3.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 100/1

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 342/2014

2014 m. sausio 21 d.

kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/87/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos dėl techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos taikomi finansinių konglomeratų kapitalo pakankamumo reikalavimų skaičiavimo metodai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1), ypač į jo 49 straipsnio 6 dalį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB (2), ypač į jos 21a straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

finansiniams konglomeratams, kuriuos sudaro reikšminga bankininkystės arba investicinė ir draudimo veikla, reikėtų panaikinti galimybę elementus, kuriuos galima naudoti nuosavoms lėšoms finansinio konglomerato lygmeniu apskaičiuoti, panaudoti keletą kartų, tai yra daugybinio panaudojimo galimybę, ir galimybę grupės viduje nepagrįstai sukurti nuosavas lėšas, siekiant tiksliai atspindėti tai, ar konglomeratai turi tiek nuosavų lėšų, kad galėtų padengti nuostolius, ir siekiant užtikrinti papildomus kapitalo pakankamumo reikalavimus finansinio konglomerato lygmeniu;

(2)

svarbu užtikrinti, kad sektoriaus mokumo reikalavimus viršijančios nuosavos lėšos būtų įskaitomos konglomerato lygmeniu tik tada, jeigu nėra kliūčių pervesti turtą arba apmokėti įsipareigojimus tarp skirtingų konglomeratui priklausančių įmonių, taip pat tarp skirtingų sektorių;

(3)

finansinis konglomeratas, apskaičiuodamas savo nuosavas lėšas, sektoriaus mokumo reikalavimus viršijančias nuosavas lėšas turėtų įskaičiuoti tik tada, kai jas leidžiama pervesti tarp finansiniam konglomeratui priklausančių įmonių;

(4)

atitinkamose taisyklėse reikėtų atsižvelgti į tai, kad konkrečiam sektoriui taikomi nuosavų lėšų reikalavimai yra skirti su tuo sektoriumi susijusiai rizikai, o ne kitai, ne to sektoriaus, rizikai padengti;

(5)

siekiant užtikrinti, kad papildomo kapitalo pakankamumas būtų skaičiuojamas nuosekliai, reikėtų išvardyti sektoriaus reikalavimus, kuriuose išdėstyti mokumo reikalavimai. Šie reikalavimai turėtų neprieštarauti sektoriui taikomoms nuostatoms dėl priemonių, kurių reikia imtis, jeigu sektoriaus mokumo reikalavimai yra pažeidžiami. Visų pirma, jeigu finansinio konglomerato lygmeniu dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (3) VII antraštinės dalies 4 skyriuje nustatyto jungtinio rezervo reikalavimo pažeidimo susidaro deficitas, reikiamos priemonės turėtų būti grindžiamos tame skyriuje nustatytomis priemonėmis;

(6)

apskaičiuojant finansinio konglomerato papildomą kapitalo pakankamumo reikalavimą, finansiniam konglomeratui priklausančios nekontroliuojamos finansų įmonės atveju turėtų būti įskaičiuojamas ir santykinis mokumo reikalavimas, ir santykinis nuosavų lėšų lygis;

(7)

Direktyvos 2002/87/EB I priedo II dalyje yra nurodyti trys techniniai kapitalo pakankamumo reikalavimų skaičiavimo finansinio konglomerato lygmeniu metodai: apskaitos konsolidavimo metodas (1 metodas), išskaitymo ir susumavimo metodas (2 metodas) ir metodų derinys (3 metodas), pagal kurį leidžiama taikyti 1 ir 2 metodų derinį. Siekiant užtikrinti nuoseklų 1 ir 2 techninių skaičiavimo metodų taikymą, juos reikėtų patikslinti. Be to, reikėtų patikslinti aplinkybes, kada taikomas 3 metodas, ir užtikrinti, kad kompetentingos institucijos leistų taikyti tą metodą panašiomis aplinkybėmis, taikytų bendrus kriterijus ir reikalautų, kad tas metodas būtų nuosekliai taikomas visuose finansiniuose konglomeratuose. Kompetentingos institucijos turėtų leisti taikyti 3 metodą tik tada, kai finansinis konglomeratas gali įrodyti, kad dėl pagrįstų priežasčių negali taikyti vien 1 arba vien 2 metodo. 3 metodas turėtų būti taikomas nuosekliai visą laiką, siekiant užtikrinti lygiavertes sąlygas. Kadangi techniniai skaičiavimo metodai yra taikomi pagal Direktyvos 2002/87/EB I priedo I dalyje nurodytus techninius principus, šiuos principus taip pat reikia patikslinti;

(8)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/138/EB (4) nurodytas 1 metodas grupės mokumui apskaičiuoti ir Direktyvoje 2002/87/EB nurodytas 1 metodas papildomiems kapitalo pakankamumo reikalavimams apskaičiuoti turėtų būti laikomi lygiaverčiais, nes jie abu atitinka pagrindinius papildomos priežiūros tikslus. Abiem metodais užtikrinama, kad būtų panaikinta galimybė grupės viduje sukurti nuosavas lėšas ir kad nuosavos lėšos būtų apskaičiuojamos pagal atitinkamose sektoriaus taisyklėse pateiktas apibrėžtis ir nustatytus apribojimus;

(9)

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 49 straipsnio 6 dalyje numatytas įgaliojimas priimti techninius reguliavimo standartus yra glaudžiai susijęs su Direktyvos 2002/87/EB 21a straipsnio 3 dalyje numatytu įgaliojimu, nes jie abu yra susiję su nuosekliu tos direktyvos priede išdėstytų skaičiavimo metodų taikymu. Siekiant užtikrinti, kad šiuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nurodyti skaičiavimo metodai derėtų ir kad asmenys, kurie turi laikytis juose nustatytų įpareigojimų, galėtų visapusiškai juos apžvelgti ir su jais susipažinti vienoje vietoje, pageidautina techninius reguliavimo standartus, priimtus remiantis tais įgaliojimais, išdėstyti viename reglamente;

(10)

šis reglamentas turėtų būti grindžiamas naujais konkretiems sektoriams Sąjungoje nustatytais mokumo režimais, siekiant užtikrinti, kad skaičiavimo metodai būtų taikomi kuo nuosekliau. Todėl šis reglamentas neturėtų būti taikomas tol, kol nebus pradėtas taikyti Reglamentas (ES) Nr. 575/2013. Taisyklės, kurios priklauso nuo Direktyvos 2009/138/EB taikymo, turėtų būti pradėtos taikyti nuo tos direktyvos taikymo pradžios. Todėl dabartinė nacionalinė tvarka, kuria apskaičiuojami papildomi kapitalo pakankamumo reikalavimai, tose srityse, kurios šiuo reglamentu nebuvo suvienodintos, ir toliau bus taikoma tol, kol jis bus pradėtas taikyti visas; atitinkami skaičiavimai, atliekami pagal draudimo sektoriaus taisykles, turėtų būti atliekami pagal tas draudimo sektoriaus taisykles, kurios galios skaičiavimo metu;

(11)

šis reglamentas parengtas remiantis techniniais reguliavimo standartais, kuriuos Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija, EBI), Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, EDPPI) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, EVPRI) kartu pateikė Komisijai;

(12)

EBI, EDPPI ir EVPRI surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais grindžiamas šis reglamentas, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (5) 10 straipsnį, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010 (6) 10 straipsnį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (7) 10 straipsnį išanalizavo su jais susijusias galimas sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad savo nuomonę pateiktų Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė, įsteigta pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 37 straipsnį, Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupė, įsteigta pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 37 straipsnį, ir Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė, įsteigta pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 37 straipsnį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente patikslinami Direktyvos 2002/87/EB I priede nurodyti techniniai principai ir techniniai skaičiavimo metodai, kuriais galima remtis, kai taikomos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 49 straipsnio 1 dalyje nurodyto atskaitymo alternatyvos ir norima apskaičiuoti nuosavas lėšas ir papildomą kapitalo pakankamumo reikalavimą, kaip numatyta Direktyvos 2002/87/EB 6 straipsnio 2 dalyje.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.   finansinis konglomeratas, kurio dominuojanti veikla yra draudimas, – finansinis konglomeratas, kurio veikloje pagal Direktyvos 2002/87/EB 3 straipsnio 2 dalį pagrindinis finansų sektorius yra draudimas;

2.   finansinis konglomeratas, kurio dominuojanti veikla yra bankininkystė arba investicinės paslaugos, – finansinis konglomeratas, kurio veikloje pagal Direktyvos 2002/87/EB 3 straipsnio 2 dalį pagrindinis finansų sektorius yra bankininkystė arba investicinės paslaugos.

II SKYRIUS

TECHNINIAI PRINCIPAI

3 straipsnis

Daugybinio panaudojimo ir nuosavų lėšų sukūrimo grupės viduje galimybės panaikinimas

Nuosavos lėšos, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai susidarė dėl grupės vidaus sandorių, apskaičiuojant papildomus kapitalo pakankamumo reikalavimus finansinio konglomerato lygmeniu neįskaičiuojamos.

4 straipsnis

Galimybė pervesti ir gauti nuosavas lėšas

1.   Kontroliuojamos įmonės lygmeniu pripažintos nuosavos lėšos, viršijančios sumą, kurios reikia 9 straipsnyje nurodytiems sektoriaus mokumo reikalavimams įvykdyti, nėra įskaitomos apskaičiuojant finansinio konglomerato nuosavas lėšas arba kiekvienos finansiniam konglomeratui priklausančios kontroliuojamos ir nekontroliuojamos finansų sektoriaus įmonės nuosavų lėšų sumą, nebent šiuo metu nėra jokių praktinių arba teisinių kliūčių tas lėšas pervesti tarp finansiniam konglomeratui priklausančių įmonių ir tokių kliūčių nenumatoma.

2.   Direktyvos 2002/87/EB 6 straipsnio 2 dalies penktoje pastraipoje nurodyta įmonė, koordinatoriui pateikdama skaičiavimo rezultatus ir atitinkamus toje pastraipoje nurodytus skaičiavimui atlikti reikalingus duomenis, koordinatoriui patvirtina ir įrodo, kad laikosi 1 dalies.

5 straipsnis

Konkretaus sektoriaus nuosavos lėšos

1.   2 dalyje nurodytas kontroliuojamos įmonės lygmeniu turimas nuosavas lėšas galima panaudoti tame sektoriuje, kuriame jos yra pripažįstamos, kylančiai rizikai padengti, bet negalima priskirti prie nuosavų lėšų, kuriomis galima padengti kituose finansų sektoriuose kylančią riziką.

2.   1 dalyje nurodytos nuosavos lėšos – nuosavos lėšos, kurios nėra:

a)

bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 arba 2 lygio kapitalo straipsniai, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 575/2013;

b)

įmonių, kurioms taikomi Direktyvos 2009/138/EB reikalavimai, pagrindinių nuosavų lėšų straipsniai, kai tie straipsniai pagal tos direktyvos 94 straipsnio 1 ir 2 dalis yra priskiriami 1 arba 2 pakopai.

6 straipsnis

Nuosavų lėšų deficitas finansinio konglomerato lygmeniu

1.   Jeigu finansinio konglomerato lygmeniu susidaro nuosavų lėšų deficitas, tam deficitui padengti naudojami tik tie nuosavų lėšų straipsniai, kurie atitinka ir bankininkystės, ir draudimo sektoriaus taisykles.

2.   1 dalyje nurodytos nuosavos lėšos yra:

a)

bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 50 straipsnyje;

b)

pagrindinių nuosavų lėšų straipsniai, kai jie pagal Direktyvos 2009/138/EB 94 straipsnio 1 dalį yra priskiriami 1 pakopai ir kai šių straipsnių įtraukimas neribojamas pagal tos direktyvos 99 straipsnį priimtais deleguotaisiais aktais;

c)

papildomas 1 lygio kapitalas, apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 61 straipsnyje;

d)

pagrindinių nuosavų lėšų straipsniai, kai jie pagal Direktyvos 2009/138/EB 94 straipsnio 1 dalį yra priskiriami 1 pakopai ir kai šių straipsnių įtraukimas yra ribojamas pagal tos direktyvos 99 straipsnį priimtais deleguotaisiais aktais;

e)

2 lygio kapitalas, apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 71 straipsnyje, ir

f)

pagrindinių nuosavų lėšų straipsniai, kai jie pagal Direktyvos 2009/138/EB 94 straipsnio 2 dalį yra priskiriami 2 pakopai.

3.   Nuosavų lėšų straipsniai, kurie panaudojami deficitui padengti, turi atitikti 4 straipsnio 1 dalį.

7 straipsnis

Nuoseklumas

Finansiniam konglomeratui priklausančios kontroliuojamos įmonės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės skaičiavimo metodą nuosekliai taiko visą laiką.

8 straipsnis

Konsolidavimas

Finansiniuose konglomeratuose su dominuojančia draudimo veikla Direktyvos 2009/138/EB 230, 231 ir 232 straipsniuose apibrėžtas 1 metodas draudimo ir perdraudimo įmonių grupės mokumui apskaičiuoti yra laikomas lygiaverčiu Direktyvos 2002/87/EB I priede apibrėžtam 1 metodui finansiniam konglomeratui priklausančių kontroliuojamų įmonių papildomiems kapitalo pakankamumo reikalavimams apskaičiuoti, jeigu grupės priežiūros pagal Direktyvos 2009/138/EB III antraštinę dalį taikymo sritis ir papildomos priežiūros pagal Direktyvos 2002/87/EB II skyrių taikymo sritis reikšmingai nesiskiria.

9 straipsnis

Mokumo reikalavimas

1.   Jeigu taikytinos draudimo sektoriaus taisyklės, Direktyvos 2009/138/EB 100 ir 218 straipsniuose nurodytas mokumo kapitalo reikalavimas, įskaitant visą tos direktyvos 37 straipsnyje nurodytą papildomą kapitalą, remiantis tos direktyvos 216 straipsnio 4 dalimi, 231 straipsnio 7 dalimi, 232 straipsniu, 233 straipsnio 6 dalimi, 238 straipsnio 2 ir 3 dalimis, yra laikomas mokumo reikalavimais papildomiems kapitalo pakankamumo reikalavimams apskaičiuoti.

2.   Jeigu taikytinos bankininkystės arba investicinių paslaugų sektoriaus taisyklės, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies I antraštinės dalies 1 skyriuje nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai ir reikalavimai pagal tą reglamentą arba Direktyvą 2013/36/ES turėti tuos reikalavimus viršijančių nuosavų lėšų, taip pat reikalavimas, kylantis pagal tos direktyvos 73 straipsnį atlikus vidaus kapitalo pakankamumo vertinimą, visi reikalavimai, kuriuos pagal tos direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punktą nustato kompetentinga institucija, tos direktyvos 128 straipsnio 6 dalyje apibrėžtas jungtinio rezervo reikalavimas ir pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 arba 459 straipsnį patvirtintos priemonės yra laikomi mokumo reikalavimais papildomiems kapitalo pakankamumo reikalavimams apskaičiuoti.

10 straipsnis

Finansinio konglomerato nuosavos lėšos ir mokumo reikalavimai

1.   Pagal 14 straipsnio 7, 8 ir 9 dalis finansinio konglomerato nuosavos lėšos ir mokumo reikalavimai apskaičiuojami laikantis atitinkamose sektoriaus taisyklėse nustatytų apibrėžčių ir apribojimų.

2.   Turto valdymo bendrovių nuosavos lėšos apskaičiuojamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB (8) 2 straipsnio 1 dalies l punktą. Turto valdymo bendrovių mokumo reikalavimai – tos direktyvos 7 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyti reikalavimai.

3.   Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų nuosavos lėšos apskaičiuojamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES (9) 4 straipsnio 1 dalies ad punktą. Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų mokumo reikalavimai – tos direktyvos 9 straipsnyje nustatyti reikalavimai.

11 straipsnis

Tarp sektorių naudojamoms kapitalo dalims taikoma tvarka

1.   Jeigu finansiniam konglomeratui su dominuojančia bankininkystės arba investicine veikla priklausanti įmonė turi kapitalo dalį finansų sektoriaus įmonėje, kuri priklauso draudimo sektoriui, kuri yra atskaitoma pagal 14 straipsnio 3 dalį arba pagal 15 straipsnio 3 dalį, tai kapitalo daliai finansinio konglomerato lygmeniu netaikomas joks papildomas kapitalo pakankamumo reikalavimas.

2.   Jeigu tiesiogiai dėl 1 dalies taikymo tikėtino nuostolio suma pagal vidaus reitingais pagrįstą metodą, apibrėžtą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriuje, pakinta, tą pokytį atitinkanti suma pridedama prie finansinio konglomerato nuosavų lėšų.

12 straipsnis

Nekontroliuojamų finansų sektoriaus įmonių santykinės nuosavos lėšos ir santykiniai mokumo reikalavimai

1.   Jeigu mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė turi kapitalo dalį nekontroliuojamoje finansų sektoriaus įmonėje, tos įmonės santykinės nuosavos lėšos ir santykiniai mokumo reikalavimai apskaičiuojami pagal to sektoriaus, kuris finansiniame konglomerate yra pagrindinis, taisykles.

2.   Kitokiai, negu nurodyta 1 dalyje, nekontroliuojamai finansų sektoriaus įmonei santykinės nuosavos lėšos ir santykiniai mokumo reikalavimai apskaičiuojami pagal to finansų sektoriaus, kuris yra artimiausias nekontroliuojamai finansų sektoriaus įmonei, taisykles. Artimiausias finansų sektorius nustatomas pagal atitinkamos įmonės veiklos rūšis ir tų rūšių veiklos vykdymo mastą. Jeigu artimiausio finansų sektoriaus aiškiai nustatyti neįmanoma, taikomos to sektoriaus, kuris finansiniame konglomerate yra pagrindinis, taisyklės.

13 straipsnis

Sektoriaus pereinamojo laikotarpio ir tęstinumo principo taikymo nuostatos

Į sektoriaus taisykles, taikomas skaičiuojant papildomus kapitalo pakankamumo reikalavimus, yra įtraukiamos visos pereinamojo laikotarpio arba tęstinumo principo taikymo sektoriaus lygmeniu taikomos nuostatos.

III SKYRIUS

TECHNINIAI SKAIČIAVIMO METODAI

14 straipsnis

Techninio skaičiavimo pagal Direktyvos 2002/87/EB 1 metodą patikslinimas

1.   Finansinio konglomerato nuosavos lėšos apskaičiuojamos remiantis konsoliduotosiomis ataskaitomis pagal atitinkamą apskaitos sistemą, taikomą papildomos priežiūros taikymo sričiai pagal Direktyvą 2002/87/EB ir, jei reikia, atsižvelgiant į 5 dalį.

2.   Finansinių konglomeratų su dominuojančia bankininkystės arba investicine veikla atveju apskaičiuojant finansinio konglomerato nuosavas lėšas nekonsoliduotoms investicijoms taikoma tokia tvarka:

a)

finansų sektoriaus subjekte, kuris priklauso draudimo sektoriui, turimos nekonsoliduotos reikšmingos investicijos, apibrėžtos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 43 straipsnyje, visiškai atskaitomos iš konglomerato nuosavų lėšų;

b)

finansų sektoriaus subjekte, kuris priklauso draudimo sektoriui, turimos kitos, negu nurodyta a punkte, nekonsoliduotos investicijos visiškai atskaitomos iš konglomerato nuosavų lėšų pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 46 straipsnį.

3.   Remiantis 2 dalimi visos vienos finansiniam konglomeratui priklausančios įmonės išleistos ir kitos tam finansiniam konglomeratui priklausančios įmonės turimos nuosavos lėšos yra atskaitomos iš konglomerato nuosavų lėšų, jeigu dar nebuvo eliminuotos apskaitos konsolidavimo procese.

4.   Įmonei, kuri pagal atitinkamą apskaitos sistemą yra laikoma bendrai kontroliuojama įmone, taikomos sektoriaus taisyklės dėl proporcingo konsolidavimo arba proporcingos dalies įskaitymo.

5.   Jeigu įmonė, kuriai taikoma Direktyva 2009/138/EB, sudaro finansinio konglomerato dalį, finansinio konglomerato lygmeniu papildomi kapitalo pakankamumo reikalavimai apskaičiuojami remiantis turto ir įsipareigojimų įvertinimu pagal Direktyvos 2009/138/EB I antraštinės dalies VI skyriaus 1 ir 2 skirsnius.

6.   Jeigu turto arba įsipareigojimų vertei yra taikomi rizikos ribojimo filtrai ir atskaitymai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 2 dalies I antraštinę dalį, papildomiems kapitalo pakankamumo reikalavimams apskaičiuoti imama turto arba įsipareigojimų vertė – turto arba įsipareigojimų vertė, kuri pagal tą reglamentą priskiriama atitinkamoms įmonėms, išskyrus turtą ir įsipareigojimus, priskiriamus kitoms finansinio konglomerato įmonėms.

7.   Jeigu pagal sektoriaus taisykles reikia apskaičiuoti apatinę ribą arba ribinę vertę, apatinė riba arba ribinė vertė konglomerato lygmeniu apskaičiuojama remiantis konsoliduotais finansinio konglomerato duomenimis, padarius 2 ir 3 dalyje reikalaujamus atskaitymus.

8.   Apskaičiuojant apatines ribas arba ribines vertes, finansiniam konglomeratui priklausančios kontroliuojamos įmonės, pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyriaus 1 skirsnį įtraukiamos į įstaigos konsoliduotus duomenis, įskaitomos kartu.

9.   Apskaičiuojant apatines ribas arba ribines vertes, finansiniam konglomeratui priklausančios kontroliuojamos įmonės, kurioms pagal Direktyvos 2009/138/EB III antraštinę dalį taikoma grupės priežiūra, įskaitomos kartu.

10.   Apskaičiuojant apatines ribas arba ribines vertes kontroliuojamos įmonės lygmeniu, finansiniam konglomeratui priklausančios kontroliuojamos įmonės, kurioms netaikoma nei 8, nei 9 dalis, atitinkamas savo apatines ribas ir ribines vertes apskaičiuoja kiekviena atskirai, remdamasi tai kontroliuojamai įmonei taikomomis sektoriaus taisyklėmis.

11.   Sumuojant atitinkamo sektoriaus mokumo reikalavimus jokie kiti koregavimai, išskyrus nurodytuosius 11 straipsnyje arba daromus dėl koregavimų pagal sektoriaus apatines ribas arba ribines vertes pagal 7 dalį, nedaromi.

15 straipsnis

Techninio skaičiavimo pagal Direktyvos 2002/87/EB 2 metodą patikslinimas

1.   Jeigu kontroliuojamos įmonės nuosavoms lėšoms pagal atitinkamas sektoriaus taisykles yra taikomas rizikos ribojimo filtras, taikoma viename iš šių punktų nustatyta tvarka:

a)

filtruojama suma, kuri yra apskaičiuojant kapitalo dalių nuosavas lėšas imama grynoji suma, yra pridedama prie buhalterinės kapitalo dalių vertės pagal Direktyvos 2002/87/EB 6 straipsnio 4 dalies 2 pastraipą, jeigu filtruojama suma didina reguliuojamąjį kapitalą;

b)

a punkte nurodyta filtruojama suma yra atskaitoma iš buhalterinės kapitalo dalių vertės pagal Direktyvos 2002/87/EB 6 straipsnio 4 dalies 2 pastraipą, jeigu filtruojama suma mažina reguliuojamąjį kapitalą.

2.   Finansinių konglomeratų su dominuojančia bankininkystės arba investicine veikla atveju Reglamento (ES) Nr. 575/2013 43 straipsnyje apibrėžta reikšminga investicija į finansų sektoriaus subjektą, kuris priklauso draudimo sektoriui, kai ši investicija nėra kapitalo dalis (dalyvavimas), visiškai atskaitoma iš tą priemonę turinčio subjekto nuosavų lėšų straipsnių, remiantis tam subjektui taikomomis sektoriaus taisyklėmis.

3.   Grupės vidaus investicijos į kapitalo priemones, kurios pagal sektoriaus taisykles gali būti laikomos nuosavomis lėšomis, atsižvelgiant į atitinkamas sektoriaus ribines vertes, yra atskaitomos iš apskaičiuotų nuosavų lėšų arba skaičiuojant į jas neįtraukiamos.

4.   Papildomi kapitalo reikalavimai apskaičiuojami pagal priede pateiktą formulę.

16 straipsnis

3 metodo taikymo pagal Direktyvą 2002/87/EB aplinkybių patikslinimas

1.   Kompetentingos institucijos gali leisti taikyti Direktyvos 2002/87/EB I priede nurodytą 3 metodą tik jeigu yra susiklosčiusios kurios nors iš šių aplinkybių:

a)

dėl pagrįstų priežasčių nei Direktyvos 2002/87/EB I priede nurodyto 1 metodo, nei Direktyvos 2002/87/EB I priede nurodyto 2 metodo neįmanoma taikyti visoms finansiniam konglomeratui priklausančioms įmonėms, visų pirma dėl to, kad vienai arba kelioms įmonėms negalima taikyti 1 metodo, nes jos nėra konsoliduojamos, arba dėl to, kad kontroliuojama įmonė yra įsteigta trečiojoje valstybėje ir nėra įmanoma gauti pakankamai informacijos, kad tai įmonei būtų galima taikyti vieną iš metodų;

b)

įmonės, kurios taikytų vieną iš metodų, kartu paėmus yra nereikšmingos turint omenyje finansiniam konglomeratui priklausančių kontroliuojamų įmonių priežiūros tikslus.

2.   Visos kontroliuojamos finansiniam konglomeratui priklausančios, bet 1 dalyje nepaminėtos įmonės taiko 1 arba 2 metodą.

3.   Kompetentingos institucijos finansiniam konglomeratui leistas taikyti 3 metodas yra nuosekliai taikomas visą laiką.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5 straipsnis, 6 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnis, 9 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnio 5 ir 9 dalys taikomos nuo Direktyvos 2009/138/EB 309 straipsnio 1 dalyje nurodytos taikymo datos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. sausio 21 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1)  OL L 176, 2013 6 27, p. 1.

(2)  OL L 35, 2003 2 11, p. 1.

(3)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(4)  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

(5)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(6)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).

(7)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(8)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

(9)  2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

PRIEDAS

Skaičiavimo metodika pagal Direktyvoje 2002/87/EB nurodytą 2 metodą

Išskaitymo ir susumavimo metodas

Papildomi kapitalo pakankamumo reikalavimai pagal 2 metodą apskaičiuojami remiantis kiekvienos grupės įmonės taikoma apskaitos sistema pagal šią formulę:

Formula

Formula

Čia nuosavos lėšos (OF i) neapima grupės vidaus kapitalo priemonių, pagal sektoriaus taisykles atitinkančių nuosavų lėšų reikalavimus.

Taigi papildomi kapitalo pakankamumo reikalavimai (scar) apskaičiuojami kaip skirtumas tarp:

1.

kiekvienos finansiniam konglomeratui priklausančios kontroliuojamos ir nekontroliuojamos finansų sektoriaus įmonės (i) nuosavų lėšų (OF i) sumos; reikalavimus atitinkantys elementai yra tie, kurie atitinka reikalavimus pagal atitinkamas sektoriaus taisykles, ir

2.

kiekvienos grupei (G) priklausančios kontroliuojamos ir nekontroliuojamos finansų sektoriaus įmonės (i) mokumo reikalavimų (REQi) sumos; mokumo reikalavimai apskaičiuojami pagal atitinkamo sektoriaus taisykles; ir kitose grupės įmonėse įsigytų kapitalo dalių (j) buhalterinės vertės (BVj).

Nekontroliuojamoms finansų sektoriaus įmonėms santykinis mokumo reikalavimas apskaičiuojamas pagal 12 straipsnį. Nuosavos lėšos ir mokumo reikalavimai įskaitomi imant proporcingą jų dalį (x), kaip numatyta Direktyvos 2002/87/EB 6 straipsnio 4 dalyje, ir pagal tos direktyvos I priedą.

Skirtumas negali būti neigiamas skaičius.