintojas.

(14)

Kalbant apie Rusiją – atliekant tyrimą buvo pakviesti bendradarbiauti visi žinomi Rusijos gamintojai, t. y. Bratsk Ferroalloy Plant, Serov Ferroalloy Plant, NLMK ir Rusijos grupė. Atliekant šį peržiūros tyrimą su Komisija bendradarbiavo tik viena Rusijos grupė.

(15)

Klausimyno atsakymų nepateikė nė vienas nesusijęs importuotojas. Todėl laikoma, kad tyrime nebendradarbiavo nė vienas nesusijęs Sąjungos importuotojas.

(16)

Klausimyno atsakymus pateikė šeši iš septynių žinomų Sąjungos FeSi gamintojų. Atsižvelgiant į palyginti nedidelį Sąjungos gamintojų skaičių, per peržiūros tyrimą atranka nenumatyta.

(17)

Tikrinamieji vizitai surengti toliau nurodytų bendrovių patalpose.

(18)

Nagrinėjamasis produktas – KLR ir Rusijos kilmės ferosilicis, kurio KN kodai šiuo metu yra 7202 21 00, 7202 29 10 ir 7202 29 90.

(19)

FeSi gaminamas lankinėse elektrinėse krosnyse, anglies turinčiais produktais mažinant kvarco kiekį. Tai energijai imlus procesas. FeSi parduodamas gabalais, granulėmis arba miltelių pavidalu, jis gali būti įvairios kokybės, nelygu silicio ir priemaišų (pvz., aliuminio) kiekis. FeSi, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 70 % silicio, laikomas didelio grynumo produktu. Jei sudėtyje yra daugiau nei 55 %, bet mažiau nei 70 % silicio, tai vidutinio grynumo produktas, o jei mažiau nei 55 % – mažo grynumo produktas. Iš esmės nagrinėjamasis produktas naudojamas geležies ir plieno pramonėje kaip deguonį šalinanti medžiaga ir legiravimo sudedamoji dalis.

(20)

Nustatyta, kad Sąjungos pramonės gaminamo ir Sąjungoje parduodamo FeSi ir Norvegijoje (panašioje šalyje, nes KLR yra ne rinkos ekonomikos šalis ir per šį tyrimą nebuvo tirta) bei Rusijoje gaminamo ir parduodamo FeSi fizinės bei cheminės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis iš esmės yra tokios pačios kaip KLR ir Rusijoje gaminamo ir eksportui į Sąjungą parduodamo FeSi. Todėl šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(21)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėta, ar baigus galioti dabartinėms priemonėms tęstųsi arba pasikartotų dviejų nagrinėjamųjų šalių vykdomas dempingas.

(22)

Kaip nurodyta 13 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas. Taigi, nė vienam eksportuojančiam KLR gamintojui nebendradarbiavus, bendra analizė, įskaitant dempingo skaičiavimą, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį grindžiama turimais faktais.

(23)

Todėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybė vertinta naudojantis prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktais duomenimis ir kitais informacijos šaltiniais, pvz., prekybos statistiniais importo ir eksporto duomenimis (Eurostatas ir Kinijos eksporto duomenys) ir kita viešai prieinama informacija.

(24)

Tai, kad nebuvo bendradarbiauta, turėjo poveikio normaliosios vertės ir įvairių rūšių produkto eksporto kainų palyginimui. Kaip paaiškinta 30 konstatuojamojoje dalyje, manyta, kad būtų tikslinga normaliąją vertę ir eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį nustatyti bendrai, t. y. remiantis vienu produktu.

(25)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį visais atvejais, kai nustatyta, kad aplinkybės nepasikeitė, naudotas tas pats metodas dempingui nustatyti kaip per pirminį tyrimą.

(26)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų dėl pasiūlymo rinkos ekonomikos trečiąja šalimi normaliajai vertei KLR nustatyti pasirinkti Norvegiją. Norvegija buvo pasirinkta panašia šalimi atliekant pirminį tyrimą. Negavus šalių pastabų šiuo klausimu padaryta išvada, kad panašia šalimi normaliajai vertei KLR pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą nustatyti reikėtų vėl pasirinkti Norvegiją.

(27)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia nagrinėta, ar bendradarbiaujančių Norvegijos gamintojų vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams parduotas bendras panašaus produkto kiekis buvo tipiškas palyginti su bendru KLR eksportui į Sąjungą parduotu kiekiu, t. y. ar bendras toks vidaus rinkoje parduotas kiekis sudarė ne mažiau kaip 5 % bendro nagrinėjamojo produkto eksportui į Sąjungą parduoto kiekio. Tuo remiantis nustatyta, kad panašioje šalyje vidaus rinkoje parduotas tipiškas produkto kiekis.

(28)

Be to, nagrinėta, ar panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant, kokia pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalis per PTL buvo pelninga.

(29)

Todėl normalioji vertė buvo pagrįsta faktine vidaus rinkos kaina, kuri buvo apskaičiuota kaip vidutinė svertinė pelningo pardavimo vidaus rinkoje per PTL kaina.

(30)

Kaip nurodyta 24 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą eksportuojantys Kinijos gamintojai nebendradarbiavo. Todėl eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį nustatyta remiantis geriausia turima informacija.

(31)

Pirmiausia iš Eurostato importo duomenų bazės išrinkti duomenys, susiję su produktų, kurie priskiriami 18 konstatuojamojoje dalyje išvardytiems trims KN kodams, apimtimi ir importo kaina, visų pirma produktus atskiriant pagal jų kokybę. Kadangi manyta, kad būtų tikslinga nustatyti vidutinę eksporto kainą, pagal KN kodus 7202 29 10 ir 7202229210290 išrinkti duomenys pakoreguoti atsižvelgiant į silicio kiekį produktuose, kurie priskiriami KN kodui 7202 21 00. Šis metodas yra vienas iš prašyme atlikti peržiūrą pasiūlytų metodų bendrai importo apimčiai nustatyti remiantis FeSi75 kokybe. Parengti apimties ir importo kainų pagal šiuos tris KN kodus apibendrinti svertiniai duomenys vienam vidurkiui išvesti.

(32)

Pagaliau ši vidutinė CIF importo kaina pakoreguota ir iš jos visų pirma atskaitytos gabenimo išlaidos, kad būtų nustatyta vertė gamintojo kaina EXW sąlygomis. Taigi pardavimo kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, remiantis Eurostato importo statistiniuose duomenyse nurodytomis sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis.

(33)

Normalioji vertė ir eksporto kaina palygintos remiantis gamintojo kaina EXW sąlygomis. Teisingam palyginimui užtikrinti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį taip pat atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainų palyginamumui. Tiksliau remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateiktais duomenimis ir atsižvelgiant į tai, kad eksportuojantys Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, atlikti koregavimai atsižvelgiant į muitinių eksporto mokesčius.

(34)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, nustatyta, kad dempingo skirtumas, išreikštas kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, buvo 165 %.

(35)

Tačiau pažymėtina, kad nustačius pirmines priemones bendra nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą apimtis ypač sumažėjo ir kad pirmiau nurodytas dempingo skirtumas nustatytas remiantis nedidele importo apimtimi (t. y. mažiau nei 2 500 t per PTL).

(36)

Todėl siekiant atlikti išsamią analizę taip pat nagrinėta eksportuojančių Kinijos gamintojų kainodaros politika trijose svarbiausiose ne Sąjungos rinkose, t. y. Japonijos, Pietų Korėjos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinkose.

(37)

Tam Kinijos eksporto duomenys naudoti Kinijos eksporto į Japoniją, Pietų Korėją ir JAV kainai nustatyti. Iš palyginimo su normaliąja verte, kuri nustatyta, kaip nurodyta pirmiau, taip pat buvo matyti, kad vykdomas dempingas – nuo 86 iki 92 %, nelygu paskirties šalis.

(38)

KLR yra daugiausia FeSi pagaminanti šalis pasaulyje. Apskaičiuota, kad per PTL gamybos pajėgumai sudarė apie 10–11 mln. tonų per metus. Taigi, KLR pramonė naudojo apytikriai 50 % savo gamybos pajėgumų. Tai reiškia, kad per metus susidaro apie 5,5 mln. tonų nepanaudotų pajėgumų, o tai beveik septynis kartus viršija visą Sąjungos suvartojimą. Nepaisant šių perteklinių pajėgumų ir remiantis pareiškėjo pateikta informacija paaiškėjo, kad KLR pajėgumai toliau didinami – šiuo metu statomos didesnės ir veiksmingesnės krosnys.

(39)

Nėra įrodymų, kad Kinijos vidaus rinkoje ar trečiųjų šalių rinkose gerokai didėtų suvartojimas, dėl kurio būtų absorbuotas didesnis pagaminto produkto kiekis Kinijos gamintojams ėmus naudoti nepanaudotus pajėgumus.

(40)

2008 m. vasario mėn. nustačius galutines priemones importo iš KLR apimtis palaipsniui mažėjo ir per PTL buvo nežymi – mažesnė nei 1 % Sąjungos suvartojimo. Po to, kai importo apimtis 2007 m. itin padidėjo iki apytiksliai 330 400 t, 2012 m. ji sumažėjo iki mažiau nei 2 500 t. Tačiau remiantis stebimu kainų lygiu ES FeSi rinka išlieka patraukli Kinijos eksportui.

(41)

Kaip minėta pirmiau, KLR yra daug gamybos perteklinių pajėgumų, o tai reiškia, kad būtina rasti alternatyvias rinkas šiems gamybos pertekliniams pajėgumams absorbuoti. Tačiau Kinijos Vyriausybei nustačius kelis eksporto apribojimus (t. y. 25 % eksporto muitą, 17 % negrąžintiną PVM ir eksporto licencijas) bendra Kinijos eksporto apimtis sumažėjo nuo 1,5 mln. t 2007 m. iki vos 0,4 mln. t 2009 m. Vis dėlto nuo 2010 m. bendra eksporto padėtis pradėjo keistis, eksporto apimtis padidėjo iki 0,8 mln. t, o 2013 m. numatyta eksportuoti apie 0,7 mln. t. Iš naujausių duomenų matyti, kad eksportas yra ilgalaikis, o jo apimtis yra didesnė už visos Sąjungos suvartojimą.

(42)

Nepaisant minėtų eksporto apribojimų Kinijos gamintojai eksportavo didelį FeSi kiekį į pasaulines rinkas, kuriose netaikomi jokie importo apribojimai (tiksliau į Japoniją, Pietų Korėją ir JAV).

(43)

Iš pirmo žvilgsnio Azijos rinka galėtų būti alternatyvi rinka daliai Kinijos perteklinių gamybos pajėgumų absorbuoti. Tačiau remiantis pareiškėjo pateikta informacija, dėl naujausių šios rinkos pokyčių ji gali būti mažiau patraukli Kinijos eksportui.

(44)

Iš tiesų Azijos rinkai didelį poveikį padarys du Malaizijoje pradėsiantys veikti nauji FeSi gamybos projektai (Pertama Ferroalloys ir Sarawak Ferroalloys gamyklos). Apskaičiuota, kad Malaizijos metinė ferosilicio produkcijos apimtis nuo 2014 m. padidės 420 000 t, šis produktas bus parduodamas kaimyninėse Pietryčių Azijos šalyse, visų pirma Japonijoje, kurioje ferosilicio paklausa per metus – 600 000 t. Malaizijos gamyklų produkcija turės neigiamo poveikio Kinijos eksportui į Pietryčių Aziją. Be to, Japonijos plieno gamintojai ir Pietų Korėjos plieno gamyklos jau sudarė susitarimus dėl didelio ferosilicio kiekio įsigijimo iš naujų Malaizijos gamintojų per metus, taip sumažindami Kinijos eksporto galimybes patekti į rinką.

(45)

Pastabose po informacijos atskleidimo eksportuojantis gamintojas teigė, kad Malaizijos gamybos apimtis buvo pervertinta. Patikrinus ši pastaba laikyta tinkama, todėl Malaizijos gamybos apimtis buvo patikslinta iki apytikriai 370 000 t.

(46)

Todėl manoma, kad dėl papildomos Malaizijos gamybos apimties šioje ir taip jau prisotintoje rinkoje, kurios didžiausios dalys šiuo metu tenka KLR ir Rusijai, padidės konkurencija.

(47)

Sumažėjusį Kinijos produktų kiekį Sąjungos rinkoje per PTL daugiausia galima paaiškinti tuo, kad Kinijos Vyriausybė nustatė eksporto apribojimus, kaip paaiškinta 41 konstatuojamojoje dalyje.

(48)

Kainos ES rinkoje taip pat būtų vienas iš patrauklumo elementų Kinijos gamintojų pertekliniams pajėgumams absorbuoti. Iš tiesų, vidutinė kaina Sąjungos rinkoje 2012 m. buvo ne mažesnė už Kinijos gamintojų eksporto į pagrindines paskirties šalis (Japoniją, Pietų Korėją ir JAV) kainą, o tai dar labiau pabrėžia, kad Sąjungos rinka būtų patraukli, kai taptų sudėtingiau produktą parduoti kitose tikslinėse rinkose.

(49)

Todėl galima daryti išvadą, kad Europos rinka, kuri yra viena didžiausių pasaulyje, išliks patraukli Kinijos gamintojams.

(50)

Atsižvelgiant į turimus nepanaudotus pajėgumus KLR ir palyginti patrauklų kainos Sąjungos rinkoje lygį, daroma išvada, kad yra pavojaus, kad Kinijos nagrinėjamojo produkto eksporto apimtis padidėtų, jei dabartinės priemonės baigtų galioti.

(51)

Atsižvelgiant į dabartinius ir galimus nepanaudotus pajėgumus KLR, į tai, kad Sąjungos rinka yra viena didžiausių rinkų pasaulyje, ir į numanomą spaudimą Kinijos eksportui Pietryčių Azijoje, galima daryti išvadą, kad panaikinus antidempingo priemones KLR eksportuotojai veikiausiai didintų eksporto į Sąjungą dempingo kaina apimtį.

(52)

Kaip nurodyta 14 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą bendradarbiavo tik viena gamintojų grupė. Tačiau nustatyta, kad Rusijos grupei teko didelė visos Rusijos gamybos dalis, t. y. maždaug 78 % Rusijos visos FeSi gamybos apimties, ir didžiausia Rusijos kilmės FeSi importo į Sąjungą dalis. Todėl manyta, kad norint įvertinti dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę reikia naudoti Rusijos grupės pateiktą informaciją kartu su kitų šaltinių informacija – prašymu atlikti peržiūrą ir turimais prekybos statistiniais importo duomenimis (iš Eurostato).

(53)

Dempingo skirtumui apskaičiuoti Rusijos grupei priklausančios bendrovės JSC CHEMK ir JSC KF, kaip ir per pirminį tyrimą, laikomos susijusiomis, kaip apibrėžta pagal Muitinės kodekso (7) 143 straipsnį. Todėl visai grupei apskaičiuotas vienas dempingo skirtumas pagal toliau nurodytą metodą. Prieš nustatant visos grupės vidutinį svertinį dempingo skirtumą, kiekvienam atskiram eksportuojančiam gamintojui apskaičiuotas dempingo dydis. Pažymėtina, kad šis metodas skyrėsi nuo pirminiame tyrime taikyto metodo, kai dempingas buvo apskaičiuotas susumuojant visus gamybos subjektų gamybos ir pardavimo duomenis. Atliekant nutrauktą tarpinę peržiūrą naudotas kitas metodas. Pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių buvo pakeistas metodas, – pasikeitusi grupės organizacinė struktūra, iš kurios galima nustatyti atskirus grupės gamintojus pagal pardavimą ir gamybą.

(54)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia nagrinėta, ar bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams parduotas bendras panašaus produkto kiekis buvo tipiškas, palyginti su bendru jų eksportui į Sąjungą parduotu kiekiu, t. y. ar bendras toks parduotas kiekis sudarė ne mažiau kaip 5 % bendro nagrinėjamojo produkto eksportui į Sąjungą parduoto kiekio.

(55)

Taip pat laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalies nagrinėta, ar vidaus rinkoje parduotas pakankamai tipiškas produkto kiekis. Nagrinėti tam tikrų rūšių produktai, kuriuos eksportuojantis gamintojas pardavė savo vidaus rinkoje ir kuriuos, kaip nustatyta, galima tiesiogiai palyginti su eksportui į Sąjungą parduodamais tam tikrų rūšių produktais. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje laikytas pakankamai tipišku, jeigu eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams parduotas visas tos rūšies produkto kiekis sudarė ne mažiau nei 5 % viso jo eksportui į Sąjungą parduoto palyginamos rūšies produkto kiekio.

(56)

Taip pat nagrinėta, ar galima laikyti, kad tam tikros rūšies produktas vidaus rinkoje buvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant, kokia per PTL kiekvienos rūšies eksportuoto nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalis buvo pelninga.

(57)

Tų rūšių produkto, kurio pardavimo vidaus rinkoje didesnėmis už vieneto sąnaudas kainomis apimtis buvo didesnė nei 80 %, o vidutinė svertinė tos rūšies produkto pardavimo kaina buvo ne mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas, kiekvienos rūšies produkto normalioji vertė apskaičiuota kaip susijusios rūšies produkto viso pardavimo faktinių vidaus rinkos kainų vidutinė svertinė kaina, neatsižvelgiant į tai, ar pardavimas buvo pelningas.

(58)

Jeigu tos rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis buvo ne didesnė kaip 80 % visos tos rūšies produkto pardavimo apimties arba jeigu tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas, normalioji vertė pagrįsta faktine vidaus rinkos kaina, kuri buvo apskaičiuota kaip tos rūšies produkto tik pelningo pardavimo vidaus rinkoje per PTL vidutinė svertinė kaina.

(59)

Jeigu tam tikros rūšies produktas vidaus rinkoje nebuvo parduotas arba tam tikrų rūšių produktų vidaus rinkoje parduota nepakankamai, normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį.

(60)

Apskaičiuojant normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų ir pelno sumos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį buvo pagrįstos faktiniais bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų panašaus produkto gamybos ir pardavimo įprastomis prekybos sąlygomis duomenimis arba turimais faktais.

(61)

Per PTL Rusijos grupė produktą eksportui į Sąjungą pardavė per su ja susijusią bendrovę RFAI (susijusį importuotoją), kuri atliko visus svarbius importo veiksmus, susijusius su į laisvą apyvartą Sąjungoje išleidžiamomis prekėmis, t. y. susijusio importuotojo veiksmus.

(62)

Taigi, eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį remiantis kainomis, už kurias importuoti produktai buvo pirmą kartą perparduoti nepriklausomam pirkėjui, pakoreguotomis atsižvelgiant į visas nuo importo iki perpardavimo patirtas sąnaudas ir pagrįstą PBA išlaidų bei pelno dydį. Tam naudotas faktinis PBA išlaidų procentinis dydis ir, iš nepriklausomų importuotojų negavus naujos informacijos apie uždirbtą pelną, naudotas toks pat pelno dydis, kuris taikytas per pirminį tyrimą, t. y. 6 %.

(63)

Rusijos grupė teigė, kad RFAI turėtų būti laikoma vieno ekonominio subjekto dalimi, nes juos abu kontroliuoja ir valdo tie patys asmenys, o bendrovės veikia kaip vienas ekonominis subjektas. Todėl apskaičiuojant eksporto kainas nereikėtų atskaityti RFAI PBA ir pelno sumų.

(64)

Pagal 2 straipsnio 9 dalį atliekant koregavimą eksporto kainai apskaičiuoti yra nesvarbu, ar Rusijos grupė ir RFAI buvo susijusios kaip vienas ekonominis subjektas, ar ne.

(65)

Todėl, atsižvelgiant į tai, kad Rusijos grupė produktą eksportui pardavė per susijusią bendrovę (RFAI), eksporto kainą reikėjo koreguoti ir iš jos atskaityti pagrįstą PBA išlaidų ir pelno skirtumą, kaip tą aiškiai leidžiama daryti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Tuo remiantis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(66)

Eksportuojantis gamintojas pakartojo tvirtinimą dėl vieno ekonominio subjekto ir kad dėl to nedaryti koregavimai atsižvelgiant į PBA ir pelną pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Jis taip pat teigė, kad net jei koregavimai būtų pagrįsti, į apskaičiuotąją eksporto kainą reikėtų įtraukti tik su RFAI importu susijusias išlaidas ir neįtraukti jokių su vieno ekonominio subjekto eksportu susijusių PBA išlaidų. Pagaliau jis tvirtino, kad nesutinka su išvada dėl to, kad šiuo atveju vienas ekonominis subjektas neegzistuoja.

(67)

Eksporto kainai apskaičiuoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį yra nesvarbu, ar egzistuoja vienas ekonominis subjektas. Jei laikomasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, kontrolės ar integracijos laipsnis koregavimų teisėtumui pagal 2 straipsnio 9 dalį (8) įvertinti yra nesvarbus. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Komisija tam tikromis aplinkybėmis turi apskaičiuoti eksporto kainą ir šią apskaičiuotą eksporto kainą pakoreguoti atsižvelgdama į tam tikrus parametrus, įskaitant jei „įtariama, kad šalys yra tarpusavyje susijusios“. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies formuluotė yra labai aiški, kai kalbama apie tai, kad kaina „yra koreguojama“ (Komisijos papildomai pabrėžta). Komisija tikrino, ar RFAI atlieka visus veiksmus, kuriuos paprastai atlieka susijęs importuotojas Sąjungoje. Iš tiesų, RFAI yra glaudžiai susijusi su grupės tarptautine veikla (pagalba pirkėjams, logistika ir pristatymų tvarkaraštis, gamybos priemonių ir svarbiausių žaliavų pirkimas ir kt.). Todėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies būtina sąlyga koregavimui atlikti buvo įvykdyta, o atlikti koregavimai yra pagrįsti. Taigi daroma išvada, kad koregavimai atlikti, nes jie buvo būtini pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį.

(68)

Eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad, remiantis sprendimu byloje Nikopolsky/Interpipe  (9), jei eksportuotojas ir susijęs prekiautojas yra vienas ekonominis subjektas, neleidžiama koreguoti eksporto kainos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Šis tvirtinimas nepagrįstas. Iš tiesų, minėtas sprendimas susijęs su koregavimu, kuris atliktas pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą, atsižvelgiant į formalius komisinius, kuriuos gavo prekiautojas, kurio funkcijos yra tokios pačios kaip už komisinius veikiančio tarpininko. Todėl ta byla yra nesusijusi su šiuo atveju, kai Šveicarijos bendrovė RFAI vykdo visas funkcijas, kurias paprastai vykdo susijęs importuotojas. Vieno ekonominio subjekto egzistavimas neturi tokio paties poveikio koregavimams pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, kaip skundžiamiems koregavimams, kurie buvo atlikti pagal to reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Be to, negalima savo nuožiūra prašyti atlikti koregavimo atsižvelgiant į pagrįstą PBA išlaidų ir pelno skirtumą. Toks koregavimas atliekamas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, kai šalys yra susijusios.

(69)

Dėl koregavimo apimties: tvirtinimo dėl dalinio PBA ir pelno atskaitymo negalima priimti, nes eksportuojantis gamintojas nepateikė susijusių įrodymų. Koregavimai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį yra atliekami apskaičiuojant eksporto kainą įprasčiausiais susijusių bendrovių atvejais. Jei bendra PBA ir pelno suma būtų tik iš dalies koreguojama, tokį pakeitimą reikėtų pagrįsti eksportuojančio gamintojo pateiktais įrodymais dėl išlaidų, ypač dėl to, ar tai yra specialiosios išlaidos, patirtos nuo importavimo iki pirmojo perpardavimo dėl bet kokios veiklos, kuri nėra tiesiogiai susijusi su nagrinėjamojo produkto importu.

(70)

Rusijos grupė taip pat teigė, kad apskaičiuojant eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 10 dalį neturėtų būti atskaitytas antidempingo muitas, nes muitas tinkamai atsispindi perpardavimo kainose ir vėlesnėse pardavimo Sąjungoje kainose.

(71)

Atlikus tyrimą visų pirma nustatyta, kad 99 % sandorių, apie kuriuos pranešta, atveju nagrinėjamojo produkto perpardavimo Sąjungoje kainose neatsispindi sumokėtas muitas. Todėl galima daryti išvadą, kad antidempingo muitas Rusijos grupės perpardavimo kainose tinkamai neatsispindi. Todėl šio Rusijos grupės tvirtinimo nebuvo galima priimti ir apskaičiuojant eksporto kainas antidempingo muitų suma pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį iš eksporto kainų buvo atskaityta.

(72)

Normalioji vertė ir eksporto kaina lygintos remiantis gamintojo kaina EXW sąlygomis. Teisingam palyginimui užtikrinti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo atsižvelgta į skirtumus, turėjusius įtakos kainų palyginamumui.

(73)

Koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį prireikus ir pateisinamais atvejais buvo atsižvelgta į transporto, draudimo, galutines ir tvarkymo išlaidas, kreditų išlaidas ir komisinius.

(74)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis kiekvieno bendradarbiaujančio Rusijos grupės eksportuojančio gamintojo vidutinė svertinė normalioji vertė lyginta su kiekvienos rūšies produkto vidutine svertine eksporto kaina remiantis gamintojo kaina EXW sąlygomis.

(75)

Susijęs eksportuojantis gamintojas pateikė keletą tvirtinimų dėl dempingo skirtumo skaičiavimo.

(76)

Pirma, kalbant apie grupės vienos gaminančios bendrovės iš grupės kitos gaminančios bendrovės įsigyto kvarcito kainos koregavimą, užginčytas 5 % pelno dydis, kuris buvo pridėtas prie patikrintos įsigijimo kainos. Pateiktas argumentas, kad abi bendrovės priklauso tam pačiam vienam ekonominiam subjektui.

(77)

Nors argumentas dėl vieno ekonominio subjekto yra nesusijęs su kvarcito kainos koregavimu, pripažįstama, kad sandoriai tarp susijusių šalių gali būti sudaromi negaunant pelno. Kai kvarcitas neparduodamas nesusijusioms šalims, taip pat negalima įrodyti, kad gautas pelnas. Dėl to prie pakoreguotos kvarcito kainos papildomas procentinis pelno dydis nebuvo pridėtas ir sprendimas dėl dempingo atitinkamai patikslintas.

(78)

Antras tvirtinimas buvo susijęs su tuo, kad Komisija taikė ginčo su Norvegija dėl lašišos PPO ginčų sprendimo institucijos rekomendacijas. Tuo atveju buvo rekomenduota, kad kai tam tikro produkto pardavimas vidaus rinkoje nėra tipiškas, tokių sandorių PBA ir pelnas vis dėlto būtų naudojami normaliajai vertei apskaičiuoti. Eksportuojantis gamintojas taip pat tvirtino, kad per priemonių galiojimo termino peržiūrą nebuvo galima naudoti naujo metodo, nes aplinkybės iš esmės nebuvo pasikeitusios.

(79)

Komisija paaiškino, kokio metodo laikytasi šios tarybos dėl lašišos surengtame eksportuojančio gamintojo, kurio nuomone šios tarybos rekomendacija buvo pažeistos pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 ir 6 dalys, klausyme. Tačiau Komisija, laikydamasi savo PPO įsipareigojimų, turi įgyvendinti tokius sprendimus. Šis metodas taikomas visais atvejais, o ne tik per tyrimus, kurie pradėti remiantis pagrindinio reglamento 5 straipsniu.

(80)

Remdamasi trečiuoju teiginiu Komisija atliko koregavimus tais atvejais, kai grupės vieno eksportuojančio gamintojo išlaidos buvo lygintos su tam tikru grupės kito gamintojo pardavimu.

(81)

Komisija patvirtina, kad apyvarta buvo pakoreguota atsižvelgiant į tuos pačius elementus, kaip koreguojant gamybos sąnaudas, t. y. į transporto, draudimo ir tvarkymo išlaidas pelningumui nustatyti ir į pakavimo išlaidas dempingo skirtumams nustatyti.

(82)

Ketvirta, eksportuojantis gamintojas mano, kad galiojantis antidempingo muitas buvo netinkamai atskaitytas iš eksporto kainos. Šiam teiginiui įrodyti teigiama, kad per peržiūros tiriamąjį laikotarpį pardavimo eksportui kainos buvo daugiau nei 100 % didesnės nei per pirminį tiriamąjį laikotarpį, ir tariamai tai įrodo, kad antidempingo muitas buvo įtrauktas į eksporto kainas. Be to, neturėjo būti atskaityti tam tikri importo muitai ir antidempingo muitai, nes jie tariamai buvo sumokėti iš anksto ir susieti su būsimu laikotarpiu. Pagaliau Komisija taip pat neturėjo atsižvelgti į biuro Japonijoje išlaidas ir Šveicarijos federalinius ir kantonų pajamų mokesčius.

(83)

Eksportuojančio gamintojo pateikti įrodymai nėra įtikinami – jis neįrodė, kad šiuo atveju šio produkto antidempingo muitas tinkamai atsispindėjo eksporto kainoje. Nuo pirminio tyrimo labai padidėjo perpardavimo kainos ir gamybos sąnaudos. Todėl eksporto kainų padidėjimo negalima įtikinamai susieti su tariamu muito atsispindėjimu kainoje. Norėdama parodyti, kad pateikti įrodymai yra neįtikinami, Komisija palygino eksporto kainas su prekių sąnaudomis (įtraukdama antidempingo muitą) per peržiūros tiriamąjį laikotarpį ir nustatė, kad 99 % eksporto sandorių eksporto kaina nėra pakankamai didelė, kad aprėptų antidempingo muitą. Pagaliau net jei muitas nebūtų atskaitytas, to nepakaktų nustatytiems faktams dėl didelio dempingo panaikinti ir nepaveiktų išvados dėl dempingo tęsimosi tikimybės. Taigi tai neturėtų jokio poveikio šio priemonių termino galiojimo peržiūros tyrimo išvadai.

(84)

Komisija pastebėjo, kad iš anksto sumokėti importo muitų ir antidempingo muitų neįmanoma ir kad tokie muitai surenkami produktą importavus. Be to, grupė naudojo muitinės sandėlį, reiškia muitai turėjo būti mokami tik tada, kai buvo faktiškai importuojama ir parduodama. Be to, remiantis 2012 m. gruodžio 31 d. bandomojo balanso palyginimu su audito patikrintomis ataskaitomis aiškiai nustatyta, kad auditoriai tariamai iš anksto sumokėtus antidempingo muitus perkvalifikavo į faktiškai sumokėtus antidempingo muitus kaip sąnaudas pelno ir nuostolio ataskaitoje.

(85)

Biuro Japonijoje išlaidos nebuvo susijusios su nagrinėjamuoju produktu, todėl jos neturėjo poveikio Komisijos atliktam skaičiavimui. Todėl šis tvirtinimas atmestas. Pagaliau paminėtus Šveicarijos mokesčius būtų buvę galima atskaityti tik jei jie būtų susiję su pelno mokesčiu, o tai, remiantis atsakymu į informacijos atskleidimą, ir yra šiuo atveju. Todėl dempingo skaičiavimas buvo atitinkamai pakoreguotas.

(86)

Komisija pakoregavo grupės bendrovės Didžiosios Britanijos Mergelių Salose kitai grupės bendrovei suteiktos paskolos palūkanas, kai gavo pastabą, kad tokias paskolas galima teikti nesilaikant rinkos sąlygų ir iš esmės tokią paskolą teikti būtų logiška tik jei paskolos palūkanos būtų mažesnės už iš banko gautos paskolos palūkanas. Komisija patvirtina, kad RFAI pelno dydis buvo pridėtas prie grynosios sąskaitos faktūros vertės bendrovės apskaitos valiuta ir nebuvo pagrįstas CIF kaina, prie kurios buvo pridėtos tam tikros išlaidos.

(87)

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir patikslinus skaičiavimą po to, kai buvo priimti tvirtinimai dėl kvarcito pardavimo tarp grupės bendrovių, paskolos tarp grupės bendrovių ir Šveicarijos federalinių ir kantonų pajamų mokesčių, dempingo skirtumas, išreikštas kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, buvo patikslintas ir nustatyta, kad dempingo skirtumas buvo 43 %.

(88)

Reikėtų priminti, kad per 4 konstatuojamojoje dalyje minėtą tarpinę peržiūrą padaryta išvada, kad Rusijos grupės importas 2009 m. spalio mėn.–2010 m. rugsėjo mėn. vykdytas dempingo kaina.

(89)

Atlikus analizę dėl dempingo vykdymo per PTL, taip pat nagrinėta dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybė.

(90)

Rusija yra antra didžiausia FeSi gamintoja pasaulyje. Bendrovės Metal Expert market research duomenimis Rusijos gamybos pajėgumai – maždaug 900 000 t FeSi. Šiam skaičiui priskiriama produkto gamyba krosnyse, kuriose galima pagaminti ir kitų rūšių geležies lydinių. Iš tiesų dviejų gamintojų (t. y. JSC CHEMK ir Serov Ferroalloy Plant) turimais gamybos įrenginiais per trumpą laikotarpį vietoje FeSi galima pradėti gaminti kitų rūšių geležies lydinius. Tačiau kitų Rusijos gamintojų (t. y. Bratsk Ferroalloy Plant, NLMK ir JSC KF) įrenginiais galima gaminti tik FeSi.

(91)

Atskleidus informaciją vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad skaičiuojant Rusijos gamybos pajėgumus neatsižvelgta į jo informaciją. Tačiau, kaip minėta 52 konstatuojamojoje dalyje, pirminis naudotas informacijos šaltinis – Rusijos grupės pateikta informacija. Metal Expert bendrovės ataskaita naudota kitų Rusijos gamintojų gamybos pajėgumams nustatyti. Todėl šio reikalavimo priimti negalima.

(92)

Be to, šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad JSC CHEMK gamyba buvo neteisingai įvertinta, nes, jo teigimu, nuo vieno geležies lydinio gamybos pereiti prie kito geležies lydinio gamybos praktiškai neįmanoma be didelių papildomų išlaidų ir gaišaties. Tačiau per patikrinimą vietoje JSC CHEMK patalpose rasta įrodymų, kad JSC CHEMK krosnyse vieno geležies lydinio gamybą kito geležies lydinio gamyba galima pakeisti be pirmiau nurodytos gaišaties. Todėl šio reikalavimo priimti negalima.

(93)

Apskaičiuota kad per PTL faktinis produkcijos kiekis – maždaug 633 000 t (daugiausia FeSi75), ir dar esama nepanaudotų pajėgumų iki 267 000 t pagaminti. Taikant konservatyvų metodą ir atsižvelgiant į naudotus gamybos pajėgumus kitiems geležies lydiniams gaminti, nepanaudoti FeSi gamybos pajėgumai sudaro ne mažiau kaip 120 000 t.

(94)

Rusijos grupė teigė, kad Rusijos nepanaudoti pajėgumai neteisingai apskaičiuoti, nes Komisija neatsižvelgė į tai, kad Rusijos grupė naudojo 95–100 % savo gamybos pajėgumų. Tačiau, kaip minėta pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje, konservatyvus metodas tai pat taikytas atsižvelgiant į faktinius nepanaudotus pajėgumus. Todėl šio reikalavimo priimti negalima.

(95)

Metal Expert bendrovės ataskaitos duomenimis tokia didelė nepanaudotų pajėgumų apimtis susidarė dėl to, kad 2002–2009 m. paklausa vidaus rinkoje sumažėjo 50 % ir iki 2012 m. nesikeitė. Taigi, gamybos pajėgumai yra kur kas didesni už paklausą vidaus rinkoje. Todėl Rusijos gamintojai turi eksportuoti.

(96)

Nepaisant šiuo metu taikomų priemonių ES rinka yra vis tiek patraukli Rusijos eksportui. Importo apimtis per PTL rodo, kad nustatyti antidempingo muitai turėjo tam tikro poveikio importui iš Rusijos, tačiau per PTL vis dėlto importuotas nemažas kiekis.

(97)

Viena šalis teigė, kad Europos Sąjungos FeSi rinka yra nepatraukli tokiam pasaulinio lygio tiekėjui kaip Rusijos grupė ir kad apskritai importo apimtis itin sumažėjo ir toliau mažėjo 2012 m. Ji teigė, kad ateityje ši tendencija nesikeis. Tačiau išnagrinėjus iš Eurostato gautus prekybos duomenis ir atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį nustatyta, kad importo iš Rusijos apimtis 2010–2012 m. palyginti nesikeitė.

(98)

Be to, palyginus nagrinėjamojo produkto eksporto į Europos Sąjungą kainas ir trečiųjų šalių rinkose taikytas FeSi kainas pastebėta, kad Rusijos grupės kainos ES, priklausomai nuo paskirties šalies, yra didesnės.

(99)

Todėl teiginį, kad Sąjungos rinka Rusijos gamintojams yra nepatraukli, tenka atmesti.

(100)

Viena šalis teigė, kad Rusijos rinka tampa vis patrauklesnė dėl kelių naujų projektų, kaip antai 2014 m. Žiemos olimpinės žaidynės, dėl kurių turėtų labai padidėti plieno paklausa ir kartu FeSi suvartojimas vidaus rinkoje. Tačiau pirmiausia reikėtų pažymėti, kad ši šalis nepateikė jokių susijusių duomenų ar skaičiavimų, įrodančių, kad šie projektai turėtų poveikio FeSi suvartojimui vidaus rinkoje. Bet kuriuo atveju, jei taip iš tiesų atsitiktų, poveikis jau turėjo būti matomas 2012–2013 m. Tačiau iš turimų duomenų matyti, kad suvartojimas vidaus rinkoje nesikeitė. Pagaliau šių projektų poveikis bet kuriuo atveju būtų ribotas ir laikinas. Todėl į šį argumentą neatsižvelgiama. Viena šalis teigė, kad Rusijos pertekliniai pajėgumai daugiausia absorbuojami eksportuojant į Azijos rinkas ir JAV. Iš tikrųjų, per PTL Rusijos gamintojai į įvairias pasaulio šalis eksportavo daugiau nei 73 % savo produkcijos. Tačiau, kaip minėta 93 konstatuojamojoje dalyje, Rusijoje dėl mažėjančio suvartojimo vidaus rinkoje vis dar esama daug perteklinių pajėgumų, o tai reiškia, kad būtina rasti alternatyvias rinkas nuostoliams dėl mažėjančių pardavimų vidaus rinkoje kompensuoti ir pertekliniams pajėgumams absorbuoti.

(101)

Kaip minėta 44 konstatuojamojoje dalyje, Azijos rinkose didės konkurencija, nes Malaizijoje statomos naujos gamyklos, kurios jau 2014 m. pagamins apie 420 000 t produkto. Dėl to Rusijos gamintojams bus sunkiau eksportuoti į Azijos rinkas.

(102)

Kaip paaiškinta 45 konstatuojamojoje dalyje, Malaizijos gamybos apimtis sumažinta iki 370 000 t.

(103)

Be to, vienoje pagrindinių Rusijos eksportuotojų eksporto rinkoje JAV jau vykdomas antidempingo tyrimas, kurio prašyme nurodomi tariami dideli dempingo skirtumai.

(104)

Taigi, tenka daryti išvadą, kad eksportuojantys Rusijos gamintojai labai priklauso nuo eksporto į trečiųjų šalių rinkas, kuriose didėja konkurencija. Dėl to Sąjungos rinka jiems taps dar patrauklesnė.

(105)

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytus faktus, galima daryti išvadą, kad produktas iš Rusijos vis dar importuojamas dempingo kaina ir esama didelės tikimybės, kad dempingas tęsis. Atsižvelgiant į dabartinius ir galimus būsimus nepanaudotus pajėgumus Rusijoje, į tai, kad Sąjungos rinka yra viena didžiausių rinkų pasaulyje, ir į tai, kad Pietryčių Azijos rinkoje numatoma didinti pajėgumus, galima daryti išvadą, kad antidempingo priemonėms baigus galioti Rusijos eksportuotojai veikiausiai toliau didins savo eksportą į Sąjungą dempingo kaina.

(106)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad esama didelės ir realios grėsmės, kad baigus galioti dabartinėms priemonėms bus toliau vykdomas KLR ir Rusijos kilmės FeSi dempingas.

(107)

Per PTL panašų produktą gamino septyni žinomi Sąjungos gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, ir toliau vadinami Sąjungos pramone.

(108)

Kaip nurodyta 16 konstatuojamojoje dalyje, prašomą informaciją pateikė šeši Sąjungos gamintojai. Apskaičiuota, kad šios bendrovės pagamina apie 90 % visos Sąjungos produkcijos, ir laikoma, kad jų padėtis atitinka tipišką Sąjungos pramonės padėtį.

(109)

Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis Sąjungos pramonės nesusijusio ir susijusio pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi, su nebendradarbiaujančiu gamintoju susijusiais skaičiavimais (remiantis prašymu atlikti peržiūrą) ir iš Eurostato gautais importo duomenimis pagal KN kodus.

(110)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo 40 %. Tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamojo laikotarpio pirmieji metai (2009 m.) buvo ypač blogi dėl neigiamo ekonomikos krizės poveikio. Nepaisant dalinio atsigavimo po 2009 m., Sąjungos suvartojimas vis tiek nebuvo tokio lygio, kuris nustatytas per pirminį tyrimą, kai kiekvienais metais buvo suvartojama daugiau nei 850 000 t produkto.

1 lentelė

Suvartojimas

(111)

Importo iš KLR ir Rusijos apimtis ir rinkos dalys analizuotos remiantis Eurostato informacija ir duomenimis, gautais pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį. Kadangi importo iš KLR apimtis labai nedidelė, importas iš nagrinėjamųjų šalių nebuvo vertinamas bendrai.

(112)

Importo dempingo kaina į Sąjungą per nagrinėjamąjį laikotarpį apimtis ir rinkos dalys keitėsi taip:

2 lentelė

Nagrinėjamojo importo apimtis ir rinkos dalys

(113)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis sumažėjo net 48 %. Jo rinkos dalis taip pat sumažėjo nuo 15,2 % 2009 m. iki 5,7 % per PTL. Dėl tokios tendencijos Kinijos eksporto Sąjungos rinkoje praktiškai nebeliko. Tačiau eksportuojančių Rusijos gamintojų rinkos dalis vis dar buvo didelė – Rusija buvo ketvirta didžiausia eksportuotoja į Sąjungą.

(114)

Lentelėje pateikta vidutinė dempingo kaina vykdomo importo kaina. Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė importo iš KLR kaina sumažėjo 38 %. Vidutinė importo iš Rusijos kaina per šį laikotarpį padidėjo 31 %, tačiau vis tiek buvo mažesnė už Sąjungos pramonės pardavimo kainas.

3 lentelė

Vidutinė importo dempingo kaina

(115)

Siekiant nustatyti priverstinį kainų mažinimą per PTL, pagal gamintojo kainą EXW sąlygomis pakoreguotos vidutinės svertinės bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto kainos, taikytos nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis bendradarbiaujančių Rusijos gamintojų kiekvienos rūšies produkto importo dempingo kainomis, taikytomis pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytomis remiantis CIF kaina ir tinkamai pakoreguotomis atsižvelgiant į muitus.

(116)

Kadangi atliekant peržiūros tyrimą nebendradarbiavo nė vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas, dėl Kinijos eksporto vykdomas priverstinis kainų mažinimas nustatytas lyginant Sąjungos gamintojų vidutines svertines kainas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje gamintojo kaina EXW pagrindu su Kinijos vidutinėmis eksporto CIF kainomis, nustatytomis pagal Eurostato duomenis ir tinkamai pakoreguotomis atsižvelgiant į muitus.

(117)

Remiantis palyginimo rezultatais, išreikštais bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų apyvartos per PTL procentine dalimi, nustatytas 6–39 % vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas Sąjungos rinkoje dėl Rusijos eksporto ir 46 % – dėl KLR eksporto.

(118)

Importo iš trečiųjų šalių į Sąjungos rinką apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 33 % – šis padidėjimas atitiko suvartojimo didėjimo tendenciją. Trečiųjų šalių importui tenkanti rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo palyginti tokia pati, t. y. apie 70 % Sąjungos suvartojimo, ir per PTL šiek tiek sumažėjo. Tačiau labiau pasikeitė importo geografinė struktūra – pastebimai padidėjo importo iš Brazilijos ir Norvegijos apimtis ir rinkos dalys, nes šios šalys, panašu, daugiausia pasinaudojo suvartojimo didėjimu.

(119)

Vidutinės importo iš trečiųjų šalių kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 22 % ir yra gerokai didesnės už importo iš KLR ir Rusijos kainas.

(120)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi Komisija nagrinėjo visus ekonominius veiksnius ir rodiklius, turinčius poveikio Sąjungos pramonės padėčiai.

(121)

Žalai išanalizuoti Sąjungos pramonės ekonominė padėtis vertinama remiantis tokiais rodikliais, kaip antai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis ir augimas, užimtumas, našumas, faktinio dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo, vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir gebėjimas padidinti kapitalą, atsargos ir darbo sąnaudos.

(122)

Sąjungos pramonės gamyba nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo. Didžiausias padidėjimas užfiksuotas 2009–2011 m. – tuo laikotarpiu gamyba padidėjo 178 %. Po to per PTL ji nesikeitė. Primenama, kad nagrinėjamojo laikotarpio pirmieji metai buvo išskirtiniai dėl ekonomikos krizės – gamybos lygis tais metais buvo neįprastai žemas. Iš tikrųjų, nepaisant akivaizdaus atsigavimo po 2009 m., reikėtų priminti, kad Sąjungos pramonės gamyba vis dėlto nepasiekė pirminio tyrimo (2003 m.) pradinio lygmens – tuomet buvo pranešta, kad gamybos apimtis buvo 270 000 t.

5 lentelė

Sąjungos pramonės gamyba (iš viso)

(123)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį gamybos pajėgumai palyginti nesikeitė, tik šiek tiek padidėjo per PTL. Kadangi 2009–2011 m. gamybos apimtis gerokai padidėjo, pajėgumų naudojimas bendrai padidėjo 179 %. Ši tendencija per PTL, kai sumažėjo pajėgumų naudojimas, pasikeitė. Tačiau šio neigiamo pokyčio priežastis – ne faktinės gamybos apimties sumažėjimas, o pačių pajėgumų padidėjimas.

6 lentelė

Gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(124)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje nesusijusiems pirkėjams apimtis (nustatyta remiantis pardavimu susijusiems ir nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje) 2009–2011 m. keitėsi taip pat kaip suvartojimas. Vėliau pardavimo apimtis per PTL staiga padidėjo, nes Sąjungos pramonė produktą pradėjo pardavinėti ne susijusiems, o nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, kaip buvo tais metais pastebėta. Taip atsitiko dėl vieno Sąjungos gamintojo įmonės struktūros pasikeitimo.

7 lentelė

Sąjungos pramonės pardavimas nesusijusiems pirkėjams

(125)

Pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis keitėsi panašiai kaip suvartojimas, tačiau Sąjungos pramonės rinkos dalis po pirminio padidėjimo 2010 m. palyginti nesikeitė per nagrinėjamąjį laikotarpį, tik šiek tiek didėjo.

8 lentelė

Sąjungos pramonės rinkos dalis

(126)

Kaip minėta 111 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos suvartojimas 2009 m. – PTL padidėjo 40 %. Sąjungos pramonei per tą patį laikotarpį pavyko pasinaudoti šiuo padidėjimu ir padidinti savo pardavimo apimtį ir rinkos dalį.

(127)

Su nagrinėjamuoju produktu susijęs Sąjungos pramonės užimtumas per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo beveik 50 %. Be šio darbuotojų skaičiaus padidėjimo kur kas daugiau padidėjo našumas (apskaičiuotas kaip vienam darbuotojui tenkantis pagamintas kiekis (tonomis) per metus), kuris per tą patį laikotarpį sudarė 86 %.

9 lentelė

Užimtumas ir našumas

(128)

Kaip nurodyta 37 ir 87 konstatuojamosiose dalyse, importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo skirtumas buvo didelis. Išanalizavus žalos rodiklius įrodyta, kad pramonė atsigauna po buvusios dempingo praktikos. Tačiau Sąjungos pramonė atsigavo tik neseniai, ir pastebėta, kad per PTL Sąjungos rinkoje pablogėjo tam tikri žalos rodikliai, pvz., pelningumas, grynųjų pinigų srautas ir investicijų grąža. Be to, reikėtų pažymėti, kad šis teigiamas pokytis įvyko taikant dabartines antidempingo priemones. Jei priemonės būtų panaikintos, faktinių dempingo skirtumų poveikis Sąjungos pramonei būtų didžiulis.

(129)

2009–2011 m. bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų vidutinės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainos padidėjo 25 %, o per PTL vėl sumažėjo. Apskritai toks kainų pokytis rodo, kad per tą patį laikotarpį keitėsi žaliavų ir energijos kainos. Tokia pati tendencija pastebėta ir dėl importo iš trečiųjų šalių, kurioms tenka didžioji Sąjungos rinkos dalis, pardavimo kainų, t. y. 2009–2011 m. jos padidėjo ir per PTL sumažėjo.

10 lentelė

Pardavimo kainos ir sąnaudos

(130)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos gamintojų grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą keitėsi taip:

11 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(131)

Bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pelningumas nustatytas ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškus susijusios apyvartos procentine dalimi. 2009 m. pelno dydis buvo labai nedidelis, o kai kurių Sąjungos gamintojų – net neigiamas; tačiau 2010 m. jis pradėjo didėti – kaip suvartojimas ir pardavimas. Tačiau reikėtų pažymėti, kad pelno dydis per PTL mažėjo nepaisant to, kad bendradarbiaujančios Sąjungos pramonės (taip pat atsižvelgiant į organizacinės struktūros pasikeitimus) pardavimo apimtis nesikeitė. Tai kelia susirūpinimą dėl ES pramonės pelno dydžio pokyčių ateityje.

(132)

Grynųjų pinigų srautas, t. y. pramonės gebėjimas pačiai finansuoti savo veiklą, kuris buvo apskaičiuotas remiantis operacijomis, buvo teigiamas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Tačiau šis rodiklis pagerėjo tik 2010 m., vėliau per kitus dvejus metus jis labai pablogėjo. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad labiau pablogėjo mažesniųjų Sąjungos gamintojų grynųjų pinigų srautas. Tai kelia susirūpinimą dėl ES pramonės gebėjimo toliau pačiai finansuoti savo veiklą esamomis ekonominėmis aplinkybėmis.

(133)

Pelningumo ir grynųjų pinigų srauto pokyčiai per nagrinėjamąjį laikotarpį turėjo poveikio bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų gebėjimui investuoti į savo veiklą. Dėl to investicijų lygis per nagrinėjamąjį laikotarpį yra pakankamai aukštas ir pastovus. Investicijų grąža, išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu, tapo teigiama tik po 2009 m. Tačiau, kaip ir pelningumo ir grynųjų pinigų srauto rodikliai, šis rodiklis taip pat buvo geriausias 2010 m., o 2011–2012 m. nuolatos blogėjo.

(134)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad nors bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų finansinė padėtis beveik per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo gera, to laikotarpio pabaigoje ir ypač per PTL ji pradėjo blogėti. Kaip parodyta 11 lentelėje, ES pardavimo pelningumas labai sumažėjo, o Sąjungos pramonės grynųjų pinigų srautas buvo mažesnis už investicijų vertę, reiškia pramonė per PTL turėjo ieškoti išorinio finansavimo.

(135)

Tuo pačiu metu pranešta apie sunkumus padidinti kapitalą. Šis veiksnys gali būti pagrindinis Sąjungos pramonės pažeidžiamumo elementas, jei priemonės baigtų galioti. Dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis panašu, kad Sąjungos pramonei būtų sunku rasti finansinių priemonių kovoti su pasikartojančiu importu dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių, ir jai vėl per labai trumpą laikotarpį būtų padaryta didelė žala. Tai ypač aktualu Sąjungos pramonę sudarančioms MVĮ.

(136)

Nors bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų laikotarpio pabaigos atsargos 2009 m. – PTL padidėjo 32 %, jos sumažėjo, palyginti su gamybos apimtimi, ir gamintojai jų nelaiko neįprastai didelėmis.

12 lentelė

Laikotarpio pabaigos atsargos

(137)

Nors per nagrinėjamąjį laikotarpį bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų darbuotojų skaičius padidėjo beveik 50 %, jų vidutinis darbo užmokestis per šį laikotarpį nesikeitė.

13 lentelė

Darbo sąnaudos

(138)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad 2008 m. nustačius pirmines priemones importo mažomis dempingo kainomis iš nagrinėjamųjų šalių į Sąjungos rinką apimtis sumažėjo. Tai leido Sąjungos pramonei padidinti savo gamybos lygį, pardavimo apimtį, rinkos dalį bei pelningumą ir pagerinti savo bendrą finansinę padėtį.

(139)

Todėl daroma išvada, kad Sąjungos pramonei per PTL materialinė žala nedaryta. Tačiau atsižvelgiant į suvartojimo mažėjimą ir tam tikrų finansinių rodiklių, kaip antai pelningumo, grynųjų pinigų srauto ir investicijų grąžos, blogėjimą per PTL, Sąjungos pramonės padėtis yra vis dar pažeidžiama.

(140)

Siekiant įvertinti žalos pasikartojimo tikimybę, jei priemonės baigtų galioti, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį analizuotas galimas importo iš Kinijos ir Rusijos poveikis Sąjungos rinkai ir Sąjungos pramonei.

(141)

Analizuota suvartojimo Sąjungos rinkoje tendencija, nepanaudoti pajėgumai, prekybos srautai ir Sąjungos rinkos patrauklumas, taip pat nagrinėjamųjų šalių kainodaros politika.

(142)

Nagrinėjamojo produkto suvartojimas Sąjungoje per PTL, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 10 %. Kartu tai didesnis nei 25 % sumažėjimas, palyginti su 2007 m. lygiu prieš krizę. Nagrinėjamojo produkto suvartojimas mažėjo dėl mažėjančios plieno gamybos Sąjungoje, be to, galima tikėtis, kad per kitus metus suvartojimas toliau mažės. Sąjungos pramonei tai bus problemiška, nes ji veiks labai konkurencingoje aplinkoje. Todėl manoma, kad negalima leisti, kad iš KLR ir Rusijos būtų importuojama mažomis dempingo kainomis. Dėl tokio importo bus daromas spaudimas rinkoje mažinti kainas, bus iškreipta konkurencija ir dėl to Sąjungos gamintojams bus daroma didelė materialinė žala.

(143)

Reikia pažymėti, kad prognozuojama, kad bendri KLR nagrinėjamojo produkto gamybos pajėgumai – 10–11 mln. t, o tai yra daugiau nei bendras FeSi suvartojimas visame pasaulyje. Kartu bendras pajėgumų naudojimas siekia apytikriai 50 %.

(144)

Kinijos FeSi eksportas į kitas pasaulio šalis per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo pakankamai pastovus – apie 0,8 mln. t. Šią eksporto apimtį iš esmės lemia eksporto apribojimai, kaip aprašyta 41 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau Sąjunga šių mechanizmų negali kontroliuoti ir Kinijos Vyriausybė bet kuriuo metu gali panaikinti eksporto apribojimus – taip kiltų didelis pavojus, kad į Sąjungos rinką gali patekti didelis iš Kinijos eksportuojamas nagrinėjamojo produkto kiekis.

(145)

NET jei eksporto apribojimai nebūtų keičiami, reikėtų pažymėti, kad Kinijos į kitas pasaulio šalis eksportuojamas bendras kiekis yra didesnis nei visas Sąjungoje suvartojamas kiekis.

(146)

Galima pagrįstai tikėtis, kad, priemonėms baigus galioti, dėl ES rinkos patrauklumo (kaip aprašyta 40–49 konstatuojamosiose dalyse) bent dalis Kinijos eksportuojamo produkto kiekio būtų vėl nukreipta į Sąjungos rinką, ypač atsižvelgiant į tai, kad netrukus Kinijos eksportuotojai susidurs su papildoma konkurencija savo tradicinėse Azijos rinkose dėl papildomų gamybos pajėgumų atsiradimo Malaizijoje, kaip paaiškinta 44 konstatuojamojoje dalyje.

(147)

Baigus galioti antidempingo muitams ir atsiradus didesnei konkurencijai Azijoje, Sąjungos rinka tikrai taps patrauklia tiksline rinka Kinijos eksportuotojams. Tokiomis aplinkybėmis primenama, kad prieš nustatant priemones Kinija buvo pagrindinė eksportuotoja į Sąjungos rinką.

(148)

Pagaliau atsižvelgiant į dabartinį Kinijos eksporto kainų lygį, nustatyto dempingo skirtumo dydį ir į tai, kad esama akivaizdaus priverstinio kainų mažinimo, patvirtinama, kad netaikant antidempingo priemonių pasikartotų nesąžininga konkurencija dėl Kinijos eksporto ir Sąjungos pramonei būtų daroma materialinė žala.

(149)

Atliekant peržiūros tyrimą nustatyta, kad Rusijoje per PTL pagaminta 633 000 t nagrinėjamojo produkto, o apskaičiuoti gamybos pajėgumai sudaro apie 900 000 t. Reiškia nepanaudoti pajėgumai sudaro apie 267 000 t, kurių pakanka trečdaliui Sąjungos paklausos patenkinti.

(150)

Dėl Rusijos nagrinėjamojo produkto eksporto reikėtų pažymėti, kad Rusija šiuo metu eksportuoja 73 % savo produkcijos. Be Sąjungos, ji eksportuoja į kitas tradicines eksporto rinkas – JAV, Japoniją ir Pietų Korėją. Atsižvelgiant į tai, kad Azijos rinkose didėja konkurencija (kaip aprašyta 44 konstatuojamojoje dalyje), yra akivaizdžių požymių, kad didžioji dalis šių prekybos srautų bus vėl nukreipta į Sąjungą, jei antidempingo priemonės bus panaikintos. Ši tendencija gali dar sustiprėti, jei po šiuo metu JAV vykdomo antidempingo tyrimo dėl importo iš Rusijos (pradėtas po to, kai 2013 m. liepos mėn. inicijuotas tyrimas) būtų nustatytos priemonės.

(151)

Dėl to vienas eksportuojantis Rusijos gamintojas teigė, kad nepanašu, kad JAV nustatytų muitus Rusijos kilmės ferosiliciui. Šiam teiginiu pagrįsti buvo pateiktos kelios neoficialios vykdomo tyrimo išvados. Tačiau gamintojas nepateikė jokių jo teiginius įrodančių dokumentų, be to, atsižvelgiant į tai, kad JAV inicijavo antidempingo tyrimą, kuris yra tebevykdomas, negalima atmesti to, kad priemonės bus nustatytos.

(152)

Pasibaigus antidempingo muitų galiojimui ir padidėjus konkurencijai jų pagrindinėse eksporto rinkose, Rusijos eksportuotojams Sąjungos rinka bus patraukli tikslinė rinka. Tokiomis aplinkybėmis primenama, kad prieš nustatant priemones Rusija buvo pagrindinė eksportuotoja į Sąjungos rinką ir vis dar į ją eksportuoja, nepaisant to, kad priemonės taikomos jau penkerius metus.

(153)

Pagaliau reikėtų pabrėžti, kad Rusija kelia pavojų ne tik dėl eksporto apimties, bet ir dėl jos kainodaros politikos eksporto rinkose. Atlikus pirminį tyrimą ir šią priemonių galiojimo termino peržiūrą nustatyta, kad Rusijos dempingo praktika yra struktūrinė: jos eksporto kaina visada mažesnė už kainą Rusijos vidaus rinkoje. Be to, dabartiniu tyrimu patvirtinama, kad dėl importo iš Rusijos kainų vis dar priverstinai mažinamos Sąjungos gamintojų pardavimo kainos.

(154)

Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytus faktus, t. y. į tai, kad nagrinėjamosiose šalyse yra nepanaudotų pajėgumų, toliau vykdomas dempingas, o Kinijos ir Rusijos eksportuotojai gali parduoti tik nedidelį kiekį kitoms pagrindinėms trečiųjų šalių rinkoms ir dėl to Sąjungos rinka yra dar patrauklesnė, manoma, kad panaikinus priemones Sąjungos pramonės padėtis jos pagrindinėje rinkoje susilpnėtų, o patirta žala pasikartotų, jei iš Kinijos ir Rusijos būtų importuojama dempingo kaina.

(155)

Nėra priežasčių manyti, kad dėl taikomų priemonių pagerėjusi Sąjungos pramonės veikla panaikinus priemones išliktų tokia pat gera ar dar labiau sustiprėtų. Priešingai, sąlygos yra palankios tam, kad importas iš nagrinėjamųjų šalių būtų nukreiptas į Sąjungos rinką ir būtų vykdomas dempingo kaina ir didelėmis apimtimis, o tai veikiausiai pakenktų nagrinėjamuoju laikotarpiu įvykusiems teigiamiems pokyčiams Sąjungos rinkoje. Dėl tikėtino importo dempingo kaina Sąjungos pramonė būtų priversta sumažinti pardavimo kainas ir netektų rinkos dalies, taip būtų padarytas neigiamas poveikis Sąjungos pramonės finansinei padėčiai, kuri tebėra pažeidžiama.

(156)

Šiuo klausimu gauta eksportuojančio Rusijos gamintojo pastaba, kad žalos pasikartojimo negalima pagrįsti paprasčiausia žalos pasikartojimo galimybe – ją reikia pagrįsti žalos tikimybe. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta nemažai faktinių elementų, įskaitant tai, kad Rusijos gamintojai dempingo praktikos nenutraukė ir kad Rusijoje esama nepanaudotų pajėgumų. Be to, nustatyta, kad Sąjungos suvartojimas per PTL buvo mažesnis nei prieš pirminį tyrimą. Pagaliau manoma, kad pasauliniu mastu padidės produkto produkcijos kiekis, ypač Azijos rinkoje. Išnagrinėjus šiuos elementus galima pagrįstai manyti, kad remiantis turimais faktais Sąjungos pramonei vėl būtų daroma žala dėl importo dempingo kaina, jei priemonės baigtų galioti.

(157)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu nagrinėta, ar toliau taikant galiojančias priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų, interesai. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(158)

Kadangi šis tyrimas yra galiojančių priemonių peržiūra, jį atliekant buvo galima įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį šios galiojančios antidempingo priemonės daro suinteresuotosioms šalims.

(159)

154 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, kad nustojus galioti antidempingo priemonėms Sąjungos pramonės padėtis veikiausiai labai pablogėtų. Todėl tolesnis priemonių taikymas būtų naudingas Sąjungos pramonei, nes Sąjungos gamintojai galėtų išsaugoti savo pardavimo apimtį, rinkos dalį, pelningumą ir apskritai teigiamą ekonominę padėtį. Priešingu atveju nutraukus priemonių taikymą Sąjungos pramonės gyvybingumui kiltų rimta grėsmė, nes yra priežasčių manyti, kad Kinijos ir Rusijos importas būtų nukreiptas į Sąjungos rinką ir vykdomas dempingo kaina ir didelėmis apimtimis, ir dėl to pasikartotų žala.

(160)

Atliekant šią peržiūrą su Komisija bendradarbiavo dešimt Sąjungos naudotojų (liejyklos ir plieno gamintojai). Keturi naudotojai pateikė bendrų pastabų ir tik šeši – išsamius klausimyno atsakymus. Remiantis šiais duomenimis nustatyta, kad su nagrinėjamuoju produktu susijusios sąnaudos sudaro vidutiniškai apie 1 % naudotojų visų gamybos sąnaudų ir nesiekia 2 % nė vieno bendradarbiaujančio naudotojo gamybos sąnaudų. Taigi, nors kai kurie naudotojai 2011 m. ir per PTL veikė nuostolingai, šių nuostolių negalima susieti su importuojamam FeSi taikomais antidempingo muitais.

(161)

Reikėtų atsižvelgti į tai, kad per pirminį tyrimą nustatyta, kad Kinijai ir Rusijai teko apie 40 % Sąjungos rinkos dalies, o šioms dviem šalims nustatyti 15,6–31,2 % muitai. Todėl manoma, kad baigus galioti muitams būtų galima sutaupyti vidutiniškai ne daugiau kaip 0,1 % sąnaudų (apskaičiuota remiantis tuo, kad šalims, kurioms taikomos priemonės, tenka 40 % rinkos dalies, o vidutinis ad valorem muitas yra 20 %). Dėl to nepanašu, kad baigus galioti muitui naudotojai, kurie paskutinius dvejus nagrinėjamojo laikotarpio metus veikė nuostolingai, vėl pradėtų veikti pelningai. Be to, dėl produkto pobūdžio ir rinkoje esančio ne vieno tiekimo šaltinio naudotojai gali lengvai keisti tiekėjus.

(162)

Visiems žinomiems importuotojams pranešta apie šios peržiūros inicijavimą. Nė vienas nagrinėjamojo produkto importuotojas nepateikė prie pranešimo apie inicijavimą pridėto atrankos klausimyno atsakymų. Atlikus tyrimą nustatyta, kad importuotojai gali lengvai produktą pirkti iš įvairių šiuo metu rinkoje esančių šaltinių, visų pirma Sąjungos pramonės ir pagrindinių trečiųjų šalių eksportuotojų, kurie produktą parduoda ne dempingo kaina. Be to, importuotojams neparodžius susidomėjimo, prieita prie išvados, kad tolesnis priemonių taikymas neprieštarautų jų interesams.

(163)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad nėra įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, kodėl nereikėtų toliau taikyti galiojančių antidempingo priemonių.

(164)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Joms taip pat nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistos informacijos pateikti. Į pateiktą pagrįstą informaciją ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(165)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 172/2008 importuojamam KLR ir Rusijos kilmės ferosiliciui nustatytos antidempingo priemonės turėtų būti toliau taikomos.

(166)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelio muito normų skirtumo, manoma, kad šiuo atveju būtinos specialios priemonės, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas antidempingo muitų taikymas. Šios specialios priemonės, taikomos tik toms bendrovėms, kurioms nustatyta individuali muito norma, yra šios: valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti šio reglamento priede išdėstytus reikalavimus. Importuojant be šios sąskaitos faktūros, taikomas visiems kitiems gamintojams nustatytas antidempingo muitas.

(167)

Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,