21.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 86/1

(1)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 168 straipsnį nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis turi būti užtikrinama aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga. Sąjunga turi papildyti ir remti nacionalinę sveikatos politiką, skatinti valstybių narių bendradarbiavimą ir jų programų koordinavimą, visiškai pripažindama valstybių narių atsakomybę už jų sveikatos politikos nustatymą ir sveikatos paslaugų bei sveikatos priežiūros organizavimą ir teikimą;

(2)

SESV 168 straipsnio reikalavimams įgyvendinti būtinos nuolatinės pastangos. Be to, sveikatingumo skatinimas Sąjungos lygiu yra strategijos „Europa 2020. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (toliau – strategija „Europa 2020“) neatsiejama dalis. Jeigu žmonės bus sveiki ir aktyvūs ilgesnį laiką ir jiems bus suteikta galimybė aktyviai kontroliuoti savo sveikatą, tai turės bendrą teigiamą poveikį sveikatai, įskaitant sveikatos priežiūros skirtumų mažinimą, ir teigiamą poveikį jų gyvenimo kokybei, našumui bei konkurencingumui, o našta nacionaliniams biudžetams bus mažesnė. Remiant inovacijas ir pripažįstant, kad inovacijos daro poveikį sveikatai, padedama spręsti tvarumo problemą sveikatos sektoriuje atsižvelgiant į demografinius pokyčius, o sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo veiksmai yra svarbūs siekiant „integracinio augimo“ tikslo. Tomis aplinkybėmis tikslinga nustatyti trečiąją Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programą (2014–2020 m.) (toliau – Programa);

(3)

remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) apibrėžtimi „sveikata yra visiškos fizinės, protinės ir socialinės gerovės būsena, o ne tik ligos arba negalios nebuvimas.“ Siekiant gerinti Sąjungos gyventojų sveikatą ir mažinti sveikatos priežiūros skirtumus, labai svarbu akcentuoti ne tik fizinę sveikatą. PSO duomenimis psichikos sveikatos problemų patiriama beveik per 40 % turint negalią pragyventų metų. Be to, psichikos sveikatos problemos yra labai įvairios, ilgalaikės ir yra diskriminacijos šaltinis, taip pat jos labai prisideda prie sveikatos priežiūros skirtumų. Be to, ekonomikos krizė daro poveikį psichikos sveikatą lemiantiems veiksniams, nes apsaugos veiksniai susilpnėjo, o rizikos veiksniai sustiprėjo;

(4)

ankstesnės Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos (2003–2008 m.) ir sveikatos (2008–2013 m.) srityje, patvirtintos atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos sprendimais Nr. 1786/2002/EB (4) ir 1350/2007/EB (5) (toliau – ankstesnės sveikatos programos), buvo teigiamai įvertintos, todėl jas įgyvendinant padaryta svarbių pakeitimų ir patobulinimų. Programa turėtų būti grindžiama ankstesnių sveikatos programų pasiekimais. Joje taip pat turėtų būti atsižvelgiama į atliktų išorės auditų ir įvertinimų rekomendacijas, visų pirma į Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 2/2009 išdėstytas rekomendacijas, pagal kurias „laikotarpiui po 2013 m. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų persvarstyti Sąjungos visuomenės sveikatos veiksmų mastą ir Sąjungos finansavimo toje srityje tvarką. Tai galėtų būti padaryta atsižvelgiant į turimas biudžeto lėšas ir tai, kad egzistuoja kiti bendradarbiavimo mechanizmai, leidžiantys palengvinti bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija tarp suinteresuotųjų šalių visoje Europoje“;

(5)

atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ tikslus, Programoje pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas aiškiai apibrėžtiems tikslams ir veiksmams, kurie pasižymi aiškiai įrodyta Sąjungos pridėtine verte, o parama turėtų būti sutelkta mažesniam veiksmų prioritetinėse srityse skaičiui. Laikantis subsidiarumo principo turėtų būti akcentuojamos sritys, kuriose yra akivaizdžių spręstinų tarpvalstybinių ar vidaus rinkos problemų arba kuriose bendradarbiaujant Sąjungos lygiu yra pasiekta didelių pranašumų ir geresnio efektyvumo;

(6)

Programa turėtų būti priemonė, skatinanti veiksmus tose srityse, kuriose būtų gauta Sąjungos pridėtinės vertės, kurią galima įrodyti remiantis šiais aspektais: valstybių narių keitimusi gerosios praktikos pavyzdžiais; žinių mainams ar savitarpio mokymuisi skirtų tinklų rėmimu; tarpvalstybinių grėsmių sveikatai problemų sprendimu siekiant mažinti jų riziką ir jų pasekmes; tam tikrų su vidaus rinka susijusių klausimų sprendimu, kai Sąjunga turi didelių teisinių įgaliojimų užtikrinti kokybiškus sprendimus visose valstybėse narėse; inovacijų sveikatos srityje potencialo atskleidimu; veiksmais, kurie galėtų padėti suformuoti lyginamosios analizės sistemą, kad būtų galima užtikrinti informacija grindžiamą sprendimų priėmimą Sąjungos lygiu; efektyvumo gerinimu vengiant išteklių švaistymo dėl veiklos dubliavimo ir optimizuojant finansinių išteklių naudojimą;

(7)

Programos įgyvendinimas turėtų būti toks, kad būtų atsižvelgiama į valstybių narių atsakomybę už jų sveikatos politikos nustatymą ir už sveikatos paslaugų bei sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą;

(8)

2009 m. PSO pranešime apie sveikatą Europoje nurodoma, jog tam tikru mastu reikia didinti investicijas į visuomenės sveikatą ir sveikatos priežiūros sistemas. Tuo požiūriu valstybės narės skatinamos nacionalinėse programose sveikatos stiprinimui teikti prioritetą ir pasinaudoti geresniu informuotumu apie Sąjungos lėšų skyrimo sveikatos sričiai galimybes. Todėl Programa turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos jos rezultatų įsisavinimui nacionalinėje sveikatos politikoje;

(9)

inovacijas sveikatos srityje reikėtų suprasti kaip visuomenės sveikatos strategiją, kurioje neapsiribojama technologine pažanga tik produktų ir paslaugų srityje. Skatinant inovacijas visuomenės sveikatos intervencinių priemonių, prevencijos strategijų, sveikatos priežiūros sistemų valdymo srityje ir sveikatos paslaugų bei sveikatos priežiūros organizavimo bei teikimo srityje, įskaitant sveikatingumo skatinimo ir ligų prevencijos intervencines priemones, gali būti padedama gerinti visuomenės sveikatos rezultatus, pacientų sveikatos priežiūros kokybę ir patenkinti nepatenkintus poreikius, taip pat skatinti suinteresuotųjų subjektų konkurencingumą ir gerinti sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros išlaidų veiksmingumą ir tvarumą. Todėl Programa turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos savanoriškai įsisavinti inovacijas sveikatos srityje, atsižvelgiant į Europos Sąjungos sveikatos priežiūros sistemų bendras vertybes ir principus, išdėstytus 2006 m. birželio 2 d. Tarybos išvadose (6);

(10)

Programa turėtų būti, ypač ekonomikos krizės sąlygomis, prisidedama prie sveikatos priežiūros skirtumų šalinimo ir lygybės bei solidarumo skatinimo pasitelkiant pagal įvairius tikslus numatytus veiksmus ir skatinant keitimąsi gerosios praktikos pavyzdžiais bei sudarant tam palankesnes sąlygas;

(11)

pagal SESV 8 ir 10 straipsnius Sąjunga skatina vyrų ir moterų lygybę ir siekia kovoti su diskriminacija Todėl Programa turėtų būti remiamas lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija tikslų integravimas į visus pagal ją vykdomus veiksmus;

(12)

pacientams turi būti suteikta galimybių, inter alia, gerinant sveikatos raštingumą, aktyviau kontroliuoti savo sveikatą ir sveikatos priežiūrą, užkirsti kelią prastai sveikatai ir priimti informacija grindžiamus sprendimus. Turėtų būti pagerintas sveikatos priežiūros veiklos ir sistemų skaidrumas ir patikimos, nepriklausomos bei patogios vartotojui informacijos prieinamumas pacientams. Sveikatos priežiūros praktikoje turėtų būti remiamasi pacientų teikiama grįžtamąja informacija ir bendravimu su jais. Parama valstybėms narėms, pacientų organizacijoms ir suinteresuotiesiems subjektams yra labai svarbi ir turėtų būti koordinuojama Sąjungos lygiu, kad būtų galima veiksmingai padėti pacientams, visų pirma sergantiems retosiomis ligomis, pasinaudoti tarpvalstybinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis;

(13)

atsparių ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų keliamos naštos mažinimas ir aprūpinimo veiksmingomis antimikrobinėmis medžiagomis užtikrinimas yra itin svarbūs sveikatos priežiūros sistemų efektyvumui ir pacientų saugai. Programa turėtų būti remiamos tvarios pastangos gerinti tyrimo metodus, kuriais nustatomas atsparumas antimikrobinėms medžiagoms ir užkertamas kelias tokiam atsparumui, ir gerinamas visų sveikatos priežiūros sistemos subjektų, įskaitant veterinarijos sektorių, bendradarbiavimas tinkle, susijęs su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms;

(14)

atsižvelgiant į visuomenės senėjimą tinkamai nukreiptomis investicijomis į sveikatingumo skatinimą ir ligų prevenciją gali būti padidintas „sveikų gyvenimo metų“ skaičius ir taip sudaryta galimybių vyresnio amžiaus žmonėms mėgautis sveiku ir aktyviu gyvenimu jiems senstant. Dėl lėtinių ligų Sąjungoje įvyksta daugiau kaip 80 % priešlaikinių mirčių. Programoje turėtų būti nustatytas, skleidžiamas ir skatinamas įrodymais grindžiamos gerosios praktikos įsisavinimas taikant ekonomiškai efektyvias sveikatingumo skatinimo ir ligų prevencijos priemones, kuriose daugiausia dėmesio skiriama visų pirma pagrindiniams rizikos veiksniams, pavyzdžiui, tabako vartojimui, narkotikų vartojimui, žalingam alkoholio vartojimui ir nesveikos mitybos įpročiams, nutukimui ir fizinio aktyvumo trūkumui, taip pat ŽIV/AIDS, tuberkuliozei ir hepatitui. Veiksminga prevencija būtų prisidėta prie didesnio sveikatos priežiūros sistemų finansinio tvarumo. Programa, vykdoma laikantis su lyčių aspektu susijusių principų, turėtų būti prisidedama prie ligų prevencijos visais jos aspektais (pirminės, antrinės ir tretinės prevencijos) visuose Sąjungos piliečių gyvenimo etapuose ir prie sveikatingumo skatinimo bei sveikos gyvensenos skatinimo aplinkos propagavimo, atsižvelgiant į esminius socialinio bei aplinkos pobūdžio veiksnius, taip pat į tam tikrų negalių poveikį sveikatai;

(15)

siekiant sumažinti tarpvalstybinių grėsmių sveikatai, pradedant cheminių incidentų sukeltu masiniu užterštumu ir baigiant pandemijomis, pavyzdžiui, neseniai sukeltomis E. coli,. H1N1 štamo gripo viruso ar SŪRS (sunkaus ūmaus respiracinio sindromo), pasekmes visuomenės sveikatai, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1082/2013/ES (7), arba poveikį sveikatai dėl intensyvėjančio gyventojų judėjimo, įgyvendinant Programą turėtų būti padedama kurti ir išlaikyti tvirtus mechanizmus ir priemones, skirtus didelėms tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai nustatyti, įvertinti ir valdyti. Dėl tokių grėsmių pobūdžio Programa turėtų būti remiamos suderintos visuomenės sveikatos priemonės Sąjungos lygiu, kad būtų galima nagrinėti įvairius tarpvalstybinių grėsmių sveikatai aspektus remiantis parengties ir atsakomųjų priemonių planavimu, griežtu bei patikimu rizikos vertinimu ir stipria rizikos bei krizių valdymo sistema. Tomis aplinkybėmis svarbu, kad įgyvendinant Programą būtų pasinaudota Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 851/2004 (8), darbo programa kovos su užkrečiamosiomis ligomis srityje ir veikla, remiama pagal Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programas. Turėtų būti imtasi ypatingų pastangų siekiant užtikrinti Programos ir pagal kitas Sąjungos programas ir priemones, kuriomis visų pirma kovojama su gripu, ŽIV/AIDS, tuberkulioze ir kitomis tarpvalstybinėmis grėsmėmis sveikatai trečiosiose šalyse, pasaulio mastu vykdomos veiklos sveikatos srityje suderinamumą ir sinergiją;

(16)

turėtų būti galima, kad pagal Programą vykdomi veiksmai apimtų ir kitas tarpvalstybines grėsmes sveikatai, sukeltas biologinių ir cheminių incidentų, aplinkos ir klimato kaitos. Kaip nurodyta Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“, Komisija įsipareigojo klimato kaitos klausimą integruoti į bendrąsias Sąjungos finansuojamas programas ir bent 20 % Sąjungos biudžeto lėšų skirti su klimato kaita susijusiems tikslams. Finansavimu pagal Programos konkretų tikslą, susijusį su didelėmis tarpvalstybinėmis grėsmėmis sveikatai, iš esmės turėtų būti prisidedama prie tų tikslų įgyvendinimo sprendžiant su klimato kaita susijusių grėsmių sveikatai keliamas problemas. Komisija turėtų teikti informaciją apie su klimato kaita susijusias išlaidas pagal Programą;

(17)

pagal SESV 114 straipsnį aukštas sveikatos apsaugos lygis turėtų būti užtikrintas Sąjungos priimamais teisės aktais, skirtais vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui. Siekiant šio tikslo Programoje turėtų būti numatyta speciali veikla, kuria būtų remiami Sąjungos teisės aktų dėl užkrečiamųjų ligų ir kitų grėsmių sveikatai, žmogaus audinių ir ląstelių, kraujo, žmogaus organų, vaistų, medicinos prietaisų, pacientų teisių gauti tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas ir tabako produktų bei jų reklamos tikslams įgyvendinti arba prie jų įgyvendinimo prisidėti reikalingi veiksmai;

(18)

Programa turėtų būti prisidedama prie įrodymais grindžiamų sprendimų priėmimo tobulinant sveikatos srities informacijos ir žinių sistemą, atsižvelgiant į atitinkamą veiklą, kurią vykdo tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, PSO ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau – EBPO). Tą sistemą turėtų sudaryti, inter alia, esamų priemonių naudojimas ir prireikus tolesnis standartizuotos su sveikata susijusios informacijos ir sveikatos stebėsenos priemonių plėtojimas, sveikatos duomenų rinkimas ir analizė, parama moksliniams komitetams, įsteigtiems Komisijos sprendimu 2008/721/EB (9), ir platus Programos įgyvendinimo rezultatų skleidimas;

(19)

Sąjungos politika sveikatos srityje siekiama papildyti ir remti nacionalinę sveikatos politiką, skatinti valstybių narių bendradarbiavimą ir jų programų koordinavimą. Keitimasis gerosios praktikos pavyzdžiais yra pagrindinė tos politikos priemonė. Tokiu keitimusi nacionalinėms valdžios institucijoms turėtų būti sudarytos galimybės pasinaudoti kitose valstybėse narėse parengtais veiksmingais sprendimais, mažinti pastangų dubliavimą ir didinti investicijų grąžą skatinant novatoriškus sprendimus sveikatos srityje. Todėl Programoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendradarbiavimui su už sveikatą atsakingomis valstybių narių kompetentingomis valdžios institucijomis ir numatomos paskatos aktyvesniam visų valstybių narių dalyvavimui, kaip rekomenduojama ankstesnių sveikatos programų įvertinimuose. Visų pirma valstybės narės, kuriose vienam gyventojui tenkančios bendros nacionalinės pajamos (BNP) yra mažesnės nei 90 % Sąjungos vidurkio, turėtų būti aktyviai skatinamos dalyvauti valstybių narių už sveikatą atsakingų kompetentingų valdžios institucijų arba tų kompetentingų valdžios institucijų įgaliotų įstaigų bendrai finansuojamuose veiksmuose. Tokie veiksmai turėtų būti laikomi ypač naudingais ir jais pirmiausia turėtų būti siekiama aktyvesnio tų valstybių narių, kuriose vienam gyventojui tenkančios BNP yra mažesnės nei 90 % Sąjungos vidurkio, dalyvavimo ir kad tas dalyvavimas taptų platesnis. Be to, turėtų būti apsvarstyta galimybė teikti papildomą atitinkamą nefinansinę paramą tų valstybių narių dalyvavimui tokiuose veiksmuose, pavyzdžiui, taikymo proceso, žinių perdavimo ir ekspertinės patirties įsisavinimo srityse;

(20)

nevyriausybinės įstaigos ir sveikatos srities suinteresuotieji subjektai, visų pirma pacientų organizacijos ir sveikatos priežiūros specialistų asociacijos, atlieka svarbų vaidmenį teikiant Komisijai Programai įgyvendinti būtiną informaciją ir rekomendacijas. Tą darant turėtų būti galimybė jiems reikalautų įnašų iš Programos, kurių reikia jų veikimui. Todėl Programa turėtų būti prieinama nevyriausybinėms įstaigoms ir visuomenės sveikatos srityje dirbančioms pacientų organizacijoms, kurios iš tikrųjų atlieka vaidmenį pilietinio dialogo procesuose Sąjungos lygiu, pavyzdžiui, dalyvauja konsultacinėse grupėse, ir tokiu būdu prisideda prie konkrečių Programos tikslų įgyvendinimo;

(21)

vykdant Programą turėtų būti skatinama sinergija kartu vengiant šios ir kitų atitinkamų Sąjungos programų ir veiksmų dubliavimo, atitinkamais atvejais skatinant iš mokslinių tyrimų sveikatos priežiūros sektoriuje atsirandančių novatoriškų atradimų įsisavinimą. Turėtų būti tinkamai naudojamasi ir kitais Sąjungos fondais bei programomis, visų pirma Bendrąja mokslinių tyrimų ir inovacijų programa 2014–2020 m. („Horizontas 2020“), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (10), ir jos rezultatais, struktūriniais fondais, Užimtumo ir socialinių inovacijų programa, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1296/2013 (11), Europos Sąjungos solidarumo fondu, įsteigtu Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2012/2002 (12),

Sąjungos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija (2007–2012 m.), Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1287/2013 (13), Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1293/2013 (14), Vartotojų programa, Teisingumo programa, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1382/2013 (15), „Kasdienį gyvenimą palengvinančia bendrąja programa“, Švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa („Erasmus+“), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1288/2013 (16), Europos statistikos programa, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 99/2013 (17), ir Europos inovacijų partneryste vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje, atsižvelgiant į jų atitinkamą veiksmų sritį;

(22)

remiantis SESV 168 straipsnio 3 dalimi, Sąjunga ir valstybės narės turi skatinti bendradarbiavimą visuomenės sveikatos srityje su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis. Todėl Programoje turėtų būti leidžiama dalyvauti trečiosioms šalims, ypač stojančiosioms šalims, šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms, gaunančioms paramą iš pasirengimo narystei strategijos lėšų, Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) / Europos ekonominės erdvės (EEE) šalims, kaimyninėms šalims ir šalims, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika (EKP), ir kitoms šalims atitinkamuose dvišaliuose arba daugiašaliuose susitarimuose nustatytomis sąlygomis;

(23)

reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas atitinkamiems ryšiams su Programoje nedalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis, kad būtų galima padėti siekti Programos tikslų, atsižvelgiant į visus atitinkamus tų šalių ir Sąjungos susitarimus. Tuo tikslu Sąjunga galėtų organizuoti sveikatos srities renginius arba trečiosios šalys galėtų imtis veiklos, kuria būtų papildomi pagal Programą finansuojami veiksmai bendro intereso srityse, tačiau finansinė parama pagal Programą neturėtų būti teikiama;

(24)

siekiant kuo labiau padidinti veiksmų Sąjungos ir tarptautiniu lygiu rezultatyvumą bei efektyvumą ir siekiant įgyvendinti Programą, turėtų būti plėtojamas bendradarbiavimas su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Jungtinėmis Tautomis ir jų specializuotomis agentūromis, visų pirma PSO, taip pat su Europos Taryba ir EBPO;

(25)

Programa turėtų būti vykdoma septynerių metų laikotarpiu siekiant suvienodinti jos ir daugiametės finansinės programos trukmę, kaip nustatyta Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (18). Šiame reglamente visam Programos laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, kuris turi būti svarbiausias orientacinis dydis Europos Parlamentui ir Tarybai kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (19) 17 punkte;

(26)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (20) 54 straipsnį šiuo reglamentu nustatomas Programos veiksmų ir įgyvendinimo teisinis pagrindas;

(27)

siekiant užtikrinti pagal Programą teikiamos įstaigų veikimui skirtos finansinės paramos tęstinumą Komisija turėtų turėti galimybę 2014 m. metinėje darbo programoje nuspręsti, kad išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su remiamų veiksmų įgyvendinimu, atitinka finansavimo reikalavimus, net jei šių išlaidų paramos gavėjas turėjo prieš pateikdamas finansavimo paraišką;

(28)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas nustatant metines darbo programas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (21);

(29)

Programa turėtų būti įgyvendinama visapusiškai laikantis skaidrumo principo. Visu Programos įgyvendinimo laikotarpiu biudžeto ištekliai turėtų būti subalansuotai paskirstyti įvairiems Programos tikslams, atsižvelgiant į galimą naudą sveikatingumo skatinimui. Turėtų būti atrinkti ir pagal Programą finansuojami atitinkami veiksmai, kuriais būtų siekiama konkrečių Programos tikslų ir kurie turėtų aiškios Sąjungos pridėtinės vertės. Laikantis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, metinėse darbo programose visų pirma turėtų būti nustatyti potencialiems paramos gavėjams taikomi pagrindiniai atrankos kriterijai siekiant užtikrinti, kad paramos gavėjai turėtų finansinių ir veiklos pajėgumų imtis pagal Programą finansuojamų veiksmų ir prireikus pateiktų būtinų savo nepriklausomumo įrodymų;

(30)

Programos vertė ir poveikis turėtų būti reguliariai stebimi ir vertinami. Vertinant Programą turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad jos tikslams įvykdyti gali prireikti daugiau laiko, nei trunka pati Programa. Programos įgyvendinimo laikotarpio viduryje, bet ne vėliau kaip 2017 m. birželio 30 d., turėtų būti parengta laikotarpio vidurio įvertinimo ataskaita, kurioje būtų įvertinta Programos teminių prioritetų įgyvendinimo dabartinė padėtis;

(31)

siekiant, kad įgyvendinant Programą būtų visiškai pasinaudota laikotarpio vidurio įvertinimo ataskaitoje dėl jos įgyvendinimo nustatytais faktais ir sudarytos sąlygos padaryti jos tikslams pasiekti būtinus galimus patikslinimus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šiame reglamente nustatytų teminių prioritetų išbraukimo arba naujų teminių prioritetų įrašymo į šį reglamentą; Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(32)

nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimas yra būtinas dalijantis informacija su galimais pareiškėjais, kad būtų užtikrintas lygiateisis dalyvavimas Programoje, ir žiniomis, įgytomis bendradarbiaujant pagal Programą su įvairiais nacionaliniais sveikatos priežiūros sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais. Todėl valstybės narės turėtų paskirti nacionalinius ryšių punktus, kad ta veikla būtų remiama;

(33)

taikydama šį reglamentą Komisija turėtų konsultuotis su atitinkamais ekspertais, įskaitant nacionalinius ryšių punktus;

(34)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti saugomi per visą išlaidų ciklą taikant proporcingas priemones, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą, o atitinkamais atvejais – sankcijas;

(35)

turėtų būti užtikrintas perėjimo nuo ankstesnės programos prie Programos procesas, visų pirma tęsiamas daugiamečių jos valdymo priemonių, pavyzdžiui, techninės ir administracinės pagalbos finansavimo, taikymas. Nuo 2021 m. sausio 1 d. techninei ir administracinei pagalbai skirti asignavimai prireikus turėtų apimti išlaidas, susijusias su veiksmų, kurie iki 2020 m. pabaigos dar nebuvo užbaigti įgyvendinti, valdymu;

(36)

kadangi šio reglamento bendrųjų tikslų, t. y. papildyti ir remti valstybių narių politiką bei suteikti joms papildomos vertės, gerinti Sąjungos gyventojų sveikatą ir mažinti sveikatos priežiūros skirtumus skatinant sveikatingumą, inovacijas sveikatos srityje, didinant sveikatos priežiūros sistemų tvarumą ir saugant Sąjungos piliečius nuo didelių tarpvalstybinių grėsmių sveikatai, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl šio reglamento masto bei poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(37)

šiuo reglamentu pakeičiamas Sprendimas Nr. 1350/2007/EB. Todėl tas sprendimas turėtų būti panaikintas;

(38)

tikslinga užtikrinti, kad būtų sklandžiai ir nenutrūkstamai pereita nuo ankstesnės programos sveikatos srityje (2008–2013 m.) prie Programos įgyvendinimo, ir Programos trukmę suderinti su Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013. Todėl Programa turėtų būti pradėta įgyvendinti nuo 2014 m. sausio 1 d.,

1)

siekiant skatinti sveikatingumą, užkirsti kelią ligoms ir propaguoti sveikos gyvensenos skatinimo aplinką – nustatyti, skleisti ir skatinti įrodymais grindžiamos gerosios praktikos įsisavinimą taikant ekonomiškai efektyvias sveikatingumo ir ligų prevencijos skatinimo priemones, visų pirma atkreipiant dėmesį į pagrindinius su gyvenimo būdu susijusius rizikos veiksnius, daug dėmesio skiriant Sąjungos pridėtinei vertei.

Šio tikslo įgyvendinimas vertinamas visų pirma atsižvelgiant į tai, kiek išaugo valstybių narių, kurios dalyvauja skatinant sveikatingumą ir vykdant ligų prevenciją naudodamosi įrodymais grindžiama gerąja praktika ir pasitelkdamos priemones ir veiksmus, kurių imamasi atitinkamu valstybių narių lygiu, skaičius.

2)

Siekiant apsaugoti Sąjungos piliečius nuo didelių tarpvalstybinių grėsmių sveikatai – nustatyti ir parengti geresnės parengties ekstremaliosioms sveikatos srities situacijoms ir veiksmų koordinavimo esant tokioms situacijoms nuoseklius metodus ir skatinti juos įgyvendinti.

Šio tikslo įgyvendinimas vertinamas visų pirma atsižvelgiant į tai, kiek išaugo valstybių narių, kurios tuos nuoseklius metodus naudoja projektuodamos savo parengties planus, skaičius.

3)

Siekiant remti gebėjimų stiprinimą visuomenės sveikatos srityje ir prisidėti prie novatoriškų, veiksmingų bei tvarių sveikatos priežiūros sistemų kūrimo – nustatyti ir parengti priemones ir mechanizmus Sąjungos lygiu, kad būtų galima spręsti žmogiškųjų bei finansinių išteklių trūkumo problemą ir sudaryti palankesnes sąlygas savanoriškai įsisavinti inovacijas visuomenės sveikatos srities intervencinių priemonių ir prevencijos strategijų srityje.

Šio tikslo įgyvendinimas vertinamas visų pirma atsižvelgiant į tai, kiek išaugo pateiktų rekomendacijų ir valstybių narių, naudojančių priemones ir mechanizmus, kurie buvo nustatyti siekiant prisidėti prie veiksmingų jų sveikatos priežiūros sistemų taikymo rezultatų, skaičius.

4)

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas Sąjungos piliečiams naudotis geresne ir saugesne sveikatos priežiūra – gerinti galimybes gauti medicininių žinių ir informacijos, susijusių su specialiomis būklėmis ne tik savo šalyse, sudaryti palankesnes sąlygas pasinaudoti mokslinių tyrimų rezultatais ir parengti sveikatos priežiūros kokybės ir pacientų saugos gerinimo priemones, pasitelkiant, inter alia, veiksmus, kuriais būtų prisidedama prie sveikatos raštingumo gerinimo.

Šio tikslo įgyvendinimas vertinamas visų pirma atsižvelgiant į tai, kiek išaugo Europos referencijos centrų tinklų, įsteigtų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/24/ES (22) (toliau – Europos referencijos centrų tinklai), sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir specializuotų centrų, kurie prisijungia prie Europos referencijos centrų tinklų, ir valstybių narių, kurios naudojasi parengtomis priemonėmis, skaičius.

a)

stojančiosioms šalims, šalims kandidatėms ir potencialioms kandidatėms, gaunančioms paramą iš pasirengimo narystei strategijos lėšų, laikantis jų dalyvavimo Sąjungos programose bendrųjų principų ir bendrųjų sąlygų, nustatytų atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose, Asociacijos tarybos sprendimuose ar panašiuose susitarimuose;

b)

ELPA/EEE šalims, laikantis EEE susitarime nustatytų sąlygų;

c)

kaimyninėms šalims ir šalims, kurioms taikoma EKP, laikantis atitinkamame dvišaliame ar daugiašaliame susitarime nustatytų sąlygų;

d)

kitoms šalims, laikantis atitinkamame dvišaliame ar daugiašaliame susitarime nustatytų sąlygų.

a)

aiškios Sąjungos pridėtinės vertės turinčius veiksmus, kuriuos bendrai finansuoja kompetentingos valdžios institucijos, atsakingos už sveikatos sritį valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse, dalyvaujančiose Programoje pagal 6 straipsnį, arba tų kompetentingų valdžios institucijų įgaliotos pavieniui veikiančios arba į tinklus susijungusios viešojo sektoriaus įstaigos ir nevyriausybinės įstaigos, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalyje;

b)

aiškios Sąjungos pridėtinės vertės turinčius veiksmus, kurie yra aiškiai numatyti ir tinkamai pagrįsti daugiametėse darbo programose, kurias bendrai finansuoja kitos viešojo sektoriaus, nevyriausybinės ar privačios įstaigos, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalyje, įskaitant sveikatos srityje veikiančias tarptautines organizacijas; pastaruoju atveju atitinkamais atvejais netaikomas išankstinis kvietimas teikti pasiūlymus;

c)

8 straipsnio 2 dalyje nurodytų nevyriausybinių įstaigų veiklą, kai siekiant vieno ar kelių konkrečių Programos tikslų būtina finansinė parama.

a)

bent 30 % siūlomam veiksmui skirtų biudžeto lėšų skiriama valstybėms narėms, kurių vienam gyventojui tenkančios BNP yra mažesnės nei 90 % Sąjungos vidurkio; ir

b)

vykdant veiksmą dalyvauja bent keturiolikos dalyvaujančių šalių įstaigos, tarp kurių yra bent keturios šalys, kuriose vienam gyventojui tenkančios BNP yra mažesnės nei 90 % Sąjungos vidurkio.

a)

jos yra nevyriausybinės, pelno nesiekiančios ir nepriklausomos nuo pramonės, komercinių, verslo ar kitų konfliktinių interesų;

b)

jos dirba visuomenės sveikatos srityje, atlieka faktinį vaidmenį dialogo su visuomene procesuose Sąjungos lygiu ir siekia bent vieno iš Programos konkrečių tikslų;

c)

jos veikia Sąjungos lygiu bent pusėje valstybių narių ir jų geografinė aprėptis Sąjungos mastu yra subalansuota.

a)

jei neįmanoma įvykdyti ar pasiekti vieno arba kelių I priede išvardytų teminių prioritetų laikantis Programos tikslų ir per likusį jos įgyvendinimo laikotarpį;

b)

tai, ar atliekant įvertinimą buvo nustatytas vienas arba keli konkretūs ir svarbūs teminiai prioritetai, kurie nėra išvardyti I priede, bet kurių prireikė, kad būtų pasiekti Programos bendrieji ir konkretūs tikslai;

c)

a ir b punktuose nurodytų išvadų priežastis.