15.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 77/27


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 232/2014

2014 m. kovo 11 d.

kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 209 straipsnio 1 dalį ir 212 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

šiuo reglamentu sukuriama Europos kaimynystės priemonė, kaip viena iš priemonių, kuriomis tiesiogiai remiama Europos Sąjungos išorės politika. Juo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1638/2006 (4), kurio galiojimas baigėsi 2013 m. gruodžio 31 d.;

(2)

Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 8 straipsnyje numatyta, kad Sąjunga plėtoja ypatingus santykius su kaimyninėmis šalimis siekdama sukurti Sąjungos vertybėmis grindžiamą gerovės ir geros kaimynystės erdvę, kuriai būdingi artimi ir taikūs bendradarbiavimo santykiai;

(3)

pagal Europos kaimynystės politiką (EKP) Sąjunga Europos kaimynystėje dalyvaujančioms šalims siūlo privilegijuotus santykius, grindžiamus abipusiu įsipareigojimu laikytis demokratijos vertybių ir žmogaus teisių, teisinės valstybės, gero valdymo, rinkos ekonomikos principų ir tvaraus bei integracinio vystymosi principų bei visa tai propaguoti. Joje taip pat nustatyta atitinkamais atvejais taikytina sistema, skirta didesniam judumui ir glaudesniems žmonių tarpusavio ryšiams užtikrinti, visų pirma sudarant vizų režimo supaprastinimo bei readmisijos susitarimus ir, kiekvienu atveju atskirai, liberalizuojant vizų režimą;

(4)

nuo tada, kai buvo pradėta įgyvendinti, EKP padėjo sustiprinti santykius su šalimis partnerėmis ir duoti apčiuopiamos naudos tiek Sąjungai, tiek jos partnerėms, be kita ko, pradėtos įgyvendinti regioninės iniciatyvos ir teikiama parama demokratizacijos procesui Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančiose šalyse. Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančiose šalyse įvyko nemažai esminių pokyčių, kurie paskatino 2011 m. atlikti visapusišką strateginę peržiūrą. Toje peržiūroje, inter alia, numatoma didesnė parama partnerėms, kurios įsipareigojo kurti demokratinę visuomenę ir vykdyti reformas laikantis paskatomis grindžiamo požiūrio „daugiau paramos už didesnę pažangą“ bei tarpusavio atskaitomybės principo, taip pat numatoma partnerystė su visuomene ir labiau diferencijuotas atskiroms šalims partnerėms konkrečiai pritaikytas požiūris. Šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos aiškios EKP sistemos ir paramos, kuri turi būti teikiama pagal šį reglamentą, sąsajos;

(5)

šiuo reglamentu turėtų būti remiamas politinių iniciatyvų, kurios padėjo formuoti EKP, Rytų partnerystės, t. y. Sąjungos ir jos rytinių kaimynių, Partnerystės siekiant demokratijos ir bendros gerovės bei Viduržemio jūros šalių sąjungos pietinėse kaimyninėse šalyse, įgyvendinimas. Visos tos iniciatyvos yra strategiškai svarbios ir jomis sukuriamas vienodos reikšmės politinis pagrindas, kuriuo remiantis galima plėtoti tarpusavio atskaitomybės, bendrų įsipareigojimų ir atsakomybės principais grindžiamus santykius su šalimis partnerėmis ir jų tarpusavio santykius. Šiuo reglamentu taip pat turėtų būti remiamas regionų bendradarbiavimo įgyvendinimas visoje Europos kaimynystėje, inter alia, pagal Šiaurės dimensijos politiką arba Juodosios jūros sinergiją, taip pat, visų pirma tarpvalstybinio bendradarbiavimo atveju, atitinkamų makroregioninių strategijų išoriniai aspektai;

(6)

šio reglamento tikslų turėtų būti siekiama Sąjungos paramos rengimo, įgyvendinimo ir stebėsenos procese tinkamai dalyvaujant išorės veiksmų partneriams, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas ir vietos valdžios institucijas, atsižvelgiant į jų vaidmenų svarbą. Šiuo reglamentu taip pat turėtų būti remiamas pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimų stiprinimas, kad būtų užtikrinta veiksminga viešojo sektoriaus atskaitomybė bei vietos savarankiškumas ir kad jos atliktų visavertį vaidmenį demokratizacijos procese;

(7)

šiuo reglamentu pripažįstamas ypatingas Rusijos Federacijos – kaip Sąjungos kaimynės ir kaip strateginės regiono partnerės – statusas;

(8)

parama tiek pagal šį reglamentą, tiek iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) turėtų būti teikiama tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms, kurias prie Sąjungos išorės sienų vykdo valstybės narės su šalimis partnerėmis ir (arba) Rusijos Federacija (toliau – kitos tarpvalstybiniame bendradarbiavime dalyvaujančios šalys), siekiant remti integruotą ir tvarią kaimyninių pasienio teritorijų regioninę plėtrą bei bendradarbiavimą ir sklandžią teritorinę integraciją visoje Sąjungoje bei su kaimyninėmis šalimis. Siekiant užtikrinti veiksmingą tarpvalstybinio bendradarbiavimo įgyvendinimą svarbu, kad, kai taikytina, procedūros būtų suderintos su procedūromis, taikomomis Europos teritoriniam bendradarbiavimui;

(9)

be to, svarbu skatinti Sąjungos ir jos partnerių bei kitų dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą ir sudaryti jam palankesnes sąlygas bendram jų labui, visų pirma vykdant geriausią ir veiksmingiausią suteiktų išteklių koordinavimą, taip pat telkiant įnašus pagal Sąjungos biudžeto vidaus ir išorės priemones, visų pirma siekiant, kad tai suteiktų naudos tarpvalstybinio ir regioninio bendradarbiavimo projektams, Sąjungos interesus atitinkantiems infrastruktūros projektams, kurie apima kaimynines šalis, ir kitoms bendradarbiavimo sritims;

(10)

teritoriniai vienetai prie sienų, priklausančių Europos ekonominės erdvės (EEE) šalims, ir atitinkami teritoriniai vienetai, esantys Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 231/2014 (5) I priede išvardytų paramos gavėjų teritorijoje, taip pat turėtų turėti galimybę dalyvauti tarpvalstybiniame bendradarbiavime. EEE šalių dalyvavimas tarpvalstybinio bendradarbiavimo programose toliau turėtų būti grindžiamas jų nuosavais ištekliais;

(11)

tikimasi, kad valstybės narės, šalys partnerės ir kitos tarpvalstybiniame ir regioniniame bendradarbiavime dalyvaujančios šalys teiks bendrą finansavimą. Taip bus stiprinamas šalių savarankiškumas, didinami programų finansiniai ištekliai ir sudaromos palankesnės sąlygos vietos suinteresuotiesiems subjektams dalyvauti;

(12)

siekiant suderinti šiame reglamente vartojamą terminiją su Europos teritorinio bendradarbiavimo srities terminija, tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų įgyvendinimo dokumentai turėtų būti vadinami bendromis veiklos programomis;

(13)

parama, kuri kaimyninėms šalims bus teikiama pagal EKP nustatytą struktūrą, turėtų atitikti Sąjungos išorės politikos, ypač jos vystymosi politikos ir bendros užsienio ir saugumo politikos, tikslus ir principus. Taip pat turėtų būti užtikrintas suderinamumas su Sąjungos vidaus politikos ir priemonių išorės aspektais;

(14)

Sąjunga turėtų siekti kuo efektyviau naudoti turimus išteklius, kad jos išorės veiksmų poveikis būtų optimalus. Tai turėtų būti pasiekta užtikrinant Sąjungos išorės veiksmų priemonių suderinamumą ir papildomumą, taip pat sukūrus Europos kaimynystės priemonės, kitų Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemonių ir kitų Sąjungos politikos sričių sinergiją. Be to, tai turėtų apimti abipusį pagal išorės veiksmų finansavimo priemones parengtų programų stiprinimą;

(15)

bendra ES ir Afrikos strategija yra svarbi santykiams su Viduržemio jūros regiono Šiaurės Afrikos kaimynėmis;

(16)

Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų gerinti atitinkamos savo bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis politikos suderinamumą, veiksmingumą ir papildomumą. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos bendradarbiavimas ir valstybių narių bendradarbiavimas papildytų ir stiprintų vienas kitą, tikslinga numatyti bendrą programavimą, kuris turėtų būti vykdomas tada, kai tai įmanoma ir aktualu. Turėtų būti užtikrinamas tinkamas koordinavimas ir bendradarbiavimas su kitais Sąjungai nepriklausančiais paramos teikėjais;

(17)

Sąjungos parama pagal šį reglamentą iš esmės turėtų būti suderinta su atitinkamomis šalių partnerių nacionalinėmis ar vietos strategijomis bei priemonėmis ir, kai taikytina, taip pat su atitinkamomis Rusijos Federacijos strategijomis ir priemonėmis;

(18)

Komisija turėtų siekti, kad būtų kuo veiksmingiau panaudojami turimi ištekliai, naudojant finansines priemones su sverto poveikiu. Tokį poveikį būtų galima padidinti suteikiant galimybę naudoti ir pakartotinai panaudoti pagal finansines priemones investuotas ir gautas lėšas;

(19)

kova su klimato kaita yra vienas iš didžiųjų uždavinių, su kuriais susiduria Sąjunga, todėl reikalingi skubūs tarptautiniai veiksmai. Atsižvelgiant į 2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate „Biudžetas 'Europai 2020 m.“ pareikštą ketinimą padidinti su klimatu susijusią Sąjungos biudžeto dalį bent iki 20 %, šis reglamentas turėtų padėti pasiekti tą tikslą;

(20)

stabilia bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis energijos ir išteklių srityje sistema, suderinta su Sąjungos vidaus rinkos taisyklėmis, prisidedama stiprinant Sąjungos saugumą minėtoje srityje;

(21)

lyčių lygybė, mažumoms priklausančių asmenų teisės ir kova su diskriminacija bei nelygybe yra kompleksiniai tikslai imantis visų veiksmų pagal šį reglamentą;

(22)

palaikydama santykius su savo partneriais visame pasaulyje Sąjunga yra įsipareigojusi propaguoti deramą darbą ir socialinį teisingumą, taip pat tarptautiniu mastu pripažintų darbo standartų, įskaitant vaikų darbo panaikinimą, bei daugiašalių aplinkos apsaugos susitarimų ratifikavimą ir veiksmingą įgyvendinimą;

(23)

šiuo reglamentu jo taikymo laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto procedūros metu turi būti svarbiausia orientacinė suma, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (6) 17 punkte;

(24)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti per visą išlaidų ciklą taikant proporcingas priemones, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, atitinkamais atvejais, sankcijų skyrimą. Tos priemonės turėtų būti vykdomos pagal taikomus susitarimus, sudarytus su tarptautinėmis organizacijomis ir trečiosiomis šalimis;

(25)

siekiant pritaikyti Sąjungos paramą pagal šį reglamentą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl Sąjungos paramos pagal šį reglamentą prioritetų sąrašo ir finansinių asignavimų pagal programos rūšį dalinio pakeitimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(26)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

(27)

įgyvendinimo įgaliojimais, susijusiais su atskiromis daugiametėmis bendros paramos sistemomis, kitais programavimo dokumentais ir įgyvendinimo taisyklėmis, kuriomis nustatomos konkrečios tarpvalstybinio bendradarbiavimo įgyvendinimo nuostatos, turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (7);

(28)

nagrinėjimo procedūra turėtų būti iš esmės taikoma tokiems įgyvendinimo aktams priimti, atsižvelgiant į tų įgyvendinimo aktų pobūdį, ypač į tai, kad jais nustatomos politikos gairės, arba jų finansinį poveikį, išskyrus nedidelio finansinio poveikio priemonių atveju;

(29)

bendros Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemonių įgyvendinimo taisyklės ir procedūros nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 236/2014 (8);

(30)

Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) struktūra ir veikimas nustatyti Tarybos sprendime 2010/427/ES (9);

(31)

Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančios šalyse, kuriose derinimas su Sąjungos taisyklėmis ir standartais yra vienas iš pagrindinių politikos tikslų, Sąjunga gali geriausiai suteikti šią paramą. Tam tikra konkreti parama gali būti teikiama tik Sąjungos lygmeniu. Valstybių narių pereinamojo laikotarpio patirtis taip pat gali būti naudinga, siekiant, kad Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančiose šalyse vykdomos reformos būtų sėkmingos ir jomis būtų propaguojamos visuotinės vertybės;

(32)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, tačiau dėl veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(33)

tikslinga šio reglamento taikymo trukmę suderinti su Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (10) taikymo trukme. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

TIKSLAI IR PRINCIPAI

1 straipsnis

Bendrasis tikslas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu sukuriama Europos kaimynystės priemonė, kad plėtojant ypatingus bendradarbiavimu, taika ir saugumu, tarpusavio atskaitomybe ir bendru įsipareigojimu ginti visuotines vertybes – demokratiją, teisinės valstybės principą ir pagarbą žmogaus teisėms – grindžiamus santykius, kaip tai numatyta ES sutartyje, būtų toliau kuriama bendros gerovės ir geros kaimynystės erdvė, apimanti Sąjungą ir I priede išvardytas šalis bei teritorijas (toliau – šalys partnerės).

2.   Sąjungos parama pagal šį reglamentą naudojama šalių partnerių ir tarpvalstybiniame bendradarbiavime dalyvaujančių teritorijų labui. Ji taip pat gali būti naudojama bendram Sąjungos ir šalių partnerių labui.

3.   Sąjungos parama pagal šį reglamentą taip pat gali būti naudojama tam, kad būtų sudarytos sąlygos Rusijos Federacijai dalyvauti tarpvalstybiniame bendradarbiavime bei regioniniame bendradarbiavime, kuriame dalyvauja Sąjunga, ir dalyvauti atitinkamose daugiašalėse programose, įskaitant bendradarbiavimą švietimo, visų pirma studentų mainų, srityje.

4.   Sąjunga, vesdama dialogą ir bendradarbiaudama su trečiosiomis šalimis, laikydamasi tarptautinės teisės principų propaguoja, plėtoja ir įtvirtina laisvės, demokratijos, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių universalumo bei nedalomumo vertybes ir pagarbą šioms teisėms ir laisvėms, taip pat lygybės ir teisinės valstybės principus, kuriais ji grindžiama. Todėl pagal šį reglamentą skiriamas finansavimas atitinka tas vertybes ir principus, taip pat Sąjungos įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę, atsižvelgiant į atitinkamas Sąjungos politikos kryptis ir pozicijas.

2 straipsnis

Konkretūs Sąjungos paramos tikslai

1.   Teikiant Sąjungos paramą pagal šį reglamentą daugiausia dėmesio skiriama Sąjungos ir šalių partnerių tvirtesnio politinio bendradarbiavimo, tvirtos ir tvarios demokratijos, laipsniškos jų ekonominės integracijos ir tvirtesnės partnerystės su visuomene skatinimui, ypač partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų, asociacijos susitarimų ar kitų esamų ir būsimų susitarimų ir bendrai sutartų veiksmų planų ar lygiaverčių dokumentų įgyvendinimui.

2.   Sąjungos paramos pagal šį reglamentą tikslas visų pirma yra:

a)

propaguoti žmogaus teises ir pagrindines laisves, teisinę valstybę, lygybės principus ir kovą su visų formų diskriminacija, kurti tvirtą ir tvarią demokratiją, skatinti gerą valdymą, kovoti su korupcija, stiprinti institucinius gebėjimus visais lygiais ir kurti klestinčią pilietinę visuomenę, įtraukiant socialinius partnerius;

b)

siekti laipsniškos integracijos į Sąjungos vidaus rinką ir tvirtesnio bendradarbiavimo sektoriuose bei įvairių sektorių bendradarbiavimo, be kita ko, derinant teisės aktus ir priartinant reglamentavimą prie Sąjungos bei kitų atitinkamų tarptautinių standartų, taip pat suteikiant geresnes galimybes patekti į rinką, be kita ko, pasitelkiant išsamias ir visapusiškas laisvosios prekybos erdves, susijusį institucijų stiprinimą ir investicijas, visų pirma tarpusavio ryšių srityje;

c)

sudaryti sąlygas teisėtai migracijai geriau organizuoti ir tinkamai valdomam žmonių judumui skatinti, esamiems arba būsimiems susitarimams, sudarytiems laikantis visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą, įgyvendinti, taip pat žmonių tarpusavio ryšiams, visų pirma susijusiems su kultūrine, švietimo, profesine ir sporto veikla, skatinti;

d)

remti išmanų, tvarų ir integracinį vystymąsi visais aspektais; mažinti skurdą, be kita ko, vystant privatųjį sektorių, ir mažinti socialinę atskirtį; skatinti gebėjimų stiprinimą mokslo, švietimo ir ypač aukštojo mokslo, technologijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje; skatinti vidaus ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, kaimo plėtrą, visuomenės sveikatą, aplinkos apsaugą, kovos su klimato kaita veiksmus ir atsparumą nelaimėms;

e)

skatinti pasitikėjimo stiprinimą, gerus kaimynystės santykius ir kitas priemones, kuriomis būtų prisidedama prie visų formų saugumo ir konfliktų, įskaitant užsitęsusius konfliktus, prevencijos ir sprendimo;

f)

stiprinti subregioninio, regioninio ir Europos kaimynystės lygmens bendradarbiavimą, taip pat tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

3.   Konkrečių tikslų, išdėstytų 1 ir 2 dalyse, pasiekimas vertinamas visų pirma remiantis atitinkamais periodiniais Sąjungos pranešimais apie EKP įgyvendinimą; 2 dalies a, d ir e punktų atžvilgiu – tarptautinių organizacijų ir kitų atitinkamų įstaigų nustatytais atitinkamais rodikliais; 2 dalies b, c ir d punktų atžvilgiu vertinama pagal tai, kiek šalys partnerės atitinkamai įsisavino Sąjungos reglamentavimo sistemą; 2 dalies c ir f punktų atžvilgiu – pagal atitinkamų susitarimų ir bendradarbiavimo veiksmų skaičių.

Rodikliai, naudojami įvertinti konkrečių tikslų pasiekimą, turi būti iš anksto apibrėžti, aiškūs, skaidrūs ir, prireikus, skirti konkrečiai šaliai bei išmatuojami, ir jie, inter alia, apima tinkamai stebimus demokratinius rinkimus, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, nepriklausomą teismų sistemą, bendradarbiavimą teisingumo, laisvės ir saugumo klausimais, korupcijos lygį, prekybos srautus, lyčių lygybę, taip pat rodiklius, pagal kuriuos galima vertinti vidaus ekonominius skirtumus, įskaitant užimtumo lygį, kurie turi būti išmatuojami.

4.   Sąjungos parama pagal šį Reglamentą gali būti naudojama ir kitose susijusiose srityse, kai tai atitinka bendruosius EKP tikslus.

3 straipsnis

Politikos struktūra

1.   Šio reglamento bendrą politikos struktūrą, nustatytą paramos pagal šį reglamentą programavimui ir įgyvendinimui, kartu laikantis savarankiškumo principo, sudaro partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai, asociacijos susitarimai ir kiti galiojantys arba būsimi susitarimai, kuriais nustatomi santykiai su šalimis partnerėmis, atitinkami Komisijos komunikatai, Europos Vadovų Tarybos išvados ir Tarybos išvados, taip pat atitinkamos aukščiausiojo lygio susitikimų deklaracijos arba ministrų susitikimų su EKP šalimis partnerėmis, be kita ko, Rytų partnerystės ir Viduržemio jūros šalių sąjungos kontekste, išvados ir susijusios Europos Parlamento rezoliucijos.

2.   Pagrindinės gairės dėl Sąjungos paramos pagal šį reglamentą prioritetų nustatymo ir 2 straipsnio 3 dalyje nurodyto pažangos vertinimo yra: veiksmų planai arba kiti lygiaverčiai bendrai sutarti dokumentai, pavyzdžiui, šalių partnerių ir Sąjungos asociacijos darbotvarkės dvišaliu ir daugiašaliu formatais, įskaitant, prireikus, kiek tai susiję su Rytų partneryste ir EKP Pietų dimensija.

3.   Jei nėra 1 dalyje nustatytų Sąjungos ir šalių partnerių susitarimų, Sąjungos parama pagal šį reglamentą gali būti teikiama, jei ji naudinga siekiant Sąjungos politikos tikslų, ir ji turi būti programuojama remiantis tokiais tikslais ir atsižvelgiant į atitinkamos šalies poreikius.

4 straipsnis

Diferenciacija, partnerystė ir bendras finansavimas

1.   Sąjungos parama pagal šį reglamentą, teikiama kiekvienai šaliai partnerei pagal 6 straipsnio 1 dalies a punktą, turi būti grindžiama paskatomis ir jos forma bei sumos diferencijuojamos atsižvelgiant į visus toliau išvardytus elementus ir atspindi šalies partnerės:

a)

poreikius, pasitelkiant tokius rodiklius, kaip pavyzdžiui, gyventojų skaičius ir išsivystymo lygis;

b)

įsipareigojimą įgyvendinti bendrai sutartus politinių, ekonominių ir socialinių reformų tikslus ir juos įgyvendinant padarytą pažangą;

c)

įsipareigojimą kurti tvirtą bei tvarią demokratiją ir šioje srityje padarytą pažangą;

d)

partnerystę su Sąjunga, įskaitant tos partnerystės ambicijų mastą;

e)

gebėjimą panaudoti Sąjungos paramą pagal šį reglamentą ir galimą jos poveikį.

Tokia parama atsispindi 7 straipsnyje nurodytuose daugiamečiuose programavimo dokumentuose.

2.   Priėmus 7 straipsnyje nurodytus programavimo dokumentus ir nedarant poveikio kitiems šio straipsnio 1 dalyje išdėstytiems elementams, turimų lėšų, skirtų šalims partnerėms, dalis pritaikoma, visų pirma atsižvelgiant į jų pažangą kuriant ir stiprinant tvirtą bei tvarią demokratiją ir įgyvendinant sutartus politinių, ekonominių ir socialinių reformų tikslus, laikantis paskatomis grindžiamo požiūrio.

Kalbant apie daugiašales bendras programas, ta dalis nustatoma atsižvelgiant į šalių partnerių pažangą kuriant tvirtą bei tvarią demokratiją, tai pat atsižvelgiant į jų pažangą įgyvendinant sutartus reformų tikslus, kuriais prisidedama pasiekiant minėtą tikslą.

Šalių partnerių pažanga reguliariai vertinama, visų pirma pasitelkiant EKP pažangos ataskaitas, kuriose, be kita ko, išdėstomos tendencijos, palyginti su ankstesniais metais.

Padėčiai smarkiai pablogėjus arba nuolat blogėjant, tokią paramą galima padidinti.

3.   Paskatomis grindžiamas požiūris netaikomas paramai, skirtai pilietinei visuomenei, žmonių tarpusavio ryšiams, įskaitant vietos valdžios institucijų tarpusavio bendradarbiavimą, paramai žmogaus teisių padėčiai gerinti arba su krize susijusioms paramos priemonėms. Padėčiai smarkiai pablogėjus arba nuolat blogėjant, tokią paramą galima padidinti.

4.   Europos Parlamente ir Taryboje reguliariai keičiamasi nuomonėmis apie pagal šį reglamentą įgyvendinamą paskatomis grindžiamą požiūrį.

5.   Sąjungos parama pagal šį reglamentą iš esmės nustatoma bendradarbiaujant su paramos gavėjais. Rengiant, įgyvendinant ir kontroliuojant Sąjungos paramą tokiu būdu atitinkamai bendradarbiauja šie suinteresuotieji subjektai:

a)

nacionalinės ir vietos valdžios institucijos, ir

b)

pilietinės visuomenės organizacijos;

be kita ko, konsultuodamosi bei laiku susipažindamos su atitinkam informacija ir dėl to galėdamos atlikti svarbų vaidmenį tame procese.

6.   Šalys partnerės ir kitos dalyvaujančios šalys Sąjungos paramą pagal šį reglamentą iš esmės bendrai finansuoja iš viešųjų lėšų, paramos gavėjų įnašų ar kitų šaltinių. Bendro finansavimo reikalavimų gali būti atsisakoma tinkamai pagrįstais atvejais ir kai tai būtina siekiant remti pilietinės visuomenės vystymąsi ir nevalstybinius subjektus, visų pirma smulkias pilietinės visuomenės organizacijas, nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (11) išdėstytų kitų sąlygų laikymuisi.

5 straipsnis

Suderinamumas ir paramos teikėjų veiklos koordinavimas

1.   Įgyvendinant šį reglamentą užtikrinamas suderinamumas su visomis Sąjungos išorės veiksmų sritimis ir kitomis atitinkamomis Sąjungos politikos kryptimis. Tuo tikslu pagal šį reglamentą finansuojamos priemonės, įskaitant Europos investicijų banko (EIB) valdomas priemones, grindžiamos 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais bendradarbiavimo politikos dokumentais, taip pat konkrečiais Sąjungos interesais, politikos prioritetais ir strategijomis. Tokiomis priemonėmis atsižvelgiama į įsipareigojimus pagal daugiašalius susitarimus ir tarptautines konvencijas, kurių šalys yra Sąjunga ir šalys partnerės.

2.   Sąjunga, valstybės narės ir EIB užtikrina, kad pagal šį reglamentą teikiama parama derėtų su kita parama, kurią teikia Sąjunga, valstybės narės ir Europos finansų įstaigos.

3.   Sąjunga ir valstybės narės, siekdamos didinti teikiamos paramos ir politinio dialogo veiksmingumą bei rezultatyvumą ir užkirsti kelią dvigubam finansavimui, koordinuoja atitinkamas savo paramos programas, vadovaudamosi nustatytais išorės paramos srities veiklos koordinavimo stiprinimo ir politikos bei procedūrų derinimo principais. Koordinavimas vyksta rengiant reguliarias konsultacijas ir dažnai keičiantis atitinkama informacija įvairiais paramos ciklo etapais, ypač vietos lygmeniu. Kai įmanoma ir aktualu, vykdomas bendras programavimas. Jei to pasiekti neįmanoma, siekiant užtikrinti aukščiausią koordinavimo lygį svarstomos kitokios tvarkos, pavyzdžiui, įgaliojamojo bendradarbiavimo ir lėšų pervedimo, galimybės.

Bendro programavimo su valstybėmis narėmis rezultatus Komisija išdėsto pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2014 17 straipsnį teikiamoje ataskaitoje, be kita ko, pateikia rekomendacijų dėl tų atvejų, kai nebuvo pasiekti visi bendro programavimo rezultatai.

4.   Sąjunga kartu su valstybėmis narėmis imasi reikiamų veiksmų, įskaitant konsultacijas ankstyvuoju programavimo proceso etapu, kad užtikrintų papildomumą, tinkamą koordinavimą ir bendradarbiavimą su daugiašalėmis ir regioninėmis organizacijomis bei subjektais, įskaitant Europos finansų įstaigas, tarptautines finansų įstaigas, Jungtinių Tautų agentūras, fondus ir programas, privačius bei politinius fondus ir Sąjungai nepriklausančius paramos teikėjus.

5.   7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytuose dokumentuose taip pat kiek įmanoma labiau aptariama kitų Sąjungos paramos teikėjų veikla.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

ORIENTACINIS PROGRAMAVIMAS IR LĖŠŲ PASKIRSTYMAS

6 straipsnis

Programų rūšys

1.   Sąjungos parama pagal šį reglamentą programuojama šiomis priemonėmis:

a)

dvišalėmis programomis, apimančiomis Sąjungos paramą vienai šaliai partnerei;

b)

daugiašalėmis programomis, kuriomis sprendžiami visoms arba daugeliui šalių partnerių bendri uždaviniai, remiantis Rytų partnerystės bei EKP Pietų dimensijos prioritetais ir atsižvelgiant į darbą, atliktą Viduržemio jūros šalių sąjungos kontekste, taip pat regioninio bei subregioninio bendradarbiavimo, visų pirma tarp dviejų arba daugiau šalių partnerių, klausimai, be kita ko, taip pat pagal Šiaurės dimensijos ir Juodosios jūros sinergijos politiką. Tai, remiantis 1 straipsnio 3 dalimi, gali apimti Rusijos Federaciją;

c)

tarpvalstybinio bendradarbiavimo programomis, kuriomis sprendžiami vienos ar daugiau valstybių narių ir vienos ar daugiau šalių partnerių ir (arba) Rusijos Federacijos (toliau – kitos tarpvalstybiniame bendradarbiavime dalyvaujančios šalys) bendradarbiavimo klausimai ir kurios vykdomos su Sąjungos išorės siena besiribojančiuose regionuose.

2.   Sąjungos paramos pagal šį reglamentą prioritetai yra išdėstyti II priede.

3.   Sąjungos parama pagal šį reglamentą įgyvendinama pagal Reglamentą (ES) Nr. 236/2014, o šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų programų atveju – taip pat pagal įgyvendinimo taisykles, kuriomis nustatomos konkrečios tarpvalstybinio bendradarbiavimo įgyvendinimo nuostatos, kaip nurodyta šio reglamento 12 straipsnyje.

7 straipsnis

Programavimas ir orientacinis lėšų paskirstymas šalies ir daugiašalėms orientacinėms programoms

1.   Orientaciniai finansiniai asignavimai šalies programoms nustatomi pagal 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

2.   Šalims, kurioms galioja šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai, visapusiška daugiametė bendros paramos sistema patvirtinama pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2014 16 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Toje sistemoje:

a)

apžvelgiama su politikos struktūra susijusi padaryta pažanga, įvertinama, ar pasiekti anksčiau sutarti tikslai ir Sąjungos bei šalies partnerės santykių padėtis, įskaitant šalies partnerės partnerystės su Sąjunga tikslų mastą;

b)

išdėstomi Sąjungos paramos tikslai ir prioritetai, daugiausia pasirenkant iš tų, kurie pateikiami šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose ir šalių partnerių strategijose arba planuose, jeigu tos strategijos ar planai suderinami su bendra politikos struktūra, ir kurių atveju Sąjunga reguliariai vertindama nustatė, kad reikalinga parama;

c)

nurodomi rezultatai, kurių tikimasi; ir

d)

nustatomas finansavimo, suskirstyto pagal prioritetus, orientacinis dydis.

Orientaciniai finansiniai asignavimai kiekvienai bendros paramos sistemai pateikiami intervalo, kurio kraštinės vertės skiriasi ne daugiau kaip 20 % tų asignavimų, forma.

Bendros paramos sistemos galiojimo trukmė iš esmės atitinka šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nurodyto atitinkamo dokumento galiojimo trukmę.

3.   Šalims, kurioms šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai negalioja, išsamus programavimo dokumentas, įskaitant strategiją ir daugiametę orientacinę programą, priimamas pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2014 16 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Tame dokumente:

a)

remiantis atitinkamos šalies padėties, jos santykių su Sąjunga ir šalių partnerių strategijų arba planų analize nustatoma Sąjungos atsako strategija, jeigu tos strategijos ar planai suderinami su bendra politikos struktūra;

b)

nustatomi Sąjungos paramos tikslai ir prioritetai;

c)

nurodomi rezultatai, kurių tikimasi; ir

d)

nustatomas finansavimo, suskirstyto pagal prioritetus, orientacinis dydis.

Atitinkami orientaciniai finansiniai asignavimai pateikiami intervalo, kurio kraštinės vertės skiriasi ne daugiau kaip 20 % tų asignavimų, forma. Programavimo dokumentas turėtų būti tinkamos daugiametės trukmės.

4.   Kalbant apie daugiašales programas, išsamus programavimo dokumentas, įskaitant strategiją ir daugiametę orientacinę programą, priimamas pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2014 16 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Jame:

a)

nustatomi Sąjungos paramos regionui arba subregionui tikslai ir prioritetai, kuriuose prireikus atsispindi pagal Rytų partnerystę arba Viduržemio jūros šalių sąjungos sistemą nustatyti prioritetai;

b)

nurodomi rezultatai, kurių tikimasi; ir

c)

nustatomas finansavimo, suskirstyto pagal prioritetus, orientacinis dydis.

Orientaciniai finansiniai asignavimai daugiašalėms programoms nustatomi pagal skaidrius ir objektyvius kriterijus.

Atitinkama programavimo dokumento trukmė – keleri metai.

5.   Bendros paramos sistemos dokumentai prireikus peržiūrimi, be kita ko, atsižvelgiant į atitinkamus periodinius Sąjungos pranešimus ir jungtinių organų, įsteigtų pagal susitarimus su šalimis partnerėmis, atliktą darbą, ir gali būti tikslinami pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2014 16 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti programavimo dokumentai peržiūrimi įgyvendinimo jų galiojimo laikotarpio viduryje arba kai būtina, ir gali būti tikslinami pagal tą pačią procedūrą.

6.   Kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą paskatomis grindžiamą požiūrį, daugiašalėms bendroms programoms skiriama lėšų, sudarančių apytiksliai 10 % 17 straipsnio 1 dalyje nustatyto finansinio paketo, kurios papildo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus finansinius asignavimus šalims. Atitinkamuose Komisijos sprendimuose, kuriais nustatomos tos bendros programos, nurodomos šalys, kurioms gali būti skiriama asignavimų, o sprendimas dėl faktinių asignavimų bus priimamas remiantis pažanga, padaryta kuriant tvirtą ir tvarią demokratiją ir įgyvendinant sutartus reformų tikslus, kuriais prisidedama pasiekiant tą tikslą.

7.   Kai reikia veiksmingiau įgyvendinti priemones bendram Sąjungos ir šalių partnerių labui tokiose srityse, kaip tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir tarpusavio ryšiai, finansavimą pagal šį reglamentą galima sujungti su finansavimu, numatytu pagal kitus atitinkamus Sąjungos reglamentus. Tuo atveju Komisija sprendžia, kuris bendras taisyklių rinkinys turi būti taikomas įgyvendinimui.

8.   Valstybės narės dalyvauja programavimo procese pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2014 16 straipsnio 3 dalį. Tos valstybės narės ir kiti paramos teikėjai, įsipareigoję savo paramą programuoti bendrai su Sąjunga, programavimo procese dalyvauja itin aktyviai. Prireikus programavimo dokumentai taip pat gali apimti jų įnašą.

9.   Tais atvejais, kai valstybės narės ir kiti paramos teikėjai įsipareigoja bendrai programuoti savo paramą, bendru daugiamečiu programavimo dokumentu galima pakeisti bendrą paramos sistemą ir 3 bei 4 dalyse nurodytus programavimo dokumentus, jeigu jis atitinka tose dalyse nustatytus reikalavimus.

10.   Ištikus krizei ar kilus grėsmei demokratijai, teisinei valstybei ar žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, arba kilus gaivalinėms ar žmogaus sukeltoms nelaimėms, gali būti atlikta programavimo dokumentų ad hoc peržiūra. Tokia skubia peržiūra užtikrinama, kad būtų išlaikytas Sąjungos politikos krypčių, Sąjungos paramos pagal šį reglamentą ir paramos, teikiamos pagal kitas Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemones, tarpusavio suderinamumas. Atlikus skubią peržiūrą gali būti priimti patikslinti programavimo dokumentai. Tokiu atveju per vieną mėnesį nuo jų priėmimo Komisija siunčia patikslintus programavimo dokumentus susipažinti Europos Parlamentui ir Tarybai.

11.   Jeigu programavimas arba programų peržiūros atliekamos paskelbus Reglamento (ES) Nr. 236/2014 17 straipsnyje nurodytą laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitą, atsižvelgiama į toje ataskaitoje pateiktus rezultatus, nustatytus faktus ir išvadas.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

TARPVALSTYBINIS BENDRADARBIAVIMAS

8 straipsnis

Geografinė atitiktis reikalavimams

1.   6 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos gali būti nustatytos:

a)

sausumos sienoms, apimant Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (NUTS) 3 ar atitinkamą lygį atitinkančius teritorinius vienetus, esančius prie sausumos sienų tarp valstybių narių ir kitų tarpvalstybiniame bendradarbiavime dalyvaujančių šalių, nedarant poveikio galimiems koregavimams, kurie būtini bendradarbiavimo veiksmų suderinamumui bei tęstinumui užtikrinti, ir laikantis 9 straipsnio 4 dalies;

b)

jūrų sienoms, apimant NUTS 3 ar atitinkamą lygį atitinkančius teritorinius vienetus, esančius prie jūrų sienų tarp valstybių narių ir kitų tarpvalstybiniame bendradarbiavime dalyvaujančių šalių, kuriuos skiria ne daugiau kaip 150 km, nedarant poveikio galimiems koregavimams, kurie būtini bendradarbiavimo veiksmų suderinamumui ir tęstinumui užtikrinti;

c)

aplink jūros baseiną, apimant NUTS 2 ar atitinkamą lygį atitinkančius pakrantės teritorinius vienetus, besiribojančius su valstybėms narėms ir kitoms tarpvalstybiniame bendradarbiavime dalyvaujančioms šalims bendru jūros baseinu.

2.   Siekiant užtikrinti esamų bendradarbiavimo schemų tęstinumą ir kitais pagrįstais atvejais, taip pat siekiant prisidėti prie programos tikslų įgyvendinimo, teritoriniams vienetams, besiribojantiems su 1 dalyje nurodytais teritoriniais vienetais, gali būti leista dalyvauti tarpvalstybinio bendradarbiavimo veikloje. Sąlygos, kurių laikantis gretimi teritoriniai vienetai gali dalyvauti bendradarbiavimo veikloje, nustatomos bendrose veiklos programose.

3.   Tinkamai pagrįstais atvejais valstybėse narėse arba kitose tarpvalstybiniame bendradarbiavime dalyvaujančiose šalyse esantys svarbūs socialiniai, ekonominiai arba kultūros centrai, nesiribojantys su reikalavimus atitinkančiais teritoriniais vienetais, gali būti įtraukti su sąlyga, kad toks dalyvavimas padės siekti programavimo dokumente nustatytų tikslų. Sąlygos, kurių laikantis tokie centrai gali dalyvauti bendradarbiavimo veikloje, nustatomos bendrose veiklos programose.

4.   Kai programos nustatomos pagal 1 dalies b punktą, Komisija, susitarusi su dalyviais, gali pasiūlyti išplėsti geografinių teritorijų atitikties reikalavimams kriterijų ir jį taikyti visam NUTS 2 lygio teritoriniam vienetui, kurio teritorijoje yra NUTS 3 lygio teritorinis vienetas.

5.   Siekiama, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas būtų suderintas su esamų ir būsimų makroregioninių strategijų tikslais.

9 straipsnis

Tarpvalstybinio bendradarbiavimo programavimas ir lėšų paskirstymas

1.   Parengiamas programavimo dokumentas, siekiant nustatyti:

a)

strateginius tikslus, kurių turi būti siekiama tarpvalstybiniu bendradarbiavimu, ir tokio bendradarbiavimo prioritetus bei rezultatus, kurių tikimasi;

b)

bendrų veiklos programų, kurias reikia parengti, sąrašą;

c)

orientacinį išteklių paskirstymą sausumos ir jūrų sienų programoms, nurodytoms 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, ir jūros baseino programoms, nurodytoms 8 straipsnio 1 dalies c punkte;

d)

orientacinį daugiametį lėšų paskirstymą kiekvienai bendrai veiklos programai;

e)

teritorinius vienetus, atitinkančius reikalavimus dalyvauti kiekvienoje bendroje veiklos programoje, ir 8 straipsnio 2, 3 bei 4 dalyse nurodytus teritorinius vienetus bei centrus;

f)

orientacinį lėšų paskirstymą siekiant prireikus remti horizontaliuosius gebėjimų stiprinimo veiksmus, tinklų kūrimą ir keitimąsi vykdant programas įgyta patirtimi;

g)

įnašus į tarpvalstybines programas, nustatytas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 (12), kuriose dalyvauja šalys partnerės ir (arba) Rusijos Federacija.

Programavimo dokumentas apima septynerių metų laikotarpį ir Komisija jį priima pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2014 16 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Jis yra peržiūrimas jo galiojimo laikotarpio viduryje arba kai būtina, ir gali būti patikslintas pagal tą procedūrą.

2.   Bendros veiklos programos bendrai finansuojamos iš ERPF. Bendra įnašų iš ERPF suma nustatoma pagal Reglamento (ES) Nr. 1299/2013 4 straipsnio 4 dalį. Šis reglamentas taikomas to įnašo naudojimui.

3.   Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP II), nustatyta Reglamentu (ES) Nr. 236/2014, gali būti naudojama bendrai finansuojuoti bendros veiklos programas, kuriose dalyvauja to reglamento I priede išvardytos paramos gavėjos. Šis reglamentas taikomas to bendro finansavimo naudojimui.

4.   Orientacinis lėšų paskirstymas bendroms veiklos programoms grindžiamas objektyviais kriterijais, visų pirma reikalavimus atitinkančių teritorinių vienetų gyventojų skaičiumi, kaip apibrėžta 8 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose. Apibrėžiant orientacinius asignavimus gali būti daromi koregavimai, siekiant atspindėti reikalingą pusiausvyrą tarp įnašų iš ERPF ir įnašų, skirtų pagal šį reglamentą, taip pat atsižvelgti į kitus veiksnius, turinčius įtakos bendradarbiavimo intensyvumui, pavyzdžiui, specifinius pasienio regionų ypatumus ir jų gebėjimą valdyti ir įsisavinti Sąjungos paramą.

10 straipsnis

Bendros veiklos programos

1.   Tarpvalstybinis bendradarbiavimas įgyvendinamas vykdant daugiametes bendras veiklos programas, taikomas pasienio zonos arba pasienio zonų grupių bendradarbiavimui ir sudarytas iš daugiamečių priemonių, kuriomis įgyvendinami nuoseklūs prioritetai ir kurios gali būti įgyvendinamos pasinaudojant Sąjungos parama. Bendros veiklos programos grindžiamos 9 straipsnio 1 dalyje nurodytu programavimo dokumentu. Jose pateikiama valdymo ir kontrolės sistemų aprašo santrauka, apimanti 11 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus elementus.

2.   Bendros veiklos programos, skirtos sausumos ir jūrų pasienio zonoms, yra nustatomos kiekvienai pasienio zonai atitinkamu teritoriniu lygiu ir apima reikalavimus atitinkančius vienos ar daugiau valstybių narių ir vienos ar daugiau kitų tarpvalstybiniame bendradarbiavime dalyvaujančių šalių teritorinius vienetus.

3.   Teritorijoms aplink jūrų baseinus skirtos bendros veiklos programos yra daugiašalės, nustatomos atitinkamu teritoriniu lygiu ir apima reikalavimus atitinkančius teritorinius vienetus, besiribojančius su bendru jūros baseinu, priklausančiu kelioms dalyvaujančioms valstybėms, įskaitant bent vieną valstybę narę ir vieną iš kitų tarpvalstybiniame bendradarbiavime dalyvaujančių šalių. Jos gali apimti dvišalius veiksmus, kuriais remiamas vienos valstybės narės ir vienos iš kitų tarpvalstybiniame bendradarbiavime dalyvaujančių šalių bendradarbiavimas.

4.   Per vienerius metus nuo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyto programavimo dokumento patvirtinimo ir priėmus įgyvendinimo taisykles, kuriomis nustatomos konkrečios tarpvalstybinio bendradarbiavimo įgyvendinimo nuostatos, dalyvaujančios šalys Komisijai kartu pateikia pasiūlymus dėl bendrų veiklos programų. Komisija kiekvieną bendrą veiklos programą patvirtina per įgyvendinimo taisyklėse nustatytą laikotarpį, įvertinusi, ar ji atitinka šį reglamentą, programavimo dokumentą ir įgyvendinimo taisykles. Per vieną mėnesį nuo tų programų priėmimo Komisija tas programas pateikia susipažinti Europos Parlamentui ir valstybėms narėms.

5.   Šalių, išskyrus valstybes nares arba kitas tarpvalstybiniame bendradarbiavime dalyvaujančias šalis, teritorijos, besiribojančios su reikalavimus atitinkančiomis teritorijomis, kaip apibrėžta 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, arba su bendru jūros baseinu, dėl kurio yra parengiama bendra veiklos programa, gali būti įtrauktos į bendrą veiklos programą ir gali pasinaudoti Sąjungos parama pagal šį reglamentą 9 straipsnio 1 dalyje nurodytame programavimo dokumente nustatytomis sąlygomis.

6.   Komisija ir dalyvaujančios šalys imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos, visų pirma skirtos jūros baseinui, nustatytos pagal šį reglamentą, ir tarpvalstybinės bendradarbiavimo programos, nustatytos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1299/2013, kurios apima iš dalies tas pačias geografines teritorijas, visapusiškai papildytų ir stiprintų viena kitą.

7.   Dalyvaujančių šalių arba Komisijos iniciatyva bendros veiklos programos gali būti tikslinamos, pavyzdžiui, dėl tokių priežasčių:

a)

pasikeitusių bendradarbiavimo prioritetų, socialinės ir ekonominės raidos;

b)

atitinkamų priemonių įgyvendinimo rezultatų ir stebėsenos bei vertinimo proceso rezultatų;

c)

būtinybės koreguoti turimų lėšų sumas ir perskirstyti išteklius.

8.   Komisija ne vėliau kaip iki kalendorinių metų, einančių po metų, kuriais buvo priimtos bendros veiklos programos, pabaigos sudaro finansavimo susitarimą su kitomis tarpvalstybiniame bendradarbiavime dalyvaujančiomis šalimis. Į tą finansavimo susitarimą įtraukiamos teisinės nuostatos, būtinos bendrai veiklos programai įgyvendinti, ir jį gali bendrai pasirašyti kitos dalyvaujančios šalys ir 12 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyta valdymo institucija arba šalis, kurioje yra valdymo institucija.

Prireikus sudaromas dalyvaujančių šalių ir valdymo institucijos susitarimas, pavyzdžiui, susitarimo memorandumas, siekiant nustatyti konkrečius atitinkamų šalių finansinius įsipareigojimus ir programos įgyvendinimo tvarką, įskaitant jų valdymo bei administravimo užduotis ir pareigas.

9.   Jeigu bent viena iš kitų tarpvalstybiniame bendradarbiavime dalyvaujančių šalių pasirašo finansavimo susitarimą, nustatoma bendra veiklos programa, kurioje dalyvauja daugiau nei viena iš kitų tarpvalstybiniame bendradarbiavime dalyvaujančių šalių. Pagal nustatytą programą numatytos kitos tarpvalstybiniame bendradarbiavime dalyvaujančios šalys gali bet kuriuo metu prisijungti prie programos pasirašydamos finansavimo susitarimą.

10.   Jeigu dalyvaujanti šalis įsipareigoja bendrai finansuoti bendrą veiklos programą, toje programoje paaiškinama bendro finansavimo audito atlikimo, tokio finansavimo teikimo, naudojimo bei stebėsenos tvarka ir būtinos apsaugos priemonės. Atitinkamą finansavimo susitarimą pasirašo visos dalyvaujančios šalys ir bendros veiklos programos valdymo institucija arba šalis, kurioje yra valdymo institucija.

11.   Bendrose veiklos programose taip pat gali būti numatytas finansavimo priemonių įnašas ir įnašas finansavimo priemonėms, su kuriomis būtų galima derinti dotacijas laikantis toms priemonėms taikomų taisyklių, jeigu taip būtų padedama įgyvendinti tų programų prioritetus.

12.   Laikydamosi partnerystės principo, dalyvaujančios šalys ir, kai taikoma, jų vietos valdžios institucijos kartu pasirenka veiksmus, atitinkančius bendros veiklos programos prioritetus bei priemones, kuriems būtų teikiama Sąjungos parama.

13.   Ypatingais ir tinkamai pagrįstais atvejais, kai:

a)

bendra veiklos programa negali būti pateikta dėl dalyvaujančių šalių santykiuose arba Sąjungos ir kitos tarpvalstybiniame bendradarbiavime dalyvaujančios šalies santykiuose kilusių problemų;

b)

bendra veiklos programa negali būti įgyvendinta dėl dalyvaujančių šalių santykiuose kilusių problemų;

c)

dalyvaujančios šalys iki 2017 m. birželio 30 d. nepateikia Komisijai bendros veiklos programos; arba

d)

nė vienas programos dalyvis iš kitų tarpvalstybiniame bendradarbiavime dalyvaujančių šalių iki metų, einančių po metų, kuriais buvo priimta programa, pabaigos nepasirašė atitinkamo finansavimo susitarimo,

Komisija, pasikonsultavusi su atitinkama (-omis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis), imasi būtinų veiksmų, kad šiai (šioms) valstybei (-ėms) narei (-ėms) pagal Reglamento (ES) Nr. 1299/2013 4 straipsnio 7 ir 8 dalis būtų leidžiama naudotis ERPF įnašu į bendrą veiklos programą.

14.   Biudžetiniai įsipareigojimai tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiksmams arba programoms, kurių trukmė yra ilgesnė nei vieni finansiniai metai, gali būti išskirstomi keleriems metams į kasmetines dalis.

11 straipsnis

Bendrų veiklos programų valdymas

1.   Bendros veiklos programos paprastai įgyvendinamos pagal pasidalijamojo valdymo su valstybėmis narėmis principą. Vis dėlto dalyvaujančios šalys gali pasiūlyti, kad programą pagal netiesioginio valdymo principą įgyvendintų Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 nurodytas subjektas, laikantis šio reglamento 12 straipsnio 2 dalyje nurodytų įgyvendinimo taisyklių.

2.   Komisija, remdamasi turima informacija, įsitikina, kad valstybė narė pasidalijamojo valdymo atveju arba kita tarpvalstybiniame bendradarbiavime dalyvaujanti šalis ar tarptautinė organizacija netiesioginio valdymo atveju yra įdiegusi ir naudoja valdymo ir kontrolės sistemas, kurios atitinka Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, šį reglamentą ir jo įgyvendinimo taisykles, nurodytas šio reglamento 12 straipsnio 2 dalyje.

Atitinkamos valstybės narės, kitos tarpvalstybiniame bendradarbiavime dalyvaujančios šalys ir tarptautinės organizacijos užtikrina veiksmingą savo valdymo ir kontrolės sistemos veikimą, pagrindinių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą ir patikimo finansų valdymo principo laikymąsi. Jos atsako už programų valdymą ir kontrolę.

Komisija gali pareikalauti, kad atitinkama valstybė narė, kita tarpvalstybiniame bendradarbiavime dalyvaujanti šalis arba tarptautinė organizacija išnagrinėtų Komisijai pateiktą skundą dėl pagal šią antraštinę dalį remiamų operacijų pasirinkimo ar įgyvendinimo arba dėl valdymo ir kontrolės sistemos veikimo.

3.   Kad bendros veiklos programos būtų tinkamai parengtos įgyvendinti, išlaidos, patirtos po bendros veiklos programos pateikimo Komisijai, laikomos atitinkančiomis reikalavimus nuo 2014 m. sausio 1 d.

4.   Kai atitiktis reikalavimams ribojama pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2014 8 straipsnio 7 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas subjektas, galintis skelbti kvietimus teikti paraiškas ir kvietimus dalyvauti konkursuose, turi teisę pripažinti atitinkančiais reikalavimus konkurso dalyvius, pareiškėjus ir kandidatus iš reikalavimų neatitinkančių šalių arba reikalavimų neatitinkančios kilmės prekes pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2014 8 straipsnio 2 dalį ir 9 straipsnio 3 dalį.

12 straipsnis

Tarpvalstybinio bendradarbiavimo įgyvendinimo taisyklės

1.   Įgyvendinimo taisyklės, kuriomis nustatomos konkrečios šios antraštinės dalies įgyvendinimo nuostatos, priimamos laikantis Reglamento (ES) Nr. 236/2014 16 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Įgyvendinimo taisyklėse numatyti dalykai apima išsamias nuostatas, inter alia, dėl:

a)

bendro finansavimo procentinio dydžio ir metodų;

b)

bendrų veiklos programų turinio, rengimo, keitimo ir baigimo;

c)

vaidmens ir funkcijų, kurias atlieka programos struktūros, pavyzdžiui, bendras stebėsenos komitetas, valdymo institucija ir jos bendras techninis sekretoriatas, įskaitant jų statusą, veiksmingą identifikavimą, atskaitomybę ir atsakomybę, valdymo bei kontrolės sistemų aprašą ir Sąjungos paramos techninį ir finansinį valdymą reglamentuojančias sąlygas, įskaitant išlaidų atitiktį reikalavimams;

d)

susigrąžinimo procedūrų visose dalyvaujančiose šalyse;

e)

stebėsenos ir vertinimo;

f)

matomumo ir informavimo veiklos;

g)

pasidalijamojo ir netiesioginio valdymo, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 236/2014 6 straipsnio 2 dalyje.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

Komisijai pagal 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas II priedas. Visų pirma, paskelbus laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitą ir remiantis toje ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis, Komisija iki 2018 m. kovo 31 d. priima deleguotąjį aktą, kuriuo iš dalies keičiamas II priedas.

14 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   13 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2020 m. gruodžio 31 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 13 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

15 straipsnis

Komitetas

Komisijai padeda Europos kaimynystės priemonės komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

16 straipsnis

Trečiosios šalies, kuriai netaikomas 1 straipsnis, dalyvavimas

1.   Deramai pagrįstais atvejais ir siekdama užtikrinti Sąjungos finansavimo darnumą ir veiksmingumą arba skatinti regioninį ar tarpregioninį bendradarbiavimą, Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2014 2 straipsnį gali kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti išplėsti konkrečių veiksmų atitiktį reikalavimams ir laikyti juos atitinkančiais reikalavimus šalyse, teritorijose ir vietovėse, kurios priešingu atveju neatitiktų finansavimo reikalavimų.

Nepaisant Reglamento (ES) Nr. 236/2014 8 straipsnio 1 dalies, fiziniai ir juridiniai asmenys iš atitinkamų šalių, teritorijų ir vietovių gali dalyvauti procedūrose, kuriomis įgyvendinami tokie veiksmai.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos galimybės gali būti numatytos 7 straipsnyje nurodytuose programavimo dokumentuose.

17 straipsnis

Finansinis paketas

1.   Šiam reglamentui įgyvendinti skirtas finansinis paketas 2014–2020 m. laikotarpiu yra 15 432 634 000 EUR dabartinėmis kainomis. Iki 5 % finansinio paketo skiriama tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms, nurodytoms 6 straipsnio 1 dalies c punkte.

2.   Metinius asignavimus tvirtina Europos Parlamentas ir Taryba, neviršydami daugiametėje finansinėje programoje nustatytų ribų.

3.   Kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1288/2013 (13) 18 straipsnio 4 dalyje, orientacinė 1 680 000 000 EUR suma pagal skirtingas išorės veiksmų finansavimo priemones, t. y. Vystomojo bendradarbiavimo priemonę, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 233/2014 (14), Europos kaimynystės priemonę, Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP II), nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 231/2014, ir Partnerystės priemonę, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 234/2014 (15), skiriama veiksmams, susijusiems su besimokančiųjų judumu į šalis partneres arba iš jų, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1288/2013, ir bendradarbiavimui bei politiniam dialogui su tų šalių valdžios institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis. Naudojant tas lėšas taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013.

Lėšos skiriamos dviem daugiamečiais asignavimais: tik atitinkamai pirmiesiems ketveriems metams ir likusiems trejiems metams. Tų lėšų skyrimas numatomas daugiamečiame orientaciniame programavime, kaip nustatyta šiame reglamente, atsižvelgiant į nustatytus atitinkamų šalių poreikius ir prioritetus. Nenumatytų svarbių aplinkybių arba svarbių politinių pokyčių atveju asignavimus galima tikslinti, atsižvelgiant į Sąjungos išorės veiksmų prioritetus.

18 straipsnis

Europos išorės veiksmų tarnyba

Šis reglamentas taikomas laikantis Sprendimo 2010/427/ES.

19 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2014 m. kovo 11 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. KOURKOULAS


(1)  OL C 11, 2013 1 15, p. 77.

(2)  OL C 391, 2012 12 18, p. 110.

(3)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. kovo 11 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantis bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (OL L 310, 2006 11 9, p. 1).

(5)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 231/2014, kuriuo nustatoma Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP II) (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 11).

(6)  OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(7)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(8)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 236/2014, kuriuo nustatomos bendros Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemonių įgyvendinimo taisyklės ir procedūros (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 95).

(9)  2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (OL L 201, 2010 8 3, p. 30).

(10)  2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).

(11)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(12)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų (OL L 347, 2013 12 20, p. 259).

(13)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 50).

(14)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 233/20414, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiu (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 44).

(15)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 234/2014, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonė (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 77).


I PRIEDAS

1 straipsnyje nurodytos šalys partnerės:

 

Alžyras

 

Armėnija

 

Azerbaidžanas

 

Baltarusija

 

Egiptas

 

Gruzija

 

Izraelis

 

Jordanija

 

Libanas

 

Libija

 

Moldovos Respublika

 

Marokas

 

Okupuotoji Palestinos Teritorija (OPT)

 

Sirija

 

Tunisas

 

Ukraina


II PRIEDAS

Sąjungos paramos pagal šį reglamentą prioritetai

Siekiant padėti įgyvendinti 2 straipsnyje numatytus konkrečius tikslus ir atsižvelgiant į 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendrai sutartus dokumentus, teikiant Sąjungos finansavimą gali būti sprendžiami klausimai šio priedo 1, 2 ir 3 punktuose nurodytose prioritetinėse srityse.

Kai kurie iš tų prioritetų gali būti svarbūs daugiau kaip vienos programų rūšių atveju. Jeigu bus daromi šio orientacinio prioritetų sąrašo pakeitimai, jais turi būti atsižvelgiama į bendros atsakomybės principą.

Tose prioritetinėse srityse sprendžiami kompleksiniai klausimai, įskaitant tvirtos ir tvarios demokratijos, žmogaus teisių, lyčių lygybės, kovos su korupcija ir aplinkos klausimus.

1.

Teikiant Sąjungos paramą dvišaliu lygiu atitinkamais atvejais sprendžiami klausimai, inter alia, šiose prioritetinėse srityse:

žmogaus teisės, geras valdymas ir teisinė valstybė, įskaitant teisingumo, viešojo administravimo ir saugumo sektoriaus reformą;

institucijų bendradarbiavimas ir gebėjimų stiprinimas, be kita ko, siekiant įgyvendinti Sąjungos susitarimus;

parama pilietinės visuomenės subjektams ir jų vaidmeniui, atliekamam reformų ir perėjimo prie demokratijos procesuose;

tvarus ir integracinis ekonominis vystymasis, taip pat ir regionų bei vietos lygiu, ir teritorinė sanglauda;

socialinių sektorių plėtojimas, visų pirma jaunimo labui, daug dėmesio skiriant socialiniam teisingumui, taip pat sanglaudai ir užimtumui;

prekybos ir privačiojo sektoriaus plėtojimas, įskaitant paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms, užimtumas bei glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškų laisvosios prekybos zonų įgyvendinimas;

žemės ūkis ir kaimo plėtra, įskaitant aprūpinimą maistu;

tausus gamtos išteklių valdymas;

energetikos sektorius, kuriame daug dėmesio būtų skiriama energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinančiųjų išteklių energijai;

transportas ir infrastruktūra;

švietimas ir gebėjimų ugdymas, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą;

judumas ir migracijos valdymas, įskaitant migrantų apsaugą;

pasitikėjimo stiprinimo ir kitos priemonės, kuriomis būtų prisidedama prie konfliktų prevencijos ir sprendimo, įskaitant paramą nukentėjusiems gyventojams ir atstatymą.

Šiame punkte nustatytomis prioritetinėmis sritimis galima prisidėti prie daugiau kaip vieno iš šio reglamentų tikslų įgyvendinimo.

2.

Teikiant Sąjungos paramą daugiašaliu lygiu atitinkamais atvejais sprendžiami klausimai, inter alia, šiose prioritetinėse srityse:

žmogaus teisės, geras valdymas ir teisinė valstybė;

institucijų bendradarbiavimas ir gebėjimų stiprinimas;

regioninis bendradarbiavimas, visų pirma įgyvendinant Rytų partnerystę, Viduržemio jūros šalių sąjungą ir Partnerystę siekiant demokratijos ir bendros gerovės;

aukštasis mokslas ir gebėjimų ugdymas, studentų ir darbuotojų judumas, jaunimas ir kultūra;

darnus ekonominis vystymasis, prekybos bei privačiojo sektoriaus plėtojimas ir parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

energetikos sektorius, įskaitant energijos tinklus;

transportas ir infrastruktūros tarpusavio jungtys;

tausus gamtos išteklių, įskaitant vandenį, valdymas, ekologiškai tvarus augimas, aplinka, prisitaikymas prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimas;

parama pilietinei visuomenei;

judumas ir migracijos valdymas;

pasitikėjimo stiprinimo ir kitos priemonės, kuriomis būtų prisidedama prie konfliktų prevencijos ir sprendimo.

Šiame punkte nustatytomis prioritetinėmis sritimis galima prisidėti prie daugiau kaip vieno iš šio reglamentų tikslų įgyvendinimo.

3.

Teikiant Sąjungos paramą pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas atitinkamais atvejais sprendžiami klausimai šiose prioritetinėse srityse:

ekonominis ir socialinis vystymasis;

aplinka, visuomenės sveikata, sauga ir saugumas;

asmenų judumas, prekių ir kapitalo judėjimas.

Šiame punkte nustatytais prioritetais atsižvelgiama į bendrus uždavinius. Jie sudaro konkrečių prioritetų nustatymo su tarpvalstybiniame bendradarbiavime dalyvaujančiomis šalimis sistemą. Rengiant programas dalyvaus pilietinės visuomenės organizacijos; kartu su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis jos bus pagrindinės paramos pagal tas programas gavėjos.

Finansiniai asignavimai pagal programų rūšį

 

Dvišalės programos: iki 80 %

 

Daugiašalės programos: iki 35 %

 

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas: iki 5 %


Europos Komisijos deklaracija dėl strateginio dialogo su Europos Parlamentu (1)

Remdamasi Europos Sąjungos sutarties 14 straipsniu, Europos Komisija, prireikus iš anksto pasikonsultavusi su atitinkamais pagalbos gavėjais, prieš vykdydama programavimą pagal 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 232/2014, kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė, palaikys strateginį dialogą su Europos Parlamentu. Europos Komisija Europos Parlamentui pateiks turimus susijusius programavimo dokumentus, kuriuose nurodyti kiekvienai šaliai ir (arba) regionui numatyti orientaciniai asignavimai ir kiekvienos šalies ir (arba) regiono prioritetai, tikėtini rezultatai ir orientaciniai asignavimai, numatyti geografinių programų prioritetams įgyvendinti, taip pat pasirinkta pagalbos teikimo tvarka (2). Europos Komisija pateiks Europos Parlamentui turimus susijusius programavimo dokumentus, kuriuose nurodyti teminiai prioritetai, tikėtini rezultatai, pasirinkta pagalbos teikimo tvarka (2) ir teminėse programose numatyti tokiems prioritetams skirti finansiniai asignavimai. Europos Komisija atsižvelgs į Europos Parlamento poziciją šiuo klausimu.

Rengdama laikotarpio vidurio peržiūrą ir prieš priimdama bet kokius esminius programavimo dokumentų pakeitimus šio reglamento galiojimo laikotarpiu, Europos Komisija palaikys strateginį dialogą su Europos Parlamentu.

Europos Parlamento prašymu Europos Komisija paaiškins, į kurias Europos Parlamento pastabas atsižvelgta programavimo dokumentuose ir įgyvendinant bet kokius tolesnius veiksmus po strateginio dialogo.


(1)  Europos Komisijai atstovaus atsakingas Komisijos narys.

(2)  Jeigu taikoma.


Europos Komisijos deklaracija dėl įgyvendinimo aktų naudojimo siekiant nustatyti tam tikrų 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 232/2014, kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė ir 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 231/2014 dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II), taisyklių įgyvendinimo nuostatas

Europos Komisija mano, kad tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų įgyvendinimo taisyklėmis, nustatytomis 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 236/2014, kuriuo nustatomos bendros Sąjungos išorės veiksmų priemonių įgyvendinimo taisyklės ir procedūros, ir kitomis konkretesnėmis ir išsamesnėmis įgyvendinimo taisyklėmis, nustatytomis 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 232/2014, kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė ir 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 231/2014 dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II), siekiama papildyti pagrindinį teisės aktą, todėl to turėtų būti siekiama pagal SESV 290 straipsnį priimamais deleguotaisiais aktais. Europos Komisija neprieštaraus teisėkūros institucijų sutarto teksto priėmimui. Vis dėlto Europos Komisija primena, kad šiuo metu Teisingumo Teismas biocidų byloje nagrinėja, kuo skiriasi SESV 290 ir 291 straipsniai.


Europos Parlamento pareiškimas dėl pagalbos, teikiamos pagal finansines priemones, sustabdymo

Europos Parlamentas atkreipia dėmesį, kad 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė, 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 232/2014, kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė, 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 234/2014 dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonės sukūrimo ir 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 231/2014 dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II) aiškiai nenurodyta galimybė sustabdyti pagalbą tais atvejais, kai ją gaunanti šalis nesilaiko pagrindinių atitinkamoje priemonėje įtvirtintų principų, t. y. demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms principų.

Europos Parlamentas mano, kad bet koks pagal šias priemones teikiamos pagalbos sustabdymas pakeistų pagal įprastą teisėkūros procedūrą sutartą bendrą finansinį režimą. Kaip viena iš teisėkūros institucijų ir vienas iš biudžeto valdymo instituciją sudarančių narių Europos Parlamentas šiuo požiūriu turi teisę visapusiškai įgyvendinti savo prerogatyvas, jeigu toks sprendimas būtų priimtas.