6.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 133/1

(1)

egzistuoja ir šiuo metu valstybėse narėse taikomi keli pasauliniai, nacionaliniai, regioniniai ir patentuoti elektroninių sąskaitų faktūrų standartai. Nė vienas iš tų standartų nėra dominuojantis, o dauguma jų nėra sąveikūs vienas su kitu;

(2)

nesant bendro standarto, valstybės narės, skatindamos elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimą viešuosiuose pirkimuose arba nustatydamos, kad jis yra privalomas, nusprendžia sukurti savus techninius sprendimus, grindžiamus skirtingais nacionaliniais standartais. Todėl valstybėse narėse vienu metu egzistuojančių įvairių standartų skaičius didėja ir greičiausiai ateityje toliau didės;

(3)

nesąveikių standartų gausa lemia pernelyg didelę painiavą, teisinį netikrumą ir elektronines sąskaitas faktūras naudojančių ekonominės veiklos vykdytojų papildomas veiklos išlaidas visose valstybėse narėse. Ekonominės veiklos vykdytojams, norintiems dalyvauti tarpvalstybinėje viešųjų pirkimų veikloje, dažnai tenka laikytis naujo elektroninių sąskaitų faktūrų standarto kaskart atėjus į naują rinką. Kadangi skirtingi teisiniai ir techniniai reikalavimai elektroninėms sąskaitoms faktūroms atgraso ekonominės veiklos vykdytojus nuo dalyvavimo tarpvalstybinėje viešųjų pirkimų veikloje, jie tampa kliūtimi patekti į tarpvalstybinių viešųjų pirkimų rinką ir kliūtimi prekybai. Jie trukdo naudotis pagrindinėmis laisvėmis ir taip daro tiesioginį poveikį vidaus rinkos veikimui;

(4)

tos kliūtys Sąjungos vidaus prekybai ateityje veikiausiai didės, nes kuriama vis daugiau nesąveikių nacionalinių ir patentuotų standartų, o elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimas viešuosiuose pirkimuose valstybėse narėse vis labiau plinta arba tampa privalomas;

(5)

kliūtys tarpvalstybinei prekybai, kylančios dėl to, kad vienu metu egzistuoja skirtingi elektroninių sąskaitų faktūrų teisiniai reikalavimai ir techniniai standartai, ir dėl nepakankamo sąveikumo, turėtų būti pašalintos arba sumažintos. Tam tikslui pasiekti turėtų būti sukurtas bendras Europos standartas elektroninės sąskaitos faktūros pagrindinių elementų semantiniam duomenų modeliui (toliau – Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas). Standarte turėtų būti išvardyti ir aprašyti pagrindiniai elementai, kurie visada turi būti įtraukti į elektroninę sąskaitą faktūrą, ir tokiu būdu būtų palengvintas elektroninių sąskaitų faktūrų siuntimas ir gavimas tarp skirtingais techniniais standartais grindžiamų sistemų. Galiojantys nacionaliniai techniniai standartai, jeigu jie neprieštarauja šiam Europos standartui, neturėtų būti pakeisti šiuo standartu ir jų naudojimas neturėtų būti juo apribotas, ir turėtų būti įmanoma toliau juos taikyti lygiagrečiai su Europos standartu;

(6)

šia direktyva užtikrinamas semantinis sąveikumas ir didinamas teisinis tikrumas, taigi ja bus skatinamas elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimas viešuosiuose pirkimuose, taip sudarant galimybę valstybėms narėms, perkančiosioms organizacijoms, perkantiesiems subjektams ir ekonominės veiklos vykdytojams gauti didelės naudos sutaupytų lėšų, poveikio aplinkai ir administracinės naštos mažinimo požiūriu;

(7)

elektroninių sąskaitų faktūrų nauda dar labiau didinama, kai sąskaitos faktūros sukūrimas, siuntimas, perdavimas, gavimas ir apdorojimas gali būti visiškai automatizuotas. Todėl atitinkančiomis Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą turėtų būti laikomos tik kompiuterio skaitomos sąskaitos faktūros, kurias gavėjas gali apdoroti automatiniu ir skaitmeniniu būdu. Šios direktyvos tikslais vien vaizdo rinkmena neturėtų būti laikoma elektronine sąskaita faktūra;

(8)

sąveikumo tikslas – sudaryti galimybę nuosekliai pateikti ir apdoroti informaciją tarp skirtingų verslo sistemų, nepriklausomai nuo jų technologijos, taikymo ar platformos. Visiškas sąveikumas apima sąveikos galimybę trim skirtingais lygiais: sąskaitos faktūros turinio (semantikos), formato arba vartojamos kalbos (sintaksės) ir perdavimo būdo. Semantinis sąveikumas reiškia, kad elektroninėje sąskaitoje faktūroje yra tam tikras reikalaujamos informacijos kiekis ir kad keičiantis informacija išsaugoma ir nedviprasmiškai suprantama tiksli jos prasmė, nepriklausomai nuo to, kaip fiziškai ji pateikiama ar perduodama. Sintaksių sąveikumas reiškia, kad elektroninės sąskaitos faktūros duomenų elementai pateikiami tokiu formatu, kuriuo siuntėjas ir gavėjas gali tiesiogiai keistis ir kuris gali būti apdorojamas automatiniu būdu. Sintaksių sąveikumas gali būti užtikrintas vienu iš dviejų būdu, t. y. naudojant bendrą sintaksę arba vieną sintaksę konvertuojant į kitą sintaksę;

(9)

naudojama daug sintaksių. Vis dažniau sintaksių sąveikumas užtikrinamas pasitelkus konvertavimą. Šis metodas yra veiksmingas, jeigu sąskaitoje faktūroje yra visi reikiami duomenų elementai semantiniu lygiu ir jeigu jų reikšmė yra nedviprasmiška. Kadangi dažnai taip nėra, reikia imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas sąveikumas semantiniu lygiu. Siekiant toliau supaprastinti elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimą ir sumažinti išlaidas, vienas iš ilgalaikių tikslų turėtų būti apriboti naudojamų sintaksių skaičių, pirmiausia sutelkiant dėmesį į dažniausiai naudojamas sintakses;

(10)

elektroninių sąskaitų faktūrų standartizacija taip pat papildo pastangas skatinti elektroninių viešųjų pirkimų naudojimą, kas atsispindi ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES (4) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES (5) atitinkamose nuostatose;

(11)

Europos Vadovų Taryba savo 2012 m. birželio 28–29 d. ir 2013 m. spalio 24 d. išvadose nurodė, kad reikėtų teikti pirmenybę priemonėms, skirtoms toliau plėtoti tarptautinę prekybą internetu ir modernizuoti viešojo administravimo institucijas, be kita ko, sudarant palankesnes sąlygas perėjimui prie elektroninių sąskaitų faktūrų ir greitai įdiegiant jų naudojimą;

(12)

2012 m. balandžio 20 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas atkreipė dėmesį į rinkos susiskaidymą dėl nacionalinių elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių, pabrėžė didelę elektroninių sąskaitų faktūrų teikiamą naudą ir akcentavo teisinio tikrumo, aiškios techninės aplinkos ir atvirų bei sąveikių elektroninių sąskaitų faktūrų sprendimų, grindžiamų bendrais teisiniais reikalavimais, verslo procesais ir techniniais standartais, svarbą. Dėl tų priežasčių Europos Parlamentas paragino ne vėliau kaip 2016 m. įvesti privalomą elektroninių sąskaitų naudojimą viešuosiuose pirkimuose;

(13)

2010 m. lapkričio 2 d. Komisijos sprendimu sukurtas Europos suinteresuotųjų šalių e. sąskaitų faktūrų forumas (6) 2013 m. spalio mėn. vieningai priėmė Rekomendaciją dėl semantinio duomenų modelio naudojimo siekiant užtikrinti elektroninių sąskaitų faktūrų sąveikumą;

(14)

ši direktyva turėtų būti taikoma perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų gautoms elektroninėms sąskaitoms faktūroms, išrašytoms vykdant sutartis, kurioms taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB (7), Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES (8), Direktyva 2014/24/ES arba Direktyva 2014/25/ES. Ši direktyva turėtų būti taikoma tik toms elektroninėms sąskaitoms faktūroms, kurias išrašė ekonominės veiklos vykdytojas, kuriam buvo skirta viešojo pirkimo sutartis arba koncesijos sutartis (pagrindinė sutarties šalis). Vis dėlto tais atvejais, kai valstybės narės pagal Direktyvos 2014/24/ES 71 straipsnį ir Direktyvos 2014/25/ES 88 straipsnį numato tiesioginį mokėjimą subrangovams, į viešojo pirkimo dokumentuose apibrėžiamas sąlygas turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo arba nenaudojimo atliekant mokėjimus subrangovams. Turėtų būti aiškiai nurodyta, kad tais atvejais, kai sutartis skiriama ekonominės veiklos vykdytojų grupei, ši direktyva taikoma tos grupės vardu arba atskirų tos grupės ekonominės veiklos vykdytojų išrašytoms elektroninėms sąskaitoms faktūroms;

(15)

ši direktyva taip pat turėtų būti taikoma koncesijos sutartims, pagal kurias numatomas užmokesčio mokėjimas ir reikalaujama, kad sąskaitas faktūras išrašytų ekonominės veiklos vykdytojas, kuriam buvo skirta koncesijos sutartis. Termino „koncesija“ apibrėžtis pateikta Direktyvos 2014/23/ES 5 straipsnio 1 punkte. Koncesijos sutarčių dalykas yra darbų arba paslaugų pirkimas koncesijos pagrindu, kai atlygį pagal jas sudaro teisė eksploatuoti darbų ar paslaugų rezultatą arba tokia teisė kartu su užmokesčiu;

(16)

ši direktyva taikoma laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio. Ši direktyva netaikoma elektroninėms sąskaitoms faktūroms, išrašytoms vykdant sutartis (kurios pripažįstamos slaptomis arba kurias vykdant privaloma imtis specialių saugumo priemonių), kurioms netaikoma Direktyva 2014/23/ES, Direktyva 2014/24/ES ir Direktyva 2014/25/ES atitinkamai pagal jų 10 straipsnio 6 dalį, 15 straipsnio 3 dalį ir 24 straipsnio 3 dalį. Šioje direktyvoje tokiomis pat sąlygomis turėtų būti numatyta konkreti išimtis elektroninėms sąskaitoms faktūroms, išrašytoms vykdant tokias sutartis (kurios pripažįstamos slaptomis arba kurias vykdant privaloma imtis specialių saugumo priemonių), kurios patenka į Direktyvos 2009/81/EB taikymo sritį;

(17)

šioje direktyvoje pateikiamos terminų apibrėžtys turėtų atitikti kitus Sąjungos teisės aktus dėl viešųjų pirkimų;

(18)

Komisija, taikydama atitinkamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1025/2012 (9) nuostatas, turėtų pateikti prašymą atitinkamai Europos standartizacijos organizacijai parengti Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 atitinkamomis nuostatomis, Komisijos sprendimui, kuriame išdėstomas toks prašymas, taikoma Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (10) nurodyta nagrinėjimo procedūra;

(19)

Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas turėtų būti grindžiamas esamomis techninėmis specifikacijomis, parengtomis vykdant veiklą Europos standartizacijos organizacijose, pavyzdžiui, Europos standartizacijos komitete (CEN) (CWA 16356-MUG ir CWA 16562-CEN BII), ir jame turėtų būti atsižvelgta į kitas atitinkamas technines specifikacijas, parengtas vykdant veiklą tarptautinėse standartizacijos organizacijose, pavyzdžiui, UN/CEFACT (CII v. 2.0) ir Tarptautinėje standartizacijos organizacijoje (ISO) (finansinė sąskaita faktūra, grindžiama ISO 20022 metodika). Vykdydama prašymą dėl standartizacijos, atitinkama Europos standartizacijos organizacija taip pat turėtų atsižvelgti į didelio masto bandomųjų projektų, įgyvendintų pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos politikos rėmimo programą, rezultatus ir į verslo bendruomenės plačiai naudojamas kitų atitinkamų įstaigų ir organizacijų elektroninių sąskaitų faktūrų technines specifikacijas. Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas taip pat turėtų būti suderinamas su esamais mokėjimo standartais, kad mokėjimus būtų galima vykdyti automatiniu būdu;

(20)

savo prašyme atitinkamai Europos standartizacijos organizacijai Komisija turėtų reikalauti, kad Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas būtų neutralus technologiniu požiūriu, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo, kad jis būtų suderinamas su atitinkamais tarptautiniais elektroninių sąskaitų faktūrų standartais, siekiant išvengti techninių kliūčių patekti į rinką tiekėjams iš trečiųjų šalių ir siekiant Europos tiekėjams palengvinti elektroninių sąskaitų faktūrų siuntimą pirkėjams iš trečiųjų šalių, ir kad jis atitiktų Tarybos direktyvą 2006/112/EB (11). Kadangi elektroninėse sąskaitose faktūrose gali būti nurodyti asmens duomenys, Komisija taip pat turėtų reikalauti, kad Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standarte būtų atsižvelgta į asmens duomenų apsaugą, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (12) ir pritaikytosios duomenų apsaugos, proporcingumo ir duomenų kiekio mažinimo principais. Be tų minimalių reikalavimų, Komisija savo prašyme atitinkamai Europos standartizacijos organizacijai taip pat turėtų nustatyti kitus reikalavimus, susijusius su Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standarto turiniu, ir jo priėmimo terminą;

(21)

siekiant užtikrinti, kad mažosios ir vidutinės įmonės taip pat galėtų naudoti elektronines sąskaitas faktūras viešuosiuose pirkimuose, Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas turėtų sudaryti galimybes sukurti naudotojui patogias elektroninių sąskaitų faktūrų sistemas, t. y. tokias sistemas, kurias būtų lengva suprasti ir paprasta naudoti. Šiuo atžvilgiu reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad būtent mažosios ir vidutinės įmonės, taip pat mažesnės perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turi ribotus personalo bei finansinius išteklius;

(22)

Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas taip pat turėtų būti tinkamas naudoti įmonių komerciniuose sandoriuose. Todėl, kad privatūs ekonominės veiklos vykdytojai galėtų naudoti naująjį standartą savo tarpusavio verslo ryšiuose, Komisija turėtų užtikrinti, kad tas standartas būtų parengtas taip, kad jis būtų tinkamas naudoti ne tik viešųjų pirkimų srityje;

(23)

į sąskaitas faktūras, išrašomas įvairiuose verslo sektoriuose, gali prireikti įtraukti tiems sektoriams būdingą specifinę informaciją. Vis dėlto tam tikras bendrų standartinių elementų skaičius turėtų būti įtrauktas į visas sąskaitas faktūras. Tų elementų buvimas yra būtinas siekiant patikrinti, ar sąskaita faktūra tinkamai atspindi pagrindinį verslo sandorį, ir užtikrinti, kad sąskaita faktūra yra teisiškai galiojanti. Tokių elementų, kurių reikia apmokestinimo PVM tikslais, sąrašas pateiktas Direktyvoje 2006/112/EB. Europos elektroninės sąskaitos faktūros standartas turėtų atitikti šį elementų rinkinį;

(24)

Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standarte turėtų būti nustatyti semantiniai duomenų elementai, kuriais būtų visų pirma nurodyti papildomi pardavėjo ir pirkėjo duomenys, proceso identifikatoriai, sąskaitos faktūros rekvizitai, duomenys apie prekes, paslaugas arba darbus, informacija apie pristatymą, mokėjimo rekvizitai ir sąlygos. Pagrindiniai elektroninės sąskaitos elementai turėtų būti pateikiami kiekvienoje elektroninėje sąskaitoje faktūroje. Tai turėtų užtikrinti aiškų ir vienodą elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimą;

(25)

elektroninės sąskaitos faktūros siuntėjas turėtų toliau turėti galimybę sąskaitos faktūros kilmės autentiškumą ir turinio vientisumą užtikrinti įvairiais metodais, įskaitant elektroninį parašą, tačiau siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Direktyvos 2006/112/EB, Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standarte, kaip vienas iš jo elementų, neturėtų būti numatytas elektroninio parašo reikalavimas;

(26)

kad būtų išvengta per didelių išlaidų ir naštos perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams, atitinkamos Europos standartizacijos organizacijos turėtų būti paprašyta nustatyti ribotą sintaksių, atitinkančių Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, sąrašą. Tas sąrašas neturėtų būti Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standarto dalimi. Nustatytos sintaksės turi būti jau plačiai ir sėkmingai naudojamos ekonominės veiklos vykdytojų ir perkančiųjų organizacijų. Siekiant palengvinti ir paspartinti valstybių narių vykdomą įgyvendinimą, atitinkamos Europos standartizacijos organizacijos turėtų būti paprašyta pateikti atitinkamus sintaksių saistymus, siejančius Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą su visomis sąraše nurodytomis sintaksėmis. Sintaksių saistymas – tai gairės, kaip standartas galėtų būti pavaizduotas įvairiose sintaksėse. Ši standartizacijos priemonė turėtų papildyti Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir sintaksių sąrašą;

(27)

siekiant sudaryti palankesnes naudojimosi Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartu sąlygas, Europos standartizacijos organizacijos taip pat turėtų būti paprašyta parengti gaires dėl perdavimo sąveikumo. Tos gairės neturėtų būti Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standarto dalimi arba privalomos perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams;

(28)

prieš įdiegiant Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą valstybėse narėse, to standarto praktinis taikymas turėtų būti pakankamai išbandytas. Šis vertinimas turėtų būti atliekamas standarto rengimo proceso metu. Tame vertinimo procese turėtų dalyvauti galutiniai naudotojai, jo metu turėtų būti visų pirma įvertinti praktiškumo ir patogumo naudotojui aspektai ir įsitikinta, kad standartas gali būti įdiegtas ekonomiškai efektyviu ir proporcingu būdu;

(29)

jei atitinkamos Europos standartizacijos organizacijos parengtas Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas ir tą standartą atitinkančių sintaksių sąrašas atitinka Komisijos prašyme skirtame Europos standartizacijos organizacijai nurodytus reikalavimus ir jei tas standartas buvo išbandytas, nuorodos į Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir sintaksių sąrašą turėtų būti paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(30)

šioje direktyvoje įtvirtintos nuostatos dėl standarto ir kitų standartizacijos leidinių rengimo atitinka atitinkamas Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 nuostatas. Vis dėlto atsižvelgiant į šios direktyvos ypatumus, tikslinga nustatyti, kad sprendimai paskelbti nuorodas į standartą ir sintaksių sąrašą, jų nepaskelbti arba jas paskelbti su apribojimu būtų priimami laikantis nagrinėjimo procedūros. Tačiau tai neturėtų daryti poveikio Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 atitinkamų nuostatų, susijusių su oficialiais prieštaravimais dėl darniųjų standartų, taikymui;

(31)

Europos standartizacijos organizacijos reguliariai peržiūri ir atnaujina standartus, kad būtų reaguojama į technologijų pokyčius. Atsižvelgiant į tai, kad tokie pokyčiai IRT sektoriuje yra spartūs, Komisija taip pat turėtų turėti galimybę prašyti, kad atitinkamos Europos standartizacijos organizacijos patikslintų ir atnaujintų Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą siekiant atsižvelgti į tuos pokyčius ir užtikrinti nuolatinį sąveikumą;

(32)

siekiant atsižvelgti į technologijų pokyčius arba rinkos reikalavimus, Komisija turėtų turėti galimybę priimti įgyvendinimo aktą dėl sintaksių sąrašo peržiūros ir atnaujinimo. Sudėtingesnių pakeitimų atveju Komisija taip pat turėtų turėti galimybę prašyti, kad atitinkamos Europos standartizacijos organizacijos patikslintų ir atnaujintų sintaksių sąrašą;

(33)

jau paskelbtą sintaksių sąrašą Komisija turėtų turėti galimybę peržiūrėti, kai tai, jos nuomone, yra būtina norint užtikrinti visapusišką ir nuolatinį sąveikumą, atsižvelgti į technologijų pokyčius arba apriboti naudotinų sintaksių skaičių. Tai atlikdama Komisija turėtų atsižvelgti į atitinkamos Europos standartizacijos organizacijos nustatytą, peržiūrėtą ir atnaujintą sintaksių sąrašą;

(34)

suėjus šioje direktyvoje nustatytiems perkėlimo į nacionalinę teisę terminams, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turėtų būti įpareigoti priimti ir apdoroti elektronines sąskaitas faktūras, kurios atitinka Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir bet kurią iš sintaksių, įtrauktų į Komisijos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtą sąrašą. Todėl perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams neturėtų būti galima atsisakyti priimti pirmiau nurodytas sąlygas atitinkančių elektroninių sąskaitų faktūrų, motyvuojant vien neatitiktimi reikalavimams (pvz., nacionaliniams ar sektoriui būdingiems specifiniams reikalavimams, arba bet kokios rūšies papildomiems techniniams reikalavimams), kurie nėra konkrečiai numatyti šioje direktyvoje. Tačiau ta pareiga neturėtų daryti poveikio kitoms svarbioms atsisakymo priimti elektronines sąskaitas faktūras priežastims, kaip antai susijusioms su sutartinėmis nuostatomis. Prieš apmokėdami sąskaitą faktūrą, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turėtų bet kuriuo atveju ir toliau turėti galimybę patikrinti, ar elektroninės sąskaitos faktūros turinys teisingai atspindi pagrindinį verslo sandorį (pvz., ar teisinga sąskaitoje faktūroje nurodyta suma) ir ar sąskaita faktūra adresuota tinkamam gavėjui. Pagal šią direktyvą nustatyta pareiga neatsisakyti priimti elektroninių sąskaitų faktūrų nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2011/7/ES (13);

(35)

priimti ir apdoroti elektronines sąskaitas faktūras šia direktyva turėtų būti įpareigojami tik faktūrų gavėjai, t. y. perkančiosios organizacijos, centrinės perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai. Ši direktyva neturėtų daryti poveikio sąskaitos faktūros siuntėjo teisei pasirinkti, ar sąskaitą faktūrą pateikti pagal Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, ar pagal nacionalinius arba kitus techninius standartus, ar popierine forma. Tačiau ši direktyva valstybėms narėms neturėtų kliudyti nustatyti, kad viešuosiuose pirkimuose gali būti teikiamos tik elektroninės sąskaitos faktūros. Jei siuntėjas nuspręstų pateikti sąskaitą faktūrą naudodamasis Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartu, gavėjo pareiga ją priimti ir apdoroti turėtų būti taikoma tik tuo atveju, jeigu elektroninių sąskaita faktūra yra pateikta naudojant vieną iš sintaksių, įtrauktų į Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Komisijos paskelbtą sintaksių sąrašą. Tai neturėtų daryti poveikio siuntėjo galimybei pasinaudoti trečiosios šalies paslaugomis, kad jo sintaksė būtų konvertuota į vieną iš sąraše nurodytų sintaksių;

(36)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (14) 28 straipsnio 2 dalimi, buvo konsultuotasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę 2013 m. lapkričio 11 d. (15). Savo nuomonėje jis pateikė rekomendacijas dėl pakankamos duomenų apsaugos užtikrinimo taikant šią direktyvą. Į tas rekomendacijas turėtų būti atsižvelgiama rengiant Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir perkančiosioms organizacijoms bei perkantiesiems subjektams tvarkant asmens duomenis. Visų pirma turėtų būti aiškiai nurodyta, kad esami duomenų apsaugos teisės aktai taikomi ir elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo srityje, o skelbiant asmens duomenis skaidrumo ir atskaitomybės tikslais turi būti užtikrinta privatumo apsauga;

(37)

kadangi Direktyvoje 2006/112/EB yra nustatytos sąskaitų faktūrų išrašymo, įskaitant elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymą, taisyklės, turėtų būti patikslintas jos santykis su šia direktyva. Šia direktyva siekiama kitokio tikslo ir jos taikymo sritis skiriasi nuo Direktyvos 2006/112/EB taikymo srities, todėl ja nedaromas poveikis tos direktyvos nuostatoms dėl elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo PVM tikslais. Visų pirma, Direktyvos 2006/112/EB 232 straipsnis reguliuoja tam tikrus santykius tarp prekybos šalių ir jomis siekiama užtikrinti, kad tai, jog siuntėjas naudoja elektronines sąskaitas faktūras, negali priversti gavėjo tokias sąskaitas priimti. Tačiau tai neturėtų daryti poveikio valstybių narių teisei nustatyti perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams pareigą tam tikromis sąlygomis priimti elektronines sąskaitas faktūras;

(38)

siekiant suteikti perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams galimybę tinkamai parengti technines priemones, kurios, nustačius Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir patvirtinus sintaksių sąrašą, yra būtinos, kad būtų laikomasi šios direktyvos, ir suteikti jiems galimybę imtis tokių priemonių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimą būtina greitai įdiegti, perkėlimo į nacionalinę teisę terminas – 18 mėnesių po nuorodos į Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir sintaksių sąrašo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, turėtų būti laikomas pagrįstu. Nukrypstant nuo šio bendro perkėlimo į nacionalinę teisę termino ir siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tam tikroms perkančiosioms organizacijoms, kaip antai vietos ir regioninėms perkančiosioms organizacijoms ir viešosioms įmonėms, pradėti naudoti elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymą, valstybėms narėms turėtų būti leista atidėti šios direktyvos taikymą subcentrinėms perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams iki 30 mėnesių po nuorodos į Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir sintaksių sąrašo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Ta galimybė atidėti šios direktyvos taikymą neturėtų būti taikoma centrinėms perkančiosioms organizacijoms;

(39)

siekiant perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus, Komisija turėtų užtikrinti, kad valstybės narės būtų išsamiai ir reguliariai informuojamos apie darbo, susijusio su standarto ir susijusių standartizacijos leidinių rengimu, kurį turi vykdyti atitinkama Europos standartizacijos organizacija, pažangą. Tai turėtų suteikti valstybėms narėms galimybę atlikti reikiamą parengiamąjį darbą, kad įgyvendinimas būtų užbaigtas laikantis sutartų laiko terminų;

(40)

kadangi perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turės galimybę priimti elektronines sąskaitas faktūras, atitinkančias kitus standartus nei Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, taip pat popierines sąskaitas faktūras, jei nacionalinės teisės aktuose nenustatyta kitaip, šia direktyva nesukuriama papildomų išlaidų ar naštos įmonėms, įskaitant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (16). Be to, Komisija ir valstybės narės turėtų dėti visas pastangas, kad su Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartu susijusios išlaidos, tenkančios jo naudotojams, visų pirma labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, būtų kuo mažesnės, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas to standarto naudojimui visoje Europos Sąjungoje;

(41)

įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės turėtų atsižvelgti į mažųjų ir vidutinių įmonių ir mažesnių perkančiųjų organizacijų bei perkančiųjų subjektų poreikius ir teikti reikiamą paramą visoms perkančiosioms organizacijoms, perkantiesiems subjektams bei tiekėjams, kad būtų galima naudotis Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartu. Be to, reikėtų numatyti mokymo priemones, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

(42)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas techniniams ir procedūriniams pritaikymams, kurių turės imti visos viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios šalys, norėdamos užtikrinti sėkmingą šios direktyvos įgyvendinimą, valstybės narės turėtų, jeigu įmanoma, suteikti galimybę visoms reikalavimus atitinkančioms perkančiosioms organizacijoms, perkantiesiems subjektams bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms pasinaudoti parama iš struktūrinių fondų;

(43)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos nuostatų dėl sintaksių sąrašo sudarymo, apribojimo ir peržiūrėjimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. Įgyvendinimo aktams dėl sintaksių sąrašo priimti turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra, atsižvelgiant į tai, kad tais aktais sudaromos palankesnės sąlygos taikyti Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir užtikrinamas sąveikumas bei spartus reagavimas į technologijų pokyčius. Įgyvendinimo aktams, susijusiems su prieštaravimais dėl Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standarto, priimti taip pat turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra, atsižvelgiant į tai, kad tie aktai galėtų turėti pasekmių pareigai priimti ir apdoroti elektronines sąskaitas faktūras;

(44)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. pašalinti kliūtis patekti į rinką ir kliūtis prekybai, susidariusias dėl skirtingų nacionalinių taisyklių ir standartų taikymo, ir užtikrinti sąveikumą valstybės narės negali deramai pasiekti, o tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

—

jis yra technologiškai neutralus,

—

jis yra suderinamas su atitinkamais elektroninių sąskaitų faktūrų tarptautiniais standartais,

—

jame atsižvelgta į poreikį užtikrinti asmens duomenų apsaugą pagal Direktyvą 95/46/EB, į pritaikytosios duomenų apsaugos koncepciją ir į proporcingumo, duomenų kiekio mažinimo ir tikslinio apribojimo principus,

—

jis atitinka Direktyvos 2006/112/EB atitinkamas nuostatas,

—

jis suteikia galimybę kurti praktiškas, patogias naudotojams, lanksčias ir ekonomiškai efektyvias elektroninių sąskaitų faktūrų sistemas,

—

jame atsižvelgta į mažųjų ir vidutinių įmonių, taip pat subcentrinių perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų specifinius poreikius,

—

jis yra tinkamas naudoti įmonių komerciniuose sandoriuose.

a)

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbti nuorodas į atitinkamą Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir sintaksių sąrašą, jų neskelbti arba paskelbti su apribojimu;

b)

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje palikti nuorodas į atitinkamą Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir sintaksių sąrašą, jas palikti su apribojimu arba jas panaikinti.

a)

atnaujinti arba patikslinti Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą;

b)

atnaujinti arba patikslinti Komisijos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtą sintaksių sąrašą.

a)

proceso ir sąskaitos faktūros identifikatoriai;

b)

sąskaitos faktūros laikotarpis;

c)

informacija apie pardavėją;

d)

informacija apie pirkėją;

e)

informacija apie mokėjimo gavėją;

f)

informacija apie pardavėjo fiskalinį agentą;

g)

nuoroda į sutartį;

h)

informacija apie pristatymą;

i)

mokėjimo nurodymai;

j)

informacija apie išmoką arba mokestį;

k)

informacija apie sąskaitos faktūros eilučių elementus;

l)

sąskaitos faktūros bendros sumos;

m)

PVM paskirstymas.