15.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 77/11


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 231/2014

2014 m. kovo 11 d.

kuriuo nustatoma Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP II)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 212 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

savo 2011 m. birželio 29 d. komunikate „Strategijos Europa 2020 biudžetas“ Komisija nustato Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemonių sistemą, įskaitant Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP II);

(2)

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1085/2006 (4) galiojimas baigėsi 2013 m. gruodžio 31 d., o siekiant padidinti Sąjungos išorės veiksmų veiksmingumą, išorės paramos planavimo ir teikimo sistema turėtų būti išlaikyta ir 2014–2020 m. laikotarpiu. Sąjungos plėtros politika turėtų ir toliau būti remiama pagal konkrečią išorės veiksmų finansavimo priemonę. Todėl turėtų būti nustatyta PNPP II;

(3)

Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 49 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena Europos valstybė, gerbianti nurodytas vertybes, t. y. pagarbą žmogaus orumui, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, gali pareikšti norą tapti Sąjungos nare. Europos valstybė, pateikusi paraišką dėl narystės Sąjungoje, gali tapti nare tik tada, kai patvirtinama, jog ji atitinka narystės kriterijus, kuriuos nustatė 1993 m. birželio mėn. Kopenhagos Europos Vadovų Taryba (toliau – Kopenhagos kriterijai), ir jeigu dėl jos stojimo į Sąjungą nėra pernelyg viršijamas Sąjungos pajėgumas integruoti naują narę. Tie kriterijai yra susiję su institucijų, užtikrinančių demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms bei jų apsaugą, stabilumu, veikiančios rinkos ekonomikos egzistavimu, taip pat pajėgumu atlaikyti konkurencinį spaudimą bei Sąjungoje veikiančias rinkos jėgas, ir gebėjimu ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pagal Sutartis numatytas pareigas, įskaitant politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslų siekimą;

(4)

plėtros strategija, grindžiama konsolidavimo, sąlygų laikymosi ir informavimo principais bei Sąjungos gebėjimu integruoti naujas nares, tebėra atnaujinto konsensuso dėl plėtros pagrindas. Stojimo procesas yra grindžiamas objektyviais kriterijais ir vienodo požiūrio į visas paraiškas pateikusias valstybes principo taikymu, vertinant kiekvieną iš jų pagal jos nuopelnus. Pasirengimo stojimui pažanga priklauso nuo to, kaip kiekviena paraišką pateikusi valstybė laikosi Sąjungos vertybių, ir nuo jos gebėjimo įgyvendinti būtinas reformas, kad suderintų jos politinių, institucinių, teisinių, administracinių ir ekonominių sistemų veikimą su Sąjungoje taikomomis taisyklėmis, standartais, politika ir praktika;

(5)

vykstant plėtros procesui stiprinama taika, demokratija ir stabilumas Europoje, o Sąjungai sudaromos geresnės sąlygos prisidėti prie pasaulinių problemų sprendimo. Plėtros proceso galia paskatinti pokyčius nulemia plataus masto politines ir ekonomines reformas plėtros šalyse, o tai yra naudinga ir visai Sąjungai;

(6)

Europos Vadovų Taryba šalies kandidatės statusą suteikė Islandijai, Juodkalnijai, buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai, Turkijai ir Serbijai. Ji patvirtino europinę Vakarų Balkanų perspektyvą. Nedarant poveikio pozicijoms dėl statuso ar būsimiems sprendimams, kuriuos priims Europos Vadovų Taryba arba Taryba, šalys, kurioms taikoma tokia europinė perspektyva ir nėra suteiktas šalies kandidatės statusas, vien šio reglamento tikslu gali būti laikomos potencialiomis kandidatėmis. Finansinė parama pagal šį reglamentą turėtų būti teikiama visoms paramos gavėjoms, išvardytoms I priede;

(7)

parama pagal šį reglamentą turėtų būti teikiama laikantis Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos apibrėžto plėtros politikos pagrindo ir tinkamai atsižvelgiant į Komunikatą dėl plėtros strategijos bei pažangos ataskaitas, įtrauktas į Komisijos metinį plėtros dokumentų rinkinį, taip pat į atitinkamas Europos Parlamento rezoliucijas. Parama taip pat turėtų būti teikiama laikantis Sąjungos su I priede išvardytomis paramos gavėjomis sudarytų susitarimų ir atsižvelgiant į Europos bei stojimo partnerystes. Parama daugiausia turėtų būti teikiama keliose pasirinktose politikos srityse, kuriose ji padės I priede išvardytoms paramos gavėjoms stiprinti demokratines institucijas ir teisinę valstybę, atlikti teismų sistemos ir viešojo administravimo reformas, užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms ir skatinti lyčių lygybę, toleranciją, socialinę įtrauktį ir nediskriminavimą. Teikiant paramą turėtų būti toliau remiamos jų pastangos plėtoti regioninį, makroregioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą bei teritorinį vystymąsi, be kita ko, įgyvendinant Sąjungos makroregionines strategijas. Parama taip pat turėtų būti stiprinamas jų ekonominis ir socialinis vystymasis, grindžiamas pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo darbotvarke, kurioje ypač daug dėmesio skiriama mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kad būtų pasiekti strategijos „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (toliau - strategija „Europa 2020“) tikslai ir užtikrinta, kad būtų laipsniškai įvykdyti Kopenhagos kriterijai. Turėtų būti didinama finansinės paramos ir bendros pažangos, daromos įgyvendinant pasirengimo narystei strategiją, darna;

(8)

siekiant atsižvelgti į plėtros politikos pagrindo pokyčius arba į svarbius pokyčius I priede išvardytose paramos gavėjose, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais pritaikomi ir atnaujinami II priede išvardyti paramos teminiai prioritetai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(9)

teisinės valstybės stiprinimas, įskaitant kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, ir geras valdymas, įskaitant viešojo administravimo reformą, tebėra svarbiausios užduotys daugumai I priede išvardytų paramos gavėjų ir yra esminiai veiksniai tam, kad tos paramos gavėjos galėtų priartėti prie Sąjungos, o vėliau visiškai prisiimti narystės Sąjungoje įsipareigojimus. Kadangi tose srityse vykdomos reformos yra labiau ilgalaikio pobūdžio ir reikia kaupti rezultatų duomenis, finansinė parama pagal šį reglamentą turėtų būti teikiama kuo anksčiau atsižvelgiant į I priede išvardytoms paramos gavėjoms nustatytus reikalavimus;

(10)

I priede išvardytos paramos gavėjos turi būti geriau pasirengusios prisidėti prie pasaulinių problemų sprendimo, pavyzdžiui, darnaus vystymosi ir klimato kaitos, ir suderinti savo veiksmus su Sąjungos pastangomis spręsti tuos klausimus. Sąjungos parama pagal šį reglamentą taip pat turėtų padėti įgyvendinti tikslą su klimato kaita susijusią Sąjungos biudžeto dalį padidinti tiek, kad ji sudarytų bent 20 %;

(11)

Sąjunga taip pat turėtų visoms I priede išvardytoms paramos gavėjoms teikti paramą pereinamajam procesui siekiant narystės, remdamasi savo valstybių narių patirtimi. Vykdant tą bendradarbiavimą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama visų pirma dalijimusi vykdant reformas valstybių narių įgyta patirtimi;

(12)

Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti savo teikiamos paramos atitiktį, darną ir papildomumą, visų pirma rengdamos reguliarias konsultacijas ir dažnai keisdamosi informacija įvairiais paramos teikimo ciklo etapais. Taip pat turėtų būti imtasi būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas geresnis koordinavimas ir papildomumas su kitais paramos teikėjais, be kita ko, rengiant reguliarias konsultacijas. Turėtų būti stiprinamas pilietinės visuomenės vaidmuo, tiek dalyvaujant valdžios įstaigų įgyvendinamose programose, tiek kaip tiesioginės Sąjungos paramos gavėjos;

(13)

Veiksmų, kuriais siekiama tikslų atitinkamose politikos srityse ir kurie bus remiami pagal šį reglamentą, prioritetai turėtų būti nustatyti orientaciniuose strateginiuose dokumentuose, kuriuos Komisija parengia Sąjungos daugiametės finansinės programos 2014–2020 m. laikotarpiui, bendradarbiaudama su I priede išvardytomis paramos gavėjomis, remdamasi jų konkrečiais poreikiais ir plėtros darbotvarke, laikydamasi bendro ir konkrečių šiame reglamente nustatytų tikslų ir deramai atsižvelgdama į atitinkamas nacionalines strategijas. Strateginiuose dokumentuose taip pat turėtų būti apibrėžtos politikos sritys, kuriose reikėtų teikti paramą, ir, nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos prerogatyvoms, turėtų būti nustatytas orientacinis Sąjungos lėšų paskirstymas kiekvienai politikos sričiai per metus, įskaitant kovos su klimato kaita išlaidų sąmatą. Turėtų būti užtikrintas pakankamas lankstumas siekiant tenkinti naujus poreikius ir suteikti paskatų gerinti veiklos rezultatus. Strateginiais dokumentais turėtų būti užtikrinta darna ir nuoseklumas su I priede išvardytų paramos gavėjų pastangomis, atspindėtomis jų nacionaliniuose biudžetuose, taip pat juose turėtų būti atsižvelgta į kitų paramos teikėjų teikiamą paramą. Siekiant atsižvelgti į vidaus ir išorės pokyčius, strateginiai dokumentai prireikus turėtų būti peržiūrimi ir tikslinami;

(14)

Sąjunga suinteresuota padėti I priede išvardytoms paramos gavėjoms joms stengiantis įgyvendinti reformas siekiant narystės Sąjungoje. Parama turėtų būti valdoma daug dėmesio skiriant rezultatams ir teikiant paskatas toms šalims, kurios įrodo savo ryžtą vykdyti reformas, veiksmingai įgyvendindamos pasirengimo narystei paramą ir darydamos pažangą, kad atitiktų narystės kriterijus;

(15)

teikiant paramą turėtų būti toliau naudojamasi struktūromis ir priemonėmis, kurių nauda buvo patvirtinta pasirengimo stojimui proceso metu. Perėjimas nuo Komisijos vykdomo tiesioginio pasirengimo narystei lėšų valdymo prie netiesioginio valdymo, kurį vykdytų I priede išvardytos paramos gavėjos, turėtų būti laipsniškas ir atitikti tų paramos gavėjų atitinkamus pajėgumus. Laikantis dalyvaujamosios demokratijos principo, Komisija turėtų skatinti kiekvienai iš I priede išvardytų paramos gavėjų teikiamos paramos parlamentinę priežiūrą joje;

(16)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tie įgaliojimai yra susiję su strateginiais dokumentais, programavimo dokumentais ir konkrečiomis tokių vienodų sąlygų užtikrinimo taisyklėmis ir jais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (5). Atsižvelgiant į tų įgyvendinimo aktų pobūdį, ypač į tai, kad jais nustatomos politikos gairės, arba į jų finansinį poveikį, juos priimant iš esmės turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra, išskyrus priemonių, susijusių su nedideliu finansiniu poveikiu, atvejus. Nustatant vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas reikėtų atsižvelgti į patirtį, įgytą valdant ir įgyvendinant ankstesnę pasirengimo narystei paramą. Tos vienodos sąlygos turėtų būti iš dalies keičiamos, jei dėl aplinkybių to reikėtų;

(17)

pagal šį reglamentą įsteigto komiteto kompetencijai turėtų būti priskiriami teisės aktai ir įsipareigojimai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1085/2006, taip pat Reglamento (EB) Nr. 389/2006 (6) 3 straipsnio įgyvendinimas;

(18)

šiuo reglamentu jo taikymo laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto procedūros metu turi būti svarbiausia orientacinė suma, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Tarpinstitucinio Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (7) 17 punkte;

(19)

Sąjunga turėtų siekti kuo efektyviau naudoti turimus išteklius, kad jos išorės veiksmų poveikis būtų optimalus. Tai turėtų būti pasiekta užtikrinant Sąjungos išorės veiksmų priemonių suderinamumą bei papildomumą ir PNPP II, kitų Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemonių bei kitų Sąjungos politikos sričių sinergiją. Be to, tai turėtų apimti abipusį pagal išorės veiksmų finansavimo priemones parengtų programų stiprinimą;

(20)

bendros Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemonių įgyvendinimo taisyklės ir procedūros nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 236/2014 (8);

(21)

kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti ir to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(22)

tikslinga užtikrinti sklandų perėjimą be pertraukų nuo Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP), nustatytos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1085/2006, prie PNPP II ir šio reglamento taikymo trukmę suderinti su Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (9) taikymo trukme. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Bendras tikslas

Pagal pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP II) 2014–2020 m. laikotarpiu remiami I priede išvardytų paramos gavėjų veiksmai priimant ir įgyvendinant politines, institucines, teisines, administracines, socialines ir ekonomines reformas, kurias tos paramos gavėjos turi įgyvendinti, kad jos galėtų laikytis Sąjungos vertybių ir laipsniškai suderinti savo sistemas su Sąjungos taisyklėmis, standartais, politika ir praktika rengdamosi narystei Sąjungoje.

Tokia PNPP II parama prisidedama prie stabilumo, saugumo ir gerovės I priede išvardytose paramos gavėjose.

2 straipsnis

Konkretūs tikslai

1.   Pagal šį reglamentą teikiama parama siekiama toliau išvardytų konkrečių tikslų, atsižvelgiant į kiekvienos I priede išvardytos paramos gavėjos poreikius ir individualią plėtros darbotvarkę:

a)

remti politines reformas, inter alia:

i)

stiprinant demokratiją ir demokratines institucijas, įskaitant nepriklausomas ir veiksmingas teismines institucijas, ir teisinę valstybę, įskaitant jos įtvirtinimą;

ii)

propaguojant ir apsaugant žmogaus teises ir pagrindines laisves, užtikrinant didesnę pagarbą mažumoms priklausančių asmenų, įskaitant lesbietes, gėjus, biseksualius, translyčius ir interseksualius asmenis, teisėms, propaguojant lyčių lygybę, nediskriminavimą ir toleranciją, taip pat žiniasklaidos laisvę ir pagarbą kultūrų įvairovei;

iii)

vykdant regioninį bendradarbiavimą ir palaikant gerus kaimyninius santykius;

iv)

propaguojant susitaikymo, taikos kūrimo ir pasitikėjimo stiprinimo priemones;

v)

kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu;

vi)

stiprinant viešąjį administravimą ir gerą valdymą visais lygiais;

vii)

taikant gebėjimų stiprinimo priemones, kuriomis gerinama teisėsauga, sienų valdymas ir migracijos politikos įgyvendinimas, įskaitant migracijos srautų valdymą;

viii)

ugdant pilietinę visuomenę;

ix)

gerinant socialinį dialogą ir stiprinant socialinių partnerių gebėjimus;

b)

remti ekonominį, socialinį ir teritorinį vystymąsi siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, inter alia:

i)

įgyvendinant Sąjungos standartus ekonomikos srityje, įskaitant veikiančią rinkos ekonomiką, taip pat fiskalinio ir ekonomikos valdymo srityse;

ii)

vykdant ekonomines reformas, būtinas konkurenciniam spaudimui ir rinkos jėgoms Sąjungoje atlaikyti, kartu padedant pasiekti socialinius ir aplinkosaugos tikslus;

iii)

skatinant užimtumą ir darbo jėgos judumą, skatinant kurti kokybiškas darbo vietas ir vystyti žmogiškąjį kapitalą;

iv)

skatinant socialinę ir ekonominę įtrauktį, visų pirma mažumų ir pažeidžiamų grupių, įskaitant neįgaliuosius, pabėgėlius ir perkeltuosius asmenis;

v)

plėtojant įtraukią ir integruotą švietimo sistemą ir saugant bei atkuriant kultūros paveldą;

vi)

plėtojant fizinį kapitalą, be kita ko, gerinant infrastruktūrą, ir jungtis su Sąjungos ir regioniniais tinklais;

vii)

stiprinant mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų pajėgumus;

c)

visais lygiais stiprinti I priede išvardytų paramos gavėjų gebėjimus vykdyti su naryste Sąjungoje susijusius įsipareigojimus remiant laipsnišką jų teisės aktų derinimą su Sąjungos acquis ir jos priėmimą, įgyvendinimą ir vykdymą, įskaitant pasirengimą valdyti Sąjungos struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo ir Europos žemės ūkio ir kaimo plėtros fondo lėšas;

d)

stiprinti I priede išvardytų paramos gavėjų, valstybių narių ir atitinkamais atvejais trečiųjų šalių, kurioms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 232/2014 (10), regioninę integraciją ir teritorinį bendradarbiavimą.

2.   Pažanga siekiant 1 dalyje išdėstytų konkrečių tikslų stebima ir vertinama remiantis iš anksto nustatytais, aiškiais, skaidriais ir, atitinkamais atvejais, konkrečiai šaliai pritaikytais ir išmatuojamais rodikliais, kurie apima, inter alia:

a)

pažangą demokratijos stiprinimo, teisinės valstybės ir nepriklausomos ir veiksmingos teisingumo sistemos, pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms ir pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų teises, ir pagrindinėms laisvėms, lyčių lygybės ir moterų teisių, kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, susitaikymo, gerų kaimyninių santykių ir pabėgėlių sugrįžimo srityse, visų pirma kaupiant rezultatų tose srityse duomenis;

b)

pažangą vykdant socialines bei ekonomines ir fiskalines reformas, šalinant struktūrinį ir makroekonominį disbalansą; socialinio ir ekonominio vystymosi strategijų pagrįstumą ir veiksmingumą, pažangą siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo ir įtraukaus bei integruoto švietimo, kokybiško mokymo ir užimtumo užtikrinimą, be kita ko, pasiektą PNPP II remiamomis viešojo sektoriaus investicijomis; pažangą siekiant sukurti verslui palankią aplinką;

c)

pažangą derinant teisės aktus su Sąjungos acquis, įskaitant jos įgyvendinimo rezultatų duomenis; su Sąjunga susijusios institucinės reformos pažangą, įskaitant perėjimą prie pagal šį reglamentą teikiamos paramos netiesioginio valdymo;

d)

pažangą visais lygiais kuriant ir stiprinant gero valdymo, administracinius, institucinius ir įsisavinimo gebėjimus, įskaitant tinkamus žmogiškuosius išteklius, reikalingus su acquis susijusių teisės aktų priėmimui ir įgyvendinimui;

e)

regioninio ir teritorinio bendradarbiavimo iniciatyvas ir prekybos srautų raidą.

3.   Rodikliai, nurodyti 2 dalyje, prireikus naudojami vykdant veiklos rezultatų stebėseną, atliekant jų vertinimą ir peržiūrą. Vertinant pagal PNPP II teikiamos paramos rezultatus, pirmiausia remiamasi 4 straipsnyje nurodytomis Komisijos metinėmis ataskaitomis. Atitinkami veiklos rezultatų rodikliai apibrėžiami ir įtraukiami į 6 ir 7 straipsniuose nurodytus strateginius dokumentus bei programas ir nustatomi taip, kad suteiktų galimybę objektyviai vertinti pažangą per tam tikrą laiką ir, atitinkamais atvejais, vertinti įgyvendinant skirtingas programas padarytą pažangą.

3 straipsnis

Politikos sritys

1.   Parama pagal šį reglamentą daugiausia skiriama šioms politikos sritims:

a)

reformoms rengiantis narystei Sąjungoje ir susijusiam institucijų ir gebėjimų stiprinimui;

b)

socialiniam, ekonominiam ir regioniniam vystymuisi;

c)

užimtumui, socialinei politikai, švietimui, lyčių lygybės skatinimui ir žmogiškųjų išteklių vystymui;

d)

žemės ūkiui ir kaimo plėtrai;

e)

regioniniam ir teritoriniam bendradarbiavimui.

2.   Teikiant paramą visose šio straipsnio 1 dalyje nurodytose politikos srityse remiamos I priede išvardytų paramos gavėjų pastangos siekti 1 ir 2 straipsniuose išdėstytų bendro tikslo ir konkrečių tikslų, visų pirma vykdant politikos reformas, derinant teisės aktus, stiprinant gebėjimus ir investuojant lėšas.

Atitinkamais atvejais ypatingas dėmesys skiriamas geram valdymui, teisinei valstybei bei kovai su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu.

3.   Parama 1 dalies b–e punktuose nurodytose politikos srityse gali apimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1301/2013 (11), Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1300/2013 (12), Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1304/2013 (13), Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1299/2013 (14) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1305/2013 (15) numatytų rūšių veiksmų finansavimą.

4.   Teikiant paramą šio straipsnio 1 dalies e punkte nurodytoje politikos srityje visų pirma gali būti finansuojami su keliomis šalimis susiję arba horizontalūs veiksmai, taip pat tarpvalstybinio, tarptautinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo veiksmai.

4 straipsnis

Paramos pagrindas

1.   Parama pagal šį reglamentą teikiama laikantis Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos apibrėžto plėtros politikos pagrindo ir tinkamai atsižvelgiama į Komisijos komunikatą dėl plėtros strategijos bei pažangos ataskaitas, įtrauktas į Komisijos metinį plėtros dokumentų rinkinį, taip pat į atitinkamas Europos Parlamento rezoliucijas. Komisija užtikrina paramos ir plėtros politikos pagrindo darną.

2.   Parama yra tikslinė ir pritaikyta prie konkrečios I priede išvardytų paramos gavėjų padėties, atsižvelgiant į tolesnes pastangas, būtinas siekiant atitikti narystės kriterijus, taip pat į tų paramos gavėjų pajėgumus. Paramos taikymo sritis ir intensyvumas diferencijuojami pagal poreikius, įsipareigojimą vykdyti reformas ir pažangą tas reformas įgyvendinant. Parama daugiausia skiriama tam, kad I priede išvardytoms paramos gavėjoms būtų padedama parengti ir įgyvendinti sektorių reformas. Sektorių politika ir strategijos turi būti išsamios; jomis prisidedama prie to, kad būtų pasiekti konkretūs tikslai, išdėstyti 2 straipsnio 1 dalyje.

3.   Pagal konkrečius tikslus, išdėstytus 2 straipsnio 1 dalyje, paramos teikimo teminiai prioritetai atsižvelgiant į I priede išvardytų paramos gavėjų poreikius ir pajėgumus yra nustatyti II priede. Kiekvienu iš tų teminių prioritetų gali būti prisidedama prie to, kad būtų pasiekta daugiau nei vienas konkretus tikslas.

4.   Pagal konkretų tikslą, nustatytą 2 straipsnio 1 dalies d punkte, parama remiamas I priede išvardytų paramos gavėjų tarpvalstybinis bendradarbiavimas tarpusavyje ir su valstybėmis narėmis arba su šalimis, kurioms taikoma Europos kaimynystės priemonė (EKP), nustatyta Reglamentu (ES) Nr. 232/2014, siekiant skatinti gerus kaimyninius santykius, Sąjungos integraciją ir socialinį ir ekonominį vystymąsi. Teritoriniam bendradarbiavimui teikiamos paramos teminiai prioritetai išdėstyti III priede.

5 straipsnis

Atitiktis, darna ir papildomumas

1.   Finansinė parama pagal šį reglamentą atitinka Sąjungos politiką. Ją teikiant laikomasi su I priede išvardytomis paramos gavėjomis Sąjungos sudarytų susitarimų ir įsipareigojimų pagal daugiašalius susitarimus, kurių šalis Sąjunga yra.

2.   Palaikydama ryšius su valstybėmis narėmis, Komisija padeda įgyvendinti Sąjungos įsipareigojimus siekti didesnio skaidrumo ir atskaitomybės teikiant paramą, be kita ko, viešai atskleidžia informaciją apie paramos apimtis bei paskirstymą ir užtikrina, kad duomenys būtų palyginami tarptautiniu mastu ir su jais būtų galima lengvai susipažinti, jais keistis ir juos skelbti.

3.   Komisija, valstybės narės ir Europos investicijų bankas (EIB) bendradarbiauja užtikrindami pagal šį reglamentą teikiamos paramos ir kitos Sąjungos, valstybių narių ir EIB teikiamos paramos darną ir siekia išvengti šios paramos dubliavimosi, be kita ko, rengdami reguliarius ir įtraukius posėdžius, kuriais siekiama koordinuoti paramą.

4.   Komisija, valstybės narės ir EIB užtikrina savo atitinkamų paramos programų koordinavimą, kad būtų padidintas paramos teikimo veiksmingumas ir efektyvumas ir išvengta dvigubo finansavimo, laikantis nustatytų veiklos koordinavimo išorės paramos srityje stiprinimo principų bei politikos ir procedūrų derinimo principų, visų pirma tarptautinių paramos veiksmingumo principų. Koordinavimas apima reguliarias konsultacijas ir dažną keitimąsi informacija įvairiuose paramos teikimo ciklo etapuose, ypač vietos lygiu, ir yra vienas iš svarbiausių valstybių narių ir Sąjungos programavimo procesų veiksmų.

5.   Siekdama padidinti paramos teikimo veiksmingumą ir efektyvumą ir išvengti dvigubo finansavimo, Komisija, palaikydama ryšius su valstybėmis narėmis, imasi būtinų veiksmų, kad būtų užtikrintas geresnis veiklos koordinavimas ir papildomumas su daugiašalėmis ir regioninėmis organizacijomis bei subjektais, pavyzdžiui, tarptautinėmis finansų įstaigomis, Jungtinių Tautų agentūromis, fondais bei programomis ir Sąjungai nepriklausančiais paramos teikėjais.

6.   Rengdama, įgyvendindama paramą pagal šį reglamentą ir vykdydama jos stebėseną Komisija iš esmės palaiko partnerystės ryšius su I priede išvardytomis paramos gavėjomis. Prireikus toje partnerystėje dalyvauja kompetentingos nacionalinės ir vietos valdžios institucijos, taip pat pilietinės visuomenės organizacijos. Komisija skatina atitinkamų suinteresuotųjų subjektų veiksmų koordinavimą.

Pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumai stiprinami, be kita ko, prireikus joms tiesiogiai teikiant paramą.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

STRATEGINIS PLANAVIMAS

6 straipsnis

Strateginiai dokumentai

1.   Parama pagal šį reglamentą teikiama remiantis atskiros šalies arba kelių šalių orientaciniais strateginiais dokumentais (toliau – strateginiai dokumentai), kuriuos Komisija, bendradarbiaudama su I priede išvardytomis paramos gavėjomis, parengia Sąjungos daugiametės finansinės programos 2014–2020 m. laikotarpiui.

2.   Strateginiuose dokumentuose nustatomi veiksmų prioritetai siekiant tikslų atitinkamose politikos srityse, nurodytose 3 straipsnyje; jie remiami pagal šį reglamentą laikantis bendro ir konkrečių tikslų, nurodytų atitinkamai 1 ir 2 straipsniuose. Strateginiai dokumentai priimami laikantis paramos politikos pagrindo, išdėstyto 4 straipsnyje, ir tinkamai atsižvelgiant į atitinkamas nacionalines strategijas.

3.   Strateginiuose dokumentuose nurodomas orientacinis Sąjungos lėšų paskirstymas atitinkamoms politikos sritims pagal metus; juose numatoma galimybė patenkinti naujai iškilusius poreikius, nedarant poveikio galimybei derinti skirtingoms politikos sritims skirtą paramą. Strateginiuose dokumentuose pateikiami pažangos, padarytos siekiant juose nustatytų tikslų, vertinimo rodikliai.

4.   Komisija atlieka kasmetinį strateginių dokumentų įgyvendinimo ir jų tolesnio aktualumo įvertinimą, atsižvelgdama į 4 straipsnyje nurodyto politikos pagrindo raidą. Komisija informuoja 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą komitetą apie to vertinimo rezultatus ir gali pasiūlyti patikslinti šiame straipsnyje nurodytus strateginius dokumentus ir (arba), atitinkamais atvejais, 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas programas bei priemones. Tie strateginiai dokumentai taip pat peržiūrimi laikotarpio viduryje ir prireikus patikslinami.

5.   Komisija priima šiame straipsnyje nurodytus strateginius dokumentus ir jų patikslintas redakcijas pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2014 16 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮGYVENDINIMAS

7 straipsnis

Programavimas

1.   Sąjungos parama pagal šį reglamentą įgyvendinama tiesiogiai, netiesiogiai arba pasidalijamojo valdymo būdu, taikant Reglamento (ES) Nr. 236/2014 2 ir 3 straipsniuose nurodytas programas bei priemones ir laikantis konkrečių taisyklių, kuriomis nustatomos vienodos šio reglamento, ypač jo nuostatų dėl valdymo struktūrų ir procedūrų, įgyvendinimo sąlygos ir kurias Komisija priima pagal šio reglamento 13 straipsnį. Parama paprastai įgyvendinama pagal metines arba daugiametes atskiros šalies arba kelių šalių programas, taip pat tarpvalstybines bendradarbiavimo programas, kurios sudaromos pagal 6 straipsnyje nurodytus strateginius dokumentus ir kurias prireikus parengia atitinkamos šio reglamento I priede išvardytos paramos gavėjos ir (arba) Komisija.

2.   Jeigu programavimas arba programų peržiūros atliekamos paskelbus Reglamento (ES) Nr. 236/2014. 17 straipsnyje nurodytą laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitą (toliau – laikotarpio vidurio peržiūros ataskaita), atsižvelgiama į toje ataskaitoje pateiktus rezultatus, nustatytus faktus ir išvadas.

8 straipsnis

Bendrieji ir papildomi susitarimai

1.   Komisija ir atitinkamos I priede išvardytos paramos gavėjos sudaro bendruosius susitarimus dėl paramos įgyvendinimo.

2.   Prireikus Komisija ir atitinkamos I priede išvardytos paramos gavėjos arba jų įgyvendinimo institucijos gali sudaryti papildomus susitarimus dėl paramos įgyvendinimo.

9 straipsnis

Nuostatos, susijusios su keliomis priemonėmis

1.   Tinkamai pagrįstais atvejais ir siekdama užtikrinti Sąjungos finansavimo darną bei veiksmingumą arba skatinti regioninį bendradarbiavimą, Komisija gali nuspręsti, kad kitos šalys, teritorijos ir regionai, kurie priešingu atveju negalėtų gauti finansavimo pagal 1 straipsnį, gali pasinaudoti 7 straipsnio 1 dalyje nurodytomis programomis ir priemonėmis, jeigu ta programa arba priemonė yra pasaulinio, regioninio ar tarpvalstybinio pobūdžio.

2.   Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) prisideda prie I priede išvardytų paramos gavėjų ir valstybių narių tarpvalstybiniam bendradarbiavimui skirtų programų arba priemonių, numatytų pagal šį reglamentą, finansavimo. ERPF įnašo suma nustatoma pagal Reglamento (ES) Nr. 1299/2013 4 straipsnį. To įnašo naudojimui taikomas šis reglamentas.

3.   Atitinkamais atvejais taikant PNPP II gali būti prisidedama prie tarptautinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo programų arba priemonių, kurios yra nustatytos ir įgyvendinamos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1299/2014 ir kuriose dalyvauja šio reglamento I priede išvardytos paramos gavėjos.

4.   Atitinkamais atvejais taikant PNPP II gali būti prisidedama prie tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų arba priemonių, kurios yra nustatytos ir įgyvendinamos pagal Reglamentą (ES) Nr. 232/2014 ir kuriose dalyvauja šio reglamento I priede išvardytos paramos gavėjos.

5.   Atitinkamais atvejais taikant PNPP II gali būti prisidedama prie programų ar priemonių, nustatytų kaip makroregioninės strategijos dalis, kuriose dalyvauja I priede išvardytos paramos gavėjos.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

10 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

Komisijai pagal 11 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šio reglamento II priedas. Visų pirma, paskelbus laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitą, Komisija, remdamasi toje ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis, iki 2018 m. kovo 31 d. priima deleguotąjį aktą, kuriuo iš dalies keičiamas šio reglamento II priedas.

11 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kaip nurodyta 10 straipsnyje, Komisijai suteikiami iki 2020 m. gruodžio 31 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 10 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 10 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

12 straipsnis

Papildomų įgyvendinimo taisyklių priėmimas

Be Reglamente (ES) 236/2014 nustatytų taisyklių, Komisija pagal Reglamento (ES) 236/2014 16 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą priima konkrečias taisykles, kuriomis nustatomos vienodos šio reglamento įgyvendinimo sąlygos.

13 straipsnis

Komitetas

1.   Įsteigiamas Pasirengimo narystei paramos priemonės komitetas (toliau – PNPP II komitetas), kurį sudaro valstybių narių atstovai, o jam pirmininkauja Komisijos atstovas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   PNPP II komitetas padeda Komisijai visais 3 straipsnyje nurodytų politikos sričių klausimais. PNPP II komitetas taip pat turi kompetenciją teisės aktų ir įsipareigojimų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1085/2006 klausimais, taip pat Reglamento (EB) Nr. 389/2006 3 straipsnio įgyvendinimo klausimais.

14 straipsnis

Atlyginimas už rezultatus

1.   6 straipsnyje nurodytuose strateginiuose dokumentuose numatoma atitinkama paramos suma, skirta tam, kad atskiroms I priede išvardytoms paramos gavėjoms būtų galima atlyginti už:

a)

ypatingą pažangą, padarytą siekiant atitikti narystės kriterijus; ir (arba)

b)

veiksmingą pasirengimo narystei paramos įgyvendinimą, kai pasiekiami itin gerų rezultatų siekiant konkrečių atitinkamame strateginiame dokumente nustatytų tikslų.

2.   Tais atvejais, kai kurios nors iš I priede išvardytų paramos gavėjų padaryta pažanga ar pasiekti rezultatai tebėra daug menkesni nei susitarti lygiai, nustatyti strateginiuose dokumentuose, Komisija proporcingai pakoreguoja asignavimus laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 236/2014 16 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   Atlyginimui už rezultatus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, rezervuojama atitinkama suma, kuri skiriama remiantis kelerių metų laikotarpio veiklos rezultatų ir pažangos įvertinimu, tačiau ne vėliau nei atitinkamai 2017 m. ir 2020 m. Atsižvelgiama į 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir strateginiuose dokumentuose apibrėžtus veiklos rezultatų rodiklius.

4.   Orientaciniu Sąjungos lėšų paskirstymu 6 straipsnyje nurodytuose strateginiuose dokumentuose atsižvelgiama į galimybę skirti atitinkamas papildomas lėšas atsižvelgiant į veiklos rezultatus ir (arba) pažangą.

15 straipsnis

Finansinis paketas

1.   Šiam reglamentui įgyvendinti 2014–2020 m. laikotarpiu skirtas finansinis paketas yra 11 698 668 000 EUR dabartinėmis kainomis. Iki 4 % finansinio paketo skiriama I priede išvardytų paramos gavėjų ir valstybių narių tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms, atsižvelgiant į jų poreikius ir prioritetus.

2.   Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina metinius asignavimus neviršydami nustatytų daugiametės finansinės programos 2014–2020 m. laikotarpiu ribų.

3.   Kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1288/2013 (16) 18 straipsnio 4 dalyje, orientacinė 1 680 000 000 EUR suma pagal įvairias išorės veiksmų finansavimo priemones, t.y. Vystomojo bendradarbiavimo priemonę, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 233/2014 (17), EKP, PNPP II ir Partnerystės priemonę, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 234/2014 (18), skiriama veiklai, susijusiai su judumu mokymosi tikslais iš šalių partnerių ar į jas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1288/2013, ir bendradarbiavimui bei politikos dialogui su tų šalių valdžios institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis. Tų lėšų naudojimui taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013.

Lėšos skiriamos dviem daugiamečiais asignavimais: tik atitinkamai pirmiesiems ketveriems metams ir likusiems trejiems metams. Tų lėšų skyrimas numatomas atliekant programavimą, kaip nustatyta šiame reglamente, atsižvelgiant į nustatytus atitinkamų šalių poreikius ir prioritetus. Atsiradus svarbių nenumatytų aplinkybių arba didelių politinių pokyčių, asignavimai gali būti tikslinami atsižvelgiant į Sąjungos išorės veiksmų prioritetus.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2014 m. kovo 11 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. KOURKOULAS


(1)  OL C 11, 2013 1 15, p. 77.

(2)  OL C 391, 2012 12 18, p. 110.

(3)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. kovo 11 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2006 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1085/2006, nustatantis Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA) (OL L 210, 2006 7 31, p. 82).

(5)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(6)  2006 m. vasario 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 389/2006, nustatantis finansinės paramos priemonę Kipro turkų bendruomenės ekonominei plėtrai skatinti ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2667/2000 dėl Europos rekonstrukcijos agentūros (OL L 65, 2006 3 7, p. 5).

(7)  OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(8)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 236/2014, kuriuo nustatomos bendros Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemonių įgyvendinimo taisyklės ir procedūros (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 95).

(9)  2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).

(10)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 232/2014, kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 27).

(11)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1301/2013 dėl konkrečių su Europos regioninės plėtros fondu ir investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 289).

(12)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1300/2013 dėl Sanglaudos fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1084/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 281).

(13)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 470).

(14)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų (OL L 347, 2013 12 20, p. 259).

(15)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).

(16)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 50).

(17)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 44).

(18)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 234/2014, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonė (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 77).


I PRIEDAS

Albanija

Bosnija ir Hercegovina

Islandija

Kosovas (1)

Juodkalnija

Serbija

Turkija

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija


(1)  Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.


II PRIEDAS

Teminiai paramos prioritetai

Parama atitinkamais atvejais gali būti susijusi su šiais teminiais prioritetais:

a)

Tinkamo viešojo administravimo ir ekonomikos valdymo principo laikymasis. Veiksmais šioje srityje siekiama stiprinti viešąjį administravimą, įskaitant valstybės tarnybos profesionalumo didinimą ir atsiejimą nuo politikos, nuopelnais grindžiamų principų įtvirtinimą ir adekvačių administracinių procedūrų užtikrinimą, didinti pajėgumus stiprinti makroekonominį stabilumą ir skatinti pažangą plėtojant veikiančią rinkos ekonomiką ir konkurencingesnę ekonomiką, remti dalyvavimą Sąjungos daugiašalės fiskalinės priežiūros mechanizme bei sistemingą bendradarbiavimą su tarptautinėmis finansų įstaigomis ekonominės politikos principų klausimais ir stiprinti viešųjų finansų valdymą.

b)

Institucijų, būtinų teisinei valstybei užtikrinti, įsteigimas ir jų tinkamo veikimo skatinimas jau ankstyvame etape. Veiksmais šioje srityje siekiama sukurti nepriklausomas, atskaitingas ir veiksmingas teismų sistemas, įskaitant skaidrias ir nuopelnais grindžiamas įdarbinimo, vertinimo bei paaukštinimo sistemas ir veiksmingas drausmines procedūras teisės normų pažeidimo atvejais, užtikrinti, kad būtų sukurtos patikimos sienų apsaugos, migracijos srautų valdymo ir prieglobsčio teikimo tiems, kuriems jo reikia, sistemos, plėtoti veiksmingas priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią organizuotam nusikalstamumui ir korupcijai bei kovoti su jais, propaguoti ir saugoti žmogaus teises, mažumoms priklausančių asmenų – įskaitant romus ir lesbietes, gėjus, biseksualius, transseksualius bei interseksualius asmenis – teises ir pagrindines laisves, įskaitant žiniasklaidos laisvę.

c)

I priede išvardytų paramos gavėjų pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinių partnerių organizacijų, įskaitant profesines asociacijas, pajėgumų stiprinimas ir Sąjungos bei I priede išvardytų paramos gavėjų organizacijų ryšių palaikymo visais lygiais skatinimas, sudarant joms galimybes vesti veiksmingą dialogą su viešaisiais ir privačiais subjektais.

d)

Investicijos į švietimą, įgūdžius ir mokymąsi visą gyvenimą. Veiksmais šioje srityje siekiama skatinti lygias galimybes gauti kokybišką ikimokyklinį, pradinį ir vidurinį išsilavinimą, mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, pritaikyti profesinio rengimo ir mokymo sistemas prie darbo rinkos poreikių, gerinti aukštojo mokslo kokybę ir didinti jo aktualumą, sudaryti daugiau galimybių mokytis visą gyvenimą ir remti investicijas į švietimo ir mokymo infrastruktūrą, visų pirma siekiant sumažinti teritorinius skirtumus ir skatinti nesegreguotą švietimą.

e)

Užimtumo skatinimas ir darbo jėgos judumo rėmimas. Veiksmais šioje srityje siekiama tvariai integruoti nedirbantį, nesimokantį ir mokymuose nedalyvaujantį jaunimą į darbo rinką, be kita ko, pasitelkiant priemones, kuriomis skatinamos investicijos į kokybiškų darbo vietų kūrimą, remiama bedarbių integracija ir skatinamas aktyvesnis visų nepakankamai atstovaujamų grupių dalyvavimas darbo rinkoje. Kitos pagrindinės veiksmų sritys yra lyčių lygybės, darbuotojų ir įmonių prisitaikymo prie pokyčių rėmimas, tvaraus socialinio dialogo užmezgimas ir darbo rinkos institucijų modernizavimas bei stiprinimas.

f)

Socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu. Veiksmais šioje srityje siekiama integruoti marginalizuotas bendruomenes, pavyzdžiui, romus, kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba lytinės orientacijos, ir sudaryti didesnes galimybes naudotis prieinamomis, tvariomis ir aukštos kokybės paslaugomis, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ir visuotinės svarbos socialinėmis paslaugomis, be kita ko, modernizuojant socialinės apsaugos sistemas.

g)

Tvaraus transporto propagavimas ir kliūčių pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimas, visų pirma investuojant į didelę pridėtinę vertę Europos mastu turinčius projektus. Nustatytos investicijos turėtų būti suskirstytos pagal prioritetus atsižvelgiant į jų įnašą užtikrinant judumą, tvarumą, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, aktualumą užtikrinant jungtis su valstybėmis narėmis, ir atitiktį bendrai Europos transporto erdvei.

h)

Privačiojo sektoriaus aplinkos ir įmonių konkurencingumo, įskaitant pažangiąją specializaciją, gerinimas, nes jie yra vieni svarbiausių ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir sanglaudos veiksnių. Prioritetas teikiamas projektams, kuriais gerinama verslo aplinka.

i)

Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų stiprinimas, visų pirma tobulinant mokslinių tyrimų infrastruktūrą, sudarant palankią aplinką ir skatinant ryšių užmezgimą ir bendradarbiavimą.

j)

Indėlis į aprūpinimo maistu užtikrinimą bei saugą ir į įvairių bei ekonomiškai perspektyvių ūkininkavimo sistemų išlaikymą gyvybingose kaimo bendruomenėse ir kaimo vietovėse.

k)

Žemės ūkio ir maisto produktų sektoriaus gebėjimo atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas ir laipsniškai perimti Sąjungos taisykles ir standartus stiprinimas, kartu siekiant ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos tikslų kaimo vietovių darnaus teritorinio vystymosi srityje.

l)

Aplinkos apsauga bei jos kokybės gerinimas, įnašas siekiant mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, didesnis atsparumas klimato kaitai ir veiksmų klimato kaitos srityje valdymo skatinimas bei informavimas apie juos. Pagal PNPP II skiriamomis lėšomis skatinama politika, kuria remiamas perėjimas prie efektyviai išteklius naudojančios, saugios ir tvarios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.

m)

Susitaikymo, taikos kūrimo ir pasitikėjimo stiprinimo priemonių skatinimas.


III PRIEDAS

Paramos teritoriniam bendradarbiavimui teminiai prioritetai

Parama tarpvalstybiniam bendradarbiavimui atitinkamais atvejais gali būti susijusi su šiais teminiais prioritetais:

a)

užimtumo, darbo jėgos judumo ir socialinės bei kultūrinės įtraukties skatinimas tarpvalstybiniu lygiu, be kita ko, integruojant tarpvalstybines darbo rinkas, įskaitant tarpvalstybinį judumą, pasitelkiant bendras vietos lygio užimtumo iniciatyvas, informavimo bei konsultavimo paslaugas ir bendrus mokymus, užtikrinant lyčių lygybę, sudarant lygias galimybes, integruojant imigrantų bendruomenes ir pažeidžiamas grupes, investuojant į valstybines užimtumo tarnybas, remiant investicijas į visuomenės sveikatos ir socialines paslaugas;

b)

aplinkos apsauga ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių bei jų švelninimo skatinimas, rizikos prevencija ir valdymas, be kita ko, vykdant bendrus aplinkos apsaugos veiksmus, skatinant tvarų gamtos išteklių naudojimą, efektyvų išteklių naudojimą, atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir perėjimą prie saugios ir tvarios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, skatinant investicijas, skirtas konkretiems pavojams pašalinti, užtikrinant atsparumą nelaimėms ir plėtojant nelaimių valdymo sistemas bei avarinę parengtį;

c)

tvaraus transporto skatinimas ir viešosios infrastruktūros gerinimas, be kita ko, mažinant izoliuotumą suteikiant geresnes galimybes naudotis transporto, informacijos ir ryšių tinklais bei paslaugomis, taip pat investuojant į tarpvalstybines vandens, atliekų ir energijos sistemas bei infrastruktūrą;

d)

turizmo ir kultūros bei gamtos paveldo propagavimas;

e)

investavimas į jaunimą, švietimą ir įgūdžius, be kita ko, plėtojant bei įgyvendinant bendras švietimo, profesinio mokymo, mokymo programas ir plėtojant bei diegiant infrastruktūrą, kuria remiama bendra jaunimo veikla;

f)

vietos ir regionų valdymo skatinimas ir vietos bei regionų valdžios institucijų planavimo ir administracinių pajėgumų stiprinimas;

g)

konkurencingumo didinimas, verslo aplinkos gerinimas ir mažųjų ir vidutinių įmonių, prekybos bei investicijų plėtojimo skatinimas, be kita ko, skatinant ir remiant verslumą, ypač mažąsias ir vidutines įmones, taip pat plėtojant vietinio pobūdžio tarpvalstybines rinkas ir internacionalizavimą;

h)

mokslinių tyrimų, technologinės plėtros, inovacijų ir informacinių bei ryšių technologijų stiprinimas, be kita ko, skatinant bendrą žmogiškųjų išteklių ir mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros priemonių naudojimą.

Pagal PNPP II skiriamomis lėšomis atitinkamais atvejais taip pat gali būti finansuojamas I priede išvardytų paramos gavėjų dalyvavimas tarptautinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo programose pagal ERPF paramą Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui, bei tarpvalstybinio bendradarbiavimo programose pagal EKP. Tais atvejais paramos taikymo sritis nustatoma pagal atitinkamos priemonės – ERPF arba EKP – reglamentavimo sistemą.


Europos Komisijos deklaracija dėl strateginio dialogo su Europos Parlamentu (1)

Remdamasi Europos Sąjungos sutarties 14 straipsniu, Europos Komisija, prireikus iš anksto pasikonsultavusi su atitinkamais pagalbos gavėjais, prieš vykdydama programavimą pagal 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 231/2014 dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II), palaikys strateginį dialogą su Europos Parlamentu. Europos Komisija Europos Parlamentui pateiks turimus susijusius programavimo dokumentus, kuriuose nurodyti kiekvienai šaliai ir (arba) regionui numatyti orientaciniai asignavimai ir kiekvienos šalies ir (arba) regiono prioritetai, tikėtini rezultatai ir orientaciniai asignavimai, numatyti geografinių programų prioritetams įgyvendinti, taip pat pasirinkta pagalbos teikimo tvarka (2). Europos Komisija pateiks Europos Parlamentui turimus susijusius programavimo dokumentus, kuriuose nurodyti teminiai prioritetai, tikėtini rezultatai, pasirinkta pagalbos teikimo tvarka (2) ir teminėse programose numatyti tokiems prioritetams skirti finansiniai asignavimai. Europos Komisija atsižvelgs į Europos Parlamento poziciją šiuo klausimu.

Rengdama laikotarpio vidurio peržiūrą ir prieš priimdama bet kokius esminius programavimo dokumentų pakeitimus šio reglamento galiojimo laikotarpiu, Europos Komisija palaikys strateginį dialogą su Europos Parlamentu.

Europos Parlamento prašymu Europos Komisija paaiškins, į kurias Europos Parlamento pastabas atsižvelgta programavimo dokumentuose ir įgyvendinant bet kokius tolesnius veiksmus po strateginio dialogo.


(1)  Europos Komisijai atstovaus atsakingas Komisijos narys.

(2)  Jeigu taikoma.


Bendra Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos deklaracija dėl mažumoms skirtų horizontaliųjų programų finansavimo

Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija sutinka, kad 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 231/2014 dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II) 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunkčio nuostata turi būti aiškinama taip, kad pagal ją būtų leidžiama finansuoti programas, kuriomis skatinama pagarba mažumoms ir jų apsauga laikantis Kopenhagos kriterijų, kaip buvo numatyta pagal 2006 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1085/2006, nustatantį Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA).


Europos Komisijos deklaracija dėl įgyvendinimo aktų naudojimo siekiant nustatyti tam tikrų 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 232/2014, kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė, ir 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 231/2014 dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II) taisyklių įgyvendinimo nuostatas

Europos Komisija mano, kad tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų įgyvendinimo taisyklėmis, nustatytomis 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 236/2014, kuriuo nustatomos bendros Sąjungos išorės veiksmų priemonių įgyvendinimo taisyklės ir procedūros, ir kitomis konkretesnėmis ir išsamesnėmis įgyvendinimo taisyklėmis, nustatytomis 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 232/2014, kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė, ir 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 231/2014 dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II), siekiama papildyti pagrindinį teisės aktą, todėl to turėtų būti siekiama pagal SESV 290 straipsnį priimamais deleguotaisiais aktais. Europos Komisija neprieštaraus teisėkūros institucijų sutarto teksto priėmimui. Vis dėlto Europos Komisija primena, kad šiuo metu Teisingumo Teismas biocidų byloje nagrinėja, kuo skiriasi SESV 290 ir 291 straipsniai.


Europos Parlamento pareiškimas dėl pagalbos, skiriamos pagal finansines priemones, sustabdymo

Europos Parlamentas atkreipia dėmesį, kad 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė, 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 232/2014, kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė, 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 234/2014 dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonės sukūrimo ir 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 231/2014 dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II) aiškiai nenurodyta galimybė sustabdyti pagalbą tais atvejais, kai ją gaunanti šalis nesilaiko pagrindinių atitinkamoje priemonėje įtvirtintų principų, t. y. demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms principų.

Europos Parlamentas mano, kad bet koks pagal šias priemones teikiamos pagalbos sustabdymas pakeistų pagal įprastą teisėkūros procedūrą sutartą bendrą finansinį režimą. Kaip viena iš teisėkūros institucijų ir vienas iš biudžeto valdymo instituciją sudarančių narių Europos Parlamentas šiuo požiūriu turi teisę visapusiškai įgyvendinti savo prerogatyvas, jeigu toks sprendimas būtų priimtas.


Europos Parlamento pareiškimas dėl 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 231/2014 dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II) I priede išvardytų pagalbos gavėjų

Europos Parlamentas atkreipia dėmesį, kad visame 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 231/2014 dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II) tekste naudojama formuluotė „I priede išvardyti pagalbos gavėjai“. Europos Parlamentas laikosi nuomonės, kad pagalbos gavėjai reiškia pagalbą gaunančias šalis.