A.

Pagal C–E poskirsnius kiekviena duomenis teikianti finansų įstaiga privalo savo valstybės narės kompetentingai institucijai pateikti toliau nurodytą informaciją apie tokios duomenis teikiančios finansų įstaigos kiekvieną praneštiną sąskaitą:

B.

Teikiant informaciją turi būti nurodoma valiuta, kuria yra išreikšta kiekviena suma.

C.

Neatsižvelgiant į A poskirsnio 1 dalį, kiekvienos praneštinos sąskaitos, kuri yra jau esanti sąskaita, atžvilgiu nereikia pranešti MMIN arba gimimo datos, jeigu toks MMIN ar gimimo data nenurodyti duomenis teikiančios finansų įstaigos apskaitoje ir nėra reikalaujama, kad tokia duomenis teikianti finansų įstaiga juos rinktų pagal nacionalinę teisę arba Sąjungos teisės aktą. Tačiau reikalaujama, kad duomenis teikianti finansų įstaiga dėtų deramas pastangas siekdama iki antrų kalendorinių metų pabaigos, einančių po metų, kuriais jau esančios sąskaitos buvo nustatytos praneštinomis sąskaitomis, gauti su jau esančiomis sąskaitomis susijusį MMIN ir gimimo datą.

D.

Neatsižvelgiant į A poskirsnio 1 dalį, MMIN nereikia pranešti, jei atitinkama valstybė narė arba kita rezidavimo vietos jurisdikcija nesuteikė MMIN.

E.

Neatsižvelgiant į A poskirsnio 1 dalį, gimimo vietos nereikia pranešti, išskyrus atvejus, kai:

A.

Sąskaita pradedama laikyti praneština sąskaita nuo tos dienos, kai atlikus II–VII skirsniuose išdėstytas išsamaus patikrinimo procedūras nustatoma, kad tokia sąskaita yra praneština, ir, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip, su praneština sąskaita susijusi informacija turi būti pateikiama kasmet kitais kalendoriniais metais po metų, su kuriais susijusi informacija.

B.

Sąskaitos likutis arba suma nustatomi paskutinę kalendorinių metų arba kito atitinkamo ataskaitinio laikotarpio dieną.

C.

Jei likutį arba sumos ribą reikia nustatyti paskutinę kalendorinių metų dieną, atitinkamas likutis ar suma turi būti nustatomi paskutinę ataskaitinio laikotarpio, kuris baigiasi kartu su tais kalendoriniais metais arba tais kalendoriniais metais, dieną.

D.

Kiekviena valstybė narė gali leisti duomenis teikiančioms finansų įstaigoms naudotis paslaugų teikėjų paslaugomis, kad įvykdytų joms nustatytas duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo prievoles, kaip numatyta nacionalinėje teisėje, tačiau už šių prievolių vykdymą atsako pačios duomenis teikiančios finansų įstaigos.

E.

Kiekviena valstybė narė gali leisti duomenis teikiančioms finansų įstaigoms išsamaus patikrinimo procedūras, skirtas naujoms sąskaitoms, taikyti jau esančioms sąskaitoms ir išsamaus patikrinimo procedūras, skirtas didelės vertės sąskaitoms, taikyti mažesnės vertės sąskaitoms. Jei valstybė narė leidžia išsamaus patikrinimo procedūras, skirtas naujoms sąskaitoms, taikyti jau esančioms sąskaitoms, toliau taikomos jau turimoms sąskaitoms taikytinos taisyklės.

A.

Įvadas. Toliau išdėstytos procedūros taikomos siekiant nustatyti, kurios iš jau esančių asmeninių sąskaitų yra praneštinos sąskaitos.

B.

Mažesnės vertės sąskaitos. Toliau išdėstytos procedūros taikomos mažesnės vertės sąskaitoms.

C.

Didelės vertės sąskaitų griežtesnės peržiūros procedūros. Toliau išdėstytos griežtesnės peržiūros procedūros taikomos didelės vertės sąskaitoms.

D.

Jau esančių didelės vertės asmeninių sąskaitų peržiūra turi būti užbaigta iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jau esančių mažesnės vertės asmeninių sąskaitų peržiūra turi būti užbaigta iki 2017 m. gruodžio 31 d.

E.

Visos jau esančios asmeninės sąskaitos, kurios pagal šį skirsnį pripažįstamos praneštinomis sąskaitomis, turi būti laikomos praneštinomis sąskaitomis visais paskesniais metais, išskyrus atvejus, kai sąskaitos turėtojas nustoja būti praneštinu asmeniu.

A.

Kai tai susiję su naujomis asmeninėmis sąskaitomis, atidarius tokią sąskaitą duomenis teikiančiai finansų įstaigai privalo būti pateiktas patvirtinimas, kuris gali būti įtrauktas į sąskaitos atidarymo dokumentus, leidžiantis duomenis teikiančiai finansų įstaigai nustatyti sąskaitos turėtojo gyvenamąją (-ąsias) vietą (-as) mokesčių tikslais ir patvirtinti tokio patvirtinimo pagrįstumą, remiantis informacija, kurią atidarant sąskaitą gavo duomenis teikianti finansų įstaiga, įskaitant visus atliekant pinigų plovimo prevencijos procedūras/procedūras „pažink savo klientą“ gautus dokumentus.

B.

Jei patvirtinime nurodoma, kad sąskaitos turėtojas mokesčių tikslais yra valstybės narės rezidentas, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo sąskaitą laikyti praneština sąskaita, o patvirtinime taip pat turi būti nurodomas sąskaitos turėtojo atitinkamos valstybės narės MMIN (pagal I skirsnio D poskirsnį) ir gimimo data.

C.

Jei pasikeičia su nauja asmenine sąskaita susijusios aplinkybės ir dėl to duomenis teikianti finansų įstaiga sužino arba turi pagrindo manyti, kad pirminis patvirtinimas yra neteisingas arba nepatikimas, duomenis teikianti finansų įstaiga negali pasitikėti pirminiu patvirtinimu ir privalo gauti galiojantį patvirtinimą, kuriame būtų nurodyta sąskaitos turėtojo gyvenamoji (-osios) vieta (-os) mokesčių tikslais.

A.

Subjektų sąskaitos, kurių neprivaloma peržiūrėti ar nustatyti ir apie kurias neprivaloma pranešti. Išskyrus atvejus, kai duomenis teikianti finansų įstaiga priima kitokį sprendimą dėl visų jau esančių subjektų sąskaitų arba atskirai dėl kurios nors aiškiai nustatytos tokių sąskaitų grupės, jau esanti subjekto sąskaita, kurios bendras likutis ar suma 2015 m. gruodžio 31 d. neviršija kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikštos sumos, kuri atitinka 250 000 USD, neturi būti peržiūrima, nustatoma ar apie ją pranešama kaip apie praneštiną sąskaitą tol, kol bendras sąskaitos likutis ar suma paskutinę bet kurių vėlesnių metų dieną neviršys tos sumos.

B.

Subjektų sąskaitos, kurias privaloma peržiūrėti. Jau esanti subjekto sąskaita, kurios bendras likutis arba suma 2015 m. gruodžio 31 d. viršija kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikštą sumą, kuri atitinka 250 000 USD, taip pat jau esanti subjekto sąskaita, kuri 2015 m. gruodžio 31 d. neviršija tos sumos, tačiau kurios bendras likutis ar suma paskutinę bet kurių vėlesnių kalendorinių metų dieną viršija tą sumą, turi būti peržiūrėta D poskirsnyje nustatyta tvarka.

C.

Subjektų sąskaitos, apie kurias privaloma pranešti. Kai tai susiję su B poskirsnyje apibūdintomis jau esančiomis subjektų sąskaitomis, praneštinomis sąskaitomis laikomos tik sąskaitos, kurias turi vienas ar keli subjektai, kurie yra praneštini asmenys, arba pasyvūs nefinansiniai subjektai, kurių vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys.

D.

Peržiūros procedūros, siekiant nustatyti subjektų sąskaitas, apie kurias privaloma pranešti. Duomenis teikianti finansų įstaiga turi atlikti toliau nurodytas jau esančių subjektų sąskaitų, apibūdintų B poskirsnyje, peržiūros procedūras, kad nustatytų, ar sąskaitą turi vienas ar keli praneštini asmenys, ar pasyvūs nefinansiniai subjektai, kurių vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys.

E.

Jau esančioms subjektų sąskaitoms taikomų peržiūros ir papildomų procedūrų atlikimo laikas

1.

Nustatoma, ar subjektas yra praneštinas asmuo.

2.

Nustatoma, ar subjektas yra pasyvus nefinansinis subjektas, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys. Kai tai susiję su naujos subjekto sąskaitos turėtoju (įskaitant subjektą, kuris yra praneštinas asmuo), duomenis teikianti finansų įstaiga turi nustatyti, ar sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys. Jeigu bent vienas iš pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojančiųjų asmenų yra praneštinas asmuo, sąskaita turi būti laikoma praneština sąskaita. Tai nustatydama, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo vadovautis A poskirsnio 2 dalies a–c punktuose pateiktomis gairėmis tokia tvarka, kuri esamomis aplinkybėmis yra tinkamiausia.

A.

Pasitikėjimas patvirtinimais ir dokumentiniais įrodymais. Duomenis teikianti finansų įstaiga gali nesiremti patvirtinimu ar dokumentiniu įrodymu, jei ji žino ar turi pagrindo manyti, kad patvirtinimas ar dokumentinis įrodymas yra neteisingas arba nepatikimas.

B.

Alternatyvios procedūros, taikomos finansinėms sąskaitoms, kurias turi išmokų pagal kaupiamojo draudimo sutartį arba anuiteto sutartį gavėjai fiziniai asmenys, arba grupinėms kaupiamojo draudimo sutartims ar grupinėms anuiteto sutartims. Duomenis teikianti finansų įstaiga gali daryti prielaidą, kad išmokų pagal kaupiamojo draudimo sutartį arba anuiteto sutartį gavėjas fizinis asmuo (išskyrus savininką), gaunantis išmoką mirties atveju, nėra praneštinas asmuo ir gali tokios finansinės sąskaitos nelaikyti praneština sąskaita, išskyrus atvejus, kai duomenis teikianti finansų įstaiga turi faktinės informacijos arba gali pagrįstai manyti, kad gavėjas yra praneštinas asmuo. Duomenis teikianti finansų įstaiga gali pagrįstai manyti, kad išmokų pagal kaupiamojo draudimo sutartį arba anuiteto sutartį gavėjas yra praneštinas asmuo, jei duomenis teikiančios finansų įstaigos surinktoje su gavėju susijusioje informacijoje pateikiami III skirsnio B poskirsnyje nustatyti įrodymai. Jei duomenis teikianti finansų įstaiga turi faktinės informacijos arba gali pagrįstai manyti, kad gavėjas yra praneštinas asmuo, ji privalo atlikti III skirsnio B poskirsnyje nurodytas procedūras.

Duomenis teikianti finansų įstaiga gali laikyti finansinę sąskaitą, kuri yra nario dalis pagal grupinę kaupiamojo draudimo sutartį arba grupinę anuiteto sutartį, finansine sąskaita, kuri nėra praneština iki datos, kurią suma išmokama darbuotojui/pažymėjimo turėtojui arba naudos gavėjui, jeigu finansinė sąskaita, kuri yra nario dalis pagal grupinę kaupiamojo draudimo sutartį arba grupinę anuiteto sutartį, atitinka šiuos reikalavimus:

Grupinė kaupiamojo draudimo sutartis – kaupiamojo draudimo sutartis, pagal kurią i) fiziniai asmenys apdraudžiami per darbdavį, prekybos asociaciją, profesinę sąjungą ar kitą asociaciją ar grupę ir ii) už kiekvieną grupės narį (arba grupėje esančios klasės narį) mokama įmoka, kuri nustatoma neatsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, išskyrus grupės nario (arba klasei priklausančių narių) amžių, lytį ir rūkymo įpročius.

Grupinė anuiteto sutartis – anuiteto sutartis, pagal kurią asmenys, kuriems įsipareigojama, yra asmenys, apdraudžiami per darbdavį, prekybos asociaciją, profesinę sąjungą ar kitą asociaciją ar grupę.

C.

Sąskaitų likučių sumavimo ir su valiuta susijusios taisyklės

1.

Duomenis teikianti finansų įstaiga – valstybės narės finansų įstaiga, kuri nėra duomenų neteikianti finansų įstaiga. Valstybės narės finansų įstaiga: i) finansų įstaiga, valstybės narės rezidentė, išskyrus ne toje valstybėje narėje veikiantį tokios finansų įstaigos filialą, ir ii) finansų įstaigos, kuri yra ne valstybės narės rezidentė, filialas, jei toks filialas yra toje valstybėje narėje.

2.

Dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų įstaiga: i) finansų įstaiga, dalyvaujančiosios jurisdikcijos rezidentė, išskyrus ne toje dalyvaujančioje jurisdikcijoje esantį tokios finansų įstaigos filialą, ir ii) finansų įstaigos, kuri nėra dalyvaujančiosios jurisdikcijos rezidentė, filialas, jei tas filialas yra toje dalyvaujančiojoje jurisdikcijoje.

3.

Finansų įstaiga – pasaugos įstaiga, indėlių įstaiga, investicinė įmonė ar nurodytoji draudimo bendrovė.

4.

Pasaugos įstaiga – subjektas, kurio esminę veiklos dalį sudaro finansinio turto valdymas kitų asmenų sąskaita. Subjektas valdo finansinį turtą kitų asmenų sąskaita ir tai sudaro esminę jo veiklos dalį, kai bendrosios subjekto pajamos, gautos už finansinio turto valdymą ir susijusias finansines paslaugas, yra lygios arba viršija 20 % subjekto bendrųjų pajamų per: i) trejų metų laikotarpį, kuris baigiasi gruodžio 31 d. (arba paskutinę ataskaitinio laikotarpio, nesutampančio su kalendoriniais metais, dieną), einantį prieš metus, kuriais atliekamas nustatymas, arba ii) laikotarpį, kuriuo veikia subjektas, atsižvelgiant į tai, kuris laikotarpis trumpesnis.

5.

Indėlių įstaiga – subjektas, kuris priima indėlius vykdydamas įprastą bankininkystės ar panašią veiklą.

6.

Investicinė įmonė – subjektas:

Laikoma, kad subjektas pirmiausia vykdo vieną ar kelias iš A poskirsnio 6 dalies a punkte apibūdintų veiklos rūšių arba subjekto bendrosios pajamos yra visų pirma gautos už investavimą, reinvestavimą arba prekybą finansiniu turtu, kaip nurodyta A poskirsnio 6 dalies b punkte, jeigu subjekto bendrosios pajamos, gautos už atitinkamą veiklą, yra lygios arba viršija 50 % subjekto bendrųjų pajamų per: i) trejų metų laikotarpį, kuris baigiasi metų, einančių prieš metus, kuriais atliekamas nustatymas, gruodžio 31 d., arba ii) laikotarpį, kuriuo veikia subjektas, atsižvelgiant į tai, kuris laikotarpis trumpesnis. Termino „investicinė įmonė“ apibrėžtis neapima subjekto, kuris yra aktyvus nefinansinis subjektas, kadangi jis atitinka bet kurį iš D poskirsnio 8 dalies d–g punktuose išvardytų kriterijų.

Ši dalis aiškinama nuosekliai pagal Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijose vartojamo termino „finansų įstaiga“ apibrėžtyje pateiktą panašią formuluotę.

7.

Termino „finansinis turtas“ apibrėžtis apima vertybinius popierius (pvz., korporacijos akcijų dalį, bendrijos ar patikos, kurie priklauso įvairiems savininkams ir kurių akcijomis viešai prekiaujama, akcijų ar faktinės nuosavybės dalį, vekselius, obligacijas, skolinius įsipareigojimus arba kitus įsiskolinimą įrodančius dokumentus), bendrijos akcijų dalį, biržos prekes, apsikeitimo sandorius (pvz., palūkanų normų apsikeitimo sandorius, valiutos apsikeitimo sandorius, valiutų pozicijų apsikeitimo sandorius, aukščiausias palūkanų normų ribas, žemiausias palūkanų normų ribas, biržos prekių apsikeitimo sandorius, vertybinių popierių apsikeitimo nuosavybės vertybiniais popieriais sandorius, apsikeitimo nuosavybės vertybinių popierių indeksu sandorius ir panašius susitarimus), draudimo sutartis ar anuiteto sutartis arba bet kokią vertybinio popieriaus vertės dalį (įskaitant ateities sandorį arba išankstinį sandorį, arba pasirinkimo sandorį), bendrijos akcijų dalį, biržos prekę, apsikeitimo sandorį, draudimo sutartį arba anuiteto sutartį. Termino „finansinis turtas“ apibrėžtis neapima su skola nesusijusios tiesioginės nekilnojamojo turto dalies.

8.

Nurodytoji draudimo bendrovė – subjektas, kuris yra draudimo bendrovė (arba draudimo bendrovės patronuojančioji bendrovė), kuri išduoda kaupiamojo draudimo sutartį arba anuiteto sutartį arba privalo atlikti mokėjimus pagal kaupiamojo draudimo sutartį arba anuiteto sutartį.

a)

Vyriausybės subjektas, tarptautinė organizacija arba centrinis bankas, išskyrus atvejus, susijusius su mokėjimu, kuris atsiranda dėl įsipareigojimo, savo ruožtu susijusio su tokios rūšies komercine finansine veikla, kurią vykdo nurodytoji draudimo bendrovė, pasaugos įstaiga ar indėlių įstaiga;

b)

plataus dalyvavimo pensijų fondas, siauro dalyvavimo pensijų fondas, Vyriausybės subjekto, tarptautinės organizacijos arba centrinio banko pensijų fondas arba kriterijus atitinkantis kredito kortelių išdavėjas;

c)

kitas subjektas, kuris kelia mažą riziką, kad juo bus pasinaudota norint išvengti mokesčių, turi požymių, iš esmės panašių į B poskirsnio 1 dalies a–b punktuose apibūdintus subjektus, ir yra įtrauktas į šios direktyvos 8 straipsnio 7a dalyje nurodytą duomenų neteikiančių finansų įstaigų sąrašą, jeigu šio subjekto kaip duomenų neteikiančios finansų įstaigos statusas netrukdo siekti šios direktyvos tikslų;

d)

nuo mokesčių atleistas kolektyvinio investavimo subjektas arba

e)

patika tiek, kiek patikėtinis yra duomenis teikianti finansų įstaiga ir praneša visą pagal I skirsnį reikalaujamą pranešti informaciją apie visas patikos praneštinas sąskaitas.

a)

Valstybės narės ar kitos jurisdikcijos neatsiejama dalis reiškia asmenį, organizaciją, agentūrą, biurą, fondą, įstaigą ar kitą instituciją, kad ir kaip ji būtų pavadinta, kuri yra valstybės narės ar kitos jurisdikcijos valdymo institucija. Valdymo institucijos grynosios pajamos turi būti įskaitomos į jos sąskaitą ar kitas valstybės narės ar kitos jurisdikcijos sąskaitas, ir jokia šių pajamų dalis negali teikti naudos privačiam asmeniui. Neatsiejama dalis neapima asmens, kuris yra suverenas, pareigūnas ar administratorius, veikiantis kaip privatus asmuo.

b)

Kontroliuojamasis subjektas reiškia subjektą, kuris pagal savo formą veikia atskirai nuo valstybės narės ar kitos jurisdikcijos arba kuris kaip nors kitaip sudaro atskirą juridinį asmenį, jeigu:

c)

Pajamos neteikia naudos privatiems asmenims, jei šie asmenys yra numatytieji Vyriausybės programos naudos gavėjai ir programos veikla, susijusi su bendrąja gerove, vykdoma plačiajai visuomenei arba yra susijusi su tam tikro valdymo etapo administravimu. Tačiau, nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, laikoma, kad pajamos teikia naudą privatiems asmenims, jei jos gaunamos Vyriausybės subjektą panaudojant komercinei veiklai vykdyti, pavyzdžiui, komercinei bankininkystės veiklai, kai teikiamos finansinės paslaugos privatiems asmenims.

a)

fondas neturi nė vieno naudos gavėjo, turinčio teisę į daugiau kaip 5 % fondo turto;

b)

fondui taikomas Vyriausybės reglamentavimas ir jis teikia informaciją mokesčių institucijoms ir

c)

fondas atitinka bent vieną iš šių reikalavimų:

a)

fondas turi mažiau kaip 50 dalyvių;

b)

fondą remia vienas ar keli darbdaviai, kurie nėra investicinės įmonės arba pasyvūs nefinansiniai subjektai;

c)

darbuotojo ir darbdavio įmokos į fondą (išskyrus turto pervedimus iš C poskirsnio 17 dalies a punkte apibūdintų pensijų sąskaitų) yra ribojamos atitinkamai pagal darbuotojo gautas pajamas ir atlyginimą;

d)

dalyviai, kurie nėra valstybės narės, kurioje įsteigtas fondas, rezidentai, neturi teisės į daugiau kaip 20 % fondo turto ir

e)

fondui taikomas Vyriausybės reglamentavimas ir jis teikia informaciją mokesčių institucijoms.

a)

finansų įstaiga yra finansų įstaiga vien tik todėl, kad ji yra kredito kortelių išdavėja, priimanti indėlius tik tada, kai klientas įvykdo mokėjimą, kuris viršija kredito kortelės likutį, ir permoka iš karto negrąžinama klientui, ir

b)

nuo 2016 m. sausio 1 d. arba iki šios datos finansų įstaiga įgyvendina politiką ir procedūras, kuriomis siekiama neleisti klientui įvykdyti permokos, kuri viršija kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikštą sumą, kuri atitinka 50 000 USD, arba užtikrinama, kad kliento permoka, kuri viršija tą sumą, būtų grąžinama klientui per 60 dienų, kiekvienu atveju taikant VII skirsnio C poskirsnyje nustatytas sąskaitų sumavimo ir valiutų konvertavimo taisykles. Šiuo tikslu kliento permoka neapima kredito likučių, kurie neviršija ginčijamų mokesčių, bet apima dėl prekių grąžinimo atsirandančius kredito likučius.

a)

kolektyvinio investavimo subjektas neišleido ir neleidžia materialių pareikštinės formos akcijų po 2015 m. gruodžio 31 d.;

b)

kolektyvinio investavimo subjektas po atsisakymo išperka visas tokias akcijas;

c)

kolektyvinio investavimo subjektas atlieka II–VII skirsniuose nustatytas išsamaus patikrinimo procedūras ir praneša visą praneštiną informaciją apie tokias akcijas, kai tokios akcijos pateikiamos išpirkimui ar kitokiam apmokėjimui, ir

d)

kolektyvinio investavimo subjektas yra parengęs politiką ir procedūras siekdamas užtikrinti, kad tokios akcijos būtų kuo greičiau išpirktos arba imobilizuotos bet kuriuo atveju iki 2018 m. sausio 1 d.

1.

Finansinė sąskaita – finansų įstaigos tvarkoma sąskaita, apimanti indėlių sąskaitą, pasaugos sąskaitą ir:

Terminas „finansinė sąskaita“ neapima sąskaitų, kurioms netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis.

2.

Indėlių sąskaita – komercinė, einamoji, taupomoji, terminuotojo indėlio arba paskolos sąskaita, arba sąskaita, kuri yra patvirtinta indėlio sertifikatu, paskolos sertifikatu, investicijos sertifikatu, įsiskolinimo sertifikatu ar kita panašia finansine priemone, kurią vykdydama įprastą bankininkystės ar panašią veiklą tvarko finansų įstaiga. Indėlių sąskaitoms taip pat priskiriamos draudimo bendrovės sumos, laikomos pagal garantuotų investicijų sutartį ar panašų susitarimą palūkanoms išmokėti arba gauti.

3.

Pasaugos sąskaita – sąskaita (išskyrus draudimo sutartį ar anuiteto sutartį), kurioje laikomas vienas ar daugiau finansinio turto vienetų kito asmens naudai.

4.

Akcinio kapitalo dalis – kai tai susiję su bendrija, kuri yra finansų įstaiga, – kapitalo arba pelno dalis bendrijoje. Patikos, kuri yra finansų įstaiga, atveju laikoma, kad akcinio kapitalo dalį turi bet kuris asmuo, disponuojantis visa patika ar jos dalimi ar gaunantis naudą iš visos patikos ar jos dalies, arba bet kuris kitas fizinis asmuo, vykdantis pagrindinę faktinę patikos kontrolę. Praneštinas asmuo laikomas patikos naudos gavėju, jeigu toks praneštinas asmuo turi teisę iš patikos tiesiogiai arba netiesiogiai (pvz., per nominalų savininką) gauti privalomai paskirstomą dalį arba gali tiesiogiai ar netiesiogiai gauti neprivalomai paskirstomą dalį.

5.

Draudimo sutartis – sutartis (išskyrus anuiteto sutartį), pagal kurią sutartį išdavęs asmuo sutinka išmokėti tam tikrą sumą įvykus nurodytam nenumatytam atvejui, susijusiam su mirtimi, liga, nelaimingu atsitikimu, atsakomybe ar turtine rizika.

6.

Anuiteto sutartis – sutartis, pagal kurią sutartį išdavęs asmuo sutinka mokėti išmokas laikotarpį, iš dalies arba visiškai nustatytą atsižvelgiant į vieno ar kelių asmenų tikėtiną gyvenimo trukmę. Šis terminas apima ir sutartį, kuri yra laikoma anuiteto sutartimi pagal valstybės narės arba kitos jurisdikcijos, kurioje išduota sutartis, teisės aktus, taisykles ar praktiką, ir pagal kurią sutartį išdavęs asmuo sutinka tam tikrą laikotarpį (metų skaičių) mokėti išmokas.

7.

Kaupiamojo draudimo sutartis – draudimo sutartis (išskyrus dviejų draudimo bendrovių sudarytą nuostolių atlyginimo perdraudimo sutartį), kurioje numatyta kaupiamoji suma.

8.

Kaupiamoji suma yra didesnė iš šių sumų: i) suma, kurią draudėjas turi teisę gauti atsisakęs sutarties ar jai pasibaigus (nustatoma neatėmus atsisakymo mokesčio ar paskolos pagal polisą), ir ii) suma, kurią draudėjas gali pasiskolinti pagal sutartį ar jos atžvilgiu. Neatsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, terminas „kaupiamoji suma“ neapima sumos, kuri pagal draudimo sutartį yra išmokama:

9.

Jau esanti sąskaita:

10.

Nauja sąskaita – duomenis teikiančios finansų įstaigos tvarkoma finansinė sąskaita, atidaryta 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau, išskyrus atvejus, kai ji laikoma jau esančia sąskaita, kaip apibrėžta C poskirsnio 9 dalies b punkte.

11.

Jau esanti asmeninė sąskaita – jau esanti sąskaita, kurią turi vienas ar daugiau asmenų.

12.

Nauja asmeninė sąskaita – nauja sąskaita, kurią turi vienas ar daugiau asmenų.

13.

Jau esanti subjekto sąskaita – jau esanti sąskaita, kurią turi vienas ar daugiau subjektų.

14.

Mažesnės vertės sąskaita – jau esanti asmeninė sąskaita, kurios bendras likutis arba suma 2015 m. gruodžio 31 d. neviršija kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikštos sumos, kuri atitinka 1 000 000 USD.

15.

Didelės vertės sąskaita – jau esanti asmeninė sąskaita, kurios bendras likutis arba suma 2015 m. gruodžio 31 d. arba bet kurių paskesnių metų gruodžio 31 d. viršija kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikštą sumą, kuri atitinka 1 000 000 USD.

16.

Nauja subjekto sąskaita – nauja sąskaita, kurią turi vienas ar daugiau subjektų.

17.

Sąskaita, kuriai netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis – bet kuri iš šių sąskaitų:

1.

Praneština sąskaita – valstybės narės duomenis teikiančios finansų įstaigos tvarkoma finansinė sąskaita, kurią turi vienas ar keli praneštini asmenys arba pasyvus nefinansinis subjektas, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštinas asmuo, jeigu ji buvo įvardyta kaip tokia atlikus II–VII skirsniuose apibūdintas išsamaus patikrinimo procedūras.

2.

Praneštinas asmuo – valstybės narės asmuo, išskyrus: i) korporaciją, kurios akcijomis reguliariai prekiaujama vienoje ar keliose pripažintose vertybinių popierių rinkose; ii) bet kokią korporaciją, kuri yra i punkte apibūdintos korporacijos susijęs subjektas; iii) Vyriausybės subjektą; iv) tarptautinę organizaciją; v) centrinį banką arba vi) finansų įstaigą.

3.

Valstybės narės asmuo – kiekvienos valstybės narės atžvilgiu asmuo arba subjektas, kuris yra rezidentas kitoje valstybėje narėje pagal tos kitos valstybės narės mokesčių įstatymus arba mirusiojo, kuris buvo kitos valstybės narės rezidentas, paveldėtojas. Šiuo tikslu subjektas, pavyzdžiui, bendrija, ribotos atsakomybės bendrija arba panašus juridinis vienetas, kuris nėra rezidentas mokesčių tikslais, laikomas rezidentu jurisdikcijoje, kurioje yra pagrindinis jo administracijos centras.

4.

Kiek tai susiję su kiekviena valstybe nare, dalyvaujančioji jurisdikcija yra:

5.

Kontroliuojantieji asmenys – fiziniai asmenys, kurie kontroliuoja subjektą. Patikos atveju šis terminas reiškia disponuojantį (-ančius) asmenį (-is), patikėtinį (-ius), saugotoją (-us) (jei yra), naudos gavėją (-us) arba naudos gavėjų klasę (-es) ir bet kurį (-iuos) kitą (-us) fizinį (-ius) asmenį (-is), vykdantį (-čius) pagrindinę faktinę patikos kontrolę, o kai tai susiję su juridiniu vienetu, kuris nėra patika, šis terminas reiškia lygiavertę ar panašią poziciją užimančius asmenis. Terminas „kontroliuojantieji asmenys“ turi būti aiškinamas nuosekliai pagal Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijas.

6.

Nefinansinis subjektas – subjektas, kuris nėra finansų įstaiga.

7.

Pasyvus nefinansinis subjektas – bet kuris: i) nefinansinis subjektas, kuris nėra aktyvus nefinansinis subjektas, arba ii) investicinė įmonė, apibūdinta A poskirsnio 6 dalies b punkte, kuri nėra dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų įstaiga.

8.

Aktyvus nefinansinis subjektas – bet kuris nefinansinis subjektas, atitinkantis bet kurį iš šių kriterijų:

1.

Sąskaitos turėtojas – asmuo, sąskaitą tvarkančios finansų įstaigos nurodytas ar įvardytas kaip finansinės sąskaitos turėtojas. Jeigu asmuo, kuris nėra finansų įstaiga, finansinę sąskaitą turi kito asmens naudai ar to asmens sąskaita kaip agentas, saugotojas, nominalus savininkas, pasirašantis asmuo, investavimo konsultantas ar tarpininkas, jis nėra laikomas sąskaitos turėtoju šios direktyvos tikslais, nes sąskaitos turėtoju yra laikomas tas kitas asmuo. Kiek tai susiję su kaupiamojo draudimo sutartimi ar anuiteto sutartimi, sąskaitos turėtojas yra bet kuris asmuo, turintis teisę naudotis kaupiamąja suma arba keisti sutarties naudos gavėją. Jeigu joks asmuo negali naudotis kaupiamąja suma arba keisti naudos gavėjo, sąskaitos turėtojas yra bet kuris asmuo, sutartyje nurodytas kaip savininkas, ir bet kuris asmuo, turintis teisę gauti išmokas pagal sutarties sąlygas. Pasibaigus kaupiamojo draudimo sutarties ar anuiteto sutarties galiojimui, asmuo, turintis teisę gauti išmoką pagal sutartį, yra laikomas sąskaitos turėtoju.

2.

Pinigų plovimo prevencijos procedūros/procedūros „pažink savo klientą“ – kliento išsamaus patikrinimo procedūros, kurias atlieka duomenis teikianti finansų įstaiga, laikydamasi pinigų plovimo prevencijos ar panašių reikalavimų, kurie taikomi tai duomenis teikiančiai finansų įstaigai.

3.

Subjektas – juridinis asmuo arba juridinis vienetas, kaip antai korporacija, bendrija, patika arba fondas.

4.

subjektas yra su kitu subjektu susijęs subjektas, jeigu: i) kuris nors subjektas kontroliuoja kitą subjektą, ii) abu šie subjektai yra bendrai kontroliuojami arba iii) abu subjektai yra investicinės įmonės, apibūdintos A poskirsnio 6 dalies b punkte, yra bendrai kontroliuojami ir vykdant tokią bendrą kontrolę įvykdomos tokių investicinių įmonių išsamaus patikrinimo prievolės. Šiuo tikslu kontrolė apima tiesioginę ar netiesioginę daugiau nei 50 % subjekto balsų ar vertės nuosavybę.

5.

MMIN – mokesčių mokėtojo identifikavimo numeris (o jeigu mokesčių mokėtojo identifikavimo numerio nėra – funkcinis ekvivalentas).

6.

Dokumentinis įrodymas yra bet kuris iš šių dokumentų:

Jau esančios subjekto sąskaitos atveju duomenis teikiančios finansų įstaigos gali kaip dokumentinį įrodymą naudoti bet kurią duomenis teikiančios finansų įstaigos apskaitoje esančią klasifikaciją, susijusią su sąskaitos turėtoju, kuri buvo nustatyta remiantis standartizuota pramonės kodavimo sistema, kurią duomenis teikianti finansų įstaiga įtraukė į apskaitą laikydamasi įprastinės savo veiklos praktikos pinigų plovimo prevencijos procedūrų/procedūrų „pažink savo klientą“ tikslais arba kitais reguliavimo tikslais (bet ne mokesčių tikslais) ir kurią duomenis teikianti finansų įstaiga įgyvendino iki datos, kurią finansinė sąskaita priskirta jau esančios sąskaitos klasei, jeigu duomenis teikianti finansų įstaiga nesužino arba ji neturi pagrindo manyti, jog tokia klasifikacija yra neteisinga arba nepatikima. Standartizuota pramonės kodavimo sistema – kodavimo sistema, naudojama įstaigoms klasifikuoti pagal veiklos rūšį kitais nei mokesčių tikslais.

1.

taisykles, kuriomis finansų įstaigoms, asmenims ar tarpininkams užkertamas kelias taikyti praktiką, skirtą apeiti duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo procedūras;

2.

taisykles, kuriomis reikalaujama, kad duomenis teikiančios finansų įstaigos registruotų veiksmus, kurių imtasi, ir visus įrodymus, kuriais remiamasi vykdant pirmiau minėtas procedūras, bei tinkamas priemones tokiems duomenims gauti;

3.

administracines procedūras siekiant patikrinti, ar duomenis teikiančios finansų įstaigos laikosi duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo procedūrų; administracines procedūras siekiant toliau sekti duomenis teikiančios įstaigos veiklą, kai pateikiami duomenys apie dokumentais nepatvirtintas sąskaitas;

4.

administracines procedūras siekiant užtikrinti, kad subjektai ir sąskaitos, kurie nacionalinėje teisėje yra apibrėžti kaip duomenų neteikiančios finansų įstaigos ir sąskaitos, kurioms netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis, ir toliau kelia mažą riziką, kad jie bus panaudoti siekiant išvengti mokesčių, ir

5.

veiksmingas įgyvendinimo užtikrinimo nuostatas siekiant spręsti nesilaikymo klausimą.

a)

ji įsteigta pagal valstybės narės įstatymus;

b)

jos administracijos centras (įskaitant pagrindinį administracijos centrą) yra valstybėje narėje arba

c)

jos finansų priežiūrą vykdoma valstybėje narėje.

a)

pasaugos sąskaitos atveju – finansų įstaiga, kuri saugo sąskaitoje esantį turtą (įskaitant finansų įstaigą, kuri sąskaitos turėtojo turtą toje įstaigoje valdo tarpininko vardu);

b)

indėlių sąskaitos atveju – finansų įstaiga, kuri yra įpareigota vykdyti su sąskaita susijusius mokėjimus (išskyrus finansų įstaigos agentą, neatsižvelgiant į tai, ar tas agentas yra finansų įstaiga);

c)

akcinio kapitalo arba skolos dalies finansų įstaigoje, kuri yra laikoma finansine sąskaita, atveju – ta finansų įstaiga;

d)

kaupiamojo draudimo sutarties ar anuiteto sutarties atveju – finansų įstaiga, įpareigota vykdyti su sąskaita susijusius mokėjimus.