29.10.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 308/82


KOMISIJOS DIREKTYVA 2014/100/ES

2014 m. spalio 28 d.

kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/59/EB, įdiegianti Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB, įdiegiančią Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinančią Tarybos direktyvą 93/75/EEB (1), ypač į jos 27 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Europos jūrų laivybos konkurencingumas būtų didesnis, jei ištekliai būtų naudojami efektyviau ir jei būtų geriau naudojamasi elektronine informacija;

(2)

siekiant kiek įmanoma padidinti efektyvumą ir išvengti veiklos dubliavimo, reikia pasitelkti turimas nacionalines ir Sąjungos platformas, techninius sprendimus ir standartizavimą, taip pat išnaudoti jau atliktų investicijų rezultatus;

(3)

pagal Direktyvą 2002/59/EB sukurta Europos Sąjungos keitimosi jūrų laivybos informacija sistema SAFESeaNet, kuri be to, kad atlieka jūrų saugumo, uostų ir laivybos saugumo, jūrų aplinkos apsaugos ir pasirengimo šalinti taršą stiprinimo funkcijas, sudaro sąlygas pagal Sąjungos teisės aktus keistis papildoma informacija siekiant palengvinti veiksmingą jūrų laivų eismą ir jūrų transportą;

(4)

siekiant taupyti lėšas, nekurti daugybės valdymo grupių ir pasinaudoti aukšto lygio valdymo grupės patirtimi, sistemos valdymo principai ir užduotys turėtų būti pritaikyti taip, kad aprėptų papildomas direktyvos taikymo sritis;

(5)

pagal Direktyvą 2002/59/EB valstybės narės ir Komisija turi bendradarbiauti, kad sukurtų ir atnaujintų Sąjungos keitimosi jūrų laivybos informacija sistemą, remdamosi sistemos naudojimo patirtimi, jos galimybėmis bei funkcijomis, ir ją patobulintų atsižvelgdamos į informacinių ir ryšių technologijų raidą;

(6)

sukaupta patirties ir padaryta techninė pažanga, visų pirma, kuriant sąveikią keitimosi duomenimis sistemą, kurioje galima sujungti SAFESeaNet informaciją ir informaciją, gautą iš kitų Sąjungos stebėjimo ir sekimo sistemų (CleanSeaNet, Europos Sąjungos laivų tolimojo identifikavimo ir sekimo sistemos Europos duomenų centro ES LRIT ir Thetis) bei išorės sistemų (pavyzdžiui, palydovinio automatinio identifikavimo), ir taip sukurti daugiau galimybių teikti integruotas jūrų laivybos paslaugas. Pradėtos įgyvendinti kelios palydovinio automatinio identifikavimo sistemų iniciatyvos (kai kurių ėmėsi valstybės narės), kurios padėjo įsitikinti, kad prieiga prie palydovinio automatinio identifikavimo sistemų duomenų yra naudinga veiklai;

(7)

iš sistemų ir taikomųjų programų, kurių prieglobą užtikrina Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA), valstybių narių institucijos ir Sąjungos įstaigos gali gauti išsamią informaciją, pavyzdžiui, apie laivo buvimo vietą, pavojingus krovinius, taršą ir t. t.; be to, tomis sistemomis ir programomis, naudojantis prieigos teisėmis, nustatytomis pagal Direktyvos 22a straipsnį ir III priedą parengtame Sąsajų ir funkcijų valdymo dokumente, užtikrinamos remiamosios paslaugos, pavyzdžiui, pakrantės sargybos, kovos su piratais, taip pat statistikos srityse;

(8)

sistemos valdymo ir jos techninio tobulinimo klausimai su valstybėmis narėmis reguliariai aptariami Komisijos sprendimu 2009/584/EB (2) įsteigtoje SAFESeaNet aukšto lygio valdymo grupėje. Be kitų dalykų, grupėje aptariami patobulinimai, kuriuos padarius techniškai integruojamos įvairios sistemos ir sukurtos taikomosios programos. Europos jūrų saugumo agentūra plėtoja ir bando integruotą jūrų laivybos duomenų aplinką – taip gaunama sinergija, tobulinamos sistemos funkcijos ir paslaugos;

(9)

todėl Direktyvos 2002/59/EB III priedas turėtų būti pritaikytas, kad atitiktų techninę pažangą, padarytą remiantis sistemos SAFESeaNet naudojimo patirtimi;

(10)

Sąjungos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos įdiegimo direktyvos (ji taikoma Sąjungos keitimosi jūrų laivybos informacija sistemai, taip pat joje daromos nuorodos į kitus aktualius Sąjungos teisės aktus) III priedas turėtų būti išdėstytas aiškiau, nurodžius tuos Sąjungos teisės aktus, pagal kuriuos šiuo metu naudojama sistema SAFESeaNet, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2000/59/EB (3), 2005/35/EB (4), 2009/16/EB (5) ir 2010/65/ES (6). Sistemą SAFESeaNet naudojant pagal išvardytus teisės aktus, turėtų būti lengviau keistis ir dalytis informacija, taip pat lengviau naudoti sistemą, integruotą informacijos sistemą ir platformą siekiant jūrų laivybos sistemų ir taikomųjų programų, įskaitant palydovines technologijas, sutapdinimo ir sąveikos;

(11)

pokyčiai, į kuriuos atsižvelgiama šioje direktyvoje, gali būti svarbūs jūrų laivybos srityje kuriant Bendrą keitimosi jūrų stebėjimo informacija aplinką (CISE), o tai savanoriško bendradarbiavimo Europos Sąjungoje procesas, kurio tikslas – labiau sustiprinti ir paskatinti jūrų laivybos stebėjimo įstaigų dalijimąsi aktualia informacija;

(12)

šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komiteto (COSS) nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2002/59/EB III priedas pakeičiamas šios direktyvos priedo tekstu.

2 straipsnis

1.   Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais iki 2015 m. lapkričio 18 d. įgyvendinama ši direktyva. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2014 m. spalio 28 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 208, 2002 8 5, p. 10.

(2)  2009 m. liepos 31 d. Komisijos sprendimas 2009/584/EB, kuriuo įsteigiama sistemos „SafeSeaNet“ aukšto lygio valdymo grupė (OL L 201, 2009 8 1, p. 63).

(3)  2000 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/59/EB dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams (OL L 332, 2000 12 28, p. 81).

(4)  2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už taršos pažeidimus, įskaitant baudžiamąsias, įvedimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 11).

(5)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (OL L 131, 2009 5 28, p. 57).

(6)  2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/65/ES dėl pranešimo formalumų, taikomų į valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams, kuria panaikinama Direktyva 2002/6/EB (OL L 283, 2010 10 29, p. 1).


PRIEDAS

„III PRIEDAS

ELEKTRONINIAI PRANEŠIMAI IR SĄJUNGOS KEITIMOSI JŪRŲ LAIVYBOS INFORMACIJA SISTEMA (SAFESEANET)

1.   Bendra sąvoka ir struktūra

Sąjungos keitimosi jūrų laivybos informacija sistema SAFESeaNet suteikia galimybę gauti ir saugoti informaciją, jos ieškoti ir ja keistis jūrų saugumo, uostų ir laivybos saugumo, jūrų aplinkos apsaugos ir laivybos bei jūrų transporto efektyvumo tikslais.

SAFESeaNet – specializuota sistema, skirta palengvinti valstybių narių keitimąsi informacija elektroniniu būdu ir pateikti aktualią informaciją Komisijai ir valstybėms narėms pagal Sąjungos teisės aktus. Ją sudaro nacionalinių sistemų SAFESeaNet valstybėse narėse tinklas ir centrinė sistema SAFESeaNet, kuri veikia kaip centrinis punktas.

Pagal šią direktyvą sukurtas Sąjungos keitimosi jūrų laivybos informacija tinklas jungia visas nacionalines sistemas SAFESeaNet, į jį taip pat įtraukta centrinė sistema SAFESeaNet.

2.   Tvarkymas, veikimas, plėtojimas ir priežiūra

2.1.   Atsakomybės sritys

2.1.1.   Nacionalinės sistemos SafeSeaNet

Valstybės narės įsteigia ir prižiūri nacionalines SAFESeaNet sistemas, sudarydamos galimybę leidimus turintiems naudotojams keistis jūrų laivybos informacija prižiūrint nacionalinei kompetentingai institucijai (NKI).

NKI yra atsakinga už nacionalinės sistemos valdymą, t. y. duomenų naudotojų ir duomenų teikėjų veiklos koordinavimą nacionaliniu lygmeniu, o taip pat užtikrina JT LOCODES paskyrimą bei reikalingos nacionalinės IT infrastruktūros ir procedūrų, aprašytų 2.3 punkte nurodytame Sąsajų ir funkcijų valdymo dokumente, sukūrimą bei palaikymą.

Nacionalinė sistema SAFESeaNet įgalina naudotojų, kuriems buvo suteikti leidimai prižiūrint NKI, sujungimą, o prieiga prie jos gali būti suteikta nustatytiems laivyboje veikiantiems subjektams (laivų savininkams, agentams, kapitonams, valdytojams ir kitiems), kai NKI suteikia jiems leidimus, visų pirma siekiant palengvinti elektroninį ataskaitų teikimą ir priėmimą pagal Sąjungos teisės aktus.

2.1.2.   Centrinė sistema SafeSeaNet

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, yra atsakinga už centrinės sistemos SAFESeaNet valdymą bei vystymą politikos lygmeniu ir už sistemos SAFESeaNet priežiūrą, o pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1406/2002 (1) Europos jūrų saugumo agentūra, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir Komisija, yra atsakinga už:

techninį sistemos SAFESeaNet įgyvendinimą ir jos dokumentų parengimą;

elektroninių pranešimų ir duomenų parengimą, naudojimą ir integravimą, taip pat už sąsajų su centrine sistema SAFESeaNet, įskaitant palydovais surinktus palydovinio automatinio identifikavimo duomenis, ir įvairiomis šioje direktyvoje nurodytomis informacinėmis sistemomis priežiūrą, kaip nurodyta 3 punkte.

Centrinio punkto funkcijas atliekanti centrinė sistema SAFESeaNet sujungia visas nacionalines sistemas SAFESeaNet, ir pagal 2.3 punkte nurodytą Sąsajų ir funkcijų valdymo dokumentą joje sukuriamos IT infrastruktūra ir procedūros.

2.2.   Tvarkymo principai

Komisija sukuria valstybių narių ir Komisijos atstovų aukšto lygio valdymo grupę, kuri priima savo darbo tvarkos taisykles ir:

teikia rekomendacijas siekiant pagerinti sistemos veiksmingumą ir saugumą;

teikia tinkamas sistemos plėtojimo gaires;

padeda Komisijai peržiūrėti sistemos veikimo rodiklius;

teikia tinkamas gaires, kaip vystyti sąveikią keitimosi duomenimis platformą, kurioje sujungiama informacija iš sistemos SAFESeaNet ir informacija iš kitų informacinių sistemų, kaip nurodyta 3 punkte;

patvirtina 2.3 punkte nurodytą Sąsajų ir funkcijų valdymo dokumentą ir jo pakeitimus;

priima gaires, kaip naudojantis sistema SAFESeaNet rinkti ir skleisti informaciją, susijusią su kompetentingomis institucijomis, kurias valstybės narės paskyrė pagal šią direktyvą atlikti reikiamas funkcijas;

užmezga ryšius su kitais panašiais forumais, visų pirma su jūrų laivybos administravimo paprastinimo ir elektroninių informacijos paslaugų grupe.

2.3.   Sąsajų ir funkcijų valdymo dokumentas ir techniniai dokumentai

Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, parengia ir prižiūri Sąsajų ir funkcijų valdymo dokumentą.

Sąsajų ir funkcijų valdymo dokumente detaliai aprašomi veikimo reikalavimai ir procedūros, taikomi nacionalinėms ir centrinėms sistemos SAFESeaNet dalims, siekiant laikytis aktualių Sąjungos teisės aktų.

Sąsajų ir funkcijų valdymo dokumente pateikiamos taisyklės, susijusios su:

duomenų kokybės valdymo tikslu suteikiamų prieigos teisių gairėmis;

duomenų integravimu, kaip nurodyta 3 punkte, ir jų sklaida per sistemą SAFESeaNet;

agentūros ir valstybių narių veiklos procedūromis, kuriomis nustatomos sistemos SAFESeaNet duomenų kokybės kontrolės priemonės;

duomenų perdavimo ir keitimosi jais saugumo specifikacijomis ir

informacijos archyvavimu nacionaliniu bei centriniu lygmenimis.

Sąsajų ir funkcijų valdymo dokumente nurodomi informacijos apie pavojingas ar taršias prekes saugojimo ir prieigos prie jos būdai, taikomi teikiant reguliariąsias paslaugas, kurioms pagal 15 straipsnį taikoma išimtis.

Su sistema SAFESeaNet susijusius techninius dokumentus (pavyzdžiui, keitimosi duomenimis formato standartus, sąveiką su kitomis sistemomis ir taikomosiomis programomis, naudotojų vadovus, tinklo saugumo specifikacijas ir ataskaitų teikimo įpareigojimams vykdyti naudojamą žinyno duomenų bazę) bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis rengia ir prižiūri agentūra.

3.   Keitimasis ir dalijimasis duomenimis

Sistema naudoja pramonės šakos standartus ir gali sąveikauti su viešosiomis ir privačiosiomis sistemomis, naudojamomis rengiant informaciją, ją teikiant ar gaunant SAFESeaNet tinkle.

Komisija ir valstybės narės bendradarbiauja, kad išnagrinėtų funkcinių savybių, kurios leistų kiek įmanoma užtikrinti, kad duomenų teikėjai, įskaitant kapitonus, savininkus, agentus, operatorius, valdytojus ir atitinkamas institucijas, informaciją turėtų teikti tik vieną kartą, galimumą bei vystymą, nuodugniai atsižvelgdamos į Direktyva 2010/65/ES (2) ir kitais aktualiais ES teisės aktais nustatytus įpareigojimus. Valstybės narės užtikrina, kad pateiktą informaciją būtų galima naudoti visose aktualiose ataskaitose, pranešimuose, dalijimosi informacija sistemose ir laivų eismo valdymo ir informacinėse sistemose.

Valstybės narės sukuria ir prižiūri būtinas sąsajas, kuriomis duomenys elektroninėmis priemonėmis automatiškai perduodami į sistemą SAFESeaNet.

Centrinė sistema SAFESeaNet naudojama skleisti elektroninius pranešimus ir duomenis, kuriais keičiamasi arba dalijamasi pagal šią direktyvą ir aktualius Sąjungos teisės aktus, inter alia,:

2000 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/59/EB dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams (3), 12 straipsnio 3 dalį;

2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už taršos pažeidimus, įskaitant baudžiamąsias, įvedimo (4) 10 straipsnį;

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (5) 24 straipsnį;

2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/65/ES dėl pranešimo formalumų, taikomų į valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams (6), 6 straipsnį.

Sistema SAFESeaNet turi būti naudojama užtikrinant kuo geresnes sąlygas Europos jūrų transporto erdvei be kliūčių ir jos kūrimui.

Kai tarptautinės taisyklės leidžia perduoti LRIT informaciją apie trečiosios šalies laivus, LRIT informacijai, gautai vadovaujantis šios direktyvos 6b straipsniu, paskleisti tarp valstybių narių, užtikrinant atitinkamą saugumo lygį, naudojami SAFESeaNet tinklai.

4.   Saugumas ir prieigos teisės

Centrinė ir nacionalinės sistemos SAFESeaNet atitinka šios direktyvos reikalavimus dėl informacijos konfidencialumo ir saugumo principus bei specifikacijas, aprašytus Sąsajų ir funkcijų valdymo dokumente, ypač susijusius su prieigos teisėmis.

Valstybės narės nustato visus naudotojus, kuriems, laikantis sąsajų ir funkcijų valdymo dokumento, priskiriama funkcijų grupė ir prieigos teisių rinkinys.“


(1)  2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą (OL L 208, 2002 8 5, p. 1).

(2)  2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/65/ES dėl pranešimo formalumų, taikomų į valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams, kuria panaikinama Direktyva 2002/6/EB (OL L 283, 2010 10 29, p. 1).

(3)  2000 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/59/EB dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams (OL L 332, 2000 12 28, p. 81).

(4)  2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už taršos pažeidimus, įskaitant baudžiamąsias, įvedimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 11).

(5)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (OL L 131, 2009 5 28, p. 57).

(6)  2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/65/ES dėl pranešimo formalumų, taikomų į valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams, kuria panaikinama Direktyva 2002/6/EB (OL L 283, 2010 10 29, p. 1).